8d5c5a0c-613c-4ba0-a1db-e5816f92bb06 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1262-221/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00607-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.16; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

A. ieÅ¡kinį atsakovui D. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų iÅ¡sprendimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės L. A. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atsakovui D. A. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų iÅ¡sprendimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2.

Alytaus apylinkės teisme 2019 m. gegužės 6 d. gautas atsakovo procesinis dokumentas, pavadintas atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė atsakovui 10 dienų terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

4. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas neaiÅ¡kiai suformulavo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio trečiasis reikalavimas yra suformuluotas netiksliai ir nekonkrečiai, atsakovo pareikÅ¡tas reikalavimas yra sÄ lyginis, nustatė atsakovui terminÄ reikalavimui patikslinti.

5. Susumavęs prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas santuokos metu įgyto turto vertes: 8 967 Eur, 108 884,26 Eur, 6 233,54 Eur, 3 880 Eur, teismas nustatė, kad dalintino turto vertė yra 127 964,8 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovas praÅ¡o priteisti jam turto už 121 684,8 Eur ir 60 064,38 Eur kompensacijÄ , t. y. iÅ¡ viso 181 749,18 Eur, tačiau nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ , motyvuodamas tuo, kad atsakovo kreditoriniai įsiskolinimai virÅ¡ija atsakovui priteistino turto vertę. Kadangi mokėtinas žyminis mokestis ir už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ , teismas nurodė, kad atsakovo mokėtinas žyminis mokestis yra 2 413 Eur.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė kreditorius, tačiau neįtraukė jų dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismui manant, jog atsakovas privalo sumokėti 2 413 Eur žyminį mokestį, atleisti atsakovÄ nuo mokėtino žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Atsakovo trečiasis reikalavimas yra labai aiÅ¡kus ir alternatyvus. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nurodė, jog jis praÅ¡o dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu. Kadangi vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra teismo prerogatyva pagal Å¡alių pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, atsakovas pareiÅ¡kė ir alternatyvų reikalavimÄ , jeigu nebus tenkintas atsakovo praÅ¡ymas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu. 1.2. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje yra visi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis yra iÅ¡siųstas visiems kreditoriams. Reikalavimas įtraukti kreditorių dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis yra nepagrįstas. Neegzistuoja teisės norma, kuri įpareigotų atsakovÄ Ä¯traukti kreditorius į bylÄ trečiaisiais asmenimis. Pats kreditorius turi teisę įstoti į bylÄ trečiuoju asmeniu pagal savo paties apsisprendimÄ . Jeigu teismas mano, jog yra bÅ«tinybė iÅ¡ anksto įtraukti kreditorių trečiuoju asmeniu, jis pats savo iniciatyva turi tai padaryti. 1.3.

Atsakovas pateikė priešieškinį ir įrodymus, jog turto ir įsipareigojimų balansas yra minusinis (įsipareigojimų (skolų) daugiau nei turto). Kadangi dalintino turto vertė yra neigiama, priešieškinis yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Teismui manant, kad atsakovas privalo sumokėti žyminį mokestį, atsižvelgtina į tai, jog turto balansas yra neigiamas, skolų dydis yra didelis, atsakovas yra ūkininkas, todėl iš ūkio lėšų išimti lėšas neleidžia buhalterinės apskaitos principai, o ūkis gaus pajamų tik pardavus derlių.

Dėl to atsakovas praÅ¡o atleisti jį nuo mokėtino žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

8. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinis), kurio pagrindu Å¡alių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formÄ ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismÄ turi atitikti įstatymo nustatytÄ tvarkÄ â€“ tik tokiu bÅ«du materialusis teisinis reikalavimas tampa ieÅ¡kiniu (prieÅ¡ieÅ¡kiniu).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2019 m. gegužės 6 d. gautas atsakovo procesinis dokumentas, pavadintas atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nustatė terminÄ Å¡iems atsakovo pateikto procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti:

1) patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio trečiÄ jį reikalavimÄ ;

2) už priešieškinį sumokėti 2 413 Eur žyminį mokestį;

3) įtraukti kreditorius dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

13. Atsakovas nesutinka su Å¡ia nutartimi, atskirÄ jį skundÄ grįsdamas tuo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio trečiasis reikalavimas yra labai aiÅ¡kus ir alternatyvus, neegzistuoja teisės norma, kuri įpareigotų atsakovÄ Ä¯traukti kreditorius į bylÄ trečiaisiais asmenimis, dalintino turto vertė yra neigiama, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

14. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo (atsakovo) pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylÄ .

Tinkamas ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo (atsakovo) pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikÅ¡mingas ir atsakovo (ieÅ¡kovo) bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.

Ieškovui (atsakovui) savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo (ieškovo) teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio (priešieškinio) dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.

15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovÄ patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio trečiÄ jį reikalavimÄ . IÅ¡ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio matyti, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio antru reikalavimu praÅ¡o nustatyti dukters U. A. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakovu, trečiuoju reikalavimu – priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės dukters U. A. iÅ¡laikymui periodines iÅ¡mokas kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės po 200 Eur, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti, kad vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo atsakovas. Jeigu nebus tenkintas praÅ¡ymas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, prieÅ¡ieÅ¡kinio trečiuoju reikalavimu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo dukters U. A. iÅ¡laikymui periodines iÅ¡mokas kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės po 200 Eur, vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti ieÅ¡kovę.

16. Teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti alternatyvius reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykus). Tokių ieÅ¡kovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieÅ¡kinio dalykas paÅ¡alina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iÅ¡ jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų (ieÅ¡kinio dalykų) nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).

Vadovaujantis Å¡iais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, kad alternatyvių reikalavimų formulavimas yra galimas, ir, jiems esant, jų suformulavimas ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) rezoliucinėje dalyje yra privalomas, kad bÅ«tų galimybė priimti alternatyvų sprendimÄ .

17. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovu, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo dukters U. A. iÅ¡laikymui periodines iÅ¡mokas kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės po 200 Eur, jeigu nebus tenkintas atsakovo praÅ¡ymas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, galima laikyti alternatyviu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu ir iÅ¡ esmės jis yra aiÅ¡kus. Pažymėtina tai, kad atsakovas pateiktÄ procesinį dokumentÄ pavadino atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu. CPK nenumato tokio procesinio dokumento, tačiau klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliÅ«tis atlikti tuos procesinius veiksmus, kurių praÅ¡oma pateiktame dokumente (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

Visgi aplinkybė, kad į vienÄ procesinį dokumentÄ atsakovas sudėjo dviejų tipų procesinius dokumentus, galėjo turėti įtakos jame suformuluotiems praÅ¡ymams ir reikalavimams, tačiau pirmosios instancijos teismas to neakcentavo ir nenustatė su tuo susijusių procesinio dokumento trÅ«kumų. Bet kokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ieÅ¡kinio trečiasis reikalavimas, vertinant jį kaip alternatyvų, yra suprantamas, o teismui nėra suteikti įgaliojimai nurodinėti atsakovui, kokius reikalavimus jis turi reikÅ¡ti, be to, prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje jo reikalavimų pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovo nurodytas prieÅ¡ieÅ¡kinio trečiasis reikalavimas yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluotas, be to, teismui kylantys neaiÅ¡kumai gali bÅ«ti Å¡alinami parengiamojo teismo posėdžio metu.

Nurodytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio trečiÄ jį reikalavimÄ yra nepagrįstas, todėl nevertintinas kaip atsakovo pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumas.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu apie pirmosios instancijos teismo nepagrįstÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯traukti kreditorius į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo turinys turi atitikti CPK 135, 382 straipsnių reikalavimus. Pagal CPK 382 straipsnio 5 punktÄ ieÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir nurodymas, kad ieÅ¡kovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iÅ¡kėlimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnis).

CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl turto padalijimo, privalo pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir apie bylos iÅ¡kėlimÄ jiems praneÅ¡ti, nusiųsdamas jiems pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio kopijÄ .

19. IÅ¡ atsakovo pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio matyti, kad atsakovas jame nurodė duomenis apie Å¡alių kreditorius, pridėjo įrodymus, pagrindžiančius CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos įvykdymÄ . Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus. CK 3.126 straipsnio norma yra skirta sutuoktinių, kurie kreipėsi į teismÄ dėl turto padalinimo, kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui ir suteikia jiems teisę įstoti į bylÄ dėl sutuoktiniams bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, ir tuo pačiu nustato sutuoktiniui, pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kinį dėl turto padalijimo, pareigÄ nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir jiems praneÅ¡ti apie bylos iÅ¡kėlimÄ .

Tai susiję su tuo, kad dalinant bendrÄ turtÄ ir keičiantis bendro turto teisiniam režimui, gali nukentėti kreditorių interesai, nes sutuoktinio skolininko turtinė padėtis gali pasikeisti po turto padalinimo ir tai gali sÄ lygoti prievolės kreditoriams įvykdymo apsunkinimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent tinkamas kreditoriaus informavimas apie sutuoktinio kreipimÄ si į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turto padalijimo sudaro kreditoriui galimybę įgyvendinti teisę įstoti į bylÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus.

Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 382 straipsnio 5 punkte įtvirtintas reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir jiems praneÅ¡ti apie keliamÄ bylÄ yra skirtas CK 3.126 straipsnio nuostatų realiam įgyvendinimui ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas atsietai nuo Å¡ios teisės normos. Atsakovas įvykdė CK 3.126 straipsnyje nurodytÄ reikalavimÄ , o pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovÄ Ä¯traukti kreditorius dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, nemotyvavo tokio savo sprendimo, todėl jis negali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu.

Pažymėtina, kad trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, nenurodymas neturėtų bÅ«ti laikomas esminiu ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) trÅ«kumu, dėl kurio civilinė byla negali bÅ«ti iÅ¡keliama, netaikant ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) trÅ«kumų Å¡alinimo instituto. PrieÅ¡ taikant ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ieÅ¡kinyje (prieÅ¡ieÅ¡kinyje) nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylÄ gali bÅ«ti įtraukiami vėliau.

Be to, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali bÅ«ti įtraukti dalyvauti byloje ne tik savo iniciatyva ar motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu, bet ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Asmenų įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais byloje asmenimis ir netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas ir pasirengimo stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumu tai, jog atsakovas neįtraukė kreditorių dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, atitinkamai nepagrįstai įpareigojo atsakovÄ paÅ¡alinti šį prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ .

20. Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybės, jog sutuoktinių turto balansas yra neigiamas (skolos kreditoriams viršija turto vertę), nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas privalo už priešieškinį sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

21. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį), pareiÅ¡kimÄ dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl ginčo dalyko, pareiÅ¡kimÄ jau pradėtoje byloje, pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose mokamas Å¡iame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieÅ¡kinio sumos: iki trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvideÅ¡imt eurų; nuo didesnės kaip trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų sumos iki vieno Å¡imto tÅ«kstančių eurų – devyni Å¡imtai eurų plius 2 procentai nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno Å¡imto tÅ«kstančių eurų sumos – du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai eurų plius 1 procentas nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių eurų.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobÅ«džio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuokÄ klausimų ratÄ , kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

22. Atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. pirmosios instancijos teismui padavė prieÅ¡ieÅ¡kinį, už kurį nesumokėjo žyminio mokesčio. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad dalintino sutuoktinių turto vertė yra 127 964,8 Eur, atsakovas praÅ¡o priteisti jam turto už 121 684,8 Eur ir 60 064,38 Eur kompensacijÄ , t. y. iÅ¡ viso 181 749,18 Eur. Kadangi mokėtinas žyminis mokestis ir už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ , pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis yra 2 413 Eur (2 338 Eur + 75 Eur).

23. Taigi atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o, be kita ko, priteisti jam įvairius statinius, žemės sklypus, kelias transporto priemones, kurių vertė yra 121 684,8 Eur, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 60 064,38 Eur piniginę kompensacijÄ . Nors atsakovas nurodo, kad bendras sutuoktinių turto balansas yra neigiamas, tačiau Å¡i aplinkybė Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės ir nepaÅ¡alina atsakovo pareigos sumokėti žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, nes pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¾yminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

Pažymėtina, kad atsakovas neargumentuoja, kodėl jis neturi mokėti žyminio mokesčio už neturtinio pobÅ«džio reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyto dydžio žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovui terminÄ Å¡iam prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti.

24. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog atsakovas privalo sumokėti 2 413 Eur žyminį mokestį, atsakovas atskirajame skunde praÅ¡o atleisti jį nuo mokėtino žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiÅ¡kė tokio praÅ¡ymo, todėl pirmosios instancijos teismas jo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Kadangi atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo praÅ¡ymo atleisti atsakovÄ nuo žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

25. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trÅ«kumų iÅ¡taisymo institutÄ , todėl apeliacine tvarka peržiÅ«rėta pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, atsakovui nurodant per nustatytÄ naujÄ terminÄ iÅ¡taisyti vienÄ pateikto procesinio dokumento trÅ«kumÄ â€“ už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti 2 413 Eur žyminį mokestį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

26. Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jis turi teisę iki apeliacinės instancijos teismo nustatyto termino žyminiam mokesčiui sumokėti pabaigos pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti atsakovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , prie praÅ¡ymo pridedant įrodymus, patvirtinančius praÅ¡ymo pagrįstumÄ (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį. Nustatyti atsakovui D. A. terminÄ iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytam prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti – už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti 2 413 Eur žyminį mokestį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Lozoraitytė