8d593176-e152-47fc-9515-ee786f71102a · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-34-768/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29667-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.8.4.; 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.3.1.;1.2.20.3.1.; 2.3.6.4.4.;2.3.6.4.5. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,kaltinamajam A.

V.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2007-02-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 2 d. 6 p., laisvės atėmimo bausme 8 m., 2014-08-22 paleistas atlikęs bausmę; 2015-03-04 pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, jos vykdymÄ , BK 75 str. pagrindu, atidedant 1 m., teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė:

            A. V. 2016-06-24 apie 23.30 val., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, iÅ¡gertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, grasindamas užmuÅ¡ti ir taikydamasis suduoti kirviu į galvÄ , sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius kirvio aÅ¡menimis nukentėjusiajam D. Å . į galvos sritį, kairę rankÄ ir kairę kojÄ , padarydamas kirstines žaizdas virÅ¡ugalvyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ir kairiame kelyje, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino nužudyti D.

Å ., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes smÅ«giuojant kirviu nukrito metalinė kirvio galva, tuomet nukentėjusysis besigindamas atėmė kirvakotį ir pabėgo iÅ¡ buto.           Taip pat jis – A. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-06-27 00.31 val., bÅ«damas savo namuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajam D. Å . į telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavo atsiimti iÅ¡ policijos pareiÅ¡kimÄ , tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ Â 2016-06-27 apie 11.55 val., susitikęs nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini), prašė nesodinti jo į kalėjimÄ , tokiu bÅ«du siekė paveikti nukentėjusįjį D.

Å ., kad jis ikiteisminio tyrimo metu dėl jam padarytų sužalojimų duotų melagingus parodymus jo naudai.          Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo, poveikio jam nedarė, o tik norėjo atsipraÅ¡yti.           2016 m. birželio 24 d. namuose kartu su D. Å . Å¡ventė (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Jis pats alkoholį vartojo antrÄ dienÄ iÅ¡ eilės, todėl daugelio įvykio aplinkybių nepamena.

Gali bÅ«ti, kad begeriant tarpusavyje susiginčijo dėl D. per ausinukus klausomos muzikos, tačiau tiksliai priežasties nepamena ir paaiÅ¡kinti negali, tik spėja, kad gal kokį žodį vienas kitam pasakė. Pasakymas „užmuÅ¡iu, supjaustysiu ir iÅ¡mėtysiu gabalais po kaimÄ â€œ dar nereiÅ¡kia, kad taip ir bus. Tai tiesiog kalėjimo žargonas, reiÅ¡kiantis, kad suduos smÅ«gį. Pas kurį iÅ¡ jų pirmÄ ir iÅ¡ kur atsirado kirvis pasakyti taip pat negali. Jie susimušė, grumėsi, sužalojo vienas kitÄ .

Nepamena, kas iš jo atėmė kirvį ir kur jį padėjo. Nukentėjusysis teisingai teigia, kad jam buvo „bielagarečka“, nes iš tikrųjų jis nieko nepamena. Gali būti, kad išgėrus alkoholio pakrinka nervai. D. išbėgo iš buto, žmona skambino policijai, greitajai. Policija jį sulaikė, apklausė. Pradžioje nesuprato, kodėl pateko į areštinę, tik vėliau suvokė, kad susimušė su D., nes ir jam buvo prakirsta galva, sužalota nugara, tačiau kokiomis aplinkybėmis, jis taip pat nepamena.

Gali bÅ«ti, kad jį sužalojo D. arba susižalojo pats griÅ«damas, kuomet grÅ«mėsi su D.. Paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės grįžo namo. Žmona papasakojo, kad su D.Å¡vaistėsi kirviu. Nors jam buvo draudžiama bendrauti su D., pagalvojo, kad reikia su juo susisiekti, atsipraÅ¡yti, susitaikyti ir atlyginti žalÄ , todėl jam paskambino, o pirmadienį susitiko. D. jam pasakė, kad jis puolė muÅ¡tis, pats . spėliojo, kad gal dėl muzikos, kurios klausėsi. Žalos D.neatlygino, nes tuo metu neturėjo pinigų.

Pokalbio metu nereikalavo, kad D. atsiimtų pareiÅ¡kimÄ ir jam negrasino. Jų pokalbis tuo ir baigėsi.          IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. padaryta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, kaktos deÅ¡inėje, odos nubrozdinimai kairiame žaste, deÅ¡iniame petyje, paveikus kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais (-u), mažiausiai 4 smÅ«giais. Pagal sužalojimų pobÅ«dį, galima atmesti galimybę, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kumščiais, taip pat mažai tikėtina, kad galėjo bÅ«ti padaryti kirvio aÅ¡menimis.

Nustatyti sužalojimai yra dalinai sugiję, padengti analogiÅ¡ko pobÅ«džio Å¡aÅ¡ais, todėl galėjo bÅ«ti padaryti neužilgo vienas po kito, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ visumoje, galima atmesti galimybę, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti asmeniui nugriuvus (t. 2, b. l. 72).           IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vads Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad A.

V. nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavę individualūs žalojusio daikto požymiai. Pagal pateiktų tyrimui objektų ir nustatytų sužalojimų pobūdį, mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu kirvakočiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu, geležinių durelių rankena (tyrimui nepateikta), jei jos paviršiai riboti, bukabriauniai, taip pat kirvio pentimi. (2 t., b. l. 76)           Iš A. V. blaivumo testo matyti, kad 2016-06-25 1.02 val. jam nustatytas 2, 53 promilės girtumo laipsnis (t. 2, b.l. 1).

           Nukentėjusysis D. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡venčiant (duomenys neskelbtini) pas A. V., sėdėjo prie pečiaus ant kėdės ir klausėsi muzikos per ausinukÄ (duomenys neskelbtini), kai nei iÅ¡ Å¡io nei iÅ¡ to priėjo A., paėmė ausinukÄ ir pasakė, kad ausinuko nebegaus. Tuomet A. atsisėdo prie stalo, atsisuko vienÄ iÅ¡ plastmasinių butelių alaus, įsipylė į stilinę, tačiau nespėjęs net iÅ¡gerti, atsistojo ir nuėjo į virtuvę. IÅ¡ ten atnešė užkandos, liepė eiti pasiimti valgyti.

Jis įsipylė sau degtinės, o A. nuėjo prie prieÅ¡kambario sieninės spintos, atidarė spintos duris, pasiėmė kirvį ir laikydamas kirvį priekyje bei jį sukiodamas bei rodydamas klausė, - „ar nori, kad tave kirviu sukapočiau“. Galvojo, kad jis juokauja, todėl pasakė, - „tu čia stumi“ - reiÅ¡kia „juokauji“. Jis atsakė, „nestumiu“, „aÅ¡ tave sukaposiu, o gabalus iÅ¡mėtysiu po kaimÄ â€œ. Tai sakydamas A. ėjo link jo laikydamas kirvį. Tuo pat metu, tame pačiame kambaryje, buvo A. sugyventinė ir jo dukra.

A. priėjo prie jo iÅ¡ priekio. Jis sėdėjo ten pat ant kėdės prie pečiaus ir nieko nedarė, nes nesitikėjo, kad A. trenks kirviu, tačiau A. nieko nesakydamas pradėjo jį kapoti. PirmÄ smÅ«gį kirvio aÅ¡menimis sudavė į galvos plaukuotÄ dalį. Tuo metu pamatė, kad iÅ¡ kambario į kitÄ kambarį iÅ¡bėgo jo dukra, o sugyventinė sėdėjo ir juokėsi. Jam iÅ¡ galvos prapliupus kraujui, pradėjo Å¡aukti, - „kÄ tu darai“. A. vis kartojo užmuÅ¡iu, užmuÅ¡iu ir vis taikė suduoti į galvÄ , užsimojo trenkti, tačiau jis dengėsi galvÄ kaire ranka, todėl jam pataikė į plaÅ¡takÄ ir jÄ prakirto.

Kai dengėsi ranka galvÄ , sėdėdamas pakėlė kairį kojos keliÄ . Tada A. sudavė kirvio geležte į kairės kojos sÄ narį ir jį prakirto. IÅ¡ visų žaizdų smarkiai bėgo kraujas, taÅ¡kėsi ant sienų, ant grindų, visur. Kai A. taikydamas į galvÄ užmojo kirviu suduoti 4 kartÄ , griebė už kirvio koto. Sugriebus už kirvio koto, kirvio geležtė atsiskyrė nuo koto ir nukrito ant stalo. A. daugiau jam smÅ«gių nebesudavė, nes atėmęs iÅ¡ jo kirvį ir nustÅ«męs A. nuo savęs pabėgo iÅ¡ buto.

A. nustÅ«mė link pečiaus ir matė kaip jis griuvo, trenkėsi galva į pečiaus sienÄ ir kėdę prie pečiaus. Kirvio kotas liko pas jį rankoje. Nematė ar A. kur nors susižalojo, nes bėgo iÅ¡ kambario ir kaimynų prašėsi pagalbos. Atsimena, kad A. jokių smÅ«gių nei ranka, nei kirvio kotu, nei kaip kitaip nesudavė. Iki Å¡iol jaučia sužalojimų pasekmes, jam nutirpusi ranka, kuri buvo prakirsta ir tai trukdo darbui. Dėl sužalojimų, dėl patirto skausmo, pergyvenimo, kad įvykio metu, jei bÅ«tų nepabėgęs, galėjo bÅ«ti nužudytas, patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5000 Eur.           Kada A. buvo iÅ¡leistas iÅ¡ areÅ¡tinės, apie 00.30 val.

A. paskambino jam į mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir atsiprašė. A. sakė, kad nieko neatsimena, kad jam buvo „bielagarečka“, kad jis nežino, dėl ko jį kapojo. Tuo pačiu pradėjo griežtai, grasinančiu tonu ir piktai reikalauti atsiimti iÅ¡ policijos pareiÅ¡kimÄ , prieÅ¡ingu atveju, sakė, kad neatleis gyvenime. Taip pat A. žadėjo atsilyginti, kaip suprato atlyginti padaryta žalÄ dėl sužalojimų, tačiau sumos nenurodė. Dar tÄ patį įvykio vakarÄ A. rašė SMS, kai buvo dar tame kaime prieÅ¡ iÅ¡vežant jį į ligoninę praÅ¡ydamas neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo (t., 1, b. l. 61, 62 - 66, 69 - 70).          Nukentėjusysis D.

Å . taip pat parodė, jog jis neatsimena, kad A. V. bÅ«tų atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) susitikti su juo ir kalbėjęs apie pareiÅ¡kimo atsiėmimÄ , žalos atlyginimÄ (t. 1, b.l. 72).            Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. Å . nustatytos kirstinės žaizdos virÅ¡ugalvyje (apie 10 cm. ilgio žaizda), deÅ¡inėje plaÅ¡takoje (apie 10 cm. ilgio žaizda), kairiame kelyje (apie 7 cm. ilgio, 2 cm. pločio, 1 cm. gylio), padaryta kertančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti kirvis, pateikto kirvio aÅ¡menys, 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.

Galima atmesti galimybę, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kirvakočiu ar kirvio pentimi. Sužalojimai pagal pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , negalėjo bÅ«ti padaryti nugriuvus. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmÄ . Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 44, 48).          Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. Å . kraujyje rasta 1.17 ‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 59).          Liudytoja D.

K. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu parodė, kad jos tėtis (A. V.) begerdamas kartu su D.(D. Å .) pradėjo kalbÄ apie tai, kad D.su juo nebendravo bei priekaiÅ¡tavo, kad jį paliko, be to, nutraukė D. nuo kaklo ausinukus pasakęs, kad D. bendrautų su juo, o ne muzikos klausytų, įmetė juos į stalčių. Tėtis kalbėjo pakeltu tonu, o kažkuriuo metu iÅ¡ virtuvės atsinešė peiliukÄ . D. paklausė, kÄ jis su tokiu mažu padarys. Tada tėtis iÅ¡ koridoriaus spintos pasiėmė kirvį ir atsisėdęs prieÅ¡ais D., kirviu pradėjo kapoti grindis sakydamas, - "ar nori, kad aÅ¡ tau gyslutes perkirsčiau".

Tėčio tonas buvo grasinantis ir darėsi vis agresyvesnis, abu ginčijosi. D. buvo paėmęs į rankas telefonÄ , tačiau tėtis iÅ¡ jo rankų telefonÄ iÅ¡spyrė ir nebeleido pasiimti sakydamas, kad telefonas jo. D. tėtį visÄ laikÄ ramino, klausdamas kas jam darosi, matėsi, kad jis bijo tėčio. Ji pati taip pat patikėjo, kad tėtis gali tuo kirviu užmuÅ¡ti D.. Kažkuriuo metu matė tėtį stovintį prieÅ¡ais D.. Po to pradėjo abu stumdytis, girdėjo, kad jie krito. Tada iÅ¡sigandusi iÅ¡bėgo iÅ¡ namų.

Kaip buvo sužalotas D. ji nematė (t. 1, b.l. 101 – 104).          Liudytoja N. R. parodė, kad namuose kartu (duomenys neskelbtini) Å¡ventė ir D. Å .. D. atvyko jau stipriai iÅ¡gėręs ir dar atsivežė alkoholio. A. buvo iÅ¡gėręs nedaug, jie sėdėjo ir kalbėjosi, o ji ruošė jiems maistÄ , žiÅ«rėjo televizorių. Jie kalbėjo apie „zonÄ â€œ, kurioje abu atliko bausmę, kai vienu metu D. paÅ¡oko prieÅ¡ A.. Tuo tarpu A. stojosi, bet paslydęs griuvo ant nugaros.

Jis nugriuvo netoli pečiaus, o keldamasis prasiskėlė kaktÄ Ä¯ pečiaus dureles. Tuo tarpu D. keliais užšoko ant A.krÅ«tinės ir ant jos Å¡okinėjo. Tada ji pasakė D., kad jis nuliptų nuo A.. Kada A. atsikėlė, jam bėgo kraujas, todėl ji nuėjo į virtuvę ieÅ¡koti kuo pavalyti kraujÄ . Tuo metu jie abu išėjo į koridorių. Jai atėjus D. ranka jau buvo prakirsta. IÅ¡ kur atsirado kirvukas, nežino, nes niekada jo nenaudojo. Vienu metu pamatė, kaip D. atėmė iÅ¡ A. kirvukÄ ir prakirto jam galvÄ .

Tada pats su kirvuku, ar tik su kirvio kotu, iÅ¡bėgo iÅ¡ namų Å¡aukdamas „gelbėkit“. A. kaktÄ prasiskėlė pats tik vienÄ kaktÄ , kitus du kartus jam trenkė D.. Vėliau tvarkydama kambarį, prie pečiaus rado D. ausinukus, kuriuos atidavė policijos pareigÅ«nams. Kai ji pradėjo gyventi su A., kambario grindys jau buvo sukapotos, kadangi malkas skaldydavo prie pečiaus. Nežino, kaip spintelėje atsirado kirvio galva. Kirvio kotÄ ji pati rado kieme prie gyvatvorės.            Liudytojas T.

J. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. kaimynÄ A. V. nuvežė iki (duomenys neskelbtini) į automobilį įsėdo A. draugas. Juos apytiksliai apie 22. 00 val. parvežė pas A. į namus. Važiuojant A. su draugu vartojo degtinę. Kitų aplinkybių nežino.                 Liudytojas V. O. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. atvykus į įvykio vietÄ , prie daugiabučio namo pamatė kraujuojantį, neblaivų žmogų. Aplinkiniai kaimynai pasakė, kad jį sužalojo A.

V., kÄ patvirtino ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis Å¡aukė iÅ¡ skausmo ir pykčio, ragino kviesti greitÄ jÄ . Kartu su kolege L. nuėjo į A. V. butÄ . Lipant laiptais matė daug kraujo. Kuo arčiau A. V. buto, tuo daugiau kraujo buvo. Bute taip pat buvo daug kraujo. Kambaryje ant lovos sėdėjo A. V.. IÅ¡ iÅ¡vaizdos jis atrodė neblaivus. VirÅ¡ jo kaktos matėsi žaizda. A. V. suprato dėl ko jie atėjo, nes paklausė, ar tas žmogus dar gyvas. Ä® jų klausimus A. V. atsakė, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas, kad grumiantis nukentėjusysis griuvo.

Jis lyg ir minėjo krosnies dureles, tačiau nepamena, ar jis pats, ar nukentėjęs ant jų griuvo. A. V. sakė, kad apie kirvį jis nieko nežino. Apskritai į klausimus A. V. atsakinėjo nerišliai ir skirtingai, vengė pasakyti, kad tai jis sužalojo nukentėjusįjį. Sunku spręsti, kuris iš konfliktavusių buvo girtesnis. Abu buvo neblaivūs. R. klausė apie kirvį, tačiau ji nei apie kirvį, nei apie įvykį nieko nežinojo.            A. V. žino apie 20 metų.

Jį gali charakterizuoti kaip impulsyvų, ypač tuomet, kai jis bÅ«na neblaivus. Tada A. kabinėjasi prie kitų, elgiasi chuliganiÅ¡kai. Kaimo gyventojai sakydavo, kad dėl agresyvaus A. elgesio jo bijo. BÅ«damas blaivus A. ramus ir darbÅ¡tus. Žinojo, kad A. V. uždarbiaudavo pas Å«kininkus, kurie apie jį atsiliepdavo gerai. A. V. pastovaus darbo neturėdavo, tačiau darbÄ surasdavo, iÅ¡ paÅ¡alpų negyveno.             Liudytoja Z. L. parodė, kad kartu su V. O. vyko į įvykio vietÄ dėl kirviu sužaloto asmens.

Prie antros laiptinės pamatė nukentėjusįjį, kuriam namo gyventojai suteikinėjo pirmÄ jÄ pagalbÄ . Gali bÅ«ti, kad nukentėjęs buvo neblaivus. Pastebėjo, kad Å¡alia nukentėjusiojo telkÅ¡ojo bala kraujo. Kartu su kolega nuėjo pas A. V. į butÄ . Laiptinėje taip pat pastebėjo labai daug kraujo. V. O. įspėjo, kad A. V. gali bÅ«ti agresyvus ir neprognozuojamas, tačiau bute A. V. sėdėjo ant lovos ir buvo visiÅ¡kai ramus. V. O. jam pasakė, kad reiks važiuoti. Jis sutiko. Bute buvusi moteris buvo pradėjusi valyti kraujÄ .

Ä® klausimÄ kur yra kirvis, ji neatsakė, kirvio neparodė. Moteris paaiÅ¡kino, kad jie kalbėjo apie zonÄ ir susipyko. Tada ji išėjo į kiemÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju. Kieme buvo priėjusi A. V. dukra. Ji pasakė, kad ji taip pat buvo bute, bet kai jie pradėjo stumdytis, ji iÅ¡sigandusi pabėgo. Dukra dar paaiÅ¡kino, kad konflikto zona buvo prie pečiaus ir patvirtino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kirviu.         Liudytoja I. S. parodė, kad D. Å . pirmÄ kartÄ kviečiamas į apklausÄ atvyko pats.

Jis buvo surastas pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ - nuomojosi kambarį. Vėliau pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau naujos gyvenamosios vietos adreso nenurodė, pasakė, kad jį bus galima iÅ¡sikviesti telefonu. Pradžioje jį buvo galima iÅ¡sikvieti telefonu arba tik per jo brolį. Kai reikėjo patikslinti aplinkybes dėl poveikio darymo, D. Å . atvyko nepatenkintas tuo, kad buvo ieÅ¡komas per brolį. Tikslinant aplinkybes dėl poveikio jam darymo susinervino ir iÅ¡bėgo iÅ¡ kabineto.           Apklausiant D.

Š. 2016 m. birželio 30 d., rugpjūčio 1 d., rugsėjo 29 d., spalio 18 d., pirmiausia jam buvo leidžiama pasakoti pačiam, vėliau tikslinama. Įvykio aplinkybes D. Š. prisiminė gerai. Jis nežinojo dėl kokios priežasties buvo sužalotas, tačiau aiškiai suprato, kad jį norėjo nužudyti. Pasakojo, kad vyko išgertuvės ir begeriant iš koridoriaus atbėgo A. V. bei pradėjo jį talžyti kirviu. D. Š. pasakojo, kad kaltinamasis neprognozuojamas, buvo piktas ir jei nebūtų pabėgęs, gali būti, kad būtų užkapotas, nes A.

V. suduodamas kirviu taikėsi daugiau per galvÄ . Kadangi gynėsi, todėl pataikė į rankÄ ir į kojÄ . Grumiantis nukrito kirvio galva ir jis iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Civilinį ieÅ¡kinį jis reiÅ¡kė pats. Tikslinant aplinkybes dėl poveikio jam darymo jis žadėjo atneÅ¡ti telefonus, bet jų neberado. Po to žadėjo atneÅ¡ti drabužius, tačiau jų taip pat neberado. Apie tai, kad jam buvo liepta atsiimti pareiÅ¡kimÄ , buvo grasinta, D. Å . užsiminė jo apklausos metu.          IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad prie namo adr. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas medinis kirvio kotas.

Å io namo laiptinėje, nuo pirmo aukÅ¡to iki buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, ant sienų ir laiptų gausiai pritaÅ¡kyta kraujo. Buto koridoriuje grindys ir sienos taip pat nutaÅ¡kytos krauju. Buto koridoriaus spintelėje rasta ir paimta kirvio galva. Kambaryje spintelėje rastas ir paimtas Mp3 grotuvas su ausinėmis. (1 t., b. l. 22-25, t. 2, b.l. 96 -108)         IÅ¡ kirvakočio ir kirvio galvos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad ant kirvakočio galo ties galvos tvirtinimo vieta matyti neseniai nulūžusių medžio atplaišų vietos, daugelyje vietų matyti tiÅ¡kalų, nubėgusių formų rudos spalvos dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ .

Kirvio galva lengvai užsimauna ant kirvakočio. Kirvio galvos ašmenų ilgis – 11 cm., visos galvos plotis – 14 cm. (1 t. b. l. 38-41; 29; 42)         Iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo matyti, kad 2016-06-24 23:32:41 val. D. Š. pranešė, kad jį kirviu sužalojo A. V.. (1 t., b. l. 141 - 144)          Iš UAB (duomenys neskelbtini) informacijos apie telekomunikacijų buvusius įvykius ir dalyvius analizės matyti, kad iš A. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-27 00:31:41 val., esant UAB (duomenys neskelbtini) celės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, galimai būnant (duomenys neskelbtini), skambinta nukentėjusiajam D.

Å . į telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 254 sek.; 2016-06-27 11:51:30 val., 11:51:41, esant UAB (duomenys neskelbtini) celės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, galimai bÅ«nant (duomenys neskelbtini), iÅ¡siųstos dvi SMS žinutės nukentėjusiajam D. Å . į telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168; 152-160; 161-162; 164 167). Dėl A. V. veikos pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. kvalifikavimo IÅ¡tyrus bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamasis A. V., tris kartus kirviu smogdamas nukentėjusiajam D.

Å . į galvÄ , į rankÄ ir į kojÄ , padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi tarp A. V. veiksmų ir kilusių padarinių – D. Å . nežymaus sveikatos sutrikdymo – bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys byloje nustatytas.          Nors A. V. negalėjo tiksliai paaiÅ¡kinti savo veiksmų priežasties teigdamas, kad tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, tuo pačiu kaltinamasis teigė, kad nužudyti D. Å . jis nenorėjo. Tačiau, teismo vertinimu, jo veiksmai, kuomet kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo įrankį – kirvį, kuriuo nukentėjusiajam du kartus smogė į galvÄ , neabejotinai rodo jo veiksmų nuoseklumÄ , atliktų kryptingų ir sÄ moningų smÅ«gių kirviu pavojingumo suvokimÄ ir jo norÄ taip veikti.

Tai, kad kaltinamasis siekė ne sužaloti, o nužudyti nukentėjusįjį, rodo ne tik kirviu suduotų smÅ«gių skaičius ir sužalojimų lokalizacija, bet ir kaltinamojo veiksmai prieÅ¡ ir po nusikalstamos veikos padarymÄ , panaudoto įrankio ypatumai, padarytų nukentėjusiajam žaizdų pobÅ«dis, aplinkybės, dėl kurių buvo nutraukta nusikalstama veika, kaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys. Nukentėjusiojo tvirtinimu, prieÅ¡ suduodamas smÅ«gius kaltinamasis grasino jį sukaposiÄ s ir nors nukentėjęs tuo nepatikėjo, tuo patikėjo konfliktÄ stebėjusi liudytoja D.

K., kuri iÅ¡sigandusi iÅ¡ buto, kuriame vyko konfliktas, pabėgo. Tolesni kaltinamojo veiksmai rodo siekio nužudyti kryptingumÄ . Kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į galvÄ kirviu, turinčiu 14 cm. ilgio aÅ¡menis, tokiu bÅ«du padarydamas 10 cm. žaizdÄ galvoje. IÅ¡ karto po Å¡io smÅ«gio sekė antrasis smÅ«gis, taip pat į galvÄ , tačiau nukentėjusiajam jÄ užsidengus rankomis, buvo padaryta 10 cm. ilgio žaizda rankoje. Trečiuoju smÅ«giu kaltinamasis nukentėjusiajam smÅ«giavo į kelį, padarydamas 7 cm. ilgio ir 1 cm. gylio žaizdÄ .

Čia pažymėtina, kad padarytų žaizdų pobÅ«dis (ilgis ir gylis) rodo, kad kaltinamasis sudavė pakankamai stiprius smÅ«gius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apžiÅ«rint nukentėjusiojo žaizdas ligoninėje, kairio kelio srityje matėsi netgi nuosavas girnelės raiÅ¡tis (t. 1, b.l. 44). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotos gausiai krauju aptaÅ¡kytos grindys ir laiptinės sienos taip pat patvirtina, kad buvo padaryti pavojingi sveikatai kÅ«no sužalojimai. Tai, kad A. V. aiÅ¡kiai suprato savo veiksmų pavojingumÄ patvirtina ir liudytojo V.

O. parodymai, kad kaltinamasis pamatęs policijos pareigūnus paklausė, ar nukentėjusysis dar gyvas. Šie duomenys rodo, kad kaltinamasis suvokė, jog jo suduoti smūgiai buvo labai pavojingi kito žmogaus gyvybei. Liudytojos N. R. parodymus dėl A. V. sužalojimo teismas atmeta kaip prieštaraujančius teismo medicinos specialistų išvadoms, patvirtinančioms, kad kaltinamajam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti kirviu ir kumščiais. Be to, šie liudytojos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, iš dalies ir liudytojos D.

K. parodymamas. Pažymėtina ir tai, kad A. V., kaip asmenybė, apibÅ«dinamas skirtingai, tačiau daugiau neigiamai, nei teigiamai. Kuomet bÅ«na neblaivus jis apibÅ«dinamas kaip agresyvus, besielgiantis chuliganiÅ¡kai, užkabinėjantis kitus žmones, konfliktiÅ¡kas. Be to, ankstesni teistumai taip pat patvirtina, kad A. V. ir anksčiau bÅ«damas neblaivus elgdavosi chuliganiÅ¡kai, smurtaudavo, netgi buvo nuteistas už tai, kad apipylė benzinu ir padegė kitÄ asmenį padarydamas jam sunkų kÅ«no sužalojimÄ (t. 2, b.l. 48 – 56, 109 – 119).

Taigi vertinant nustatytų aplinkybių visumÄ ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (t. 2, b.l. 1), byloje įrodyta, kad A. V. pasikėsino padaryti tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , t.y., veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) pasikėsino nužudyti D. Å ., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes smÅ«giuojant nukrito kirvio galva. Pabrėžtina, kad po suduotų trijų smÅ«gių nukentėjusiajam, kaltinamasis tęsė pavojingus veiksmus ir tik dėl nukentėjusiojo gynybos bei atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių, kuomet grumtynių metu nuo kirvakočio nukrito kirvio galva, buvo iÅ¡vengta sunkesnių padarinių.

Todėl, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, iÅ¡vada, kad A. V. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių yra visiÅ¡kai pagrįsta.    Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Nors kaltinamasis dėl sunkaus girtumo laipsnio neprisiminė visų įvykio aplinkybių, jis iÅ¡ esmės pripažįsta teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir dėl kilusių pasekmių nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 233 str. 1 d.              Kaltinimas, kad A. V. skambino nukentėjusiajam D. Å . į telefonÄ ir reikalavo atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos, bei susitikęs nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini), prašė nesodinti jo į kalėjimÄ , tokiu bÅ«du siekė paveikti nukentėjusįjį D. Å ., kad jis ikiteisminio tyrimo metu dėl jam padarytų sužalojimų duotų melagingus parodymus jo naudai, iÅ¡ esmės grindžiamas tik nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotais parodymais.

Tačiau vertinant Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad Å¡ie nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklÅ«s, nepatvirtinti kitais bylos duomenimis, be to, nepatikrinti teisiamajame posėdyje, todėl negali bÅ«ti laikomi patikimais. Kaip matyti papildomos 2016-10-18 nukentėjusiojo apklausos metu nukentėjęs D. Å . tvirtino, kad jau nebeatsimenÄ s susitikimo su kaltinamuoju aplinkybių (t. 1, b.l. 72), kuriomis buvo jo reikalaujama atsiimti pareiÅ¡kimÄ , o tai jau savaime prieÅ¡tarauja prieÅ¡ tai duotų parodymų turiniui.

Be to, šioje byloje susiklostė tam tikra situacija, kuomet dėl nežinomos nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, nuketėjusiojo parodymų patikrinimas yra neįmanomas dėl negalimumo pakviesti jį į teismo posėdį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (BPK 184 str.). Šioje dalyje vertinant kaltinamojo A. V. parodymus matyti, kad jis neneigia buvus jo ir nukentėjusiojo susitikimui, neneigia, kad atsiprašė nukentėjusiojo ir tarėsi (žadėjo) dėl žalos atlyginimo.

Todėl teismas mano, kad turimi duomenys laikytini nepakankamais daryti iÅ¡vadÄ dėl A. V. tikslų, kurių jis galimai siekė susitikimo su nukentėjusiuoju metu. Esantys duomenys taip pat nepatvirtina A. V. siekio, kad D. Å . duotų melagingus parodymus teisme. Remiantis tais pačiais duomenimis negalima paneigti ir to, kad jo tikslas buvo susitaikyti ir susitarti su nukentėjusiuoju dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Esant paminėtoms aplinkybėms ir nesant kitų duomenų, patvirtinčių poveikio nukentėjusiajam faktÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti nepakanka byloje iÅ¡tirtų įrodymų, todėl A.

V. iÅ¡teisintinas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d. sudėties. Bausmės skyrimas Skirdama bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ kaltinamajam A. V. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 57 str. nurodytoms bausmės skyrimo už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ nuostatomis ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydamas skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, įvertina kaltinamojo asmenybę.

Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumÄ nulemiančius požymius, apibÅ«dinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos padarymo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis bÅ«damas teistas (teistumas neiÅ¡nykęs) už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ ir vėl kaltinamas pasikėsinimu padaryti labai sunkų nusikaltimÄ (t. 2, b.l. 48 – 52), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 60 - 64), vykdantis individualiÄ veiklÄ (t. 2, b.l. 67), gyvenamojoje vietoje pastebimas neblaivus, iÅ¡gėręs konfliktuojantis (t. 2, b.l. 80), (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje jo Å¡eima įtraukta į stebimų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , be to, buvo rastas neblaivus tuo metu, kai jo namuose svečiavosi kaltinamojo nepilnamečiai vaikai, kurių atžvilgiu tėvo valdžia yra apribota (t. 2, b.l. 165 – 166).

Taip pat teismas pastebi, kad kaltinamojo A. V. elgesys pasikeičia tuomet, kai jis bÅ«na neblaivus. BÅ«tent tuo metu kaltinamasis elgiasi neadekvačiai, smurtauja, daro nusikalstamas veikas, kÄ patvirtina anksčiau priimtų nuosprendžių turinys. Taigi, įvertinus A. V. charakterizuojančių duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, o jo daromos nusikalstamos veikos yra tik jo žalingo visuomenei gyvenimo bÅ«do rezultatas. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytų aplinkybių, darančių įtakÄ kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui buvimÄ , į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, vertinant aplinkybę, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir į aukščiau aptartas priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta, minėtus kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančiÄ aplinkybes, kartu atsižvelgęs ir į BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumÄ (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), teismas sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam už pasikėsinimÄ padaryti labai sunkų nusikaltimÄ paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimÄ Å¡ios bausmės minimaliam dydžiui.

PaskirtÄ bausmę kaltinamajam teismas skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjęs D. Å . byloje pareiÅ¡kė 5000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ nukentėjusysis grindžia tuo, kad jam buvo grasinta nužudymu, grasinimo metu buvo sužalotas kirviu, patyrė skausmÄ , iki Å¡iol jaučia pasekmes.Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas iÅ¡ dalies. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė baimę, fizinį skausmÄ , tačiau jam padarytas sužalojimas yra vertinamas tik kaip nežymus.

Pareiškime dėl ieškinio nurodytas jaučiamų pasekmių buvimas nėra pagrįstas jokiais duomenimis, nukentėjusysis nedalyvavo bylos nagrinėjime, nepateikė reikšmingų ieškiniui išspręsti paaiškinimų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į D. Š. padarytų sužalojimų pobūdį, kuris rodo, kad dėl sužalojimų nukentėjusiajam tikėtina liks randai jo galvoje, rankoje, kojoje. Teismas taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, teisingumo ir protingumo kriterijus, nustato, kad priteistina nukentėjusiajam suma yra 1000 Eur. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštam civiliniam ieškiniui kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pagrįstas dokumentas, todėl pilnai tenkinamas priteisiant iš kaltinamojo 111, 75 Eur.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų          Daiktai – vokas su biologinių pėdsakų pavyzdžiais (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), kirvio kotas ir pentis (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintini kaip menkaverčiai.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-308 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: pripažinti A. V. kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. birželio 25 d. val. iki 2016 m. birželio 26 d.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.IÅ¡teisinti A. V. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Tenkinti iÅ¡ dalies nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ A.

V. priteisti 1000 (tÅ«kstantis) Eur D. Å ..Tenkinti visiÅ¡kai civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir priteisti iÅ¡ A. V. 111, 75 Eur (vienas Å¡imtas vienuolika eurų 75 cnt) Panevėžio teritorinei ligonių kasai.            Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ su biologinių pėdsakų pavyzdžiais (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), kirvio kotÄ ir pentį (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK daiktų saugyklÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti kaip menkaverčius.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas             Donatas Jatužis            Â