Legislator Case Law & Legislation
8d5a10c6-bf89-4acf-aa68-5243443ec643 AI generated

8d5a10c6-bf89-4acf-aa68-5243443ec643 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 8d5a10c6-bf89-4acf-aa68-5243443ec643
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti pareiÅ¡kėjos atleidimÄ iÅ¡ Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorės pareigų neteisėtu ir panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymÄ Nr. 1P-1335 „Dėl E. S. atleidimo iÅ¡ pareigų“ (toliau – ir Ä®sakymas);

Legislator headnote

AI generated

8d5a10c6-bf89-4acf-aa68-5243443ec643 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėja yra lojali muitinei bei Lietuvos valstybei, stengiasi saugoti įstaigos bei savo nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ , pareiÅ¡kėja neturėjo tarnybinių nuobaudų, nebuvo bausta administracine tvarka, visuomet buvo pareiginga, atsakinga ir kvalifikuota pareigÅ«nė. PareiÅ¡kėja pažymi, kad atsakovas nevertino kitų įvykio aplinkybių ir paaiÅ¡kinimų, kad objektyviÄ jÄ prasme pareiÅ¡kėja nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ir nebuvo jokių apsvaigimo fiziologinių bei psichinių požymių, kÄ patvirtino medicinos įstaigoje atliktas jos bÅ«klės patikrinimas ir mediko pateikta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja „šiuo metu blaivi, vairuoti gali“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI3-1980-541/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00147-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. S. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei grÄ Å¾inimo į pareigas, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma:

1) pripažinti pareiÅ¡kėjos atleidimÄ iÅ¡ Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorės pareigų neteisėtu ir panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymÄ Nr. 1P-1335 „Dėl E. S. atleidimo iÅ¡ pareigų“ (toliau – ir Ä®sakymas);

2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorės pareigas;

3) priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ pareigų iki grÄ Å¾inimo į jas;

4) priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo visas pareiÅ¡kėjos patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad Ä®sakymas priimtas atsižvelgiant į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1B-521 sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 7B-3970 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorės E. S. veiksmų“ (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažemino muitinės pareigÅ«no vardÄ , kadangi 2019 m. birželio 1 d. neuniformuota, ne tarnybos metu vairavo automobilį neblaivi (0,87 prom. alkoholio).

PareiÅ¡kėja su nustatyta faktine aplinkybe, kad 2019 m. birželio 1 d. automobilį vairavo neblaivi, sutinka, tačiau nesutinka su Ä®sakymu bei Komisijos padarytomis iÅ¡vadomis ir mano, kad atsakovas sprendimÄ priėmė iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjęs ir neįvertinęs visų su Å¡iuo įvykiu susijusių bei pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių, dėl ko atsakovo priimtas sprendimas yra neproporcingas pareiÅ¡kėjos padarytam nusižengimui bei neatitinkantis Lietuvos teismų suformuotos praktikos situacijose, kai pareigÅ«nai buvo atleisti iÅ¡ tarnybos, kuomet konstatuotos aplinkybės ir pareigÅ«nų veiksmų pasekmės buvo ypatingai sudėtingos ir vieÅ¡ai žeminančios pareigÅ«no vardÄ visuomenės akyse.

Pareiškėja mano, kad tokių pasekmių jos veiksmai nesukėlė. Pareiškėjos teigimu, Įsakymas bei sudėtinė Įsakymo dalis (Išvada) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi nėra tinkamai pagrįstas teisės aktų normomis, aktu taikomos poveikio priemonės nėra tinkamai motyvuotos, nėra pateikta tinkama veikos kvalifikacija bei jame nėra nurodyta akto apskundimo tvarka.

Kaip antai, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) tarnybinio tyrimo iÅ¡vada turi bÅ«ti suraÅ¡oma ir nuobauda turi bÅ«ti skiriama tik už tÄ tarnybinį nusižengimÄ , apie kurio padarymÄ nustatyta tvarka praneÅ¡ta nusižengimo padarymu įtariamam pareigÅ«nui. Å iuo gi atveju patikrinimÄ atlikusi Komisija IÅ¡vadoje nepagrįstai nurodo kitas papildomas teisės aktų nuostatas, kurios nebuvo nurodytos pareiÅ¡kėjai pateiktame praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo, dėl ko pareiÅ¡kėjai nebuvo sudarytos sÄ lygos dėl jų pateikti paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjos teisė gintis nuo jai reiÅ¡kiamo įtarimo galimai įvykdžius neteisėtÄ veikÄ , kuri kvalifikuota kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas, pažeista.

PareiÅ¡kėja teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sÄ lygų pareigÅ«no vardo pažeminimui konstatuoti, mat Å¡iuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos veikos pasekmės galėtų bÅ«ti vertinamos kaip akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos autoritetÄ , griaunančios pasitikėjimÄ muitine ar jÄ kompromituojančios. Visų pirma, pareiÅ¡kėjai už vairavimÄ neblaiviai administracinio nusižengimo byloje buvo paskirta 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių.

Todėl, pareiÅ¡kėjos manymu, pats įvykis, administracinės nuobaudos paskyrimas ir su įvykio tyrimu darbovietėje atliktos tarnybinio patikrinimo procedÅ«ros yra pakankamos prevencinės priemonės, garantuojančios, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Nurodytomis priemonėmis buvo pasiekta teisinga pusiausvyra už minėtÄ pažeidimÄ , o atsakovo priimtas sprendimas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų yra perteklinė ir neproporcinga priemonė vertinant visas įvykio aplinkybes. Antra, Komisija, spręsdama klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos atliktų veiksmų, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-903/2019, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos AVPK KPT) 2019 m. birželio 17 d. priimtas nutarimas Nr. 30-ANR_N-8302-2019, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta 800 Eur bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių.

Å ioje administracinio nusižengimo byloje teismas nesprendė jokių su tariamu muitinės pareigÅ«no vardo pažeminimu susijusių aplinkybių, t. y. teismas nevertino pareiÅ¡kėjos veikimo ar neveikimo, kaltės bei ar tokia veika akivaizdžiai žemina muitinės autoritetÄ . Tuo tarpu Komisija turėjo atskirai aiÅ¡kintis visų aplinkybių (pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt.) visumos egzistavimÄ . Kaip antai, atsakovas visiÅ¡kai nenurodo, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos kaltė, kodėl ir kokius konkrečiai pareiÅ¡kėjos veiksmus atsakovas nurodo kaip „kaltus“.

Pareiškėja nurodo, kad įvykis užfiksuotas ne tarnybos metu, paraiškėjai esant neuniformuotai, įvykis ir/ar su juo susijusi informacija nebuvo paviešinta, t. y. apie jį niekada nebuvo pranešta jokiose žiniasklaidos priemonėse, informacija nebuvo jokiu kitu būdu pateikta visuomenei ar kitaip išplatinta. Taip pat dėl įvykio jokiems tretiesiems asmenims ir/ar jokiam turtui nebuvo padaryta, jokia tiesioginė žala ir nekilo jokie neigiami padariniai, pareiškėja pakluso ir vykdė visus kelių policijos pareigūnų nurodymus.

PareiÅ¡kėja yra lojali muitinei bei Lietuvos valstybei, stengiasi saugoti įstaigos bei savo nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ , pareiÅ¡kėja neturėjo tarnybinių nuobaudų, nebuvo bausta administracine tvarka, visuomet buvo pareiginga, atsakinga ir kvalifikuota pareigÅ«nė. PareiÅ¡kėja pažymi, kad atsakovas nevertino kitų įvykio aplinkybių ir paaiÅ¡kinimų, kad objektyviÄ jÄ prasme pareiÅ¡kėja nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ir nebuvo jokių apsvaigimo fiziologinių bei psichinių požymių, kÄ patvirtino medicinos įstaigoje atliktas jos bÅ«klės patikrinimas ir mediko pateikta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja „šiuo metu blaivi, vairuoti gali“.

IÅ¡vada pateikta 2019 m. birželio 1 d. 9 val., t. y. praėjus vos 1 val. 16 min. nuo pažeidimo užfiksavimo. Mediko iÅ¡vada nėra panaikinta, ji yra galiojanti, joje konstatuoti faktai yra aktualÅ«s Å¡ioje byloje. Å i iÅ¡vada patvirtina pareiÅ¡kėjos teiginius, kad ryte (iÅ¡ vakaro iÅ¡gėrusi dvi taures vyno) pagal savo fiziologinę bÅ«klę ji pagristai ir objektyviai galėjo nesuprasti ir nesuprato, jog organizme galėjo bÅ«ti likęs leistinÄ ribÄ Å¡iek tiek virÅ¡ijantis alkoholio kiekis. Å is medicininis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu nebuvo jokių neblaivumo fiziologinių ar psichologinių požymių, taip pat patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjos kaltę apskritai, kadangi, kaip matyti, Å¡ie veiksmai atlikti netyčia, dėl neatsargumo.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad IÅ¡vadoje konstatuota, jog pareiÅ¡kėja savo padarytu pažeidimu Å¡iurkščiai pažeidė Etikos kodekso normas bei savo veiksmais ir dėl jų kilusiomis pasekmėmis pažemino muitinės pareigÅ«no vardÄ . Å i atsakovo pozicija suponuoja, kad atsakovas tokius pareigÅ«nų veiksmus laiko nepriimtinais bei netoleruotinais, tačiau nuo 2019 m. birželio 2 d. iki pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ pareigų 2019 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kėja ėjo savo pareigas. Atsakovas nuo 2019 m. birželio 2 d. nesiėmė absoliučiai jokiu veiksmų tam, kad apribotų pareiÅ¡kėjos tariamai daroma žalÄ muitinės reputacijai.

Nors Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) aiÅ¡kiai įtvirtinta teisė nuÅ¡alinti pareigÅ«nÄ nuo pareigų, jeigu tarnybinio patikrinimo metu pareigÅ«no veikoje įžvelgiama pareigÅ«no vardo pažeminimo požymių, tačiau atsakovas tokia teise nepasinaudojo. Vertinant tai, suponuojama iÅ¡vada, kad atsakovas nelaiko, jog dėl pareiÅ¡kėjos atliktų veiksmų buvo padaryta akivaizdi žala muitinės reputacijai visuomenės akyse. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad atsakovas visiÅ¡kai nevertino ir kitų su pareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai susijusių aplinkybių bei faktų (Å¡eiminės padėties, finansinių įsipareigojimų, sveikatos bÅ«klės ir kt.).

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad kitose bylose, kuriose konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimas ir pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, tų pareigÅ«nų atlikti veiksmai yra ženkliai sudėtingesnio pobÅ«džio nei pareiÅ¡kėjos, t. y. dažnu atveju neblaivumo lygis yra sunkus ar vidutinis, sugadinamas ar sunaikinamas svetimas turtas, nepaklÅ«stama pareigÅ«nų nurodymams, jiems prieÅ¡inamasi, vieÅ¡ai elgiamasi nepadoriai ir pan. PareiÅ¡kėja pažymi, kad Komisija IÅ¡vadoje nurodo, kad pareiÅ¡kėja pažeidė ir Etikos kodekso 23 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad muitinės darbuotojas neturi piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas ne medicinos tikslai), tačiau Å¡is atsakovo teiginys yra nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės bei Å¡meižiantis pareiÅ¡kėjÄ , kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja piktnaudžiauja alkoholiu ar kažkokiomis kitomis medžiagomis.

PareiÅ¡kėja teismui pateikė raÅ¡ytinius 2020 m. balandžio 27 d. praÅ¡ymÄ ir 2020 m. gegužės 19 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriuose papildomai paaiÅ¡kino, kad jai yra žinomi du konkretÅ«s atvejai (vykę 2017-2018 metais), kada Muitinės departamento pareigÅ«nės buvo užfiksuotos neblaivios (viena neblaivi miegojo ant suoliuko vieÅ¡oje vietoje, kita sulaikyta važiuojanti dviračiu neblaivi). Nei vienu iÅ¡ minėtų atvejų pareigÅ«nės iÅ¡ pareigų dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo atleistos nebuvo.

Todėl ne visais be iÅ¡imties atvejais atsakovas priima sprendimÄ atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ pareigų dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo nustačius, kad jis buvo neblaivus. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pareiÅ¡kėjos atveju galimai pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principus. Å iuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėja taip pat atkreipė dėmesį, kad Valstybinė asmens duomenų inspekcija (toliau – ir Inspekcija), iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl atsakovo veiksmų pavieÅ¡inant IÅ¡vadÄ , 2020 m. kovo 16 d. sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos duomenys atsakovo interneto svetainėje buvo paskelbti neteisėtai.

Atsakovas Å¡iuo atveju taip pat pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principus, kadangi pagal Inspekcijoje sprendime minimÄ apraÅ¡Ä , turi bÅ«ti skelbiama tik bendra informacija apie padarytus tarnybinius pažeidimus, o ne visa tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada. PareiÅ¡kėja Å¡iuose 2020 m. balandžio 27 d. praÅ¡yme ir 2020 m. gegužės 19 d. pareiÅ¡kime teismo prašė įpareigoti atsakovÄ :

1) pateikti informacijÄ ir dokumentus, susijusius su aukščiau minėtais atvejais, kai muitinės pareigÅ«nės buvo užfiksuotos neblaivios vieÅ¡oje vietoje, tačiau nebuvo atleistos iÅ¡ pareigų;

2) paaiÅ¡kinti, ar minimais atvejais buvo atliktas tarnybinis patikrinimas; dėl kokių priežasčių buvo nesivadovauta Å¡ioje byloje Muitinės departamento deklaruojama neva kategoriÅ¡ka nuostata, kad visais be iÅ¡imties, pareigÅ«nas yra atleidžiamas iÅ¡ pareigų, konstatavus jo/jos neblaivumÄ ;

3) ar Lietuvos muitinėje per pastaruosius 5 metus yra buvę kitų atvejų, kuomet buvo konstatuotas muitinės pareigÅ«no (-ės) neblaivumas (nesvarbu kokio lygio ir kokiomis aplinkybėmis be ar tarnybos, ar ne tarnybos metu), tačiau pareigÅ«nas (-ė) nebuvo atleistas iÅ¡ pareigų taikant jam griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ ;

4) ar visais atvejais buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai tokio/-ų pareigÅ«no (-ės) atžvilgiu? Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjos skundo teiginiai, jog Ä®sakymas ir IÅ¡vada neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nepagrįstas teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės nemotyvuotos, nepateikta veikos kvalifikacija, yra abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėja nepateikia argumentų, pagrindžiančių Å¡iÄ pozicijÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, Ä®sakymas paremtas teisės aktų normomis, kurios leidžia priimti Ä®sakyme nurodytÄ sprendimÄ , taip pat pareiÅ¡kėjai jokios poveikio priemonės taikomos nebuvo. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai 2019 m. lapkričio 8 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-3652 (toliau – ir PraneÅ¡imas), kuriame buvo aiÅ¡kiai suformuluota, kad pareiÅ¡kėja vairuodama transporto priemonę neblaivi galimai pažemino pareigÅ«no vardÄ . BÅ«tent Å¡ias aplinkybės ir turėjo paaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėja, kÄ ir padarė pateikdama paaiÅ¡kinimÄ Komisijai.

Taigi, pareiÅ¡kėjai buvo sudarytos sÄ lygos ir ji turėjo galimybę paaiÅ¡kinti faktines aplinkybes dėl galimo pareigÅ«no vardo pažeminimo fakto. PraneÅ¡ime nurodyti galimai pažeisti teisės aktai yra analogiÅ¡ki IÅ¡vados konstatuojamoje dalyje nurodytiems pareiÅ¡kėjos pažeistiems teisės aktams, taigi, IÅ¡vadoje (lyginant su praneÅ¡imu) nėra nei vieno papildomo teisės akto, kurį pareiÅ¡kėja pažeidė. Atsakovas pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, Komisija, spręsdama klausimÄ dėl pareigÅ«no atsakomybės ne tik turi teisę, bet ir privalo vadovautis visais tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, tame tarpe ir Klaipėdos aplinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-903/2019.

Å iuo atveju Komisija, lygiai taip pat kaip ir Klaipėdos apylinkės teismas, įvertino Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 156 pateiktÄ informacijÄ ir padarė analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kaip ir Klaipėdos apylinkės teismas, todėl nėra suprantamas pareiÅ¡kėjos teiginys, kad Komisija negalėjo sutikti su Klaipėdos apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, IÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai ir motyvuotai nurodoma kaltės forma ir kokius pareiÅ¡kėjos veiksmus Komisija laiko kaip pažeidimÄ .

Kaip antai, IÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodoma, kad Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorė E. S. 2019 m. birželio 1 d. apie 7.44 val., neuniformuota, ne tarnybos metu, vairuodama automobilį, bÅ«dama neblaivi (0,87 prom. alkoholio), Å¡iurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888 (2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1B-110 redakcija) (toliau – ir Etikos kodeksas), 7.4.1, 7.8.7, 22.1, 22.3 papunkčių ir 23 punkto reikalavimus bei sulaužė 2013 m. lapkričio 29 d. duotÄ muitinės pareigÅ«no priesaikÄ .

IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad tokiu savo elgesiu E. S. akivaizdžiai pažemino muitinės autoritetÄ ir sumažino visuomenės pasitikėjimÄ muitine ir jos pareigÅ«nais, sukėlė abejonių dėl muitinės pareigÅ«nų patikimumo ir jų gero vardo, dėl to nukentėjo muitinės prestižas ir pareigÅ«no reputacija, buvo pažemintas muitinės pareigÅ«no vardas. Atsakovas pažymi, kad pareigÅ«no kaltų veiksmų pavieÅ¡inimas nėra bÅ«tina sÄ lyga pripažinti tam tikrus pareigÅ«no kaltus veiksmus žeminančiais pareigÅ«no vardÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju negalima teigti, kad visuomenė visiÅ¡kai nesužinojo apie pareiÅ¡kėjos vairavimÄ esant neblaiviai, kadangi policijos pareigÅ«nai, kurie persiuntė informacijÄ pareiÅ¡kėjos darbdaviui – Muitinės departamentui, muitinės darbuotojai, kurie Å¡iÄ informacijÄ apdorojo, taip pat valstybės tarnautojai, kurie atliko tarnybinį patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, Å¡iÄ informacijÄ sužinojo, o tai jau yra visuomenės dalis, kurie neigiamÄ Ä¯vaizdį apie muitinėje dirbančius pareigÅ«nus susidarė.

Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėja yra statutinė valstybės tarnautoja ir jai keliami aukÅ¡tesni reikalavimai net tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. PareigÅ«no vardo pažeminimo faktas turi bÅ«ti konstatuojamas visais atvejais, jei pareigÅ«nas vairavo transporto priemonę neblaivus (esant neblaivumo faktÄ patvirtinantiems dokumentams), kadangi tokiais veiksmais akivaizdžiai yra pažeidžiama visuomenėje galiojantys įprasti moralės nuostatai ir teisėti lÅ«kesčiai. Taigi, IÅ¡vadoje tiek pareiÅ¡kėjos kaltė, tiek akivaizdus muitinės sistemos autoriteto žeminimo faktas yra įrodytas.

Atsakovas dėl pareiÅ¡kėjos teiginių, kad jis nesiėmė jokių veiksmų, kad atribotų pareiÅ¡kėjÄ nuo daromos žalos muitinės reputacijai, nes pareiÅ¡kėja nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. atleidimo iÅ¡ pareigų dirbo, pažymi, kad pareiÅ¡kėja Klaipėdos apylinkės teismui ginčijo blaivumo faktÄ . Todėl tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas bÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės (abejonės dėl pareiÅ¡kėjos neblaivumo). PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, per nurodytÄ laikotarpį ji skatinta nebuvo, jai buvo mokama priemoka už padidintÄ darbo krÅ«vį poste.

Atsakovas neneigia, kad savo darbo funkcijas pareiÅ¡kėja atliko gerai, tačiau tai Å¡iuo atveju nereikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl pareigÅ«no vardo pažemino. Kaip antai, pareiÅ¡kėja atleista Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo, ir tai nėra tarnybinė nuobauda, kuriÄ galima Å¡velninti, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, ankstesnę tarnybÄ ir pan. Kadangi teisės aktai numato tik atleidimÄ iÅ¡ tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kalbant apie proporcingumÄ yra nereikÅ¡mingi.

Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos teismui pateiktus papildomus rašytinius prašymus, nurodė, kad priešingai nei prašyme teigia pareiškėja, atsakovo pozicija grindžiama ne tik faktu, kad pareiškėjas buvo užfiksuota neblaivi, bet ir faktu, jog pareiškėja būdama neblaivi vairavo automobilį. Pareiškėjos minimi atvejai yra netapatūs, nes pareigūnai transporto priemonių nevairavo, todėl skiriasi visiškai skiriasi faktinės aplinkybės ir duomenys nėra aktualūs nagrinėjamai bylai.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nurodomas pažeidimas dėl netinkamai paskelbtos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados nėra susijęs su nagrinėjama byla dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo teisėtumo. Teismas konstatuoja: Byloje kilęs ginčas dėl Muitinės departamento 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1P- 1335„Dėl E. S. atleidimo iÅ¡ pareigų“ teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas visų pirma pasisako dėl pareiÅ¡kėjos teismui pateiktų papildomų praÅ¡ymų įpareigoti atsakovÄ pateikti duomenis, susijusius su atvejais, kai pareigÅ«nės buvo užfiksuotos neblaivios vieÅ¡oje vietoje, tačiau nebuvo atleistos iÅ¡ pareigų, taip pat įpareigoti atsakovÄ paaiÅ¡kinti, ar nurodytais atvejais buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ar per pastaruosius 5 metus yra buvę atvejų, kuomet konstatuotas muitinės pareigÅ«no neblaivumas, tačiau pareigÅ«nas nebuvo atleistas iÅ¡ pareigų ir kt.

Pažymėtina, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjos praÅ¡omi duomenys nėra susiję su Å¡ia individualia tarnybinio ginčo byla, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl papildomų duomenų iÅ¡reikalavimo ir paaiÅ¡kinimų apie kitų muitinės pareigÅ«nų galimai atliktus neteisėtus veiksmus pateikimo netenkinamas (56 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Klaipėdos AVPK KPT) Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis 2019 m. birželio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_35598-2019 už tai, kad E. S. 2019 m. birželio 1 d. 7 val. 44 min. vairavo transporto priemonę neblaivi, nustatytas lengvas (0,87) prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Klaipėdos AVPK KPT 2019 m. birželio 17 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8302-2019, kuriuo E. S. už tai, kad 2019 m. birželio 1 d. transporto priemonę vairavo neblaivi (nustatytas lengvas (0,87) prom. neblaivumo laipsnis) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 14 punktÄ , skyrė 800 Eur baudÄ bei specialiosios teisės atėmimÄ (teisę vairuoti transporto priemones) 12 mėn. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-903/2018 Klaipėdos AVPK KPT 2019 m. birželio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos muitinės ryšių valdymo centre dirbančių pareigūnų priimtos ir perduotos informacijos akte (2019 m. birželio 2 d.) pateikta informacija, kad 2019 m. birželio 1 d. 9.32 val. iš Policijos departamento budinčio pareigūno gauta informacija, jog 2019 m. birželio 1 d. apie 7.44 val. Klaipėdoje, H. Manto g., sustabdytas nuosavas automobilis, vairuojamas neblaivios (0,87 prom.) neuniformuotos ne tarnybos metu Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnės E. S.; surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1B-521 buvo sudaryta Komisija pareiÅ¡kėjos galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti ir pavesta Komisijai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimÄ ir pateikti motyvuotÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Å iuo įsakymu tarnybinis patikrinimas sustabdytas iki Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o 10 punkte numatytų aplinkybių iÅ¡nykimo.

Muitinės departamentas 2019 m. liepos 26 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (5.46)3B-6048 kreipėsi į Klaipėdos AVPK, kurio prašė informuoti, koks priimtas nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, ir ar minėtas nutarimas įsiteisėjęs. Klaipėdos AVPK Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius Muitinės departamentui pateikė 2019 m. liepos 30 d. raÅ¡tÄ Nr. 30-S-15174(4.68E), kuriame nurodė, kad nutarimÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ priims Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai.

Su Å¡iuo raÅ¡tu taip pat pateikta pareiÅ¡kėjos administracinio nusižengimo byla su pateiktu skundu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, atsakydami į Muitinės departamento 2019 m. rugsėjo 18 d. paklausimÄ Nr. (5.46)3B-7312, 2019 m. spalio 14 d. raÅ¡tu Nr. 50891 atsakovÄ informavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi Klaipėdos AVPK 2019 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-8302-2019 nepakeistas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, atsakydami į Muitinės departamento 2019 m. spalio 29 d. paklausimÄ Nr. (5.46)3B-8595, 2019 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tu Nr. 54964 atsakovÄ informavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 29 d.

Komisija 2019 m. lapkričio 21 d. teikimu „Dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo“ Nr. 7B-3806 kreipėsi į Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojÄ , atliekantį generalinio direktoriaus funkcijas J. M. su siÅ«lymu atnaujinti tarnybinį patikrinimÄ dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorės E. S. veiksmų. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas J. M. 2019 m. lapkričio 21 d. rezoliucija atnaujintas tarnybinis patikrinimas.

Muitinės departamento Komisija 2019 m. lapkričio 21 d. praneÅ¡imu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-3808 (toliau – ir PraneÅ¡imas) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1B-521, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi yra duomenų, jog pareiÅ¡kėja galimai padarė tarnybinį nusižengimÄ , pažemino pareigÅ«no vardÄ : pareiÅ¡kėja 2019 m. birželio 1 d. apie 7.44 val., neuniformuota, ne tarnybos metu, Klaipėdoje, H.

Manto g. vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, nustatytas 0,87 prom. alkoholio girtumas. PraneÅ¡ime nurodyta, kad tokiu savo elgesiu pareiÅ¡kėja galimai sumenkino muitinės autoritetÄ ir sumažino visuomenės pasitikėjimÄ muitine ir jos pareigÅ«nais, sukėlė abejonių dėl muitinės pareigÅ«nų patikimumo ir jų gero vardo, dėl to galimai nukentėjo muitinės prestižas ir pareigÅ«no reputacija, pažemino muitinės pareigÅ«no vardÄ . PraneÅ¡ime taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėja savo veika galimai pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų etikos kodekso 7.4.1, 7.8.7, 22.1, 22.3 ir 23 punktų reikalavimus bei sulaužė 2013 m. lapkričio 29 d. duotÄ muitinės pareigÅ«no priesaikÄ ir raÅ¡tu pateiktÄ Ä¯sipareigojimÄ .

PraneÅ¡ime pareiÅ¡kėjos papraÅ¡yta pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo per 5 darbo dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos ir informuoti, ar pareiÅ¡kėja yra profesinės sÄ jungos narys. PareiÅ¡kėja su Å¡iuo praneÅ¡imu pasiraÅ¡ytinai susipažino 2019 m. lapkričio 21 d. Muitinės departamente 2019 m. lapkričio 28 d. gauti pareiÅ¡kėjos 2019 m. lapkričio 27 d. paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodo, kad ji su praneÅ¡ime nurodytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis sutinka, jų egzistavimo fakto neginčija, dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailisi.

PaaiÅ¡kina, kad dvi taures vyno iÅ¡gėrė iÅ¡ vakaro, ne darbo metu, namuose; iÅ¡ ryto jautėsi gerai ir nebuvo jokių galimo neblaivumo požymių. Po įvykio įforminimo ir neblaivumo nustatymo alkotesteriu, nedelsiant vyko į medicinos įstaigÄ , kur buvo atliktas jos bÅ«klės patikrinimas ir suraÅ¡ytas Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 156 (forma 155-1 /a) (toliau – ir Aktas); Aktas pridėtas prie pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų. Medicininės apžiÅ«ros metu buvo vertinti jos fiziologiniai bei psichologiniai požymiai blaivumui/neblaivumui nustatyti;

Akte pateikta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja yra blaivi, vairuoti gali. Medicinos įstaigoje 9:09 val. buvo atliktas ir tyrimas alkotesteriu, parodė rezultatÄ 0,4 promilės. PareiÅ¡kėja nurodė, kad neatmestina galimybė, kad nustatytas alkoholio kiekis jos organizme užsilaikė ir nebuvo paÅ¡alintas iÅ¡ organizmo per naktį dėl pablogėjusios inkstų veiklos. Aptariamas įvykis įvyko dėl neatsargumo ir netinkamo aplinkybių (savo sveikatos bÅ«klės) įvertinimo, t. y. pareiÅ¡kėja subjektyviÄ ja prasme negalėjo suprasti, kad daro pažeidimÄ .

Mano, kad savo veiksmais nepažeidė Statuto, dėl ko bÅ«tų sÄ lygos taikyti jai tarnybinę atsakomybę, taip pat apie jį nėra ir nebuvo praneÅ¡ta žiniasklaidos priemonėse, informacija nebuvo jokiu kitu bÅ«du pateikta visuomenei ar iÅ¡platinta; dėl įvykio jokiems tretiesiems asmenims ir/ar jokiam turtui nebuvo padaryta, jokia tiesioginė žalÄ ir nekilo, nekilo neigiami padariniai. Pažymi, kad savo elgesiu nesumenkino muitinės autoriteto ir/ar visuomenės pasitikėjimo muitine ir jos pareigÅ«nais, nepadarė žalos muitinės prestižui; yra lojali muitinei bei Lietuvos valstybei, stengiasi saugoti įstaigos bei savo nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ .

PaaiÅ¡kinimuose taip pat nurodo, kad viena pati rÅ«pinasi ir augina nepilnametę dukrÄ , viena pati jÄ iÅ¡laiko, derina tarnybÄ ir rÅ«pinimÄ si Å¡eima, turi sveikatos problemų. Jai paskirta administracinė nuobauda, kuri griežta atsakomybės priemonė, kuriÄ priima ir vykdo. PareiÅ¡kėja prie paaiÅ¡kinimų pridėjo AktÄ . Komisija 2019 m. gruodžio 16 d. parengė IÅ¡vadÄ , kuriÄ 2019 m. gruodžio 17 d., pateikė Muitinės departamento generaliniam direktoriui, ir kurioje konstatavo, jog pareiÅ¡kėja 2019 m. birželio 1 d. apie 7.44 val., neuniformuota, ne tarnybos metu, vairavusi bÅ«dama neblaivi (0,87 prom. alkoholio), Å¡iurkščiai pažeidė Etikos kodekso 7.4.1, 7.8.7, 22.1, 22.3 papunkčių ir 23 punkto reikalavimus bei sulaužė 2013 m. lapkričio 29 d. duotÄ muitinės pareigÅ«no priesaikÄ ;

Etikos kodekso normos pažeistos Å¡iurkščiai, nes Å¡ie pažeidimai atlikti pareiÅ¡kėjai bÅ«nant neblaiviai ir darant vienÄ iÅ¡ sunkiausių KET pažeidimų; tokiu savo elgesiu pareiÅ¡kėja akivaizdžiai pažemino muitinės autoritetÄ ir sumažino visuomenės pasitikėjimÄ muitine ir jos pareigÅ«nais, sukėlė abejonių dėl muitinės pareigÅ«nų patikimumo ir jų gero vardo, dėl to nukentėjo muitinės prestižas ir pareigÅ«no reputacija, buvo pažemintas muitinės pareigÅ«no vardas.

IÅ¡vadoje taip pat pažymėta, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama statutine muitinės pareigÅ«ne ir žinodama, kad kitos dienos rytÄ (2019 m. birželio 1 d.) privalo atvykti į pamainÄ Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste „Centras“, iÅ¡vakarėse vartojo alkoholinius gėrimus; pagal savo pasirinktÄ elgesio modelį, pareigÅ«nė galėjo ir privalėjo suvokti, kad iki jos pamainos darbo pradžios toks apsvaigimas gali natÅ«raliai nepraeiti, o vykdama į tarnybÄ ir netgi tarnybos metu ji gali bÅ«ti neblaivi; pareiÅ¡kėjos tarnybos stažas, profesinės žinios ir gyvenimiÅ¡ka patirtis buvo pakankama tokių aplinkybių tinkamam suvokimui; nenumatydama, kad dėl jos pavojingos veikos gali kilti neigiamos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, pareiÅ¡kėja pasielgė aplaidžiai.

Komisija IÅ¡vadoje Muitinės departamento generaliniam direktoriui pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ pareigų už muitinės pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgdamas į IÅ¡vadÄ , 2019 m. gruodžio 18 d. priėmė Ä®sakymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjÄ atleido iÅ¡ pareigų savo poelgiu pažeminus pareigÅ«no vardÄ . Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas – pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti. Elgesio reikalavimus muitinės pareigÅ«nams, jų bendrÄ sias ir specialiÄ sias pareigas nustato Vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų etikos kodeksas (2019 m. vasario 8 d.

įsakymo Nr. 1B-110 redakcija), kurio 2 punkte nustatyta, kad Å¡io kodekso tikslai – užtikrinti tinkamÄ muitinės darbuotojų funkcijų atlikimÄ , didinti visuomenės pasitikėjimÄ muitine, stiprinti muitinės autoritetÄ , formuoti teigiamÄ muitinės įvaizdį, kurti kÅ«rybingÄ ir geranoriÅ¡kÄ tarnybinę aplinkÄ , puoselėti bendradarbiavimu ir tarpusavio supratimu paremtus muitinės darbuotojų santykius ir užkirsti keliÄ korupcijai. Etikos kodekse, be kita ko, nustatyta, kad vadovaudamasis padorumo principu, muitinės darbuotojas privalo laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų (taikoma tik muitinės pareigÅ«nui) (7.4.1 papunktis); vadovaudamasis pavyzdingumo ir profesionalumo principu, muitinės darbuotojas privalo nepriekabiauti, vieÅ¡ai nesirodyti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežeminti muitinės darbuotojo orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimÄ muitine ir jos darbuotojais (7.8.7 papunktis); ne tarnybos metu muitinės darbuotojas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos darbuotojų patikimumo ir gero vardo (22.1 papunktis); privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir muitinės darbuotojo reputacija (22.3 papunktis); muitinės darbuotojas neturi piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas ne medicinos tikslais (23 punktas).

Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nai už tarnybinius nusižengimus ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančiÄ veikÄ tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymÄ . Vertinant byloje susiklosčiusiÄ faktinę ir teisinę situacijÄ , pažymėtina, kad ginčijamu Ä®sakymu pareiÅ¡kėja atleista Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo. Å is atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda.

Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas inter alia (lot. be kita ko) yra skirtas tam, kad bÅ«tų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ Â (LVAT 2008 m. kovo 12 d.  nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011). AiÅ¡kinant Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , bÅ«tina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 4 dalimi.

LVAT (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Taigi pareigÅ«no atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nas, prieÅ¡ pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigÅ«nas asmeniÅ¡kai prisiekia iÅ¡tikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenti muitinės pareigÅ«no garbei ir orumui.

Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Visų pirma pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad pareigūno vairavimo neblaiviam faktas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (šiuo metu 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto) taikymo prasme vertinamas (kvalifikuojamas) kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr. pvz. 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012).

PareiÅ¡kėjos teigimu, IÅ¡vadoje atsakovas visiÅ¡kai nenurodo, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos kaltė, kodėl ir kokie pareiÅ¡kėjos veiksmai laikomi kaltais. PareiÅ¡kėjos manymu, Komisija neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-903/2019, kadangi Å¡ioje byloje teismas nesprendė jokių su tariamu muitinės pareigÅ«no vardo pažeminimu susijusių aplinkybių – teismas nevertino pareiÅ¡kėjos veikimo ar neveikimo, kaltės bei ar tokia veika akivaizdžiai žemina muitinės autoritetÄ .

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų, visų pirma pažymi, kad Išvadoje aiškiai nurodoma, jog „Klaipėdos TM inspektorė E. S., atliekanti pareigas Klaipėdos krovinių poste „Centras“, 2019-06-01 apie 7.44 val., neuniformuota, ne tarnybos metu, Klaipėdoje, H. Manto g. vairavusi automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (0,87 prom. alkoholio), šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888 (2019 m. vasario 8 d.

įsakymo Nr. 1B-110 redakcija), 7.4.1, 7.8.7, 22.1, 22.3 papunkčių ir 23 punkto reikalavimus bei sulaužė 2013-11-29 duotÄ muitinės pareigÅ«no priesaikÄ . Tokiu savo elgesiu E. S. akivaizdžiai pažemino muitinės autoritetÄ ir sumažino visuomenės pasitikėjimÄ muitine ir jos pareigÅ«nais, sukėlė abejonių dėl muitinės pareigÅ«nų patikimumo ir jų gero vardo, dėl to nukentėjo muitinės prestižas ir pareigÅ«no reputacija, buvo pažemintas muitinės pareigÅ«no vardas“.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, iÅ¡ pacituotos IÅ¡vados iÅ¡traukos yra aiÅ¡kiai matyti, kokius pareiÅ¡kėjos veiksmus atsakovas laiko kaltais ir žeminančiais pareigÅ«no vardÄ . Sutiktina su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad Klaipėdos apylinkės teismas minėtoje administracinio nusižengimo byloje nevertino pareiÅ¡kėjos veiksmų muitinės pareigÅ«no vardo pažeminimo kontekste, tačiau prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, atsakovas turėjo pagrindÄ vadovautis minėta Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, kadangi joje buvo patvirtintas faktas, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. birželio 1 d. nurodytu laiku transporto priemonę vairavo neblaivi.

IÅ¡ IÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, matyti, kad Komisija, spręsdama dėl pareiÅ¡kėjos atsakomybės, vadovavosi visais tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, įskaitant Klaipėdos apylinkė teismo nutartį bei Medicinos apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktÄ Nr. 156. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos veiksmai jokių pasekmių atsakovui nesukėlė, įvykis, kad ji automobilį vairavo neblaivi, nebuvo pavieÅ¡intas, kas pareiÅ¡kėjos teigimu, nesudarė pagrindo konstatuoti pareigÅ«no vardo pažeminimo.

Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais nesutinka. Visų pirma teismas pažymi, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (Å¡iais aspektais žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–453/2010; 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–2659/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552–2737/2012; 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–1561/2008).

Automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. PareigÅ«no elgesys, kai jis vairuoja automobilį neblaivus ir padaro vienÄ iÅ¡ sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – akivaizdžiai menkina, žemina sistemos, kurioje pareigÅ«nas dirba, autoritetÄ . Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos atliktų neteisėtų veiksmų pobÅ«dis – automobilio vairavimas esant neblaiviai – akivaizdus kirtimasis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis lemia pasekmes – akivaizdų muitinės autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ .

Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, jog niekas apie konfliktÄ nesužinojo, konfliktas nebuvo paskleistas vieÅ¡ai, pažymėtina, kad surinkta raÅ¡ytinių įrodymų visuma patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes –pareiÅ¡kėja buvo sustabdyta ir patikrinta Klaipėdos AVPK pareigÅ«nų, kurie apie tai, jog ji yra muitinės darbuotoja, žinojo pildant 2019 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_35598-2019, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn darbovietė – Klaipėdos teritorinė muitinė.

Apie pareiÅ¡kėjos darbo vietÄ buvo žinoma Klaipėdos AVPK pareigÅ«nei ir teismui, kurie nagrinėjo administracinio nusižengimo bylas dėl pareiÅ¡kėjos padaryto KET pažeidimo – automobilio vairavimo esant neblaiviai. Apie pareiÅ¡kėjos padarytÄ pažeidimÄ buvo žinoma ir Muitinės departamento darbuotojams, atliekantiems tarnybinį patikrinimÄ pareiÅ¡kėjos. Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime, kad tiek Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai, teismas, Muitinės darbuotojai taip pat yra visuomenės dalis.

Teismas Å¡iuo aspektu taip pat pažymi, kad LVAT savo praktikoje ne kartÄ yra konstatavęs, jog pareigÅ«no padarytos veikos įvertinimui nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) vieÅ¡ai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje (LVAT administracinė byla Nr. A-143-231/2008, Nr. A-662-1409/2010 ir kt.). Taigi, pareigÅ«no kaltų veiksmų pavieÅ¡inimas nėra bÅ«tina sÄ lyga pripažinti tam tikrus pareigÅ«no kaltus veiksmus žeminančiais pareigÅ«no vardÄ (LVAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–465/2013).

PareiÅ¡kėjos teigimu, buvo apribota jos teisė pateikti paaiÅ¡kinimus dėl IÅ¡vadoje nurodomų teisės papildomų aktų nuostatų, kadangi Å¡ių teisės aktų nuostatos nebuvo nurodytos PraneÅ¡ime, dėl ko pareiÅ¡kėja negalėjo dėl Å¡ių nuostatų pasiaiÅ¡kinti. Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjos taip pat nesutinka, kadangi, kaip matyti iÅ¡ PraneÅ¡imo turinio, jame aiÅ¡kiai nurodoma, kad pareiÅ¡kėja, vairuodama transporto priemonę neblaivi, galimai pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Tad bÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių ir turėjo pasiaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėja ir ji tai padarė Komisijai pateikdama iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ . Be to, praneÅ¡ime nurodyti galimai pažeisti teisės aktai yra analogiÅ¡ki IÅ¡vados konstatuojamoje dalyje nurodytiems pareiÅ¡kėjos pažeistiems teisės aktams. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai teisė Komisijai pateikti paaiÅ¡kinimus dėl galimo pareigÅ«no vardo pažeminimo pareiÅ¡kėjai automobilį vairuojant neblaiviai buvo užtikrinta tinkamai.

PareiÅ¡kėja skunde pažymi, kad IÅ¡vados teiginys, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Etikos kodekso 23 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad muitinės darbuotojas neturi piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas ne medicinos tikslai), yra nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės bei Å¡meižiantis pareiÅ¡kėjÄ , kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja piktnaudžiauja alkoholiu ar kažkokiomis kitomis medžiagomis. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju piktnaudžiavimo alkoholiu sÄ voka yra siejama su neblaivumo vairuojant automobilį faktu – pareiÅ¡kėjai vartojant alkoholį tokiu laiku, kai ji turėjo suvokti, kad iki momento, kai reikės vairuoti transporto priemonę, apsvaigimas natÅ«raliai nepraeis.

Atkreiptinas dėmesys, kad IÅ¡vadoje suformuluotame kaltinime dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nėra konstatuota, kad pareiÅ¡kėja nuolat sistemingai vartoja alkoholį. Atsižvelgiant į tai, Komisija IÅ¡vadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, be kita ko, pažeidė Etikos kodekso 23 punkto nuostatas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad nors IÅ¡vadoje konstatuota, jog pareiÅ¡kėja savo padarytu pažeidimu Å¡iurkščiai pažeidė Etikos kodekso normas bei savo veiksmais ir dėl jų kilusiomis pasekmėmis pažemino muitinės pareigÅ«no vardÄ , tačiau nuo 2019 m. birželio 2 d. iki pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ pareigų 2019 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kėja ėjo savo pareigas.

Atsakovas nuo 2019 m. birželio 2 d. nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų tam, kad apribotų pareiÅ¡kėjos tariamai daroma žalÄ muitinės reputacijai. Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių veikų atlikimo, Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ , nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as).

Å io apraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , visuomenės informavimo priemonėse paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ (iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Jeigu informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ gauna pareigÅ«no tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo Å¡ios informacijos gavimo raÅ¡tu perduoti jÄ vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisijÄ . Tvarkos apraÅ¡o 10 punkte nustatyta, kad 6 punkte nurodytÄ informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ ir nustačius, kad dėl pareigÅ«no veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÅ«no veikoje yra savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimÄ .

Tokiu atveju tarnybinis patikrinimas Å¡ioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų). Tarnybinis patikrinimas atnaujinamas ir tęsiamas pasibaigus baudžiamajam procesui ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenai laikantis Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų, iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 12 punkte nustatytÄ atvejį. Tvarkos apraÅ¡o 12 punkte nustatyta, kad kai savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos požymiai, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, paaiÅ¡kėja kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo, patikrinimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinis patikrinimas, sustabdytas Tvarkos apraÅ¡o 10 ir 11 punktuose nustatyta tvarka, Å¡ioje dalyje atnaujinamas, tęsiamas ir baigiamas laikantis Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų.

Kaip byloje nustatyta, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1B-521, kuriuo buvo sudaryta Komisija pareiÅ¡kėjos galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti, tarnybinis patikrinimas sustabdytas iki Tvarkos apraÅ¡o 10 punkte numatytų aplinkybių iÅ¡nykimo. Minėtoje Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-339-903/2018 buvo ginčijamas pareiÅ¡kėjos neblaivumo klausimas, todėl pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas pagrįstai ir pagrįstai atnaujintas tik Muitinės departamentui gavus minėto teismo informacijÄ , kad nutartis, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos AVPK 2019 m. birželio 17 d nutarimas, įsiteisėjo.

Nagrinėjamu atveju, neįsiteisėjus minėtai Klaipėdos apylinkės teismo nutarčiai dėl pareiÅ¡kėjos administracinio nusižengimo, kuria buvo patvirtinta bÅ«tent minėtam tarnybiniam patikrinimui atlikti esminė ir reikÅ¡minga aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja automobilį vairavo neblaivi, atsakovui nebuvo pagrindo tęsti tarnybinį patikrinimÄ . Taigi, tik įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai, kurioje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. birželio 1 d. apie 7.44 val. automobilį vairavo bÅ«dama neblaivi, buvo pagrindas atnaujinti sustabdytÄ tarnybinį patikrinimÄ (Tvarkos apraÅ¡o 10 punktas), įvertinant pareiÅ¡kėjos veiksmus (vairavimas bÅ«nant neblaiviai) Etikos kodekso bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių statutinės pareigÅ«nės tarnybinę atsakomybę, kontekste bei tik IÅ¡vadoje nustačius, kad pareiÅ¡kėja savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , pastaroji iÅ¡ tarnybos buvo atleista Ä®sakymu, priimtu IÅ¡vados pagrindu.

Tuo labiau, kad darbdavys pagal Statuto 45 straipsnio 2 dalį turi teisę, bet ne pareigÄ nuÅ¡alinti pareigÅ«nÄ nuo pareigų. Todėl, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama ar pasinaudoti Å¡ia teise, tačiau paties fakto, kad pareiÅ¡kėja pažemino pareigÅ«no vardÄ tai nepaneigia. PareiÅ¡kėjos teigimu, pats įvykis, administracinės atsakomybės, skiriant baudÄ bei specialiosios teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių, taikymas bei tarnybinio patikrinimo atlikimas yra pakankama prevencinė priemonė, kad toks įvykis ateityje nepasikartotų.

Kaip antai, pareiÅ¡kėjos manymu, atsakovo priimtas sprendimas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų yra perteklinė ir neproporcinga priemonė. Kaip minėta aukščiau, LVAT nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigÅ«no veiksmų įvertinimas pareigÅ«no vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. LVAT praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas ir pareigÅ«no vardo pažeminimas gali bÅ«ti padarytas ta pačia veika, kuri gali bÅ«ti pripažinta žeminančia pareigÅ«no vardÄ (žr. pvz.:2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018). Taip pat pažymėtina, kad vidaus tarnybos pareigÅ«no veiksmų pasekmės, kurios svarbios administracinės ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos (žr.

LVAT 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės taikymo pareiÅ¡kėjai faktu, o su pareiÅ¡kėjos veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigÅ«no vardÄ . Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius pareigÅ«no vardo pažeminimo faktÄ â€“ imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ .

Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėja, nors žinodama, kad kitos dienos rytÄ (2019 m. birželio 1 d.) privalo atvykti darbÄ , iÅ¡vakarėse vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas sutinka su Komisijos iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju savo pasirinktÄ elgesio variantÄ pareiÅ¡kėja galėjo ir privalėjo suvokti, kad iki jos darbo pradžios toks apsvaigimas gali natÅ«raliai nepraeiti, o vykdama į tarnybÄ ir netgi tarnybos metu ji gali bÅ«ti neblaivi. Tuo labiau, kad ji pati tiek paaiÅ¡kinimuose atsakovui, tiek skunde teismui nurodė, kad dėl jos sveikatos problemų alkoholis galėjo ilgiau užsilikti organizme.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja vakare vartodama alkoholį ir žinodama, kad ryte vairuos automobilį bei jį vairuodama, turėjo numatyti neigiamų padarinių atsiradimo galimybę, ir nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. pareiÅ¡kėja nagrinėjamu atveju veikė netiesiogine tyčia. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos argumentu, jog nagrinėjamu atveju nėra pareiÅ¡kėjos kaltės apskritai. Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjos teiginių, kad ji neturėjo nuobaudų, nebuvo bausta administracine tvarka, visuomet buvo pareiginga, atsakinga ir kvalifikuota pareigÅ«nė, pažymėtina, jog Å¡ios aplinkybės nagrinėjamo ginčo atveju jokios teisinės reikÅ¡mės neturi.

TokiÄ praktikÄ nuosekliai plėtoja LVAT (žr. pvz.: 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1929/2012 ir kt.). Kaip minėta aukščiau, atleidimas iÅ¡ tarnybos 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo – nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankiÅ¡ku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl jos atleidimas iÅ¡ tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

PareiÅ¡kėja teigia, kad ne vienoje iÅ¡ bylų, kuriose konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimas ir pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, tų pareigÅ«nų atlikti veiksmai yra ženkliai sudėtingesnio pobÅ«džio nei pareiÅ¡kėjos, t. y. dažnu atveju neblaivumo lygis yra sunkus ar vidutinis, sugadinamas ar sunaikinamas svetimas turtas, nepaklÅ«stama pareigÅ«nų nurodymams, jiems prieÅ¡inamasi, vieÅ¡ai elgiamasi nepadoriai ir pan. Dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos teiginių teismas pažymi, kad, kaip nurodyta aukščiau sprendime, pagal LVAT praktikÄ pareigÅ«no vairavimo neblaiviam faktas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (Å¡iuo metu 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto) taikymo prasme vertinamas (kvalifikuojamas) kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas.

Taigi, promilių kiekis nagrinėjamame kontekste reikÅ¡mės neturi. Taip pat pasisakant dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos teiginių, teismas pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mai administracinėje byloje Nr. I-411-257/2019, kurioje buvo sprendžiamas pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, 2019 m. kovo 6 d. sprendime, kuris paliktas nepakeistas LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4230-575-2019, konstatavo, kad ne tarnybos metu neuniformuotas, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. girtumas, pareigÅ«nas vairavo automobilį – sudaro pakankamÄ prielaidÄ paÅ¡aliniams asmenims tokius pareigÅ«no veiksmus suprasti ir įvardinti, kaip prieÅ¡taraujančius tiems, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Å iais teismų sprendimais pareigÅ«no atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos pripažintas teisėtu ir pagrįstu. PareiÅ¡kėja teigia, kad ne visais be iÅ¡imties atvejais atsakovas priima sprendimÄ atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ pareigų dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo, nustačius, kad jis buvo neblaivus, kadangi, pareiÅ¡kėjos žiniomis, yra konkrečių atvejų, kai Muitinės departamento pareigÅ«nės buvo užfiksuotos neblaivios, tačiau nei vienu iÅ¡ minėtų atvejų pareigÅ«nės iÅ¡ pareigų dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo atleistos nebuvo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja atleista iÅ¡ pareigų už jos atliktus neteisėtus veiksmus, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigÅ«no vardÄ , todėl aplinkybės dėl kitų pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų, neturi reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui, nes Å¡iuo atveju sprendžiamas tik pareiÅ¡kėjos atsakomybės klausimas. PareiÅ¡kėja taip pat teigė, jog skundžiamame Ä®sakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip tai numato VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis.

Pažymėtina, kad skundžiamas Įsakymas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog VAÄ® 8 straipsniu iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbÅ«t) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ (LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3283-492/2017).

Nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiÅ¡kėjai ABTÄ® nustatytais terminais kreiptis į teismÄ ir taip įgyvendinti teisę į gynybÄ , todėl Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Teismas nagrinėjamu atveju kitų tarnybinio patikrinimo procedÅ«rų pažeidimų nenustatė. IÅ¡vada, kuri yra sudėtinė Ä®sakymo dalis, yra motyvuota bei pagrįsta teisės aktais. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Muitinės departamento 2019 m. gruodžio 18 d.

įsakymas Nr. 1P- 1335 „Dėl E. S. atleidimo iÅ¡ pareigų“, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiÅ¡kėjos veikÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundas dėl Ä®sakymo panaikinimo yra atmestinas. PareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl grÄ Å¾inimo į tarnybÄ bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ reikalavimo dėl Ä®sakymo panaikinimo, todėl teismui konstatavus, kad Muitinės departamento 2019 m. gruodžio 18 d.

įsakymas Nr. 1P- 1335 „Dėl E. S. atleidimo iÅ¡ pareigų“ yra teisėtas, atmestini ir pareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl grÄ Å¾inimo į tarnybÄ bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo. Pažymėtina, kad likę pareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl pastarosios asmens duomenų apsaugos pažeidimo bei kiti nurodomi argumentai jokios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai (Ä®sakymo teisėtumui ir pagrįstumui) neturi. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikÄ , teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Â argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėja prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos E. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė