2016-09-01 Nr. AB-16707-3-61-3-01853-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-774-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01853-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gera energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gera energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei Litgrid dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Gera energija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (8.3-10)3-285; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (8.3-10)3-4351; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. sausio 7 d. prašymus dėl 2006 m. birželio 28 d. leidimo Nr. LP-0118 pratęsimo.

Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 98–103) nurodė, kad 2006 m. vasario 10 d. laimėjo Ūkio ministerijos skelbtą konkursą (toliau – ir Konkursas) dėl 35 MW galios vėjo jėgainių parko vystymo 5-oje zonoje – Klaipėdos rajono savivaldybės Lėbartų kaime ir 2006 m. birželio 28 d. gavo leidimą Nr. LP-0118 elektros gamybos plėtrai (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymu pratęsti ir pakeisti (papildyti) leidimo plėtoti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimą, kuri 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (8.3-10)-3-4036 informavo, kad Leidimo galiojimas yra pasibaigęs, kadangi UAB „Gera energija“ neatliko vėjo elektrinių parko įrengimo darbų, todėl prašymas buvo atmestas. Šio sprendimo pareiškėjas neskundė, supratęs, kad naujo (papildomo) prašymo nagrinėjimas galimas ir vėliau, tik pateiktus naujus, papildomus įrodymus.

Pareiškėjas pateikdamas naujus duomenis, 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. sausio 7 d. vėl kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymais atnaujinti Leidimo galiojimą ir sudaryti galimybę prisijungti prie elektros linijos Klaipėda-Rietavas 5-joje zonoje. Energetikos ministerija pateikė 2014 m. sausio 29 d. Nr. (8.3-10)3-285 ir 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. (8.3-10)3-4351 raštus, kuriuose nurodė, jog nėra galimybės pratęsti pasibaigusio galioti Leidimo, bei kad elektros perdavimo tinklo operatorius (Litgrid, AB) nutraukė elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervaciją.

Pareiškėjas mano, kad tokie Energetikos ministerijos sprendimai yra nepagrįsti. Nei konkurso paskelbimo dieną nebuvo, nei iki šiol nėra patvirtintų ir galiojančių Vyriausybės ar savivaldybių lygmens teritorijų planavimo dokumentų, kurie sudarytų teisines prielaidas vėjo jėgainių statybai: bendrųjų planų, specialiųjų planų ar detaliųjų planų, Klaipėdos r. savivaldybės Lėbartų k. Pareiškėjas, siekdamas vykdyti savo pareigas, tapo visiškai priklausomas nuo Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimų, todėl dėl savivaldybės netinkamo veikimo ir neveikimo įmonė neturėjo realios galimybės įvykdyti prievolės. Derinant žemės sklypų Lėbartų k. gretimybėse Klaipėdos r., kuriuose planuota įrengti vėjo elektrinių parką, detaliuosius planus, institucijos, teikiančios išvadą dėl detaliųjų planų teisėtumo, kiekvienu atveju nurodydavo, jog teikiami detaliųjų planų sprendimai neatitinka Klaipėdos r. savivaldybės bendrojo plano sprendinių.

Koreguojant Klaipėdos r. bendrąjį planą, buvo teikiama eilė pasiūlymų dėl vėjo elektrinių parko pažymėjimo bendrojo plano sprendiniuose, tačiau buvo priimtas sprendimas bendrajame plane vėjo elektrinių parkų nežymėti, o šį klausimą spręsti rengiant Klaipėdos r. specialųjį planą, kuris nuo 2008 m. iki šiol nėra parengtas. Klaipėdos r. savivaldybės meras 2012 m. kovo 5 d. rašte Nr. (5.1.51)-A5-1170 nurodė, jog sprendimų dėl alternatyvios energetikos šaltinių – vėjo jėgainių plėtros Klaipėdos rajone specialiojo plano svarstymas eilę kartų atidėtas nesuderinus pasiūlymų dėl vėjo elektrinių plėtros Klaipėdos r. ir vietos bendruomenės bei atskirų savivaldybės gyventojų interesų.

Taip pat Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012 m. liepos 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00064-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl UAB „Gera energija“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo. Ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas fizinio asmens, siekiančio bet kokiomis priemonėmis UAB „Gera energija“ sutrukdyti vėjo elektrinių parko įrengimą. Ikiteisminis tyrimas 2013 m. balandžio 24 d. buvo nutrauktas. Dėl šių valstybės ir asmenų veiksmų bei susiklosčiusių minėtų aplinkybių vėjo elektrinių parkas negalėjo būti įrengtas ir pradėtas eksploatuoti per Leidimo galiojimo laikotarpį, įskaitant jo pratęsimus.

Pareiškėjas neturėjo jokių galimybių įvykdyti Leidimu prisiimtus įsipareigojimus dėl 35 MW įrengtosios galios vėjo elektrinių parko plėtros ir įrengimo, todėl turėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalį, o Leidimo galiojimo pabaiga turėtų būti laikoma nuo jo veiksmų ar neveikimo nepriklausančia aplinkybe.

Energetikos ministerija 2011 m. spalio 18 d. rašte Nr.(8.6-10)3-2958 informavo, kad Leidimo galiojimo termino pratęsimas svarstytinas, jeigu įmonė pateiktų teisės aktų reikalaujamą informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius vėjo elektrinių parko projekto statusą, įskaitant duomenis apie projektavimo darbų užbaigimą, atliktas investicijas ir žemės panaudojimą. Pareiškėjas pateikė informaciją, kuri visiškai atitinka Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 16 straipsnio 8 dalyje numatytą galimybę pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, galiojimo terminą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų.

Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti prisiimtus vėjo elektrinių parko plėtros ir įrengimo įsipareigojimus bei realizuoti teisėtus lūkesčius, susijusius su atliktomis investicijomis laimėjus vėjo elektrinių plėtros konkursą, planuoja 35 MW įrengtosios galios vėjo elektrinių parko plėtrą ir įrengimą žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo laimėto konkurso sąlygomis imperatyviai nustatytos vėjo elektrinių plėtros teritorijos – 5-os zonos – jokia apimtimi nėra nukrypstama. Jokie teisės aktai nenumato draudimo gamintojo ir elektros tinklų operatoriaus sutarimu, esant techniškai ir ekonomiškai pagrįstoms sąlygoms, koreguoti gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų techninius sprendimus, įskaitant prijungimo taško parinkimą. Konkurso nuostatai draudžia konkurso dalyviui koreguoti pateiktą pasiūlymą konkurso eigoje, taip pat įpareigoja konkurso laimėtoją laikytis elektros tinklų operatoriaus nustatytų privalomų techninių reikalavimų ir įrengti vėjo elektrinių parką būtent vėjo elektrinių plėtros 5-oje zonoje, tačiau taip pat aiškiai numato, kad konkretūs techniniai sprendimai gali būti koreguojami, atsižvelgiant į vėjo elektrinių parko ir (ar) elektros tinklų technines charakteristikas.

Perdavimo sistemos operatorius Litgrid AB yra patvirtinęs 35 MW vėjo elektrinių parko įrengimo nurodytuose sklypuose ir jo prijungimo prie elektros perdavimo tinklų suderintame prijungimo taške vėjo elektrinių plėtros 5-os zonos ribose techninę galimybę. Konkurso sąlygas patvirtinęs AB „Lietuvos energija“ 2010 m. birželio 19 d. rašte Nr. SD-4609 nurodė, kad neprieštarauja vėjo jėgainių parko vietovės pakeitimui, t. y. patikslino savo patvirtintus Konkurso nuostatus, bei, kad elektros energetikos sistemai toks perkėlimas neigiamos įtakos neturės. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 8 dalis leidžia keisti pirkimo sąlygas, jei tuo nėra pažeidžiami lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalumo principai. Pareiškėjas prašo perkelti vėjo jėgainių parko prijungimo vietą iš Konkurso nuostatų 5-os zonos į kitos vietovės 5-ą zoną, t. y. į tą pačią zoną. Atsižvelgiant į tai, geografinės vietovės pakeitimas objektyviai negali diskriminuoti kitų konkurso dalyvių, nes kitų konkurso dalyvių, kurių atžvilgiu būtų galima diskriminacija, nebuvo. Vėjo jėgainių parko perkėlimas į kitos savivaldybės teritoriją nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti jokių trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Litgrid AB informaciniame internetiniame pranešime dėl prijungimo prie perdavimo tinklo oficialiai skelbiama, kad pagal Elektros energiją generuojančių šaltinių prijungimo prie 330-110 KW perdavimo tinkle galimybių žemėlapį „Regionas3“, kuris apima elektros liniją Klaipėda-Rietavas (5-a zona), maksimali pralaidumo galia yra 150 MW, iš kurių laisvi yra 58 MW. Konkurse pareiškėjas įgijo teisę į 35 MW galios leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pagal konkurso sąlygas bendrovė už konkurso metu laimėtą kvotą įsipareigojo AB „Lietuvos energija“ ir 2008 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo 400 000 Lt.

Litgrid AB 2014 m. kovo 3 d. pranešimu Nr. SD-1140 informavo, kad nuo 2014 m. balandžio 4 d. nutraukia 2009 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. 788-09, kadangi bendrovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nes nepastatė 35 MW galios vėjo elektrinių parko, taip pat kad yra pasibaigęs leidimo galiojimo terminas. Bendrovės sumokėta 400 000 Lt pasiūlymo užtikrinimo mokesčio suma, kuri yra laikoma preliminariu prijungimo paslaugos mokesčiu, bendrovei po Sutarties nutraukimo yra negrąžinta. Pareiškėjas nesutinka su tokiais Litgrid AB veiksmais, mano, kad tokie veiksmai yra neteisėti, nepagrįsti, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams.

Atkreipė dėmesį, kad ne dėl bendrovės kaltės nepavyko laiku įgyvendinti projekto, šiems veiksmams didelę neigiamą įtaką turėjo ir turi valstybinės institucijos, kurios nėra suinteresuotos vėjo elektrinių parkų statyba Klaipėdos rajono ribose. Viso laikotarpio metu nuo leidimo gavimo valstybinės institucijos, taip pat ir Energetikos ministerija bei Litgrid AB, bendrovei nesuteikė jokių paslaugų, o priešingai, gavo apmokėjimą 400 000 Lt sumai, kurį atsisako grąžinti. Tuo tarpu pareiškėjas patyrė nuostolius ne tik dėl sumokėtos 400 000 Lt sumos, bet ir nuostolius rengiant vėjo parko projektinę dokumentaciją, įsigyjant žemės sklypus, įrengiant objektų infrastruktūrą (apie 355 000 Lt).

Mano, kad Energetikos ministerijos ir / ar Litgrid AB veiksmai bendrovės atžvilgiu yra nesąžiningi, nes kitiems atsinaujinančių išteklių gamintojams (saulės elektros gamintojai) valstybė numatė kompensavimo mechanizmą pasikeitus saulės elektrinių projektų plėtojimo sąlygoms, tuo tarpu vėjo elektrinių gamintojams kompensavimo mechanizmo nustatyta nėra, todėl siekdama apginti savo teises bendrovė privalės prieš valstybę pradėti teisminį procesą dėl pinigų grąžinimo ir / ar nuostolių atlyginimo. Energetikos ministerija, atsisakydama nagrinėti 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. sausio 7 d. prašymus dėl leidimo pratęsimo, nepagrįstai, formaliai, šališkai, neįsigilinusi į prašymų esmę, užkirto kelią bendrovės tikslams ir lūkesčiams, nors įgyvendinti 35 MW galios vėjo elektrinių parką bendrovė turi visas galimybes, kurių ne dėl savo kaltės įgyvendinti laiku negalėjo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 108–112) nurodė, kad Ūkio ministerija 2006 m. birželio 28 d. pareiškėjui išdavė leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0118 vystyti 35 MW galios vėjo jėgainių parką Klaipėdos rajono savivaldybėje, Lėbartų kaimo gretimybėje. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymu pratęsti ir pakeisti (papildyti) Leidimo galiojimą. Atsakovas paprašė papildomos informacijos bei informavo, kad Leidime nurodytos teritorijos, kurioje verčiamasi reguliuojama veikla, pakeitimas pažeistų konkurso gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 5 zonoje nuostatus, patvirtintus AB „Lietuvos energija“ (dabar – AB „Lietuvos energijos gamyba“) generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 24 d.

įsakymu Nr. 174. Atsakovas 2012 m. spalio 12 d. raštu Nr. (8.3-10)3-4036 pareiškėją informavo, kad Leidimas buvo išduotas 2006 m. birželio 28 d. ir galiojo iki 2011 m. birželio 26 d., pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, pasibaigė ir šiuo Leidimu įmonei suteikta teisė plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Taip pat paaiškino Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas dėl pagrindinių leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo ir pratęsimo sąlygų. Pažymėjo, kad teisės aktų nustatyta galimybė pratęsti leidimo galiojimą sietina su leidimo turėtojo prisiimtų įsipareigojimų tinkamu įvykdymu.

Vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 (toliau – ir Taisyklės) 37 punktu, leidimo turėtojas prašymą dėl leidimo pratęsimo turi pateikti Energetikos ministerijai ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos. Šiuo atveju įmonė neturi galiojančio dokumento, suteikiančio teisę jai verstis elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, todėl Energetikos ministerija negali pratęsti Leidimo, kurio pareiškėja faktiškai jau nebeturi.

Minėtame rašte atsakovas taip pat papildomai informavo, kad pareiškėjas turi teisę pasinaudoti galimybe gauti naują leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus naujoje vietoje teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsakovo 2012 m. spalio 12 d. rašte Nr. (8.3-10)3-4036 suformuluotas sprendimas atsisakyti pratęsti Leidimo galiojimą yra motyvuotas, pagrįstas, teisėtas ir galiojantis.

Taip pat nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas naujus duomenis, 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. sausio 7 d. papildomai kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymais atnaujinti 2006 m. birželio 28 d. Leidimo Nr. LP- 0118 galiojimą ir sudaryti galimybę pareiškėjai prisijungti prie elektros linijos Klaipėda - Rietavas 5-toje zonoje. Atsakovas 2013 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (8.3-10)3-4351 pakartotinai informavo, kad Leidimo galiojimas yra pasibaigęs ir pranešė, kad perdavimo tinklo operatorius, atsižvelgiant į Leidimo pasibaigimą, pagal Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo 35 punkto nuostatas taip pat nutraukė elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervaciją.

Atsakovas pažymėjo, kad įmonė neturi galiojančio dokumento, suteikiančio teisę verstis elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, todėl nėra galimybės pareiškėjui pratęsti Leidimo, kurio įmonė faktiškai nebeturi. 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. (8.3-10)3-285 pareiškėjas informuotas, kad nėra galimybės pratęsti pasibaigusio Leidimo galiojimo, nes teisės aktų imperatyvios nuostatos draudžia atnaujinti pasibaigusio Leidimo galiojimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad yra užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų Leidime nurodytoje vietoje – Klaipėdos r. savivaldybėje, Lėbartų kaimo gretimybėje. Privažiavimo kelių įrengimas kitoje, negu Leidime nurodytoje vietoje nelaikytinas Leidime nurodytos Lėbartų vėjo elektrinės projekto vystymu.

Pažymėjo, kad atsakovas savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Leidimo galiojimo atnaujinimas taip pat prieštarautų Įstatymo 16 straipsnyje įstatymų leidėjo išreikštai valiai. Mano, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti pakartotinai nagrinėti jo prašymus dėl Leidimo pratęsimo turi būti atmestas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių valstybės ar savivaldybių lygmens institucijų netinkamą veikimą (vilkinimą priimti sprendimus), faktiniais duomenimis pareiškėjas neįrodo savo to laikotarpio ketinimus teisinėmis priemonėmis apginti savo teises sprendžiant susidariusią situaciją dėl patikslintame skunde paminėtų bendrųjų, specialiųjų ar detaliųjų planų. Skunde paminėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas 2012 m. liepos 4 d., t. y. tuo metu, kai Leidimo galiojimas jau buvo pasibaigęs, todėl negalėjo padaryti įtakos Leidimu nustatytoms pareigoms ir suteiktoms teisėms.

Pažymėjo, kad 2014 m. sausio 29 d. raštą Nr. (8.3-10)3-285 ir 2013 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. (8.3-10)3-4351 pareiškėjui išsiuntė registruotu paštu pagal jo buveinės adresą, nurodytą pareiškėjo raštuose bei juridinių asmenų registre (CK 2.49 str. 3 d.). Pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. sausio 7 d. raštuose nėra aiškiai nurodyta, kad susirašinėjimas su juo turi vykti ne jo buveinės adresu, o S. N. g. 12-1, Klaipėdoje. Pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. rašte toks adresas nenurodytas. Taigi, atsakovas raštus pareiškėjui išsiuntė tinkamai, o pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 131–133) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.1474 patvirtintos Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos 16 punktas įpareigojo AB „Lietuvos energija“ organizuoti ir vykdyti leidimų plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo konkursus. Konkurso gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 5 zonoje nuostatai patvirtinti AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 174 (toliau – Konkurso sąlygos). Konkurso laimėtojui (šiuo atveju – pareiškėjui) buvo suteikta teisė plėtoti gamybos pajėgumus konkrečioje zonoje, gamybos pajėgumus prijungiant konkrečioje orinės perdavimo linijos atkarpoje, laikantis nustatytų techninių sąlygų. Pareiškėjui tapus konkurso gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 5 zonoje laimėtoju, 2009 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta gamintojo elektros energijos įrenginių prijungimo sutartis Nr. 788-09 (toliau – ir Sutartis). Litgrid AB 2014 m. kovo 3 d. raštu Nr. SD-1140 pranešė pareiškėjui apie Sutarties nutraukimą, nes jis neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Pažymėjo, kad nei AB „Lietuvos energija“, nei šiuo metu elektros energijos perdavimo operatoriaus veiklą vykdanti Litgrid AB nėra įgalioti spręsti klausimus, susijusius su leidimų, reikalingų pareiškėjo vykdomai veiklai, išdavimu, pratęsimu ar panaikinimu. Pagal AB „Lietuvos energija“ ir pareiškėjo pasirašytos Sutarties 24 punktą, pareiškėjas yra atsakingas už šios sutarties galiojimo laikotarpiu reikalaujamų leidimų ir / ar licencijų įgijimą ir turėjimą. Pareiškėjo prašymas Energetikos ministerijai pratęsti leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą buvo pateiktas praėjus daugiau nei vieneriems metams po leidimo galiojimo pasibaigimo. Pareiškėjas taip pat nepateikė kitų teisės aktuose numatytų dokumentų, kuriais remdamasi Energetikos ministerija galėtų priimti sprendimą dėl leidimo galiojimo pratęsimo.

Konkurso dalyvio pasiūlymo užtikrinimo priemonės pateikimo sąlygos buvo reglamentuotos Konkurso sąlygų V skyriuje ir vienodai taikomos visiems konkurso dalyviams. Konkurso sąlygų 11 punkte nustatyta, kad kiekvienas konkurso dalyvis privalėjo sumokėti 400 000 Lt pasiūlymo užtikrinimo mokestį, kuris, konkurso laimėjimo atveju, būtų įskaičiuotas į būsimą elektrinės prijungimo prie elektros tinklo užmokestį. Šių Konkurso sąlygų pareiškėjas neginčijo nei dalyvaudamas konkurse, nei pasirašydamas Sutartį kaip šio konkurso laimėtojas. Su konkurso laimėtoju, teisės aktų nustatyta tvarka gavusiu leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, elektros energijos įrenginių prijungimo prie tinklų sutartis buvo sudaroma atsižvelgiant į minimalias prijungimo sutarties sąlygas, nurodytas Konkurso sąlygų 8 priede. Šios minimalios prijungimo sutarties sąlygos pagal Konkurso sąlygų 43 punktą yra privalomos konkurso laimėtojui. Konkurso sąlygų 42 punktas reglamentuoja pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo priemonės panaudojimo tvarką, kai gamintojas nepradeda eksploatuoti elektrinės per nustatytą terminą, dėl gamintojo kaltės nutraukiama elektros energijos įrenginių prijungimo sutartis (ir kitais minėtame Konkurso sąlygų punkte išvardintais atvejais). Tokiais atvejais gamintojo pateikta pasiūlymo užtikrinimo suma yra laikoma minimaliais elektros perdavimo tinklų operatoriaus nuostoliais ir ši suma dalyviui negrąžinama, išskyrus atvejus, kai konkurso dalyvis įrodo, jog elektrinė nepastatyta ir nepradėta eksploatuoti dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo dalyvio.

Litgrid AB ne kartą kreipėsi į pareiškėją, primindama apie būtinybę pratęsti leidimo plėsti gamybos pajėgumus galiojimą ir įspėjo, kad nepratęsus leidimo plėsti gamybos pajėgumus galiojimo termino, Litgrid AB įsipareigojimas prijungti prie elektros tinklų pareiškėjo elektros įrenginius netenka galios. Pareiškėjas, atsakydamas į šiuos raštus nepateikė informacijos apie pratęstą leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą. Pareiškėjas skunde patvirtina faktą, kad iki šiol neturi teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Dėl šios priežasties buvo panaikinta elektros tinklų pralaidumų, skirtų pareiškėjui, rezervacija. Pažymėjo, kad elektros perdavimo tinklų pralaidumai gamintojams yra rezervuojami tik teisės aktų ir sutartyje nustatyta tvarka. Gamintojui suteikti elektros perdavimo tinklų pralaidumai yra rezervuojami tik šalių sutartam laikotarpiui, pakankamam elektros energijos gamybos šaltiniui pastatyti. Elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervacija negali trukti neribotą laikotarpį, nes nenaudojami tinklų pralaidumai trukdytų efektyviai naudoti elektros perdavimo tinklą ir išnaudoti esamus pralaidumus vystant kitus projektus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo nuomone, kad praleistas ginčijamų sprendimų apskundimo terminas. Nustatė, kad 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas dviem adresais tiek registruotu, tiek paprastu paštu, tačiau abiem atvejais buvo neįteiktas ir grąžintas siuntėjui; 2014 m. sausio 29 d. sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas registruotu paštu, tačiau taip pat buvo grąžintas nepasiekęs adresato. Korespondencija nepasiekė adresato dėl to, kad buvo siunčiama adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo adresas korespondencijai yra (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte Energetikos ministerija patvirtino pareiškėjo atstovo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, kad 2013 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. sausio 29 d. sprendimų kopijos UAB „Gera energija“ buvo išsiųstos 2014 m. vasario 20 d. pareiškėjo nurodytais elektroninio pašto adresais, todėl darytina išvada, kad ginčijami sprendimai pareiškėjui buvo įteikti 2014 m. vasario 20 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad skundą teismui pareiškėjo atstovas išsiuntė paštu 2014 m. kovo 20 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo individualaus akto įteikimo pareiškėjo atstovui dienos.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ, Įstatymas) 16 straipsnio 8 dalį, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius; išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį; išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Šios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 patvirtintame Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kurio 19 punktas nustato, kad leidimas, išduotas pagal konkurso rezultatus, galioja 24 mėnesius nuo išdavimo dienos ir gali būti pratęstas 6 mėnesiams, jeigu užbaigti elektrinės projektavimo darbai, sumokėtas šio Aprašo 21.2 punkte nurodytas prijungimo prie tinklų mokestis ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto sąmatoje numatytų darbų.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (Taisyklės, galiojusios Leidimo išdavimo ir jo pratęsimo metu) 3 ir 8.2 punktus Leidimas verstis elektros pajėgumo plėtra patvirtina jo turėtojui teisę verstis šia veikla jo galiojimo metu, o pagal taisyklių 37 punktą leidimo turėtojas prašymą dėl leidimo pratęsimo turi pateikti Energetikos ministerijai ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos. Minėtos Taisyklės buvo pripažintos netekusiomis galios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212, kuriuo buvo patvirtintos naujos Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, kurios taikomos prašymams išduoti leidimus, pateiktiems nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos.

Teismas įvertinęs šį teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad paskutinį kartą pareiškėjui išduoto Leidimo Nr. LP-0118 galiojimas buvo pratęstas Ūkio ministerijos 2011 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (8.6-10)-3-1614 iki 2011 m. birželio 26 d., konstatavo, jog kreipdamasi į atsakovą su 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. sausio 7 d. prašymais, įmonė jau neturėjo galiojančio Leidimo, t. y. dokumento, suteikiančio teisę jai verstis elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

Teisės aktuose nenumatyta galimybė pratęsti Leidimo galiojimo, kuomet jis jau yra pasibaigęs, ar atnaujinti pasibaigusio Leidimo galiojimą, todėl Energetikos ministerija ginčijamais sprendimais pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, ar pareiškėjas prie prašymo atsakovui pateikė ar nepateikė pagrįstus įrodymus apie tai, kad yra užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projekto vystymo darbų Leidime nurodytoje vietoje ar kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti, nes net ir tokių įrodymų buvimas negalėtų būti pagrindu atsakovui svarstyti pasibaigusio Leidimo pratęsimo klausimo, kuris iš esmės yra negalimas, nes prašymų pateikimo metu pareiškėjas jau buvo praradęs teisę verstis elektros pajėgumo plėtra.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar galėjo būti pratęstas pasibaigusio Leidimo galiojimas, taip pat nėra reikšminga ir tai, kokias galimybes įgyvendinti 35 MW galios vėjo elektrinių parką turi pareiškėjas, kokius jis patyrė nuostolius dėl sumokėto 400 000 Lt Konkurso pasiūlymo užtikrinimo mokesčio, kuris įskaičiuojamas į būsimą elektrinės prijungimo prie elektros tinklo užmokestį, ar kitas išlaidas, susijusias su vėjo jėgainės projektinės dokumentacijos rengimu, žemės sklypų įsigijimu ar infrastruktūros plėtojimu, nes patirtų išlaidų ar nuostolių dydis negali būti kriterijumi, sudarančiu pagrindą pratęsti pasibaigusį ir netekusį galios Leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą.

Teismas pažymėjo, kad Energetikos ministerijos 2012 m. spalio 12 d. priimtu sprendimu Nr. (8.3-10)-3-4036, kurio pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir kuriuo jam buvo atsisakyta pratęsti Leidimo galiojimą, jis taip pat buvo informuotas apie turimą teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudoti galimybe gauti naują leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus naujoje vietoje, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, o toliau teikė atsakovui pakartotinius prašymus, nors egzistavo ankstesniuose atsakovės sprendimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su negalimumu pratęsti Leidimą.

III. Pareiškėjas UAB „Gera energija“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (III t., b. l. 13–16).

Pareiškėjas nesutikdamas su teismo išvadomis, mano kad teismas neteisingai taikė teisės aktus, teismų praktiką ir padarė klaidingas išvadas, nes teisiškai neįverto visų pareiškėjo pateiktų įrodymų ir Energetikos ministerijos veiksmų, ypač kiek tai susiję su Energetikos ministerijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (8.6-10)3- 2958 ir 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (8.3-10)-3-3517, kurie suteikė pareiškėjui teisėtus lūkesčius tikėtis termino atstatymo prašymui dėl Leidimo pratęsimo ir pačio Leidimo pratęsimo. Minėtame sprendime Nr. (8.3-10)-3-3517 Energetikos ministerija, be kita ko, aiškiai pripažino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip duomenys, pagrindžiantys Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nurodytų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus pratęsimo sąlygų įvykdymą. Remdamasis tokia Energetikos ministerijos pozicija, Leidimo galiojimo terminui formaliai pasibaigus, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. Energetikos ministerijai pateikė išsamius paaiškinimus, kuriais pagrindė gautą Energetikos ministerijos prašymą bei atsakė į ministerijos 2012 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. (8.3- l0)-3-3517. Tačiau Energetikos ministerija dėl teisiškai nesuprantamų priežasčių kardinaliai pakeitė savo poziciją ir 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (8.3-10)-3-4036 informavo pareiškėją, kad Leidimo galiojimas yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo jo pratęsti.

Energetikos ministerija 2013 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (8.3-10)3-4351 ir 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. (8.3-10)3-285 įformintais sprendimais, kuriais atsisakė svarstyti termino atstatymą Leidimui pratęsti, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų turinį, suformuotą Konstitucinio Teismo doktrinoje. Be to. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bet kuris ūkio subjektas, kuriam institucija sukėlė pagrįstų vilčių, gali remtis teisėtų lūkesčių principu (žr. 1997 m. balandžio 15 d. sprendimą byloje The Irish Farmers Association ir kiti prieš Minister for Agricullure, Food and Forestry, Ireland ir Attorney General byloje C-22/94), Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pažymima, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano turėjęs pagrindą iš Energetikos ministerijos veiksmų (2011 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (8.6-10)3-2958 ir 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. (8.3-10)-3-3517) tikėtis, kad Leidimas bus pratęstas, jei pareiškėjas įrodys, jog yra užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų. Todėl Energetikos ministerijos atsisakymas pratęsti Leidimą tuo pagrindu, kad Leidimas yra jau pasibaigęs, yra visiškai nepagrįstas ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

Atsakovas Energetikos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą dėl teisėtų lūkesčių principo, atsakovas pažymi, kad ministerija įvertinusi dokumentų visetą, 2012 m. spalio 12 d. rašte dėl atsisakymo pratęsti leidimą pareiškėją informavo apie galutinį institucijos sprendimą dėl Leidimo nepratęsimo. Sprendimo esmė visą laiką pareiškėjui buvo žinoma, aiškiai suformuluota, todėl apelianto deklaruojami teisėti lūkesčiai, kad net ir po 2012 m. spalio 12 d. rašto jis tikėjosi, kad Leidimas jam bus pratęstas, negali būti laikomi sąžiningais ir pagrįstais.

Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į plėtros leidimo galiojimą 24 mėnesiams ir į jo pratęsimą kompetentingos institucijos sprendimu nebuvo pažeista – priešingai, Leidimas kartu su pratęsimais galiojo net 5 metus, todėl manytina, kad toks laiko tarpas yra pakankamas projekto įgyvendinimui, o teisės aktų reikalavimų, t. y. teisėtumo principo laikymasis, atliekant Leidimo pratęsimo procedūras, netraktuotinas kaip teisėtų lūkesčių pažeidimas. Pareiškėjo lūkestis į leidimo pratęsimą pasibaigus leidimo galiojimo terminui negali būti ginamas, nes nei Elektros energetikos įstatymas, nei Atsinaujinančių išteklių energijos įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai neišreiškė ir šiuo metu neišreiškia tokio valstybės įsipareigojimo – priešingai, minėtuose teisės aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotos nuostatos, kad: 1) leidimas plėtrai galioja ne ilgiau nei 24 mėnesius, 2) leidimas gali būti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui, 3) Prašymas pratęsti leidimą turi būti paduodamas dar galiojant leidimui. Taigi pareiškėjo teisėti lūkesčiai neturi teisinio pagrindo – teisės aktai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nenumato galimybės pratęsti Leidimo galiojimo, kuomet jis jau yra pasibaigęs, terminą ar atnaujinti pasibaigusio leidimo galiojimą. Teisėti Energetikos ministerijos veiksmai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, negali būti traktuojami kaip teisėtų lūkesčių principo pažeidimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad pasibaigusio Leidimo galiojimo pratęsimas nebuvo teisiškai įmanomas, nes apeliantas buvo praradęs teisę vykdyti veiklą, susijusią su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Kita vertus, dalyvaudamas konkurse, apeliantas sutiko ir įsipareigojo laikytis patvirtintų konkurso sąlygų, kurių 42 punktas aiškiai reglamentavo apelianto pateikto pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo priemonės panaudojimo tvarką, kai gamintojas nepradeda eksploatuoti elektrinės per nustatytą terminą. Šio konkurso sąlygų apeliantas niekada neginčijo ir nustatyta tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (8.3-10)3-4351 ir 2014 m. sausio 29 d. rašto Nr. (8.3-10)3-285, kuriais buvo nuspręsta nepratęsti pareiškėjui 2006 m. birželio 28 d. išduoto ir iki 2011 m. birželio 26 d. galiojusio leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2006 m. birželio 28 d. UAB „Gera energija“ išdavė leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0118 (toliau – ir Leidimas) vystyti 35 MW galios vėjo elektrinėms Klaipėdos rajono savivaldybėje, Lėbartų kaimo gretimybėse (II t., b. l. 82). Leidimo išdavimo pagrindas – Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 14 straipsnis, ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ patvirtintos Leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklės, Leidimų plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines konkursų komisijos 2006 m. vasario 10 d. posėdžio protokolas Nr. 26. Leidimo galiojimo trukmė – 24 mėnesiai. Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimo išdavimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sąlygas. Užbaigus elektrinės statybą gauti leidimą elektros energijos gamybai. Pagaminta elektros energija bus superkama vadovaujantis supirkimo metu galiojančiais teisės aktais, nustatančiais elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai ištekliai, gamybos ir skatinimo tvarką. Leidimas buvo išduotas, be kita ko, vadovaujantis AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintais Konkurso gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines/vėjo elektrinių parkus 5 zonoje nuostatais (toliau – ir Konkurso nuostatai) (I t., b. l. 135–163).

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (27.4-51)-3-4550 išduotas Leidimas pirmą kartą buvo pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui iki 2008 m. gruodžio 28 d. (I t., b. l. 90), antrą kartą pratęstas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (27.4-51)3-8352 iki 2009 m. birželio 28 d. (II t., b. l. 93), trečią kartą pratęstas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (7.1-09)-3-659 iki 2009 m. gruodžio 28 d. (II t., b. l. 94).

2009 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas ir AB „Lietuvos energija“ sudarė gamintojo elektros įrenginių prijungimo sutartį Nr. 788-09, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo nepažeisdamas Gamybos ir skatinimo tvarkoje nustatytų terminų iki 2010 m. gruodžio 28 d. suprojektuoti ir pastatyti 35 MW galios vėjų elektrines/vėjo elektrinių parką (I t., b. l. 164–174). Vykdydamas Konkurso nuostatų 11 punktą, 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas sumokėjo 400 000 Lt pasiūlymo užtikrinimo mokestį, kuris konkurso laimėtojui įskaičiuojamas į būsimą elektrinės prijungimo prie elektros tinklo užmokestį (I t., b. l. 94).

Ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (8.3-10)-3-2484 Leidimas ketvirtą kartą buvo pratęstas iki 2010 m. birželio 26 d. (II t., b. l. 102), o 2011 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (8.6-10)-3-1614 – pratęstas penktą kartą iki 2011 m. birželio 26 d. (II t., b. l. 154).

Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Energetikos ministeriją su prašymu pratęsti Leidimo galiojimą ir pakeisti Leidimą, jame patikslinant UAB „Gera energija“ rekvizitus, teritoriją, kurioje verčiasi reguliuojama veikla, ir vėjo elektrinių pavadinimą (I t., b. l. 76–81). Energetikos ministerija 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (8.3-10)-3-3517 nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip duomenys, pagrindžiantys AIEĮ 16 straipsnio 8 dalies nurodytų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus pratęsimo sąlygų įvykdymą, o Leidime nurodytos teritorijos, kurioje verčiamasi reguliuojama veikla, pakeitimas pažeistų Konkurso nuostatų 23 punktą bei pasiūlė pateikti papildomą informaciją (I t., b. l. 82). Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. raštu nurodydamas papildomas aplinkybes ir paaiškinimus, pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl Leidimo pratęsimo ir pakeitimo (I t., b. l. 200–202). Energetikos ministerija 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (8.3-10)-3-4036 nurodė pareiškėjui, kad Leidimas buvo išduotas 2006 m. birželio 28 d. ir galiojo iki 2011 m. birželio 26 d., todėl pasibaigus jo galiojimo terminui, pasibaigė ir juo suteikta teisė plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės pratęsti Leidimo, kurio įmonė faktiškai jau nebeturi; be to, papildomai informavo, kad pareiškėjas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudoti galimybe gauti naują leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus naujoje vietoje (I t., b. l. 203–204).

Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 5 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas atnaujinti Leidimo galiojimą ir pratęsti jo galiojimą papildomam 18 mėnesių laikotarpiui nuo pradinio Leidimo galiojimo pratęsimo 6 mėnesių laikotarpiui termino pabaigos, atnaujinus ir pratęsus leidimą, jame patikslinti bendrovės buveinės adresą pagal VĮ Registrų centro duomenis, bei pakeisti Leidime nurodytą elektrinės pavadinimą nauju – UAB „Gera energija“ vėjo elektrinių parkas (I t., b. l. 13–18). Energetikos ministerija 2013 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (8.3-10)3-4351 informavo pareiškėją, kad leidimo Nr. LP-0118 galiojimas yra pasibaigęs, apie ką buvo pranešta 2012 m. spalio 12 d. raštu Nr. (8.3-10)-3-4036, o dėl Leidimo pasibaigimo perdavimo tinklo operatorius nutraukė elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervaciją (I t., b. l. 12). Pažymėjo, kad įmonė neturi galiojančio dokumento, suteikiančio teisę jai verstis elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, todėl atsakovas negali pratęsti leidimo, kurio įmonė faktiškai jau nebeturi.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 7 d. pateikė atsakovui raštą „Dėl prašymo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus“, kuriame nurodė pateikiantis papildomą informaciją (išrašą iš Litgrid AB internetinio puslapio, žemėlapį) apie tai, kad elektros linijoje Klaipėda – Rietavas (5 zona), kurios maksimali pralaidumo galia yra 150 MW, iš kurių laisvi yra 58 MW, pareiškėjas turi visas sąlygas ir galimybes įgyvendinti projektą (I t., b. l. 126). Energetikos ministerija 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. (8.3-10)3-285 informavo pareiškėją, kad nėra galimybės pratęsti pasibaigusio leidimo Nr. LP-0118, priminė, jog apie leidimo pasibaigimą buvo pranešta ankstesniais raštais, bei nurodė, kad teikiama informacija apie technines elektros energetikos sistemos galimybes toliau vystyti projektą nebus nagrinėjama.

Perdavimo sistemos operatorius Litgrid AB 2013 m. spalio 4 d., 2013 m. gegužės 22 d., 2013 m. liepos 12 d. raštais informavo pareiškėją, kad elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas UAB „Gera energija“ yra panaikintas, nes yra pasibaigęs leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminas, o 2014 m. kovo 3 d. raštu Nr. SD-1140 pranešė pareiškėjui, kad nuo 2014 m. balandžio 4 d. nutraukia šią sutartį, nes pareiškėjas nesilaikė sutartyje nustatytų projekto įgyvendinimo terminų ir neturi teisės toliau plėtoti elektros energijos pajėgumų, t. y. pasibaigęs 2006 m. birželio 28 d. išduoto ir iki 2011 m. birželio 26 d. galiojusio leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0118 terminas (I t., b. l. 175–176, 177–179).

Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo ir pratęsimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir AIEĮ). Pagal AIEĮ 16 straipsnio 8 dalį leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius; išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį; išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 19 punktas nustato, kad leidimas, išduotas pagal konkurso rezultatus, galioja 24 mėnesius nuo išdavimo dienos ir gali būti pratęstas 6 mėnesiams, jeigu užbaigti elektrinės projektavimo darbai, sumokėtas šio Aprašo 21.2 punkte nurodytas prijungimo prie tinklų mokestis ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto sąmatoje numatytų darbų.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 3 ir 8.2 punktai numato, kad Leidimas verstis elektros pajėgumo plėtra patvirtina jo turėtojui teisę verstis šia veikla jo galiojimo metu, o pagal taisyklių 37 punktą leidimo turėtojas prašymą dėl leidimo pratęsimo turi pateikti Energetikos ministerijai ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos.

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad paskutinį kartą pareiškėjui išduoto Leidimo Nr. LP-0118 galiojimas buvo pratęstas Ūkio ministerijos 2011 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (8.6-10)-3-1614 iki 2011 m. birželio 26 d., sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui kreipiantis į atsakovą su 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. sausio 7 d. prašymais, įmonė neturėjo galiojančio dokumento, leidžiančio jai verstis elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nenumato galimybės pratęsti Leidimo galiojimo terminą, kai šis jau yra pasibaigęs. Be to, duomenų, apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kompetentingą instituciją su prašymu pratęsti Leidimo galiojimo terminą iki jam baigiantis, byloje nėra. Pažymėtina, kad Energetikos ministerijos 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (8.3-10)-3-4036 pareiškėjas buvo informuotas apie turimą teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudoti galimybe gauti naują leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus naujoje vietoje, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. sausio 7 d. prašymus, kadangi šių prašymų pateikimo metu pareiškėjas jau nebeturėjo teisės verstis elektros pajėgumo plėtra. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisiškai nėra reikšminga, ar pareiškėjas atsakovui pateikė įrodymus apie tai, kad yra užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projekto vystymo darbų Leidime nurodytoje vietoje, ar kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti, kadangi net ir tokių įrodymų buvimas negalėtų būti pagrindu atsakovui svarstyti jau pasibaigusio Leidimo galiojimo termino pratęsimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritardamas aiškiai, išsamiai bei detaliai išdėstytiems ginčijamo sprendimo motyvams, jų nebekartoja ir plačiau nepasisakys. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo UAB „Gera energija“ apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gera energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė