8d71d515-48cf-4a2f-8288-87308d3dd3a0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01755-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2, 1.1.4.5.1, 1.1.7.2.5, 1.1.8.1.1, 1.1.8.10.1, 1.2.3.1.1, 2.1.7.4.4, 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.3, 2.1.14 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant ­­­­­­­­­­­­­Å½ivilei VoloÅ¡inienei ir Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam A.

Č. ir jo gynėjui Rimantui Prėskieniui, nuteistojo D. F. gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo: D. F. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo laikas – laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) ir laikyta, kad D. F. bausmę atliko.

Kardomoji priemonė – suėmimas D. F. panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. birželio 26 d.). A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo laikas – laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) ir laikyta, kad A. Č. bausmę atliko. Kardomoji priemonė – suėmimas A.

Č. panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. birželio 26 d.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė D. F. ir A. Č. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 1 val. 30 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų, bendrai suduodami A. G. rankomis, kojomis bei mediniais pagaliais ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarydami muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimus pakauÅ¡yje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kaktoje, pilve ir keliuose, tokiu bÅ«du tyčia nežymiai A.

G. sužalojo. Be to, D. F. 2019 m. sausio 11 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), išėmęs prieangio lango stiklÄ , įsibrovė į M. D. sodo namelį ir pagrobė kambaryje buvusį svetimÄ , M. D. priklausantį turtÄ â€“ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį LG (serijos numeris (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 60 Eur. A. Č. ir D. F. buvo kaltinami tuo, kad jie 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 1 val. 30 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, negyvenamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų, veikdami bendrininkų grupe, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, užriÅ¡us nukentėjusiajam A.

G. burnos angÄ raiščiu, suduodami jam rankomis, kojomis bei mediniais pagaliais ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip A. G. bendrais veiksmais padarydami muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimus pakauÅ¡yje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kaktoje, pilve ir keliuose, ko pasėkoje, po smÅ«gių sudavimo, skrandžio turiniui uždarius iÅ¡orinius kvėpavimo takus, esant užriÅ¡tai burnos angai raiščiu, nukentėjusysis mirė dėl mechaninės asfikcijos, tokiu bÅ«du tyčia nužudė A.

G.. A. Č. ir D. F. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Panevėžio apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp A. Č. ir D. F. atliktų veiksmų prieÅ¡ A. G. – panaudoto fizinio smurto bei to, kad A. G. raiščiu buvo užriÅ¡ta burna ir A. G. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Todėl nėra pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad A. G. nebÅ«tų miręs, jeigu kaltinamieji jo atžvilgiu nebÅ«tų atlikę jiems inkriminuotų veiksmų.

II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį:

1. A. Č. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams;

2. D. F. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimÄ vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punktu Å¡iÄ bausmę subendrinti su paskirta bausme pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ vienuolikai metų;

3. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį, kuria, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas pranešė prokurorui, kad A. Č., D. F. ir A. G. galimai padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 311 straipsnio 1 dalyje (mirusiojo palaikų iÅ¡niekinimas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Č. ir D. F. buvo kaltinami tuo, kad jie dėl asmeninių nesutarimų, veikdami bendrininkų grupe, užriÅ¡us nukentėjusiajam A. G. burnos angÄ raiščiu, suduodami jam rankomis, kojomis bei mediniais pagaliais ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip A.

G. bendrais veiksmais padarydami muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimus pakauÅ¡yje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kaktoje, pilve ir keliuose, ko pasėkoje, po smÅ«gių sudavimo, skrandžio turiniui uždarius iÅ¡orinius kvėpavimo takus, esant užriÅ¡tai burnos angai raiščiu, nukentėjusysis mirė dėl mechaninės asfikcijos, tokiu bÅ«du tyčia nužudė A. G.. Prokurorė nurodo, kad kaltinimas D. F. ir A. Č. buvo suformuluotas remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 16(67)/2020 (01) padaryta iÅ¡vada, kad A.

G. mirties priežastimi laikoma mechaninė asfikcija – uždusimas uždarius iÅ¡orinius kvėpavimo takus: nosies Å¡nervių ir nosiaryklės skrandžio turiniu, burnos angos medžiaginiu raiščiu. A. G. mirtis įvyko 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 1-2 val. nakties, neužilgo po smÅ«gių sudavimo. Komisijinės ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad A. G. padaryti sužalojimai tiesiogiai nesusiję su mirtimi, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Sprendžiant iÅ¡ objektyvių duomenų bei bylos medžiagos analizės, A.

G. buvo iÅ¡vežtas ir iÅ¡mestas melioracijos griovyje jau negyvas. Suduoti smÅ«giai į pilvo sritį galėjo turėti netiesioginės įtakos mirties priežasčiai, jei jie tiesiogiai sukėlė A. G. skrandžio turinio atpylimÄ ar vėmimÄ . Nosies Å¡nervių užkimÅ¡imas skrandžio turiniu esant užriÅ¡tai burnos angai medžiaginiu raiščiu sÄ lygojo nukentėjusiojo uždusimÄ bei mirtį (t. 3, b. 1. 175–178). Anot apeliantės, Panevėžio apygardos teismas netinkamai įvertino pirmiau nurodytÄ komisijinės ekspertizės iÅ¡vadÄ Nr. EKM 16(67)/2020 (01) ir konstatavo, kad joje suformuluotos iÅ¡vados dėl nukentėjusiojo mirties priežasties buvo padarytos remiantis ne lavono tyrimo metu gautais rezultatais, o ekspertams pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga; kad Å¡i iÅ¡vada yra tik tikimybinė, kadangi tiriant A.

G. lavonÄ nebuvo užfiksuoti jokie organizmo pakitimo požymiai, kurie objektyviai rodytų, jog A. G. mirė dėl asfikcijos. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismo iÅ¡vada, jog A. G. mirė ne dėl mechaninės asfikcijos, yra akivaizdžiai neteisinga, nes prieÅ¡tarauja teisėtu bÅ«du gautiems objektyviems bylos duomenims. Komisijinę teismo medicinos ekspertizę atlikę ekspertai įvertino visus byloje esančius duomenis, tarp jų ir eksperto Gintauto Serbentos pateiktÄ teismo medicinos iÅ¡vadÄ Nr. M 244/2019 (5), specialisto iÅ¡vadoje nustatytus A.

G. lavono tyrimo duomenis ir tik tuomet apibendrinę visus duomenis pateikė savo galutinę iÅ¡vadÄ . Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad tarp nuteistųjų veiksmų prieÅ¡ A. G. – panaudoto fizinio smurto bei to, kad raiščiu buvo užriÅ¡ta nukentėjusiojo burna ir A. G. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 244/2019 (5) pateikusio eksperto Gintauto Serbentos teisme duotais paaiÅ¡kinimais bei jo pateikta specialisto iÅ¡vada, kadangi Å¡i teismo medicinos iÅ¡vada buvo gauta byloje nepaskyrus histologinio tyrimo bei negavus toksikologinio tyrimo atsakymo.

Be to, specialisto iÅ¡vadÄ paneigė ir komisijinės ekspertizės akto Nr. EKM 16(67)/2020 (01) iÅ¡vados. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su komisijinės ekspertizės akte Nr. EKM 16(67)/2020 (01) padaryta iÅ¡vada, jog A. G. mirė nuo mechaninės asfikcijos skundžiamame nuosprendyje konkrečiai taip ir nenurodė, kokia buvo A. G. mirties priežastis. Anot prokurorės, apygardos teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi Gintauto Serbentos paaiÅ¡kinimu, kad skrandžio turinys A.

G. kvėpuoti leido, o raiÅ¡tis ant burnos buvo užriÅ¡tas taip, kad kvėpuoti netrukdė. IÅ¡ byloje esančių prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo pateiktų nuotraukų matyti, kad virvė, kuri suvyniota iÅ¡ medžiaginės skiautės, o jos mazgas suriÅ¡tas nugarinėje kaklo dalyje, yra stipriai įsirėžusi į nukentėjusiojo burnÄ . Be to, A. Č. parodė, kad D. F. nukentėjusiajam burnÄ užriÅ¡o dėl to, kad pastarasis muÅ¡amas neÅ¡auktų. A. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nuosekliai nurodė aplinkybes, kad smÅ«gių sudavimo metu A.

G. burna buvo užriÅ¡ta skuduru, o rankos suriÅ¡tos plastikiniais dirželiais. Prokurorė, remdamasi komisijinės ekspertizės iÅ¡vada Nr. EKM 16(67)/2020 (01) bei eksperto JanuÅ¡o (JanuÅ¡) Rybalko teisme duotais paaiÅ¡kinimais, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė komisijinės ekspertizės iÅ¡vadÄ , kad A. G. mirties priežastis įvyko dėl mechaninės asfikcijos. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas vien tik nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nepagrįstai neįvertino visų kitų nuteistųjų atliktų veiksmų.

Prokurorės teigimu, byloje nustatyta, kad A. G. iki jo atžvilgiu panaudoto smurto vaikščiojo, sužalotas nebuvo. Ekspertas JanuÅ¡as Rybalko patvirtino, kad nukentėjusiojo mirtį sÄ lygojo ne tik burnos užriÅ¡imas raiščiu, bet ir kiti faktoriai – A. G. buvo muÅ¡amas gulintis ant nugaros, buvo suduoti smÅ«giai į pilvo sritį. Visus veiksmus, t. y. burnos užriÅ¡imÄ raiščiu, rankų suriÅ¡imÄ dirželiais, smÅ«gių sudavimÄ , tarp jų ir į pilvo sritį, atliko nuteistieji. Dėl jų atliktų veiksmų nukentėjusysis buvo gulimoje ant nugaros padėtyje.

Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog tai, kad nukentėjusysis buvo pavartojęs terapinę dozę psichikÄ veikiančių medžiagų galėjo sÄ lygoti jo neadekvatų elgesį ir vėlesnį sÄ monės slopinimÄ , pasireiÅ¡kusį nevalinga bÅ«sena. Todėl, prokurorės teigimu, akivaizdu, kad bÅ«damas tokioje bÅ«senoje A. G. negalėjo aktyviau pasiprieÅ¡inti kaltinamųjų smurtiniams veiksmams. Prokurorė taip pat nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo kartu su nuosprendžiu 2020 m. birželio 26 d. priimta nutartis, kurioje nurodoma, kad A.

Č., D. F. ir A. G. galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 311 straipsnio 1 dalyje (mirusiojo palaikų iÅ¡niekinimas), yra neteisėta, todėl turi bÅ«ti panaikinta. BK 311 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl veikai kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad atliekant konkrečius veiksmus siekiama iÅ¡niekinti mirusiojo palaikus. Å iuo atveju, anot prokurorės, nuteistųjų ir A. G. tikslas buvo ne lavono iÅ¡niekinimas, o lavono iÅ¡vežimas iÅ¡ įvykio vietos siekiant nuslėpti padarytÄ nusikaltimÄ .

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundÄ , nuteistasis A. Č. bei nuteistųjų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir D. F. bei A. Č. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tarp nuteistųjų veiksmų prieÅ¡ A. G. – burnos užriÅ¡imo medžiaginiu raiščiu ir panaudoto fizinio smurto – ir A. G. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡ naujo iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D.

F. ir A. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra priimtas netinkamai, selektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl D. F. ir A. Č. kaltės nužudant nukentėjusįjį A. G.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu tai, jog D. F. ir A. Č., veikdami kartu, nužudė nukentėjusįjį A. G., iš dalies patvirtina pačių nuteistųjų D. F. ir A. Č. parodymai, liudytojų A.

G. (t. 8, b. l. 56–57; t. 2, b. l. 72–75, 92–94), S. B. (t. 8, b. l. 76), K. B. (t. 8, b. l. 77), D. K. (t. 8, b. l.

77) parodymai. Taip pat įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole (t. 1, b. l. 116–133), papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 145–188), tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 190; t. 3, b. l. 90–91, 92–96), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadose Nr. M 244/2019 (5) (t. 3, b. l. 142–143), Nr. ppM 244/2019 (05) (t. 3, b. l. 155), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 16(67)/2020 (01) (t. 3, b. l. 175–178), daiktų apžiūros protokole (t. 4, b. l. 42–47) byloje užfiksuotais duomenimis, eksperto Janušo Rybalko paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

IÅ¡ D. F. apklausos protokolų turinio matyti, kad jo parodymai apie įvykio aplinkybes, jo dalyvavimÄ A. G. gyvybės atėmimo procese nebuvo nuoseklÅ«s ir vienodi. Nuteistasis D. F. apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl A. G. nužudymo neigė, nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. nuvažiavęs į apleistÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, jog A. Č. konfliktuoja su A. G. dėl A. G. daiktų vagystės. Abu buvo apsvaigę nuo narkotikų. Po to jie (A. Č. ir A. G.) nuėjo į kitÄ kambarį.

A. Č. vėliau grįžęs į kambarį jam pasakė, kad suleido A. G. narkotikų ir pastarasis susmuko ant kėdės, jam prasidėjo traukuliai, ėmė gargaliuoti. Jis (D. F.) susisiekė su A. G. ir pasakė jai, kas atsitiko. Tada A. Č. pavertė A. G. ant Å¡ono ir jam iÅ¡ burnos iÅ¡bėgo vėmalai. Atvažiavus A. G. jis (D. F.) pasiÅ«lė lavonÄ perkelti į kitÄ vietÄ . A. G. rankas plastikiniais dirželiais jie suriÅ¡o A. Č. pasiÅ«lymu tam, kad bÅ«tų lengviau neÅ¡ti kÅ«nÄ . Nematė, kad A.

G. burna bÅ«tų buvusi užriÅ¡ta. Jis ir A. Č. nukentėjusiojo lavonÄ tempė už rankų, pervertė per langÄ , o tuomet įkėlė į A. G. automobilio bagažinę. A. G. lavonÄ jie nuvežę paliko Å¡alikelėje. A. G. kambaryje prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtas naudojamas nebuvo. Ant nukentėjusiojo kÅ«no Å¡viežių sužalojimų nematė. Matė, kaip A. G. kambaryje A. Č. su juo stumdėsi, pagaliu sudavė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ per rankÄ (t. 8, b. l. 60–61).

Tačiau byloje apklausus liudytojus, ekspertus bei iÅ¡tyrus raÅ¡ytinius bylos įrodymus D. F. kiek kitaip paaiÅ¡kino konflikto kilimo priežastis bei tolesnes įvykio aplinkybes. Teigė, kad jam, A. G. ir A. Č. bÅ«nant apleistame pastate A. Č. nuėjo į A. G. kambarį. Girdėjo, kaip jie susipyko dėl dingusių tablečių. Nuėjęs į A. G. kambarį matė, kaip A. Č. porÄ kartų pagaliu sudavė A. G., pastarasis nuvirto. Tada A. Č. vėl sudavė nukentėjusiajam pagaliu: vienÄ kartÄ Ä¯ rankas, o kitÄ â€“ į galvÄ .

Jis (D. F.) mėgino juos skirti. Tada A. Č. su A. G. nuėjo į jų (D. F. ir A. Č.) kambarį ir susileido narkotikų. Po pusvalandžio A. G. susmuko ant grindų, gargaliavo. A. Č. pasakė, kad taip yra nuo dimedrolio. Po kiek laiko A. Č. pavertė A. G. ant Å¡ono, pastarajam iÅ¡ burnos iÅ¡bėgo skysčiai. Pamatęs, kad A. G. nebegyvas, jis (D. F.) paskambino A. G. (t. 8, b. l. 83). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apklausiamas kaip įtariamasis 2019 m. rugsėjo 10 d. D. F. parodė, kad įvykio dienÄ apie vidurnaktį jis atvažiavo į apleistÄ pastatÄ A.

G. automobiliu. Užėjęs į A. Č. gyvenamas patalpas pamatė gulintį ant nugaros A. G.. A. Č. pavertus nukentėjusįjį ant šono, pastarajam iš burnos išbėgo vėmalai. Kiek suprato, nukentėjusysis nekvėpavo. A. Č. pasakė, kad nukentėjusysis jį (A. Č.) apkaltino daiktų vagyste, todėl tarp jų kilo konfliktas. D. F. teigimu, konfliktas peraugo į grumtynes, kurių metu A. Č. sumušė A. G.. Jam (D. F.) pasakius, kad nukentėjusysis nebegyvas, A. Č. pasakė, kad reikia juo atsikratyti.

Tuomet jie nutempė lavonÄ iki automobilio ir iÅ¡važiavę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kelyje pakelės griovyje paliko. Teigė, kad ant nukentėjusiojo burnos jis raiščio nematė (t. 7, b. l. 11–14). Tokius savo parodymus D. F. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 40–45). Tačiau papildomos apklausos metu 2019 m. lapkričio 27 d. D. F. savo parodymus iÅ¡ esmės pakeitė ir nurodė, kad tÄ dienÄ jis (D. F.) ir A. Č. grįžo kartu į apleistÄ pastatÄ ir buvo pastarojo kambaryje.

A. Č. kartais nueidavo į A. G. kambarį susileisti narkotikų. Po kurio laiko iÅ¡girdo, kaip A. Č. ir A. G. pastarojo kambaryje susipyko. Nukentėjusysis kaltino A. Č. dėl daiktų vagystės. Norėdamas juos nuraminti jis nuėjo į A. G. kambarį ir pamatė, kaip A. Č. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , nuo smÅ«gio pastarasis atsitrenkė į kampÄ . Jam bandant atsistoti A. Č. paėmė medinį pagalį ir juo sudavė vienÄ kartÄ A. G. į deÅ¡inę rankÄ .

Jis (D. F.) juos iÅ¡skyrė, tačiau A. Č. po to vėl sudavė tuo pačiu pagaliu nukentėjusiajam į galvÄ . Nuo smÅ«gio A. G. nukrito ant grindų. Jis (D. F.) parašė žinutę V. P., kad ji paskambintų A. G. ir papraÅ¡ytų, kad ji (A. G.) jam paskambintų. Po to, A. Č. nusivedė A. G. į savo kambarį ir ten abu susileido narkotikų. Po kiek laiko A. G. nukrito nuo kėdės, atsigulė ant nugaros ir pradėjo garsiai gargaliuoti, alsuoti. Nukentėjusiajam nutilus ir nustojus kvėpuoti suprato, kad jis yra nebegyvas.

Atvažiavusi A. G. pasiÅ«lė lavonÄ iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ ir padegti arba užkasti, tačiau jis pasiÅ«lė tiesiog iÅ¡vežti į kitÄ vietÄ ir ten palikti. Visi su tuo sutiko. Tuomet jie nutempė lavonÄ iki jos automobilio ir įkėlė jį į bagažinę. Teigė, kad plastikiniais raiÅ¡teliais nukentėjusiojo rankas suriÅ¡o tam, kad bÅ«tų lengviau tempti lavonÄ (t. 7, b. l. 16–19). 2019 m. vasario 11 d. papildomos apklausos metu D. F. iÅ¡ esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 27 d., tačiau atsakinėdamas į klausimus D.

F. nurodė, kad jis A. G. vemiančio nematė (t. 7, b. l. 29–31). Nuteistasis A. Č. apklausiamas teismo posėdyje taip pat neigė savo kaltę dėl A. G. nužudymo. A. Č. teigimu 2019 m. rugsėjo 4 d. apleistame pastate buvo jis, A. G. ir D. F.. Jis (A. Č.) su A. G. savo (A. Č.) kambaryje susileido metadono. A. G. pasidarė bloga, jam iš burnos pradėjo bėgti putos, jis nukrito nuo kėdės, pasituštino. Atėjęs į kambarį D. F. liepė pažiūrėti, ar A. G. gyvas. Tuo metu nukentėjusysis dar buvo gyvas, vėliau pradėjo purtytis, pulso A.

G. neužčiuopė. Jis su D. F. A. G. ant rankų uždėjo plastikinius raiÅ¡telius, užkiÅ¡o pagalį, kad galėtų jį patempti, bet raiÅ¡teliai iÅ¡sinėrė. D. F. paskambino savo draugei V. P. ir paprašė, kad ji paskambintų A. G.. Tuomet jie (A. Č. ir D. F.) nukentėjusįjį paguldė ant pledo ir nutempė į pirmÄ aukÅ¡tÄ , po to per langÄ iÅ¡kėlė į laukÄ ir nuleido ant žemės. Ä® atvažiavusios A. G. automobilio bagažinę jiedu su D. F. įkėlė nukentėjusiojo lavonÄ .

Tuo metu A. G. jau buvo negyvas. VietÄ , kur nuvežti lavonÄ parodė D. F.. Ant A. G. kÅ«no matėsi sužalojimai, tačiau jie buvo seni. Nei jis, nei D. F. tÄ dienÄ A. G. nemušė. Teigė, kad A. G. ant kaklo neÅ¡iojo raiÅ¡tį. Jis (A. Č.) tÄ raiÅ¡tį iÅ¡keldamas lavonÄ uždėjo ant nukentėjusiojo burnos, kodėl taip padarė, nežino (t. 8, b. l. 58–60). Tačiau, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nuteistojo A. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis pripažino, kad jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu yra neteisingi, o vadovautis reikia jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. 2019 m. rugsėjo 10 d.

įtariamojo apklausos metu A. Č. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. jis su D. F. buvo savo kambaryje, o A. G. buvo savajame. Supykęs, kad A. G. buvo davęs surÅ«gusios silkės D. F. nuėjo į A. G. kambarį. Girdėjo iÅ¡ nukentėjusiojo kambario rėkimÄ , dejavimÄ . Netrukus D. F. į jų kambarį už kojos įtempė A. G.. Pastarojo burna buvo užriÅ¡ta skuduru, o rankos buvo suriÅ¡tos plastikiniais dirželiais. D. F. su medine lazda sudavė gulinčiam ant grindų A. G. mažiau nei deÅ¡imt kartų į įvairias kÅ«no vietas.

Sulūžus pagaliui D. F. pasiėmė kitÄ lazdÄ ir sudavė dar keletÄ smÅ«gių, po to sudavė dar ne daugiau kaip tris kartus kumščiu į krÅ«tinės sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė nukentėjusiajam į Å¡onÄ . Nukentėjusysis gulėjo ant grindų ir dejavo. D. F. liepimu jie nukentėjusįjį perkėlė ant antklodės ir nutempė į pirmÄ aukÅ¡tÄ , po to iÅ¡kėlė nukentėjusįjį pro langÄ . Nutempę kÅ«nÄ iki D. F. automobilio jie nukentėjusįjį įkėlė į automobilio bagažinę.

IÅ¡važiavę iÅ¡ miesto jie nukentėjusiojo kÅ«nÄ iÅ¡kėlė ir paliko griovyje prie kelio (t. 5, b. l. 131–133). Apklaustas įtariamuoju 2020 m. vasario 7 d. A. Č. iÅ¡ esmės parodė analogiÅ¡kas aplinkybes apie tai, kaip D. F. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį. Å ioje apklausoje dar nurodė, jog A. G. rankos plastikiniais dirželiais buvo suriÅ¡tos ant krÅ«tinės, tačiau A. G. pavyko juos nusitraukti ir iÅ¡silaisvinti rankas. Mano, kad D. F. burnÄ skuduru nukentėjusiajam užriÅ¡o, kad pastarasis nerėktų.

D. F. liepė jam (A. Č.) taip pat smurtauti prieš A. G.. Bijodamas D. F. jis (A. Č.) kokius du kartus spyrė nukentėjusiajam į kojas. Po to jis (A. Č.) pavertė nukentėjusįjį ant šono. A. G. vemiančio nematė. Šioje apklausoje A. Č. taip pat parodė, kad prie apleisto pastato savo automobiliu atvažiavo A. G.. Tuomet jie ištempė nukentėjusįjį iš pastato ir įkėlė į automobilio bagažinę (t. 5, b. l. 142–145). Savo parodymus nuteistasis A. Č. patvirtino ir 2020 m. vasario 18 d. apklausos metu (t. 5, b. l. 150).

Be to, po liudytojų, ekspertų apklausų, bei ištyrus rašytinius byloje esančius įrodymus A. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad D. F. atitempė į jo (A. Č.) kambarį A. G.. Pastarasis gulėjo ant nugaros ir dejavo, buvo surištomis rankomis, su raiščiu ant burnos. Jis (A. Č.) ar D. F. pavertė A. G. ant šono ir jam iš burnos išbėgo vėmalai, prieš tai vėmalų nesimatė. A. G. apsivėmė tada, kai buvo paverstas ant šono. Pavertus šonu jis dar dejavo. Jų kambaryje D.

F. ranka mušė gulinčiam nukentėjusiajam į krÅ«tinę. Neprisimena, kada A. G. nustojo dejuoti, tačiau vienu metu D. F. pasakė, kad nukentėjusysis yra miręs. Jis nukentėjusiajam į kojÄ Ä¯spyrė, kai pastarasis jau buvo miręs. Po to, kai A. G. jau buvo miręs, jie uždėjo ant rankų plastikinius dirželius, kad perkiÅ¡us per juos pagalį bÅ«tų galima lengviau iÅ¡neÅ¡ti lavonÄ . Teigė, kad raiÅ¡tis buvo tarp nukentėjusiojo dantų, buvo užriÅ¡tas laisvai, todėl kvėpuoti buvo galima (t. 8, b. l. 82–83).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų D. F. ir A. Č. parodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad patikimesni yra D. F. parodymai, kadangi juos, dalyje dėl pirminio konflikto tarp A. Č. ir A. G., t. y. kad A. G. apkaltino A. Č. dėl daiktų vagystės, patvirtino ir liudytojos A. G. parodymai. O A. Č. parodymus apygardos teismas atmetė, nurodydamas, kad jo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , kad D. F. už kojos įtempė į jų (D. F. ir A. Č.) kambarį A. G., paneigia tai, jog įvykio vietos apžiÅ«ros metu nebuvo nustatyti kÅ«no tempimo pėdsakai iÅ¡ A.

G. kambario į nuteistųjų kambarį. Be to, pirmosios instancijos teismo teigimu, A. Č. nenurodė logiÅ¡kos priežasties, kodėl D. F. turėjo motyvÄ smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį. Analizuodama D. F. parodymus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuosekliai neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį A. G., tačiau tos dienos įvykio aplinkybes aiÅ¡kino skirtingai, nenuosekliai ir netgi prieÅ¡taringai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas patį pirmÄ kartÄ D. F. tvirtino, kad jis pamatė jau gulintį ant žemės nukentėjusįjį A.

G., iÅ¡ A. Č. sužinojo, kad tarp jų kilo konfliktas, tačiau paties smurtinių veiksmų nematė. Tačiau jau vėlesnėje papildomoje apklausoje D. F. nurodė, kad jis (D. F.) prasidėjus konfliktui tarp nukentėjusiojo ir A. Č. buvo apleistame pastate, savo kambaryje. Anot jo, iÅ¡girdęs konfliktÄ nuėjo į A. G. kambarį jų nuraminti ir tuomet pamatė, kaip A. Č. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ A. G., vėliau sudavė smÅ«gius mediniu pagaliu vienÄ kartÄ Ä¯ rankÄ , o kitÄ â€“ į galvÄ .

Po to A. Č. nusivedė A. G. į kambarį, kur abu susileido narkotikų, nuo kurių A. G. nukrito nuo kėdės ant nugaros, o netrukus ir mirė. Teisiamojo posėdžio metu D. F. vėlgi iÅ¡ pradžių tvirtino, kad smurtas tÄ dienÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį apskritai nebuvo naudojamas, sužalojimų ant nukentėjusiojo kÅ«no jis neva nematė, tačiau netrukus vėl pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad visgi matė, kaip A. Č. naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D.

F. nuosekliai tvirtino, jog jis ant nukentėjusiojo A. G. veido užrišto raiščio nematė ir jo nerišo. Tačiau teiginiai, kad A. G. burna nebuvo užrišta raiščiu yra nelogiški, be to paneigti byloje surinktais kitais įrodymais. A. Č. savo apklausose teigė, jog raištį ant burnos užrišo D. F. tam, jog mušamo A. G. riksmų negirdėtų pašaliniai asmenys. Be to, objektyvūs bylos duomenys – įvykio vietos ir lavono apžiūra taip pat patvirtina, jog A. G. lavonas buvo rastas su užrištu ant burnos raiščiu (t. 1, b. l. 116–133).

Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ raiščio padarymo bei užriÅ¡imo bÅ«do (raiÅ¡tis pakankamai stipriai įsirėžęs į nukentėjusiojo burnÄ , mazgas suriÅ¡tas pakauÅ¡io srityje) galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog raiÅ¡tis padarytas iÅ¡ bute surasto audeklo ir tyčia užveržtas ant nukentėjusiojo burnos. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad tokio paties audinio skiautė buvo rasta A. Č. ir D. F. kambaryje (t. 1, b. l. 190), o tai leidžia taip pat padaryti iÅ¡vadÄ , kad raiÅ¡tis ant nukentėjusiojo burnos buvo užriÅ¡tas bÅ«tent Å¡iame kambaryje.

Akivaizdu, jog raiščiu užriÅ¡ti mirusiam nukentėjusiajam burnÄ nebuvo jokios prasmės, taigi A. G. burna buvo užriÅ¡ta dar prieÅ¡ jo mirtį. Tokiu atveju D. F. teiginiai, jog A. Č. kartu su A. G., po A. Č. prieÅ¡ pastarÄ jį panaudoto smurto, atėjo į jų (D. F. ir A. Č.) kambarį, ten susileido narkotikų ir tuomet A. G. neva susmuko nuo kėdės, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog D. F. negalėjo nematyti medžiaginio raiščio ant nukentėjusiojo burnos, juolab, jog pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė aplinkybes, kad A.

