2021-12-01 Nr. AB-25699-3-61-3-02936-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2501-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02936-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ąžuolų kaimo bendruomenės ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ąžuolų kaimo bendruomenės skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Ąžuolų kaimo bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1359-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. sutikimo Nr.48ST-33-(14.48.5E.) panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.) „Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių iš naujo per 20 darbo dienų nuo šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad įgyvendina valstybės paramos kaimo bendruomenių veiklai lėšomis finansuojamą projektą „Vaikų žaidimų ir laisvalaikio aikštelės įrengimas (duomenys neskelbtini) viensėdyje“ Nr. NPKB-20-V-457 (toliau – ir Projektas), kuriame numatyta nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) statyti nesudėtingą laikiną statinį – vaikų žaidimų ir laisvalaikio aikštelę. Projekto įgyvendinimui buvo išduotas valstybinės žemės patikėtinio NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 48ST-33-(14.48.5 E.) „Sutikimas statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – ir Sutikimas), kuriuo pritarta Bendruomenės 2020 m. balandžio 7 d. prašymui Nr. AKDI-2010 dėl vaikų žaidimų ir laisvalaikio aikštelės statybos valstybinėje žemėje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1359-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. sutikimo Nr.48ST-33-(14.48.5E.) panaikinimo“ panaikino Sutikimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad sklypas, kuriame įgyvendinamas Projektas, yra sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Ąžuolas-2“ (toliau – ir Bendrija) teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punktą ir kitų teisės aktų nuostatas sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Bendrija Sklypo atžvilgiu šia teise nepasinaudojo, todėl Sklypą patikėjimo teise valdo NŽT. Sklypo teisinis statusas yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. Teisės aktai laikinų ir nesudėtingų statinių (vaikų žaidimo aikštelė patenka į šią statinių kategoriją) statybai valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl naudojimosi valstybine žeme, tačiau nėra reikalavimo gauti sodininkų bendrijų sutikimą (narių susirinkimo sprendimą).

4. Pareiškėjas nurodė, kad Sutikimas Bendruomenei buvo išduotas laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos, Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Sutikimu, vaikų žaidimų ir laisvalaikio aikštelės statybos finansavimui skyrė reikšmingą valstybės paramą, kurios galiojimas yra ribotas laike, o likusią išlaidų dalį apmokės Bendruomenė. Bendrijos sutikimo (pritarimo) nebuvimas negalėjo būti kliūtimi neišduoti valstybinės žemės patikėtinio Sutikimo naudotis nesuformuota žeme, kadangi jo gavimo nenustato teisės aktai, nes Sklypas nesuformuotas ir jis patikėjimo teise priklauso valstybei, kuri per savo patikėtinį, kaip savininkas turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. Bendrija neturi daiktinių teisių į sklypą ir nėra atlikusi veiksmų, nėra priėmusi sprendimų, joms įgyti. Tai, kad ji turi teorinę teisę formuoti Sklypą ir jį įsigyti bendro naudojimo poreikiams tenkinti, negali būti kliūtimi, tol kol Bendrija šia teise nėra pasinaudojusi, valstybei disponuoti savo turtu. Tai, kad sutikimui statyti laikinus statinius nesuformuotame žemės sklype Bendrijos sutikimas nereikalingas patvirtina ir faktas, kad NŽT Sutikimo išdavimo metu buvo žinoma, kad ginčo sklypas yra Bendrijos teritorijoje, tačiau ji Sutikimą išdavė nereikalaudama pateikti Bendrijos sutikimo. NŽT nuomonė pasikeitė tik gavus asmens, kurio anonimiškumą atsakovė gina, pranešimą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jei tuo metu, kai Bendruomenė kreipėsi į NŽT dėl sutikimo, Bendrijos iniciatyva būtų rengiamas ar patvirtintas žemėtvarkos projektas ir jame minėtas sklypas suformuotas, NŽT sutikimas Bendruomenei naudoti sklypą vaikų aikštelės statybai nebūtų išduotas arba būtų išduotas tik iki kol bus patvirtintas Žemėtvarkos projektas. Kol ginčo Sklypas nėra reikalingas Bendrijai bendro naudojimo poreikių tenkinimui ir nėra suformuotas, Sutikimas laikino nesudėtingo statinio – vaikų žaidimo aikštelės statybai, buvo išduotas pagrįstai ir teisėtai, o Įsakymas, kuriuo sutikimas buvo panaikintas, priimtas be teisėto faktinio ir teisinio pagrindo. Projekto įgyvendinimas nesuformuotame valstybiniame žemės sklype nepažeistų Bendrijos teisių ir interesų, teisės aktų reikalavimų, nes neužkirstų kelio formuoti šio žemės sklypo bendro naudojimo poreikių tenkinimui, jo pirkti, nuomoti, naudoti kitų statinių statybai, po to, kai Sklypas bus suformuotas ir perimtas Bendrijos nuosavybėn. Apie planuojamą sutikimo galiojimo nutraukimą pagal Sutikimų išdavimo taisyklių nuostatas asmuo turi būti informuotas raštu ne vėliau nei prieš 2 mėnesius iki Sutikimo galiojimo nutraukimo, o NŽT Vilniaus rajono skyrius skundžiamu Įsakymu sutikimą panaikino neįspėjęs Bendruomenės.

6. Pareiškėjas teigė, kad daug kartų kreipėsi į Bendriją su prašymais pritarti ir kartu įgyvendinti Projektą Sklype, tačiau negaudavo arba gaudavo formalius atsakymus, iš kurių buvo aišku, kad Bendrija nebendradarbiaus ir nepritars vaikų žaidimo aikštelės, kuri reikalinga Bendrijos teritorijoje gyvenančių šeimų vaikams, kurie šiuo metu neturi žaidimų erdvės, statybai. Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu ir dėl to, kad priimtas NŽT viršijant jai suteiktus įgaliojimus (savo priimto individualaus administracinio akto panaikinimas).

7. Pareiškėjas nurodė, kad kreipusis į NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu pateikti dokumentus, susijusius su Sutikimo panaikinimu, buvo atsisakyta juos pateikti. Atsisakyti pateikti dokumentus galima tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka. Teisė gauti dokumentus gali būti ribojama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies įtvirtintais pagrindais. Šiuo atveju atsakovas atsisakė pateikti dokumentus be įstatyme nustatyto pagrindo.

8. Atsakovė NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse, patvirtintose NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nenustatyta, kad norint gauti sutikimą statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kuri yra sodininkų bendrijų teritorijų ribose, reikia pateikti sodininkų bendrijos sutikimą. Bendrijos bendro naudojimo teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir žemės sklypai, kurie nuosavybės teise nėra valdomi fizinių ar juridinių asmenų, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą už bendrijos bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir naudojimą atsakinga sodininkų bendrija. Už Bendrijos teritorijos, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, ir žemės sklypų, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tvarkymą ir priežiūrą yra atsakinga pati sodininkų bendrija. Vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, kitiems asmenims, kurie nėra teisėti sodininkų bendrijoje esančių žemės sklypų naudotojai, pageidaujant gauti sutikimą statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius sodininkų bendrijų teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, turi būti priimamas sprendimas neišduoti sutikimo.

10. Atsakovas teigė, kad ėmėsi administracinių priemonių nustatytam pažeidimui pašalinti dėl neteisėtai išduoto Sutikimo, t. y. 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. lSD-1874-(8.52 E.) kreipėsi į Bendruomenę ir Bendriją, siūlė pateikti nuomonę, įformintą sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokole, dėl Bendruomenės norimos statyti vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelės valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje Bendrijoje, šalia (duomenys neskelbtini) . Tik gavus iš Bendrijos narių susirinkimo neigiamą sprendimą, t. y. susirinkimo protokolą, NŽT direktorius 2020 m. liepos 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-96-(1.8 E.) pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjai įvertinti Sutikimo teisėtumą. Tik atlikęs šiuos prevencinius veiksmus, atsižvelgęs į gero viešo administravimo principą, turimą kompetenciją, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė Įsakymą, kuriuo panaikino Sutikimą. Įsakymu NŽT tik ištaisė savo padarytas klaidas. Pagal teismų praktiką valstybės institucijos gali ištaisyti padarytas savo klaidas, todėl neviršijo savo įgaliojimų.

11. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymu paprašė gauti dokumentų kopijas, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas. Iš prašymo turinio nebuvo aišku, kokių dokumentų kopijų reikia, t. y. prašymas buvo nekonkretus ir bendro pobūdžio. NŽT Vilniaus rajono skyrius pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.) paaiškino, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, o konkrečiai tai nurodoma Įsakymo preambulėje, t. y. teisės aktų reikalavimai, kurie buvo pažeisti išduodant Sutikimą. Pareiškėjas patikslino dokumentų gavimo tikslą – kad dokumentų kopijas reikia gauti dėl galimo dokumentų klastojimo, jog galėtų kreiptis į prokuratūrą. Pareiškėjas prašė pateikti visų dokumentų, protokolų, korespondencijos, skundų, prašymų, dokumentų, kopijas dėl vykdomo Projekto. Pareiškėjui buvo pateikti tik jo teikti atsakovui, išduoto Sutikimo, o taip pat pareiškėjo susirašinėjimo su atsakovu el. laiškų kopijos. Dokumento klastojimo fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo objektas, kur informacijos teikimas reglamentuojamas ikiteismines procedūras ar teismo procesą reglamentuojančių teisės aktų. Tai buvo paaiškinta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 48SD-11540-(14.48.136 E.), t. y. paaiškinta, kad neužkertamas kelias visus dokumentus gauti prokuratūrai. Reikalavimas panaikinti Raštą ir įpareigoti iš naujo per 20 darbo dienų nuo šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą yra beprasmis ir savitikslis, nesukeliantis jokių pasekmių.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Bendrija nurodė, kad žemė, kurioje statyti vaikų žaidimų aikštelės įrenginius išduotas Sutikimas yra Bendrijos teritorijoje, todėl valstybinės žemės, esančios Bendrijos teritorijoje, valdymo, naudojimo bei disponavimo ja klausimai turi būti sprendžiami dalyvaujant Bendrijai. Sodininkų bendrijos turi suverenitetą tvarkyti ir valdyti teisės aktais priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę, įskaitant ir valstybinę žemę, kuri nėra suformuota atskirais sklypais, nėra bendrijos išsipirkta ar išsinuomota. Dėl to Bendrija nesutiko, kad Bendrijos sutikimas ar pritarimas nėra ir nebuvo reikalingas gaunant Sutikimą. Sutikimo išdavimas pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas bei Bendrijos teises ir interesus. Pareiškėjo pageidautina vaikų žaidimo aikštelės vieta yra pasirinkta ypač netinkamoje vietoje, prie pat pagrindinio judraus Bendrijos kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir tiesiai prieš atliekų surinkimo konteinerių aikštelę. Bendrija turi nuosavybės teise būtent žaidimų ir sporto aikštelės įrengimo tikslu įsigijusi iš valstybės 0,25 ha ploto bendrojo naudojimo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtame Bendrijai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra krepšinio, futbolo bei tinklinio aikštelių įrengimai bei suoliukai poilsiui. Bendrija ateityje ketina šiame žemės sklype plėsti laisvalaikio erdvę vaikams ir suaugusiems. Bendrija nesutiko su teiginiais dėl nebendradarbiavimo sprendžiant vaikų žaidimo aikštelės įrengimo klausimą. Bendrijos valdyba, gavusi pasiūlymą, šiuo klausimu pareiškėjui atsakė, kad valdyba nagrinės šiuos klausimus, tačiau išimtinę teisę priimti sprendimą turi tik Bendrijos narių susirinkimas. Valdybos nariai su pareiškėju bendravo nuolat – buvo susitikę, susirašinėjo elektroniniais laiškais, pasiūlė nagrinėti galimybę aikštelę rengti kitoje, tinkamesnėje vietoje. Pareiškėjas atsisakė nagrinėti aikštelės įrengimą siūlomoje kitoje vietoje.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo Ąžuolų kaimo bendruomenės skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1359-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. sutikimo Nr.48ST-33-(14.48.5E.) panaikinimo“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, priteisė pareiškėjui iš atsakovo NŽT 206,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje 2020 m. balandžio 8 d. buvo gautas Bendruomenės prašymas su priedais dėl sutikimo statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48ST-33-(14.48.5E.) Bendruomenei suteikė Sutikimą statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. 1SD-1874-(8.52 E.) kreipėsi į Bendruomenę, Bendriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją dėl nuomonės pateikimo. Rašte siūlė Bendrijai pateikti NŽT poziciją, įformintą sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokole dėl Bendruomenės norimos statyti vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelės valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje Bendrijoje, šalia (duomenys neskelbtini); pažymėjo, kad iki kol nebus pateiktas Bendrijos pritarimas dėl vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelės, Sutikimas negali būti įgyvendinamas. Bendrijos pirmininkė 2020 m. liepos 21 d. el. paštu NŽT pateikė Bendrijos visuotinio pakartotinio susirinkimo protokolo kopiją, kurioje užfiksavo sprendimą nepritarti vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelės statybai valstybinėje sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemėje.

16. Teismas nustatė, kad NŽT 2020 m. birželio 25 d. gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 2D-1967-(12.144 E), kuriame buvo keliamas klausimas dėl sutikimų išdavimo sodininkų teritorijose. NŽT 2020 m. birželio 25 d. gavo Vilniaus susivienijimo Sodai paklausimą, kuriame buvo nurodyta, kad dėl Sutikimo teisėtumo išdavimo kreipėsi Bendrijos nariai. Pareiškime nurodoma, kad Sutikimas išduotas vaikų žaidimų aikštelei sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemėje, tačiau nebuvo atsiklausta Bendrijos, todėl prašė įvertinti Sutikimo teisėtumą. NŽT 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1SS-1364-(5.59E) informavo Vilniaus susivienijimo Sodai pirmininką, kad nagrinėjant susidariusią situaciją dėl išduoto Sutikimo statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, esančioje Bendrijoje, šalia (duomenys neskelbtini), ir nustačius, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius sutikimą išdavė pažeisdamas Taisyklių 10 punkto nuostatas, pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl Sutikimo panaikinimo.

17. NŽT direktorius, reaguodamas į gautą pranešimą 2020 m. liepos 27 d. pavedimu Nr. lPAV-96-(1.8 E.) inicijavo tyrimą dėl Sutikimo išdavimo aplinkybių. Tyrimo metu buvo nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, dėl to NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. liepos 30 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-1359-(14.48.2.), kuriuo panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 48ST-33-(14.48.5E.), kuriuo Bendruomenei suteikė Sutikimą statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Bendruomenė NŽT Vilniaus rajono skyriui 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą, kuriame prašė pateikti dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas panaikinti Sutikimą, kopijas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo turinys buvo nekonkretus, su Bendruomenės atstovu susitikus NŽT Vilniaus rajono skyriuje, žodžiu buvo paklausta, kokios tiksliai informacijos reikia. Bendruomenės atstovas žodžiu paaiškino, kad reikalinga vidinė susirašinėjimo medžiaga, o taip pat skundas, paaiškino, kad kilęs konfliktas su sodininkų bendrijos „Ažuolas-2“ nariais.

18. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 48SD-11068-(14.48.136E.) Bendruomenei pateikė atsakymą, kuriame vadovavosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (EU) 2016/679 (toliau – ir BDAR) nuostatomis ir nurodė, kad asmens duomenų atskleidimas ir perdavimas tretiesiems asmenims pažeistų BDAR apibrėžiamus asmens duomenų apsaugos principus ir galėtų pakenkti asmens teisėms ir laisvėms. NŽT Vilniaus rajono skyrius atsisakė Bendruomenei pateikti dokumentų kopijas, paaiškino, kad Sutikimas buvo panaikintas ne turimų dokumentų pagrindu, o atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir į nustatytus jo reikalavimų pažeidimus; pažymėjo, kad šis informacinis raštas neužkerta kelio ginti savo teises teisme bendra tvarka, ir, esant poreikiui, teismui bus pateikti visi institucijos turimi dokumentai šiuo klausimu. Bendruomenė NŽT 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą, kuriame prašė pateikti visų dokumentų, protokolų, korespondencijos, skundų, prašymų dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas panaikinti Sutikimą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 48SD-11540-(14.48.136 E.) prašymą tenkino iš dalies, pateikė dalį turimų dokumentų kopijų; paaiškino, kad tai neužkerta kelio išsireikalauti reikiamus dokumentus teisėsaugos institucijoms ar teismui.

19. Teismas konstatavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius Įsakyme nenurodė Sutikimo pripažinimo netekusiu galios priežasčių, t. y. priimtas individualus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Atsakovas apsiribojo vien tik teisės aktų nuorodomis. Įsakymas iš esmės yra nemotyvuotas, jame neišdėstytos Sutikimo pripažinimo netekusiu galios priežastys, t. y. priimtas individualaus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos Įsakymo pagrįstumui, įvertinimas. Iš esmės nemotyvuotas Įsakymas savo turiniu prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai.

20. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje Sutikimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas, nes Sutikimas nėra ginčijamas. Reikalavimas dėl Sutikimo panaikinimo nėra suformuluotas ir adresuotas teismui, todėl nėra pagrindo nagrinėti tokio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą (išeiti už skundo ribų). Ginčijamas Įsakymas priimtas atsakovo iniciatyva (ne siekiant asmeniui įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę), todėl įpareigoti išnagrinėti iš naujo ginčo klausimą nėra pagrindo.

21. Teismas konstatavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, remdamasis teisės aktų reikalavimų pažeidimais ir, atsakovo teigimu, techninės klaidos ištaisymu, nepagrįstai pats panaikino pareiškėjui išduotą Sutikimą, todėl Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

22. Teismas sprendė, kad skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatyme ir Taisyklėse, informavo kokiu pagrindu buvo panaikintas Sutikimas ir nurodė kokio teisės akto pagrindu negali pateikti pareiškėjui prašomų dokumentų. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina atsakovo pozicija, nesudaro pagrindo konstatuoti Rašto neteisėtumo pagrindų ir jį panaikinti. Pareiškėjui konkrečiau nurodžius norimus gauti dokumentus, NŽT jų dalį pateikė pareiškėjui, todėl konstatuotina, kad ginčas minėtoje dalyje yra išnykęs. Teismas sprendė, kad panaikinti Raštą ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių iš naujo per 20 darbo dienų nuo šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjo 2020 rugpjūčio 5 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ nėra teisinio pagrindo.

23. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisė pareiškėjui iš atsakovo pusę pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 206,23 Eur.

III. 24. Pareiškėjas Ąžuolų kaimo bendruomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta pareiškėjo skundo dalis dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.) panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ ir patenkinti skundą visa apimtimi.

25. Pareiškėjas teigia, kad Raštas negali būti pripažintas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jame nurodytas netinkamas atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus teisinis pagrindas. Atsakovas Raštu atsisakė pateikti dokumentų, susijusių su trečiaisiais asmenimis, kopijas, motyvuodamas, kad tai gali pažeisti BDAR 15 straipsnio 1 dalį, BDAR preambulės 39 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies f punktą ir gali pakenkti trečiųjų asmenų teisėms. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad pagal BDAR 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 4 straipsnio 1 punktą šis reglamentas nustato taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, pagal kurias saugomos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą; kad pagal BDAR pateiktą sampratą, asmens duomenimis, kuriuos saugo šis reglamentas, laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį. Taigi BDAR taikomas fizinių asmenų duomenų tvarkymui ir apsaugai. Sutikimas buvo panaikintas remiantis Vilniaus susivienijimo Sodai pirmininko 2020 m. birželio 25 d. raštu ir NŽT direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-96-(1.8 E) NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui dėl sutikimo panaikinimo. Taigi pareiškėjas neprašė pateikti jokių fizinių asmenų duomenų, kurių tvarkymui taikytini BDAR reikalavimai, o prašė pateikti juridinių asmenų parengtus dokumentus. Raštas, kuriuo atsisakyta pateikti juridinių asmenų parengtus dokumentus, grindžiamas juridinių asmenų duomenų tvarkymui netaikomu BDAR, teismo nepagrįstai buvo pripažintas teisėtu ir atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

26. Pareiškėjas nurodo, kad atsisakyta jam pateikti prašomus dokumentus ir Raštas priimtas ir be Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo, suteikiančio teisę viešojo administravimo institucijai atsisakyti teikti prašomus dokumentus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjui dokumentai nebuvo pateikti, nes tai yra vidiniai institucijos dokumentai, kurių teikti institucija neprivalėjo, tačiau toks argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas Rašto nepanaikino, be kita ko, motyvuodamas, kad NŽT dalį dokumentų pateikė pareiškėjui, tačiau ši aplinkybė nepaneigia Rašto neteisėtumo, nes dokumentai, dėl kurių nepateikimo pareiškėjas kelia ginčą teisme, t. y. Vilniaus susivienijimo Sodai raštas ir NŽT direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. pavedimas dėl išduoto sutikimo panaikinimo, pareiškėjui taip ir nebuvo pateikti. Minėti dokumentai pareiškėjui buvo reikalingi kreipiantis į teismą, NŽT Raštu nepateiktus dokumentus pateikė į administracinę bylą, kurioje sprendžiamas Rašto panaikinimo klausimas, nors turėjo juos pateikti pareiškėjui pagal jo prašymą dėl informacijos pateikimo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo dalies dėl Rašto panaikinimo atmetimas tuo pagrindu, kad ginčas šioje dalyje yra išnykęs negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

27. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo Bendruomenės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Rašte nurodyta, kokiu pagrindu panaikintas Sutikimas ir kokio teisės akto pagrindu negalima pateikti prašomų dokumentų. Iš Įsakymo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis šio Įsakymo preambulėje nurodytais teisės aktais, o ne pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais raštais. NŽT jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjui pateikė visą informaciją, kuria tuo metu disponavo, be to, minėta informacija pareiškėjui jau buvo žinoma 2020 m. birželio 23 d., gavus NŽT 2020 m. birželio 23 d. raštą Nr. 1SD-1874-(8.52 E.) „Dėl nuomonės pateikimo“, (ar netgi anksčiau) dar prieš priimant ginčijamą Įsakymą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį dėl Įsakymo panaikinimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Sutikimas iš esmės pažeidžia Bendrijos teises. Pirmosios instancijos teismas ignoravo Bendrijos reikalavimus, teises ir interesus, pažeidė pareigą visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes. Panaikinus Įsakymą, kuriuo buvo panaikintas Sutikimas, pastarasis taptų galiojančiu, nors Bendrijos atsiliepime į skundą nurodytos teisės aktų nuostatos ir aplinkybės įrodo, kad Sutikimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir Bendrijos teisėms ir interesams. Teismo sprendimas sukūrė situaciją, kuria įgalinamas neteisėto teisės akto (Sutikimo) galiojimas, tai prieštarauja teisinės valstybės principui ir teisingumo vykdymui, kaip esminei teismo funkcijai. Pareiškėjas pateikė ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl Bendrijos susirinkimo 2020 m. liepos 11 d. sprendimo nepritarti pareiškėjo siūlymui statyti vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelę valstybiniame nesuformuotame žemės sklype, esančiame Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje, pripažinimo negaliojančiu (civ. b. Nr. e2-2047-723/2021). Jei pareiškėjas mano, kad Bendrijos pritarimas Sutikimo gavimui nereikalingas, neaišku, kokiu tikslu ginčijamas Bendrijos sprendimas nepritarti pareiškėjo siūlymui. Tai patvirtina, kad Bendrijos pritarimas yra būtina Sutikimo galiojimo sąlyga, o pareiškėjo elgesys įrodo piktnaudžiavimą teise, nes jis tas pačias teisės aktų nuostatas interpretuoja skirtingai. Pareiškėjo siūloma statyti vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelė yra Bendrijai priskirtame žemės sklype, kurio plotas ir ribos buvo patikslintos ir patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. KADI-302. Jeigu Įsakymas, kuriuo buvo panaikintas neteisėtas Sutikimas, dėl procedūrinių pažeidimų būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, Bendrija, siekdama teisingumo principo įgyvendinimo bei proceso ekonomiškumo, prašo pripažinti negaliojančiu Sutikimą.

31. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymas ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Įsakymo preambulėje nurodyto jo priėmimo teisinio pagrindo bei faktinių aplinkybių. Iš Įsakymo turinio yra aiški konkreti teritorija, kurioje prieštaraujama statybai, subjektas, kuris turi išimtinę teisę spręsti dėl mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo turto naudojimo bei Taisyklių nuostata, kurios pagrindu, sutikimas turėjo būti neišduotas, kadangi sodininkų bendrijos teritorija teisės aktų nustatyta tvarka skirta sodininkų bendrijai ir suprojektuota sodininkų bendrijos išplanavimo projekte (generaliniame plane). Tačiau šių faktinių duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

33. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte. Pareiškėjui NŽT 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. lSD-1874-(8.52 E.) „Dėl nuomonės pateikimo“ buvo išsamiai nurodytos su ginču susijusios faktinės ir teisinės aplinkybės. Įsakymo priėmimo faktinės aplinkybės ir pagrindai, detaliai aprašyti minėtame rašte ir patise Įsakymo preambulėje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-190/2014 nurodyta, jog, sprendžiant dėl administracinio akto atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias sprendimo priėmimą. Prie pareiškėjo skundo teismui pridėti dokumentai (Bendruomenės 2020 m. vasario 19 d. bendradarbiavimo pasiūlymas sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2“, sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ 2020 m. vasario 22 d. raštas „Dėl bendradarbiavimo pasiūlymo“, Bendruomenės 2020 m. balandžio 19 d. raštas sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2“ dėl visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo pritarimo“) įrodo, jog pareiškėjas suprato skundžiamo Įsakymo priėmimo priežastis ir pagrindus, kadangi šio akto priėmimo aplinkybės jam buvo žinomos daug anksčiau. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus ir taip padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus; neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

34. Pareiškėjas Bendruomenė atsiliepime į atsakovo NŽT apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktai nesuteikia NŽT teisės pačiai panaikinti išduotus sutikimus statyti laikinus nesudėtingus statinius nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose. Atsakovas panaikindamas Sutikimą, pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Įsakymas negali būti vertinamas kaip klaidos ištaisymas, nes šiuo Įsakymu panaikintas administracinis sprendimas – pareiškėjui išduotas Sutikimas, kuris jam sukūrė konkrečias materialines teises – pareiškėjas parengė Projektą, pagal kurį nesuformuotame valstybiniame žemės sklype buvo numatyta statyti vaikų žaidimų aikštelę. Projekto įgyvendinimui Sutikimo pagrindu, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo skyrusi valstybės finansinę paramą. Priėmus Įsakymą panaikinti Sutikimą, pareiškėjas prarado teisę įgyvendinti Projektą, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu pareikalavo grąžinti skirtą finansinę paramą. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad NŽT priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais nepagrįstą sprendimą ir skundžiamą Įsakymą pripažino negaliojančiu. Teismas visapusiškai ir objektyviai, pagrįstai neišeidamas už skundo ribų, išnagrinėjo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1359-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. sutikimo Nr.48ST-33-(14.48.5E.) panaikinimo“ ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.) „Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas šalių apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Byloje nustatyta, kad ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1359-(14.48.2.) pripažintas netekusiu galios atsakovo 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48ST-33-(14.48.5E.) Bendruomenei suteiktas Sutikimas statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

39. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą byloje Nr. A63-994/2008).

40. Pirmosios instancijos eismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį konstatavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius minėtame akte nenurodė Sutikimo pripažinimo netekusiu galios priežasčių, t. y. priimtas individualus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Atsakovė apsiribojo vien tik teisės aktų nuorodomis. Ginčijamas atsakovo Įsakymas iš esmės yra nemotyvuotas, jame neišdėstytos Sutikimo pripažinimo netekusiu galios priežastys, t. y. priimtas individualaus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos Įsakymo pagrįstumui, įvertinimas. Teisėjų kolegija su šiuo vertinimu sutinka ir papildomai pabrėžia, kad ginčijamo akto priėmimo metu teisės aktai nenumatė galimybės viešojo administravimo subjektams patiems panaikinti savo administracinius aktus. Tokia galimybė Viešojo administravimo įstatyme (16 straipsnis) numatyta tik nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Viešojo administravimo įstatymo naujai redakcijai. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 48VĮ-1359-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. sutikimo Nr.48ST-33-(14.48.5E.) panaikinimo“ teismo sprendimu panaikintas pagrįstai.

41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

42. Sprendžiant reikalavimą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.) „Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ taip pat taikytinos aptartos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos.

43. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti teisėtiems tikslams (1 straipsnis). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį, teikiama informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

44. Remdamasis teismų praktika pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Įstatyme yra įtvirtinti principai, kuriais vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, tarp kurių numatytas informacijos išsamumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, bei tikslumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015 ir kt.) bei sprendė, kad įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik Įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Institucijai tenka pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią jis turi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).

45. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakymo teikti informaciją negrindė faktais ir jiems taikytinais Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, kada institucija turi teisę atsisakyti pateikti pareiškėjui dokumentus, o vadovavosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (EU) 2016/679 nuostatomis abstrakčiai nurodžius, kad asmens duomenų atskleidimas ir perdavimas tretiesiems asmenims pažeistų BDAR apibrėžiamus asmens duomenų apsaugos principus ir galėtų pakenkti asmens teisėms ir laisvėms. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas siekė gauti saugotinus asmens duomenis, todėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.) „Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ pripažįstamas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir turi būti naikinamas. Atsisakymą panaikinus, atsakovui kyla pareiga spręsti minėto pareiškėjo prašymo nagrinėjimo klausimą iš naujo pagal teisės aktų reikalavimus.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, iš dalies teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas pareiškėjo skundo tenkinimo dalyje ir nepagrįstas dalyje dėl atmesto reikalavimo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas patenkinant ir antrą pareiškėjo reikalavimą, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinant, o atsakovo atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ąžuolų kaimo bendruomenės apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas atmestas ir jį patenkinti – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.) „Dėl dokumentų kopijų išdavimo“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė