8d5066d5-b950-4eba-ac47-ec0484faf27b · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-2581-423/2015                                                                                                            Proceso Nr. 3-61-3-01363-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2015 m. rugsėjo 28 d.                                                               Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. P. , jo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Remigijui Butkui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Vidaus reikalų ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. P. savo skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 1-3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir pareiÅ¡kėjas bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2013-12-13 pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ . Kartu buvo konvojuojamas ir asmuo (kaip dabar paaiÅ¡kėjo S. S. ), kuris sirgo pavojinga užkrečiama liga - TBC (tuberkulioze).

Nors S. S. turėjo veido kaukę, tačiau didžiÄ jÄ kelio dalį važiavo be jos, nuolat kosėjo, čiaudėjo. S. S. etapo metu automobilyje VW buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 5, kuri nėra visiÅ¡kai uždara, kadangi kameros apačioje yra ventiliacijos angos ir oras cirkuliuoja laivai visame automobilio kėbule. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė baisius iÅ¡gyvenimus dėl sveikatos ir gyvybės saugumo, nepatogumus, stresÄ , buvo pažemintas jo orumas ir garbė. Atsakovas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalies, Higienos normos HN 76:2010 6 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti ir iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti 15 000 Eur neturtinę žalÄ . Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 12-14) nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiÅ¡kino, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“.

Jokių neteisėtų veiksmų šiuo atveju atsakovas neatliko. Pavojinga užkrečiama liga sergantis asmuo S. S. buvo konvojuojamas atskiroje uždaroje spec. automobilio kameroje Nr.

5. Antroje uždaroje kameroje Nr. 4 buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, todėl jokio pavojaus sveikatai ir gyvybei pareiÅ¡kėjui nekilo ir jokių neigiamų pasekmių tokios konvojavimo sÄ lygos nesukėlė ir negalėjo sukelti. Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas turėjo teisę teikti skundus apie konvojavimo metu, jo nuomone, pažeistas Konvojavimo taisykles, tačiau jokių nusiskundimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nėra gauta. PareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sukeltus sveikatos sutrikimus bei priežastinį ryšį tarp jų ir konvojavimo sÄ lygų.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo pretenzija atsakovui yra nepagrįsta ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti aptariamuoju atveju nėra. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) veiksmų 2013-12-13, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį konvojuojant iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ kartu su asmeniu, kuris sirgo pavojinga užkrečiama                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   liga - TBC (tuberkulioze), neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimus sÄ lygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – VieÅ¡ojo saugumo tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnyba arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-20 sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ .

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007-06-26 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008-04-16 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010-06-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006-05-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007-11-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).Taigi, Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tina įvertinti, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai atliko kokius nors prieÅ¡ingus teisei veiksmus, nes, anot pareiÅ¡kėjo, jį konvojuojant buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t.y. jis buvo konvojuojamas kartu su asmeniu sergančiu pavojinga užkrečiama liga.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 103.7 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji vežami specialiu transportu laikantis Å¡ių reikalavimų: sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamÄ ja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2013-12-13 buvo konvojuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ , tuo pačiu konvojumi vyko ir S. S. , kuris sirgo pavojinga užkrečiama liga (b.l. 15-18, 29-30, 45-49).

Apie tai, kad S. S. serga pavojinga užkrečiama liga buvo pažymėta Laivės atėmimo vietų ligoninės Asmens bylos pažymoje (b.l. 47). Ä® bylÄ yra pateikti įrodymai, jog pareiÅ¡kėjas 2013-12-13 buvo konvojuojamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos eksploatuojamu spec. automobiliu „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡ios aplinkybės neginčijo ir pareiÅ¡kėjas). Minėtas automobilis atitiko techninius reikalavimus (b. l. 22). Pabrėžtina, kad automobilyje „VW Crafter 50“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra 13 sėdimų vietų, yra dvi atskiros visiškai uždaros kameros, t.y. vienvietė uždara kamera Nr. 5 ir dvivietė uždara kamera Nr. 4 (b.l. 27). Kaip patvirtino pareiškėjas 2013-12-13 jis buvo konvojuojamas dvivietėje uždaroje kameroje Nr. 4, o S. S. – vienvietėje uždaroje kameroje Nr.

5. Å ias aplinkybes patvirtino ir atsakovo atstovas. Teismo posėdžio metu liudytojas J. Z. nurodė, kad tiek kamera Nr. 4, tiek kamera Nr. 5 minėtame automobilyje yra visiÅ¡kai uždaros kameros, jų sienos yra plastikinės, yra rakinamos durys ir visais atvejais, taip buvo ir 2013-12-13, kai konvojuojamas sergantis asmuo, jis patalpinamas į uždarÄ vienvietę kamerÄ , tiek dėl kitų konvojuojamų asmenų, tiek ir dėl lydinčių pareigÅ«nų saugumo. Konvojavimo taisyklių 146 punkte numatyta, kas specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse inter alia turi bÅ«ti: veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4). Į bylÄ surinkti įrodymai tvirtina, kad atlikti ventiliacijos efektyvumo matavimai minėtame specialios paskirties automobilyje parodė, kad ventiliacija atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimus (b.l. 23-24).

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos netinkamo jo konvojavimo aplinkybės nepasitvirtino, pareiškėjas buvo konvojuojamas atskirai nuo pavojinga užkrečiama liga sergančiojo asmens, nepažeidžiant Konvojavimo taisyklių 103.7 punkte nustatytų reikalavimų.Konvojavimo taisyklių 99.4 punkte numatyta, jog be asmens sveikatos priežiūros specialisto, turinčio priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, palydos konvojuoti nepriimami ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje.

Å iuo atveju S. S. Asmens bylos pažymoje tokio įraÅ¡o nebuvo (b.l. 47). Esantis įraÅ¡as, jog asmuo serga pavojinga užkrečiama liga ir gali vykti, nustatė atsakovui pareigÄ vežti asmenį atskirai nuo kitų konvojuojamųjų. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas Konvojavimo taisyklių reikalavimus įvykdė tinkamai, patalpindamas sergantį asmenį į atskirÄ visiÅ¡kai izoliuotÄ Â spec. automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kamerÄ Nr.

5. Duomenų, jog S. S. važiuodamas ne visÄ laikÄ dėvėjo apsauginę veido kaukę byloje nėra, tai tik deklaratyvÅ«s ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai. Pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 137 punkte (“<…> konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ â€.). Dėl konvojavimo taisyklių pažeidimo nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė skundų, kas leistų tikrinančioms institucijoms ir/ar teismui surinkti įrodymus apie pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas patvirtino, jog tuo metu konvojavimo pareigÅ«nams jokių skundų dėl minėtų konvojavimo sÄ lygų nereiÅ¡kė. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. Z. .Ä®vertinęs kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog nėra įrodyta atsakovės VieÅ¡ojo saugumo tarnybos – kaltė – netinkamas veikimas ar neveikimas.   Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo E. P. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ė : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                               Asta Urbonienė