8d70c44c-e16f-43cb-a13e-493efd403229 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-55-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00560-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1.; 2.6.8.10.; 2.6.16.12.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

R. ir atsakovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-884/2019 pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovei A. Č. dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo ir atsakovės A. Č. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui V. R. dėl kilnojamųjų daiktų grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. V. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. Č. dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo.

Teismo prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės 5216 Eur nesumokėtų nuompinigių už ieÅ¡kovo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomÄ 2015 m. ir 2016 m. vasaros kurortinio sezono laikotarpiu;

2) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuomojo nuosavas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei A. Č.; kad 2013 – 2016 m. atitinkamais laikotarpiais sudarydavo patalpų nuomos sutartis, kurios paprastai bÅ«davo sudaromos vasaros kurortinio sezono laikotarpiu. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad su atsakove nuomos sutartimis buvo sutarta, kad už patalpų nuomÄ už vienerių metų vasaros kurortinio sezono laikotarpį ieÅ¡kovui ji įsipareigoja sumokėti 32000 Lt nuompinigių (9268 Eur).

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė jo iÅ¡nuomotose patalpose apgyvendindavo savo klientus, kurie iÅ¡ atsakovės nuomodavo patalpas trumpalaikiam poilsiui, t. y. jo iÅ¡nuomotose patalpose savo nuožiÅ«ra vykdė Å«kinę - komercinę veiklÄ , kurios pagrindu gavo atitinkamas pajamas. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovė kiekvienais metais už iÅ¡sinuomotas patalpas nesumokėdavo dalies nuompinigių, todėl ieÅ¡kovas sudarydavo su ja kiekvienais metais naujas patalpų nuomos sutartis, kuriose atsakovė įsipareigodavo sumokėti nuompinigių įsiskolinimÄ už ankstesnius kalendorinius metus. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė, subnuomodama patalpas kitiems asmenims, gaudavo žymiai daugiau pajamų nei buvo patalpų nuomos kaina; atsakovė buvo mokus verslo partneris, tačiau ilgainiui tapo aiÅ¡ku, kad atsakovė piktnaudžiauja pasitikėjimu, kadangi kiekvienais metais nesumokėdavo nuompinigių dalies ir tokiais veiksmais siekdavo sudaryti patalpų nuomos sutartį kitiems kalendoriniams metams.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. vasaros kurortinio sezono laikotarpiui atsisakė su atsakove sudaryti patalpų nuomos sutartį, todėl atsakovė liko nepatenkinta ir ieÅ¡kovui nesumokėjo 1448 Eur įsiskolinimo už 2015 m. patalpų nuomÄ , taip pat ir 3768 Eur už 2016 m. patalpų nuomÄ , t. y. iÅ¡ viso atsakovė liko skolinga 5216 Eur už patalpų nuomÄ 2015 m. ir 2016 m.

5. Atsakovė A. Č. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovei 5590 Eur vertės neperduotus daiktus: 11 vnt. lovų (4 vnt. Ä Å¾uolo masyvo dvivietės (1 vnt. kaina – 150 Eur) ir 7 vienvietės lovos (1 vnt. kaina – 120 Eur); 11 čiužinių (4 dviguliai; 7 vienguliai (1 vnt. kaina – 50 Eur); 1 vnt. natÅ«ralaus medžio spinta (kaina 100 Eur); natÅ«ralaus medžio televizoriaus spintelė (kaina 50 Eur); 4 vnt. kilimų (l vnt. kaina – 30 Eur); 50 vnt. patalynės komplektų (1 vnt. kaina – 10 Eur); 5 vnt. vidaus stalų (1 vnt. kaina – 30 Eur); 6 vnt. plokščiaekranių televizorių su 6 vnt. priedelių (1 televizoriaus kaina – 100 Eur; 1 vnt. priedelio kaina 20 Eur)); lauko antena (1 vnt., kaina – 35 Eur); 4 vnt.

šaldytuvų (1 vnt. kaina – 110 Eur); mikrobangų krosnelės (3 vnt., 1 vnt. kaina – 50 Eur); 6 vnt. vidaus šviestuvų (1 vnt. kaina – 10 Eur); 1 vnt. lauko LED šviestuvų (kaina – 20 Eur); 20 vnt. lovatiesių (1 vnt. kaina – 15 Eur); dieninės ir naktinės užuolaidos (kaina 400 Eur); antklodės (25 vnt., 1 vnt. kaina – 10 Eur); pagalvės (15 vnt., 1 vnt. kaina – 7 Eur); įvairūs indai, stalo įrankiai, stiklinės, taurės, puodeliai (kaina – 100 Eur); keramikinė vaza (kaina – 50 Eur), 5 vnt. lauko gėlių vazonai (1 vnt. kaina – 10 Eur) natūra;

2) teismui nustačius, kad negrÄ Å¾intų daiktų priteisimas natÅ«ra neįmanomas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina daiktų vertė 5590 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti iš ieškovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė nurodė, kad 2013 m. birželio 1 d., 2014 m. gegužės 30 d. tarp jos ir ieÅ¡kovo buvo sudarytos terminuotos patalpų nuomos sutartys; 2015 m. birželio 10 d. buvo sudaryta nauja terminuota patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. jai buvo iÅ¡nuomotos patalpos, nustatant 500 Eur dydžio nuomos mokestį. Å ioje sutartyje su ieÅ¡kovu buvo papildomai susitarta, kad atsakovė atliks patalpų remontÄ , atsakovė įsipareigojo: naujai pakeisti elektros laidus pirmojo aukÅ¡to bei antrojo, pastatyti duÅ¡o kabinÄ ir izoliuoti sienÄ nuo drėgmės, pakeisti pirmo aukÅ¡to grindis (tualete) ir kituose kambariuose, antrame aukÅ¡te įrengti tualetÄ , pastatyti kriauklę, paruoÅ¡ti kambarius poilsiautojams savo lėšomis, t. y. apklotai, patalynė, trÅ«kstamas inventorius.

Atsakovė pažymėjo, kad visus Å¡iuos remonto darbus atliko, o 2015 m. gegužės mėnesį su ieÅ¡kovu susitarė, kad už Å¡iuos remonto darbus jis atsiskaitys, t. y. padengs visas iÅ¡laidas, susijusias su ieÅ¡kovui priklausančių patalpų pagerinimu, tačiau iki Å¡iol už remonto darbus nėra atsiskaitęs. Atsakovė nurodė, kad vykdant patalpų nuomos sutartinius įsipareigojimus, jos lėšomis ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose buvo atlikti Å¡ie darbai: naujai iÅ¡vedžiota elektros instaliacija visame name; pirmame ir antrame aukÅ¡te suremontuoti 7 kambariai; suvedžioti televizijos kabeliai; pastatyta lauko antena; kieme iÅ¡vedžioti elektros tinklai ir sumontuotas LED apÅ¡vietimas: pirmame aukÅ¡te pastatyta nauja duÅ¡o kabina; kapitaliÅ¡kai suremontuotos pirmojo ir antrojo aukÅ¡to tualeto patalpos; pakeistos pirmojo ir antrojo grindys patiesiant kiliminę dangÄ ; antrame aukÅ¡te įrengtas tualetas ir pastatyta kriauklė; antrame aukÅ¡te įrengtas judesio apÅ¡vietimas; pilnai perdarytas lauko tualetas.

Atsakovė akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, kad patalpų nuomos sutartimi sutarti remonto darbai buvo atlikti jos lėšomis, o sutartyje nustatytas nuomos mokestis buvo sumokėtas, todėl, atsakovės vertinimu, su ieškovu ji yra visiškai atsiskaičiusi.

7. Atsakovė nurodė, jog apie tai, kad 2016 m. birželio 21 d. tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta dar viena rašytine terminuota nuomos sutartis, jai tapo žinoma tik gavus ieškovo ieškinį. Šios rašytinės sutarties atsakovė nebuvo mačiusi ir nei sutarties originalo, nei kopijos neturi. Atsakovės nuomone, ši nuomos sutartis buvo pasirašyta jai nedalyvaujant ir nežinant, o tik pasinaudojant jos parašu, kurį, pasitikėdama ieškovu, buvo pasirašiusi ant tuščio popieriaus lapo dėl buitinių reikalų tvarkymo.

Atsakovė nurodė, kad 2016 metais nuomojantis ieškovui priklausančias patalpas, jie susitarė, kad nuomos mokestis bus 9268 Eur; pažymėjo, jog atliekamus mokėjimus užsirašydavo užrašų knygelėje, kurioje pasirašydavo ir ieškovas. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. liepos mėnesį ieškovui sumokėjo 5500 Eur nuomos mokesčio, už 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo likę sumokėti 2400 Eur, kurių pati sumokėti neturėjo galimybės, todėl pinigus ieškovui perdavė jos dukra, todėl įrašo apie tai užrašų knygelėje nėra.

Atsakovė nurodė, kad 2016 m. vasaros sezono metu Å¡alia ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo vyko statybos darbai, todėl sumažėjo poilsiautojų skaičius, tad su ieÅ¡kovu buvo susitarta, kad atsakovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, t. y. buvo susitarta, kad likusios nuomos mokesčio dalies 1368 Eur ieÅ¡kovas grÄ Å¾inti nereikalaus.

8. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. patalpų nuomos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ji, iÅ¡ anksto informavus ieÅ¡kovÄ , nuvyko atsiimti jai priklausančių daiktų, tačiau ieÅ¡kovas grÄ Å¾inti daiktus atsisakė, kilo konfliktas. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neatiduoda jai priklausančių buities apyvokos daiktų ir baldų, kurių vertė 5590 Eur, motyvuodamas tuo, jog esÄ yra likęs dalies nuomos mokesčio įsiskolinimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu teismas nusprendė:

1) ieškinį tenkinti;

2) priteisti V. R. iš A. Č. 5216 Eur nesumokėtų nuompinigių ir 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3) priešieškinio netenkinti.

10. Teismas nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. sutartis yra nenuginčyta, joje yra Å¡alių paraÅ¡ai, tad teismas neturi pagrindo atsisakyti Å¡ia sutartimi vadovautis; kad fakto, jog ieÅ¡kovui buvo sumokėta 2400 Eur nuompinigių suma, nepatvirtina jokie raÅ¡ytiniai įrodymai; kad į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad likusios nuomos mokesčio dalies (1368 Eur) ieÅ¡kovas grÄ Å¾inti nereikalaus. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį yra sumokėjusi tik 5500 Eur.

11. Teismas nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į policijos įstaigÄ su pareiÅ¡kimu padėti atsiimti asmeninius daiktus ir visÄ inventorių, kad ji daiktus atsiėmė, pretenzijų nebereiÅ¡kė, policijos tyrimo nebereikalavo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡vardijo daiktus, kurie yra pas ieÅ¡kovÄ , tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad tokie daiktai yra, teismui nepateikė, nors byloje, reikÅ¡dama vindikacinį reikalavimÄ , privalo įrodyti, jog ji turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ iki jį neteisėtai užvaldant ieÅ¡kovui, daikto valdymo teisę prarado be savo valios, daiktÄ valdo ieÅ¡kovas ir jis valdo daiktÄ neteisėtai, daiktas yra natÅ«ra. Teismas sprendė, jog paminėtų sÄ lygų atsakovė neįrodė, todėl jos prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino.

12. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgė į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio iÅ¡vardintus kriterijus, bylos sudėtingumÄ ir ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti už teisines paslaugas sumÄ mažino, nustatydamas, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1500 Eur, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės taip pat priteistina jo sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis, iÅ¡ viso 1550 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė 13. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) A. Č. praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 13.1. 2015 m. birželio 1 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo iÅ¡nuomotos ieÅ¡kovui priklausančios patalpos, o po deÅ¡imties dienų, t. v. 2015 m. birželio 10 d. buvo nudaryta nauja nuomos sutartis, kurioje Å¡alys papildomai susitarė dėl remonto darbu atlikimo ir atitinkamai sumažinto nuomos mokesčio (500 Eur).

IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo, pateikė 2015 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartį, kurioje yra nurodyta 9268 Eur nuomos kaina, o atsakovė, teikdama teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, pateikė 2015 m. birželio 10 d. patalpų nuomos sutartį, kurioje nuomos kaina nurodyta 500 Eur. Vadinasi, tais pačiais metais tarp Å¡alių buvo sudarytos dvi patalpų nuomos sutartys, skirtingomis sÄ lygomis ir skirtingomis nuomos kainomis. Atsakovė visus remonto darbus, numatytus 2015 m. birželio 10 d. sutartyje, atliko, tačiau ieÅ¡kovas su atsakove už atliktus remonto darbus neatsiskaitė, aplinkybių dėl remontų darbų atsakovės lėšomis neginčijo, tad akivaizdu, kad vėlesnė 2015 m. birželio 10 d. patalpų nuomos sutartus buvo sudaryta tarpusavio lėšų įskaitymo pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrosios Å¡alių valios ir nepasisakė dėl Å¡ių patalpų nuomos sutarčių, nors 1448 Eur dydžio įsiskolinimÄ ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo, motyvavo bÅ«tent 2015 m. patalpų nuomos sutartimi. Analizuojant 2015 m. sutartis, pažymėtina ir tai, kad pateiktoje 2015 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutarties pabaigoje matomas prieraÅ¡as: „įsiskol. už praeitus metus (2015) (5000 Lt) atsisk. dalimis“, tačiau žiÅ«rint į patalpų nuomos sutarties originalÄ , pastebimas skirtingos, t. y. sodresnės, tamsesnės spalvos raÅ¡iklis, įraÅ¡as padarytas sutrumpinant žodžius, smulkesniu, glaustesnių Å¡riftu, o paskutinis Å¡io įraÅ¡o žodis „dalimis“ baigiasi prie pat žodžių „Šalių paraÅ¡ai“, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad minėtas įraÅ¡as buvo įraÅ¡ytas vėliau, vienaÅ¡aliÅ¡kai ir galimai jau po nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos – pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino. 2016 m. birželio 21 d. patalpų nuomos sutarties atsakovė nebuvo mačiusi, o teismui teikiamas 2017 m. birželio 2 d.

SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad tarp atsakovės Klaipėdos AVPK pateiktų dokumentų minėtos patalpų nuomos sutarties nebuvo. 13.2. Liudytojų teikti paaiÅ¡kinimai patvirtino atsakovės nurodomas aplinkybes apie 2016 m. rugpjūčio mėn. sumokėtÄ nuomos mokesčio dalį 2400 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus įvertino netinkamai, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. 13.3. Prie ieÅ¡kovui priklausančių gyvenamųjų patalpų vyko statybos darbai, dėl jų atsakovė prarado dalį klientų, nors 2016 m. (dar iki iÅ¡sinuomojant ieÅ¡kovui priklausančias patalpas) jis atsakovę patikino, kad statybos vasaros sezono metu bus sustabdytos.

Kadangi statybos darbai vyko, atsakovė 2016 m. vasaros pabaigoje susitarė su ieÅ¡kovu, kad 1368 Eur dydžio nuomos mokesčio dalies ieÅ¡kovas grÄ Å¾inti nereikalaus. Å i aplinkybė taip pat patvirtina ir tai, kad tarp Å¡alių dalis susitarimų buvo sudaroma žodinių susitarimų pagrindu. 13.4. Pats ieÅ¡kovas patalpų nuomos sutartimi įpareigojo atsakovę pakeisti tam tikrus baldus ir atlikti tam tikrus remonto darbus, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui buvo ne tik puikiai žinoma apie atsakovei priklausančių daiktų laikymÄ ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose, bet tai buvo ir viena iÅ¡ 2015 m. birželio 10 d. patalpų nuomos sutarties sÄ lygų.

Atsakovė pateikė 2015 m. darytas ieÅ¡kovui priklausančiu patalpų nuotraukas, kuriose matoma dalis atsakovei priklausančių kilnojamųjų daiktų, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neginčijo. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad ieÅ¡kovui apie patalpų apstatymÄ baldais buvo žinoma, tai buvo daroma bendru sutarimu; ieÅ¡kovas teisminio proceso metu neginčijo aplinkybės, kad atsakovė neatsiėmė prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡vardytų kilnojamųjų daiktų; ikiteisminio tyrimo metu pripažino, o teisminio proceso metu neginčijo aplinkybės, kad atsakovei priklausantys kilnojamieji daiktai liko pas jį patalpose.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo šioje civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžių metu šalių bei liudytojų duotais paaiškinimais, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

14. Atsiliepime į atsakovės A. Č. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. R. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti, atsakovė sutartį pasirašė laisva valia, todėl turi prisiimti iÅ¡ to kylančius teisinius padarinius. Pažymėjo, jog teismas, įvertinęs pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, priėmė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį yra sumokėjusi tik 5500 Eur, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 5216 Eur nesumokėtų nuompinigių.

IeÅ¡kovas nurodė, kad nekontroliavo atsakovės Å«kinės - komercinės veiklos, ji savo nuožiÅ«ra turėjo teisę pasidėti atitinkamus daiktus ieÅ¡kovo patalpose ir savo nuožiÅ«ra bet kada juos iÅ¡sineÅ¡ti; ieÅ¡kovas niekada nebuvo informuotas apie atsakovės atitinkamų daiktų laikymÄ ieÅ¡kovo patalpose, daiktai jam nebuvo perduoti, todėl jis nebuvo ir negalėjo bÅ«ti atsakingas už atsakovės daiktus. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti.

15. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) V. R. prašo:

1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo atstovavimo iÅ¡laidų sumažinimo ir priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės 1839 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurias ieÅ¡kovas patyrė pirmosios instancijos teisme;

2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl žyminio mokesčio iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo ir priteisti iÅ¡ atsakovės valstybės naudai žyminio mokesčio iÅ¡laidas, kurios ieÅ¡kovui buvo atidėtos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo;

3) likusioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

16. Nurodė, kad teismo sprendimas dalyje dėl ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimo yra nemotyvuota, todėl Å¡i sprendimo dalis neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Pažymėjo, jog jo atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos, o teismo sprendimo motyvai, kad byla nėra sudėtinga, todėl atstovavimo iÅ¡laidos mažintinos, yra nepagrįsti, kadangi į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų turinys reikalavo detalios analizės, skaičiavimo ir faktinių aplinkybių nuoseklaus aiÅ¡kinimo, buvo paskirti keli posėdžiai.

Teismas nenustatė, kad ieškovo patirtos išlaidos butų viršijusios atitinkamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytas rekomendacijas dėl asmenų atstovavimo išlaidų dydžių nustatymo, todėl teismas neturėjo tinkamo teisinio pagrindo mažinti ieškovo bylinėjimosi išlaidas vien tik dėl to, kad teismas subjektyviai nusprendė, kad byla nėra sudėtinga. Taip pat, ieškovo nuomone, teismas privalėjo priteisti žyminio mokesčio išlaidas iš atsakovės valstybės naudai, kadangi ieškovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

17. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė A. Č. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyse dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad teismas nusprendė atidėti sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog byla yra sudėtinga. Pažymėjo, jog nors Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos už suteiktas teisines paslaugas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patenka į galimas priteisti iÅ¡laidas, tačiau Å¡i suma nagrinėjamu atveju laikytina akivaizdžiai per didelė, o teismas turi pareigÄ kiekvienu atveju įvertinti praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas konkrečios bylos kontekste. Atsakovė akcentavo, kad ieÅ¡kovo pateikti procesiniai dokumentai nėra plačios apimties, pati Å¡ios civilinės bylos situacija nėra priskirtina prie sudėtingų teisės aktų taikymo atžvilgiu bylų, reikalaujanti didelio pasiruoÅ¡imo bei apžvalgos, ieÅ¡kinio suma nėra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sumažintas bylinėjimosi iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas, tinkamai įvertino ir atsižvelgė į minėtas Rekomendacijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovo (apelianto) ir atsakovės (apeliantės) apeliaciniai skundai netenkintini.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų priėmimo 19. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2017 m. birželio 2 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Atsakovė pažymėjo, kad jis patvirtina apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog atsakovei apie 2016 m. birželio 21 d. patalpų nuomos sutarties sudarymÄ tapo žinoma tik gavus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, o kreipiantis į Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariatÄ , tarp atsakovės teikiamų dokumentų 2016 m. birželio 21 d. patalpų nuomos sutarties nebuvo.

Atsakovė akcentavo, kad savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo teikiant apeliacinį skundÄ . 20. 2020 m. sausio 20 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas atsakovės praÅ¡ymas pridėti prie bylos nuotraukas iÅ¡ internetinio tinklapio. Nurodė, kad Å¡ios nuotraukos patvirtina, jog jai priklausantys kilnojamieji daiktai tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvo pas ieÅ¡kovÄ ; kad Å¡ios nuotraukos paneigia ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovei priklausančių daiktų pas jį nėra.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste. Dėl faktinių bylos aplinkybių 23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2013, 2014, 2015 ir 2016 metais vasaros sezono metu iÅ¡nuomodavo atsakovei jam priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

24. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 5216 Eur nesumokėtų nuompinigių už ieÅ¡kovo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomÄ 2015 m. ir 2016 m. vasaros kurortinio sezono laikotarpiu.

25. Nustatyta, kad į nagrinėjamÄ bylÄ pateikta 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp V. R. ir A. Č., pagal kuriÄ A. Č. buvo iÅ¡nuomotos V. R. priklausančios patalpos (kambariai) nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Å ios nuomos sutarties 3 punktu buvo sutarta, kad A. Č. už nuomÄ nuomotojui moka 9268 Eur; 4 punktu sutarta, kad A. Č. moka už praeitus metus įsiskolinimÄ 1448 Eur kaip susitarta. Nuomos sutartyje pažymėta, kad 2016 m. liepos 4 d. ieÅ¡kovas gavo 2000 Eur; 2016 m. liepos 26 d. gavo 2000 Eur; 2016 m. rugpjūčio 6 d. gavo 1500 Eur (iÅ¡ viso 5500 Eur), nurodytų sumų gavimÄ ieÅ¡kovas patvirtinęs savo paraÅ¡ais. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (atsakovės vestų mokėjimų apskaita), liudijantys, kad 2016 m. liepos 4 d. ieÅ¡kovui buvo sumokėta 2000 Eur; 2016 m. liepos 26 d. sumokėta 2000 Eur; 2016 m. rugpjūčio 6 d. sumokėta 1500 Eur, nurodytų sumų mokėjimÄ atsakovė patvirtinusi savo paraÅ¡ais.

26. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pirmosios instancijos teismui pateikė atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ , prie kurios buvo pridėtas atsakovės pareiÅ¡kimas, Å¡alių apklausos protokolai, 2013 m. birželio 10 d., 2014 m. gegužės 30 d., 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartys, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

27. Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. atsakovė A. Č. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl jai ir jos Å¡eimai priklausančių daiktų susigrÄ Å¾inimo (drabužių, patalynės, lovų užklotų, pagalvėlių, pagalvių, siurblio, lygintuvo, lauko palapinės, lauko kėdžių, stalų, televizorių, antenos, Å¡aldytuvų, virdulių, mikrobangų krosnelių, virtuvės indų, įrankių, kopėčių, įrankių bei kitų smulkių daiktų).

28. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodyta, jog tarp V. Č. ir A. Č. nuomos sutartis buvo sudaroma nuo 2013 m. iki 2016 m., vasaros sezonui; nuo 2013 m. nuomos sutarties sudarymo iki 2016 m. rugpjūčio mėn. A. Č. kambariuose atliko dalinį remontÄ , atsivežė baldus, taip pat kitÄ namų apyvokos inventorių; 2016 m. rugpjūčio mėn., pasibaigus nuomos sutarčiai, A. Č. baldus ir kitÄ namų apyvokos inventorių paliko nuomojamame name; 2017 m. gegužės mėn. A.

Č. atvyko į nuomojamÄ namÄ atsiimti jai priklausančių daiktų, tačiau V. R. daiktų negrÄ Å¾ino už 2015 m. susidariusiÄ skolÄ ; 2017 m. birželio 6 d. telefonu buvo susisiekta su A. Č., kuri paaiÅ¡kino, kad daiktai grÄ Å¾inti, pretenzijų niekam neturi, policijos tyrimo nereikalauja; V. R. nurodė, kad nuo 2013 m. patalpų nuomos sutarties sudarymo A. Č. dalinai remontavo kambarius, atsivežė baldus, taip pat namų apyvokos inventorių; 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje buvo atvykusi dėl naujai sudaromos sutarties, tačiau apie daiktus, kurie buvo likę, nekalbėjo ir jų neatsiėmė; nesudarius naujos sutarties, A.

Č. priklausantys daiktai buvo sudėti į sandėliukÄ ; 2017 m. gegužės mėn. viduryje A. Č. atvyko ir pasiėmė sandėliuke buvusius daiktus; kitų daiktų, kurie liko namie, V. R. negrÄ Å¾ino, kadangi buvo neatsiskaičiusi už 2015 m. Dėl atsakovės apeliacinio skundo 29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis prievolių vykdymo principas, remiantis kuriuo prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė sumokėti nuompinigius yra atsiradusi iÅ¡ 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutarties, kurios 3 punktu buvo sutarta, kad A. Č. už nuomÄ nuomotojui V. R. moka 9268 Eur; 4 punktu sutarta, kad A. Č. moka už praeitus metus įsiskolinimÄ 1448 Eur kaip susitarta. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. birželio 21 d. sutartis yra nenuginčyta, joje yra Å¡alių paraÅ¡ai, todėl teismas neturi pagrindo atsisakyti Å¡ia sutartimi vadovautis.

31. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. liepos 4 d. ieÅ¡kovui buvo sumokėta 2000 Eur; 2016 m. liepos 26 d. – 2000 Eur; 2016 m. rugpjūčio 6 d. – 1500 Eur, t. y. ieÅ¡kovui iÅ¡ viso buvo sumokėta 5500 Eur suma (2016 m. birželio 21 d. nuomos sutarties, atsakovės vestų mokėjimo apskaitų įraÅ¡ai). Kitų neginčijamų įrodymų, kad pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį buvo sumokėta likusi suma ar Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl kitokių mokėjimo sÄ lygų į bylÄ nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį yra sumokėjusi tik 5500 Eur, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina likusi nesumokėtų nuompinigių suma – 5216 Eur.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 2015 metais buvo sudarytos dvi patalpų nuomos sutartys – 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. birželio 10 d. (kurioje Å¡alys papildomai susitarė dėl remonto darbų atlikimo ir atitinkamai sumažinto nuomos mokesčio), tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrosios Å¡alių valios ir dėl Å¡ių patalpų nuomos sutarčių nepasisakė, nors 1448 Eur dydžio įsiskolinimÄ ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo, motyvavo bÅ«tent 2015 m. patalpų nuomos sutartimi.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo pagal 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartį, kurioje buvo nurodytas įsiskolinimas (1148 Eur) už praėjusius metus. Kaip jau minėta, Å¡i sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti, todėl joje nurodyta prievolė turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai ir tinkamai pagal Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ .

34. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad 2016 m. birželio 21 d. patalpų nuomos sutarties nebuvo mačiusi, teismui pateikė 2017 m. birželio 2 d. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ , kuriame minėta patalpų nuomos sutartis nėra nurodyta. Kaip buvo nustatyta remiantis civilinės bylos medžiaga, 2019 m. sausio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pirmosios instancijos teismui pateikė atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ , prie kurios buvo pridėtas atsakovės pareiÅ¡kimas, Å¡alių apklausos protokolai, 2013 m. birželio 10 d., 2014 m. gegužės 30 d., 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. birželio 1 d. 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartys bei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog sprendžiant tarp Å¡alių kilusį konfliktÄ Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, 2016 m. birželio 21 d. nuomos sutartis buvo pateikta, ji atsakovės yra pasiraÅ¡yta, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog Å¡ios sutarties ji nebuvo mačiusi, atmestini kaip nepagrįsti.

35. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo neteisėto valdymo daiktus, kurių bendra vertė 5590 Eur. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2013, 2014, 2015 ir 2016 metais vasaros sezono metu nuomojosi ieÅ¡kovui priklausančias patalpas, jose apgyvendindavo poilsiautojus trumpalaikiam poilsiui. IÅ¡ byloje esančių nuomos sutarčių matyti, kad atsakovė įsipareigojo paruoÅ¡ti kambarius, tinkamai priimti poilsiautojus, sutvarkyti ar pakeisti baldus, įsigyti trÅ«kstamÄ inventorių ir kt.

Dėl to, kad atsakovė vykdė savo įsipareigojimus (į nuomojamas patalpas vežė įvairių baldų, patalynės, indų ir kitų daiktų) ginčo nėra. Tačiau civilinės bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2017 m. gegužės 29 d. atsakovė A. Č. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl jai ir jos Å¡eimai priklausančių daiktų susigrÄ Å¾inimo. 2017 m. birželio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad 2017 m. birželio 6 d. telefonu buvo susisiekta su A.

Č., kuri paaiÅ¡kino, kad daiktai grÄ Å¾inti, pretenzijų niekam neturi, policijos tyrimo nereikalauja.

36. CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (vindikacija).

37. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, reiÅ¡kia vindikacinį ieÅ¡kinį. Vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. ReikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ . Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

39. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas faktines bylos aplinkybes, sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie atsakovei priklausančių daiktų buvimÄ jam priklausančiose patalpose, tačiau kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje tik iÅ¡vardijo daiktus, kurie pasak jos yra pas ieÅ¡kovÄ , tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad tokie daiktai yra, teismui nepateikė.

Kaip jau minėta, reiÅ¡kiant vindikacinį reikalavimÄ , privaloma įrodyti atitinkamas faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes, kurių atsakovė neįrodė, todėl jos prieÅ¡ieÅ¡kinis netenkintas pagrįstai. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo 40. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodė, jog jo atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos, o teismo sprendimo motyvai, kad byla nėra sudėtinga, todėl atstovavimo iÅ¡laidos mažintinos, yra nepagrįsti, be to – teismas privalėjo priteisti žyminio mokesčio iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės valstybės naudai, kadangi ieÅ¡kovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

42. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 punktus, tarp kitų kriterijų, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byla nesudėtinga (dėl nagrinėjamų teisės klausimų), specialios žinios nėra bÅ«tinos, spręsti teisiniai klausimai susiję su nacionalinės teisės aktų aiÅ¡kinimu ir taikymu, esant iÅ¡plėtotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai keliamais klausimais; kaip nurodė pirmosios instancijos teismas – ginčo suma nedidelė (2.5 punktas), byloje nedaug dokumentų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ieÅ¡kovo praÅ¡ytÄ priteisti už teisines paslaugas sumÄ , pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sumažino pagrįstai.

43. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 19 d. SprendimÄ (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Č. Å¡ioje civilinėje byloje (nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba; vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, atsakovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitu bylinėjimosi iÅ¡laidų.

44. CK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, tai bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, neatleisto nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Å iuo atveju atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos iÅ¡laidas, todėl iÅ¡ atsakovės nepriteistinas 106 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieÅ¡kovui buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Dėl bylos procesinės baigties 45. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 46. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

47. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė jas patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nutarus, kad Å¡alių apeliaciniai skundai atmestini, jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė