2020-07-08 Nr. AB-13331-3-62-3-02186-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1286-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02186-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, termino atnaujinimo ir pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SDPN-20-1802829-00028 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir priimti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, pratęsiant terminą privalomojo nurodymo įvykdymui papildomam vienam mėnesiui.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, kuriame nurodė, kad atsisako pratęsti nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kadangi terminas baigėsi 2018 m. liepos 31 d., o pareiškėjo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjo nuomone, atsakovas formaliai pritaikęs įstatymo normas, atsisakė pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui.

3. Teigė, kad 2018 m. sausio 31 d. Inspekcija nurodymu Nr. EPSL-20-180829-00037 įpareigojo pareiškėją per 6 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, ėmėsi visų priemonių, siekdamas išsiimti statybą leidžiančius dokumentus: 1) 2018 m. birželio 7 d. sudarė paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį su MB „Greitas projektas“, pagal kurią MB „Greitas projektas“ įsipareigojo pareiškėjui parengti įvažiavimų statybos projektus ir gauti rašytinį pritarimą statinių projektams į objektus; 2) pareiškėjas yra parengęs visus reikalingus objektų projektus siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus ir padaręs objektų toponuotrauką; 3) pareiškėjas bandė surinkti gyventojų leidimus, kad galėtų vykdyti servitutinio kelio ir įvažos į sklypus projektavimo, statybos ir įteisinimo darbus.

4. Pareiškėjas viso statybos padarinių šalinimo laikotarpiu tikslingai siekė įteisinti savavališką statybą, nevilkino savavališkos statybos įteisinimo proceso ir atliko visus įmanomus veiksmus, siekiant gauti objekto statybos leidimus, todėl atsakovas, netenkindamas pareiškėjo prašymo pratęsti terminą savavališkai statybai įteisinti vien dėl to, kad gavo prašymą pratęsti nurodytą terminą 1 dieną per vėlai, nepagrįstai pažeidė pareiškėjo turėtus teisėtus lūkesčius.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Kauno departamentas) statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas 2018 m. sausio 10 d.–2018 m. sausio 12 d. atliko patikrinimą ir 2018 m. sausio 30 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-93-(15.2) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad iš betoninių trinkelių įrengta apie 200 kv. m įvaža nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas), kuri atskirta nuo vejos bordiūrais bei vandens nutekėjimo lataku. Statytojas R. K. statybą leidžiančio dokumento nepateikė. 2018 m. sausio 30 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-180130-00015 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas) (toliau – ir įvaža), kuri atskirta nuo vejos bordiūrais bei vandens nutekėjimo lataku.

7. Atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, Inspekcijos Kauno departamento specialistas 2018- m. sausio 30 d. surašė Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180130-00015 (toliau – ir nurodymas), kuriuo įpareigojo statytoją R. K. nevykdyti jokių statinio – įvažos, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

8. Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2018 m. sausio 31d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180131-00019 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2018 m. sausio 30 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: išardyti apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą, žemės sklypo pertvarkymo plane apribotą taškais 16-17-18-24-25-27-22-21-20-19-16, vejos bordiūrus, bei vandens nuvedimo latakus įrengtus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

9. Dėl atliktos savavališkos statybos pareiškėjui 2018 m. vasario 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VTPSI-ANR_P-49-2018 (toliau – ir protokolas) ir administraciniu nurodymu paskirta 75 Eur bauda, kurią pareiškėjas yra sumokėjęs.

10. Nurodė, kad Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas pareiškėjo įgalioto asmens A. D. pateiktas prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos Kauno departamentas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, R. K. Privalomojo nurodymo įvykdymo termino skundžiamu sprendimu nepratęsė, kadangi, kaip pažymėta skundžiamame sprendime, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. liepos 31 d., o Inspekcija prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Taigi prašymas gautas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino pratęsimas negalimas. Taip pat Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės.

11. Teigė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Šios nuostatos yra detalizuojamos STR 1.05.01:2017 143 punkte, kuriame reglamentuota, kad Inspekcija, gavusi prašymą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija VAĮ nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, yra dvi sąlygos, kurioms esant Inspekcija galėtų priimti sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo: pareiškėjas į Inspekciją raštu su prašymu turi kreiptis iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos ir pareiškėjo prašymas turi būti motyvuotas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, Inspekcija prašymų dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tenkinti negali.

12. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs jo įvykdymo terminas, t. y. pareiškėjas iš esmės kreipėsi ne dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl jo atnaujinimo, o to teisinis reguliavimas nenumato.

13. Inspekcijos nuomone, asmuo, nesilaikantis teisės aktais nustatyto elgesio modelio, veikia savo rizika ir už tokio elgesio sukeltas pasekmes atsako tik pats. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirinktas ir teisės aktų nuostatų neatitinkantis elgesio modelis sąlygojo tai, kad pareiškėjo prašymas Inspekcijoje buvo gautas ir užregistruotas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kliudžiusių prašymą pateikti iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Taigi Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, nustačiusi, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. liepos 30 d., o pareiškėjo prašymas pateiktas 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. pasibaigus nurodymo įvykdymo terminui, ir remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, STR 1.05.01:2017 143 punktu, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Dėl šių priežasčių Inspekcijos skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas teisės aktų normomis ir faktais, ir nėra pagrindo jį naikinti.

14. Inspekcija nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir priimti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, pratęsiant terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui papildomam vienam mėnesiui. Akcentavo, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. liepos 30 d. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Priežiūros įstatymas tokio termino atnaujinimo galimybės nenumato.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad Kauno departamento statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas 2018 m. sausio 10 d.–2018 m. sausio 12 d. atliko patikrinimą ir 2018 m. sausio 30 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-93-(15.2). Patikrinimo metu nustatyta, kad iš betoninių trinkelių įrengta apie 200 kv. m įvaža, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas), kuri atskirta nuo vejos bordiūrais bei vandens nutekėjimo lataku. Patikrinimo akte užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 10 d. išklota dalis įvažos apie 82 kv. m, žemės sklypo pertvarkymo plane pažymėta tarp taškų 19-20-21-22-27-25-24-19, o 2017 m. spalio mėn. išklota kita dalis apie 117 kv. m plane pažymėta tarp taškų 16-17-24-19-16. <...> Statytojas R. K. statybą leidžiančio dokumento nepateikė.

17. Kauno departamento specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo) 14 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. sausio 30 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180130-00015 (toliau – ir savavališkos statybos aktas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas) (toliau – įvaža), kuri atskirta nuo vejos vejos bordiūrais, bei vandens nutekėjimo lataku. Statybos rūšis – naujo statinio statyba. Statinio kategorija – nesudėtingas. Nustatyto pažeidimo padarymo laikas – 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. spalio mėn.

18. Atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, Inspekcijos Kauno departamento specialistas 2018 m. sausio 30 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180130-00015, kuriuo įpareigojo statytoją R. K. nevykdyti jokių statinio – įvažos, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2018 m. sausio 31 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180131-00019, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2018 m. sausio 30 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: išardyti apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą, žemės sklypo pertvarkymo plane apribotą taškais 16-17-18-24-25-27-22-21-20-19-16, vejos bordiūrus, bei vandens nuvedimo latakus įrengtus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

19. Teismas nurodė, kad Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija Sprendimu atsisakė pratęsti terminą, kadangi pareiškėjo prašymas gautas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas (Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.).

20. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

21. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju tai, kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios. Lingvistinis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio aiškinimas bei šios teisės normos sukūrimo tikslo įvertinimas duoda pagrindą spręsti, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Nagrinėjamoje situacijoje turi būti taikoma bendra imperatyvi taisyklė, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (naikinamasis terminas).

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui konkretus terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti Priežiūros įstatymo (ir, tuo pačiu, Inspekcijos) buvo nustatytas iki 2018 m. liepos 31 d., tačiau pareiškėjas prašymą pratęsti šį terminą 3 mėnesiams Inspekcijai pareiškė tik 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl konstatavo, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjui kreipiantis į Inspekciją dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (naikinamasis terminas), jo atnaujinimas iš esmės negalimas. Be to, ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 143 punkte imperatyviai įtvirtinta nuostata – terminas vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

23. Teismas akcentavo, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės).

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Inspekcijos Kauno departamento sprendimas Nr. SDPN-20-180829-00028 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ yra motyvuotas, paremtas teisės aktų normomis, atitinka esminius VAĮ 3 straipsnio, 8 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo atnaujinti kreipimosi į Inspekciją termino bei pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 1 mėnesiui. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino situacijos ir susiklosčiusių aplinkybių iš esmės, bylą išnagrinėjo formaliai. Teismas netyrė ir nevertino, kada prašymas buvo pateiktas Inspekcijai, kadangi šiuo atveju svarbu nustatyti ne kada Inspekcija prašymą gavo, bet kada pareiškėjas jį pateikė. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 6 dalį, jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybės, kada pareiškėjo prašymas buvo pateiktas Inspekcijai, netyrė ir nevertino, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą.

27. Pareiškėjas teigia, kad netgi tokiu atveju, jeigu ir būtų nustatyta, kad terminas praleistas vieną dieną, teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes, jog pareiškėjas siekia įteisinti savavališką statybą, t. y. 2018 m. birželio 7 d. sudarė paslaugų pirkimo sutartį su MB „Greitas projektas“, pagal kurią bendrija įsipareigojo parengti įvažiavimų statybos projektus ir gauti pritarimą statinių projektams. Projektų rengimas yra sudėtingas ir reikalaujantis ilgesnio laikotarpio, kadangi ruošiamas pagal jau pastatytą statinį. Be to, pareiškėjas yra parengęs visus reikalingus objektų projektus siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus bei padaręs topografinę nuotrauką, bandė surinkti gyventojų sutikimus, tačiau nepavyko, nes ne visi gyventojai tuo metu buvo Lietuvoje, todėl Inspekcijai ir buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymas pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti.

28. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija, netenkindama pareiškėjo prašymo vien dėl to, kad jis gautas viena diena pavėluotai, pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Pareiškėjui tikslingai siekiant įteisinti savavališką statybą ir dedant maksimalias pastangas, teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti kaip reikšmingas ir skundą tenkinti.

29. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Teismas ne tik kad netaikė, bet ir apskritai nepasisakė dėl nurodytos įstatymo nuostatos taikymo konkrečiu atveju, tačiau mano, kad ši norma turėjo būti įvertinta.

30. Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

31. Atsiliepimą Inspekcija grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą. Taip pat pakartoja pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes bei argumentus.

32. Inspekcija nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, jog teismas nesiaiškino pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymo pratęsti nurodymo įvykdymo terminą pateikimo Inspekcijai aplinkybių, kadangi, pareiškėjo manymu, šiuo atveju yra svarbu ne tai, kada Inspekcija gavo pareiškėjo prašymą, o kada jis buvo pateiktas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas deda pastangas įteisinti savavališką statybą. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje įtvirtinta administracinio teismo teisė atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus.

33. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad jie nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

34. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo patikslintas skundas byloje buvo grindžiamas tik tuo, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas buvo priimtas formaliai pritaikius įstatymines normas ir nepagrįstai atsisakyta pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui vien dėl to, kad prašymas buvo atsiųstas per vėlai. Be to, pareiškėjas teigė viso statybos padarinių šalinimo laikotarpiu tikslingai siekęs įteisinti savavališką statybą, todėl Inspekcija turėjo suteikti galimybę ir pratęsti savavališkos statybos teisinimui skirtą terminą. Tik apeliaciniame skunde pareiškėjas iškėlė abejonę dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymas galėjo būti pateiktas Inspekcijai laiku. Taigi bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai netyrė ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo pateikimo Inspekcijai aplinkybių, kadangi pareiškėjas neginčijo, kad prašymas buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą, t. y. po 2018 m. liepos 30 d. Priešingai, iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio ir reikalavimo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir priimti pareiškėjo prašymą, pratęsiant terminą privalomojo nurodymo įvykdymui papildomam vienam mėnesiui, matyti, kad pareiškėjas pripažino, jog prašymą pateikė pavėluotai. Be to, apeliaciniame skunde teigdamas, jog yra svarbu nustatyti prašymo pateikimo momentą, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad prašymas Inspekcijai buvo pateiktas iki 2018 m. liepos 30 d., todėl šiuos apeliacinio skundo teiginius vertina kritiškai.

35. Akcentuoja, kad šiuo atveju nėra reikšminga, kada asmuo pateikia Inspekcijai adresuotą prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (jeigu prašymo pateikimo (išsiuntimo) ir gavimo Inspekcijoje laikas nesutampa), kadangi tam, kad toks prašymas būtų tenkinamas, jis turi būti gautas Inspekcijoje iki Privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos (STR 1.05.01:2017 143 punktas). Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymo gavimo būdas Inspekcijoje – pateikimas. Tai reiškia, kad prašymas Inspekcijai buvo pateiktas tiesiogiai atvykus į Inspekcijos Kauno departamentą būtent tą dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Įrodymų, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą pateikė kitokiu būdu, pareiškėjas nepateikė, todėl minėti apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.

36. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju yra reikšminga tai, jog jis atlieka veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido nurodyme nustatytą terminą, kuriam tik esant dar nepasibaigusiam, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl jo pratęsimo, neturi jokios teisinės reikšmės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nors ir yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. prasidėjo savavališkų statybos darbų pašalinimo procesas, kurio trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau yra pasibaigęs laikas, per kurį šis procesas turėjo būti užbaigtas, kuris nebegali būti pratęstas. Taigi teismas nustatęs, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymas buvo pateiktas praleidus nurodyme nustatytą terminą, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl savavališkos statybos įteisinimo yra perteklinės ir nenagrinėtinos.

37. Inspekcija teigia, kad atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl ABTĮ 30 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju, kadangi šiame straipsnyje yra reglamentuotas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo teismui termino atnaujinimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo teismui pateikė nepraleidęs nustatyto 1 mėnesio apskundimo termino. Taigi ši nuostata nagrinėjamu atveju nėra aktuali, ir skundžiamame sprendime pagrįstai dėl šios nuostatos taikymo nėra pasisakyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. sausio 10 d.–2018 m. sausio 12 d. atlikusi patikrinimą, 2018 m. sausio 30 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-93-(15.2), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog iš betoninių trinkelių įrengta apie 200 kv. m įvaža nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas), kuri atskirta nuo vejos bordiūrais bei vandens nutekėjimo lataku. 2016 m. rugsėjo 10 d. išklota dalis įvažos apie 82 kv. m, žemės sklypo pertvarkymo plane pažymėta tarp taškų 19-20-21-22-27-25-24-19, o 2017 m. spalio mėn. išklota kita dalis apie 117 kv. m plane pažymėta tarp taškų 16-17-24-19-16. <...> Statytojas R. K. statybą leidžiančio dokumento nepateikė.

40. Inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą, 2018 m. sausio 30 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180130-00015, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas), kuri atskirta nuo vejos bordiūrais, bei vandens nutekėjimo lataku. Statybos rūšis – naujo statinio statyba. Statinio kategorija – nesudėtingas. Nustatyto pažeidimo padarymo laikas – 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. spalio mėn.

41. Inspekcija 2018 m. sausio 30 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-180130-00015, kuriuo įpareigojo R. K. nevykdyti jokių statinio – įvažos, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Taip pat Inspekcija 2018 m. sausio 31 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180131-00019, kuriame nurodė pareiškėjui išardyti apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą, žemės sklypo pertvarkymo plane apribotą taškais16-17-18-24-25-27-22-21-20-19-16, vejos bordiūrus bei vandens nuvedimo latakus, įrengtus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nustatė – 2018 m. liepos 30 d.

42. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. su prašymu kreipėsi į Inspekcijos Kauno departamentą, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Prašyme nurodė, kad yra užbaigiamos projektavimo procedūros (laukiama statybos leidimo, būtini projektai ir kt. dokumentai parengti).

43. Inspekcijos Kauno departamentas skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, remdamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, kadangi jo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. liepos 31 d., o pareiškėjas prašymą pratęsti įvykdymo terminą pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. prašymas gautas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pasibaigusio termino pratęsimas negalimas, Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės.

44. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Inspekcijos Sprendimą, atnaujinti terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo paduoti bei pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vienam mėnesiui.

45. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai padavė praleidęs jo įvykdymo terminą, o Priežiūros įstatymas nenumato galimybės praleistą terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės, pareiškėjo skundą atmetė, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, pareiškėjo skundą atmetė.

46. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, netyrė ir nevertino, kada prašymas buvo pateiktas Inspekcijai, kadangi šiuo atveju svarbu nustatyti ne kada Inspekcija prašymą gavo, bet kada pareiškėjas jį pateikė. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netaikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 6 dalies, nevertino pareiškėjo nurodytų termino paduoti prašymą praleidimo priežasčių.

47. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d., 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. <...>. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020 ir kt.).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. liepos 30 d., pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai padavė 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su prašymo Inspekcijai pateikimu ir teigia, kad šiuo atveju svarbu nustatyti ne kada Inspekcija prašymą gavo, bet kada pareiškėjas jį pateikė, tačiau byloje nustatyta ir pareiškėjas šios aplinkybės neneigia, jog prašymą Inspekcijai pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d., kaip minėta, jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Inspekcija skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė pratęsti pareiškėjui terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui, šis sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstytos faktinės atsisakymo pratęsti terminą aplinkybės (prašymą pareiškėjas pateikė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pasibaigus ir teisės aktai nenustato galimybės jį pratęsti), nurodytas teisinis pagrindas (Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.). Pripažinus, kad pareiškėjas į Inspekciją dėl termino pratęsimo kreipėsi jau pasibaigus terminui Privalomajam nurodymui įvykdyti, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu, kuris atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

51. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas privalomojo nurodymo (savavališkos statybos padarinių pašalinimui) įvykdymo termino pratęsimas administracinio teismo sprendimu. Ši teisės norma suteikia kompetenciją administraciniam teismui atlikti analogišką funkciją kaip ir viešojo administravimo subjektui, kuris gali pratęsti minėtą terminą, jeigu asmuo kreipiasi dėl šio termino (6 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui) pratęsimo pirmą kartą 3 mėnesiams. Teismui įtvirtinta kompetencija pratęsti privalomojo nurodymo (savavališkos statybos padarinių pašalinimui) įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui, įstatymų leidėjas nenustato maksimalaus laikotarpio, kurį galėtų taikyti teismas.

52. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo paduoti ir pratęsti terminą vienam mėnesiui.

53. Kaip jau buvo minėta, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato taip pat pagrindą, kuomet terminas gali būti pratęstas. Būtent yra įtvirtinta, kad svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

54. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pradėjo procedūras, siekdamas įteisinti savavališką statybą, dalį veiksmų atliko nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, taip pat dalį jų – Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pasibaigus. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl Privalomojo nurodymo (savavališkos statybos padarinių pašalinimui) vykdymo termino pratęsimo nurodė, kad objektų projektų parengimas susidariusioje situacijoje užtruko, priežasčių, dėl kurių prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą padavė pavėluotai, nenurodė, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju įstatymo leidėjui nenustačius galimybės terminą atnaujinti, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės.

55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netaikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu jis praleistas dėl svarbios priežasties, taip pat ABTĮ 65 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad terminas nėra praleistas, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas), dokumentai įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, kadangi minėtos ABTĮ normos taikomos sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) administraciniam teismui padavimą. Nagrinėjamu atveju, savavališkos statybos padarinių šalinimą bei su Privalomojo nurodymo vykdymu, termino pratęsimu ir kitus klausimus, kaip minėta, reguliuoja specialus Priežiūros įstatymas, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pagrįstai vadovavosi Priežiūros įstatymo, o ne ABTĮ, nuostatomis.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė