2023-04-19 Nr. AB-8299-3-64-3-00834-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1386-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00834-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2022 m. gegužės 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK, atsakovas) viršininko R. S. įsakymą Nr. 40-TE-264, kuriuo jis atleistas iš tarnybos Vidaus reikalų sistemoje, Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) grąžinti jį į tarnybą – Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdyboje vyresniojo tyrėjo pareigas; 3) priteisti iš Šiaulių AVPK priklausantį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti 2500 eurų neturtinės žalos už neteisėtą atleidimą; 5) panaikinti Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 40-P1-81-(1.41E) dalį, kuria nuspręsta neskirti jam atminimo ženklų „Už ištarnautus metus“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Šiaulių AVPK viršininko R. S. 2022 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 40-TE-264 pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Vidaus reikalų sistemoje, Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų (toliau – ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo pareigos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 77 straipsnio 1 ir 2 dalimis, išmokant šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju dirbo nuo 2006 m. balandžio 19 d., o nuo 2008 m. lapkričio 13 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniuoju tyrėju.

2.2. 2014 m. balandžio 22 d. iškeltoje baudžiamojoje byloje. Nr. 02-1-0007-12 (teisminis bylos Nr. 1-134-185/2014), kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos pareigūnai, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 1992 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 228 str. 2 d. 2014 m. liepos 11 d. minėta baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

2.3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas 2014 m. rugpjūčio 11 d. pokalbio metu jam žodžiu pasiūlė, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jį perkelti į kitas pareigas. Pareiškėjas su šiuo pasiūlymu sutiko, dėl to kalbėjosi su Šiaulių AVPK NTB Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininku, kuris sutiko laikinai jį priimti į savo vadovaujamo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas nuo 2014 m. spalio 1 d. Apie tai buvo informuota ir profesinės sąjungos, kurios nariu jis yra, pirmininkė, kuri jam nurodė, jog ji kalbėjo telefonu su viršininko pavaduotoju, ir kad poros savaičių bus organizuojamas susitikimas su Šiaulių AVPK vadovybe bei sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės jo tarnybos, svarstant galimybę perkelti jį į kitas pareigas. Vietoje numatyto susitikimo, Šiaulių AVPK viršininkas priėmė 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 40-TE-1001 dėl jo nušalinimo nuo pareigų. Pareiškėjas šį Šiaulių AVPK viršininko sprendimą apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, tačiau skundas atmestas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2960-394/2014. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.4. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu Nr. 1-2-366/2019 pareiškėjas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą (pareiškėjas liko išteisintas nuosprendžiui įsiteisėjus). Tai reiškia, jog nuo momento, kai apeliacinės instancijos teismas paskelbė nuosprendį, Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. 40-TE-1001 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresniojo inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ neteko galios, o jis turi būti grąžintas į anksčiau eitas pareigas.

2.5. Pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Policijos departamentą bei Šiaulių AVPK su prašymu grąžinti jį į tarnybą policijoje, prašė nurodyti, kada ir kur turi prisistatyti tolimesnei tarnybai. Nors nušalinimo terminas buvo pasibaigęs ir nuo 2022 m. vasario 24 d. jis turėjo pradėti eiti pareigas, 2022 m. vasario 26 d. gavo pranešimą, jog Šiaulių AVPK pateikė duomenis apie tai, jog nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. jis yra nedraudžiamas socialiniu draudimu, t. y. toliau yra nušalintas nuo tarnybos. Dėl šios priežasties 2022 m. kovo 1 d. kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą su prašymu leisti susipažinti su darbo apskaitos žurnalais nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d., kadangi tiek darbo metu, tiek nušalinimo laikotarpiu darbo apskaitos žurnalas privalo būti pildomas, darant jame atitinkamas žymas.

2.6. Pareiškėjas 2022 m. kovo 2 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą, informuojantį, jog jo pareigybės Šiaulių AVPK nėra, nes ji buvo panaikinta 2015 m. sausio 1 d., todėl iš pridėto sąrašo jis privalo pasirinkti vieną iš pareigybių, kurioje nori toliau tęsti tarnybą ir nedelsiant turi atvykti į Šiaulių AVPK. Pateiktame sąraše buvo pateikti tik pareigybių pavadinimai, daugiau nenurodant jokios informacijos.

2.7. Pareiškėjas su kolega G. G. 2022 m. kovo 3 d. atvyko į nurodytą kabinetą, kur jiems buvo nurodyta pasirinkti pareigybes. Pradėjus klausinėti apie įvykdytą ar vis dar vykdomą reorganizaciją, pareigybes ir kitus klausimus, darbuotojos sutriko ir pasakė, jog negali atsakyti į tokius klausimus ir nuvedė pas Organizacinio skyriaus vedėją. Pokalbio metu jis nurodė, jog jie privalo pasirinkti pareigybę iš pateikto sąrašo, kad mūsų buvusios pareigybės yra panaikintos, jų nebėra, o į tarnybą jis bus grąžintas tik tada, kai savo noru pasirinks kitą pareigybę. Su tokiu siūlymu jis kategoriškai nesutiko, prašė paaiškinti situaciją. Pareiškėjas paaiškino, kad jis negali pasirinkti pareigybės todėl, kad nežino, koks šiuo metu yra jo pareigybei taikomas atlyginimo koeficientas ir kiek jis skirsis nuo jo pasirinktos pareigybės. Taip pat nurodė, jog 2022 m. kovo 3 d. atvyko į darbą pagal Šiaulių AVPK pranešimą bei paprašė paaiškinti, kaip ir kokioje tarnyboje jis bus pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, jei jo pareigybės nėra. Paaiškinus, kad jam visą nušalinimo laikotarpį, t. y. beveik 8 metus nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, nes Šiaulių AVPK nemokėjo jam atlyginimo, bei jis negali pats įvertinti savo sveikatos būklės, nes nežino, kokią skiltį atitinka ir kokia yra reikalinga atitinkamai pareigybei, todėl negali savo atsakomybe ir rizika pasirinkti pareigų. G. U. atsakė, jog, kol nepasirinks pareigybių, sveikatos netikrins, o tinkamumo tolimesnei tarnybai patikrinimas bus atliekamas tik tada, kai jis savo noru pasirinks eiti kitas pareigas. Kadangi kilo nesutarimas dėl jo statuso, neva panaikintos jo pareigybės, dėl kitų klausimų, į kuriuos Šiaulių AVPK atstovas neturėjo atsakymų, jiems buvo pasakyta tiesiog laukti, kol išsiaiškins padėtį ir juos informuos.

2.8. Pareiškėjas, manydamas, jog jo vertimas savo noru atsisakyti užimamų pareigų yra neteisėtas, laukė, koks bus priimtas sprendimas. Jam paskambino G. U., kuris nurodė, jog jis laikomas einantis ONTB 2 skyriaus vyr. tyrėjo pareigas nuo 2022 m. vasario 25 d., nors biuro ir pareigybių nėra, jam jokių funkcijų atlikti nereikia ir į darbą eiti nereikia, o jam vėl bus pateiktas tas pats pareigybių sąrašas, iš kurio jis privalės pasirinkti naujas pareigybes, arba bus atleistas iš tarnybos. Tą pačią dieną elektroniniu paštu gavo Šiaulių AVPK viršininko R. S. 2022 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 40-TE-144, kuriuo jis atstatomas į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjo pareigas (kaip darbdavys teigia, neegzistuojančias pareigas) bei informuojamas, jog jei nepasirinks pareigybių iš pateikto sąrašo, bus atleistas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu.

2.9. Pareiškėjui yra žinoma, jog, kaip teigia Šiaulių AVPK atstovai, 2015 m. sausio 1 d. buvo vykdyta Kriminalinės policijos padalinių reforma, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) biuro – šio padalinio funkcijos buvo išplėstos, biuras pervadintas į valdybą, įsteigiant papildomų etatų, kadangi buvo išplėstos funkcijos ir darbas organizuojamas ne miesto ir rajono, o apskrities principu. Visi be išimties tuomečiai (duomenys neskelbtini) biuro pareigūnai buvo perkelti į (duomenys neskelbtini) valdybą, pareigų aprašymai faktiškai nepakito, pakeisti tik pavadinimai ir struktūra, tačiau pareigūnai atliko ir dabar atlieka identiškas funkcijas, kurias jis atliko iki nušalinimo, tik į jo darbo vietą šiuo metu yra priimtas kitas pareigūnas.

2.10. Pareiškėjui paskambino Šiaulių AVPK viršininko sekretorė ir nurodė 2022 m. kovo 7 d. atvykti pas Šiaulių AVPK viršininką. Nuvykus kartu su kolega G. G., kuris yra analogiškoje situacijoje, pokalbio metu buvo nurodyta, jog niekas nežino, ką tokiu atveju daryti, taip pat buvo paaiškinta, jog jiems pateiktos ne visos lygiavertės pareigybės, nes į specializuotus padalinius jie nebeatitinka reikalavimų, be to, pats viršininkas nurodė, jog jam keista, jog nurodytos tik laisvos Šiaulių AVPK pareigybės. Kaip sprendimo variantas buvo dar kartą nurodyta patiems pasirinkti naujas pareigybes savo iniciatyva ir atsakomybe. Pokalbio metu buvo pasakyta, jog reikiamus egzaminus jie turės išsilaikyti vėliau, kai pasirinks pareigybes. Tačiau tuo pačiu buvo leista ir suprasti, kad pasirinkus naujas pareigybes, naujų pareigybių gali būti ir nebeįsteigta. Jam buvo leista suprasti, kad jei jis nesirinks kitų pareigybių, bus atleistas iš tarnybos. Siekdami suteikti laiko atsakymams paruošti bei išsiaiškinti esamą padėtį, jie pateikė prašymus išleisti kasmetinių atostogų.

2.11. 2022 m. kovo 10 d. jam buvo atsakyta, jog nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. yra išleidžiamas kasmetinių atostogų. Be to, nurodyta, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-790 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo panaikintos visos Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) pareigybės. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-798 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo įsteigtos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) pareigybės. Panaikinus iki nušalinimo pareiškėjo užimtą pareigybę, neteko galios ir šios pareigybės aprašymas. Taip pat pridėtas tas pats sąrašas pareigybių bei nurodyta, jog iki 2022 m. gegužės 4 d. nepasirinkus pareigybių iš sąrašo, jis bus atleistas iš tarnybos pagal reorganizaciją. Tai reiškia, jog Šiaulių AVPK pripažįsta, jog reorganizacija įvyko formaliai ir dalis pareigybių buvo tik pervadinta. Jo prašytų (duomenys neskelbtini) pareigybių ir dabar tą patį darbą atliekančių (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo pareigybių nepateikė. Tame pačiame rašte yra nurodoma, jog šiuo metu Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdyboje jokia reorganizacija nevyksta. Pokalbio metu Šiaulių AVPK viršininkas pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) biuro reorganizacija yra pasibaigusi.

2.12. Pareiškėjo teigimu, nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. jo darbo apskaitos žiniaraštis yra pildomas Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo pareigose, t. y. tarnyboje ir pareigose, į kurias nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo perkelti visi be išimties Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tik pakeitus pareigybių pavadinimus. Iš to akivaizdu, jog apie neegzistuojantį biurą bei pareigas, į kurias jis buvo atstatytas jam nuo pat pradžių nebuvo teikiama teisinga informacija, jam pateiktas Šiaulių AVPK viršininko pasirašytas įsakymas apie atstatymą į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini), nors darbo apskaitos žurnalai pildomi ir atlyginimas mokamas kaip Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) darbuotojui. Negana to, nors jis darbo apskaitos žiniaraščiuose žymimas kaip (duomenys neskelbtini) valdybos vyresnysis tyrėjas, atleidžiant iš tarnybos yra nurodoma, jog jis atleidžiamas iš (duomenys neskelbtini) biuro. Be to, gavo kovo mėnesio darbo apskaitos žurnalus, kuriuose nurodoma, jog jo darbo vieta ir pareigybės yra Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdyboje.

2.13. Pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Generalinį komisarą bei Šiaulių AVPK viršininką nurodydamas, jog atstačius jį į tarnybą, į tarnybos laiką įskaičius nušalinimo laikotarpį, jo priskaičiuotas vidaus tarnybos stažas yra daugiau kaip 22 metai. Nurodė, jog pareigūnai už ištarnautus metus yra apdovanojami atminimo ženklais. Nušalinimo laikotarpiu jam priklausė gauti du atminimo ženklus „Už ištarnautus metus“, t. y. ištarnavus 15 ir 20 metų, todėl prašė spręsti klausimą dėl šių atminimo ženklų skyrimo.

2.14. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. kreipėsi elektroniniu paštu į Šiaulių AVPK viršininką, kuris pokalbio 2022 m. kovo 7 d. metu akcentavo, jog pareigybės liko tos pačios, tačiau reikia papildomai įgyti žinių ir išsilaikyti egzaminus, bei nurodė, jog Statuto 20 str. 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas nuolatos tobulinti savo kvalifikaciją. Kadangi nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, buvo nušalintas nuo tarnybos Šiaulių AVPK vadovo įsakymu, tobulinti savo kvalifikacijos neturėjo galimybės. Dėl Šiaulių AVPK viršininko sprendimo jo karjerai ir profesinei kvalifikacijai buvo padaryta didelė žala. Beveik 8 metus buvo nušalintas nuo tarnybos nemokant atlyginimo bei nemokant privalomų mokėti mokesčių, visą tą laikotarpį sveikatos priežiūros paslaugos buvo neteikiamos, o dėl nuolatinio streso bylinėjantis dėl Imuniteto valdybos pateiktų kaltinimų, sveikatos būklė galėjo ir stipriai pablogėti.

2.15. Pareiškėjas pažymėjo, kad tą pačią dieną elektroniniu paštu gavo raštą iš Šiaulių AVPK, kuriame nurodoma, jog jam atsisakyta skirti atminimo ženklus, kadangi Šiaulių AVPK nežino, ar nušalinimo metu jis nepriekaištingai atliko pareigas, o toks klausimas galės būti sprendžiamas, kai jis po atostogų tęs tarnybą, t. y. tokiu atveju, jei pasirinks jam pasiūlytas pareigas, nors pagal Šiaulių AVPK pateiktus duomenis jokia reorganizacija Kriminalinėje policijoje nevyksta, o pagal darbo apskaitos žiniaraščius jis eina Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo pareigas. Viso nušalinimo laikotarpiu jo ir Šiaulių AVPK darbo santykiai nebuvo nutrūkę, t. y. jis privalėjo deklaruoti pajamas, pildyti deklaracijas, ką visą laiką ir darė. Tai reiškia, kad nušalinimo laikotarpiu vis tik turėjo pareigas, susijusias su tarnyba. Per visą tą laikotarpį jis neturėjo jokių drausminių ar kitokių nuobaudų, susijusių su pareigų atlikimu, o jam pateikti kaltinimai nepasitvirtino. Pastebėjo, jog darbo apskaitos žiniaraščiuose nuo atstatymo į tarnybą, t. y. nuo 2022 m. vasario 25 d. iki atostogų, t. y. 2022 m. kovo 17 d., jo darbo apskaitos žiniaraštyje yra nurodoma, jog yra prastovose ne dėl jo kaltės. Jis apie tai nebuvo informuotas.

2.16. 2022 m. gegužės 5 d. pareiškėjui elektroniniu paštu buvo atsiųstas įsakymas apie atleidimą iš tarnybos. Pareiškėjo tvirtinimu, Šiaulių AVPK priimtas sprendimas yra neteisėtas ir su juo nesutiko. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) reorganizacija buvo baigta 2015 m. sausio 1 d. Kad pareiškėjas, įvykdžius reorganizaciją, nors ir būdamas nušalintas, buvo perkeltas iš Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) biuro į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdybą, liudija ir jo gauti darbo apskaitos žiniaraščiai. Be to, vidiniuose Šiaulių AVPK dokumentuose ir įsakymuose jam buvo skiriama tarnybinė uniforma, žymimas normatyvų laikymas, perskaičiuojami atlyginimai. Šių dokumentų jam taip pat niekas nepateikė, tačiau tarnybinė uniforma neegzistuojančiam etatui skiriama nebūna. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuotas reikalavimas, kad darbdavys pagrįstų reorganizacijos reikalingumą bei atleidžiamo darbuotojo funkcijų nereikalingumą. Šiuo atveju pasikeitė tik padalinio pavadinimas, o funkcijos ir etatų skaičius ne tik kad nebuvo sumažintas, priešingai, biuras buvo išplėstas iki valdybos, kadangi naujas padalinys turėjo dirbti apskrities principu.

2.17. Dėl Šiaulių AVPK veiksmų bei nuolat paaiškėjančių faktų apie jam nesakomą tiesą ar pateikiant netikslius duomenis, jaučia didelį stresą, nerimą, pablogėjo sveikata, kadangi jam yra nustatytas aukštas kraujospūdis bei nuolatiniam vartojimui paskirti vaistai. Jautė neužtikrintumą dėl savo ateities, karjeros galimybių. Jo sveikata per aštuonerius metus bylinėjimosi ir jį nušalinus nuo pareigų be jokių socialinių garantijų dėl nuolatos patiriamo streso pablogėjo, jis negavo kaip policijos pareigūnas jokių privalomų sveikatos patikrinimų ar sveikatos priežiūros paslaugų, kurios yra numatytos Statute. Mano, jog Šiaulių AVPK vengia siųsti jį medicininei komisijai ir nustatyti jo sveikatos būklę siekdami išvengti galimo civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo.

2.18. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog yra Policijos pareigūnų profesinės sąjungos narys. Pagal kolektyvinę darbo sutartį, su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki keturiolikos metų, arba neįgaliaisiais darbo santykiai gali būti nutraukti tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Šie darbuotojai įspėjami prieš 4 mėnesius ir turi absoliučią pirmenybės teisę likti darbe. Pažymėjo, jog jo sūnui V. M. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Be to, vadovaujantis kolektyvine sutartimi, tokiu atveju įspėjimas apie jo atleidimą jam turėjo būti įteiktas prieš keturis mėnesius iki atleidimo.

3. Pareiškėjas teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad pagrindo atimti leidimą su įslaptinta informacija nebuvo. Darbdavio Atestacijos komisija pripažino, kad jis tinka užimti pareigas, tačiau po atestacijos nurodytoje komisijoje pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 29 d. gavo įspėjimą, o 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo nušalintas. 2015 m. sausio 1 d. jo išsilavinimas buvo aukštasis universitetinis, anglų kalbos mokėjimo lygis – B2-C1, o vairuotojo kategorija B, kurią turi nuo 2000 m. Šiaulių AVPK nepateikė jam visų laisvų pareigybių sąrašo. Jam buvo pateikta tik dalis laisvų pareigybių, iš kurių lygiareikšmės pareigybės yra tik Raseinių, Šiaulių miesto, Joniškio ir Pakruojo rajonų Operatyvios veiklos grupės vyresniojo tyrėjo. Visos kitos pareigybės yra gerokai žemesnės nei jo užimtos. Be to, kaip pripažįsta ir pats atsakovo atstovas, jam nebuvo siūlomos laisvos pareigybės nė į vieną specializuotą padalinį, nors jis visą karjerą būtent tokiose padaliniuose ir dirbo, aiškinant tuo, kad jis neva neatitinka slaptumo žymų. Taip pat jam buvo nebuvo siūlomos pareigybės į Kelių policiją, kurios reorganizacija vyko.

4. Pareiškėjas posėdžio metu taip pat atkreipė dėmesį į jam pasiūlytas pareigybes ne specializuotuose padaliniuose, ten taip pat visur yra reikalavimas turėti teisę dirbti su slapta informacija. Dirbant bet kuriose pareigybėse policijoje reikalingas leidimas dirbti su atitinkamo lygio įslaptinta informacija. Vadinasi toks leidimas jam bet kokiu atveju turėtų būti išduodamas iš naujo, vykti patikrinimai. Be to, pateiktose pareigybėse yra visur numatytas sveikatos būklės patikrinimas pagal atitinkamą skiltį. Nušalinimo laikotarpiu jam sveikatos priežiūros paslaugos ir sveikatos būklės įvertinimas nebuvo teikiamas, todėl šiuo metu jis savo sveikatos būklės ir atitikimo kažkuriai užimamai pareigybei pats įvertinti negali, todėl negali pareigybės pasirinkti.

Nors ir raštu prašė siųsti jį medicininei komisijai, siekiant nustatyti dabartinę jo sveikatos būklę, jam buvo atsakyta, jog to Šiaulių AVPK padaryti negali, kol jis nepasirinks pareigybių, nes kitaip siuntimui nėra pagrindo. Pagal pateiktus pareigybių aprašymus į (duomenys neskelbtini) jis atitinka visus reikalavimus. Pavyzdžiui, jam siūlomos patrulių ar konvojaus pareigūnų pareigybės aprašyme numatytas reikalavimas turėti konvojuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas yra pasibaigęs, tačiau tai darbdaviui neaktualu, jei tas pareigybes pasirinks, jam bus suteikta galimybė jį išsilaikyti.

Kita vertus, galimybė išklausyti Kriminalinės žvalgybos kursus jam nesuteikiama, o pareigybės į specializuotus padalinius nesiūlomos motyvuojant tuo, kad neturi Kriminalinės žvalgybos kursų baigimo pažymėjimo. Tai akivaizdu, kad vienoje ir toje pačioje situacijoje darbdavys elgiasi skirtingai. Nesutinka su atsakovo atstovo paaiškinimais apie tai, kodėl sujungus Šiaulių ir Telšių AVPK nebuvo siūlomos Telšių AVPK laisvos pareigybės, motyvuojant tuo, kad vyksta eksperimentas, nes niekas nežino, kaip bus toliau ir neva taip apsaugant jį nuo galimų pasekmių eksperimentui pasibaigus.

Vis dėl to atsakovo atstovas pamiršo pasakyti, kad konkursai į sujungtų komisariatų laisvas pareigybes vyksta dar ir dabar. Tai įrodo, kad darbdavys neieškojo būdų, kaip grąžinti jį į tarnybą ir nepateikė jam visų laisvų pareigybių bei neieškojo būdų problemai spręsti. Jo nušalinimo laikotarpiu nesilaikant įstatymų buvo pildoma darbo apskaita, jis išsiunčiamas į pravaikštas apie tai nepranešus ir nesupažindinus su priimtu sprendimu, iš darbo atleidžiamas 2022 metais vadovaujantis 2015 metais baigta reorganizacija, tačiau visus šiuos metus pildant darbo apskaitos žiniaraščius, fizinių normatyvų laikymo žiniaraščius, jam skiriama ir siunčiama į Šiaulių AVPK uniforma.

5. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

5.1. Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 40-TE-1001 „Dėl (duomenys neskelbtini) V. M. ir (duomenys neskelbtini) G. G. nušalinimo nuo pareigų“, kurio teisėtumas patikrintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-482-394/2015, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, V. M. nušalintas nuo Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų, nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-185/2014, teisminiame procese proceso Nr. 1-01-2-00042-2014-7. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019, įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 24 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-654/2022), V. M. išteisintas. Pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai.

5.2. Lietuvos policijoje 2015 m. sausio 1 d. pradėta Kriminalinės policijos padalinių reforma, kurios metu panaikinti visi Šiaulių AVPK kriminalinės policijos padaliniai, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) biurą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-790 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikintos visos Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) biuro pareigybės. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-798 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigtos ir patvirtintos Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) pareigybės. V. M. iki nušalinimo užimta Šaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybė panaikinta nuo 2015 m. sausio 1 d.

5.3. 2022 m. vasario 24 d. pasibaigus V. M. nušalinimo pagrindui buvo sprendžiamas pareiškėjo tolimesnių pareigų ėjimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo panaikintas Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini)biuras, pareiškėjas dėl jo nušalinimo nuo pareigų, nebuvo perkeltas į naujai suformuotą valdybą, o darbo laiko apskaita toliau privalėjo būti pildoma, nuo 2015 m. sausio 1 d. V. M. darbo apskaita buvo pildoma Šaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdybos darbo apskaitos žiniaraščiuose. Apskaitos vedimas nereiškia, kad V. M. faktiškai užėmė vyresniojo tyrėjo pareigas Šaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdyboje. Visą V. M. nušalinimo laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d. darbo apskaitos žiniaraštyje buvo žymima „NN“ – nušalinimas nuo darbo (pareigų) ir atlyginimas šiuo laikotarpiu nebuvo apskaičiuojamas ir mokamas.

5.4. Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 40-TE-144 „Dėl V. M. tarnybos“ nurodyta, kad jis toliau eina pareigas nuo 2022 m. vasario 25 d. V. M., Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnysis tyrėjas, perskaičiuotas stažas, pavesta pateikti V. M. lygiaverčių ar žemesnių Šiaulių AVPK pareigybių sąrašą, nesutikus tęsti tarnybos vienose iš jam pasiūlytų pareigų, V. M. įteikti įspėjimą dėl atleidimo vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu, paskaičiuoti ir išmokėti V. M. darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 25 d. Įsivėlus klaidai Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 40-TE-159 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 40-TE-144 „Dėl V. M. tarnybos“ pakeitimo“, pakeistas įsakymo 2.2 punktas nurodant, kad paskaičiuoti ir išmokėti V. M. darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d. Nuo 2022 m. vasario 25 d. V. M. darbo apskaitos žiniaraštyje, išskyrus kai atostogavo, buvo žymima „PN“ – prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, dėl to, kad buvo sprendžiamas V. M. tolimesnių pareigų ėjimo klausimas ir jis į darbą nėjo, nors atlyginimas jam buvo mokamas.

5.5. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 2 d. raštas Nr. 40-S-2425 „Dėl atsakymo į prašymą“ el. paštu pateiktas V. M., kuriame vykdant Statuto 45 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad padalinys ir pareigybė, kurią iki nušalinimo užėmė V. M., panaikinti, V. M. pasiūlyta pasirinkti kitas lygiavertes ar žemesnes, laisvas Šiaulių AVPK pareigybes. Prie minėto rašto pridėtas laisvų pareigybių sąrašas.

5.6. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 10 d. raštas Nr. 40-S-2763 „Dėl atsakymo į prašymą“ el. paštu pateiktas V. M., prie kurio pridėtas 2022 m. kovo 10 d. įspėjimas Nr. 40-S-2758 apie pareigybės panaikinimą ar galimą atleidimą iš vidaus tarnybos, kuriame nurodyta, kad jeigu V. M. nepasirinks pareigų, kuriose nori tęsti tarnybą, 2022 m. gegužės 5 d. bus atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 40-TE-264 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, 2022 m. gegužės 5 d., Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnysis tyrėjas V. M. atleistas iš vidaus tarnybos.

5.7. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis Policijos pareigūnų profesinės sąjungos narys ir, kad pagal kolektyvinę darbo sutartį su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki keturiolikos metų, arba neįgaliaisiais darbo santykiai gali būti nutraukti tik ypatingais atvejais, šie darbuotojai įspėjami prieš 4 mėnesius ir turi absoliučią pirmenybės teisę likti darbe, atsakovas nurodė, jog tokių nuostatų nėra nei 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos policijos šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 5-IL-15444, nei 2021 m. spalio 22 d. nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Šiuo aktualiu atveju įspėjimo terminai aiškiai numatyti Statuto 76 straipsnio 2 dalyje.

5.8. Apdovanojimo ir skatinimo policijos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-800 „Dėl Apdovanojimo ir skatinimo policijos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas), 53 punkte numatyta, kad policijos sistemoje dirbantys pareigūnai, darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą gali būti skatinami policijos atminimo ženklu „Už ištarnautus metus“. Atkreipė dėmesį, kad Aprašo 53 punkte numatyta teisė, o ne pareiga skatinti pareigūnus. Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisija, išnagrinėjusi V. M. 2022 m. kovo 29 d. prašymą Nr. 40-AP-557, nustatė, kad vadovaujantis Aprašo 53 punkto nuostata, nepriekaištingas tarnybinių pareigų atlikimas yra būtina sąlyga, kad pareigūnai galėtų būti skatinami šiuo atminimo ženklu. V. M. nuo 2014 metų buvo nušalintas nuo pareigų ir nevykdė pareigūno funkcijų, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad jis šiuo metu atitinka šią privalomą sąlygą. Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisija nutarė siūlyti viršininkui šiuo metu neskatinti V. M. policijos atminimo ženklais „Už ištarnautus metus“, pareigūnui priėmus sprendimą tęsti tarnybą, iš naujo nagrinėti klausimą dėl šio pareigūno paskatinimo policijos atminimo ženklais „Už ištarnautus metus“. Šiaulių AVPK viršininkas rezoliucija „Sutinku“ sutiko su komisijos siūlymu. Šiaulių AVPK 2022 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 40-S-4860 „Dėl atsakymo į prašymą“ el. paštu pateiktas V. M., kuriame išaiškinta Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisijos priimto sprendimo aplinkybės, ir pridėtas Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 40-TE-159 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 40-TE-144 „Dėl V. M. tarnybos“ pakeitimo“.

5.9. Atsakovas nurodė, kad V. M. taip pat prašo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos už neteisėtą atleidimą, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 19 d sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 40-TE-264 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 dalies pirmą pastraipą; grąžino pareiškėją į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, nustatant šios sprendimo dalies vykdymą skubiai; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 40-TE-264 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2 (antrą) punktą išmokėtą šešių mėnesių pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

7.1. Šiaulių AVPK 2014 m. rugsėjo 29 d. įspėjimu Nr. 3440 pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą atleidimą naikinant jo pareigybę nuo 2015 m. sausio 1 d.

7.2. Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 40-TE-1001 „Dėl (duomenys neskelbtini)V. M. ir (duomenys neskelbtini) G. G. nušalinimo nuo pareigų“ V. M. nušalintas nuo Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-185/2014 (teisminiame procese proceso Nr. 1-01-2-00042-2014-7). Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-482-394/2015 pareiškėjo V. M. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-TE-1001 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresniojo inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ dalies dėl V. M. nušalinimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. „LITEKO“ duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019, įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 24 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-654/2022), pareiškėjas išteisintas.

7.3. Byloje taip pat nustatyta, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-790 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. naikinamos visos Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) biuro pareigybės. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-798 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigtos ir patvirtintos Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdybos pareigybės.

7.4. Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 40-TE-144 „Dėl V. M. tarnybos“ nurodyta, kad toliau eina pareigas nuo 2022 m. vasario 25 d. V. M., Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnysis tyrėjas, nustatytas vidaus tarnybos ir Lietuvos valstybei stažas, pavesta pateikti pareiškėjo lygiaverčių ar žemesnių Šiaulių AVPK pareigybių sąrašą, nesutikus tęsti tarnybos vienose iš jam pasiūlytų pareigų, V. M. įteikti įspėjimą dėl atleidimo vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu, paskaičiuoti ir išmokėti V. M. darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 25 d. Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 40-TE-159 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 40-TE-144 „Dėl V. M. tarnybos“ pakeitimo“, pakeistas šio įsakymo 2.2 punktas nurodant, kad paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d.

7.5. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 2 d. raštu Nr. 40-S-2425-(1.19E) „Dėl atsakymo į prašymą“ el. paštu pareiškėjui pasiūlyta pasirinkti kitas laivas lygiavertes ar žemesnes Šiaulių AVPK pareigybes. Prie minėto rašto pridėtas laisvų pareigybių sąrašas. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 8 d. el. paštu pareiškėjui nusiuntė visus pareigybių aprašymus.

7.6. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 10 d. įspėjime apie pareigybės panaikinimą ar galimą atleidimą iš vidaus tarnybos Nr. 40-S-2758-(1.19E), adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kad jeigu jis nepasirinks pareigų, kuriose nori tęsti tarnybą, 2022 m. gegužės 5 d. bus atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Skundžiamu Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 40-TE-264 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2022 m. gegužės 5 d. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini)skyriaus vyresnysis tyrėjas V. M. atleistas iš vidaus tarnybos.

7.7. Pareiškėjas nurodo, kad jam yra žinoma, jog, kaip teigia Šiaulių AVPK atstovai, 2015 m. sausio 1 d. buvo vykdyta Kriminalinės policijos padalinių reforma, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) biuro. Šio padalinio funkcijos buvo išplėstos, biuras pervadintas į valdybą, įsteigiant papildomų etatų, kadangi buvo išplėstos funkcijos ir darbas organizuojamas ne miesto ir rajono, o apskrities principu. Visi be išimties tuomečiai (duomenys neskelbtini) biuro pareigūnai iš (duomenys neskelbtini) biuro buvo perkelti į (duomenys neskelbtini) valdybą, pareigų aprašymai faktiškai nepakito, pakeisti tik pavadinimai ir struktūra, tačiau pareigūnai atliko ir dabar atlieka identiškas funkcijas, kurias jis atliko iki nušalinimo, tik į jo darbo vietą šiuo metu yra priimtas kitas pareigūnas.

8. Teismas vertino, jog Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 10 d. įspėjimu Nr. 40-S-2758-(1.19E) pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą atleidimą, o 2022 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 40-TE-264 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, todėl darė išvadą, jog buvo laikytasi Statuto 76 straipsnio 2 dalyje nurodyto ne mažesnio kaip vieno mėnesio termino. Pareiškėjas nurodė, jog yra Policijos pareigūnų profesinės sąjungos narys, o pagal Kolektyvinę darbo sutartį, su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki keturiolikos metų, arba neįgaliaisiais darbo santykiai gali būti nutraukti tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus; šie darbuotojai įspėjami prieš 4 mėnesius ir turi absoliučią pirmenybės teisę likti darbe; jo sūnui šiuo metu yra 12 metų. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokio reglamentavimo nėra į bylą pateiktoje bei viešai prieinamoje bylai aktualioje 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos policijos šakos kolektyvinėje sutarties Nr. 5-IL-15444/3-197 redakcijoje ir 2021 m. spalio 22 d. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ginčui aktualūs įspėjimo terminai nurodyti Statuto 76 straipsnio 2 dalyje.

9. Teismas nurodė, jog kiekvienu konkrečiu atveju teisingam ginčo išsprendimui būtina nustatyti sąlygas, patvirtinančias atleidimo pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje būtina išaiškinti, ar Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga.

10. Teismas nustatė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-790 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikintos visos Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini)biuro pareigybės, kurių iš viso buvo 30, o iš jų – 15 vyresniųjų tyrėjų. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigybių sąrašas buvo: 2 vyriausieji tyrėjai, 7 vyresnieji tyrėjai ir 1 vyriausiasis postinis. Kaip nurodė atsakovas Šiaulių AVPK 2022 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 40-S-12666, 2014 m. gruodžio 31 d. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo 7 vyresniųjų tyrėjų pareigybės, iš kurių užimtos 3 – V. M. (nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. nušalintas nuo pareigų), D. R. ir D. D.. Visi buvo įspėti apie galimą atleidimą panaikinus pareigybes. D. R. Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 40-TE-1374 nuo 2015 m. sausio 1 d. perkeltas į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. D. D. nesutikus užimti pasiūlytas Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, ji 2015 m. vasario 12 d. atleista iš vidaus tarnybos.

11. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-798 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigtos ir patvirtintos Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdybos pareigybės (iš viso 25 pareigybės, iš jų 8 – vyresniųjų tyrėjų): Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje 1 vyriausiasis tyrėjas (kategorija (koeficientas) – A 9-13), 2 vyresnieji tyrėjai (kategorija (koeficientas) – A 7-10) ir 1 vyriausiasis postinis; 2-ajame skyriuje 3 vyriausieji tyrėjai (kategorija (koeficientas) – A 9-13) ir 2 vyresnieji tyrėjai (kategorija (koeficientas) – A 7-10); 3 skyriuje 4 vyriausieji tyrėjai (kategorija (koeficientas) – A 9-13) ir 3 vyresnieji tyrėjai (kategorija (koeficientas) – A 7-10); 4-ajame skyriuje 2 vyriausieji tyrėjai ir 2 vyresnieji tyrėjai (kategorija (koeficientas) – A 7-10).

12. Teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 40-V-567 buvo patvirtintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas, pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 10) pareigybės, įsteigtos 2015 m. sausio 1 d., aprašymas. Įvertinus šį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymą ir 2008 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu Nr. 40-V-224 patvirtintą (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymą matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės paskirtis ir veiklos sritis prasiplėtė (nurodant, kad pareigybė reikalinga vykdyti kriminalinę žvalgybą, siekiant užkardyti, atskleisti ir tirti, be kita ko, nusikaltimus visuomenės saugumui, nusikaltimus, susijusius su disponavimu ginklais, sprogmenimis, ginklais, prekyba žmonėmis), tačiau abiejų pareigybių paskirtis panaši, naikinamos ir steigiamos pareigybės pagrindinės funkcijos iš esmės tapačios, nors vartojamos kitos sąvokos (dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybė reikalinga vykdyti kriminalinę žvalgybą, siekiant užkardyti, atskleisti ir tirti, be kita ko, organizuotų nusikalstamų grupuočių daromas nusikalstamas veikas, o (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės, patvirtintos 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 40-V-224, paskirtis buvo išaiškinti nusikalstamus susivienijimus ar organizuotas grupes. Teismo vertinimu, tai, kad atitinkamas pareigybės aprašymas praplėstas tam tikra veiklos sritimi ar papildytas atitinkamomis funkcijomis, nesudaro pagrindo teigti, jog pareigybė yra panaikinama.

Be to, pažymėjo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės lygis ir kategorija išliko tokia pati, t. y. A 10. Teismas atkreipė dėmesį, kad visi be išimties (duomenys neskelbtini) biuro pareigūnai buvo perkelti į steigiamą valdybą, pareigų aprašymai faktiškai nepakito, pakeisti tik pavadinimai ir struktūra, tačiau pareigūnai atliko ir dabar atlieka identiškas funkcijas.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo ir neneigė, o dar patvirtino, jog po reorganizacijos funkcijos išliko tos pačios, tik padaliniai skirtingi. Atsakovo atstovas 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigybių aprašymai po 2015 m. sausio 1 d. susisteminti, neliko informacijos rinkimo agentūriniu metodu, tai perduota kitam skyriui. Taip pat nurodė, kad buvo panaikintos Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriuje 5 pareigybės, išskyrus 3 pareigybes, kurias užėmė pareiškėjas, D. R. ir D. D.. Dėl aukščiau pateiktų argumentų atsakovo 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 40-V-567 patvirtinta Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybė negali būti pripažinta naujai steigiama. Tai, kad pareigybės aprašyme po 2015 m. sausio 1 d. neliko informacijos rinkimo agentūriniu metodu, teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

14. Teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės, patvirtintos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 40-V-567, aprašymą ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 40-V-224 patvirtinto (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus darė išvadą, kad jie iš esmės yra panašūs (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės, patvirtintos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 40-V-567, aprašyme nurodyti tik keli papildomi specialieji reikalavimai dėl teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones ir ne mažesnės, kaip 2 metų vairavimo stažo patirties, užsienio kalbos mokėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio 1 dienai jo išsilavinimas buvo aukštasis universitetinis, anglų kalbos mokėjimo lygis – B2-C1, o vairuotojo kategorija B turi nuo 2000 m. (to neginčijo atsakovas). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybė iš esmės buvo pervadinta į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybę, šios pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išliko, ji faktiškai nebuvo panaikinta ir jos nebuvo atsisakyta kaip nereikalingos.

15. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei išdėstytas teisės normas vertino, kad Vidaus reikalų statutinė įstaiga, atleisdama pareigūną pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą, privalėjo būti aktyvi, atsižvelgti į pareigūno teisėtus lūkesčius, dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos pareigūno teisės ir socialinės garantijos, siūlyti pareigūnui tokias konkrečias laisvas lygiavertes pareigas arba žemesnes pareigas, kurias šis pareigūnas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir įstaigos pertvarkymus, galėtų užimti.

16. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 2 d. raštu Nr. 40-S-2425-(1.19E) „Dėl atsakymo į prašymą“ el. paštu V. M. pasiūlyta pasirinkti kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes Šiaulių AVPK pareigybes. Prie šio rašto pridėtas laisvų pareigybių sąrašas, tačiau nei rašte, nei sąraše nebuvo nurodyta, kurios pareigybės yra lygiavertės, o kurios žemesnės. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 8 d. el. paštu pareiškėjui nusiuntė visus pareigybių aprašymus. Kaip nurodė pareiškėjas, jis, gavęs sąrašą, nesuprato, kurios pareigybės lygiavertės, o kurios žemesnės. Atsakovo atstovas teismo posėdžiuose nurodė, jog pareiškėjui buvo pasiūlytos 8 lygiavertės pareigybės, kur nurodyta vyresnysis tyrėjas, kitos siūlomos buvo žemesnės; lygiavertės yra tos pareigos, kur nurodyta, jog pareigybės grupė – 10. Atsakovo atstovo paaiškinimus patvirtina į bylą pateikti pareigybių aprašymai, kurie buvo siųsti pareiškėjui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, pirmiausia pareiškėjui turėjo būti pasiūlytos visos lygiavertės pareigos arba bent jau rašte ar sąraše, adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kurios pareigos lygiavertės ir žemesnės. Pareiškėjui atsisakius užimti lygiavertes pareigas, jam turėjo būti pasiūlytos žemesnės grupės pareigos. Nagrinėjamu atveju aptartas siūlymas pareiškėjui pasirinkti kitas pareigas nesiderina su gero viešojo administravimo principu.

17. Teismas vertino, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte „Dėl atsakymo į prašymą“ (raštas į bylą pateiktas be metaduomenų), atsakant į pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. el. laišku pateiktus klausimus, nurodyta, kad „Jums pateiktame sąraše nurodytos ne visos šiuo metu Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate esančios laisvos lygiavertės ar žemesnės pareigybės. Pasirinkimui nebuvo pasiūlytos laisvos pareigybės, kurios nebus komplektuojamos, dėl kurių jau yra pradėtos atrankos procedūros ir kurias planuojama naikinti 2022 metais“. Teismas pažymėjo, kadangi buvo laisvų pareigybių, dėl kurių pradėtos atrankos procedūros, tai pirmiausia pareiškėjui jos ir turėjo būti siūlomos, nes jos yra neužimtos. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad atitinkamas pareigybes tik planuojama naikinti, o ne, kad jos bus panaikintos. Pagal Statuto 76 straipsnio 5 dalį, yra nustatytas reikalavimas darbdaviui siūlyti užimti visas laisvas (esamas ar numatomas) pareigas, kurias pareiškėjas yra tinkamas užimti. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad visų laisvų pareigybių nepateikimas yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas nesilaikė Statuto 76 straipsnio 5 dalies reikalavimų ginčo atveju. Atsakovo atstovas, siūlydamas pasirinkti pareigybes, galėjo pareiškėjui nurodyti informaciją apie planuojamas naikinti atitinkamas pareigybes, taip tinkamai vykdant Statuto 76 straipsnio 5 dalies reikalavimą.

18. Teismas vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad jam nebuvo siūlomos laisvos pareigybės nė į vieną specializuotą padalinį motyvuojant, kad jis neturi teisės dirbti su įslaptinta informacija, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teisingai pažymėjo, kad teisė dirbti su įslaptinta informacija įgijamą tik gavus pasiūlymą užimti pareigas, kuriam keliamas nurodytas specialusis reikalavimas (turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija).

19. Teismas vertino pareiškėjo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su atsakovo atstovo paaiškinimais apie tai, kodėl sujungus Šiaulių ir Telšių AVPK nebuvo siūlomos Telšių AVPK laisvos pareigybės, motyvuojant tuo, kad vyksta eksperimentas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjui laisvų lygiaverčių ar žemesnių pareigų Telšių AVPK. Nors pagal viešai prieinamą informaciją Telšių AVPK ir Šiaulių AVPK vadovauja tas pats vadovas, tačiau, kaip matyti iš viešo Juridinių asmenų registro, Telšių AVPK ir Šiaulių AVPK yra skirtingi juridiniai asmenys, turintys skirtingus kodus (Telšių AVPK – 190547027, Šiaulių AVPK – 190521648). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai buvo siūlomos Šiaulių AVPK pareigybės, nes jis būtent Šiaulių AVPK ir ėjo pareigas, iki kol buvo atleistas.

20. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo atleidimas laikytinas neteisėtu. Kadangi pareiškėjo atleidimas iš pareigų išspręstas ginčijamo įsakymo 1 punktu, naikintinas ne visas įsakymas, o tik 1 punkto dalis (1 pastraipa), kuriuo pareiškėjas 2022 m. gegužės 5 d. atleistas iš vidaus tarnybos.

21. Teismas akcentavo, kad nors Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos padalinių reforma buvo įvykdyta 2015 m. sausio 1 d., pareiškėjas, būdamas tuo metu nušalintas nuo pareigų, negalėjo būti nei atleidžiamas, nei perkeliamas į kitas pareigas. Tik pasibaigus nušalinimo pagrindams atsakovas įgijo teisę ir pareigą atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su pareiškėju, kurie buvo atliekami įgyvendinant minėtą įstaigos reorganizaciją. Atsakovas pagal Statuto 45 straipsnio 6 dalį privalėjo grąžinti pareiškėją į prieš nušalinimą užimtas pareigas. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, kad pareiškėjas buvo grąžintas į realiai nebeegzistuojančias pareigas, kadangi atsakovas kitokio sprendimo, vykdydamas įstatymo reikalavimus, ir negalėjo priimti. Taigi, panaikinus skundžiamo įsakymo dalį ir pareiškėjo atleidimą pripažinus neteisėtu, pareiškėjas grąžintinas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas (iš kurių jis buvo atleistas ginčijamu įsakymu) (Statuto 79 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismas nukreipė šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

22. Teismas nurodė, kad tuo pačiu pagrindu pareiškėjui priteistinas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (Statuto 79 straipsnio 1 dalis), į šią sumą įskaitant išmokėtą šešių mėnesių pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus (dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas), kuriais jis grindė neturtinę žalą, ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo veiksmų jam būtų pablogėjusi sveikata ir kita, netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

24. Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. kovo 29 d. prašymą Nr. 40-AP-557 nustatė, kad vadovaujantis Aprašo 53 punkto nuostata, nepriekaištingas tarnybinių pareigų atlikimas yra būtina sąlyga, kad pareigūnai galėtų būti skatinami šiuo atminimo ženklu. Kaip jau byloje nustatyta, V. M. nuo 2014 metų buvo nušalintas nuo pareigų ir nevykdė pareigūno funkcijų, todėl atsakovas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas šiuo metu atitinka minėtą sąlygą dėl nepriekaištingo tarnybinių pareigų atlikimo. Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisija nutarė siūlyti viršininkui šiuo metu neskatinti V. M. policijos atminimo ženklais „Už ištarnautus metus“. Pagal į bylą pateiktus metaduomenis matyti, jog Šiaulių AVPK viršininkas priėmė rezoliuciją „Sutinku“ ir sutiko su komisijos siūlymu. Atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą teismas darė išvadą, kad Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 40-P1-81-(1.41E) dalis, kuria nuspręsta neskirti pareiškėjui atminimo ženklų „Už ištarnautus metus“, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

III. 25. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, netenkinti pareiškėjo patikslinto skundo.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

26.1. Atsižvelgiant į tai, kad padalinys ir pareigybė, kurią užėmė V. M. iki nušalinimo, nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikinti Lietuvos policijoje įvykdžius kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimus (kai V. M. nušalinimo nuo pareigų metu negalėjo būti nei atleidžiamas, nei perkeliamas į kitas pareigas), vadovaujantis Statuto 76 straipsnio 5 dalimi, pradėta procedūra – siūlymas pasirinkti kitas lygiavertes ar žemesnes (pareigūno sutikimu), laisvas Šiaulių (duomenys neskelbtini) pareigybes. Šiaulių aps. VPK 2022 m. kovo 2 d. raštu Nr. 40-S-2425 „Dėl atsakymo į prašymą“ V. M. el. paštu buvo pateiktas laisvų pareigybių sąrašas. V. M. informavus, kad Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – Radviliškio r. PK) Veiklos skyriaus viršininkas S. M. yra jo svainis (tai V. M. paminėjo ir pirmos instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu), V. M. 2022 m. kovo 4 d. el. paštu pateiktas patikslintas laisvų pareigybių sąrašas, į kurį neįtrauktos Šiaulių aps. VPK Radviliškio r. PK 2-ojo Veiklos skyriaus pareigybės (vyresnysis tyrėjas, tyrėjas), užtikrinant Statuto 30 straipsnio 7 dalies reikalavimus (draudžiama pareigūną perkelti į kitas pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas).

26.2. Vyresniojo tyrėjo pareigybė priklauso 10 pareigybių grupei (Statuto priedas), todėl iš V. M. pateiktų laisvų pareigybių sąrašo (pateikta 31 laisva pareigybė), aštuonios pareigybės buvo lygiavertės. 2022 m. kovo 8 d. V. M. el. paštu buvo pateikti siūlomų laisvų pareigybių pareigybės aprašymai (kiekviename pareigybės aprašyme nurodyti tai pareigybei taikomi specialieji reikalavimai). Vykdant Statuto 76 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Šiaulių aps. VPK 2022 m. kovo 10 d. raštu Nr. 40-S-2763 „Dėl atsakymo į prašymą“, V. M. el. paštu pateiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą iš vidaus tarnybos, kuriame nurodyta, kad jeigu V. M. nepasirinks pareigų, kuriose nori tęsti tarnybą, bus atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų). V. M. nepasirinkus siūlomų pareigų, Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 40-TE-264 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. atleidimo iš vidaus tarnybos tarnybos“, V. M. nuo 2022 m. gegužės 5 d. atleistas iš pareigų.

26.3. V. M. iki atleidimo iš pareigų dienos Šiaulių AVPK nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl pateiktų laisvų pareigybių, neišreiškė jokio noro pasirinkti siūlomas pareigybes, kas kėlė pagrįstas abejones dėl jo ketinimo pasirinkti pareigybę iki termino nurodyto įspėjime apie galimą atleidimą, ką patvirtina V. M. 2022 m. kovo 7 d. pateiktas prašymas išleisti atostogų nuo 2022 m. kovo 14 d., kurios suteiktos 2022 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 40-AK-54 iki 2022 m. gegužės 4 d. Aptariamu laikotarpiu Šiaulių AVPK buvo aktyvus V. M. teikiant siūlymus, prašomą visą informaciją ir duomenis, bei dėjo visas pastangas, kad V. M. pasirinktų vieną iš siūlomų 3 pareigybių.

26.4. Atsakovas turėjo faktinę galimybę ir galėjo perkelti V. M. į lygiavertes pareigas arba jo sutikimu į žemesnes pareigas, bet pats V. M. neišreiškė jokios valios pasirenkant siūlomas pareigybes, neišreiškė jokio noro ar pageidavimo bei buvo pasyvus dėl siūlomų pareigų, o atsakovas šias procedūras atliko nepažeisdamas įstatymų nuostatų, t. y. pateikė laisvas pareigybes, įteikė įspėjimą apie galimą atleidimą, nurodė terminus. Pareiškėjas pateiktame skunde pirmos instaliacijos teismui nenurodė jokių pretenzijų dėl atsakovo procedūros - siūlymo pasirinkti kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, vykdymo, ir pageidavo būti grąžintas į naujai nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigtą padalinį, t. y. į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdybos vyresniojo tyrėjo pareigas. Teismas, priimdamas spendimą V. M. grąžinti į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, šią sprendimo dalį vykdyti skubiai, nukrypo nuo pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsakovo manymu, kad teismas negalėjo aukščiau nurodytu sprendimu, pavesti sprendimo dalį vykdyti skubiai, nes to nenumato nei ABTĮ 99 straipsnis, nei tiesiogiai nurodoma į CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kaip tai numato ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis.

26.5. V. M. 2022 m. kovo 4 d. el. paštu buvo pateiktas pasirinkti laisvų Šiaulių AVPK lygiaverčių ir žemesnių pareigybių sąrašas, išskyrus tas pareigybes, kurios nurodytos 2022 m. kovo 10 d. rašte Nr. 40-S-2763 „Dėl atsakymo į prašymą“ (ne 2022 m. kovo 4 d., kaip nurodyta teismo sprendime), kuriame nurodyta - „Jums pateiktame sąraše nurodytos ne visos šiuo metu Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate esančios laisvos lygiavertės ar žemesnės pareigybės. Pasirinkimui nebuvo pasiūlytos laisvos pareigybės, kurios nebus komplektuojamos, dėl kurių jau yra pradėtos atrankos procedūros ir kurias planuojama naikinti 2022 metais“. Gavęs šį 2022 m. kovo 10 d. raštą Nr. 40-S-2763, pareiškėjas nepateikė jokių prašymų, norų, pageidavimų ar patikslinimų, todėl atsakovas mano, kad teismas nagrinėdamas šio rašto aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai neištyrė, neįsigilino ir neišanalizavo rašte nurodytus argumentus ir motyvus, nors rašte informatyviai nurodytos nesiūlymo priežastys „ kurios nebus komplektuojamos, dėl kurių jau yra pradėtos atrankos procedūros ir kurias planuojama naikinti 2022 metais“.

26.6. Pareiškėjui nebuvo pasiūlyta užimti Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto pareigas, nes 2022 m. vasario 22 d. buvo paskelbta vieša atranka, nurodyta skelbimo galiojimo data 2022 m. kovo 8 d., kuri ne tik nelygiavertė, bet žemesnė dvejomis pakopomis pareigybė (12 pareigybių grupė). Kadangi minėta atranka buvo paskelbta viešai, todėl V. M. turėjo visas sąlygas pateikti prašymą dėl dalyvavimo atrankoje.

26.7. Pareiškėjui nebuvo pasiūlyta užimti Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės, Kelių policijos tarnybos ir Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigybių, nes Šiaulių AVPK, remdamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 5-V-1040 Dėl Teritorinių policijos įstaigų padalinių veiklos, organizuojant reagavimą į nusikalstamas veikas, jų užkardymą ir tyrimą, tobulinimo koncepcijos ir Teritorinių policijos įstaigų padalinių veiklos, organizuojant reagavimą į nusikalstamas veikas, jų užkardymą ir tyrimą, tobulinimo priemonių plano patvirtinimo“, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 5-V-286 (pridedamas) minėti padaliniai ir pareigybės panaikinti nuo 2022 m. birželio 21 d. Sprendimas pareiškėjui nesiūlyti pasirinkti planuojamų naikinti minėtų padalinių pareigybes yra teisingas, atsižvelgiant būtent į V. M. interesus ir galimus lūkesčius.

26.8. Pareiškėjas, būdamas visapusiškai informuotas apie tai, kokios jam pareigybės nepateiktos, nesikreipė į atsakovą su prašymu pateikti visas esančias laisvas pareigybes. Taigi atsakovas buvo aktyvus nuo 2022 m. vasario 25 d., kai V. M. pateikė pirmą prašymą, į kurį išsamiai atsakyta 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. 5-S-6227 „Dėl Jūsų 2022-02-25 prašymo“, atsižvelgė į pareigūno teisėtus lūkesčius, dėjo visas pastangas, kad būtų užtikrintos pareigūno teisės ir socialinės garantijos (2022 m. kovo 10 d. raštas Nr. 40-S-2763), siūlė pareigūnui tokias konkrečias laisvas lygiavertes pareigas arba žemesnes pareigas (2022 m. kovo 2 d. raštas Nr. 40-S-2425), kurias šis pareigūnas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir įstaigos pertvarkymus, galėjo užimti.

26.9. 2014-2015 metais priimtų įsakymų pagrindu ( 2014 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 5-V-281 „Dėl ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose“ (kartu su 2014 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-521 priimtu pakeitimu), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. 5-V-739 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros schemų patvirtinimo“ pakeitimo, Lietuvos policijoje buvo įvykdyti kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimai, pakeisti visų šalies apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatai, struktūros schemos, kas parodo jog Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos padaliniuose įvyko realūs, o ne formalūs struktūriniai pertvarkymai.

Lietuvos policijos generalinis komisaras turėjo diskrecijos teisę įgyvendinti Šiaulių AVPK struktūrinius pertvarkymus ir atitinkamai panaikinti senas ir patvirtinti naujas pareigybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A662-684/2010, A146-241/2011, A146-174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011 ir kt.).

LVAT dėl valstybės institucijos 6 diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A146-2643/2011, A492-1954/2012, A520-3085/2012 ir kt.). Iš esmės analogiška praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) nagrinėtose darbo ginčų bylose. LAT yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (žr., pavyzdžiui, LAT 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

26.10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI3-6442-362/2022, dėl pareiškėjo G. G. skundo dėl atleidimo, 2022 m. lapkričio 14 d. sprendime konstatavo, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras turėjo diskrecijos teisę įgyvendinti Šiaulių AVPK struktūrinius pertvarkymus ir atitinkamai patvirtinti naujus pareigybių sąrašus, kad pareiškėjas iš esmės tokių aplinkybių skunde ir neginčijo, kad atsižvelgus į panaikintų pareigybių skaičių, matyti, kad vyko realūs struktūriniai pertvarkymai Šiaulių AVPK, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, siekiant su juo susidoroti, kad teismas nei ekonominio, nei politinio šių procesų aspekto nevertina, kad Šiaulių AVPK struktūros pakeitimai įgyvendinti Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintais įsakymais, kurie administracinėje byloje nėra ginčijami, todėl teismas nevertina jų teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos dalykas.

27. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Pareiškėjas paaiškina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, bei netekus galios įsakymui dėl nušalinimo, t, y 2022 m. vasario 24 d. jis elektroniniu paštu kreipėsi į Policijos departamentą bei Šiaulių AVPK su prašymu, grąžinti jį į tarnybą policijoje, bei nurodyti, (el. paštu ar kitais būdais), kada ir kur turi prisistatyti tolimesnei tarnybai, ir uždavė kitus jį dominančius klausimus. Į tai atsako nebuvo jokio. Praėjus 7 kalendorinėms dienoms, savo iniciatyva, pareiškėjas 2022 m. kovo 1 d. kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu pateikti jam darbo apskaitos žiniaraščius. Ir tik tada, praėjus 8 dienoms, 2022 m. kovo 2 d., 16 val. 46 min. elektroniniu paštu gavo pranešimą, pasirašytą Šiaulių AVPK viršininko R. S., informuojantį, jog jo pareigybės Šiaulių AVPK nėra, ji buvo panaikinta 2015 metų sausio 1 dieną, todėl iš pridėto sąrašo jis privalo pasirinkti vieną iš pareigybių, kurioje nori toliau tęsti tarnybą ir nedelsiant turi atvykti į Šiaulių AVPK, Aušros al. 19, 315 kab. Pažymėjo, jog pateiktame sąraše buvo pateikti tik pareigybių pavadinimai, daugiau nenurodant jokios informacijos.

29. Pareiškėjo teigimu, tai, kad Šiaulių AVPK savo iniciatyva nepateikė jam jokios informacijos bei visa informaciją, kurią jis gavo, buvo vien atsakymai į jo raštus ir klausimus, Atsakovas dabar laiko kaip „visas pastangas“ siekiant, kad jis pasirinktų jam siūlomas pareigybes. Pažymi, kad Šiaulių AVPK iniciatyva per visą laikotarpį nuo atstatymo į pareigas iki atleidimo nepateikė nė vieno siūlymo. Netgi pasibaigus nušalinimo laikotarpiui, pareiškėjas pats turėjo eiti ir ieškoti kontaktų, bei klausti, kaip jam elgtis toliau. Negana to, dalį jo prašymų, tokių kaip siųsti pasitikrinti sveikatos ar registruoti jį į Kriminalinės žvalgybos kursus, atsakovas atmetė. Tai, kad pirmos instancijos teismas konstatavo (o atsakovas savo žodžiais posėdžio metu netgi patvirtino), jog atsakovas pažeidė procedūras, bei nepasiūlė jam tinkančių laisvų pareigybių, kas sudarė pagrindą atleidimą laikyti neteisėtu, atsakovo žodžiais yra „įdėtos visos pastangos“, kurios tarsi turėtų būti pagrindas teismui konstatuoti, jog atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir teisėtas.

30. Pareiškėjas paaiškina, kad jam dar labiau nesuvokiamas yra atsakovo argumentas dėl jo paprašytų atostogų. Atsakovo suvokimu, tai yra pagrindas teigti, jog prašydamas atostogų pareiškėjas kažkokiu tai būdu išreiškė ketinimą pareigybių nesirinkti. Kaip jau nurodyta skunde, prašymą išleisti pareiškėją atostogų parašė susitikimo su Šiaulių AVPK vadovu R. S., jo kabinete, pokalbio metu. Toks sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu su vadovu, kadangi kaip nurodė R. S., padėtis tokia, kad atsakovas nežino kaip elgtis, nežino kaip atsakyti į jo užduotus klausimus, ir kad jiems reikia laiko. Kaip išeitis iš šios situacijos ir buvo priimtas sprendimas, kad pareiškėjas paprašė išleisti atostogų, kurios buvo likusios dar nuo 2014 metų ir kurių išnaudoti jis neturėjęs galimybės, kol atsakovas išspręs savo problemas, susivoks kaip turi elgtis bei duos jam atsakymus. Tai pagrindžia ir garso įrašas, kurį pareiškėjas prašė prijungti prie bylos, bei kuris išsklaidytų bet kokias abejones ir klausimus.

31. Pareiškėjas nurodo, kad kaip paaiškino pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu, ir kas matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjas atitiko visus reikalavimus užimti pareigybei (duomenys neskelbtini), ir nebuvo jokių priežasčių nepateikti jam tokio siūlymo, jei ne atsakovo vienašalis sprendimas jį nušalinti nuo tarnybos. Pareiškėjo manymu, priimdamas sprendimą atsakovas turi prisiimti ir šio sprendimo pasekmes. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, teisingai konstatavo, jog pareigybės iš esmės nepakito, funkcijos liko tokios pačios, o savo motyvus grindė teisingai įvertinęs situaciją, pateiktus dokumentus, pareigybių aprašymus, atliekamas funkcijas bei paties atsakovo išsakytus paaiškinimus.

32. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad atsakovas siūlydamas jam pareigas Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdyboje prieštarauja pats sau ir tiems argumentams, kuriuos jis išsakė tiek pirmos instancijos proceso metu, t. y prieštaravo jo prašymui paskirti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) valdybą ir prašė jo skundą atmesti, tiek dabar teikdamas apeliacinį skundą bei nesutikdamas vykdyti teismo sprendimo. Dabar atsakovas pats siūlo jam taikų susitarimą ir pareiškėją paskirti į (duomenys neskelbtini) valdyboje, neva vykdydamas pirmos instancijos teismo sprendimą, bet savo ruožtu teikia apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui bei prašo pirmos instancijos teismo tokį sprendimą panaikinti. Tokiu atveju atsakovo pasiūlyta taikos sutartis iš esmės prieštarauja paduotam apeliaciniam skundui. Pareiškėjui pasitikslinus, ar taikos sutarties pageidaujama visoje apimtyje ar tik dėl vykdymo skubiai, atsakovas pabrėžė faktą, taikos sutartis siūloma tik dėl vykdymo skubiai, kad atsakovas yra padavęs skundus ir kad taikos sutarties byloje visa apimtimi nepageidauja. Vienu metu, Atsakovas nori ir taikytis ir tęsti teismo procesą. Taigi, vienu ir tuo pačiu metu atsakovas pats siūlo taikos sutartimi užimti pareigas (duomenys neskelbtini) valdyboje ir tuo pačiu teisme net keletą kartų nurodęs kad taikos sutarties nepageidauja, prašo teismą pripažinti pareiškėjo atleidimą teisėtu, bei prašymą atstatyti jį į pareigas atmesti ir užbaigti proceso taikos sutartimi nebenori.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVPK viršininko įsakymo Nr. 40-TE-264 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų, pareiškėjo grąžinimo į tarnybą – Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdyboje vyresniojo tyrėjo pareigas, pareiškėjui priklausančio vidutinį darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 2500 eurų neturtinės žalos už neteisėtą atleidimą priteisimo, taip pat Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 40-P1-81-(1.41E) dalies, kuria nuspręsta neskirti pareiškėjui atminimo ženklų „Už ištarnautus metus“, panaikinimo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymo 1 dalies pirmą pastraipą; grąžino pareiškėją į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, nurodydamas šią sprendimo dalį vykdyti skubiai; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant pagal Įsakymo 2 (antrą) punktą išmokėtą šešių mėnesių pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybė iš esmės buvo pervadinta į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybę, šios pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išliko, ji faktiškai nebuvo panaikinta ir jos nebuvo atsisakyta kaip nereikalingos. Teismas sprendė, jog pirmiausia pareiškėjui turėjo būti pasiūlytos visos lygiavertės pareigos arba bent jau rašte ar sąraše, adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kurios pareigos lygiavertės ir žemesnės, o pareiškėjui atsisakius užimti lygiavertes pareigas, jam turėjo būti pasiūlytos žemesnės grupės pareigos. Teismas pažymėjo, jog buvo laisvų pareigybių, dėl kurių pradėtos atrankos procedūros, tai pirmiausia pareiškėjui jos ir turėjo būti siūlomos, nes jos yra neužimtos. Taip pat nurodė, jog atsakovas neįrodė, jog neprivalėjo pareiškėjui siūlyti tokių pareigų, kurioms nustatyti specialūs reikalavimai, ir, kad žinojo, jog pareiškėjas neatitinka šių specialių reikalavimų.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir laikosi pozicijos, jog galėjo perkelti pareiškėją į lygiavertes pareigas arba jo sutikimu į žemesnes pareigas, bet pats pareiškėjas neišreiškė valios, noro ar pageidavimo bei buvo pasyvus dėl siūlomų pareigų, o atsakovas procedūras atliko nepažeisdamas įstatymų nuostatų, t. y. pateikė laisvas pareigybes, įteikė įspėjimą apie galimą atleidimą, nurodė terminus. Atsakovas nurodo, jog teismas negalėjo pavesti sprendimo dalį vykdyti skubiai, taip pat pažymi, jog siūlė pareiškėjui tokias konkrečias laisvas lygiavertes pareigas arba žemesnes pareigas, kurias jis, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir įstaigos pertvarkymus, galėjo užimti.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

38. Atsakovo teismui prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai (2022 m. kovo 28 d. raštas, 2022 m. vasario 22 d. elektroninis laiškas, skelbimas dėl atrankos 2022 m. kovo 16 įsakymas Nr.5-V-286), taip pat prie atsakovo 2023 m. kovo 10 d. rašto Nr. 40-S-1132 pridėti dokumentai, ir pareiškėjo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėti 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. gruodžio 27 d. raštai bei elektroninio susirašinėjo kopijos, laikytini naujais įrodymais, kurių pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas nenurodo priežasčių, kodėl prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai nebuvo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui bei kodėl būtinybė juos pateikti ir tirti iškilo tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pareiškėjo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami dokumentai taip pat neatitinka ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, kad galėtų būti priimtas ir tiriamas apeliacinėje proceso stadijoje, kadangi tai yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kurios nepatenka į jau aiškiai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apibrėžto ginčo dalyką. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neprideda prie bylos nei atsakovo prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų, nei pareiškėjo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų raštų ir susirašinėjimo, ir jų netirs kaip įrodymų apeliacinėje proceso stadijoje šioje byloje.

39. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Pagal Statuto 76 straipsnio 5 dalį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Statuto 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lygiavertės pareigos – tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant analogiškas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintoms Valstybės tarnybos įstatymo teisės normas nurodyta, kad darbdavys turi pareigą valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, teikti informaciją apie visas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, šis karjeros valstybės tarnautojas galėtų užimti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-272/2013, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje (dabar 49 str. 1 d.) įtvirtintos valstybės tarnautojo garantijos tęsti tarnybą užtikrinimas siejamas su šių aplinkybių visuma: iki valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo valstybės institucijoje (įstaigoje) yra laisvos (atsiranda laisvos) pareigos; valstybės tarnautojas yra tinkamas šias pareigas užimti (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus); šios pareigos tinkamai pasiūlomos valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama; valstybės tarnautojui sutikus, jis paskiriamas eiti šias pareigas. Įrodinėjimo našta, kad buvo užtikrinta valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas pareigas, tenka valstybės įstaigai (institucijai), iš kurios atleistas valstybės tarnautojas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017).

41. Iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, Įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo panaikino, konstatavęs, kad po pertvarkos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybė iš esmės buvo pervadinta į Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybę, tačiau šios pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išliko, ji faktiškai nebuvo panaikinta ir jos nebuvo atsisakyta kaip nereikalingos. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos detaliai išanalizavus buvusios ir 2014 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtintos pareigybės aprašymus, atliekamas funkcijas bei keliamus reikalavimus (žr. Nutarties 12 – 14 p.). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nepritarti detaliai motyvuotai (šie motyvai nėra kartojami) pirmosios instancijos teismo pozicijai. Atsakovas apeliaciniame skunde abstrakčiai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinumu, tačiau konkrečių argumentų dėl teismo vertinimo ir išvadų nepateikia. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog 2014-2015 metais priimtų įsakymų pagrindu Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos padaliniuose vyko struktūriniai pertvarkymai savaime nereiškia, kad dėl šio pertvarkymo esmingai pakito visos padalinių pareigybės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pagrindinės šios pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko.

42. Pasisakant dėl atsakovo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kuriais nesutinkama, su teismo vertinimu, jog buvo laisvų pareigybių (dėl kurių pradėtos atrankos procedūros), kurios taip pat turėjo būti siūlomos pareiškėjui, teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma (Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto) pareigybė nėra lygiavertė pareiškėjo užimamai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ši pareigybė buvo laisva ir galėjo būti pasiūlyta pareiškėjui, kadangi atsakovas turi pareigą siūlyti konkrečias laisvas lygiavertes arba žemesnes pareigas, kurias pareigūnas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir įstaigos pertvarkymus, galėtų užimti.

43. Nagrinėjamos bylos kontekste, apibendrinus iš Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 76 straipsnio 5 dalies kylančios pareigos darbdaviui siūlyti pareigūnui, kurio pareigybė naikinama, kitas pareigas, ir šios pareigos aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatuotina, kad, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju atsakovas privalėjo pareiškėjui siūlyti ne tik pareigas, kurių pastarasis nepasirinko, tačiau ir visas kitas tuo metu buvusias laisvas pareigas, kurias, paisant nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, pareiškėjas galėtų užimti, įskaitant ir pareigas dėl kurių pradėtos atrankos procedūros. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Tai konstatavus, nėra pagrindo, remiantis apeliacinio skundo argumentais, spręsti, kad pirmosios instancijos teismas Įsakymą (jo dalį) panaikino nepagrįstai.

44. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas sprendimą pareiškėją grąžinti į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas nukrypo nuo pareiškėjo skundo reikalavimų, nes pareiškėjas neprašė jį gražinti į eitas pareigas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog Statuto 79 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į eitas pareigas, taip pat jam atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 40-TE-144 „Dėl V. M. tarnybos“ pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 25 d. ėjo Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, iš kurių ginčijamu Įsakymu buvo atleistas. Teismui pripažinus pareiškėjo atleidimą neteisėtu ir panaikinus Įsakymo dalį, teismas turėjo pareigą išspręsti neteisėto atleidimo iš tarnybos padarinių klausimą, ką ir padarė grąžindamas pareiškėją į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Įstatyme numatytos pareigos spręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą įgyvendinimas gražinant pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas, nelaikytinas skundo reikalavimų peržengimu, kadangi teismas kiekvienu atveju, net ir nesant pareiškėjo prašymo, privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą.

46. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su tuo, jog teismas, priėmęs sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas, šią sprendimo dalį pavedė vykdyti skubiai. Teisėjų kolegija pažymi, jog klausimas dėl skubaus sprendimo nukreipimo vykdymo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-93-1188/2023. Šioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiniu pagrindu dėl skubaus pareiškėjo grąžinimo į pareigas nurodė CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktą, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

47. Teismo pareiga motyvuoti priimtą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė