2018-12-06 Nr. DBT-159-3-64-3-02238-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-95/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02238-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Gruzdžių vaikų socializacijos centro, dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Gruzdžių vaikų socializacijos centro, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl Gruzdžių vaikų socializacijos centro direktoriaus veiksmų, t. y. priimto įsakymo, kuriuo pareiškėjo nepilnamečiui broliui, esančiam Gruzdžių vaikų socializacijos centre, buvo uždrausta bendrauti su kitais asmenimis, išskyrus tėvus, dėl ko pareiškėjas negalėjo paskambinti ir pabendrauti su broliu. Pareiškėjas teigė, kad dėl minėto Gruzdžių vaikų socializacijos centro direktoriaus įsakymo patyrė šoką, nerimą ir liūdesį. Pažymėjo, kad jų tėvai yra mirę, todėl pareiškėjo brolis galėjo bendrauti iš esmės tik su Gruzdžių vaikų socializacijos centro darbuotojais, dėl ko taip pat turėjo patirti neigiamų išgyvenimų.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Gruzdžių vaikų socializacijos centro direktoriaus įsakymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-644 patvirtintu Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, socializacijos centrai yra valstybinės bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriamos specializuotos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonių, ar pareiškėjo skundo reikalavimas, kurį jis kildina iš vaikų socializacijos centro direktoriaus veiksmų (įsakymo uždrausti bendrauti su broliu), patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo sityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju keliamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Gruzdžių vaikų socializacijos centro, dėl Gruzdžių vaikų socializacijos centro direktoriaus priimto įsakymo, kuriuo pareiškėjo broliui buvo uždrausta bendrauti su kitais asmenimis.

Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagrindinė mokyklų veikla yra viešųjų paslaugų teikimas, o pati mokykla nelaikytina viešojo administravimo subjektu (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-21/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2017).

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta, kad vaikų socializacijos centras yra prie bendrojo ugdymo mokyklų priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemones. Pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, vaikų socializacijos centro paskirtis yra formuoti ir įtvirtinti vaikų socialiai priimtiną elgesį, didinti jų psichologinį atsparumą ydingam socialinės aplinkos poveikiui ir padėti susigrąžinti mokymosi motyvaciją, užtikrinant jiems ugdymą, švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas. Minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje vaikų socializacijos centro funkcijas, yra numatyta, kad vaikų socializacijos centras, be kita ko, užtikrina vaiko ugdymą (ugdymąsi) pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, tinkamą vaikui paskirtos vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą; organizuoja vaiko resocializacijos ir socialinės integracijos procesus, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis; užtikrina vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir apginti vaiką nuo bet kokio jo teisių pažeidimo (1-3 punktai).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Gruzdžių vaikų socializacijos centro veikla yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, o ne viešojo administravimo įgaliojimų vykdymu. Teisės aktai nesuteikia vaikų socializacijos centrui viešojo administravimo įgaliojimų, todėl Gruzdžių vaikų socializacijos centras nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Gruzdžių vaikų socializacijos centro veikla, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą, nėra susijusi su viešuoju administravimu, todėl ja padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Dėl to ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Gruzdžių vaikų socializacijos centro, dėl žalos atlyginimo perduoti Šiaulių apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys