2020-12-22 Nr. AB-24557-3-63-3-01804-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2212-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01804-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir I. P. skundus atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Arūnui Pečkiui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, atstovaujamam Klaipėdos skyriaus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. B., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. T. ir I. P. prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovė) 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje“ (toliau – skundžiamas raštas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi sujungtos administracinė byla Nr. eI-460-386/2019, iškelta pagal pareiškėjo A. T. skundą, ir administracinė byla Nr. eI-491-386/2019, iškelta pagal pareiškėjos I. P. skundą, bei nustatytas bendras sujungtų bylų Nr. eI-460-386/2019.

3. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir ginčo teritorija) iš viso nuosavybės teise yra registruoti 24 poilsio pastatai, pastatas – klubas, pastatas – ūkinis pastatas, ir kiti inžineriniai statiniai (toliau – ir ginčo statiniai). Iš jų pareiškėjui A. T. nuosavybės teise priklauso 4 poilsio pastatai, o I. P. bendra nuosavybės teise su sutuoktiniu priklauso 2 poilsio pastatai. Pareiškėja I. P. 2018 m. balandžio 26 d. Administracijos direktoriui pateikė pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso inicijavimo tikslu suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių ginčo teritorijoje, pakeičiant Šventosios gyvenvietės detalųjį planą (toliau – ir Šventosios DP).

4. Skundžiamu raštu Administracija, atsakydama į minėtą prašymą, nurodė, jog ginčo teritorija pagal Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą (toliau – ir Pajūrio SP) patenka į konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, t. y. reguliuojamą apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zoną ir kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D1-118 pradėta Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo procedūra. Skundžiamu raštu Administracija informavo, kad tik patikslinus ir suderinus Pajūrio SP bus galima įvertinti, ar bus galima suformuoti žemės sklypą, kuris atitiktų Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą. Skundžiamu raštu taip pat pasiūlyta patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, teikti Palangos miesto savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ir (ar) finansavimo.

5. Pareiškėjai įvertino, kad skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualiam administraciniam aktui, t. y. nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Paaiškino, kad skundžiamu raštu nenurodyta, kokiomis teisės aktų normomis vadovaujantis nėra galimas žemės sklypo formavimas šioje teritorijoje, kokių teisės aktų neatitinka prašomas suformuoti žemės sklypas bei lieka neaišku, ar iš viso rengiamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo teritorija patenka į priimto įsakymo užduočių etapus bei ar pati teritorija patenka į pajūrio juostos teritoriją. Aiškiai, nedviprasmiškai nenurodoma ar prašymas yra netenkinamas, ar administracinė procedūra buvo pradėta ir šiuo raštu sustabdoma.

6. Pareiškėjai nurodė, kad ankščiau atsakovas buvo pritaręs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ginčo teritorijoje rengimui bei buvo išdavęs sąlygas, tačiau 2018 m. kovo 26 d. raštu formavimo ir pertvarkymo projekto nederino, kadangi ginčo teritorijoje galioja Šventosios DP ir tokiu atveju formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas negalimas. Nurodė, kad būtent šiuo raštu ir buvo pasiūlyta Administracijos direktoriui teikti pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso inicijavimo. Iš skundžiamo rašto nėra aišku, kodėl jame naujai nurodytos aplinkybės, nors atsakovui buvo žinomos, nebuvo nurodytos tuo metu, kai tik buvo inicijuota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo procedūra 2014 m. kovo 26 d. Pareiškėjai jau eilę metų su kitais bendrasavininkiais siekia savo teisių įgyvendinimo, tačiau Palangos miesto savivaldybė visomis priemonėmis tai vilkina. Kiekvieną kartą yra atsakoma skirtingai, klaidinančiai ir tik kreipiantis į teismą vėl galima tęsti darbus, kurie atliekami daugiau nei devynerius metus. Skundžiamu raštu pažeidžiami konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai bei teisėti interesai.

7. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į pareiškėjų skundus nurodė, kad su skundais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

8. Atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo 9 punktu, iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pagal Pajūrio SP, teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, t. y. reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kurioje draudžiama bet kokia veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus; ribojama veikla, galinti pakeisti saugomų objektų artimąją aplinką.

9. Nurodė, kad tokio pobūdžio pastatai nurodytoje pajūrio juostos vietoje yra negalimi, nes pagal norminio teisės akto Pajūrio SP aiškinamojo rašto 43 punktą pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar lakinai gyventi žmonėms. Paaiškino, kad rengiamas detalusis planas prieštarautų aukštesnės galios Pajūrio SP, nes minėtoje vietoje yra pajūrio juosta su reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, todėl rengti detalųjį planą, kurio tikslas būtų formuoti sklypą poilsio nameliams eksploatuoti, negalima.

10. Pareiškėjai buvo informuoti ir apie tai, kad yra pradėta Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo procedūra, todėl pasiūlyta tik po to, kai bus pakoreguotas specialusis planas, teikti siūlymus dėl detaliojo plano rengimo.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimu į I. P. skundą nurodė, kad su skundu sutinka ir prašė jį tenkinti.

12. Pažymėjo, kad jam ir jo sutuoktinei pareiškėjai I. P. nuosavybės teise priklauso 2 poilsio pastatai, esantys ginčo teritorijoje. Šioje situacijoje įžvelgtinas Administracijos piktnaudžiavimas, neatsakingumas. Toliau atsiliepimo motyvai ir argumentai iš esmės analogiški išdėstytiems pareiškėjų skunduose.

13. Trečiais suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į pareiškėjų skundus nepateikė. 2019 m. balandžio 15 d. prašymu dėl įtraukimo į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso poilsio namelis, esantis ginčo teritorijoje ir kad byloje priimtas sprendimas nulems, ar atsakovas turės teisę gauti statybos leidimą ir įteisinti savavališkos statybos padarinius. 2019 m. gegužės 7 d. prašymu nurodė nagrinėti administracinę bylą Nr. eI-460-386/2019 jai nedalyvaujant, kad palaiko pareiškėjų skundus.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) atsiliepime į pareiškėjos I. P. skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

15. Teigė, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo nuostatomis atsakovas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą gali atmesti tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Atsakovo pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos aplinkos ministro 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D1-118 yra pradėta Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo procedūra ir tik nustatyta tvarka patvirtinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, jo sprendiniai galės būti vertinami Palangos miesto savivaldybės administracijos, priimant sprendimą dėl galimybės suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga prieštarauja minėtoms teisės aktų nuostatoms.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimais į pareiškėjų skundus prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

17. Manė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių bei Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo nuostatomis laikytina, kad planavimo organizatorius, atmesdamas pasiūlymą, turi nurodyti atmetimo motyvus, o atmetimo motyvai turi būti susiję su prieštaravimu įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Nurodė, kad savivaldybės sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl turi atitikti ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

18. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog pasiūlymas neatitinka įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų ir (ar) kitų to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių arba patvirtintų strateginių savivaldybės plėtros planų, būtų pakankamo pagrindo išvadai padaryti, jog savivaldybė pagrįstai atmetė pasiūlymą. Sutiko su VTPSI nuomone, kad savivaldybė savo atsisakymą turi grįsti atsižvelgdama į galiojančius teisės aktų reikalavimus bei patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus strateginius savivaldybės plėtros planus.

19. Dėl skundžiamame rašte nurodyto pasiūlymo teigė, kad teisės aktai nedraudžia savivaldybei teikti pasiūlymus, kokių veiksmų planavimo iniciatoriui imtis, tuo pačiu sprendimu, kuriuo atsakyta į šio asmens pateiktą pasiūlymą, tačiau tokie pasiūlymai laikytini rekomendacijomis, kurios teisiškai neįpareigoja planavimo iniciatoriaus.

20. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Ginčo teritorijos planavimo iniciavimo į savivaldybę kreipėsi I. P., į tai, kad ji laikytina planavimo iniciatore ir į tai, kad skundžiamas raštas adresuotas būtent jai, abejoja ar pareiškėjas A. T. turi teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje ir teisę ginčyti skundžiamą raštą. Pažymėjo, kad žemės valdos projektų rengimas, prie kurio teigia prisidėjęs pareiškėjas A. T., įskaitant finansavimą, ir planavimo dokumentų keitimas, kurį siekė inicijuoti I. P., yra dvi skirtingos procedūros.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD), atstovaujamas Klaipėdos skyriaus, atsiliepimu į pareiškėjų skundus išreiškė nuomonę, jog pareiškėjų skundai pagrįsti ir tenkintini, o vertinant tai, kad byloje sprendžiamas ginčas nėra susijęs su KPD Klaipėdos skyriui priskirta kompetencija, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

22. Nurodė, kad ginčo statiniai nėra Kultūros vertybių registre registruoti kultūros paveldo objektai, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruoto valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės teritoriją, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta saugoma moksliniam pažinimui ir kurios apsaugai yra taikomi reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – ir NKPAĮ). Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt.

23. Paaiškino, kad Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės vertingųjų savybių pobūdis yra: archeologinis (lemiantis reikšmingumą), kraštovaizdžio. Planavimo organizavimo pagrindu – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. A1-199 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), Palangoje, projekto rengimo reikalavimų“ buvo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo planas, kurį KPD Klaipėdos skyrius 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr.(12.44)2K1-778 „Dėl žemės sklypo Klaipėdos apskr., Palangos m. sav., Palanga, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pagal kompetenciją suderino, kadangi nenustatė paveldosaugos reikalavimų pažeidimo. Pažymėjo, jog KPD Klaipėdos skyriui nėra suteikta teisė vykdyti žemėtvarkos ar teritorijų planavimo valstybinės priežiūros, tačiau skyrius sutiko su pateiktais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir VTPSI atsiliepimų argumentais.

II. 24. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo A. T. skundą. Teismas taip pat patenkino pareiškėjos I. P. skundą ir panaikino atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje“.

25. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 28 straipsnio 2 dalimi (ginčui aktuali 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), 6 straipsnio 3 dalimi (ginčui aktuali 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), 28 straipsnio 3 dalimi, Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265, 1 punktu (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), 2 punktu ir 9 punktu (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), pažymėjo, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, privalo aiškiai suformuluoti nustatytas arba suteikiamas teises ir pareigas, t. y. privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Skundžiamame rašte apskritai tiesiogiai nenurodoma koks konkretus sprendimas priimamas, t. y. ar planavimo iniciatoriaus pasiūlymas atmetamas ar kt. Tik iš to, jog skundžiamu raštu nurodyta, kad tik ateityje bus galima įvertinti pareiškėjos pasiūlymą ir to, kad pareiškėjai pasiūlyta ateityje teikti naujus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo, galima suprasti, jog šiuo atveju pareiškėjos pasiūlymas yra atmetamas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, TPĮ 6 straipsnio 3 dalies, Aprašo 9 punkto reikalavimų, kadangi neaiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

26. Antra, kaip nurodė teismas, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, planavimo organizatorius planavimo iniciatoriaus pasiūlymą gali atmesti tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. TPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais; kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant; to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. TPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Teismas sutiko su skundžiamo rašto teiginiu, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant.

27. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 7.1.3.2 punkte nurodyta, kad: KOr – reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona; griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentas skiriasi leistinu lankymo intensyvumu ir tam reikalingu pritaikymo eksponavimui laipsniu; bendrieji ribojimai šiose kraštovaizdžio tvarkymo zonose yra analogiški – draudžiama bet kokia veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus; ribojama veikla, galinti pakeisti saugomų objektų artimąją aplinką. Skundžiamu raštu tik konstatuota, jog pagal Pajūrio SP ginčo teritorija patenka į reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Skundžiamame rašte perrašytos Pajūrio SP aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 7.1.3.2 punkto nuostatos, tačiau skundžiamame rašte apskritai nenurodyta, kad žemės sklypo formavimas Ginčo teritorijoje prieštarautų šioms Pajūrio SP nuostatoms. Kita vertus, paminėtos Pajūrio SP nuostatos nenustato žemės sklypų formavimo sąlygų, t. y. nedraudžia formuoti žemės sklypų, todėl neaišku kaip žemės sklypo formavimas Ginčo teritorijoje prieštarautų šioms nuostatoms. Skundžiamame rašte nenurodyta kaip žemės sklypo suformavimas jau esamiems nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotiems statiniams gali naikinti arba niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus, keisti saugomų objektų artimąją aplinką ar pan. Taip pat neaišku kuo pagrįstas skundžiamo rašto teiginys, jog, tik patikslinus ir suderinus Pajūrio SP, bus galima įvertinti ar galima suformuoti žemės sklypą Ginčo teritorijoje, nes, kaip minėta, planavimo organizatorius turi vadovautis ne rengiamų, o jau patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, TPĮ 6 straipsnio 3 dalies, Aprašo 2, 9 punkto reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

28. Teismas nurodė, kad teisės aktai nustato ir apibrėžia teritorijų planavimo iniciavimo tvarką, nustato kas yra planavimo iniciatorius ir jo turimas teises. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju dėl ginčo teritorijos planavimo inicijavimo į Administracijos direktorių kreipėsi I. P. ir skundžiamu raštu atsakyta būtent į pareiškėjos I. P. kreipimąsi. Teismas įvertino, kad vien dėl to, jog pareiškėjui A. T. nuosavybės teise ginčo teritorijoje priklauso statiniai ir šiuo atveju sutampa abiejų pareiškėjų pozicijos, kurios vėliau gali ir nesutapti, dar nereiškia, jog skundžiamas raštas sukelia jam tiesiogines teisines pasekmes. Skundžiamu raštu pareiškėjui A. T. nėra suformuluotos kokios nors privalomos elgesio taisyklės, jo teisės bei pareigos. Šiuo atveju pareiškėja I. P. laikytina teritorijų planavimo proceso iniciatore ir tik ji gali ginti su tuo susijusias savo teises. Bylos duomenimis pareiškėjas A. T. dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo nesikreipė, todėl nagrinėjamu atveju jam, kaip ginčo teritorijoje esančių statinių savininkui, teisines pasekmes galėtų sukelti tik jau priimtas ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, o ne tarpiniai teritorijų planavimo procese priimami aktai. Taigi, bylos išsprendimas tik ateityje ne tiesiogiai gali turėti įtakos šio pareiškėjo teisėms ar pareigoms.

III. 29. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Teigia, kad iš skundžiamo rašto turinio yra pakankamai aišku, jog Savivaldybės administracija atsisako rengti detalųjį planą, nes vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo 9 punktu, iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Kaip teisingai savo skunde nurodo pareiškėjas, pagal Aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintą Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiųjį planą, teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, t. y. reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kurioje draudžiama bet kokia veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus; ribojama veikla, galinti pakeisti saugomų objektų artimąją aplinką. Tokio pobūdžio pastatai nurodytoje pajūrio juostos vietoje yra negalimi, nes pagal norminio teisės akto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašto, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, 43 punktą pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Tačiau dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

31. Rengiamas detalusis planas prieštarautų aukštesnės galios Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiajam planui, nes minėtoje vietoje yra pajūrio juosta su reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, todėl rengti detalųjį planą, kurio tikslas būtų formuoti sklypą poilsio nameliams eksploatuoti, yra negalima. Atsakovas negali leisti rengti detalųjį planą, o po to jo nederinti, nes ginčo vietoje negali nei nuolat, nei laikinai gyventi žmonės ir negali būti keičiama gamtinė aplinka.

32. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo siūloma vadovautis rengiamu specialiuoju planu. Savivaldybės administracija išaiškino pareiškėjams, kad detalusis planas negalės būti rengiamas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, kol nebus pakeistas Specialusis planas. Pareiškėja buvo informuota, kad Aplinkos ministro 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D1-118 yra pradėta Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo procedūra, todėl pasiūlyta tik po to, kai bus pakoreguotas specialusis planas, teikti siūlymus dėl detaliojo plano rengimo.

33. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pajūrio juostoje nedraudžiama formuoti sklypų, bet šiuo atveju ginčo esmė yra ne sklypų formavimas, bet siekiamo formuoti sklypo būdas, t. y. buvo prašoma formuoti ne tikslu įrengti parka, bet tikslu eksploatuoti poilsio pastatus, kas pagal Specialiojo plano sprendinius yra negalima.

34. Pareiškėja I. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Pareiškėja sutinka su teismo priimtu sprendimu, teigia, kad atsakovo priimtas sprendimas akivaizdžiai pažeidžia jos ir kitų bendrasavininkų teises, užkerta kelią tolesnėms detaliojo projektavimo procedūroms, sukelia didelius nepatogumus ir išlaidas, užkerta kelią savo teisėtų teisių įgyvendinimui.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo spręsti savo nuožiūra.

37. Teigia, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo siūloma vadovautis rengiamu specialiuoju planu, kad savivaldybė tik išaiškino pareiškėjams, jog detalusis planas negalės būti rengiamas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, kol nebus pakeistas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas. Dėl savivaldybės nurodytos aplinkybės, jog aplinkos ministro 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D10-118 „Dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo” pradėta Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo procedūra ir savivaldybės pateikto siūlymo kreiptis į savivaldybę pakarotinai dėl vietovės lygmes teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, kai bus patvirtintas minimas specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Mano, kad teisės aktai nedraudžia savivaldybei teikti pasiūlymus, kokių veiksmų planavimo iniciatoriui imtis, tuo pačiu sprendimu, kuriuo atsakyta į šio asmens pateiktą pasiūlymą, tačiau tokie pasiūlymai laikytini rekomendacijomis, kurios teisiškai neįpareigoja planavimo iniciatoriaus.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo dėl apelianto skundo reikalavimų spręsti savo nuožiūra.

39. Teigia, kad apeliantas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą gali atmesti tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.

40. Apelianto pozicija, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos aplinkos ministro 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D1-118 yra pradėta Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo procedūra ir tik nustatyta tvarka patvirtinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, jo sprendiniai galės būti vertinami Palangos miesto savivaldybės administracijos, priimant sprendimą dėl galimybės suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

41. Pareiškėjas A. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti pateiktą apeliacinį skundą.

42. Teigia, kad Regionų apygardos administracinis teismas nepagrįstai priėmė apeliacinį skundą, kuris buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašant šio termino atnaujinti, todėl apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas.

43. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek ir skundžiamu raštu. Laiko, kad apeliantas apeliaciniu skundu nurodoma aplinkybė, jog „tokio pobūdžio pastatai nurodytoje pajūrio juostos vietoje yra negalimi, nes pagal norminio teisės akto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašto, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 43 punktą pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms” pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

44. Atkreipia dėmesį, kad nuo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), Palangoje, projekto rengimo procedūros, inicijuotos Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-355 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), Palangoje, projekto rengimo”, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esantiems statiniams, nepakito teisinis reglamentavimas, nepakito faktinė padėtis adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, o tik pasikeitė pačios PMSA teisės aktų taikymas / aiškinimas, kuris šiurkščiai pažeidžia įstatymo leidėjo nustatytą teritorijų planavimo tvarką ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus.

45. Teigia, kad teismas padarė esminių procesinės teisės normų pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto sprendimo priėmimui ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. apribojo apelianto teisę į teisminę gynybą ir taip pažeidė ABTĮ 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnius, netinkamai įvertino skundžiamo administracinio akto reikšmę bei sukeliamus teisinius padarinius ir formaliai įvertino apelianto pažeistų teisių apimtį ir taip pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad apelianto skundą priėmė, sujungė dvi administracines bylas ir tik išnagrinėjęs bylą skundą atmetė tuo pagrindu, kad apeliantas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių, tuo pažeisdamas ABTĮ 11 straipsnio 1 dalį, 67 straipsnio 4 dalį, 86 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos, kaip planavimo iniciatoriaus, pasiūlymą – inicijuoti teritorijų planavimo procesą, tikslu suformuoti žemės sklypą jai priklausantiems statiniams.

47. Pirmosios instancijos teismas šį sprendimą panaikino nusprendęs, kad atsakovas priimdamas minėtą raštą pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektą, jo priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t.y., byloje ginčijamą sprendimą iš esmės panaikino dėl procedūrinių pažeidimų, nepasisakydamas dėl ginčo esmės.

48. Tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo sprendimas, kai ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o viešojo administravimo subjekto sprendimas yra panaikinamas dėl galimai padarytų procedūrinių pažeidimų (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas ir apeliacinės instancijos teismui, nes pareiškėjo pareikšto pagrindinio reikalavimo neišsprendimas iš esmės, yra kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui ginčą išspręsti iš esmės, kadangi, priešingu atveju, būtų suvaržyta proceso dalyvių teisė į visapusišką ir pilnavertę apeliaciją bei būtų neišvengiama procesinio pobūdžio netikėtumų ir pan. (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.).

49. Todėl tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismo ginčo nagrinėjimo ribas sudaro nustatymas teisiškai reikšmingų aplinkybių, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė procedūrinius pažeidimus, ar šie pažeidimai yra esminiai, ar pagrįstai viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas pakartotinai atlikti tam tikrus veiksmus ir pan.

50. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nuostatos numatančios, kad „Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (3 d.).

51. Iš šio teisės akto ir jo preambulės („Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai“) matyti, kad jame yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai.

52. Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

53. Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir Aprašo 9 punktas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.). Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.“<...> Aprašo 9 punkte nurodyta, kad: planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo privalo priimti sprendimą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą; nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše; planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams; sprendimas atmesti pasiūlymą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

54. Iš šių teisės normų matyti, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė atmesti planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, tačiau šia teise jis gali naudotis tik tuo atveju, kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Be to, savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigojamas savo sprendimą, kuriuo atmeta pasiūlymą, motyvuoti. Šiuo atveju motyvuoti, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, reikia suprasti kaip reikalavimą nurodyti faktines aplinkybes (teisės aktų normas ar kitus to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriems prieštarauja pasiūlymas) ir teisės normą (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.; Aprašo 9 p.), kuria, remdamasis jis atmeta pasiūlymą.

55. Iš ginčijamo rašto (sprendimo) matyti, kad jame yra nurodyta šiam teisiniam santykiui teisiškai reikšminga aplinkybė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtinto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniai, kuriais ginčo teritorijoje yra draudžiama bet kokia veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus; ribojama veikla, galinti pakeisti saugomų objektų artimąją aplinką ir pan. Šiame sprendime nurodyta ir teisės norma – Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, kuria remiantis buvo atmestas pareiškėjos pasiūlymas (1 t.; b. l. 57).

56. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> „Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant.“ <...> Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kuri savo esme atitinka Aprašo 9 punkto reikalavimą – sprendime dėl atsisakymo tenkinti pasiūlymą, nurodyti teisės aktų normas ar kitus to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriems prieštarauja pasiūlymas. Dėl ko šiuo atveju ne visiškai tikslus teisės normos nurodymas sprendime, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos pasiūlymą, yra formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris neįtakojo pareiškėjos subjektinių teisių šioje teisinių santykių srityje.

57. Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai bei kad nurodytas faktinis pagrindas yra grindžiamas teisiškai reikšminga aplinkybe, kuri yra pakankama, jog atsirastų reikiamos prielaidos bei sąlygos, kad būtų galima atsisakyti tenkinti pareiškėjos pasiūlymą, o tuo pačiu priimti ir ginčijamą sprendimą.

58. Tai savo ruožtu lemia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinę teisės normą (VAĮ 8 str.), priėmė nepagrįstą sprendimą – panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje“.

59. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikinamas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 147 str.; 145 str. 1 d. 3 p.). Iš naujo nagrinėjant bylą turi būti atsakyta į klausimą, ar atsakovas pagrįstai ir teisingai atsisakė tenkinti pareiškėjos pasiūlymą, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtinto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniais, kuriems, pagal atsakovą, prieštarauja pareiškėjos pasiūlymas.

60. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip nepagrįstas yra atmestas pareiškėjo A. T. skundas. Nors pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, tačiau apeliacinio skundo šiuo klausimu nepateikė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis teisinis reguliavimas lemia, kad nėra teisinių prielaidų ir sąlygų apeliacine tvarka revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje, todėl jis paliekamas šioje dalyje nepakeistu.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjos I. P. skundas ir panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje“ ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys