8d55059f-08f2-4fa5-8e96-5fa2238a2fe2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris e2A-728-585/2016                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-36160-2014-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.15.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 23 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Kepinių gausa“ direktoriui B.

A. ir atstovei pagal pavedimÄ advokatei Evelinai DavidavičiÅ«tei, atsakovui V. K. ir jo atstovei pagal pavedimÄ advokatei Jolitai MikalkevičiÅ«tei, atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui pagal pavedimÄ advokatui Tomui Talučiui, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiančio ieÅ¡kovės pusėje, Lietuvos dailininkų sÄ jungos atstovei pagal pavedimÄ advokatei Vilijai Badaraitei,             apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kepinių gausa“ apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kepinių gausa“ ieÅ¡kinį atsakovams AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir V.

K. dėl neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies priteisimo ir netiesioginių nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiantis ieÅ¡kovės pusėje, Lietuvos dailininkų sÄ junga), ir n u s t a t ė: Ginčo esmė              IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama:

1) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, kuri pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 5 530,33 Eur (19 095,13 Lt);

2) priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 3 809,95 Eur (13 155,01 Lt) netiesioginių nuostolių atlyginimÄ .              PaaiÅ¡kino, jog jos nuomojamose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 30 d. kilo gaisras ir todėl buvo apgadintos patalpos bei jose buvęs turtas. Gaisro kilimo priežastis – neatsargus atsakovo V. K. elgesys su ugnimi. IeÅ¡kovei, apgadinus turtÄ , buvo padaryta 9 360,06 Eur (32 318,41 Lt) žala. Nekilnojamam ir kilnojamam turtui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), buvo teikiama draudimo apsauga.

Draudikė pripažino gaisrÄ draudžiamuoju įvykiu. Apskaičiavo, jog ieÅ¡kovei padaryta žala pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 7 891,15 Eur (27 246,55 Lt). Draudikė, remdamasi Draudimo taisyklių specialiosios dalies 12.1.4 punktu, pusiau sumažino draudimo iÅ¡mokÄ ir, iÅ¡skaičiavusi besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 3 829,73 Eur (13 223,28 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ .              Draudikės sprendimas dėl nuostolių dalies kompensavimo yra nepagrįstas dviem aspektais.

Pirma, draudikė netinkamai apskaičiavo žalos dydį. Antra, ieÅ¡kovė nėra atsakinga už gaisrÄ , todėl nebuvo pagrindo draudimo iÅ¡mokai mažinti.             Atsakovui V. K., kuris yra atsakingas už gaisrÄ , tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius, kurių nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Be to, Å¡is atsakovas privalo kompensuoti ieÅ¡kovės netiesioginius nuostolius, kuriuos ji patyrė todėl, kad vienai savaitei dėl gaisro buvo sustabdyta jos veikla.

             Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiantis ieÅ¡kovės pusėje, prašė teismo nuožiÅ«ra spręsti ginÄÄ .             Draudikė nesutiko su ieÅ¡kiniu. Atsikirtinėjo, jog atsakovo V. K. veiksmai, kurie kvalifikuotini didelio neatsargumo veiksmais, sudarė pagrindÄ draudimo iÅ¡mokai mažinti.              Atsakovas V. K. nesutiko su ieÅ¡kiniu. Atsikirtinėjo, jog ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai negu ji nurodo, ne tik žinojo, bet ir pati pageidavo, kad, atliekant pasirodymÄ , bÅ«tų naudojamas ugnies elementas.

IeÅ¡kovė yra atsakinga už gaisrÄ , nes nesilaikė saugumo reikalavimų. IeÅ¡kovės materialinis subjektinis reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo nėra pagrįstas objektyviais įrodymais.                           Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog ieÅ¡kovės nuomojamose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 30 d. kilo gaisras.

Nustatyta gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. Gaisras kilo, atsakovui link durų, padengtų porolonine medžiaga, metus degančiÄ medžiagÄ . Patalpoms ir jose buvusiam kilnojamajam turtui buvo teikiama draudimo apsauga. Draudikė pripažino gaisrÄ draudžiamuoju įvykiu. Kita vertus, nustatė, jog draudėja pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, tai yra pareigÄ valdyti ir naudotis apdraustuoju turtu laikantis saugumo reikalavimų, ir, atsižvelgdama į draudėjos kaltę, pusiau sumažino draudimo iÅ¡mokÄ .

Be to, iÅ¡skaičiavo besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ir todėl iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 3 829,73 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .           Draudimo taisyklių specialiųjų sÄ lygų 12.1.4 punktas suteikia draudikui teisę mažinti draudimo iÅ¡mokÄ arba atsisakyti jÄ mokėti dėl draudėjo, apdraustojo ar su juo susijusių asmenų didelio neatsargumo. Teismo vertinimu, prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių, kurių laikymÄ si privalėjo užtikrinti ieÅ¡kovė, nesilaikymas kvalifikuotinas didelio neatsargumo veiksmais.

Todėl draudikės sprendimas sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ yra pagrįstas. Priimant tokį sprendimÄ , buvo atsižvelgta į draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , tinkamai įvertintos draudžiamojo įvykio priežastys, sÄ lygos bei draudėjos neatsakingumas ir nerÅ«pestingumas. Teismas, remdamasis atsakovo paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, nustatė, jog ieÅ¡kovė žinojo arba turėjo žinoti, jog, atliekant pasirodymÄ , bus panaudotas ugnies elementas, bet ji nesudarė tinkamų ir saugių sÄ lygų Å¡iam elementui panaudoti.

IeÅ¡kovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni rÅ«pestingumo ir atsargumo reikalavimai. IeÅ¡kovė, leisdama uždarose ir visiÅ¡kai nepritaikytose patalpose panaudoti ugnies elementÄ , prisiėmė rizikÄ , susijusiÄ su atviros ugnies panaudojimu. Teismo vertinimu, atsakovas nėra atsakingas už ieÅ¡kovės nuostolius, patirtus apgadinus turtÄ . Pasirodymo sÄ lygos buvo iÅ¡ anksto aptartos ir suderintos. Tokie pasirodymai yra vykę ir anksčiau. Todėl ugnies elemento panaudojimas nebuvo naujas dalykas. IeÅ¡kovei kilo pareiga pasirÅ«pinti saugumu.

Ji žinojo arba turėjo žinoti, koks yra patalpų pritaikomumas ir atitikimas saugumo reikalavimams. Teismo vertinimu, neegzistuoja priežastinis atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovės nuostolių, patirtų apgadinus turtÄ , ryÅ¡ys. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais atmetė ir ieÅ¡kovės materialinį subjektinį reikalavimÄ dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo.    Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai              IeÅ¡kovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinti jos ieÅ¡kinį.

             IeÅ¡kovės apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės faktinės aplinkybės, jog gaisras kilo dėl atsakovo neatsargaus elgesio su ugnimi;draudikės sprendimas mažinti draudimo iÅ¡mokÄ , prieÅ¡ingai negu konstatavo teismas, yra nepagrįstas; pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas nėra atsakingas už ieÅ¡kovės nuostolius, yra nepagrįsta. Egzistuoja priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės nuostolių ryÅ¡ys.

Jeigu atsakovas nebÅ«tų buvęs nerÅ«pestingas ir neapdairus, gaisras nebÅ«tų kilęs ir ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi turtinės žalos;pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nenustatė sÄ lygų, kurios yra bÅ«tinos Bendrųjų prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių pažeidimams pripažinti; prieÅ¡ingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja visos sÄ lygos, leidžiančios ieÅ¡kovei reikalauti, kad atsakovas atlygintų jos laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., kuriuo dėl gaisro pasekmių buvo sustabdyta klubo veikla, negautas pajamas.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiantis ieÅ¡kovės pusėje, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė tokius argumentus: skundžiamas sprendimas yra prieÅ¡taringas: viena vertus, pirmosios instancijos teismas sutinka, kad draudikė pagrįstai sumažino draudimo iÅ¡mokÄ , kita vertus, konstatuoja, jog atsakovas nėra atsakingas už žalos atsiradimÄ , nors draudikės sprendimas mažinti draudimo iÅ¡mokÄ grįstas bÅ«tent atsakovo neatsargiu elgesiu; viena vertus, sprendimu konstatuojamas faktas, kad gaisras kilo, atsakovui numetus degantį daiktÄ Ä¯ scenos kampÄ , kita vertus, teigiama, jog nėra atsakovo neteisėtų veiksmų;pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apskritai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės patirtų nuostolių dydžio;pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nenustatė sÄ lygų, kurios yra bÅ«tinos Bendrųjų prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių pažeidimams pripažinti; pirmosios instancijos teismas nustatė, jog klubas visÄ savaitę nedirbo dėl kilusio gaisro.

Todėl yra neabejotinas pajamų negavimo faktas. Esant abejonių dėl netiesioginių nuostolių dydžio, turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos papildomos aplinkybės. Draudikė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Draudikės atsiliepimas į apeliacinį skundÄ yra grindžiamas tokiais argumentais:pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nesilaikė prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, yra pagrįsta. Egzistuoja visos sÄ lygos tokiems pažeidimams pripažinti;pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad draudimo iÅ¡moka sumažinta per daug.

Draudikė, spręsdama klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos sumažinimo, rėmėsi Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalyje įtvirtintais kriterijais. IeÅ¡kovės ir atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu, jie Å¡iurkščiai pažeidė Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Tarp ieÅ¡kovės bei atsakovo veiksmų ir draudžiamojo įvykio yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys;ieÅ¡kovė neįrodė, jog patyrė didesnę žalÄ , negu apskaičiavo draudikė.

              Atsakovas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundÄ yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeisti prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nėra sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir pati ieÅ¡kovė yra atsakinga už patirtus nuostolius, yra pagrįstos.

Ieškovė aplaidžiai ir netinkamai valdė patalpas ir dėl tokio valdymo patalpoms buvo padaryta žala. Tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, ieškovės argumentai dėl žalos dydžio nėra pagrįsti įrodymais. Šalys ir trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme palaikė argumentus, suformuluotus jų procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantė (sub)nuomos pagrindais valdo patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), kuriose veikia muzikos klubas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos; muzikos klubas).

Patalpose 2013 m. lapkričio 30 d., atsakovui atliekant pasirodymÄ , kilo gaisras, kurio pasekmė – patalpų ir jose buvusio turto apgadinimas / sugadinimas. Patalpoms ir jose buvusiam turtui gaisro dienÄ buvo teikiama draudimo apsauga. Todėl apeliantė kreipėsi į draudikę dėl nuostolių kompensavimo. Draudikė pripažino gaisrÄ draudžiamuoju įvykiu. Apskaičiavo, jog, apgadinus turtÄ , buvo patirta 27 246,55 Lt žala. Bet priėmė sprendimÄ 50 (penkiasdeÅ¡imčia) procentų sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Ir, iÅ¡skaičiavusi besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , iÅ¡mokėjo apeliantei 13 223,28 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliantės ir draudikės ginčas kilo žalos, patirtos apgadinus turtÄ , dydžio. Be to, apeliantė nesutinka su draudikės sprendimu mažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Pirmiausia analizuojamas patirtos žalos dydžio klausimas. Dėl patirtos žalos dydžioTrečiasis asmuo pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino patirtos žalos dydžio klausimo. Å is klausimas Å¡alių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais gali bÅ«ti iÅ¡spręstas apeliacinės instancijos teisme.

Todėl teisėjų kolegija, Å¡alindama proceso pirmosios instancijos teisme trÅ«kumÄ , iÅ¡ esmės sprendžia Å¡alių ginÄÄ dėl žalos dydžio.Turtas buvo apdraustas nauja atkuriamÄ ja verte. Pagal Ä®monių turto draudimo taisyklių (toliau – ir Draudimo taisyklės) specialiųjų sÄ lygų 10.6 punktÄ , jeigu turtas buvo apdraustas nauja atkuriamÄ ja verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, prarastas, atlyginamos turto remonto iÅ¡laidos ar lygiaverčio turto atstatymo, įsigijimo iÅ¡laidos.

Draudikė, kaip nustatyta, apskaičiavo, jog, apgadinus turtÄ , buvo patirta 27 246,55 Lt žala. Apeliantė, savo ruožtu, nurodo, kad patyrė 32 318,41 Lt žalÄ . Å iam teiginiui pagrįsti pateikė 2014 m. birželio 5 d. nekilnojamojo turto atkuriamosios vertės nustatymo ataskaitÄ . Å ioje ataskaitoje užfiksuota, jog patalpų atkuriamoji vertė – 31 300 Lt. Draudikė nesutinka su tokia atkuriamosios vertės nustatymo iÅ¡vada. Savo nesutikimui pagrįsti nurodo, kad, pirma, turto vertinimas atliktas tada, kai jau buvo suremontuota patalpų dalis, todėl nėra objektyvus ir neatspindi tikrųjų gaisro sukeltų pasekmių.

Antra, pridėtinės vertės mokestis yra įskaičiuotas į patalpų atkuriamÄ jÄ vertę. Apeliantė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja ir todėl turi teisę į Å¡io mokesčio atskaitÄ . Todėl pridėtinės vertės mokestis turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ nustatytosios patalpų atkuriamosios vertės. Abu draudikės argumentai (skyrium ir kartu) nėra pakankami atkuriamosios vertės nustatymo iÅ¡vadai paneigti. Pirma, patalpų dalies remontas gali lemti turto atkuriamosios vertės neatitikimus.

Bet Å¡ie neatitikimai, žvelgiant iÅ¡ draudikės perspektyvos, gali bÅ«ti tik teigiami. Turto atkuriamoji vertė bet kuriuo atveju bus mažesnė, jeigu ji bus nustatinėjama vertinant tokiÄ patalpų bÅ«klę, kokia yra atlikus patalpų remonto darbus. Antra, pačioje ataskaitoje užfiksuota, jog, nustatant atkuriamÄ jÄ vertę, nebuvo skaičiuojamos ir vertinamos atliktų remonto darbų sÄ naudos. Trečia, draudikė, kuriai tenka pareiga pagrįsti savo sprendimÄ dėl mažesnio, negu draudėjas reikalauja draudimo iÅ¡mokos dydžio (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis (redakcija, galiojusi draudikės sprendimo priėmimo dienÄ )), nepateikė (ir nereikalavo iÅ¡reikalauti iÅ¡ kitos Å¡alies, kad bÅ«tų pateikta į bylÄ ) įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė, atkurdama ar siekdama atkurti turtÄ , pirko ar pirks prekes ir / ar paslaugas, kurios yra pridėtinės vertės mokesčio objektas.

Be to, nepateikė (ir nereikalavo pateikti) įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti, kas – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas ar ne – yra (buvo ar bus) tokių prekių ir / ar paslaugų pardavėjas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantė turi (turėjo ar turės) teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ . Kartu, remiantis Å¡ia iÅ¡vada, nėra pagrindo sutikti su draudike, jog pridėtinės vertės mokestis turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ nustatytosios patalpų atkuriamosios vertės. Draudikė neįrodė, jog apeliantė patyrė mažesnę žalÄ , negu patvirtina atkuriamosios vertės nustatymo iÅ¡vada.

Todėl konstatuotina, jog apeliantė patyrė 9 065,11 Eur (31 300 Lt) žalÄ .Dėl draudikės sprendimo mažinti draudimo iÅ¡mokÄ Kaip nustatyta, draudikė 50 (penkiasdeÅ¡imčia) procentų sumažino draudimo iÅ¡mokÄ . Pirminis tokio sprendimo, užfiksuoto draudikės 2014 m. sausio 14 d. raÅ¡tu, faktinis pagrindas – atsakovo neatsargus elgesys su ugnimi, teisinis pagrindas – Draudimo taisyklių specialiųjų sÄ lygų 12.1.4 punktas. Å i Draudimo taisyklių nuostata numato, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo iÅ¡mokÄ arba atsisakyti jÄ mokėti dėl draudėjo, apdraustojo ar su juo susijusių asmenų didelio neatsargumo.

Sprendžiant, buvo ar ne pagrindas mažinti draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas yra atsakingas už žalos atsiradimÄ , nes nuo Å¡ios aplinkybės tiesiogiai priklauso draudikės galimybė taikyti Draudimo taisyklių specialiųjų sÄ lygų 12.1.4 punktÄ . Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad gaisras kilo todėl, jog atsakovas, atlikdamas pasirodymÄ , neatsargiai elgėsi su ugnimi, pripažino, kad apeliantė yra visiÅ¡kai atsakinga už kilusį gaisrÄ . Apeliantė nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada.

Vaizdo įraÅ¡as, kuriame yra užfiksuota atsakovo pasirodymo iÅ¡trauka, patvirtina, kad pirmiausia užsidegė durys. Atsakovas pripažįsta, jog jis pats uždegė kryžių pasirodymo scenoje metu. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad uždegęs kryžių, atsakovas numetė uždegimo priemonę link durų. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytasis atsakovo elgesys neatitinka minimaliausių ir paprasčiausių atidumo bei rÅ«pestingumo reikalavimų.

Pats atsakovas apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog jis, atlikdamas analogiÅ¡kÄ pasirodymÄ , paprastai numeta uždegimo priemonę ties savo kojomis ir nedelsdamas jÄ užgesina. Jeigu atsakovas laikytųsi minimalių protingo saugumo reikalavimų, atlikdamas pasirodymÄ , gaisro kilimo tikimybė bÅ«tų žymiai sumažinta. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog patalpose ir anksčiau buvo atliekami analogiÅ¡ki pasirodymai, bet nei vieno karto (atsakovui elgusis taip, kaip jis nurodo) nekilo tokios pasekmės. Nustatytasis atsakovo elgesys vertinamas kaip didelio neatsargumo veiksmai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nėra atsakingas už kilusį gaisrÄ . Kaip nustatyta, pagrindas draudimo iÅ¡mokai mažinti egzistuoja ir tada, kai žala atsiranda dėl asmenų, susijusių su draudėju, didelio neatsargumo. Be kitų, tokiais asmenimis laikomi asmenys, kuriuos su draudėju sieja darbo, paslaugų teikimo ar kitokie teisiniai santykiai ir kurie turi pareigÄ veikti, laikydamiesi saugumo reikalavimų (Draudimo taisyklių bendrųjų sÄ lygų 1.2.1 punktas). Pasirodymas buvo atliktas, veikiant pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį.

Todėl atsakovas Draudimo taisyklių bendrųjų sÄ lygų 1.2.1 punkto ir specialiųjų sÄ lygų 12.1.4 punkto prasme yra asmuo, susijęs su apeliante – draudėja. Vadinasi, jo, kaip susijusio asmens, didelis neatsargumas sudarė draudikei pagrindÄ mažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliantė teigia, jog Å¡alys nebuvo susitarusios dėl ugnies elemento panaudojimo. Å i aplinkybė, jeigu ir bÅ«tų nustatyta (žemiau bus pateiktas detalesnis aplinkybės vertinimas), neeliminuotų draudikės teisės mažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nors aiÅ¡kiai ir neįvardijo, pripažino, jog apeliantė pažeidė Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių 398.3 punktÄ , numatantį, kad masinių renginių patalpose draudžiama naudoti degias dekoracijas, scenos užuolaidas, apipavidalinti scenÄ ypač degiomis ir labai degiomis medžiagomis. Apeliantės elgesys įvertintas didelio neatsargumo veiksmais. Apeliantė ir trečiasis asmuo pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės netyrė aplinkybių (sÄ lygų), kurios yra bÅ«tinos Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių 398.3 punkto pažeidimui pripažinti.

Nepaisant Å¡io tyrimo nebuvimo, skundžiamu sprendimu atliktas apeliantės elgesio vertinimas yra pagrįstas ir tinkamas. Nėra taip svarbu nustatyti, pažeidė apeliantė Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių 398.3 punktÄ ar ne, nes draudikės sprendimas mažinti draudimo iÅ¡mokÄ pirmiausia paremtas Draudimo taisyklių specialiųjų sÄ lygų 12.1.4 punktu, kuriam taikyti yra aktualus draudėjo ir / ar su juo susijusių asmenų kaltės (dėl žalos atsiradimo) klausimas. Jau buvo nustatytas atsakovo didelis neatsargumas.

Tačiau ir apeliantė, kaip patalpų valdytoja ir pasirodymo užsakovė, nesilaikė elementariausių saugumo užtikrinimo taisyklių, kurių be atskiro įpareigojimo ar reikalavimo privalo laikytis bet kuris juridinis asmuo, užsiimantis analogiÅ¡ka veikla. Kaip minėta, apeliantė teigia, jog jai nebuvo žinoma, kad, atliekant pasirodymÄ , bus panaudotas ugnies elementas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apeliantės teiginį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kuriÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡as, kad patalpose, anksčiau atliekant identiÅ¡kÄ (savo programa) pasirodymÄ , buvo naudojamas ugnies elementas, yra pakankama aptariamam apeliantės teiginiui atmesti.

Apeliantei buvo arba turėjo bÅ«ti žinoma, jog ir 2013 m. lapkričio 30 d., atliekant pasirodymÄ , bus naudojamas ugnies elementas. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina negu netikėtina, kad pati apeliantė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ dėl Å¡io elemento panaudojimo arba sÄ moningai tam pritarė. Pats ugnies panaudojimas uždarose patalpose, nepriklausomai nuo priemonių ir medžiagų, kurios pasitelkiamos ugniai įkurti, reikalauja ypatingų saugumo priemonių. Tuo labiau, jeigu patalpų apdailai ir garso izoliacijai yra panaudotos degios medžiagos.

Apeliantė nesiėmė net pačių paprasčiausių saugumo užtikrinimo priemonių. Sprendžiant pagal vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas pasirodymo fragmentas, greta scenos net nebuvo asmenų, kurie bÅ«tų pasiruošę atitinkamomis priemonėmis (gesintuvu, nedegiu audeklu ir panaÅ¡iai) gesinti ugnį. Toks apeliantės elgesys kvalifikuotinas didelio neatsargumo veiksmais. Apeliantei, kaip renginio organizatorei, tenka didžiausia atsakomybė už bendrųjų saugumo reikalavimų laikymosi užtikrinimÄ renginio metu.

Atsakovo kaip pasirodymo dalyvio pasiÅ«lymai naudoti ugnį galėjo bÅ«ti apeliantės nepriimti, nes bÅ«tent nuo apeliantės sprendimo priklausė, koks bus pasirodymas scenoje. Ypač tai reikÅ¡minga, atsižvelgiant į neabejotinai nustatytÄ aplinkybę, kad apeliantė iÅ¡ anksto žinojo apie planuojamÄ atviros ugnies panaudojimÄ pasirodymo metu.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė ir atsakovas yra bendrai atsakingi už kilusį gaisrÄ . Kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tini gaisrui kilti.

Žala atsirado dėl jų abiejų didelio neatsargumo. Todėl draudikės sprendimas mažinti draudimo iÅ¡mokÄ yra pagrįstas. Apeliantės ir draudikės ginčas kilo ir dėl draudimo iÅ¡mokos mažinimo apimties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog draudikė pagrįstai pusiau sumažino draudimo iÅ¡mokÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė buvo maksimaliai neapdairi ir nerÅ«pestinga. Be to, ir atsakovas, už kurio, kaip susijusio asmens, veiksmus Draudimo taisyklių prasme yra atsakinga apeliantė, nesilaikė minimaliausių ir paprasčiausių atidumo bei rÅ«pestingumo reikalavimų.

Apeliantės ir atsakovo bendrais veiksmais buvo padaryta žala. Tarp Å¡ių subjektų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, draudikės sprendimas pusiau sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ yra pagrįstas. Dėl žalos, patirtos apgadinus turtÄ , atlyginimoKaip nustatyta, apeliantė, apgadinus jos turtÄ , patyrė 9 065,11 Eur (31 300 Lt) žalÄ . Apeliantei priklauso draudimo iÅ¡moka, kompensuojanti vienÄ antrÄ jÄ jos patirtos žalos dalį (4 532,56 Eur).

Draudikė iÅ¡mokėjo apeliantei 3 829,73 Eur (13 223,28 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ . Vadinasi, liko neatlyginti 702,83 Eur nuostoliai. Apeliantė reikalauja solidariosios draudikės ir atsakovo atsakomybės. Reikalavimui dėl solidariosios atsakomybės taikymo atmesti pakanka to fakto, jog atsakovų turtinės prievolės atlyginti apeliantės žalÄ atsiranda visiÅ¡kai skirtingais pagrindais. Draudikės prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir taip padengti apeliantės sau savo veiksmais sukurtus nuostolius (nuostolių dalį) kyla iÅ¡ draudimo sutarties, įvykus draudžiamajam įvykiui (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis), ir reiÅ¡kia piniginės prievolės vykdymÄ natÅ«ra (Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, kaip nustatyta, padarė deliktÄ (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis) ir reikalavimas atlyginti nuostolius reiÅ¡kia reikalavimÄ taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti yra bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: teisės pažeidimas, žala, priežastinis teisės pažeidimo ir žalos ryÅ¡ys bei kaltė (Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai). Apeliantė turi materialinę subjektinę teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo, nes yra nustatytos visos sÄ lygos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti.

Bet, kaip nustatyta, yra ir pačios apeliantės kaltė dėl žalos atsiradimo. Kitaip tariant, yra miÅ¡ri apeliantės ir atsakovo kaltė. Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata yra numatyta ir Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalyje. Nustatytas abiejų žalos atlyginimo prievolės Å¡alių (apeliantės ir atsakovo) didelis neatsargumas. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės kaltės laipsnis yra didesnis negu atsakovo kaltės laipsnis. Pirmiausia apeliantės didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kęs elementariausių saugumo užtikrinimo taisyklių nesilaikymu, sudarė pagrindÄ Å¾alai atsirasti. Apeliantė, kaip nustatyta, žinojo arba turėjo žinoti, kad, atliekant pasirodymÄ , bus naudojamas ugnies elementas.

Tikėtina, jog, apeliantei ėmusis reikalingų priemonių ir sudarius sÄ lygas saugiam ugnies elemento panaudojimui (pavyzdžiui, nedegiomis medžiagomis / priemonėmis padengus scenos, kurioje buvo atliekamas pasirodymas, konstrukcijas), atsakovo veiksmai nebÅ«tų sukėlę žalos arba bÅ«tų sukėlę mažesnę žalÄ . Atsakovas fizinis asmuo yra meninio pasirodymo autorius ir atlikėjas, kurį sieja sutartinis santykis tik su apeliante, bet ne su jos valdomame klube besirenkančiais lankytojais. Pagal sutartį su apeliante buvo įsipareigojęs atlikti numatytÄ pasirodymÄ , tam tikrÄ iÅ¡ savo kÅ«rinių sudarytÄ programÄ , kurios turinį apeliantei iÅ¡ anksto atskleidė ir kurį apeliantė žinojo iÅ¡ ankstesnių atsakovo pasirodymų.

Tuo tarpu bÅ«tent apeliantės pareiga buvo užtikrinti saugų pasirodymo vyksmÄ . Apeliantė, kaip minėta, turėjo galimybę iÅ¡ anksto kontroliuoti atsakovo programos turinį, pasirodymo metu numatytus veiksmus, juos uždrausti, riboti, užtikrinti jų atlikimÄ kartu su tam tikromis saugumo priemonėmis arba, esant bÅ«tinumui, net visiÅ¡kai atsisakyti sutarties. Didesnės apeliantės įtakos galimybės ir didesnė pareigų sprendžiant dėl pasirodymo turinio apimtis nulemia ir jos didesnį kaltės laipsnį, o tai, savo ruožtu, lemia ir didesnę atsakomybę už žalÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės veiksmai 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imčia) procentų nulėmė žalos atsiradimÄ , atsakovo veiksmai 20 (dvideÅ¡imčia) procentų nulėmė žalos atsiradimÄ . Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, egzistuoja pagrindas 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imčia) procentų mažinti atsakovo atsakomybę. Atsakovų turtinės prievolės atlyginti 702,83 Eur nuostolius pasireiÅ¡kia taip: draudikė privalo iÅ¡mokėti apeliantei papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ , sudarančiÄ 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) procentų neatlygintų nuostolių, tai yra 562,26 Eur, atsakovas privalo atlyginti 20 (dvideÅ¡imt) procentų apeliantės nuostolių, tai yra 140,57 Eur.Dėl netiesioginių nuostoliųApeliantė reikalauja ir netiesioginių nuostolių kompensacijos.

Å iam materialiniam subjektiniam reikalavimui pagrįsti nurodo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. dėl gaisro sukeltų pasekmių nevykdė veiklos, todėl negavo pagrįstai tikėtų pajamų. Be to, pridėjo prie ieÅ¡kinio iÅ¡laidų sÄ matÄ . Pirmosios instancijos teismas atmetė šį apeliantės materialinį subjektinį reikalavimÄ . Sprendimas atmesti šį reikalavimÄ grįstas dviem iÅ¡vadomis. Pirma, atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Antra, apeliantė neįrodė, jog negavo pajamų, kurias reikalauja kompensuoti.

Pirmoji teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta. Kaip nustatyta, atsakovas padarė deliktÄ . Apeliantė nurodo, jog patyrė netiesioginius nuostolius – negavo pajamų, bet savo reikalavimui dėl Å¡ių nuostolių atlyginimo pagrįsti pateikė sÄ matÄ , kurioje vien nurodomos iÅ¡laidos, kurias (jas pagrindus) bÅ«tų galima laikyti tiesioginiais nuostoliais (iÅ¡skyrus paskutinę sÄ matos grafÄ , kurioje nurodomas pelnas). Apeliantė neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. patyrė sÄ matoje nurodytas maisto produktų ir serviravimo priemonių, kuro, aparatÅ«ros nuomos, skelbimų ir reklamos bei ryÅ¡ių sÄ naudas.

Deklaratyvus Å¡ių iÅ¡laidų nurodymas nėra pakankamas jų patyrimo faktui ir dydžiui pagrįsti. Be to, apeliantė, nurodydama, kad patyrė tokias iÅ¡laidas, prieÅ¡tarauja savo pačios pozicijai, kad nurodomu laikotarpiu nevykdė veiklos, nes tokios iÅ¡laidos iÅ¡ esmės gali bÅ«ti patiriamos, tik organizuojant ir vykdant jai įprastÄ Å«kinę komercinę veiklÄ . Kartu apeliantė neįrodė, kad kitos sÄ mata fiksuotos – darbo užmokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, patalpų nuomos, komunalinės, eksploatacinės, buhalterinių paslaugų, amortizacijos ir kitos bendrosios – sÄ naudos yra atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė.

Tokios iÅ¡laidos – įprastas juridinio asmens, vykdančio Å«kinę komercinę veiklÄ , veikimo rezultatas. Atsakovo veiksmai neturėjo įtakos Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimui. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aptariamų iÅ¡laidų dydį. Apeliantė nurodo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. negavo 1 105 Lt pelno, kurio apskaičiavimas sÄ mata pateikiamas taip: 10 (deÅ¡imt) procentų nuo patirtų sÄ naudų. Apeliantė niekaip nepagrindė, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., jeigu bÅ«tų vykdžiusi veiklÄ , bÅ«tų gavusi 1 105 Lt pelnÄ .

Apeliantė nepateikė įrodymų, jog jos vykdoma Å«kinė komercinė veikla apskritai yra arba nurodomu laikotarpiu buvo pelninga. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. buvo numatyti ir turėjo įvykti renginiai. Apeliantė apskritai neįrodė, kad ji Å¡iomis dienomis (sekmadienį-ketvirtadienį), jeigu ir nebÅ«tų kilęs gaisras, bÅ«tų vykdžiusi savo įprastÄ veiklÄ . Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti, kokie yra vidutiniai vienos veiklos dienos (tiek tomis dienomis, kuriomis vyksta renginiai, tiek tomis dienomis, kuriomis nevyksta renginiai) pajamų ir sÄ naudų dydžiai, lankytojų skaičius ir kiti rodikliai, kuriais galėtų bÅ«ti pagrįsta pelno gavimo aplinkybė.

Apeliantė nurodo pajamų, gautų 2013 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, skirtumÄ - 25 185 Lt. Bet ji savaime nėra pakankama negautam pelnui pagrįsti. Apeliantė neįrodė, kad ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti pelnÄ , kurį galima bÅ«tų pripažinti nuostoliais. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės materialinį subjektinį reikalavimÄ dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo.Dėl proceso apeliacinės instancijos teisme baigtiesApibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais ir kalte.

PrieÅ¡ingai negu sprendė apylinkės teismas, atsakovas savo didelio neatsargumo veiksmais prisidėjo prie žalos turtui atsiradimo. Apeliacinės instancijos teisme nustatyta miÅ¡ri apeliantės ir atsakovo kaltė, pripažinta, jog apeliantės prisidėjimo prie žalos atsiradimo laipsnis – 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) procentų, atsakovo – 20 (dvideÅ¡imt) procentų. Kitas apeliantės materialinis subjektinis reikalavimas (dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo) iÅ¡spręstas teisingai. Teisėjų kolegija naikina skundžiamo sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas apeliantės reikalavimas dėl žalos turtui atlyginimo, ir Å¡ia apimtimi priima naujÄ sprendimÄ â€“ tenkina reikalavimÄ iÅ¡ dalies: priteisia apeliantei iÅ¡ draudikės 562,26 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir iÅ¡ atsakovo 140,57 Eur žalos atlyginimÄ .

Kita sprendimo dalis (dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo) paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių pirmosios instancijos teismePanaikinus skundžiamo sprendimo dalį, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 578,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai yra 289 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 289,62 Eur iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ .

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiantis apeliantės pusėje, patyrė 3 924,66 Eur iÅ¡laidas už advokatų pagalbÄ , atsakovas – 713,90 Eur iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ , draudikė – 1 074,48 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Materialinio subjektinio reikalavimo, pareikÅ¡to draudikei, patenkinta dalis sudaro 20 procentų, materialinių subjektinių reikalavimų, pareikÅ¡tų atsakovui, patenkinta dalis sudaro 2 procentus (patenkinta ieÅ¡kinio dalis bendrai sudaro 8 procentus).

Todėl Å¡alims priklauso tokie bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimai: apeliantei – 46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, kurio dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 42 Eur, privalo sumokėti draudikė, kitÄ dalį (4 Eur) – atsakovas; atsakovui – 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, kurį privalo sumokėti apeliantė; draudikei – 860 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, kurį privalo sumokėti apeliantė (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas supaprastinti Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , jas paskirsto taip: priteisia atsakovui V.

K. iÅ¡ apeliantės 696 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , draudikei iÅ¡ apeliantės – 818 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Trečiasis asmuo, kaip nustatyta, patyrė 3 924,66 Eur iÅ¡laidas už advokatų pagalbÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu ir Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui mažinti iÅ¡laidų, kurias patyrė trečiasis asmuo, paskirstytinÄ dydį iki 1 000 Eur.

Trečiasis asmuo veikia apeliantės pusėje. Todėl draudikei kyla pareiga kompensuoti trečiojo asmens iÅ¡laidų dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 73 Eur, atsakovui kyla pareiga kompensuoti iÅ¡laidų dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 7 Eur. Apeliantė privalo kompensuoti kitÄ iÅ¡laidų dalį, kuri sudaro 920 Eur (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teisme susidarė 7,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos. Apeliantei, atsižvelgiant į atmestÄ ieÅ¡kinio dalį, tenka pareiga atlyginti Å¡ių iÅ¡laidų dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 6,60 Eur.

Kita iÅ¡laidų dalis neatlyginama pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalį.Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – apeliantės materialiniam subjektiniam reikalavimui dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo užtikrinti areÅ¡tavo atsakovo turtÄ . Å is apeliantės reikalavimas yra atmestas. Todėl naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, kurios taikytos reikalavimui užtikrinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių apeliacinės instancijos teismeApeliantė Å¡iame bylos etape patyrė 210 Eur bylinėjimosi (žyminio mokesčio) iÅ¡laidas.

Trečiasis asmuo patyrė 946,12 Eur iÅ¡laidas už advokatų pagalbÄ , draudikė – 1 222,10 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Atsakovas V. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 2.1-2.3, 2.7, 2.9, 8.11, 8.19 ir 9 punktais, mažina iÅ¡laidų, kurias patyrė draudikė, paskirstytinÄ dydį iki 1 000 Eur.

Å ios bylos dalyvių patirtos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į proceso apeliacinės instancijos teisme baigtį, paskirstytinos taip: apeliantei priklauso 17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, kurio dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 16 Eur, turi sumokėti draudikė, kitÄ dalį (1 Eur) – atsakovas V. K.; draudikei priklauso 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, kurį turi sumokėti apeliantė. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos taip: iÅ¡laidų dalį, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančiÄ 69 Eur, padengia draudikė, iÅ¡laidų dalį, kuri sudaro 7 Eur, padengia atsakovas V.

K., kitÄ iÅ¡laidų dalį (870,12 Eur) padengia apeliantė (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 ir 3 dalys). Galiausiai, siekiant paprastesnio ir ekonomiÅ¡kesnio reikalavimų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡sprendimo, bylos dalyvių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos taip: atsakovui V. K. iÅ¡ apeliantės priteisiamas 695 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas; draudikei iÅ¡ apeliantės priteisiamas 1 602 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas; trečiajam asmeniui iÅ¡ draudikės priteisiamas 142 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, iÅ¡ atsakovo – 14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, iÅ¡ apeliantės – 1 790,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u s p r e n d ė:              panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Kepinių gausa“ reikalavimas dėl žalos turtui atlyginimo ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo, ir Å¡ia apimtimi priimti naujÄ sprendimÄ : patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ dalies ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kepinių gausa“ iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 562,26 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir iÅ¡ V.

K. 140,57 Eur žalos atlyginimÄ .             Palikti kitÄ sprendimo dalį nepakeistÄ .             Priteisti valstybei iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Kepinių gausa“ 6,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .             Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi V. K. (kodas (duomenys neskelbtini)) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.             Priteisti V.

K. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Kepinių gausa“ 695 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimÄ .              Priteisti AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Kepinių gausa“ 1 602 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimÄ .             Priteisti Lietuvos dailininkų sÄ jungai iÅ¡ V.

K. 14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimÄ .             Priteisti Lietuvos dailininkų sÄ jungai iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 142 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimÄ .             Priteisti Lietuvos dailininkų sÄ jungai iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Kepinių gausa“ 1 790,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimÄ .

                                       Teisėjai                                      Vaclovas Paulikas                                           Asta Pikelienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â