8d67c5f6-0e68-461c-9ff3-e602b21f281d · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                        NuorašasPranešėjas Stasys Punys                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-464-166/2015Teisėjas R.

R.              Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė                        Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00668-2014-2                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.1.;2.4.;2.4.6. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Reginos Pocienės, Virginijos Å vedienės, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Mačiulaitienei,gynėjai advokatei Eleonorai Adai UnčiÅ«rienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:M. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis Å¡i bausmė, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, subendrinta su 2014-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmės dalis atlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį.Nukentėjusiojo P. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ M. M. priteista P. S. 111,87 EUR. P. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, atmesti.Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :M.

M. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ Ä¯sibraudamas į saugyklÄ . Nusikalstama veika padaryta esant Å¡ioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2014-03-03, apie 15.30 val., M. M. iÅ¡lauždamas garažo Nr. 42, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje užraktÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ nukentėjusiam P. S. priklausantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi vertingų daiktų garaže nerado. Å iais savo veiksmais M.

M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.             Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, dėl įrodymų trÅ«kumo. Apelianto manymu nuosprendis yra nepagrįstas įrodymais, dėl ko buvo pažeistos BPK 20 ir 301 str. nuostatos, bei pažeista nekaltumo prezumpcija. Pasak nuteistojo, byloje nėra įrodymų, kad bÅ«tent jis panaudodamas įrankius įsilaužė į garaÅ¾Ä , nėra liudytojų, mačiusių apeliantÄ laužantį garažo spynÄ .

Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas vertindamas nuteistojo ir liudytojų parodymus buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi nuteistojo versijÄ , jog į garaÅ¾Ä jis atėjo susileisti narkotikų – atmetė, o liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais patikėjo, nors jų nepatvirtina jokie kiti duomenys.Teismo posėdžio metu nuteistojo M. M. gynėja advokatė Eleonora Ada UnčiÅ«rienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė R. M. prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M.

M. apeliacinis skundas netenkinamas. IÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su skundžiamu teismo nuosprendžiu bei Å¡ioje byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo veikÄ bei priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo M. M. padarytos veikos. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ . Taigi, pagal LR BK 178 str. 2 d. vienas iÅ¡ vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ .

Ä®sibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Ä®sibraunama gali bÅ«ti įveikiant kliÅ«tis (pvz., iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ ) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Ä®sibrovimu į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimÄ Ä¯ objektÄ , bet ir patekimÄ Ä¯ jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog M. M. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas neteisingai, kadangi byloje nėra įrodymų, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , t.y. panaudodamas įrankius įsilaužė į garaÅ¾Ä , nes nėra liudytojų, mačiusių jį laužiant garažo spynÄ , o į požeminį garaÅ¾Ä jis pateko turėdamas vienintelį tikslÄ â€“ susileisti heroinÄ . TokiÄ nuteistojo pozicijÄ apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina kaip pasirinktÄ kaltininko gynybos bÅ«dÄ .

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal LR BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (LR BPK 20 str. 2 d.).

Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis LR BPK 20 str. 3, 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d. numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Taigi, teismas savo iÅ¡vadas turi grįsti patikimais įrodymais, taip pat turi įvertinti jų visetÄ ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė iš įvairių šaltinių gautais duomenimis: vertino tiek asmenų parodymus (paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus), tiek rašytinius bylos dokumentus.

M. M. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., įrodyta nukentėjusiojo P. S. parodymais, liudytojų R. K., J. B., E. K., M. K., T. P. parodymais bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiuoju apklaustas P. S. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ , jis į požeminį garaÅ¾Ä liftu nusileido todėl, kad suveikė požeminio garažo durų signalizacijos pultas, nes suprato, kad buvo atidaromos jo garažo bokso durys.

Pamatė pasilenkusį kaltinamÄ jį, bandantį atkelti kito bokso duris. Nors garaže bÅ«na tamsu, tačiau jam prieinant prie kaltinamojo nuo judesių daviklių užsidegė Å¡viesa. Nukentėjusiajam klausiant kaltinamojo, kÄ jis čia veikia, Å¡is atsakė, kad atėjo pas draugÄ , tačiau negalėjo nurodyti kuriame bute gyvena draugas ir kas jis. Ä®tardamas, kad Å¡is asmuo laužėsi į jo garaÅ¾Ä , kartu su kaltinamuoju įlipo į liftÄ ir iÅ¡ rÅ«sio pakilo į pirmÄ aukÅ¡tÄ , tačiau kai tik išėjo pro duris, pastarasis pradėjo bėgti.

Vejantis ir bandant pargriauti, kaltinamasis iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės kažkokį ilgÄ smailÄ daiktÄ ir artėdamas link nukentėjusiojo pradėjo juo mojuoti. IÅ¡sigandęs leido Å¡iam bėgti, o pats per atstumÄ jį sekė ir Å¡aukėsi pagalbos. Sustojusio automobilio vairuotojo paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . Vaikinas paliko savo automobilį ir bėgdamas paskui nukentėjusįjį, iÅ¡ savo telefono iÅ¡kvietė policijÄ .Liudytoja apklausta J. B. teismo posėdyje parodė, kad prisimena atvejį, kai Žygio, Minties gatvėse buvo gaudomas asmuo, kuris ar tai bandė patekti, ar tai pateko, į garažus, esančius Žygio g.

Ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniame praneÅ¡ime Å¡i liudytoja nurodė, kad dirbant su patruliu R. K. ir E. K. apie 15.58 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) apvogtas garažas, vagį vejasi pranešėjas, kuris jį apibÅ«dino. Atvykus į Minties g., pagal nurodytus požymius atpažino ir kieme pasivijo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, M. M.. Atvedus M. M. prie tarnybinio automobilio, jį atpažino pranešėjas P. S. kaip asmenį, neteisėtai patekusį į jo garaÅ¾Ä . ApžiÅ«rėjus garaÅ¾Ä , matė, kad sulaužytas garažo durų spynos laikiklis (b.l. 8).

Å iuos parodymus liudytoja patvirtino teismo posėdyje.Liudytojai policijos pareigÅ«nai R. K., K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje patvirtino liudytojos J. B. nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2014-03-03, apie 16 val., važiuojant automobiliu Žygio gatve, jį sustabdė vyriÅ¡kis, kuris pasakė, kad vejasi vagį ir paprašė pagalbos. Palikęs kelkraÅ¡tyje savo automobilį, liudytojas nubėgo su nukentėjusiuoju, bėgdamas kvietė policijÄ .

Matė, kaip asmuo, kurie jį vijosi, iÅ¡metė kažkokį daiktÄ (b.l. 116).              IÅ¡ 2014-03-03 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad yra sugadintas garažo Nr. 42 uždarymo mechanizmas (b. l. 5-7). Tokiu bÅ«du dar kartÄ apžvelgus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismo kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog M. M. parodymai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinime nurodytu metu į nukentėjusiojo P. S. garaÅ¾Ä , iÅ¡lauždamas spynÄ , M. M. įsibrovė tikslu pavogti ten esančius daiktus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Jo kaltę įrodo tos aplinkybės, jog nuteistasis nelogiÅ¡kai aiÅ¡kino savo patekimo į garaÅ¾Ä priežastis, teigdamas, kad jis ten norėjo pavartoti heroinÄ . Akivaizdu, kad dėl tos priežasties vargu ar kas ryžtųsi laužti garažo duris ir tuo rizikuoti bÅ«ti apkaltintam darant neteisėtus veiksmus, gadinant svetimÄ turtÄ , darant vagystę.

Parodymuose jo akivaizdus logikos neatitikimas tarp daromų veiksmų ir galimų pasekmių. Be to, nuteistojo versijÄ paneigia ir Å¡alutinės aplinkybės. Jog bÅ«tent tuo metu (laiku), kada nuteistasis M. M. buvo garažuose ir buvo braunamasi į nukentėjusiojo P. S. garaÅ¾Ä , nes tai patvirtino ir pats nukentėjusysis, teigdamas, kad tuo metu suveikė signalizacija apie įsibrovimÄ , jis pats užtiko nuteistÄ jį M. M. Å¡alia jo garažo jau braunantis į kitÄ garaÅ¾Ä . Taigi, nelogiÅ¡ka, kad patekus į nukentėjusiojo P. S. garaÅ¾Ä dėl narkotikų vartojimo, jis nepateisinamai toliau brovėsi į kitus garažus.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu ir buvo užfiksuotas jo garažo užrakto mechanizmo sugadinimas. Be to, nuteistojo M. M. tolimesni veiksmai taip pat parodo ir patvirtina, jog Å¡is brovėsi į garaÅ¾Ä , nes nuteistasis M. M. visokiais bÅ«dais bandė iÅ¡vengti sulaikymo, prieÅ¡inosi, mojuodamas nukentėjusiajam smailiu daiktu, bandė atsikratyti paÅ¡aliniais daiktais – įrankiais, kuriuos galima panaudoti braunantis į patalpas. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis M. M. anksčiau buvo teistas 12 kartų, taip pat ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimus.

Taigi, Å¡ios aplinkybės kaip tik paneigia, o nepatvirtina kaltinamojo parodymus dėl patekimo į požeminį garaÅ¾Ä tikslo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad nukentėjusiojo, liudytojų duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės buvo vienodi ir nuoseklÅ«s. Å iuos parodymus paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Nukentėjusysis bei liudytojai yra visiÅ¡kai nesuinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi asmenys, anksčiau kaltinamojo nepažinojo, todėl tikslo apkalbėti M.

M. jie neturėjo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. 2014-03-03, apie 15.30 val., iÅ¡lauždamas garažo Nr.42, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje užraktÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ , nukentėjusiajam P. S. priklausantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi garaže daiktų nerado.

Å iuos nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d., 178 straipsnio 2 dalį. Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo M. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                           (paraÅ¡as)                                       Stasys Punys Teisėjai                                                     (paraÅ¡ai)                                       Regina Pocienė                                                                                                                      Virginija Å vedienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                                                                                           Stasys Punys            Â