2020-04-22 Nr. AB-8437-3-62-3-00739-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-583-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00739-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 12 d., nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. vasario 24 d., nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d. buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, kurioje laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 31 d. susižalojo koją, kuri buvo sugipsuota, uždėtas įtvaras, tačiau ramentų neturėjo. Dėl patirtos traumos pareiškėjas buvo priverstas šokinėti ant vienos kojos, lipti laiptais negalėjo, kentė skausmą, bešokinėjant ant vienos kojos išsinarino ir kitą koją, todėl į apklausas tekdavo šliaužti. Areštinėje tualetai yra pritaikyti tik tupėti, todėl atlikti gamtinius reikalus, esant kojos traumai, buvo neįmanoma. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų areštinėje patyrė didelius nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 31 d. buvo patalpintas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Prieš pristatomas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę pareiškėjas buvo patyręs (duomenys neskelbtini), medicinos įstaigoje jam buvo suteikta medicininė pagalba – (duomenys neskelbtini), duota nuskausminamųjų vaistų. Teisės aktai nenumato, jog pristatomiems į policijos įstaigos areštinę ar joje laikomiems asmenims šiuo atveju turėtų būti išduodami ramentai. Ramentai (alkūniniai, pažastiniai), kaip judėjimo techninės pagalbos priemonė, suteikiami tik tiems asmenims, kuriems yra nustatytas atitinkamas neįgalumo lygis. Teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) tapo neįgalus, nebuvo. Atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę ir turimus nusiskundimus pareiškėjui buvo tinkamai ir laiku teikiama medicinos pagalba. Dėl traumos pareiškėjas galėjo patirti judėjimo nepatogumų, tačiau atsakovas pabrėžė, kad šie nepatogumai kilo ne dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, o buvo tiesiogiai nulemti paties pareiškėjo kaltų veiksmų.

5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) numato, jog policijos areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai turėjo būti atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turėjo būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) ir atskira patalpų oro šalinimo sistema, tačiau nėra numatyta jokių specialių turėklų sanitariniuose mazguose. Be to, pareiškėjas nei į Alytaus areštinės pareigūnus, nei į kitas kompetentingas institucijas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Atsakovas nurodė, kad galima pagrįstai teigti, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų laikymo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje sąlygų yra akivaizdžiai nepagrįsti.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 12 d., nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. vasario 23 d., nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje esant kojos traumai nebuvo išduoti ramentai, o tualetas nebuvo pritaikytas sėdėti.

8. Teismas nustatė, jog bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 12 d., nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. vasario 23 d., nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d. buvo patalpintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose Nr. 3, Nr. 6, Nr. 10.

9. Pažymėjo, kad prieš pristatant pareiškėją į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, jam buvo suteikta neatidėliotina ir būtina medicinos pagalba. Pareiškėjui ortopedinės priemonės (kulkšnies-pėdos įtvaras) suteiktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-698 „Dėl ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 13 punktu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. Al-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. balandžio 29 d.), ramentai (alkūniniai, pažastiniai), kaip judėjimo techninės pagalbos priemonė, suteikiami tik tiems asmenims, kuriems yra ar bus (esant akivaizdiems neįgalumo požymiams) nustatytas atitinkamas neįgalumo lygis (3 punktas). Šiuo atveju, kaip nurodė teismas, nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) tapo neįgalus. Priešingai, pareiškėjui buvo tinkamai ir laiku teikiama atitinkama medicinos pagalba – esant būtinybei po areštinės bendruomenės slaugytojų darbo laiko pabaigos arba pačiam pareiškėjui pageidaujant kviesta greitoji medicinos pagalba (dėl kojos skausmo, nulemto traumos, abiem atvejais, 2017 m. sausio 3 d. diagnozė (duomenys neskelbtini) o 2017 m. sausio 5 d. diagnozė (duomenys neskelbtini).

10. Teisėjų kolegija nurodė, kad tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą areštinės kamerose patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. patikrinimo aktas Nr. 101(22.14.3. 1.12), kuriame jokių higienos normos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nereiškė jokių nusiskundimų dėl laikymo sąlygų (sanitarinio mazgo įrengimo) ar netinkamo pareigūnų elgesio, todėl dėl šių aplinkybių nebuvo atlikti patikrinimai. Teismas pabrėžė, kad nėra abejonių, jog dėl traumos pareiškėjas galėjo patirti judėjimo nepatogumų, tačiau akivaizdu, kad šie nepatogumai kilo ne dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, o buvo tiesiogiai nulemti paties pareiškėjo kaltų veiksmų.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nusiskundimais, abstrakčiais argumentais, subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai ir kurių pareiškėjas nedetalizavo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neįrodė nei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negalima. Taigi, teismas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. 13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas teigia, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo pareiškėjui suteikti ramentus, buvo tapęs laikinai neįgalus, todėl negalėjo vaikščioti. Dėl to, kad laiku nebuvo suteikti ramentai pareiškėjas turėjo šokinėti ant vienos kojos, o keletą kartų krito ant laiptų. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad patyrė pareigūnų patyčias ir Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo tik tupimi unitazai.

15. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes byloje, priėmė teisingas išvadas, kuriomis grindė savo sprendimą, o pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra atmestini kaip subjektyvūs ir deklaratyvaus pobūdžio, neatitinkantys tikrovės ir teisės aktų nuostatų, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, nes dėl patirtos kojos traumos nebuvo išduoti ramentai, o tualetas nebuvo pritaikytas sėdėti.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo jam išduoti ramentus. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo medicininės kortelės išrašo matyti, kad pareiškėjas skundėsi kojos skausmu, prašė perrišti koją, nes buvo atsilaisvinusi langetė, taip pat dėl kojos skausmo prašė nuskausminamųjų vaistų, o medicinos darbuotojai, atsižvelgdami į pareiškėjo prašymus, suteikė jam medicininę pagalbą (b. l. 25–30). Teisėjų kolegija pažymi, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui dėl patirtos kojos traumos buvo reikalingi ramentai. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės pareigūnams teikė prašymus dėl ramentų gavimo, ar reiškė nusiskundimus dėl to, jog ramentai jam nebuvo išduoti. Todėl nėra pagrindo pripažinti kad, pareiškėjui neišdavus ramentų, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliko neteisėtus veiksmus.

21. Byloje nenustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas nereiškė nusiskundimų dėl netinkamų pareigūnų elgesio, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetami kaip nepagrįsti.

22. Pareiškėjas nurodo, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nebuvo sėdimo tualeto. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9.1 punktas nustato, jog areštinių kamerose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti ir tupiamas, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo patyręs traumą (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl patirtos traumos pareiškėjui buvo sudėtinga naudotis esamu sanitariniu mazgu (tupiamu klozetu), todėl galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti.

25. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

26. Atsižvelgdama į pažeidimo trukmę, mastą ir pobūdį, įvertinusi kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tinkama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 150 Eur.

27. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui priteisiant 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys