2017-02-01 Nr. AB-2686-3-61-3-04170-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-150-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04170-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti; Lukiškių TI-K įpareigoti įtraukti pareiškėją į 13 grupę vykdant socialinę reabilitaciją. Kartu su skundu pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo teismui padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2016 m. lapkričio 10 d. teismui pateikti prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Teismas 2016 m. spalio 27 d. raštu papildomai kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas pateikti informaciją, kada pareiškėjas išsiuntimui pateikė savo 2016 m. rugpjūčio 29 d. skundą.

2016 m. lapkričio 4 d. Lukiškių TI-K pateikė 2016 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 9-15205, kuriame nurodyta, kad laišką, skirtą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui įteikė 2016 m. rugpjūčio 30 d.

2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą išsireikalauti Lukiškių TI-K registracijos žurnalo išrašą arba pratęsti pareiškėjui terminą 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nurodytiems dokumentams pateikti. Jokių prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312. Priėmė pareiškėjo G. A. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog terminą minėtam Kalėjimų departamento sprendimui apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl jo prašymas šį terminą atnaujinti netenkintinas. Atitinkamai, atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo teismui pateikimo terminą, skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312, atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

II. Pareiškėjas G. A. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą nutartį panaikinti.

Nurodo, kad skundą išsiuntimui pateikė 2016 m. rugpjūčio 29 d. Mano, kad skundą priėmus nagrinėti ne visa apimtimi, pareiškėjas netenka galimybės tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti; Lukiškių TI-K įpareigoti įtraukti pareiškėją į 13 grupę vykdant socialinę reabilitaciją. Kartu su skundu pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo teismui padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312, ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr. 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-920-492/2016). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalį Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo skundas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 2S-4312 panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8965-821/2016 buvo nustatyta, kad pareiškėjui Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 2S-4312 įteiktas 2016 m. rugpjūčio 9 d., todėl skundas teismui turėjo būti išsiųstas iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas skundą išsiuntimui Lukiškių TI-K pateikė 2016 m. rugpjūčio 30 d. (žyma ant voko, Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 9-15205, kuriame nurodyta, kad laišką, skirtą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui įteikė 2016 m. rugpjūčio 30 d.), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Nagrinėjamu atveju prašyme pareiškėjas nurodė, kad skundą išsiuntimui pateikė 2016 m. rugpjūčio 29 d. Tačiau, vadovaujantis bylos duomenimis, pareiškėjas skundą išsiuntimui Lukiškių TI-K pateikė 2016 m. rugpjūčio 30 d. (žyma ant voko, Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 9-15205, kuriame nurodyta, kad laišką, skirtą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui įteikė 2016 m. rugpjūčio 30 d.). Nors pagal bylos duomenis pareiškėjas skundą teismui išsiuntė praleidęs terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad terminas skundui paduoti praleistas nežymiai, t. y. 1 diena, pareiškėjo siekį apskųsti skundžiamą aktą (pateiktas prašymas pratęsti terminą papildomiems įrodymams pateikti), būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, daro išvadą, kad egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312 paduoti (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atisakyta priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312 naikintina. Pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tenkintinas ir skundo priėmimo klausimas dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312 grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 2S-4312 panaikinimo, panaikinti.

Atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 96-2272 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-4312, grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė