2024-10-23 Nr. AB-15300-3-61-3-00140-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I3-1024-596/2024 pagal pareiškėjo L. S. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-10-23 Nr. AB-15300-3-61-3-00140-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. P-59-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00140-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 60.3.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I3-1024-596/2024 pagal pareiškėjo L. S. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-660/07-2022); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) vedėjo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 48SK-4274-(14.48.111E) ir įpareigoti atsakovą ištaisyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), kadastro duomenis, pašalinant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarines zonas; 3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 48SK-5641-(14.48.111E) ir įpareigoti atsakovą ištaisyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), kadastro duomenis, pašalinant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarines zonas.
2. Pareiškėjo nuomone, ginčijami NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 48SK-4274-(14.48.111E) ir 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 48SK-5641-(14.48.111E) (toliau kartu – ir Sprendimai) nesuderinami su viešojo administravimo principais ir teisės aktų reikalavimais. Atsakovas, akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) prašymo pagrindu įregistruodamas aptariamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nepagrįstai išplėtė NŽT kompetencijos ribas ir prisiėmė teisę nustatyti sanitarinės apsaugos zonas, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojančius įstatymus ir bendruosius Lietuvos Respublikos teisinės sistemos principus. Be to, žemės sklypui, kuriame yra Bendrovės paukštidės, siekiama nustatyti 1 000 m sanitarinės apsaugos zona yra per didelė.
3. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas teigė, kad jis, vadovaudamasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, įrašė Žemės sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 jų formavimo metu taikytinas, tačiau nenustatytas teritorijas, kuriose turi būti taikomos aptariamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsakovas, išnagrinėjęs AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. kovo 24 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. prašymus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo organizavimo, nustatė, kad, atsižvelgiant į AB „Vilniaus paukštynas“ statiniuose laikomų paukščių skaičių, sanitarinės apsaugos zonos dydis turi būti 1 000 m. Be to, sanitarinės apsaugos zonos Bendrovės veiklai yra pažymėtos teritorijų planavimo dokumentuose. Taigi, šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai buvo ištaisytos klaidos Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenyse.
II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 5 d. sprendime:
6. patvirtino pareiškėjo L. S. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
6.1. Taikos sutarties dalykas.
6.1.1. Atsakovas pripažįsta skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 48SK-4274-(14.48.111E) ir 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 48SK-5641-(14.48.111E) panaikinimo. Sprendimai laikomi netekusiais galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.
6.1.2. Atsakovas įsipareigoja, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl pareiškėjui L. S. priklausančiam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), sanitarinių apsaugos zonų išregistravimo, t. y. išregistruoti:
6.1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.
6.1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – „pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.
6.1.3. Pareiškėjas atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu, ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovo.
6.2. Atsakomybė.
6.2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1–1.2 punktuose išvardyti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.
6.2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog teisme patirtas išlaidas atlygina pareiškėjas.
6.2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo.
6.2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių neturtinės žalos atlyginimo.
6.2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo Bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatyme.
6.3. Šalių pareiškimai ir garantijos.
6.3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui.
6.3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje pareiškėjui ir atsakovui Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.
6.3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.
6.4. Baigiamosios nuostatos.
6.4.1. Šalys, vadovaudamosi Administracinių bylų teisenos įstatyme 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti.
6.4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.
6.4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma šalims ir jų teisių perėmėjams.
6.4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti šalių ir patvirtinti teisme;
7. priėmė pareiškėjo L. S. atsisakymą nuo šių patikslinto skundo reikalavimų: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-660/07-2022); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrių ištaisyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pašalinant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarines zonas; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrių ištaisyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pašalinant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarines zonas; priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
8. nutraukė administracinę bylą Nr. I3-1024-596/2024 pagal pareiškėjo L. S. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
III. 9. AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I3-1024-596/2024, kuriame prašo atnaujinti procesą minėtoje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės Regionų administraciniam teismui.
10. AB „Vilniaus paukštynas“, apžvelgusi ginčo faktines aplinkybes, teigia, kad ji nepagrįstai nebuvo įtraukta į ginčo nagrinėjimą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir teisme, nes Sprendimai neabejotinai turi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Sprendimai sukūrė Bendrovei tokias teisines pasekmes: sanitarinės apsaugos zonos įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre leidžia Bendrovei fermų paskirties pastatuose, esančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), tęsti 1964–1976 metais pradėtą ir nepertraukiamai vykdomą paukštininkystės veiklą. Pagal 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, Bendrovė nebegalės vykdyti veiklos minėtuose žemės sklypuose, jeigu nebus Nekilnojamojo turto registre įregistruota jos valdomam stacionariam taršos šaltiniui (paukštidėms) eksploatuoti būtina sanitarinės apsaugos zona. Taigi, 2024 m. vasario 5 d. teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį, Bendrovei kilo tiesioginės materialinės pasekmės.
11. AB „Vilniaus paukštynas“ atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimai buvo priimti, išnagrinėjus Bendrovės prašymą atlikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą viešojo administravimo procedūrą. Vadinasi, šioje administracinėje procedūroje pareiškėjas yra AB „Vilniaus paukštynas“. Nepaisant to, Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkui L. S. apskundus Sprendimus, minėtos administracinės procedūros iniciatorius (t. y. Bendrovė) nebuvo įtrauktas į ginčo nagrinėjimą, nepaisant to, kad Bendrovė yra suinteresuota Sprendimų vykdymu. Šiuo atveju teisę Bendrovei inicijuoti kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą numato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 541.1 punktas.
12. AB „Vilniaus paukštynas“ tvirtina, kad, 2024 m. vasario 5 d. teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir Sprendimus pripažinus negaliojančiais, susidarė prielaidos pažeisti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas, nes formaliai nebūtų pagrindo užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, suderinti žemės sklypų savininkų (naudotojų) ir ūkinę veiklą vykdančios asmens interesus ir pan.
13. AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs ir įvertinęs jos teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo panaikintas NŽT sprendimas dėl konkretaus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo (žr. 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-700-442/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra įvertinęs AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir suinteresuotumą, sprendžiant klausimą dėl analogiško turinio taikos sutarčių tvirtinimo (žr., pvz., 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-575/2024). Taigi, jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose būtina įvertinti ir Bendrovės argumentus dėl atitinkamų NŽT sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes bylos išsprendimas teismui priėmus tiek sprendimą, tiek nutartį patvirtinti taikos sutartį neabejotinai turės įtakos Bendrovės teisėms ir pareigoms.
14. Pareiškėjas L. S. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo dėl proceso atnaujinimo.
15. Pareiškėjo nuomone, Bendrovės motyvai dėl jos teisių ir pareigų yra labai abstraktūs. Net tuo atveju, jei Bendrovė būtų buvusi įtraukta į ginčo nagrinėjimą, tai neturėtų įtakos teismo sprendimui dėl Sprendimų neteisėtumo, nes Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2023 m. liepos 14 d. pažymose Nr. 4D-2022/1-1431 ir Nr. 4D-2022/1-1366/3D-1513 jau padarė išvadą, kad NŽT veiksmai buvo neteisėti, tas pats buvo pripažinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. (14)-D8(E). Be to, Bendrovės teiginiai, kad skirtinga bylos baigtis turėtų įtakos jos vykdomai veiklai, neatitinka tikrovės, nes po to, kai buvo paviešinti klausimai dėl neteisėtų NŽT veiksmų, registruojant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir nustatė, kad visi ūkio subjektai, siekę įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, sanitarinės apsaugos zonos dydį turės nustatyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente iki 2025 m. gruodžio 1 d. Taigi, nepriklausomai nuo bylos baigties, sąlygos Bendrovės ūkinei veiklai vykdyti išliko tos pačios.
16. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti šį AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
17. Atsakovas teigia, kad 2024 m. vasario 5 d. teismo nutartis nepažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ar įstatymų saugomų interesų. Taikos sutarties patvirtinimas nepažeidžia Bendrovės teisių ir teisėtų interesų, nes Sprendimai buvo priimti nepagrįstai taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 punkte įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą. Tinkamai nustatyti ir įregistruoti sanitarinės apsaugos zoną galima ir kitais Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais būdais, pavyzdžiui, rengiant poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VI. 18. Nagrinėjamu atveju AB „Vilniaus paukštynas“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I3-1024-596/2024 Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.
19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).
20. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Akcentuotina, jog šis pagrindas yra skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:
21.1. AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. kovo 24 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo organizavimo, t. y. prašė organizuoti ir atlikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 534, 541 ir 544 punktuose nurodytus veiksmus ir priimti reikalingus sprendimus; priimti administracinį sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (sanitarinės apsaugos zoną), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo;
21.2. NŽT Vilniaus rajono skyrius, nustatęs, kad Bendrovės nurodytuose žemės sklypuose yra pastatai (vištidės), nuosavybės teise priklausantys Bendrovei, ir kad Bendrovės pastatuose laikomų paukščių (vištų, broilerių) skaičius veiklos vykdymo laikotarpiu buvo ir yra didesnis nei 300 sutartinių gyvulių (SG), konstatavo, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis (plotis) yra 1 000 m;
21.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 48SD-13613-(14.48.104.) informavo pareiškėją apie numatomą Žemės sklypo Nr. 1 kadastro duomenų pakeitimą ir minėtam žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. spalio 25 d. raštu Nr. 48SD-15927-(14.48.104.) informavo pareiškėją apie numatomą analogišką Žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenų pakeitimą;
21.4. pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. skunde NŽT Vilniaus rajono skyriui nurodė, jog jis nesutinka su Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų keitimu, ir paprašė pateikti veiklos, kuriai siekiama nustatyti sanitarinę apsaugos zoną, juridinį pagrindą pagrindžiančius dokumentus;
21.5. NŽT Vilniaus rajono skyrius ginčijamu 2022 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 48SK-4274-(14.48.111E) patvirtino Žemės sklypo Nr. 1 kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal GEO“ matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, bet pastaroji 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-660/07-2022) atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti šį sprendimą ir su juo susijusius likusius skundo reikalavimus;
21.6. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 48SD-17913-(14.48.136 E.) atmetė pareiškėjo pastabas dėl Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad šie žemės sklypai yra arčiau nei 1 000 m nuo pastatų, kuriuose yra laikomi paukščiai (daugiau nei 300 vnt.), ir AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė prašymą nustatyti aptariamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;
21.7. NŽT Vilniaus rajono skyrius ginčijamu 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 48SK-5641-(14.48.111E) patvirtino Žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inreal GEO“ matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
22. Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas pateikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui arba įregistruoti reikalingi duomenys apie šias teritorijas perduodami automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, prašymą (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.
23. Pagal Kadastro nuostatų 541.1 punktą (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais, kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčo faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų pakeitimo procedūra buvo pradėta vykdant Bendrovės prašymą (2022 m. kovo 24 d. prašymą ir 2022 m. gegužės 11 d. patikslintą prašymą). Bendrovė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir Kadastro nuostatų 541.1 punkto kontekste save laiko asmeniu, suinteresuotu ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijos, vykdymu. Atsakovas, gavęs minėtą Bendrovės prašymą, jį priėmė nagrinėti, išnagrinėjo iš esmės ir patenkino, priimdamas Bendrovei palankius sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, įskaitant šioje byloje ginčijamus Sprendimus. Be to, akcentuotina, kad atsakovas priėmė sprendimus pakeisti Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenis apie šiuose žemės sklypuose taikomas aptariamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (t. y. pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės zonos), konstatavęs poreikį užtikrinti sanitarinės apsaugos zoną apie stacionarų taršos šaltinį, kurį valdo būtent Bendrovė.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Bendrovės inicijuotos procedūros rezultato, t. y. Bendrovės prašymo reikalavimų vykdymo. Papildomai pastebėtina, kad Bendrovės prašymo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su jos vykdoma ūkine veikla, t. y. Bendrovės nuomone, ji valdo stacionarų taršos šaltinį ir dėl jos vykdomos ūkinės veiklos aplinkinėje teritorijoje gali kilti neigiamas poveikis visuomenės sveikatai, todėl yra būtina nustatyti (Nekilnojamojo turto kadastre išviešinti jau nustatytą) sanitarinės apsaugos zoną (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 str. 34 d. sanitarinės apsaugos zona apibrėžiama kaip aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismo išvados dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo turi įtakos Bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams.
26. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtindamas pareiškėjo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kurioje atsakovas įsipareigojo, be kita ko, laikyti Sprendimus netekusiais galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos bei pateikti prašymą valstybės įmonei Registrų centrui dėl sanitarinės apsaugos zonų (specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos) išregistravimo iš Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakė ir dėl Bendrovės teisių ir pareigų (t. y. paneigė pagal Bendrovės prašymą priimtus jai palankius Sprendimus). Teisėjų kolegija nenustatė pakankamo pagrindo neįtraukti Bendrovės į administracinės bylos nagrinėjimą.
27. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, jog AB „Vilniaus paukštynas“ įtraukimas į administracinės bylos nagrinėjimą nebūtų turėjęs reikšmės šios bylos baigčiai, taip pat atsakovo argumentus, kad Sprendimai buvo neteisėti ir todėl negalėjo sukelti Bendrovei jokių teisinių padarinių, nes šie argumentai yra pagrįsti tik subjektyvia, atitinkamai, pareiškėjo ir atsakovo nuomone dėl ginčo esmės (t. y. Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo) bei nėra susiję su proceso atnaujinimo pagrindais.
28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje Nr. I3-1024-596/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi ir 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I3-1024-596/2024 tenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I3-1024-596/2024 pagal pareiškėjo L. S. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Arūnas Sutkevičius