Č. buvo pavertęs A. G. ant Å¡ono ir iÅ¡ jo burnos iÅ¡bėgo vėmalai. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarydamas iÅ¡vadÄ , jog D. F. neturėjo motyvo smurtauti prieÅ¡ A. G., be kita ko rėmėsi jo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, jog jis su nukentėjusiuoju A. G. nekonfliktuodavo ir fizinio smurto prieÅ¡ jį nevartodavo. Tačiau tokius jo parodymus paneigė byloje apklausti liudytojai S. B. (t. 8, b. l. 76), K. B. (t. 8, b. l.

77) ir D. K. (t. 8, b. l. 77). Å ie liudytojai posėdyje patvirtino, kad iÅ¡ A. G. sužinojo, kad jis (nukentėjusysis) buvo susipykęs su D. F.. Pastarasis nukentėjusiajam buvo sužalojęs galvÄ , iÅ¡ dujinio pistoleto Å¡ovė jam į veidÄ . Liudytojai nurodė matę A. G. galvoje ir akyje sužalojimus. Nors Å¡ios liudytojų nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su 2019 m. rugsėjo 5 d. įvykiu, tačiau jos patvirtina, kad D. F. ir anksčiau konfliktuodavo su nukentėjusiuoju, nevengdavo prieÅ¡ jį panaudoti ir fizinį smurtÄ .

D. F. tikrÄ jį vaidmenį A. G. nužudymo procese taip pat atskleidžia ir jo elgesys po nukentėjusiojo mirties. Nors nuteistasis D. F. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis pasiÅ«lė nukentėjusiojo lavonÄ iÅ¡vežti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau vertinant visus jo parodymus matyti, kad nurodant Å¡ias aplinkybes nuteistasis taip pat nebuvo nuoseklus ir savo vaidmenį iÅ¡vežant lavonÄ iÅ¡ įvykio vietos akivaizdžiai sumenkino. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tvirtino, kad ne jis, o A.

Č. pasakė, kad lavonÄ reikia iÅ¡vežti kur nors toliau nuo miesto (t. 7, b. l. 13). Tačiau vėlesnėse apklausose, tuomet, kai byloje jau buvo nustatyta, kad lavonas buvo iÅ¡vežtas A. G. vairuojamu automobiliu, D. F. ėmė aiÅ¡kinti, kad tik po to, kai A. Č. ir A. G. siÅ«lė lavonÄ iÅ¡vežus į miÅ¡kÄ užkasti arba padegti, jis (D. F.) pasiÅ«lė lavonÄ iÅ¡vežti į kitÄ vietÄ ir taip suklaidinti policijos pareigÅ«nus (t. 7, b. l. 18). Tačiau tokias aplinkybes paneigia ne tik nuteistojo A.

Č., bet ir liudytojos A. G. parodymai, bei kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Jau nuo pirmosios įtariamojo apklausos A. Č. nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusiojo lavonas iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežtas D. F. sprendimu. Analizuojant A. Č. parodymus netgi matyti, kad D. F. dėl Å¡io sprendimo su A. Č. nesitarė, o prieÅ¡ingai davė nurodymus pastarajam surinkti iÅ¡ kambario nukentėjusiojo daiktus, liepė tempti lavonÄ , sėsti į automobilį. Liudytoja A. G. taip pat patvirtino, kad susisiekęs su ja D.

F. liepė jai atvažiuoti ir paimti „juos su Å¡mutkėmis“. Be to, bÅ«tent D. F. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, rodė jai keliÄ , kur važiuoti, kada sustoti. Anot liudytojos apie tai, kad nuteistieji nužudė A. G. taip pat daugiausiai pasakojo bÅ«tent D. F., o A. Č. buvo kur kas tylesnis ir labiau iÅ¡sigandęs (t. 8, b. l. 56–57; t. 2, b. l. 67–70, 92–94). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. F. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis, siekdamas įbauginti liudytojÄ A.

G., iÅ¡sakė jai grasinimus susidoroti (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Atlikta A. Č. ir D. F. mobiliojo ryÅ¡io abonentinių numerių iÅ¡klotinių analizė patvirtina, kad A. Č. savo abonentiniu numeriu nesinaudojo nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 17.37 val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 09.40 val. (t. 3, b. l. 90–91), tuo tarpu įvykio metu D. F. aktyviai bendravo telefonu, ne kartÄ kalbėjosi su A. G., susiraÅ¡inėjo trumposiomis žinutėmis su V. P., bÅ«tent pastarajai nuteistasis 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 22 val. ir siuntė žinutes praÅ¡ydamas, jog ji paskambinusi A.

G. papraÅ¡ytų pastarosios paskambinti D. F. (t. 3, b. l. 92–96; t. 2, b. l. 141–142). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau aptarti D. F. parodymai dėl jo paties bei A. Č. atliktų veiksmų smurtaujant prieÅ¡ A. G. pobÅ«džio, intensyvumo negali bÅ«ti pripažinti vienodais ir nuosekliais kaip tai padarė skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nustatydamas faktines įvykio aplinkybes. A. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, analizė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ir Å¡io nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir vienodi, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti visus byloje duotus A.

Č. parodymus. Svarbu nuteistųjų parodymus įvertini tarpusavyje, taip pat įvertinti ir palyginti su kitais byloje esančiais įrodymais ir, atsižvelgiant į tai, padaryti iÅ¡vadas dėl tokių parodymų patikimumo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų, nepateikęs motyvų, kodėl vienus duomenis laiko patikimais, kitus – ne. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. Č. byloje duotų parodymų esmę apie jo paties ir D.

F. vaidmenį smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį A. G., jų turinio dinamikÄ bylos proceso metu, sprendžia, jog dalis jų yra patvirtinami ir kitais byloje esančiais duomenimis. Todėl apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistųjų kaltės nužudžius A. G., nepagrįstai atmetė visus Å¡io nuteistojo parodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog apie D. F. smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį A. Č. parodė jau pirmosios apklausos metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d., o bÅ«tent, kad D.

F. pirmuosius smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė A. G. kambaryje, po to smurtavo ir jo (A. Č.) kambaryje, sudavė mažiau nei deÅ¡imt smÅ«gių medine lazda gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, sulūžus pagaliui, D. F. pasiėmė kitÄ pagalį ir sudavė dar keletÄ smÅ«gių, po to sudavė dar ne daugiau kaip tris kartus nukentėjusiajam kumščiu bei spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onÄ . Nuteistojo A. Č. nurodytas smÅ«gių skaičius, lokalizacija iÅ¡ esmės atitinka teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 244/2019(05) bei ekspertizės aktu Nr. EKM 16(67)/2020 (01) konstatuotų nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį bei mastÄ .

Be to, nuo pirmosios apklausos A. Č. nurodė ir bylai itin reikšmingas aplinkybes, t. y. jog smūgių sudavimo metu nukentėjusiojo burna buvo užrišta raiščiu, o rankos buvo surištos plastikiniais dirželiais. Šias aplinkybes nuteistasis nuosekliai nurodė viso proceso metu patikslindamas, jog plastikinius raištelius nukentėjusiajam pavyko nusitraukti. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytoja A. G.. Apklausta teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, jog po to, kai grįžo į jos namus išmetę A.

G. lavonÄ iÅ¡ nuteistųjų pokalbio ji suprato, jog įvykio metu nukentėjusiojo A. G. rankos buvo suriÅ¡tos plastikiniais tvirtinimo dirželiais už nugaros, be to, jo burna buvo užriÅ¡ta raiščiu. Nuteistieji stebėjosi, kaip nukentėjusysis sugebėjo iÅ¡ plastikinių dirželių iÅ¡silaisvinti. Kuris iÅ¡ nuteistųjų suriÅ¡o rankas ir užriÅ¡o raiÅ¡tį ant burnos, iÅ¡ nuteistųjų pokalbio liudytoja teigė nesupratusi (t. 8, b. l. 56–57; t. 2, b. l. 72–75, 92–94).

Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. ir nuteistieji patvirtino, jog A. G. pastate įvykio metu nebuvo, taigi Å¡ias aplinkybes galėjo sužinoti tik iÅ¡ nuteistųjų, kurie buvo įvykio vietoje. Aplinkybės, kad nukentėjusiojo A. G. rankos buvo suriÅ¡tos plastikiniais dirželiais savo vėlesnėse apklausose neneigė ir nuteistasis D. F., tačiau jo teigimu, A. G. rankas jie suriÅ¡o tik tuomet, kai norėjo iÅ¡tempti lavonÄ iÅ¡ patalpos, tačiau įvykio vietos – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu plastikinių dirželių buvo rasta ir kambaryje, kuriame gyveno nukentėjusysis A.

G. (t. 1, b. l. 187; t. 4, b. l. 42–46). Atkreiptinas dėmesys, jog ant lavono rankų plastikinių dirželių rasta nebuvo, taigi aplinkybė, kad fizinio smurto metu nukentėjusiojo A. G. rankos buvo suriÅ¡tos plastikiniais dirželiais buvo nustatyta bÅ«tent iÅ¡ A. Č. parodymų. Be to, A. Č. parodymais buvo nustatyta ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis A. G. buvo muÅ¡amas mediniais pagaliais, kuriuos, anot nuteistojo, D. F. iÅ¡metė pro langÄ . Atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje lauke už pastato iÅ¡ tiesų buvo rastas vienas medinis pagalys (t. 5, b. l. 161–167).

Apie tai, kad A. G. buvo muÅ¡amas ir mediniais pagaliais patvirtino ir D. F., tačiau jis apie Å¡iÄ aplinkybę užsiminė tik 2019 m. lapkričio 27 d. papildomos apklausos metu. Taigi, aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad A. Č. nurodytos įvykio aplinkybės iÅ¡ dalies yra teisingos. Visgi, vertinant nuteistojo A. Č. proceso metu duotus parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Č. sÄ moningai nenurodė visų savo paties smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

G. masto bei neatskleidė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Nuteistasis nuosekliai tvirtino, kad tuo metu, kai jis (A. Č.) miegojo D. F. pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį pastarojo kambaryje. Pastarasis į jo (A. Č.) kambarį už kojos įtempė jau suriÅ¡tÄ bei užriÅ¡ta burna A. G.. Anot jo (A. Č.), tik D. F. liepus jis nukentėjusiajam du kartus įspyrė į kojas. Tačiau tokius jo parodymus iÅ¡ dalies paneigė nuteistojo D. F. ir liudytojos A. G. nurodytos aplinkybės, kad konfliktas pirmiausiai įvyko tarp A.

Č. ir A. G., pastarajam apkaltinus A. Č. daiktų ir narkotinių medžiagų vagyste. A. G. parodė, kad D. F. su A. Č. abu nuėjo į A. G. kambarį, kur D. F. sudavė jam smÅ«gį į galvÄ , mušė pagaliu. Vėliau, suriÅ¡tam nukentėjusiajam gulint A. Č. kambaryje abu nuteistieji iÅ¡vartė nukentėjusiojo A. G. daiktus, taip imituodami apiplėšimÄ ir siekdami nuslėpti savo padarytÄ nusikaltimÄ (t. 2, b. l. 72–75; t. 8, b. l. 56–57). Be to, kaip jau minėta anksčiau, įvykio vietos apžiÅ«ros metu nuteistojo A.

Č. ir D. F. gyvenamojo kambario prieÅ¡kambaryje ant grindų buvo rasta panaÅ¡aus raÅ¡to, kaip ir raiščio ant nukentėjusiojo burnos, audinio skiautė (t. 1, b. l. 190; t. 4, b. l. 48–53). Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam A. G. burna raiščiu buvo užriÅ¡ta visgi ne A. G. kambaryje, kaip nurodo A. Č., o nuteistųjų kambaryje. Be to, mažai tikėtina, kad vienas nuteistasis D. F. be A. Č. pagalbos bÅ«tų galėjęs nukentėjusiajam užriÅ¡ti burnÄ ir suriÅ¡ti rankas su plastikiniais dirželiais.

Tokia A. Č. parodymų neatitiktis kitiems bylos duomenims pagrįstai leidžia teigti, kad jis, kaip ir D. F., nebuvo iki galo nuoÅ¡irdus duodamas parodymus apie savo atliktų smurtinių veiksmų pobÅ«dį bei apimtį ir savo vaidmenį smurtaujant prieÅ¡ A. G. akivaizdžiai sumenkino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog abu nuteistieji D. F. ir A. Č. savo parodymuose apie A. G. gyvybės atėmimo aplinkybes stengėsi sumenkinti savo vaidmenį, tuo pačiu sureikÅ¡mindami bendrininko veiksmų pavojingumÄ .

Vertindama D. F. ir A. Č. parodymų patikimumÄ teisėjų kolegija jais remiasi tik tiek, kiek jie patvirtinami kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog abu nuteistieji atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ A. G., lėmusius jo mirtį. Abu jie matė vienas kito veiksmus, suprato jų pavojingumÄ ir jiems pritarė, taigi veikė kaip bendrininkai. Taigi, iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos pagrindu nustatyta, kad D. F. ir A.

Č. naktį iÅ¡ 2019 m. rugsėjo 4 d. į 5 d., bÅ«dami apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, surišę nukentėjusiajam A. G. rankas plastikiniais dirželiais bei raiščiu užrišę burnÄ matydami vienas kito veiksmus bei jiems pritardami rankomis, kojomis, mediniais pagaliais sudavė ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius nukentėjusiajam A. G. į įvairias kÅ«no vietas, o netrukus po panaudoto fizinio smurto A. G. mirė. Siekiant nustatyti nuteistųjų iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežto ir pakelės griovyje palikto nukentėjusiojo A.

G. mirties priežastį Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertams buvo paskirta užduotis atlikti lavono tyrimÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 244/2019 (5) (t. 3, b. l. 142–143) nurodyta, kad A. G. mirė nuo alkoholinės kepenų ligos, pasireiÅ¡kusios kepenų ciroze, tai komplikavosi kepenų funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu. A. G. mirė prieÅ¡ maždaug pusantros paros iki lavono tyrimo 2019 m. rugsėjo 6 d. 8.45 val. A. G. lavone nustatyti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimai pakauÅ¡yje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kaktoje, pilve ir keliuose, kraujosruva kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimai po minkÅ¡taisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių dangalais.

Sužalojimai A. G. padaryti prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugsėjo 4-5 naktį. Nustatyti sužalojimai A. G. padaryti ne mažiau aštuonių bukų trauminių poveikių pasėkoje. Galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimas pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje ir kaktoje bei kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose į kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Odos nubrozdinimai pilve bei keliuose gyvam asmeniui bÅ«tų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai A. G. galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumščiu ar kitu kietu buku daiktu. Po padarytų sužalojimų A. G. galėjo gyventi iki mirties. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pM 244/2019 (05) nurodyta, kad kepenų funkcijos ir Å¡irdies nepakankamumÄ sÄ lygojo kepenų cirozė. Kepenų pavirÅ¡ius gruoblėtas, laisvasis kraÅ¡tas suapvalėjęs, matmenys 25x21x18x9 cm, svoris 2400 g, pjÅ«vyje kepenys geltonos spalvos, struktÅ«ra neįžiÅ«rima.

Å ie morfologiniai požymiai nurodo, kad kepenų liga buvo finalinėje stadijoje, o tai sukelia tiek kepenų funkcijos, tiek Å¡irdies veiklos nepakankamumÄ , kas sukelia mirtį. SmÅ«gių sudavimas, ko pasėkoje atsirado lavone rasti sužalojimai, tiesioginės įtakos A. G. mirčiai neturėjo. RaiÅ¡tis ant burnos trikdė oro patekimÄ Ä¯ kvėpavimo takus, tačiau tiesioginės įtakos A. G. mirčiai neturėjo. Rankų suriÅ¡imas plastikiniu dirželiu už nugaros trikdė A. G. judesius, tai tiesioginės įtakos A.

G. mirties priežasčiai neturėjo (t. 3, b. l. 150). Esant prieÅ¡taravimų tarp eksperto Gintauto Serbentos pateiktos kategoriÅ¡kos specialisto iÅ¡vados Nr. M 244/2019 (05) dėl nukentėjusiojo mirties priežasties ir kitų objektyvių bylos duomenų apie galimai smurtinę nukentėjusiojo mirtį, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi buvo paskirta mirusiojo A. G. komisijinė teismo medicinos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams (t. 3, b. l. 172).

Atlikusi komisijinę teismo medicinos ekspertizę ekspertų komisija, susidedanti iÅ¡ Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto JanuÅ¡o Rybalko bei Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Viačeslavo Kolomieco (Viačeslav Kolomiec), įvertino byloje surinktus reikÅ¡mingus medicininius duomenis, specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 244/2019 (05) eksperto Gintauto Serbentos suformuluotus teiginius dėl nukentėjusiojo A. G. mirties priežasties, taip pat gavę histologinį tyrimÄ atlikusios ekspertės pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. H 594/2019 (01), ekspertizės akte Nr. EKM 16(67)/2020 (01) padarė iÅ¡vadÄ , kad A.

G. mirties priežastimi laikoma mechaninė asfikcija – uždusimas uždarius iÅ¡orinius kvėpavimo takus: nosies Å¡nervių ir nosiaryklės skrandžio turiniu, burnos angos medžiaginiu raiščiu. A. G. mirtis įvyko 2019 m. rugsėjo 5 d., nakties metu, apie 1-2 val., netrukus po smÅ«gių sudavimo. A. G. padaryti sužalojimai tiesiogiai nesusiję su mirtimi, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Sprendžiant iÅ¡ objektyvių duomenų bei bylos medžiagos analizės, A. G. buvo iÅ¡vežtas ir iÅ¡mestas melioracijos griovyje jau negyvas.

Suduoti smÅ«giai į pilvo sritį galėjo turėti netiesioginės įtakos mirties priežasčiai, jei jie tiesiogiai sukėlė A. G. skrandžio turinio atpylimÄ ar vėmimÄ . Nosies Å¡nervių užkimÅ¡imas skrandžio turiniu esant užriÅ¡tai burnos angai medžiaginiu raiščiu sÄ lygojo nukentėjusiojo uždusimÄ bei mirtį (t. 3, b. l. 175–178). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausus teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ pateikusį ekspertÄ GintautÄ SerbentÄ (t. 8, b. l. 57–58) bei vienÄ iÅ¡ ekspertizę atlikusių ir ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusių ekspertų JanuÅ¡Ä Rybalko (t. 8, b. l. 74–75) kiekvienas iÅ¡ jų palaikė savo padarytas iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančias teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 244/2019 (5) bei komisijinės ekspertizės Nr. EKM 20/2018 (02) iÅ¡vadÄ , taip pat pirmosios instancijos teisme iÅ¡klausęs ekspertų Gintauto Serbentos ir JanuÅ¡o Rybalko paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad komisijinę ekspertizę atlikę ekspertai iÅ¡vadÄ Nr. EKM 20/2018 (02) dėl A. G. mirties priežasties padarė remdamiesi ne lavono tyrimo metu gautais rezultatais, o ekspertams pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Anot apygardos teismo Å¡i iÅ¡vada yra tik tikimybinė, kadangi tiriant A. G. lavonÄ nebuvo užfiksuoti jokie organizmo pakitimo požymiai, kurie objektyviai rodytų, jog nukentėjusysis mirė dėl asfikcijos. Kita vertus, apygardos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstęs, kodėl atmeta teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018 (02) nurodytas iÅ¡vadas dėl A. G. mirties priežasties – mechaninės asfikcijos – uždusimo uždarius iÅ¡orinius kvėpavimo takus bei konstatuodamas, jog tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiojo A.

G. mirties priežastinio ryÅ¡io nėra, teismo baigiamajame akte taip ir nenurodė, kokia gi, jei ne ekspertų iÅ¡vadoje nurodyta mirties priežastis, lėmė nukentėjusiojo mirtį. Taigi, prokurorė savo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip ir nenurodė, dėl kokios priežasties nuketėjusysis A. G. mirė. Siekiant paÅ¡alinti abejones dėl nukentėjusiojo A. G. mirties priežasties apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , teismo posėdyje iÅ¡ naujo apklausė ekspertÄ GintautÄ SerbentÄ bei ekspertÄ JanuÅ¡Ä Rybalko.

Ekspertas Gintautas Serbenta 2020 m. spalio 27 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad susipažinęs su jam pateiktais bylos duomenimis jis padarė iÅ¡vadÄ , jog A. G. sirgo kepenų ciroze. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino kepenų bÅ«klė ir kiti požymiai. Asfikcinės mirties požymių jis nenustatė, lavono tyrimo metu gerklėje ar kituose organuose jis nerado svetimkÅ«nių, kurie bÅ«tų Å«miai sutrikdę žmogaus kvėpavimo funkcijÄ . Ant A. G. burnos užriÅ¡tas raiÅ¡tis buvo įsirėžęs į burnos sritį, tačiau pilnai visos burnos angos uždengęs nebuvo, todėl asfikcija negalėjo bÅ«ti jo mirties priežastimi, net ir esant apsunkintam kvėpavimui.

Eksperto teigimu, aplink lavono Å¡nerves ir burnÄ buvo vėmalų masės, tačiau lavono tyrimo metu jis nenustatė, kad vėmalai bÅ«tų patekę į kvėpavimo takus ar į bronchus. Pilvo deÅ¡inėje pusėje ties Å¡onkauliais, apatinėje pilvo dalyje buvo nustatyti odos nubrozdinimai, bet jie mirtino organo vidinio plyÅ¡imo nesukėlė, jie rodo, kad buvo suduoti smÅ«giai į pilvo sritį. Teigia, kad sergant kepenų ciroze, žmogus gali apsivemti be jokio Å¡alutinio poveikio. Be to, lavono organizme rasta narkotinių medžiagų.

Tokiais atvejais, kai kepenys nebeatlieka savo funkcijų, o skrandyje yra turinio, narkotikų pavartojimas gali sukelti vėmimÄ . Kadangi burna buvo užriÅ¡ta ne aklinai, todėl vėmalai galėjo iÅ¡bėgti pro burnÄ . Esant tokiai organizmo bÅ«senai kaip nukentėjusiojo, papildomi sunkumai, t. y. vartojami narkotikai, sužalojimai, apsunkintas kvėpavimas, gali turėti netiesioginės įtakos žmogaus mirčiai (t. 8, b. l. 204–206). Ekspertas JanuÅ¡as Rybalko teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės akte Nr. EKM 16(67)/2020 (01) iÅ¡dėstytÄ iÅ¡vadÄ , taip pat paaiÅ¡kino, kad atlikdami ekspertizę jie įvertino ne tik lavono tyrimo duomenis, bet užsakė ir papildomÄ histologinį tyrimÄ , siekdami įsitikinti, ar diagnozė dėl kepenų cirozės yra pagrįsta.

Histologijos specialistas vienareikÅ¡miÅ¡kai davė iÅ¡vadÄ , kad kepenų cirozės mikroskopinių požymių nėra. Mirties priežasčiai įtakos turėjo kelios sÄ lygos: lavono nosies Å¡nervės buvo užpildytos maisto masių, lavono burna buvo užriÅ¡ta, prieÅ¡ įvykį nukentėjusysis vartojo metadono ir vaistų, kas sukėlė neadekvatų jo elgesį, be to, prieÅ¡ mirtį jis buvo sočiai pavalgęs, taip pat jam buvo suduoti smÅ«giai, kurie galėjo iÅ¡provokuoti skrandžio turinio atpylimÄ .

Kita vertus, vėmimas galėjo kilti ir spontaniÅ¡kai, ne tik nuo suduotų smÅ«gių. Nurodė, kad įprastai skrandžio turinio masę žmogus iÅ¡vemia į iÅ¡orę, tačiau Å¡iuo atveju apie burnÄ , ant nukentėjusiojo drabužių maisto turinio nebuvo, visas turinys buvo nosies Å¡nervėse. Skrandžio turinys turėjo kažkur iÅ¡siveržti, tačiau burnos angai esant užriÅ¡tai, jis iÅ¡siveržė į nosiaryklę ir užkimÅ¡o nosies Å¡nerves. Tokia situacija sukelia labai greitÄ mirtį.

Aplinkybę, kad mirtis įvyko staiga patvirtina ir kiti požymiai. Burnos užriÅ¡imas raiščiu yra viena iÅ¡ sÄ lygų, kuri galėjo prisidėti prie asfikcijos. Jeigu užsikemÅ¡a nosies takai, žmogus gali kvėpuoti per burnÄ , tačiau Å¡iuo atveju burna buvo užriÅ¡ta. Kita vertus nėra aiÅ¡ku, ar burna buvo užriÅ¡ta sandariai įvykio metu patalpoje. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė, kad liežuvio pavirÅ¡ius buvo Å¡varus, rodo apnašų ir kitų požymių buvimÄ , tačiau nepatvirtina, kad prieÅ¡ autopsijÄ burnos ertmėje nebuvo paÅ¡alinio turinio.

Tikėtina, kad skrandžio turinys buvo patekęs į burnos ertmę, tačiau jis buvo iÅ¡plautas pagalbinio autopsijos personalo prieÅ¡ specialistui atliekant tyrimÄ (t. 8, b. l. 206–209). IÅ¡klausęs tokius eksperto JanuÅ¡o Rybalko paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas Gintautas Serbenta pripažino, kad paneigti komisijinės ekspertizės akto iÅ¡vados dėl nukentėjusiojo mirties priežasties negali, todėl jai neprieÅ¡tarauja, nurodė, jog jis atlikti tokios pilnos analizės mirusiojo tyrimo metu galimybių neturėjo.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , ekspertizės aktÄ , taip pat specialisto, eksperto paaiÅ¡kinimus, svarbu tai, kad pagal nuosekliÄ kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ specialisto (eksperto) iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių baudžiamojoje byloje, kuri turi bÅ«ti vertinama kartu su kita bylos medžiaga ir neturi jokios preferencinės reikÅ¡mės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-697/2018).

Taigi, įvertinus byloje esančias teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 244/2019 (05) bei komisijinės ekspertizės akte Nr. EKM 16(67)/2020 (01) suformuluotas iÅ¡vadas, kitus byloje esančius duomenis, bei papildomai apklaustų specialisto iÅ¡vadÄ pateikusio eksperto Gintauto Serbentos ir eksperto JanuÅ¡o Rybalkos paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė komisijinės ekspertizės iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo A. G. mirties priežasties.

PrieÅ¡ingai nei nurodė apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje ekspertinį tyrimÄ atlikę ekspertai, nustatydami A. G. mirties priežastį, vertino ne tik jiems pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , bet vertino ir visus byloje esančius duomenis, tarp jų ir eksperto Gintauto Serbentos pateiktÄ iÅ¡vadÄ , lavono tyrimo duomenis, be to, rėmėsi ir papildomai užsakyto histologinio tyrimo rezultatais – specialisto iÅ¡vada Nr. H 594/2019 (01), kurios ekspertas Gintautas Serbenta neturėjo. Ekspertai įvertinę visus Å¡iuos duomenis padarė iÅ¡vadÄ , kad patvirtinti teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ A.

G. mirties priežastį, t. y. kad A. G. mirė nuo alkoholinės kepenų ligos, pasireiškusios kepenų ciroze, kas komplikavosi kepenų funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, objektyvių duomenų nepakanka. Ekspertai pateikė svarių argumentų, kurie paneigė eksperto Gintauto Serbentos nustatytus pažymius, grindžiančius kepenų cirozės diagnozę, t. y. kad šios ligos nepatvirtino kepenų histologinis tyrimas, kepenyse rasti lėtinio hepatito morfologiniai požymiai yra būdingi asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas, autopsijos metu nebuvo konstatuoti kiti kepenų cirozei būdingi radiniai: skysčio susikaupimas pilvo ertmėje (ascito), geltos, kraujavimo iš stemplės venų ir pan.

Tiek komisijinės ekspertizės akte, tiek apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose ekspertas JanuÅ¡as Rybalko atkreipė dėmesį, jog esant kepenų cirozei, mirtį sukeliančio kepenų nepakankamumo požymiai vystosi palaipsniui, prieÅ¡ mirtį bÅ«dingas agonijos laikotarpis, žmogus bÅ«na nejudrus, guli lovoje, o Å¡iuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis A. G. iki mirties buvo pakankamai aktyvus, o mirtis įvyko staiga. Mirties mechanizmÄ staiga sustojus Å¡irdies ir kvėpavimo veiklai įvykus asfikcijai, netiesiogiai patvirtina vidaus organų visumos histologinis vaizdas: galvos smegenų pabrinkimas, plaučiuose netolygi pilnakraujystė bei Å¡okui bÅ«dinga stazė, miokardo mažakraujystė.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog komisijinės ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, kad A. G. mirtis įvyko dėl mechaninės asfikcijos yra tikimybinė. Tiek iÅ¡ komisijinės ekspertizės akte suformuluotos iÅ¡vados, tiek iÅ¡ eksperto JanuÅ¡o Rybalko paaiÅ¡kinimų matyti, jog iÅ¡vada dėl A. G. mirties yra kategoriÅ¡ka. Pagrįsdamas savo iÅ¡vadÄ ekspertas JanuÅ¡as Rybalko pirmiausia akcentavo tai, kad iÅ¡ įvykio vietoje darytų lavono fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog lavono nosies Å¡nervės yra prikiÅ¡tos maisto masių, be to jo burna buvo užriÅ¡ta raiščiu, kas apsunkino jo kvėpavimÄ , prieÅ¡ pat mirtį jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų, sočiai pavalgęs, jam buvo suduoti smÅ«giai, galėję iÅ¡provokuoti vėmimo refleksÄ , o jam gulint ant nugaros skrandžio turinys iÅ¡siveržė užkimÅ¡damas nosies Å¡nerves.

Visų Å¡ių sÄ lygų visuma ir sukėlė greitÄ nukentėjusiojo mirtį. Be to, apygardos teismas, dėstydamas argumentus, kuriais remiantis jis atmetė ekspertizės akte nurodytÄ A. G. mirties priežastį – mechaninę asfikcijÄ , nurodė, kad raiščio padėtis ant nukentėjusiojo burnos galėjo tik apsunkinti A. G. kvėpavimÄ , be to, skrandžio turinys buvo rastas tik A. G. lavono nosies Å¡nervėse, o ne burnos ertmėje, skrandžio turinio nebuvo rasta ir nosiaryklėje, bronchuose, o lavono liežuvis buvo Å¡varus.

Å ios aplinkybės, anot apygardos teismo, rodo, jog A. G. kvėpavimas per burnÄ dėl skrandžio turinio iÅ¡siliejimo nebuvo ir negalėjo bÅ«ti sutrikdytas. Tačiau tokius pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus teiginius argumentuotai paneigė ekspertas JanuÅ¡as Rybalko. Anot eksperto, skrandžio turinys nosies Å¡nerves galėjo užkimÅ¡ti tik iÅ¡ vidaus. Vemiant skrandžio turinio masė iÅ¡vemiama pro burnÄ , taip vėmalai pasiÅ¡alina į iÅ¡orę. Tačiau Å¡iuo atveju nukentėjusiojo burna buvo užriÅ¡ta.

Kaip nurodė ekspertas, iÅ¡ įvykio vietoje daryto lavono nuotraukų matyti, kad maisto turinio masė buvo tik nosies Å¡nervėse, o aplink burnÄ , ant nukentėjusiojo drabužių maisto turinio (vėmalų) nebuvo. Tokiu bÅ«du, nukentėjusiajam gulint ant nugaros ir esant užriÅ¡ta burna skrandžio turinys turėjo kažkur iÅ¡siveržti ir Å¡iuo atveju iÅ¡siveržė į nosiaryklę užkimÅ¡damas nosies Å¡nerves. Be to, ekspertas JanuÅ¡as Rybalko suabejojo pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais teiginiais, jog nukentėjusiajam vemiant skrandžio turinys nebuvo patekęs į burnos ertmę.

Tikėtina, kad prieÅ¡ specialistui atliekant autopsijÄ , pagalbinis personalas skrandžio turinį iÅ¡plovė ir iÅ¡ burnos, tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir tai, kad įvykio vietoje darytose lavono nuotraukose ant nukentėjusiojo veido matosi skrandžio turinio, o lavono tyrimo metu darytose nuotraukose skrandžio turinio masių jau nebesimato, be to, nuo burnos jau buvo nuriÅ¡tas ir raiÅ¡tis. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje remiasi ir eksperto Gintauto Serbentos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybe, jog lavono liežuvis buvo Å¡varus.

Tačiau tiek ekspertas JanuÅ¡as Rybalko, tiek ir pats specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas Gintautas Serbenta nurodė, jog aplinkybė, jog liežuvis yra Å¡varus teismo medicinoje reiÅ¡kia tai, kad ant liežuvio nėra apnašų ar kitų požymių, bÅ«dingų tam tikroms ligoms, bet ne tai, kad burnos ertmėje nebuvo vėmalų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad abu nuteistieji gana nuosekliai patvirtino, kad įvykio metu pavertus gulintį ant nugaros A. G. ant Å¡ono iÅ¡ jo burnos iÅ¡bėgo vėmalai, taigi, Å¡i aplinkybė tik patvirtina eksperto JanuÅ¡o Rybalko teiginius, kad burnos ertmėje skrandžio masės turinio buvo.

Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. mirtis įvyko dėl mechaninės asfikcijos – uždusimo uždarius iÅ¡orinius kvėpavimo takus: nosies Å¡nerves ir nosiaryklės skrandžio turiniu, burnos angos medžiaginiu raiščiu. Nustatant priežastinį ryšį tarp mirties priežasties ir kaltininko veikos turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina mirties kilimo sÄ lyga (be jos Å¡i nebÅ«tų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys.

Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-322-511/2016 ir kt.). Be to, realybėje gali egzistuoti daug kurių nors padarinių priežasčių ir adekvati priežastis gali bÅ«ti ne vienintelė, tačiau tik ji, paversdama tikrove tam tikrų padarinių atsiradimo tikimybę, iÅ¡siskiria iÅ¡ kitų priežasčių.

Å i teorija yra ypač aktuali tais atvejais, kai reikia vertinti ir iÅ¡skirti iÅ¡ kelių priežasčių tÄ pagrindinę, nulėmusiÄ Å¾alingus padarinius, t. y. asmens mirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, Nr. 2K-7-74-788/2019). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatliko iÅ¡samaus byloje esančių įrodymų vertinimo, taip pat juos vertino ne sistemiÅ¡kai, o atsietai, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl A.

G. mirties priežasties, dėl D. F. ir A. Č. atliktų veiksmų, taip pat nepagrįstai nurodė, kad tarp kaltinamųjų veiksmų prieÅ¡ A. G. ir jo mirties nėra priežastinio ryÅ¡io. Apeliacinės instancijos teismas daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Komisijinės ekspertizės akto iÅ¡vadomis Nr. EKM 16(67)/2020 (01) nustatyta, jog A. G. mirtis įvyko dėl mechaninės asfikcijos – uždusimo uždarius iÅ¡orinius kvėpavimo takus. Ekspertas JanuÅ¡as Rybalko paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiojo uždusimÄ lėmė ne viena, bet kelios priežastys, o bÅ«tent tai, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

G., kurio rankos buvo suriÅ¡tos, o burna užriÅ¡ta medžiaginiu raiščiu, buvo smurtaujama, t. y. jam gulinčiam ant nugaros buvo suduoti smÅ«giai, tarp jų ir į pilvo sritį, galėję iÅ¡provokuoti nukentėjusiojo vėmimÄ ar skrandžio turinio atpylimÄ . Eksperto teigimu, jei A. G. burna nebÅ«tų užriÅ¡ta raiščiu, skrandžio turinys bÅ«tų išėjęs į iÅ¡orę. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad bÅ«tent nuteistųjų atlikti veiksmai: rankų suriÅ¡imas plastikiniais dirželiais, burnos užriÅ¡imas medžiaginiu raiščiu taip neabejotinai apsunkinant A.

G. kvėpavimÄ , gulinčiam ant nugaros nukentėjusiajam suduoti smÅ«giai į pilvo sritį, sudarė tokiÄ gyvybei pavojingÄ situacijÄ , jog A. G. vemiant skrandžio turinys negalėjo pasiÅ¡alinti pro užriÅ¡tÄ burnÄ Ä¯ iÅ¡orę, o iÅ¡siveržė į nosiaryklę užkimÅ¡damas nosies Å¡nerves. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, jog tarp aptartų nuteistųjų veiksmų ir nukentėjusiojo mirties dėl mechaninės asfikcijos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tai, kad ekspertas JanuÅ¡as Rybalko nurodė sÄ lygines iÅ¡vadas, nepaneigia nustatyto teisinio priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistųjų veikos ir A.

G. mirties, kadangi ekspertas JanuÅ¡as Rybalko, aiÅ¡kindamas mirties priežastį, nenustatinėjo, kaip tiksliai buvo užriÅ¡tas raiÅ¡tis ir pan. Tokias faktines aplinkybes iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos nustato teismas. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad raiÅ¡tis buvo pakankamai stipriai užveržęs burnÄ ir dėl to maisto turiniui patekus į nosiaryklę bei nosies Å¡nerves A. G. užduso. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neiÅ¡vengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki iÅ¡vengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan.

Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams. Subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys yra atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, bet kartu vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant ir pan. Teismų praktikoje, vertinant įvairių konfliktų metu padarytÄ Â gyvybės atėmimÄ , iÅ¡vada dėl tyčios formos ir rÅ«Å¡ies paprastai daroma atsižvelgus į byloje esančių aplinkybių visumÄ : intensyvų smurtavimÄ Â ir didelį trauminių poveikių skaičių, pavojingų įrankių panaudojimÄ Â prieÅ¡ asmenį, abejingÄ Â aukos atžvilgiu kaltininko elgesį po įvykio bei kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl D. F. ir A. Č. kaltės turinio (formos ir rÅ«Å¡ies), daro iÅ¡vadÄ , kad jie veikė netiesiogine tyčia. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į Å¡ias byloje nustatytas faktines aplinkybes: nuteistieji prieÅ¡ smurto panaudojimÄ apsvaigusiam nuo psichotropinių medžiagų nukentėjusiajam suriÅ¡o rankas plastikiniais dirželiais (apribojo jo galimybes judėti, pasiprieÅ¡inti, palengvinti sau kvėpavimÄ ) bei užriÅ¡o burnÄ medžiaginiu raiščiu (ne tik apribojo galimybę kalbėti, iÅ¡sikviesti pagalbÄ , bet ir apsunkino jo kvėpavimÄ , kÄ pripažino ir ekspertai); smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

G. buvo pakankamai intensyvus – buvo suduoti daugybiniai smÅ«giai ne tik rankomis ir kojomis, bet ir kur kas sunkesnius padarinius galinčiais sukelti įrankiais – mediniais pagaliais; iÅ¡ aÅ¡tuonių ant nukentėjusiojo kÅ«no rastų sužalojimų tik du buvo padaryti žmogaus gyvybei nepavojingose kÅ«no dalyse – kojose, kiti Å¡eÅ¡i nustatyti sužalojimai buvo padaryti gyvybiÅ¡kai pavojingose vietose – galvoje bei pilvo srityje (nors nukentėjusiojo mirties priežastis ir nebuvo nuteistųjų suduotais smÅ«giais padaryti sužalojimai, tačiau Å¡ios aplinkybės rodo, jog nuteistieji buvo abejingi galimiems kilti padariniams); svarbu ir tai, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis, kaltininkai visÄ laikÄ matė nukentėjusįjį, matė kaip jį iÅ¡tiko traukulių priepuolis, girdėjo leidžiamus garsus, tačiau nė vienas iÅ¡ jų nesiėmė jokių veiksmų padėti nukentėjusiajam, neatlaisvino nukentėjusiojo rankų, nenuriÅ¡o jam nuo burnos raiščio, prieÅ¡ingai, pamatę, kad nukentėjusysis neberodo jokių gyvybės ženklų D.

F. ir A. Č. ėmėsi aktyvių veiksmų nuslėpti padarytÄ nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , kurios yra esminės nustatant subjektyviųjų veikos požymių turinį, pripažintina, kad nuteistieji D. F. ir A. Č. elgdamiesi aptartu bÅ«du, suprato savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iÅ¡ jų – ir mirtinus, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti.

Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų dalyvavimo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ laipsnį ir pobÅ«dį, kurie nulemia bendrininkavimo formÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Nusikaltimo vykdymo bendrininkas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje.

Bendrininkavimo bÅ«tinieji objektyvieji požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018 ir kt.).

Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Taigi, kai nusikalstamÄ veikÄ padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ , kaip ir minėta, turi bÅ«ti konstatuota bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, nurodytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kuriÄ kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma.

Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smÅ«gius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smÅ«gių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti traukiami pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, Nr. 2K-482-139/2015, Nr. 2K-292-693/2017 ir kt.). Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendrininkais) ir tokiu atveju nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.

Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ , bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis (suriÅ¡ant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-94/2014, Nr. 2K-200-696/2017, Nr. 2K-267-942/2017). Inkriminuojant nužudymÄ , padarytÄ bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu.

Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimÄ kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.). Nagrinėjamos bylos duomenimis taip pat nustatyti visi D. F. ir A. Č. kaltę dalyvavus bendrininkų grupe nužudant nukentėjusįjį A. G. patvirtinantys požymiai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tarp nuteistųjų D. F. ir A. Č. buvo iÅ¡ankstinis žodinis susitarimas nužudyti nukentėjusįjį, tačiau Å¡is susitarimas tarp nuteistųjų pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp nuteistųjų A. Č. ir D. F. bei nukentėjusiojo A. G. įvyko konfliktas, peraugęs į nuteistųjų smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, t. y. nukentėjusiojo rankų suriÅ¡imÄ plastikiniais dirželiais, burnos užriÅ¡imÄ medžiaginiu raiščiu, smÅ«gių sudavimÄ rankomis, kojomis bei mediniais pagaliais A. G. į įvairias kÅ«no vietas. Nuteistieji matė ir suprato vienas kito veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį A. G., nes smurtas buvo naudojamas tiek A.

G. kambaryje, tiek pačių nuteistųjų gyvenamajame kambaryje. Taigi, jų susitarimas smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais – suderintu smurtiniu elgesiu muÅ¡ant suriÅ¡tomis rankomis ir užriÅ¡ta burna ant grindų gulintį nukentėjusįjį. Matydami vienas kito smurtinius veiksmus abu nuteistieji suvokė, kad Å¡iais bendrais veiksmais ne tik gali sutrikdyti A. G. sveikatÄ , bet ir kėsinasi į jo gyvybę bei pritarė tokiems vienas kito veiksmams.

Be to, Å¡iuo atveju itin reikÅ¡mingas ir abiejų nuteistųjų elgesys panaudojus smurtÄ . Byloje nustatyta, kad nė vienas iÅ¡ nuteistųjų, girdėdami kaip A. G. dejuoja, matydami, kad jį ėmė purtyti traukuliai, o pavertus ant Å¡ono iÅ¡ jo burnos iÅ¡bėgo vėmalai, nukentėjusiajam padėti neketino ir pagalbos nekvietė. PrieÅ¡ingai, D. F. suorganizavo, kad į įvykio vietÄ automobiliu atvyktų liudytoja A. G., po ko abu su A. Č. iÅ¡tempė lavonÄ iÅ¡ apleisto pastato, iÅ¡ kambario surinko nukentėjusiojo daiktus, A.

G. vairuojamu automobiliu nuvežė A. G. lavonÄ toliau nuo (duomenys neskelbtini) ir paliko Å¡alikelėje, taip bandydami paslėpti savo padaryto nusikaltimo pėdsakus. D. F. ir A. Č. yra nusikaltimo vykdymo bendrininkai, nes kiekvienas pagal bendrÄ tyčiÄ atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl A. G. mirties yra kalti abu nuteistieji. Esant Å¡ioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. F. ir A.

Č., veikdami bendrininkų grupe, nužudė nukentėjusįjį A. G., o tai atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytus veikos požymius. Vertinti nuteistųjų padarytÄ Å¡iÄ pavojingÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tik kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, akivaizdžiai, nėra jokio pagrindo. Todėl nuteistųjų D. F. ir A. Č. padaryta nusikalstama veika iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas Å¡iame nuosprendyje nustato, kad D. F. ir A. Č. nužudė A. G., t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis: 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 1 val. 30 min., tiksliai nenustatytu laiku, negyvenamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų, veikdami bendrininkų grupėje, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, užriÅ¡us nukentėjusiajam A.

G. burnos angÄ raiščiu, suduodami jam rankomis, kojomis bei mediniais pagaliais ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip A. G. bendrais veiksmais padarydami muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimus pakauÅ¡yje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kaktoje, pilve ir keliuose, ko pasėkoje, po smÅ«gių sudavimo, skrandžio turiniui uždarius iÅ¡orinius kvėpavimo takus, esant užriÅ¡tai burnos angai raiščiu, nukentėjusysis mirė dėl mechaninės asfikcijos, tokiu bÅ«du tyčia nužudė A.

G.. Dėl D. F. paskirtos bausmės D. F. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, atitinkamai turi bÅ«ti paskirta nauja bausmė, kuri turi bÅ«ti subendrinta su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Prokurorė apeliaciniu skundu D. F. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ praÅ¡o skirti laisvės atėmimÄ vienuolikai metų, tačiau bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių nenurodo.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Å ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Prokurorės praÅ¡oma paskirti bausmė atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. D. F. įvykdytas smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, baigta, Å¡ia nusikalstama veika buvo sukelti negrįžtami padariniai – buvo nužudytas žmogus. D. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkianti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Individualizuojant D. F. skiriamÄ bausmę svarbus ir jo vaidmuo tiek darant nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir po jos. Bylos duomenys patvirtina, kad D. F. smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo aktyvesnis už savo bendrininkÄ A. Č., be to, bÅ«tent D. F. ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežti nukentėjusiojo lavonÄ , Å¡iam tikslui suorganizavo automobilį, nurodė keliÄ ir vietÄ , kur nuteistieji paliko A. G. lavonÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau iÅ¡dėstytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdama į byloje esančiÄ D.

F. charakterizuojančiÄ medžiagÄ â€“ nevedęs, anksčiau neteistas, tačiau Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė nepraėjus nei metams laiko nuo to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (t. 7, b. l. 107–108), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 88–106), nors yra jauno amžiaus, darbingas, nuteistasis niekur nedirba (t. 7, b. l. 86), oficialių pajamų negauna, užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (t. 7, b. l. 87), ir vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad D.

F. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis kiek mažesnis nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Å iuo nuosprendžiu D. F. skirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalies 2 punktu, ir bausmė, paskirta Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bendrintinos apėmimo bÅ«du. Dėl A. Č. paskirtos bausmės Prokurorė apeliaciniu skundu A.

Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ praÅ¡o skirti laisvės atėmimo aÅ¡tuoneriems metams bausmę. Byloje nustatyta, kad A. Č. padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis). NužudymÄ nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Ä®vykdytu nusikaltimu buvo sukelti sunkÅ«s negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant Å¡io nuteistojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje teistas devynis kartus (t. 6, b. l. 49–97), baustas administracine tvarka (t. 6, b.  l.  47–48), niekur nedirba (t. 6, b. l. 45), užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (t. 6, b. l. 46). Visgi, skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad A. Č. vaidmuo, panaudoto smurto mastas nebuvo toks intensyvus kaip jo bendrininko D. F., be to, kaip jau nurodyta anksčiau, bÅ«tent D. F. iniciatyva buvo bandoma slėpti nusikaltimÄ , iÅ¡vežti lavonÄ iÅ¡ įvykio vietos.

Ä®vertinusi visų nurodytų aplinkybių visumÄ , atsižvelgdama į prokurorės apeliaciniu skundu praÅ¡omÄ paskirti bausmės dydį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirtina aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl BPK 257 straipsnio Apeliaciniu skundu prokurorė taip pat praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį, kuria, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas pranešė prokurorui, kad A.

Č., D. F. ir A. G. galimai padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 311 straipsnio 1 dalyje (mirusiojo palaikų iÅ¡niekinimas). Tačiau toks apeliantės praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi kaip numatyta BPK 312 straipsnyje, 318 straipsnyje, tokios nutartys apeliacine tvarka nėra skundžiamos. Be to, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat tai, kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, apie tai praneÅ¡a prokurorui, o sprendimÄ , ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡ių teismo nurodytų nusikalstamų veikų priima prokuroras.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugsėjo 14 d. Nr. (12.32) PT-3680 pateikė pažymÄ (t. 8, b. l. 153), kurioje praÅ¡o iÅ¡ D. F. valstybės naudai priteisti 96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, o 2021 m. kovo 2 d. pateikė patikslintÄ pažymÄ Nr. (12.32Mr) PT-1537 (t. 9, b. l. 23–25), kurioje praÅ¡o iÅ¡ A.

Č. valstybės naudai priteisti 169,72 Eur. Pagal BK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 6 d.

įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 15 d.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas, todėl nuteistiesiems D. F. ir A. Č. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkti gynėjai. Nuteistiesiems parinkti gynėjai buvo atvykę susipažinti su byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl buvo patirtos iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į nuteistųjų turtinę padėtį (nuteistieji neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba, duomenų, apie jų gaunamas pajamas, teismas neturi), į tai, kad esminiai prokurorės apeliacinio skundo argumentai buvo patenkinti, sprendžia, kad prašymai dėl valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų D. F. ir A. Č. tenkinami iš dalies, priteisiant iš kiekvieno nuteistojo po pusę prašomų priteisti sumų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti. D. F. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir D. F. paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, bei Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du bei D.

F. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo D. F. faktinio sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. birželio 26 d. A. Č. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir A. Č. paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo A. Č. faktinio sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. birželio 26 d. KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. F. 48 Eur (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš A. Č. 84,86 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 86 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Šiukšta