8d554a4a-b880-40d4-856d-686f72ebcda4 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

                                                                                         Administracinė byla Nr. I-620-279/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00528-2013-8  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16., 1.16.5., 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

V. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos probacijos tarnybos ir Panevėžio apygardos probacijos tarnybai, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė :             šalys į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu (b. l. 2-5) prašė iÅ¡Â atsakovių priteisti 2 834,55 Eur (9 787,13 Lt) tarnybinio atlyginimo nepriemokÄ , susidariusiÄ už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Nurodė, kad dirba Panevėžio apygardos probacijos tarnyboje, yra statutinis valstybės tarnautojas (A lygis, 8 pareigybės kategorija, 2 kvalifikacinė kategorija). PareiÅ¡kėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), teigė, jog valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines kategorijas sumažinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl jis turi teisę reikalauti priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Lietuvos valstybei atstovaujanti atsakovė Panevėžio apygardos probacijos tarnyba atsiliepimu teismui (b. l. 12-16) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Panevėžio apygardos probacijos tarnyba pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTÄ®) 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ Nr. XII-523, todėl valstybė prisiėmė pareigÄ nustatyti kompensavimo tvarkÄ ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

PareiÅ¡kėjo reikalavimui atsakovė prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje; tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų tenkinamas, – teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skundas atmestinas.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimoBylos duomenimis nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) direktoriaus 2007 m. spalio 9 d.

įsakymu Nr. P-379 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ pareiškėjas buvo perkeltas į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Anykščių rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 8 kategorija); Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Panevėžio regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 01/2-24 „Dėl pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2012 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 8 kategorija); nuo 2007 m. sausio 18 d. pareiškėjui suteikta antra kvalifikacinė kategorija (b. l. 17-26).Pagal VTĮ 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi, šis terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Ieškinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VII skyriuje įtvirtintų teisės normų. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisyklė: „ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja“.

Å ioje byloje atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas su skundu dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio į teismÄ kreipėsi 2013 m. gruodžio 6 d. (spaudas ant voko) t. y. praleidęs terminÄ kreiptis į teismÄ iki 2010 m. gruodžio 5 d. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismuipraÅ¡ymoatnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Nagrinėdamas bylÄ , tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjui praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir atsakovei reikalaujant šį terminÄ taikyti, pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už nurodytÄ jį laikotarpį atmestina. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybinės veiklos teisinius pagrindus, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas).

Statuto 8 straipsnio 2 dalis numato, jog Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«no pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir Å¡io statuto nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal VTÄ® 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti VTÄ® 1 priede. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė VTÄ® 1 priedÄ , daliai valstybės tarnautojų – aukÅ¡tesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. 2009 m. liepos 17 d.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) Lietuvos Respublikos Seimas dar kartÄ pakeitė VTÄ® 1 priedÄ , sumažindamas pareiginių algų koeficientus 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams. Statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) ir Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) buvo nustatytas toks Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«nų priedų už kvalifikacinę kategorijÄ mažinimo mastas: už trečiÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ â€“ nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ â€“ nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ â€“ nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu VTÄ® 1 priedÄ , kuriame nustatyti sumažinti 11-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, be kita ko, taip pat pripažino, kad: Statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija,) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai, prieÅ¡taravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui; Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija; 2010 m. birželio 30 d. redakcija; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus < ...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančiais pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

Tai patvirtina pateikta Panevėžio apygardos probacijos tarnybos pažyma apie pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b. l. 7-8). Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Å iuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos. Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Taigi Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose analogiÅ¡kos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-278-552/2016, Nr. eA-281-552/2016 ir kt.).

Å ios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiÅ¡kėjo reikalavimai, yra labai panaÅ¡ios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiÅ¡kėjo teisinė padėtis ir jo teikiami argumentai Å¡ioje byloje nėra iÅ¡skirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau- ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , paminėtuose LVAT sprendimuose suformuotÄ administracinių teismų praktikÄ , teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , todėl konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (Å¡iuo atveju – Panevėžio apygardos probacijos tarnybai) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.  Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmestini visa apimtimi.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo D.

V. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos probacijos tarnybos ir Panevėžio apygardos probacijos tarnybai, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                       Nijolė Čekanauskienė