8d62e1ab-4fc2-4e1b-8113-348a7db5403e · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-493/2016Teisėja Audra Kriščiūnienė                                                        Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00572-2014-5                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajam K.

J., jo gynėjui advokatui R. A., nukentėjusiojo H. D. įstatyminiam atstovui E. D., nukentėjusiosios A. D. atstovui advokatui Antanui JaraÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. J. ir nukentėjusiojo H. D. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose bei tęsti darbÄ , ir pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 5 metams 1 mėnesiui 15 dienų.   Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies bei BK 65 straipsnio nuostatomis, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 6 MGL (225,90 Eur) bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 6 MGL (225,90 Eur) bauda. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ visiÅ¡kai atlikta bausmė – 6 MGL (225,90Eur) bauda.

Bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – K. J. uždrausta naudotis specialia teise ir teisė vairuoti transporto priemones atimta 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.              Iš K. J. priteista: A. D. – 4000 (keturi tūkstančiai) eurų, N. D., B. D., A. D. – po 9 000 (devynis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta.Iš K.

J. priteistos proceso iÅ¡laidos (už advokato pagalbÄ ), sudarančios 889,62 Eur, nukentėjusios A. D. naudai bei proceso iÅ¡laidos, sudarančios 23,78 Eur, valstybės naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : K. J. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su A. R., A. D., S. M. (byla jų atžvilgiu 2014-03-21 prokuroro nutarimu nutraukta susitaikius su nukentėjusiais), 2013-08-15 apie 1.45 val., vieÅ¡oje vietoje – D. Ž. gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, matant paÅ¡aliniams asmenims, tyčia, be jokios priežasties, kartu su A.

D. spyrė po vienÄ kartÄ automobilyje ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiam D. P. į veidÄ , sugriebęs nukentėjusiajam už kojų traukė jį iÅ¡ automobilio, po to kartu su A. R., A. D., S. M. iÅ¡traukė D. Ž. iÅ¡ automobilio, įspyrė keturis kartus D. Ž. į galvÄ , tuo bendrais veiksmais padarė D. P. ir D. Ž. nežymius sveikatos sutrikdymus, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to, jis, 2014 m. birželio 15 d. apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 3-jame kilometre, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas nuosavÄ automobilį ,,HONDA CRX“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, bÅ«damas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), privalėdamas atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties (KET 133 p.), esant tamsiam paros metui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, ko pasekoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleivis A.

D. žuvo, o keleiviui H. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.Nuteistasis K. J. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendį ir praÅ¡o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, K. J. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį iÅ¡teisinti, civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus, o dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013 m. rugpjūčio 15 d., palikti galioti ankstesnį sprendimÄ , kuriuo baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo jautėsi tyrėjo S. R. Å¡aliÅ¡kumas, t. y., suinteresuotumas dėl A. D. mirties apkaltinti bÅ«tent jį. Nuteistojo teigimu, jei jis bÅ«tų kaltas dėl A. D. žūties ir H. D. sunkaus sužalojimo, bÅ«tų iÅ¡kart nuvykęs pas A. D. žmonÄ ir stengęsis jai padėti. Teisme apklausto tyrėjo S. R. parodymuose daug netiesos. Visų pirma, apeliantas su jokiais liudytojais nesusitikinėjo, tik lankė ligoninėje H. D., tačiau jam jokios įtakos nedarė ir negalėjo daryti, nes jis jau buvo apklaustas tyrėjos.

Jokiuose nusikaltimuose su H. D. kartu nedalyvavo, draugai nebuvo ir nėra, o bendraudavo tik per A. D.. Vienintelis H. D. matė, kad autoįvykio metu automobilį vairavo A. D., todėl ir duoda tokius parodymus, nepasiduodamas jokiems spaudimams, kurie buvo daromi žuvusiojo A. D. artimųjų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Apelianto teigimu, kitų liudytojų parodymai, duoti teisme, visiškai nuosprendyje neanalizuoti ir nelyginti vieni su kitais, nors jie yra labai skirtingi, ypač susiję su žuvusiojo A. D. padėtimi po autoįvykio.

Nuteistasis mano, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu priėmė remdamasis netiesioginiais įrodymais, tiksliau prielaidomis, kurias paneigia vienintelis autoįvykio liudytojas. Pagrindinę įtakÄ , priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismui turėjo Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-339(15), kuri suraÅ¡yta atlikus kompleksinį tyrimÄ . Å i specialisto iÅ¡vada apelianto gynėjui sukėlė daug neaiÅ¡kumų. Specialisto iÅ¡vadoje visiÅ¡kai nenurodyta, kokie buvo naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės, kaip to reikalaujama BPK 90 straipsnio 3 dalyje.

Apeliantas teigia, kad iš specialisto išvados visiškai neaišku, kokia kryptimi buvo veikiami automobilyje esančių žmonių kūnai, o tuo pačiu neaišku, kur jie atsidūrė. Jeigu teigiama, kad nuteistasis vairavo automobilį, tai turėjo būti nustatyta, kaip judėjo jo kūnas ir kur jis atsidūrė, atsižvelgiant į jam padarytus sužalojimus. Specialisto išvadoje visiškai neanalizuojama, kokiomis dūžtančio automobilio detalėmis buvo padaryti kūno sužalojimai A. D. ir apeliantui, nes jis pats negali pasakyti, kokiu būdu atsidūrė ant žemės dešinėje (keleivio) automobilio pusėje.

IÅ¡samių atsakymų į klausimus dėl atlikti tyrimo iÅ¡ specialistų, kurie atliko tyrimÄ , apeliantas teigia nesulaukęs ir tai buvo tik abstraktus aiÅ¡kinimas, siekiant pateisinti duotas iÅ¡vadas.Apeliantas skunde teigia, kad tyrėjas S. R. Å¡ioje byloje naudojo įvairius neleistinus metodus: pažeisdamas BPK 186 straipsnio reikalavimus apklausė nepilnametį liudytojÄ H. D., neleistinomis priemonėmis privertė jį pakeisti anksčiau duotus parodymus, liudytojų apklausos protokoluose iÅ¡kraipė kai kurių liudytojų parodymus, nieko nepranešęs nei apeliantui, nei jo gynėjui, davė užduotį specialistams atlikti kompleksinį eismo įvykio ir medicinos kriminalistinį tyrimÄ , visiÅ¡kai nepateikdamas klausimų apie eismo įvykio mechanizmÄ ir kaip A.

D. bei apelianto patirti sužalojimai susiję su automobilio sužalojimais. Kitaip sakant, Å¡ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas Å¡aliÅ¡kai, siekiant vienintelio tikslo – bet kokiomis priemonėmis apkaltinti apeliantÄ , kad dėl jo kaltės žuvo A. D. ir buvo sunkiai sužalotas H. D.. VisiÅ¡kai nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kad A. D. tÄ pačiÄ naktį, tokiu pat bÅ«du, kitame kelio vingyje, važiuodamas dideliu greičiu, nesuvaldė savo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio.

Å io autoįvykio liudytojas taip pat buvo H. D., kuris važiavo kartu su A. D.. Niekas nevertino to, kad jeigu A. D. nebÅ«tų pirmÄ kartÄ nuvažiavęs nuo kelio, nebÅ«tų buvę ir antrojo, tragiÅ¡kai pasibaigusio, autoįvykio, į kurį buvo įpainiotas apeliantas, dėl ko patyrė daug žalos.Nukentėjusysis H. D. taip pat skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti bei K. J. iÅ¡teisinti. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas keturis kartus, o tyrėjas S. R. jį gÄ sdino ir vertė pakeisti parodymus.

Apeliantas nurodo galįs atsakingai pareikÅ¡ti, kad jokiuose nusikaltimuose su K. J. nedalyvavo, iki autoįvykio susitikdavo tik retkarčiais. Nukentėjusiojo teigimu, jo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, yra teisingi, tačiau teismas jo parodymus iÅ¡ dalies vertino kritiÅ¡kai, motyvuodamas tuo, jog teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad apeliantÄ ir K. J. sieja asmeniniai santykiai, kad jis yra K. J. draugas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi K. J. naudai. Nukentėjusysis negali paaiÅ¡kinti, kaip A. D. kÅ«nas atsidÅ«rė keleivio pusėje, tačiau mano, kad pagrindinė priežastis – neprisisegimas saugos diržais ir stiprus smÅ«gis į medį, dėl ko K.

J., sėdėjęs keleivio vietoje, iš automobilio iškrito, o A. D. kūnas atsidūrė keleivio vietoje. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas aklai patikėjo tyrėjo S. R. parodymais, kuris viso ikiteisminio tyrimo metu buvo šališkas, ėmėsi neteisėtų priemonių tiek apklausiant nukentėjusįjį, tiek renkant kitus įrodymus, siekiant vienintelio tikslo – bet kokiu būdu apkaltinti K. J..Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti.

Nukentėjusiojo H. D. atstovas pagal įstatymÄ pozicijos dėl apeliacinių skundų neiÅ¡reiÅ¡kė. Prokurorė ir nukentėjusiosios A. D. atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti ir priteisti nukentėjusiajai atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo K. J. ir nukentėjusiojo H. D. apeliaciniai skundai atmestini.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas K. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos iÅ¡analizavo ir teisingai įvertinęs padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl K. J. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, už kurios padarymÄ K. J. taip pat nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ginčo nėra, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neiÅ¡einant iÅ¡ apeliacinių skundų ribų.IÅ¡ nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų turinio matyti, kad abu apeliantai neigia vienÄ iÅ¡ teismo nustatytų aplinkybių, kuri turi esminę reikÅ¡mę K.

J. veiksmų kvalifikavimui, tai yra, kad automobilį, kuris kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pateko į eismo įvykį, vairavo K. J.. Tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netikėjo jų parodymais, kad automobilį vairavo ir jo posūkyje nesuvaldė A. D., kuris eismo įvykio metu žuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus ir iš naujo juos įvertinęs, su apeliantų teiginiais nesutinka.Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykio metu automobiliu važiavo trys asmenys – K.

J., A. D. ir H. D.. Remiantis liudytojų parodymais, nustatyta visų Å¡ių asmenų padėtis po eismo įvykio – K. J. rastas vaikÅ¡tantis ant kelio, A. D. buvo prispaustas keleivio vietoje priekinėje deÅ¡inėje automobilio pusėje, o H. D. – prispaustomis kojomis sėdėjo automobilio galinėje dalyje. K. J. ir H. D., apklausiami teismo posėdyje, laikėsi versijos, kad, nors iÅ¡ pradžių automobilį vairavo K. J., tačiau pakeliui buvo sustoję, apžiÅ«rėjo vietÄ , kurioje anksčiau tÄ dienÄ A.

D. apgadino savo automobilį, ir tada prie vairo sėdo A. D.. Liudytojų parodymais Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti paneigtos, tačiau teismo vidinį įsitikinimÄ apeliantų parodymų teisingumu formuoja ir jų apklausų ikiteisminio tyrimo metu duomenys. PirmÄ kartÄ kaip įtariamasis apklaustas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė nesÄ s tikras, kas vairavo automobilį, tačiau teigė, kad vairuoti A. D. neleido. Vėlesnėse apklausose K. J. kategoriÅ¡kai teigė, kad automobilį vairavo A. D.. IÅ¡ nukentėjusiojo H.

D. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolų matyti, kad vienoje iÅ¡ apklausų H. D. teigė nepamenantis, kas vairavo automobilį, o kitose laikėsi pozicijos, kad automobilį vairavo A. D.. Toks įvykio dalyvių parodymų nenuoseklumas sudaro pagrindÄ abejoti Å¡ių parodymų patikimumu.Apeliaciniuose skunduose K. J. ir H. D. teigia, kad tyrėjas S. R. tiek juos apklausdamas, tiek ir atlikdamas kitus proceso veiksmus, buvo Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas bylos baigtimi. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas S. R. teigė neleistinos įtakos apklausiamiesiems nedaręs, tik įspėjęs apie gresiančiÄ atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ .

Apklausoje, kurios metu H. D. nurodė neatsimenantis, kas vairavo automobilį, dalyvavo jo motina, kuri jokių pastabų dėl apklausos neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl teiginiai apie neleistinÄ tyrėjo įtakÄ neturi pagrindo. Juo labiau pagrindo, kodėl S. R. turėtų siekti melagingai apkaltinti K. J. dėl A. D. žūties, nenurodė nei pats K. J., nei H. D..Apeliantų iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo A. D., paneigia tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai, tiek ir specialistų iÅ¡vados bei paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje.

Pirmoji į eismo įvykio vietÄ nubėgusi O. P. parodė, kad matė ant kelio vaikÅ¡tantį K. J., automobilio vairuotojo vieta buvo tuščia, keleivio vietoje sėdėjo žmogus, o gale – dar vienas žmogus, kuris aimanavo. Liudytoja nurodė, kad vairuotojo durelės buvo atviros. O. P. teigimu, jai nekilo abejonių, kad automobilį vairavo bÅ«tent K. J.. Liudytoja L. K. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir O. P.. Kiek vėliau atskubėjusi K. B., liudytojos O. P. teigimu, užjautė K.

J. ir tyrėjai pasakė, kad automobilį vairavo jis. Apklausiama teismo posėdyje, K. B. teigė nežinanti, kas vairavo automobilį, tačiau K. J. jai nurodė, jog vairavo ne jis. Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , pastebėjo, kad vairuotojo durelės buvo praviros, vairuotojo vieta tuščia, priekyje, keleivio vietoje sėdėjo žmogus, kuris buvo prispaustas automobilio konstrukcijų. IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-339 (15) matyti, kad, atlikus kompleksinį eismo įvykio – kriminalistinį medicininį tyrimÄ , nustatyta, jog eismo įvykio metu A.

D. sėdėjo ant automobilio priekinės deÅ¡iniosios (keleivio) sėdynės, o K. J., tikėtina, vairavo automobilį. IÅ¡ motyvuojamosios specialisto iÅ¡vados dalies matyti, kad tyrimÄ atlikę specialistai nustatė, jog A. D. kÅ«ne konstatuoti sužalojimai buvo padaryti dėl itin stipraus smÅ«ginio poveikio kietais bukais daiktais į deÅ¡inę kÅ«no pusę bei krÅ«tinės priekį, Å¡io eismo įvykio metu automobiliui priekinės dalies deÅ¡ine puse atsitrenkiant į medį ir A. D. esant automobilio salono viduje, priekinės dalies deÅ¡inėje pusėje.

Tuo tarpu K. J. nustatyti sužalojimai nepakankamai informatyvÅ«s, kad bÅ«tų galima padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie jo buvimo vietÄ automobilyje eismo įvykio metu. Teismo posėdyje apklausti specialistai Irmantas Granskas ir Juozas Vėlavičius patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad esant tokiems automobilio sugadinimams ir A. D. kÅ«no sužalojimams, nebÅ«tų galima paaiÅ¡kinti, kaip jis, jeigu vairavo automobilį, atsirado keleivio vietoje ir ten buvo prispaustas automobilio konstrukcijų. Eksperto Juozo Vėlavičiaus teigimu, asmuo, sėdėjęs keleivio vietoje, negalėjo likti gyvas.

Tuo tarpu K. J. patirti sužalojimai yra palyginti lengvi, kas ir patvirtina, kad jo padėtis eismo įvykio metu buvo vairuotojo vietoje. IÅ¡ ekspertų paaiÅ¡kinimų matyti, kad galimybių iÅ¡kristi iÅ¡ automobilio K. J. neturėjo, kadangi vairuotojo durelės nebuvo pažeistos, taigi buvo atidarytos rankenėlės pagalba. Å ių byloje surinktų ir iÅ¡samiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų duomenų visuma patvirtina, kad automobilį eismo įvykio, nulėmusio A. D. mirtį ir H. D. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , vairavo ir eismo įvykį sukėlė K.

J.. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių ar naujų duomenų, kurie leistų abejoti Å¡ia iÅ¡vada, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gautas nukentėjusiÄ jÄ A. D. atstovaujančio advokato Antano JaraÅ¡iaus praÅ¡ymas priteisti nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidas, sudarančias 400 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl nukentėjusiosios atstovo praÅ¡ymas tenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Nuteistojo K. J. ir nukentėjusiojo H. D. apeliacinius skundus atmesti.Iš nuteistojo K. J. išieškoti 400 Eur (keturis šimtus eurų) nukentėjusiosios A. D. naudai, jos turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms padengti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                              Svetlana Jurgaitienė Teisėjai                                                                                                                           Albinas Antanaitis                Rimas Švirinas