8d68fd69-75f7-4c9f-802d-a3f88bbdda8d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-519/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10118-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 1.2.27.1.; 2.1.2.11.; 2.1.3.1.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,nuteistajam J.

R.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 286 str., ir nuteistas vieÅ¡aisiais darbais 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui; pagal BK 138 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės paskirtos pagal BK 286 str. ir BK 138 str. 1 d. subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne apimant Å¡velnesnę, ir paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 19 d.

Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., nuteistasis J. R. įpareigotas atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų A. B., E. K., D. D. ir V. G..Å iaulių apskrities VPK, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti. A. B., E. K., D. D. ir V. G. civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: J. R. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. vasario 17 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini) kaimų, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, tyčia iÅ¡barstė nenustatytÄ kiekį vinių kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje.

Be to, J. R. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. vasario 17 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) esančiame Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybiniame kabinete, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui V. G. atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-10118-15 ir pildant sulaikymo protokolÄ , spyrė į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , sugriebė už deÅ¡inės rankos ketvirto pirÅ¡to ir jį suko, padarė odos nubrozdinimus deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inės rankos pirmame pirÅ¡te, deÅ¡inės rankos ketvirto pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡tikaulio lūžimÄ , tai yra nesunkiai sutrikdė sveikatÄ V.

G..Be to, J. R. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. vasario 17 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) esančiame Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybiniame kabinete Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui V. G. atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-10118-15 ir pildant sulaikymo protokolÄ , siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, spyrė į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , sugriebė už deÅ¡inės rankos ketvirto pirÅ¡to ir jį suko, padarė odos nubrozdinimus deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inės rankos pirmame pirÅ¡te, deÅ¡inės rankos ketvirto pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡tikaulio lūžimÄ , tai yra pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui V.

G..Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. praÅ¡o panaikinti 2015 m. lapkričio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – jį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nurodo, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos baudžiamosiose bylose, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti.

Teigia, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė, kad yra abejonių dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų įrodytumo, todėl dalyje dėl kaltinimų 2015 m. vasario 1–16 dienomis, jį iÅ¡teisino. Tačiau byloje liko ir daugiau neaiÅ¡kumų bei abejonių, kurių teismas nepaÅ¡alino, bet apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu vis vien priėmė.Teigia, jog dėl veikos pagal BK 284 str. 1 d. teismas pripažino, kad byloje nėra patikimų ir abejones nekeliančių įrodymų dėl 2015 m. vasario 1-16 dienomis nukentėjusių pradurtų padangų ir vinių barstymo.

Tačiau jį pripažino kaltu, kad jis iÅ¡barstė vinis 2015 m. vasario 17 d., nors byloje įrodymų nėra. Jis pripažintas kaltu už veikÄ , kurios nepadarė ir nesant abejones nekeliančių įrodymų dėl jos įvykdymo. Pasak apelianto, teismas pripažino jį kaltu, nepaÅ¡alinęs byloje esančių prieÅ¡taravimų. Nurodo, kad nukentėjęs A. B. parodė teisme, kad jis rado jo (J. R.) automobilyje ant keleivio sėdynės dėžutę su vinimis ir jÄ paėmė, siekdamas, kad jis (J.

R.) jos nepaimtų. Vėliau dėžutę perpylė į maiÅ¡elį, nes dėžutė suplyÅ¡o. O nukentėjęs E. K. parodė, kad jis surinko nuo kelio vinis ir sudėjo į A. B. turimÄ maiÅ¡elį. Mano, kad esant Å¡iems įrodymams, kyla klausimas, kokios vinys buvo rastos jo automobilyje - ar jo turimos, ar vinys surinktos nuo kelio. Teigia, kad nukentėjęs A. B. teisme parodė, kad jis padėjo maiÅ¡elį su vinimis atgal į jo automobilį, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, tačiau nėra nei vieno liudytojo, kuris bÅ«tų patvirtinęs Å¡iuos nukentėjusiojo žodžius.

Nukentėjęs V. G. parodė, kad jis rado jo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės pribyrėjusių vinių ir maiÅ¡elį su dėžute. Kas jÄ ten padėjo, pasak apelianto, nenustatyta. Teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad jis barstė 2015 m. vasario 17 d. vinis ant kelio. Jo automobiliui taip pat buvo pradurta padanga, dėl ko jis negalėjo toliau važiuoti. Esant Å¡iems prieÅ¡taravimams, kurie taip ir liko nepaÅ¡alinti, teismas negalėjo priimti jo atžvilgiu apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

Be to, teismas reikiamai neįvertino tiek jo pateiktų argumentų, tiek ir liudytojų: jo tėvo B. R. ir liudytojos J. D. paaiÅ¡kinimų, dėl ko jis nukentėjusiųjų kaltinamas. Jis yra Å«kininkas, turi didelį Å«kį, sÄ Å¾iningai dirba, yra gavęs ne vienÄ padėkÄ už paramÄ ir savo veiklÄ , todėl jam mesti kaltinimai žemina ir žeidžia.Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl veikų, numatytų BK 286 str. ir 138 str. 1 d., jo kaltę grindė prielaidomis.

Jis pateikė teismui Všį Raseinių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro pažymÄ apie tai, kad dėl vaikystėje patirtos traumos negali sulenkti deÅ¡inės rankos I-II pirÅ¡tų, jam nustatyta I-II pirÅ¡tų raumenų hipotropija. Pasak apelianto, Å¡iuos medicininius duomenis jis pateikė teismui ir motyvavo, jog jis neturėjo fizinės galimybės iÅ¡sukti nukentėjusiajam V. G. pirÅ¡to. Teigia, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad jis yra darbingas, Å«kininkauja, vairuoja transporto priemonę, dirba miÅ¡ke, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl vaikystėje patirtos traumos negalėjo sužaloti pareigÅ«no pirÅ¡to.

Pažymi, kad teismas, turėdamas specialistų iÅ¡duotÄ pažymÄ apie jo sveikatos bÅ«klę, padarė tiesiog prielaidÄ , kad jis vis vien galėjo iÅ¡sukti pareigÅ«nui rankos pirÅ¡tÄ . Apelianto manymu, esant tokiai medicininei pažymai, teismas privalėjo paskirti teismo ekspertizę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar jis galėjo tokius sužalojimo veiksmus atlikti. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė remdamasis savo padarytomis prielaidomis ir esant nepaÅ¡alintoms abejonėms byloje.Taip pat nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį reikiamai neįvertino ir kitų esminių bylos aplinkybių – ar reikėjo jį sulaikyti, esant tokiems abejotiniems įrodymams ir net taikyti jo atžvilgiu fizinės prievartos veiksmus.

Pasak apelianto, teismas tinkamai neįvertino ir kitos aplinkybės, jog tik vienas asmuo – pareigÅ«nas D. D., kuris yra suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi, patvirtino apinkybę, kad jis laikė nukentėjusiojo V. G. rankÄ jÄ užgulęs. Teigia, kad nukentėjusysis prašė priteisti iÅ¡ jo už tris jo automobilio subadytas padangas, o teismas jo ieÅ¡kinį atmetė. Kitų įrodymų nėra, nors jis prašė byloje atlikti papildomus veiksmus – patikrinti vaizdo įraÅ¡us jo sulaikymo dienos, iÅ¡kviesti su juo areÅ¡tinėje buvusį asmenį apklausai.

Tačiau jo praÅ¡ymai neįvykdyti, vaizdo įrašų nėra, o asmenį, su kuriuo jis buvo areÅ¡tinėje, neva jis pats turi surasti. Nurodo, kad jis tÄ asmenį matė pirmÄ kartÄ , o policijos komisariate turi bÅ«ti visi sulaikytų asmenų duomenys. Mano, kad esant nepaÅ¡alintiems prieÅ¡taravimams byloje dėl reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, remdamasis prielaidomis, teismas be pagrindo priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, todėl turi bÅ«ti panaikintas kaip nepagrįstas ir jis iÅ¡teisintinas.Atsiliepimu į nuteistojo J.

R. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis V. G. praÅ¡o nuteistojo J. R. apeliacinį skundÄ atmesti, nes Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės: vieta, laikas, bÅ«das, padariniai, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Teigia, kad teismas motyvuotai pasisakė, kodėl J. R. veika kvalifikuotina pagal BK 286 str. kaip pasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui, vykdančiam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. Teismas atliko įrodymų tyrimÄ , apklausė nukentėjusiuosius, nuteistÄ jį, iÅ¡analizavo visus teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus.

J. R. savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas apeliantui pritaikytas tinkamai.Nurodo, kad kad 2015 m. vasario 17 d. nuo sulaikymo momento (duomenys neskelbtini), J. R. buvo labai neramus ir visais bÅ«dais vengė sulaikymo bei atsakomybės už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ sulaikymo vietos, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, siÅ«lė pinigus, grÄ sino paskambinti tėvui bei iÅ¡kviesti televizijÄ , priraÅ¡yti tiek pareiÅ¡kimų, kad policijos pareigÅ«nai turėtų darbo, vėliau grÄ sino atleisti juos iÅ¡ darbo, kabinete metė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ j žemę ir ketino apkaltinti jo sudaužymu.

Toks sulaikyto asmens elgesys įrodo jo ketinimÄ bet kokia kaina iÅ¡vengti atsakomybės.Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde nuteistasis J. R. teigia pristatęs VÅ Ä® Raseinių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro pažymÄ apie tai, kad dėl vaikystėje patirtos traumos negali sulenkti deÅ¡inės rankos 1 ir 2 pirÅ¡tų. J. R. teiginiai apie jo nelankstomus deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus yra tik jo gynybinė versija, nes jis (V. G.) niekada nesakė, jog jis jo (V. G.) pirÅ¡tÄ suėmė ir suko bÅ«tent su deÅ¡inės rankos 1 ir 2 pirÅ¡tais.

Nepamena su kuria ranka J. R. pirmiausia sugriebė už jo deÅ¡inės rankos ketvirto pirÅ¡to, bet sugriebdamas už jo pirÅ¡to J. R. iÅ¡ karto tÅ«pėsi bei apkabinęs jo deÅ¡inę rankÄ laikė jÄ suspaudęs abiem savo rankomis. BÅ«tent tokioje pozicijoje J. R. buvo ir laikė jo rankÄ ir tada, kai jam į pagalbÄ atbėgo kolega D. D..Pažymi, kad nuteistojo J. R. teiginys, kad D. D. parodymai yra Å¡aliÅ¡ki, neturi jokio pagrindo ir teismo turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. D. D. niekaip nėra suinteresuotas bylos baigtimi jo atžvilgiu.

Byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturi nieko bendro su jo patirta trauma.Teigia, kad nesuprantamas yra nuteistojo J. R. praÅ¡ymas iÅ¡kviesti jo sulaikymo metu sulaikymo patalpoje buvusį kažkokį asmenį ar pateikti vaizdo įraÅ¡Ä . Toks nuteistojo pageidavimas taip pat yra jo gynybos dalis, nes jis žino, jog vaizdo įraÅ¡ai laikmenoje iÅ¡lieka trumpai, todėl jų seniai nebėra. Esminis dalykas yra tai, kad J. R. buvimas Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpoje neturi jokios reikÅ¡mės nusikalstamos veikos vertinimui ir negali suteikti jokios informacijos, nes jo įvykdyta nusikalstama veika vyko (duomenys neskelbtini) rajono PK 306 kabinete, o ne sulaikymo patalpoje.Teismo posėdžio metu nuteistasis J.

R. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestinas Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo J. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 286 str. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstyti taip, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK      2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi bÅ«ti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į bÅ«tinų nusikalstamos veikos požymių ratÄ , kaltininko veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

Ä®rodymai vertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK   20 str. numatytus reikalavimus, kurie iÅ¡dėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų sprendimÄ apeliantui, neįrodo, kad teismo iÅ¡vados neteisingos.Patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir padaryta iÅ¡vada, kad J.

R. demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, tyčia iÅ¡barstė nenustatytÄ kiekį vinių kelio važiuojamojoje dalyje, taip pat pasiprieÅ¡indamas policijos pareigÅ«nui nesunkiai sutrikdė policijos pareigÅ«nui sveikatÄ ir tokiais savo veiksmais padarė BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 286 str. numatytas nusikalstamas veikas.Apeliantas teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad jis 2015 m. vasario 17 d. barstė vinis ant kelio, jog neaiÅ¡ku kas jo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės pribarstė vinių, padėjo maiÅ¡elį su dėžute.

Taip pat teigia, kad jis neturėjo fizinės galimybės išsukti nukentėjusiajam V. G. piršto, jog nėra įrodymų, kad jis pasipriešino policijos pareigūnui. Taigi apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad būtent jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir apeliaciniame skunde nurodo savo įvykių versijas. Tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, tarp jų ir nukentėjusiųjų A. B., E. K., D. D., V.

G., liudytojų L. Ž., M. D., V. B., A. A. parodymai duoti apylinkės teisme. Nukentėjusysis E. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis su sūnėnu važiavo pašerti žvėrelių, ant kelio vinių pribarstyta nebuvo. Po 30 minučių važiuodami už (duomenys neskelbtini) kaimo prasilenkė su J. R., jis važiavo (duomenys neskelbtini) kaimo link. Už kelių šimtų metrų pamatė krūvelėmis išbarstytas vinis. Apie tai pranešė A. B., kitiems pažįstamiems, kurie atvažiavę padėjo surinkti vinis nuo kelio.

Kaip parodė liudytojas, surinkę vinis supylė į polietileninius maišelius ir perdavė pareigūnams. Kai jis privažiavo prie tos vietos, kur stovėjo J. R. automobilis, A. B. rankose laikė dėžutę, kurioje buvo vinių. Iš A. B. pasakojimų sužinojo, kad dėžutė su vinimis buvo paimta iš J. R. automobilio. Vinys, buvusios dėžutėje ir surinktos nuo kelio, vizualiai atrodė tokios pat. Analogiškas aplinkybes nurodė liudytojas L. Ž., kuris važiavo kartu su E. K.. Nukentėjusysis A.

B. taip pat parodė, kad jam paskambino E. K. ir papasakojo, kad jam važiuojant į miÅ¡kÄ Å¡erti žvėrelių kelyje (duomenys neskelbtini) jokių vinių nebuvo pribarstyta, grįžtant atgal, jis prasilenkė su J. R. ir netoli tos vietos pamatė ant kelio pribarstytų vinių. E. K. pasakė, kad J. R. pradurta padanga, jis pats montuojasi ratÄ kelyje, todėl jis nusprendė patikrinti Å¡iÄ informacijÄ . Važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) pamatė laukuose stovintį J. R. automobilį, prie jo – stovintį J.

R.. Jam sustojus, J. R. įspėjo jį apie kelyje pribarstytas vinis. Atidaręs J. R. automobilio priekines keleivio dureles, pamatė ant priekinės keleivio sėdynės audeklÄ , kurį pakėlęs rado kartoninę dėžutę su vinimis. JÄ stvėręs ėmė bėgti, J. R. jį vijosi. Atvykus E. K. ir M. D., jie sulaikė J. R. ir pranešė policijai. Liudytojas M. D. taip pat nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kad paskambinęs A. B. paprašė padėti sulaikyti žmogų, kuris barstydavo vinis važiuojamojoje kelio dalyje.

Važiuodamas į A. B. nurodytÄ vietÄ , sustojo toje vietoje, kur buvo primėtyta vinių, jas rinko. Tuo metu, kai jis privažiavo prie J. R. automobilio, A. B. bėgo lauku, o J. R. jį vijosi. A. B. paaiÅ¡kino, kad vinis rado J. R. automobilyje, o J. R. nori jas atimti, todėl jis bėga. J. R. sakė, jog čia jo vinys, vėliau tai neigė. Jis matė J. R. automobilio priekyje, Å¡alia keleivio sėdynės ant kilimėlio primėtytų vinių. J. R. automobilyje rastas vinis A. B. atidavė pareigÅ«nams. Nukentėjusysis M.

D. taip pat patvirtino, kad paskambinęs A. B. pranešė, kad sulaikė asmenį, barsčiusį vinis ant kelio. Nuvykus į A. B. nurodytÄ vietÄ , žmonės pateikė vinis, surinktas nuo kelio, automobilyje „Audi“, kuris priklausė J. R., buvo dėžutė su vinimis. Liudytojas nurodė, kad žmonių pateiktos vinys ir vinys, rastos kaltinamojo automobilyje, vizualiai atrodė panaÅ¡ios. Nors apeliantas nesutinka su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais teigdamas, kad nėra nei vieno įrodymo, kad jis 2015 m. vasario 17 d. barstė vinis ant kelio, jog neaiÅ¡ku kas jo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės pribastė vinių, padėjo maiÅ¡elį su dėžute, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai minėtų asmenų parodymus įvertino nuosekliais, neprieÅ¡taringais ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji, liudytojai bÅ«tų susipykę su apeliantu ir siekę jį apkalbėti ar bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi. O be to, pats apeliantas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad anksčiau nei su vienu iÅ¡ nukentėjusiųjų susipykęs nebuvo. Be to, minėtų asmenų parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros, objektų apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotos aplinkybės bei fotonuotraukos (9–11, 12–16 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, kad ant žvyruotos važiuojamosios kelio dalies 10 metrų ruože matosi pribarstyta 25 mm ilgio vinių, automobilyje ant keleivio priekinės sėdynės matosi kelios vinys, kartotinėje dėžutėje esančios vinys, kuri įdėta į žalios spalvos polietileninį maiÅ¡elį ir padėtÄ ant priekinės keleivio sėdynės, vinių ilgis 25 mm.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad tirti penkiuose paketuose pateiktos vinys, rastos J. R. automobilyje, surinktos nuo kelio, iÅ¡imtos iÅ¡ A. B. automobilio padangos, iÅ¡imtos iÅ¡ D. D. automobilio padangos, surinktos papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu, yra vienodos rÅ«Å¡ies pagal bendrus morfologinius požymius (81–83 b. l.).Taigi visuma aptartų įrodymų duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad J. R. pagrįstai pripažintas kaltu dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, t. y. demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, tyčia iÅ¡barstė nenustatytÄ kiekį vinių kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje.Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad jis neturėjo fizinės galimybės iÅ¡sukti nukentėjusiajam V.

G. pirÅ¡to, jog nėra įrodymų, kad jis pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui.Nukentėjusysis V. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad policijos komisariate raÅ¡ant sulaikymo protokolÄ , J. R. ėmė Å¡aukti, kad yra nekaltas, atsisakė pasiraÅ¡yti ant protokolo, gÄ sdino, kad atleis iÅ¡ darbo, sviedė savo telefonÄ ant žemės, sugriebė procesinius dokumentus. Jam einant paimti dokumentų, J. R. bandė griebti jam už rankos ir sugriebė už pirÅ¡to, jam norint jį iÅ¡traukti, J.

R. jį pasuko. Jis pajuto skausmÄ , ėmė Å¡aukti, iÅ¡ gretimo kabineto atbėgęs D. D. uždėjo J. R. antrankius. Patalpinus J. R. į sulaikymo kamerÄ , jis nuvyko į Raseinių ligoninę, kur jam buvo nustatytas deÅ¡inės rankos ketvirto pirÅ¡to lūžimas, dėl ko buvo ilgÄ laikÄ nedarbingas. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusysis D. D.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. D. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kad J. R. pristatytas į policijos komisariatÄ , jog 304 kabinete pareigÅ«nas V.

G. turėjo suraÅ¡yti J. R. sulaikymo protokolÄ , o jis, bÅ«damas gretimame kabinete, kurio durys buvo praviros, girdėjo triukÅ¡mÄ , J. R. grasinimus dėl pareigÅ«nų atleidimo iÅ¡ darbo. IÅ¡girdęs bildesį ir V. G. Å¡auksmÄ , atėjęs į kolegos kabinetÄ pamatė iÅ¡vartytas kėdes, numestÄ ant žemės mobilųjį telefonÄ , pamatė J. R. atsitÅ«pusį ir laikantį V. G. deÅ¡inę rankÄ . V. G. sakė, kad jam skauda pirÅ¡tÄ . Jis atsinešė antrankius, uždėjo J. R. ir jį nuvedė į sulaikymo kamerÄ .

Iš VšĮ Raseinių ligoninės išrašo matyti, kad 2015 m. vasario 17 d. apie 20.39 val. V. G. į priėmimo skyrių, V. G. buvo sužalota dešinės rankos plaštaka, dešinės kojos blauzda, nustatytas dešinės plaštakos IV piršto lūžimas. Specialisto išvadoje Nr. G 79/15(10) konstatuota, kad V. G. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinės rankos 1 piršte, dešinės rankos 4 piršto vidurinio pirštikaulio lūžimas, jog sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku.

Duomenų, kad V. G. bÅ«tų susižalojęs iki sulaikant J. R. ir jį pristačius į policijos komisariatÄ , byloje nėra. Apelianto keliama versija, kad jis dėl vaikystėje patirtos traumos negali sulenkti deÅ¡inės rankos I-II pirÅ¡tų, jog jis neturėjo fizinės galimybės iÅ¡sukti nukentėjusiajam V. G. pirÅ¡to, laikytina nepagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad J. R. darbingas, Å«kininkauja, vairuoja transporto priemones, dirba miÅ¡ke, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl vaikystėje patirtos traumos, negalėjimo visiÅ¡kai sulenkti dviejų pirÅ¡tų, negalėjo sužaloti pareigÅ«no vieno pirÅ¡to.

Taigi nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų V. G. ir D. D. parodymais, kad J. R. aktyviai prieÅ¡inosi teisėtam pareigÅ«no reikalavimui, dėl to spyrė pareigÅ«nui V. G. į kojÄ , sugriebęs už pirÅ¡o, jį sukdamas, sulaužė pirÅ¡tikaulį, nes jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Duomenų, kad minėti asmenys bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti J. R., byloje nėra.Nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad teismas netenkino jo praÅ¡ymo atlikti papildomus veiksmus – patikrinti vaizdo įraÅ¡us jo sulaikymo dienos, iÅ¡kviesti su juo areÅ¡tinėje buvusį asmenį apklausai, kadangi tokio praÅ¡ymo pirmosios instancijos teisme nuteistasis nepareiÅ¡kė.

Pažymėtina, kad įvykis, kurio metu J. R. siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo nesunkiai sutrikdė sveikatÄ V. G., vyko ne sulaikymo kameroje, o Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 306 tarnybiniame kabinete. Todėl apelianto minimi veiksmai – patikrinti jo sulaikymo dienos vaizdo įraÅ¡us, iÅ¡kviesti su juo areÅ¡tinėje buvusį asmenį, bÅ«tų pertekliniai, kadangi J. R. buvimas Raseinių rajono policijos komisariato sulaikymo patalpoje neturi jokios reikÅ¡mės nusikalstamos veikos vertinimui.Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju surinktų ir pirmos instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų pakanka nuteistojo J.

R. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo J.

R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo J. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                                             Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                                                                                                     Virginija Žindulienė