8d64d0aa-7432-419d-a2ed-6d7040e8d73b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARTISPrivataus kaltinimo byla Nr. PK-75-270/2017Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00244-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.1.; 2.11. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant RÅ«tai Purickaitei,dalyvaujant nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ kaltinamajai A. J., jos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,kaltinamajai bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ nukentėjusiajai G.

S., jos gynėjui advokatui Kristijonui Paliučiui,vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :             G.

S. kaltinama tuo, kad paskleidė apie A. J. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , siekiant pakirsti pasitikėjimÄ ja ir pažeminti, o bÅ«tent:G. S. 2015 m. rugpjūčio 19 d. praÅ¡yme Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei V. L. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , teigdama kad:- „A. J. ant mano kompiuterio, klaviatÅ«ros, darbo stalo tyčia iÅ¡pylė vazonÄ su žemėmis“;- „pati nuo darbo Vidaus audito skyriuje pradžios (2012 m. balandžio) nėra tinkamai atlikusi nei vieno vidaus audito.

Absoliučiai visi jos atlikti vidaus auditai buvo atliekami iÅ¡ naujo, nes jų negalima teikti adituojamiesiems. Be to, visi jos vidaus auditai atlikti pažeidžiant patvirtintÄ Lietuvos statistikos departamento vidaus audito metodikÄ . IÅ¡ naujo atlikus A. J. vidaus auditus, kiekvienÄ kartÄ prieita visiÅ¡kai kitų pastebėjimų, iÅ¡vadų ir rekomendacijų”;- „A. J. darbo metu nuolat užsiiminėja savo asmeniniais darbais“;-„dėl A. J. elgesio ir darbui nepakeliamos situacijos, dėl nuolatinio įžeidinėjimo, žeminimo, apgaudinėjimų, įgaliojimų virÅ¡ijimo praÅ¡au perkelti mane į kitÄ kabinetÄ , nes dėl nuolatinio A.

J. įžūlaus elgesio, neturiu galimybių tinkamai eiti savo pareigas“ir Å¡iais savo praÅ¡ymo Lietuvos statistikos departamento vadovei teiginiais G. S. apie A. J. paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva Å¡i nuolat nevykdo ar netinkamai vykdo tarnybines pareigas, nuolat daro tarnybinius pažeidimus ar net nusikaltimus, tuo siekdama pakirsti pasitikėjimÄ A. J. ir tokiu bÅ«du jÄ apÅ¡meižė, t.y. privati kaltintoja A. J. kaltina G. S. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.Pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ G.

S. kaltina A. J. tuo, kad A. J. 2015 m. rugsėjo 2 d. praneÅ¡imu „Apie galimus tarnybinius nusižengimus“ Lietuvos statistikos departamento direktoriaus pavaduotojui nurodė tikrovės neatitinkančiÄ ir G. S. žeminančiÄ informacijÄ , teikdama, kad:- „Vidaus audito skyriaus vedėja G. S. nuolat ir sistemingai atlieka mano darbo vietos “kontrolę”: knisasi po stalčius, perrÅ«Å¡iuoja ir sumaiÅ¡o ant stalo esančius dokumentus ir panaÅ¡iai. Su Å¡iuo skyriaus vedėjos pomėgiu dar bÅ«tų galima kaip nors taikstytis, tačiau dar ir paimami dokumentai, su kuriais dirbu, o po to tenka ilgai ir nuobodžiai praÅ¡yti, kad jie bÅ«tų grÄ Å¾inti ir aÅ¡ galėčiau tęsti savo darbÄ â€œ,„2015 m. rugpjūčio 20 d. eilinį kartÄ neradau ant darbo stalo buvusių dokumentų, su kuriais dirbau.

PapraÅ¡iau juos grÄ Å¾inti. Vietoj to, kad paimti nuo darbo stalo dokumentai bÅ«tų gražinti ir padėti ant stalo, juos radau numestus ant žemės, sutryptus, dalį jų pakiÅ¡tus po kėde“,„2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo paimtas popierius. Vidaus audito skyriaus vedėjos papraÅ¡ius gražinti darbui reikalingas kanceliarines priemones, man stovint prie savo darbo stalo, Vidaus audito skyriaus vedėja G. S. įžūliai mane alkÅ«ne pastÅ«mė ir kumščiu trenkė man į rankÄ . Siekdama apsiginti, buvau priversta pasodinti jÄ Ä¯ jos darbo kėdę.

Po to ji puolė spausdintuvÄ ir pradėjo jį daužyti bei iÅ¡laužė spausdintuvo stalčių, su kuriuo mojavo man prie galvos <...>“,Taip pat A. J. 2014 m. spalio 2 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Statistikos departamento direktorei nurodė tokiÄ tikrovės neatitinkančiÄ ir G. S. žeminančiÄ informacijÄ : „skyriaus vedėja ėmė ant dokumentų projektų nurodyti ankstesnes datas, nei realiai pastabos yra pateikiamos“, „Skyriaus vedėja G. S. tikslingai, naudodama įvairias neteisėtas, net ir psichologinio teroro priemones, sudarė tokias mano darbo Vidaus audito skyriuje sÄ lygas, kad iÅ¡ esmės yra itin sudėtinga tinkamai atlikti savo darbo funkcijas.

Kaip minėta, skyriaus vedėja G. S. aiÅ¡kiai deklaravo savo tikslÄ - paÅ¡alinti mane iÅ¡ mano darbo pareigų, todėl kryptingai sudarydama Å¡iÄ situacijÄ , skyriaus vedėja G. S. bando susikurti pagrindÄ savo tikslui įgyvendinti“.Be to, A. J. 2014 m. spalio 17 d. praneÅ¡ime Statistikos departamento direktorei nurodė tikrovės neatitinkančiÄ ir G. S. žeminančiÄ informacijÄ :„Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus skyriaus vedėjos G. S. veiksmus - nekonkrečius, prieÅ¡taringus, besikeičiančius, vieni kitiems ir neretai tiek Lietuvos Respublikos įstatymams, tiek Lietuvos statistikos departamento vidaus teisės aktams prieÅ¡taraujančius nurodymus, niekuo nepagrįstus kaltinimus bei dirbtinių pagrindų jiems kÅ«rimÄ tikslu įgyvendinti savo tikslÄ paÅ¡alinti mane iÅ¡ mano pareigų, mano pareiginių funkcijų atlikimas tampa itin sudėtingas.

Tenka skirti dideli dėmesį ne tik tiesioginių darbo funkcijų atlikimui, bet ir vedėjos „kÅ«rybos“ analizei (pvz., nuolat stebėti, kad nebÅ«tų atgaline data pateikti kokie nors nurodymai, kurių nevykdymu vėliau būčiau apkaltinta; kad nebÅ«tų paÅ¡alinti priedai prie darbo dokumentų ir kt.). Eilinį kartÄ jos itin kompetentingai „kÅ«rybai“ nepavykus, susiduriu su tiesioginėmis psichologinio teroro priemonėmis mano atžvilgiu - dokumentų, su kuriais tuo metu dirbu, paėmimas ir mėtymas ant mano darbo stalo j tik viena iÅ¡ jų (dar yra dirbtinis skersvėjo sukėlimas, durų trankymas, stovėjimas prie mano darbo stalo smeigtu žvilgsniu ir kitokia, tik G.

S. suprantama kÅ«no kalba, bei kt.). Galiausiai tenka patirti isteriÅ¡kÄ Å¡aukimÄ (paplonintas meilikaujantis balselis rezervuotas tik vadovybei), grasinimus dievais ir jų bausmėmis (įdomu, kaip puikiai gali derėti dirbtinai demonstruojamas religingumas ir bolÅ¡evikinių metodų įvaldymas viename asmenyje).“Šiais veiksmais G. S. kaltina A. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.Kviečiamos į taikinamuosius posėdžius Å¡alys nesusitaikė, todėl privataus kaltinimo skundai perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.Teisme kaltinamoji bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ privati kaltintoja ir nukentėjusioji G.

S. palaikė savo prieÅ¡prieÅ¡iniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir paaiÅ¡kino, kad su jai pareikÅ¡tais kaltinimais nesutinka, teigė, jog yra nekalta, tik atliko savo tarnybines pareigas, jokios informacijos neskleidė, tai buvo tik tarnybiniai reikalai. Turėjo tik gerus norus, norėjo padėti, bet matydama A. J. charakterį elgėsi kaip to reikalauja teisės aktai.Teisme privati kaltintoja ir nukentėjusioji bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ kaltinamoji A. J. parodė, kad palaiko savo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, tuo tarpu pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ savo kaltės nepripažino.

A. J. papildomai paaiÅ¡kino, kad Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriuje dirbo nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., esant tarnybiniam bÅ«tinumui 9 mėnesiams buvo perkelta į Kainų statistikos skyrių, o vėliau grÄ Å¾inta į Vidaus audito skyrių. Tuo metu G. S. dar nebuvo Vidaus audito skyriaus vadove, ji atvyko dirbti 2012 m. birželio mėn. ir nuo tada siekė paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ pareigų, kadangi norėjo perkelti ten savo kolegę.Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. Z. nurodė dirbantis Lietuvos statistikos departamente Ūkio skyriuje Å«kvedžiu.

Liudytojas parodė, kad pažįsta, tiek G. S., tiek ir A. J.. Buvo kviečiamas į Vidaus audito kabinetÄ kada jos buvo perkeliamos į kitÄ kabinetÄ , padėjo iÅ¡sineÅ¡ti daiktus. NesiaiÅ¡kino, ar tarp moterų buvo įvykęs konfliktas, nematė, kad bÅ«tų iÅ¡mėtyti daiktai ar sulaužytos žaliuzės.Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. E. nurodė dirbantis Lietuvos statistikos departamente Informacinių sistemų priežiÅ«ros vyr. specialistu. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡kviestas į Vidaus audito skyrių, nes nespausdino spausdintuvas, jį iÅ¡kvietė A.

J.. Spausdintuvas buvo bendras, stovėjo G. S. ir A. J. kabinete. Buvo iÅ¡trauktas spausdintuvo stalčius, todėl jis nespausdino, ar jam sakė dėl kokių priežasčių buvo iÅ¡trauktas stalčius, nepamena. Ar A. J. kaltino savo virÅ¡ininkę G. S., taip pat nepamena.Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja K. L. nurodė dirbanti Lietuvos statistikos departamente, ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymo skyriuje, vyr. specialiste. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad 2015 m. generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas jÄ iÅ¡sikvietė ir liepė nueiti į kabinetÄ ir pasižiÅ«rėti, kas ten vyksta, nes buvo gandai, kad kažkas negerai, Gražina vaikÅ¡to koridoriais ir negali dirbti, yra puolama.

Atėjo į kabinetÄ ir abiems pasakė, kad yra subordinacijos principai, kurių turi laikytis. Kas buvo konflikto iniciatoriumi, nežino, prisimena tik, kad pati G. S. kreipėsi į pavaduotojÄ , kad nebegali dirbti kabinete. Negali dirbti, nes buvo konfliktas, buvo nagrinėjami ir tarnybiniai praneÅ¡imai, komisija nagrinėdavo tai kÄ gaudavo raÅ¡tu. Komisijos nagrinėdavo tik tai, kas pateikta ir visiÅ¡kai nenagrinėdavo to, kas kÄ pasakė, buvo nagrinėjami tik faktai, jeigu neatliktas darbas, tai žiÅ«rėdavo, kodėl tas darbas neatliktas.

Tiek A. J., tiek ir G. S. yra gavusios nuobaudas. A. J. gavo dvi nuobaudas, vienÄ už tai, kad neatsiklaususi tiesioginio vadovo iÅ¡vyko iÅ¡ departamento į mokymus, kita nuobauda dėl vieno darbo, kad ataskaita nebuvo pataisyta, nebuvo atsižvelgta į tiesioginio vadovo komentarus, kÄ reikėjo padaryti. Už kÄ G. S. gavo nuobaudas nepamena. Dėl 2016-08-19 praÅ¡yme esančių teiginių, nurodė, kad tyrė visus tarnybinius kiek buvo gavę, jie visi panaÅ¡aus pobÅ«džio, todėl negali pasakyti, kuris yra kuris.

Netyrė, kas iÅ¡pylė žemes, nes tam reikia įrodymų, nagrinėjo tik konkretų darbÄ . Taip pat nenagrinėjo, ar A. J. darbo metu užsiėmė asmeniniais darbais, buvo patikrintos tik skambučių iÅ¡klotinės, jokių asmeninių skambučių iÅ¡ darbo priemonių nebuvo nustatyta. Nurodė, kad tuo atveju, kai darbuotojas nori iÅ¡eiti asmeniniais reikalais turi bÅ«ti gautas tiesioginio vadovo leidimas. Liudytoja papildomai nurodė, kad iÅ¡ Lietuvos statistikos departamento pirma išėjo G. S., o po kelių savaičių ir A.

J., išėjimo priežastis tikriausia ta, kad jos negalėjo kartu dirbti.Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. J. nurodė dirbantis Lietuvos statistikos departamente, Ūkio skyriaus vedėju. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad 2015 m. A. J. kvietė jį į kabinetÄ , nes buvo iÅ¡mėtyti daiktai, bet kas iÅ¡mėtė, nežino. Dokumentai buvo numesti ant grindų, numestas vazonas, žemės ant grindų, ar vazonas buvo sudužęs, neatsimena. A. J. sakė, kad tai padarė G. S.. Apie tarp jų vykusius konfliktus, raÅ¡omus tarnybinius nieko nežinojo, tačiau buvo iÅ¡kviestas departamento generalinio direktoriaus, kad jas persodintų į skirtingus kabinetus.

A. J. buvo perkelta į kitÄ kabinetÄ . Technika nebuvo sulaužyta, dėl žaliuzių neatsimena, niekas nesakė, kad jos sulūžusios. Kai jį iÅ¡kvietė į kabinetÄ ten buvo tik A. J., aplinkybes nurodė bÅ«tent ji. G. S. buvo kviečiamas vienu atveju, dėl to, kad dokumentai buvo iÅ¡mėtyti ir stalai iÅ¡stumdyti. Jo akivaizdoje G. S. ir A. J. nesibarė.IÅ¡ byloje pateiktos Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos l. e. vyriausios specialistės A. J. 2013-01-09 tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados matyti, kad A.

J. tarnybinė veikla už 2012 m., jos tiesioginės vadovės G. S. buvo įvertinta labai gerai ir pateiktas siÅ«lymas jÄ perkelti į aukÅ¡tesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ( t. 1, b. l. 10-13).IÅ¡ Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos vyriausios specialistės A. J. 2014-01-17 tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados matyti, kad A. J. tarnybinė veikla už 2013 m. jos tiesioginės vadovės G. S. buvo įvertinta gerai. Tuo pačiu buvo pateikti siÅ«lymai gerinti atliekamų auditų kokybę ir efektyvumÄ bei laikytis tarnybinio pavaldumo (t. 1, b. l. 15-17).IÅ¡ Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos vyriausios specialistės A.

J. 2015-01-07 tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados matyti, kad tiesioginė vadovė G. S. jos tarnybinę veiklÄ už 2014 m. įvertino patenkinamai ir pasiÅ«lė tobulinti kvalifikacijÄ (t. 1, b. l. 18-22). Su minėta iÅ¡vada A. J. nesutiko ir jos tarnybinė veikla buvo vertinama vertinimo komisijoje, kuri savo 2015-06-18 iÅ¡vadoje A. J. tarnybinę veiklÄ Ä¯vertino gerai (t. 1, b. l. 23).IÅ¡ byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. iÅ¡vados matyti, kad G. S. padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

IÅ¡vadoje nurodoma, kad Å¡ie sužalojimai galėjo atsirasti G. S. nurodytu laiku, t. y. 2015-08-27, paveikus kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais (t. 1, b. l. 75).Komisijos 2016-01-04 iÅ¡vadoje dėl Lietuvos statistikos departamento (toliau – Departamento) Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos vyriausiosios specialistės A. J. tarnybinio nusižengimo nurodyta, kad Departamento Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. kaltinimas A. J., kad ji Klaipėdos duomenų parengimo skyriaus veiklos vertinimo auditÄ atliko netinkamai, nepatvirtintas neginčijamais įrodymais.

Tai pat iÅ¡vadoje Komisija nustatė, kad G. S. kiekvienam iÅ¡ A. J. teiktų audito ataskaitos projektų teikė konkrečias pastabas ir nurodė kokybinius trÅ«kumus, tačiau A. J. neatsižvelgė į G. S. pastabas. A. J. netaisė G. S. įvardintų Departamento darbo sÄ naudų vertinimo ir statistinio tyrimo procesų trukmės vidaus audito ataskaitos projekto trÅ«kumų ir nenurodė tokio savo neveikimo priežasčių. Dėl Departamento Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. kaltinimo, jog A. J. per 2015 m. tinkamai neatliko nė vieno iÅ¡ Å¡eÅ¡ių jai pavestų atlikti vidaus auditų, Komisija pažymėjo, kad Å¡is kaltinimas yra nepagrįstas objektyviais įrodymais ir nevertinimas kaip turintis tarnybinio nusižengimo požymių.

Komisijos iÅ¡vadoje taip pat nustatyta, kad A. J. 2015-11-03 bei 2015-07-30 el. laiÅ¡kuose G. S. veiksmus vadindama „bolÅ¡evikiÅ¡kais terorizavimo metodais“ bei pavadinusi G. S. „darželio lygio teroriste“ nesilaikė etikos normų. Savo iÅ¡vadoje Komisija pripažino, kad A. J. padarė tarnybinį nusižengimÄ ir jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t. 1, b. l . 169-178).IÅ¡ Komisijos 2014-12-16 iÅ¡vados dėl Departamento Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos vyriausiosios specialistės A.

J. tarnybinio nusižengimo matyti, kad Komisija nustatė, jog A. J. tarnybinio nusižengimo nepadarė. Vis dėlto, Komisija pažymėjo, kad audito atlikimo metu tiek G. S., tiek ir A. J. iÅ¡ dalies nesilaikė kai kurių Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatų reikalavimų. Taip pat Komisija nurodė, kad A. J. neatliko jai 2014-09-16 pavesto atlikti Statistinio tyrimo/darbo darbo sÄ naudų vertinimo vidaus audito, tačiau tÄ sÄ lygojo daug objektyvių ir subjektyvių priežasčių, tarp jų ir skyriaus vedėjos G.

S. veiksmai, bendradarbiavimo stoka. Be to, Komisija iÅ¡vadoje pažymėjo, kad Vidaus audito skyrius savo vidine atmosfera ir komunikacija dirba neproduktyviai dėl skyriaus vedėjos ir pavaldinės nesugebėjimo dalykiÅ¡kai bendrauti siekiant skyriaus darbo naudos Departamentui. Tarp skyriaus vedėjos ir pavaldinės vyrauja prieÅ¡iÅ¡ki santykiai nepagarba viena kitai (t. 2, b. l. 91-95).IÅ¡ Komisijos 2014-11-04 iÅ¡vados dėl Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. tarnybinio nusižengimo matyti, kad G. S. buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimÄ ir jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Komisija savo iÅ¡vadoje pažymėjo, kad G. S. savo Nurodymuose įraÅ¡iusi, kad „be suderinimo su skyriaus vedėju darbuotojas neturi teisės praÅ¡yti jokių departamento dokumentų“ pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas vidaus auditoriaus teises. Be to, G. S. pažeidė ir Etikos taisyklių 9.4 p. reikalavimÄ bÅ«ti tolerantiÅ¡ka, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis bei Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkto reikalavimÄ („departamente turi bÅ«ti palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi pagarbiai elgtis vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis“) (t. 2, b. l. 2-7).Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog G.

S. ir A. J. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, todėl yra iÅ¡teisintinos nesant nusikalstamos veikos požymių.Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas.

Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Å meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumÄ . Objektyviai Å¡meižimas reiÅ¡kiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors bÅ«du bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (Å¡meižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios.

BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesios kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesios kriterijus.

Nustatant veikos subjektyviÄ jÄ pusę, bÅ«tina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, tai padarė tyčia.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek G. S., tiek ir A. J. savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose pateikė informacijÄ apie asmens veiksmus, nurodydamos kÄ viena ar kita jų padarė netinkamai arba ko nepadarė. Vis dėlto, teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad G.

S. ir A. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodyti teiginiai, dėl kurių jos viena kita kaltina, buvo išimtinai melagingi. Byloje esantys el. laiškai ir Komisijos išvados patvirtina, jog tiek G. S., tiek ir A. J. yra pažeidusios Etikos taisyklių reikalavimus. Taip pat, Komisijos išvadose yra nustatyta, kad G. S. ir A. J. yra padariusios tarnybinius nusižengimus. Nors Komisijos išvadose nebuvo nustatyta, kad A. J. nėra tinkamai atlikusi nei vieno audito, vis dėlto Komisija nustatė A. J. darbo trūkumus (neatsižvelgia į skyriaus vedėjos pateikiamas pastabas dėl projektų, A.

J. neatliko jai 2014-09-16 pavesto atlikti Statistinio tyrimo/darbo darbo sÄ naudų vertinimo vidaus audito, nors ir ne iÅ¡imtinai dėl savo kaltės ir kt.). A. J. nurodoma aplinkybė, jog G. S. nurodymai neretai prieÅ¡tarauja tiek įstatymams, tiek Lietuvos statistikos departamento vidaus teisės aktams taip pat nelaikytina visiÅ¡kai neatitinkančia tikrovės. Ta patvirtina ir Komisijos 2014-11-04 iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad G. S. savo Nurodymuose įraÅ¡iusi, jog „be suderinimo su skyriaus vedėju darbuotojas neturi teisės praÅ¡yti jokių departamento dokumentų“ pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas vidaus auditoriaus teises.

Aplinkybes, jog G. S. galimai buvo išėmusi spausdintuvo stalčių patvirtina liudytojo A. E. parodymai, kuris buvo iÅ¡kviestas į bendrÄ A. J. ir G. S. kabinetÄ dėl spausdintuvo gedimo ir paaiÅ¡kino, jog patikrinęs spausdintuvÄ nustatė, jog buvo iÅ¡imtas spausdintuvo stalčius. Aplinkybę, jog A. J. ir G. S. kabinete buvo iÅ¡mėtyti daiktai patvirtina liudytojo V. J. parodymai, kuris nurodė, kad A. J. kvietė jį į kabinetÄ , nes buvo iÅ¡mėtyti daiktai, kas iÅ¡mėtė jis nežino. Liudytojo paaiÅ¡kinimu dokumentai buvo numesti ant grindų, numestas vazonas, žemės buvo ant grindų.

Teismas neturi galimybės įsitikinti A. J. kaltinime nurodomų aplinkybių jog: G. S. jÄ apÅ¡meižė nurodydama, jog „A. J. ant mano kompiuterio, klaviatÅ«ros, darbo stalo tyčia iÅ¡pylė vazonÄ su žemėmis“; „A. J. darbo metu nuolat užsiiminėja savo asmeniniais darbais“, teisingumu. Teisme apklausta liudytoja K. L. pažymėjo, jog Komisijos nagrinėdavo tik tai, kas pateikta ir visiÅ¡kai nenagrinėdavo to, kas kÄ pasakė, buvo nagrinėjami tik faktai, jeigu neatliktas darbas, Komisija analizuodavo, kodėl tas darbas neatliktas.

Netyrė, kas iÅ¡pylė žemes, nes tam reikia įrodymų, nagrinėjo tik konkretų darbÄ . Taip pat nenagrinėjo, ar A. J. darbo metu užsiėmė asmeniniais darbais, buvo patikrintos tik skambučių iÅ¡klotinės, jokių asmeninių skambučių iÅ¡ darbo priemonių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog abiejuose kaltinimuose nurodytais atvejais nėra Å¡meižimo dalyko, t.y. žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos. Be to, teismas pažymi, kad Å¡meižimo bÅ«tinuoju objektyviosios pusės požymiu yra paskleidimas, t.y. informacijos perdavimas tretiesiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju informacija, kuri, kaip teigiama, yra neatitinkanti tikrovės, tiek G. S., tiek A. J. buvo nurodoma jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei, t.y. asmeniui, kuriam, vadovaujantis Departamento Vidaus audito skyriaus nuostatomis, Departamento Vidaus audito skyrius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas. G. S. dirbdama Lietuvos statistikos departamente ėjo Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigas buvo atsakinga už valstybės tarnautojų ir darbuotojų atliekamų vidaus auditų priežiÅ«rÄ , jų darbo dokumentų ir vidaus auditų ataskaitų kokybės vertinimÄ , jų veiklos vertinimÄ (Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatų 14.14 p.., 14.15 p.).

Tuo tarpu A. J. Departamento Vidaus audito skyriuje ėjo vyriausiojo specialisto pareigas ir buvo tiesiogiai pavaldi G. S. (Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatu 16 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklÄ vertina jo tiesioginis vadovas. Teismo vertinimu raÅ¡ydama tarnybinius praneÅ¡imus dėl A. J. darbo rezultatų ir jos elgesio Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei G. S. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tik vykdė jai įstatyme ir kituose teises aktuose nustatytas pareigas.

Teismas pažymi, kad kreipimasis į tiesioginį vadovÄ su tarnybiniu praneÅ¡imu dėl pavaldaus valstybės tarnautojo elgesio, t. y. tiesioginių tarnybinių funkcijų vykdymas, negali bÅ«ti laikomas informacijos paskleidimu, kaip tai numato BK 154 straipsnio 1 dalis. AnalogiÅ¡kai ir A. J. atveju, tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuos ji rašė Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei, negali bÅ«ti laikomi informacijos paskleidimu ir vertinami kaip Å¡meižimas, kadangi informacija buvo pateikiama ne tretiesiems asmenims, o asmeniui, kuriam yra pavaldus skyrius, kuriame dirbo A.

J. ir ne tikslu apšmeižti, o su darbu tarnyboje susijusiais klausimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad el. laiškuose tarp G. S. ir A. J. nurodoma informacija taip pat negali būti vertinama kaip šmeižimas, kadangi laiškais buvo apsikeičiama asmeniškai tarp šalių, o informacijos paskleidimu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nelaikoma atitinkamos informacijos pranešimas pačiam nukentėjusiajam.Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios G. S. 2015-08-19 parašytame prašyme Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei nėra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, t.y. nėra šmeižimo dalyko, taip pat ir šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims.

Esant Å¡ioms aplinkybėms G. S. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Taip pat vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ kaltinamosios A. J. 2014-10-02, 2014-10-17 bei 2015-09-02 praneÅ¡imuose Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei nėra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, t.y. nėra Å¡meižimo dalyko, taip pat ir Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims.

Esant šioms aplinkybėms A. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų apmokėjimo Byloje privati kaltintoja ir nukentėjusioji A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus, jog kaltinamosios G. S. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, A.

J. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).A. J. taip pat pateikė teismui praÅ¡ymÄ atlyginti advokato atstovavimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 600 eurų (t. 2, b. l. 96, 119). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Kaip matyti, privataus kaltinimo procesÄ iniciavo pati A. J., tačiau G. S., kuriÄ ji kaltino nusikalstamos veikos padarymu, yra iÅ¡teisintina, dėl ko jos praÅ¡omos iÅ¡laidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, negali bÅ«ti priteistinos.

Taip pat pažymėtina, jog G. S. nesutikus taikytis, A. J. pateikė prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ , kuriame taip pat prašė priteisti 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, G. S. civilinis ieÅ¡kinys taip pat paliktinas nenagrinėtu (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Svarstydamas klausimÄ dėl advokato iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atkreipia dėmesį, kad prieÅ¡prieÅ¡inis skundas buvo pateiktas iÅ¡ esmės dėl A.

J. pradėto privataus kaltinimo proceso, kurio metu kaltais jokie asmenys taip ir nebuvo pripažinti, todėl G. S. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, negali būti priteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d.1p.).A.

J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d.1p.).G. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.A. J. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.Netenkinti G. S. ir A. J. praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

         Teisėjas                                                                                                                              Olegas Zaicevas