2022-03-16 Nr. AB-6629-3-61-3-04501-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1553-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04501-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. A. T. A., N. M. I. A., T. O. A. A., M. O. A. A., F. O. A. A., M. O. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. A. T. A., N. M. I. A., T. O. A. A., M. O. A. A., F. O. A. A., M. O. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai O. A. T. A., N. M. I. A. ir nepilnamečiai M. O. A. A., M. O. A. A., F. O. A. A., T. O. A. A., kurių atstovai pagal įstatymą O. A. T. A. ir N. M. I. A., (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21M36092 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1563 (toliau – Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jų šeima iš (duomenys neskelbtini) Respublikos išvyko dėl grasinimų nužudyti, nes pareiškėjai O. A. T. A. ir N. M. I. A. susituokė be savo šeimų pritarimo ir sutikimo.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad Jungtinių Tautų vyriausio pabėgėlių komisaro (toliau – ir JTVPK) 2019 m. gegužės mėn. ataskaitoje „Tarptautinės apsaugos klausimai, susiję su asmenimis, išvykusiems iš (duomenys neskelbtini) Respublikos“, pateikiama informacija, jog pagal pranešimus smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ir giminės garbę. Pareiškėjų teigimu, ši kilmės šalies informacija, pareiškėjų detalūs liudijimai pagrindžia, jog jų šeimai kilmės valstybėje gresia mirtis, o atsakovas, priimdamas sprendimą nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, objektyviai nevertino pareiškėjų šeimos ir giminės garbės įrodymų pagrįstumo.

4. Pareiškėjai Komisijai buvo nurodę, kad jiems turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė, tačiau atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti Komisijos posėdyje.

5. Pareiškėjai nesutiko su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo jiems suteikti pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, priežastį – šeimos ir giminės garbės aplinkybes ir dėl to gresiantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei.

6. Pareiškėjų teigimu, Komisija nepasisakė dėl jų išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmenys neteisėtai kirtę sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien neteisėtas sienos kirtimas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovo teigimu, tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai visiškai pagrįstai bijo kilmės šalyje patirti konfliktuojančių šeimų pyktį ir jų baimė patirti šiuos veiksmus yra individualizuota, tačiau nenustatyta, kad jie buvo persekiojami ar, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

9. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjai nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kaip yra numatyta Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte.

10. Atsakovas tvirtino, kad šiuo atveju pareiškėjų pateiktas pasakojimas, kuriuo jie grindė savo prieglobsčio prašymą, nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o įvykiai, apie kuriuos pasakoja pareiškėjai, yra atsitikę su jų giminių šeimomis (tėvais, broliais), kurie jau 16 metų negyveno su pareiškėjų šeima ir, jei būtų kilęs poreikis susidoroti su pareiškėjų šeima, jų giminės (tėvai, broliai) būtų sėkmingai išnaudoję pasitaikiusią galimybę per ne vienerius pareiškėjų santuokos metus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tariamas pareiškėjų persekiotojas nėra valstybinis subjektas, tačiau pareiškėjai, siekdami apsaugoti savo teises, į kilmės valstybės institucijas nesikreipė.

11. Atsakovo nuomone, pareiškėjams pritaikyta poveikio priemonė – išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo dienos yra proporcinga.

12. Migracijos departamentas pažymėjo, kad nors pareiškėjai iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtino pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimą ir pareiškėjams O. A. T. A. ir N. M. I. A. nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą bei įvedė jų duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

14. Teismas nustatė, kad baimę būti persekiojamais kilmės valstybėje užsieniečiai sieja su tuo, kad jiems grasino jų šeimos, už tai, kad jie slapta nuo šeimų susituokė ir nepaklausė išsakyto nepritarimo iš žmonos šeimos pusės. Pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, šeimų konfliktai įvyksta dėl įvairių priežasčių: prievarta prieš moteris, religinė takoskyra tarp žmonių, nesantuokiniai lytiniai santykiai, pagalba teroristinėms grupuotėms ir kita. Kai siekiama atkeršyti šeimos nariui, tokiais atvejais dažniausiai įsikiša kiti šeimos giminės atstovai, siekiant išvengti neprognozuojamų veiksmų ir galimų tolimesnių neigiamų pasekmių.

Garbės nužudymo atvejais siekiama išvengti grubaus konflikto, todėl vyrai žudomi labai retai, o jei nužudomi, tai arba būna gautas šeimos sutikimas, arba stengiamasi susitarti ir kompensuoti „nuostolius“ (vyro nužudymą) pinigais ar kitokiais būdais, kad konfliktas neplistų. Apskritai vyrai žudomi dažniausiai tada, kai kritikuoja religiją arba yra homoseksualūs, paprastai vyrai nežūsta dėl garbės, o jeigu taip atsitinka, dėl to sutaria abi šeimos ar gentys, be to, anot šaltinių, vyrai gali kreiptis į policiją dėl tokios grėsmės. Žmogžudystės dėl garbės dažniausiai yra šeimos reikalas. (duomenys neskelbtini) vyrai įprastai nėra žudomi dėl to, kad įvyko konfliktas tarp genčių, giminių ar šeimos narių.

Dėl to yra sukurta didelė apsaugos sistema šalyje, padedanti išspręsti konfliktiškas situacijas dėl kilusių genčių ar giminių nesantaikos. Atsižvelgęs į kilmės valstybės informaciją, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai visiškai pagrįstai bijo kilmės šalyje patirti konfliktuojančių šeimų pyktį ir jų baimė yra individualizuota. Tačiau, įvertinus pareiškėjų apklausų metu ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, matyti, kad persekiojimo grėsmę jie sieja su 16 metų senumo įvykiais. Pareiškėjai patys nurodė, kad jau 16 metų negyvena su savo šeimomis.

Jokių konkrečių faktų ar įrodymų, kad per šį laikotarpį su jais būtų siekta susidoroti ar kitais būdais persekioti, pareiškėjai nenurodė. Remiantis pareiškėjų pasakojimu, jų kontaktas su konfrontuojančiomis šeimomis, apsiribojo pokalbiais, kai jiems buvo grasinama iš asmenų giminių šeimų pusės. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad 2019 m. demonstracijos metu buvo nužudytas pareiškėjo brolis, nesudaro prielaidų teigti, kad tai galėjo būti susiję su šeimų tariamu susitarimu nužudyti juos. Pareiškėjų teiginiai, kad pareiškėjo brolį nužudė pareiškėjos karininkas brolis, jokiais patikimais įrodymais nepatvirtinti ir, atsižvelgiant į papasakotas nužudymo aplinkybes (žuvo demonstracijos metu), yra neįtikinami.

Pareiškėjų pasakojimas nepaaiškina tariamo persekiotojo (konfliktuojančių šeimų) motyvų dabartyje ir tikslų konkrečiam persekiojimui.

15. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėjų nurodytas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Nagrinėjamu atveju duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiotojo, ar kad toks negalėjimas būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis, byloje nėra. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu (konfliktuojančiomis šeimomis), nelemia pabėgėlio statuso asmenims suteikimo. Taip pat bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

16. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojų pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Migracijos departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

17. Remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis (duomenys neskelbtini), bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste teismas vertino, ar prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, lemiančiai tarptautinės apsaugos poreikį. 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurios yra kilę prieglobsčio prašytojai, yra žemas ir smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, teismas sprendė, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Teismas pažymėjo, jog 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nėra proporcingas. Migracijos departamentas sprendime nemotyvavo 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jų išsiuntimo dienos laikotarpio, todėl nustatė 2 metų draudimo atvykti laikotarpį nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką buvo pakeista, teismas konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo reglamento (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėjų teigimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

22. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas nepagrįstai ir iš esmės be argumentų pareiškėjų pasakojimą laikė nepatikimu įrodymu. Pareiškėjai aiškiai nurodė, kad jiems kyla garbės nusikaltimo grėsmė, nes pareiškėjus grasina nužudyti pareiškėjų šeimų klanai, kurie nepritaria jų santuokai ir persekioja pareiškėjus. Viena iš galimų kraujo keršto konflikto atsiradimo priežasčių (duomenys neskelbtini) – garbės nusikaltimai.

23. JTVPK 2019 m. gegužės mėn. ataskaitoje „Tarptautinės apsaugos klausimai, susiję su asmenims, išvykusiems iš (duomenys neskelbtini)“, pateikiama informacija, kad pagal pranešimus, smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. Smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etninių skirtumų, nes šis smurtas yra ilgalaikis genčių kultūros elementas, susijęs su stipriais patriarchaliniais pamatais. (duomenys neskelbtini) nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į tariamus garbės pažeidimus.

24. Apeliaciniame skunde pažymima tai, jog tam, kad, vertinant tam tikrai socialinei grupei priklausančio asmens baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Šiuo atveju pareiškėjai priklauso asmenims, įvykdžiusiems garbės prasižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjų kilmės valstybės informaciją garbės nusižengimus įvykdę asmenys ne kartą buvo nužudyti, persekiojami, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi tokių asmenų apsaugos sistema, darytina išvada, kad pareiškėjų išsakyta grėsmė, yra reali. Pareiškėjai teigia, kad atsižvelgus į išdėstytą informaciją bei paties atsakovo surinktą informaciją, laikytina, kad dėl pareiškėjų priklausymo asmenų, įvykdžiusių garbės nusižengimą, socialinei grupei, kurios atžvilgiu buvo ir yra (duomenys neskelbtini) naudojama prievarta, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

25. Pareiškėjai taip pat kritiškai vertina atsakovo Sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta nesuteikti jiems papildomos apsaugos, ir nurodo, jog kilmės valstybėje jiems gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jiems turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

26. Pareiškėjai pažymi, jog EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėnesio, taigi, vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

27. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šeimai kyla didesnė rizika realiai patirti laisvei, gyvybei ir sveikatai kylančias grėsmes kilmės šalyje, todėl pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei dėl šeimoje esančios moters ir net keturių nepilnamečių vaikų.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apelaicinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovas teigia, kad pareiškėjų pateiktas pasakojimas, kuriuo jie grindė savo prieglobsčio prašymą, nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nurodyta grėsmė yra paremta tik prielaidomis ir jų asmeniniu subjektyviu situacijos vertinimu. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjai nepateikė. Surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį.

30. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Kovencija) nurodytų priežasčių – jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjai patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjų skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjų nesutikimas su Migracijos departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

31. Atsakovo vertinimu, 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Remiantis šiomis EPPB gairėmis pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjų kilmės valstybėje beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad vien dėl buvimo šioje teritorijoje pareiškėjams galėtų kilti grėsmė patirti realią rimtą žalą. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, kad saugumo situacija jų kilmės valstybėje yra pasikeitusi (pablogėjusi) ir kad EPPB gairėse pateikiami duomenys nebeatitinka tikrovės.

32. Atsakovas teigia, jog Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21M36092, kuriuo pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 6K-1563, kuriuo minėtas Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyti, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

36. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėjus atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjų situaciją, išanalizavęs jų nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjams grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjams nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjams nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 3 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.

38. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie garbės nusikaltimus kilmės valstybėj ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

39. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

40. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

42. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad jiems grasino jų šeimos dėl to, kad jie slapta susituokė ir nepaklausė išsakyto nepritarimo iš žmonos šeimos pusės.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepritarus tėvams, pareiškėjai kartu pabėgo ir susituokė 2004 m. Nors visą tą laiką nuo 2004 m. (16 metų) gyvendami (duomenys neskelbtini) jie teigę jautę baimę, tačiau nenurodė, kad per visą tą laiką būtų patyrę pagrįstą pavojų sveikatai ar gyvybei (negalėjo nurodyti konkrečių įvykių ar asmenų, dėl kurių minėta baimė galėtų būti laikoma pagrįsta). Pareiškėjai nenurodė, kad visus tuos metus buvo asmeniškai susitikę su savo įvardintais persekiotojais, kurie nelaikytini valstybiniu subjektu, todėl laikytina, kad, siekdami apsisaugoti, jie galėjo kreiptis į valstybės institucijas.

Be to, pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad 2019 m. demonstracijos metu buvo nužudytas pareiškėjo brolis, nesudaro prielaidų teigti, kad tai galėjo būti susiję su šeimų tariamu susitarimu nužudyti juos. Atkreiptinas demesys, jog duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybė negalėtų pareiškėjams suteikti apsaugos nuo tariamo jų persekiojimas, pareiškėjai nepateikė. Tokių duomenų nenustatė ir Migracijos departamentas. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) vyrai įprastai nėra žudomi dėl to, kad įvyko konfliktas tarp genčių, giminių ar šeimos narių.

Dėl to yra sukurta didelė apsaugos sistema šalyje, padedanti išspręsti konfliktiškas situacijas dėl kilusių genčių ar giminų nesantaikų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jų apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos (taip pat Migracijos departamento pateiktos užsieniečių bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje tapti smurto aukomis, būti pagrobtais, kankinamais.

Minėtame Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, bet beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurios yra kilę prieglobsčio prašytojai, yra žemas ir smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

46. Pareiškėjai teigia, kad EPPB pateikti duomenys yra tik rekomendaciniai ir atspindi 2020 metų spalio informaciją, todėl yra per seni, tačiau, pažymėtina, kad pareiškėjai jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

47. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).

48. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjai, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

50. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų O. A. T. A., N. M. I. A., T. O. A. A., M. O. A. A., F. O. A. A., M. O. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė