8d5a4189-8ff4-4ab3-9e62-7f5ba87bf4b2 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                            Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2ATP-14-658/2012                                      Teisminio proceso numeris 4-28-3-01625-2012-6                                   Teismo procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.7. (S)   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 12 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo pirmininkas – Nerijus Meilutis, gavęs Marijampolės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. II-49 -416/2012 su S. M. skundu dėl Marijampolės AVPK kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo bÅ«rio vado – Norberto VyÅ¡niausko nutarimo, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. administracine nuobauda – įspėjimu, n u s t a t ė:

             Marijampolės rajono apylinkės teisme gavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ su S. M. skundu, skundas paskirtas nagrinėti Å¡io teismo teisėjai – Audronei Å iupÅ¡inskaitei, kuri 2012-11-26 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino ir nusiÅ¡alinimÄ motyvavo tuo, kad skundÄ padavęs asmuo esantis Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyriausiasis specialistas, laikinai einantis vieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigas, o ji, kaip teisėja, esanti su skundÄ padavusiu asmeniu pažįstama, kadangi jis atstovauja Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kitose administracinių teisės pažeidimų bylose.

Teismo pirmininkė 2012-11-26 nusiÅ¡alinimÄ patvirtino.              BylÄ paskyrus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui, Å¡io teismo pirmininkės pavaduotojui – Nerijui Brinevičiui, Å¡is 2012-11-27 nutartimi nuo skundo nagrinėjimo nusiÅ¡alino motyvuodamas tuo, kad jam ne vienÄ kartÄ yra tekę įvairiais klausimais bendrauti su skundÄ padavusiu asmeniu. Teismo pirmininkė 2012-11-27 nusiÅ¡alinimÄ patvirtino.             BylÄ paskyrus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui - Dainiui Gudui, Å¡is 2012-11-28 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino motyvuodamas tuo, kad su skundÄ padavusiu asmeniu teisėjas yra pažįstamas kaip su proceso dalyviu, kuris atstovauja Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kitose administracinių teisės pažeidimų bylose.

Teismo pirmininkė 2012-11-28 nusiÅ¡alinimÄ patvirtino.             BylÄ paskyrus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui Raimundui KruÅ¡iniui, Å¡is 2012-11-29 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino motyvuodamas tuo, kad su skundÄ padavusiu asmeniui – S. M. jam ne kartÄ yra tekę bendrauti kaip su proceso dalyviu, kuris atstovavo Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kitose kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose. Teismo pirmininkė 2012-11-29 nusiÅ¡alinimÄ patvirtino.             BylÄ paskyrus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui – Laimondui Noreikai, Å¡is 2012-11-29 nutartimi nuo jos nagrinėjimo nusiÅ¡alino motyvuodamas tuo, kad skundÄ padavęs asmuo ne kartÄ yra atstovavęs Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose ir teisėjui su juo, kaip su proceso dalyviu, ne kartÄ yra tekę bendrauti.

Teismo pirmininkė 2012-11-29 nusiÅ¡alinimÄ patvirtino.             Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas – Nerijus Brinevičius 2012-11-30 nutartimi pagal analogijÄ taikydamas LR BPK 229 str., persiuntė bylÄ Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimÄ dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, kadangi nuo bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alinus visiems Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjams, kurie yra paskirti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, Marijampolės rajono apylinkės teisme neliko teisėjų, galinčių iÅ¡nagrinėti S. M. skundÄ .                          Administracinio teisės pažeidimo byla su administracine tvarka nubausto asmens – S. M. perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančiam apylinkės teismui.

             Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja teisėjo nuÅ¡alinimo/nusiÅ¡alinimo nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo bei bylos perdavimo iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui, jeigu teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti bylÄ , klausimų. Vadinasi, sprendžiant minėtus klausimus yra taikytina įstatymo analogija (analogia legis), t. y. teisės normų aktų (įstatymų) normos, reglamentuojančios panaÅ¡ius (giminingus) teisinius santykius.

Administracinis teisės pažeidimas, kaip ir baudžiamasis nusižengimas ir baudžiamasis nusikaltimas yra toks teisei prieÅ¡ingas asmens elgesys, kuriuo yra pažeidžiami imperatyvÅ«s vieÅ¡osios teisės sričiai priskiriamų teisės Å¡akų normų reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apygardos teismo pirmininkas, spręsdamas klausimÄ dėl bylos perdavimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Pastarojo 229 str. yra numatyta galimybė perduoti bylÄ iÅ¡ vieno teismo kitam, kai yra siekiama užtikrinti teisingumo interesus.             Nagrinėjamu atveju visi Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai, kurie yra paskirti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, nuo S. M. skundo nagrinėjimo nusiÅ¡alino, kadangi skundÄ pateikęs asmuo, atlikdamas savo tarnybines funkcijas, nuolat atstovauja Marijampolės AVPK Kalvarijos PK administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose asmenys yra patraukti administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažnai su minėtu asmeniu kaip su proceso dalyviu bendrauja.

Teismo pirmininkė teisėjų nusiÅ¡alinimus patvirtino, todėl apylinkės teisme neliko administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių teisėjų, kurie galėtų iÅ¡nagrinėti S. M. skundÄ .             Kaip minėta, pagal įstatymo analogijÄ taikytino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. numato galimybę perduoti bylÄ iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui, kai tokį poreikį nulemia teisingumo interesai.

Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ reikalaujant, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas, jo pažeistos ar ginčijamos teisės ginamos procesine tvarka, reiÅ¡kia ir teisę į tinkamÄ procesÄ (angl. - due process of law) kuri užtikrinama, kai Å¡alių ginÄÄ nagrinėja nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, yra vienas iÅ¡ pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina Å¡alių teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, jos paÅ¡alinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusiÅ¡alinimu, nuÅ¡alinimu).              Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ .

Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos Å¡alims.

Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogÄ stauti, privalo nusiÅ¡alinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Atitinkamai ir LR BPK 58 str., reglamentuojantis nuÅ¡alinimo baudžiamajame procese institutÄ , numato, kad pagrindÄ nuÅ¡alinimui (nusiÅ¡alinimui) sudaro proceso dalyvių motyvuotai nurodomos bet kokios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Nagrinėjamu atveju skundÄ padavęs asmuo, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, nuolat dalyvauja teismo procesuose atstovaudamas institucijÄ â€“ Marijampoplės AVPK Kalvarijos PK kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose, todėl pagal pareigas nuolatos bendrauja su administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančiais Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjais.

Kaip minėta, teismo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektu. Nors aptariamu atveju administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai ir nėra patys asmeniÅ¡kai suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau vertinant objektyviuoju aspektu, objektyviam stebėtojui situacija gali kelti abejonių. Nuolatos susidurdami su skundÄ padavusiu asmeniu teismo procesuose, jį pažinodami, Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai, kuriems yra priskirtas administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimas, gali bÅ«ti neobjektyvÅ«s, tendencingi, t. y. pernelyg palankÅ«s skundÄ padavusio asmens atžvilgiu arba turėti jo atžvilgiu iÅ¡ankstinių neigiamų nuostatų, o tai gali turėti įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir teisingo bei pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui.

Vadinasi, pripažintina, jog teisingumo interesai nulemia reikalingumÄ perduoti bylos nagrinėjimÄ kitam apygardos teritorijoje veikiančiam tos pačios pakopos teismui.Parinkdamas teismÄ , kuriam perduotinas bylos nagrinėjimas, apygardos teismo pirmininkas laiko esant tinkamiausia perduoti bylÄ Lazdijų rajono apylinkės teismui. Pirma, Å¡io apylinkės teismo veiklos teritorija ribojasi su Marijampolės rajono apylinkės teismo teritorija, todėl teismo atstumas nuo gyvenamosios (buveinės) vietos netaps kliÅ«timi proceso dalyviams atvykti į teismo posėdžius ar dalyvauti kituose teismo atliekamuose procesiniuose veiksmuose.

Antra, Lazdijų rajono apylinkės teismo darbo krÅ«vis santykinai yra vienas mažesnių Kauno teisminėje apygardoje, todėl bylos perdavimas neprieÅ¡tarauja apygardos teismo pirmininko siekiui visomis priemonėmis siekti, kad apylinkių teismų teisėjų darbo krÅ«vis bÅ«tų įmanomai labiau subalansuotas. Trečia, Lazdijų rajono savivaldybė nepriklauso Marijampolės AVPK veiklos teritorijai, todėl tai prisidės prie objektyvaus skundo iÅ¡nagrinėjimo užtikrinimo.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta ir pagal analogijÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str., 229 str., Kauno apygardos teismo pirmininkas n u t a r i a:

             Administracinio teisės pažeidimo bylÄ su S. M. skundu dėl Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo bÅ«rio vado – Norberto VyÅ¡niausko 2012-11-15 nutarimo perduoti nagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teismui.             BylÄ su nutartimi pasiųsti Lazdijų rajono apylinkės teismui.             PatvirtintÄ nutarties kopijÄ pasiųsti Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo – Nerijaus Brinevičiaus žiniai.             Apie bylos perdavimÄ informuoti proceso dalyvius pasiunčiant jiems lydimųjų raÅ¡tų kopijas.             Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teismo pirmininkas                                                                    Nerijus Meilutis