8d4e48c8-a508-4685-b067-e25efb304469 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-22-302/2015                            Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00114-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 121.; 121.18.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 26 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Viktoro G.

G. ir A. G. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kinį atsakovams Viktorui G. G. ir A. G., trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo, n u s t a t ė:             I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ prašė įpareigoti statytojÄ V.

G. G. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 3,0401 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus Å«kinį pastatÄ (3,8 m x 5,0 m) ir priestatÄ prie Å«kinio pastato (5,0 m x 7,0 m). Nurodė, kad 2012-09-13 Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2012-09-10 raÅ¡tas Nr. (23.34)-2D-13006 „Dėl statinių miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje Zelvės kaime, Vievio seniÅ«nijoje, Elektrėnų savivaldybėje“.

Nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-02-22 V.G. G. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-00-110222-00023 dėl savavaliÅ¡kos statinio statybos - Å«kinio pastato (3,8 m x 5,0m) ir priestato prie Å«kinio pastato (5,0 x 7,0 m). 2011-03-14 reikalavimu „PaÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius“ Nr. RE-135 buvo pareikalauta iki 2011-09-30 paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius: demontuoti pastatytÄ Å«kinį pastatÄ ir priestatÄ prie Å«kinio pastato, Å¡is terminas buvo pratęstas, tačiau patikrinus 2012-08-14 buvo nustatyta, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai nepaÅ¡alinti ir reikalavimas neįvykdytas.

Statytojas pažeidė kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, imperatyvias nuostatas, ribojančias statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje - MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d. IÅ¡ 2011-02-22 savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SSA-00-110222-00023 ir jo priedų matyti, jog 2011-02-21 buvo suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-357, kuriame užfiksuota, jog 2011-02-18 atlikus patikrinimÄ nustatyta, kad Å«kinis pastatas pastatytas už namų valdos sklypo ribų, t.y. miÅ¡kų Å«kio paskirties sklype kadastrinis Nr. 7942/0003:57, statytojas V.

G. G.. Ūkinis pastatas rastinis, vieno aukÅ¡to, stogas Å¡laitinis, iÅ¡matavimai 3,8x5 m, statybos metai 2001. Prie Å¡io pastato priblokuotas garažas (sandėlis), vieno aukÅ¡to, sienos medinės karkasinės, stogas Å¡laitinis, iÅ¡matavimai7x5 m. baigtas statyti 2005 metais. Nurodo, kad iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o (registro Nr. 42/6543) apie žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 7942/0003:57, matyti, jog jame nėra registruota pastatų. Nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ Å¡iuo metu registruotos A.

G. vardu, registravimo pagrindas - 2012-10-10 dovanojimo sutartis Nr. RJ-3492. IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ dokumentų matyti, jog 1999-08-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7-459 V. G. G. iÅ¡ G. K. pirko 3,2593 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuriame miÅ¡kas sudaro 3,2089 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2000-05-25 V. G. G. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti dalies jam priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti iÅ¡ miÅ¡ko paskirties į kitÄ valdÄ . 2000-06-26 potvarkiu Nr. 82 Elektrėnų savivaldybės meras patvirtino V.

G. G. žemės sklypo detalųjį planÄ . Pagal jį numatyta esamame 3,2953 ha sklypo plote suprojektuoti 0,2129 ha ploto namų valdos sklypÄ gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybai. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-07-05 įsakymu Nr. 2324-79 atsižvelgiant į minėtus V. G. G. praÅ¡ymÄ ir Detalųjį planÄ 3,2593 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į 3,0401 ha žemės sklypÄ , kuriam suteiktas kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir palikta miÅ¡kų Å«kio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir 0,2192 ha žemės sklypÄ kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis iÅ¡ miÅ¡kų Å«kio pakeista į kitos paskirties (namų valdai).

Padalijus žemės sklypÄ , 3,0401 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ( kurį sudaro 3,0057 ha miÅ¡ko ir 0,0344 ha keliai) nustatyta žemės sklypo naudojimo sÄ lygos - miÅ¡ko naudojimo apribojimai - 30057 kv. m. Nurodė, kad 2000-07-14 V. G. G. buvo iÅ¡duotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 486, kuriuo leista žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statyti gyvenamÄ jį namÄ ir 5,03x3,83 ploto pagalbinį pastatÄ . Gyvenamasis namas suprojektuotas sklypo Å¡iauriniame kampe, pagalbinis - sklypo pietrytiniame kampe.

IÅ¡ Elektrėnų savivaldybės administracijos gautų dokumentų matyti, jog 2009-12-18 įsakymu buvo patvirtintas detalusis žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriuo iÅ¡ esmės pakeista 2000-06-26 Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu Nr. 82 patvirtintame detaliajame plane bei 2000-07-14 V. G. G. iÅ¡duotame leidime vykdyti statybos darbus Nr. 486 numatyta gyvenamojo namo statybos vieta, numatant jį pietvakariniame sklypo kampe. Ūkinis pastatas detaliajame plane nenumatytas. Pagal šį detalųjį planÄ , 2011-01-24 Elektrėnų savivaldybės administracija iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ statytojui V.

G. G. Nr. LNS-06-110124-00005 pagal kurį žemės sklype kadastrinis Nr. 7942/0003:58 leista statyti gyvenamÄ jį namÄ . Statyti Å«kinio pastato nenumatyta. Inspekcijos 2012-12-12 iÅ¡vadoje Nr. G-(1.15)-2D-18457 nurodyta, jog pagal 2000-07-14 statybos leidimo Nr. 426 iÅ¡davimo metu galiojusios organizacinio tvarkomojo reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2510; 2000, Nr. 11-273) A priedo „Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidimo, sÄ raÅ¡as“ redakcijos 3.2 punktÄ , vieno aukÅ¡to Å«kio pastatams iki 50 m užstatyto ploto, Å¡iltnamiams, atskirai stovintiems žiemos sodams ir kitiems gyvenamojo namo priklausiniams kaimo sodybose (gyvenamojo namo priestatas nėra jo priklausinys) statybos leidimas buvo neprivalomas, tačiau juos buvo galima statyti suderintame sklypo plane numatytoje vietoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2012-10-09 raÅ¡te Nr. R2-2657 nurodyta, jog į žemės sklypÄ kadastrinis Nr.: . KazokiÅ¡kių k.v., patenka KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdijos Paparčių girininkijos 136 kvartalo 7-10 ir 12-15 taksaciniai sklypai, į žemės sklypÄ kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini) KazokiÅ¡kių k.v., patenka KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdijos Paparčių girininkijos 136 kvartalo 7, 13 ir 14 taksaciniai sklypai, kurie Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre registruoti pagal 2002 metų miÅ¡kų inventorizacijos duomenis.

Kaišiadorių miškų urėdijos Paparčių girininkijos 136 kvartalo 7-10 ir 12-15 taksacinių sklypų ribos, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre nėra tikslintos. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d. (galioja nuo 2001 04 25 (Žin., 2001, Nr. 35-1161) miško žemė - tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas.

Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 (Žin., 2006, Nr. 30-1050) aiškindamas Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), tuo tarpu kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra.

Nurodė, kad minėtos MiÅ¡kų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos dėl su miÅ¡ku, miÅ¡kų Å«kiu nesusijusių pastatų statybų miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje negalimumo, kuriuos minėtu 2006-03-24 nutarimu iÅ¡aiÅ¡kino Konstitucinis teismas, galiojo Å«kinio pastato, jo priestato statybų metu (2001 metais, 2005 metais), jos galioja ir Å¡iuo metu. Kadangi įstatymas turi aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ nei Vyriausybės nutarimu patvirtinti reglamentai, akivaizdu, kad jais remtis ir pateisinti pastatų, nesusijusių su miÅ¡kų Å«kio veikla statybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje negalima.

Kaip minėta, teisės aktai draudė ir draudžia statybas miÅ¡ko žemėje, todėl laikytina, kad Å«kinio pastato ir jo priestato statyba pažeidžia minėtų teisės aktų - MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3d., (redakcija nuo 2001-04-25) ir Žemės įstatymo 26 str. ld. (redakcija nuo 2004-02-21, ) ar 40 str. (redakcija nuo 2000-05-24)) reikalavimus. Å iuo atveju V. G. G., įgydamas nuosavybės teisėn miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ minėta 1999-08-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7-459, vėliau ėmėsi veiksmų dėl sklypo padalijimo ir dalies sklypo paskirties pakeitimo, tuo siekdamas realizuoti statytojo teisę bÅ«tent sklype su pakeista paskirtimi.

Dėl Å¡ių priežasčių jis teisėtų lÅ«kesčių realizuoti statytojo teises miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklype kadastrinis Nr. 7942/0003:57 neįgijo ir negalėjo įgyti. IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, jog Å¡iame sklype statybų nenumatė nė vienas iÅ¡ paminėtų administraciniais aktais patvirtintu teritorijų planavimo dokumentų. Ginčyti kurį nors administracinį aktÄ nėra pagrindo, todėl Å¡iuo atveju taikytinas bendras 10 metų ieÅ¡kininės senaties terminas.

Nurodė, kad prokuratÅ«ra apie galimÄ pažeidimÄ sužinojo tik 2012-09-12, todėl senaties termino nepraleido.Atsakovai V. G. G. ir A. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti bei taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad Ūkinis pastatas su priestatu pradėtas statyti dar 2001 m. IeÅ¡kovas kreipėsi i teismÄ tik 2013 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus dvylikai metų nuo Ūkinio pastato su priestatu statybos pradžios. Atsakovai negalėjo protingai tikėtis, jog praėjus tokiam ilgam laiko tarpui bus teisme keliamas Å«kinio pastato su priestatu statybos teisėtumo klausimas bei reikalaujama jį nugriauti.

Akivaizdu, kad tokie ieÅ¡kovo siekiai ir veiksmai neužtikrina jau susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo, sumenkina pasitikėjimÄ valstybės institucijomis bei tuo pačiu pačia valstybe. Nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu yra pateiktas 2012-09-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimasis į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ â€žDėl statinių miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje Zelvės kaime, Vievio seniÅ«nijoje, Elektrėnų savivaldybėje“ Nr. (23.24)-2D-13006.

Taigi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos parengė kreipimÄ si praėjus daugiau nei 10 metų nuo Ūkio pastato su priestatu statybos ir toks uždelstas administracinio subjekto kreipimasis į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ taip pat nėra ir negali bÅ«ti pateisinamas bei toleruojamas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalį jeigu asmuo per nustatytÄ reikalavimo įvykdymo terminÄ reikalavimo neįvykdo ar negauna statybÄ leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimÄ ne vėliau kaip per mėnesi nuo įpareigojimo termino pabaigos pati turi teisę kreiptis į teismÄ .

Å iuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡ko statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2011-12-30. Pripažintina, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio trukmės terminas yra ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio saistomas ir prokuroras, kuris ketina kreiptis ir kreipiasi į teismÄ vieÅ¡ojo intereso apsaugos tikslu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje neneigia, kad apie galimÄ pažeidimÄ jis sužinojo 2012-09-12. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas vieno mėnesio ieÅ¡kinio trukmės terminÄ yra praleidęs, todėl ieÅ¡kiniui taikytina ieÅ¡kinio senatis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovu, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomas bendrasis deÅ¡imties metų trukmės ieÅ¡kinio senaties terminas, nes bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) taikytinas tik tuo atveju, jeigu pareikÅ¡tam reikalavimui nėra numatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas, o CK 1.125 straipsnio 2 dalis leidžia sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus nustatyti ne tik CK, bet ir kituose įstatymuose. Bylos atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas visiÅ¡kai paneigtų susiklosčiusių teisinių santykių stabilumo principÄ , teisėtų lÅ«kesčių principÄ , pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , neatitiktų ieÅ¡kinio senaties instituto tikslų.

Nurodė, kad Å«kinis pastatas su priestatu laikytini nesudėtingais statiniais ir statybÄ leidžiantis dokumentas — įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam projektui - Å¡ių statinių statybai nėra privalomas. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnis pateikia miÅ¡ko sÄ vokÄ , pagal kuriÄ miÅ¡ku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukÅ¡tis natÅ«ralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miÅ¡ko augalija, taip pat iÅ¡retėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikÅ¡tės).

Atsakovų manymu, pagal ieÅ¡kovo byloje pateiktus įrodymus visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, ar Ūkinio pastato su priestatu statybos metu (2001 m.) Žemės sklype buvo miÅ¡kas, atitinkantis miÅ¡kui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu ginčui spręsti teisiÅ¡kai aktuali situacija egzistavusi iki ginčo statinių statybos. Be to, pažymėjo, jog jei neteisėtos statybos padarinius galima paÅ¡alinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikÅ¡ti proporcingumo principo pažeidimÄ . Ūkinis pastatas su priestatu pagal savo pobÅ«dį nėra sudėtingas statinys, kuris buvo pradėtas statyti daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų.

Ūkinis pastatas nėra pastatytas saugomoje ar kokios kitokioje ypatingos reikšmės teritorijoje. Be to, statinys pastatytas privačioje žemėje. Ieškovas ieškiniu neįrodė, kad siekiamas pritaikyti pažeistų teisių gynimo būdas yra būtent efektyviausia, tinkamiausia ir proporcingiausia teisinė priemonė ir jog kitais būdais ir esančiomis priemonėmis iškilusių ginčytinų klausimų jau nebegalima išspręsti. Atsakovų manymu, šiuo atveju viešasis interesas nėra pažeidžiamas, o įpareigojimas statinį nugriauti būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pilnai su juo sutinka ir prašė jį tenkinti. Nesutiko su tuo, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tÄ sa nepareikÅ¡to inspekcijos ieÅ¡kinio. Pažymėjo, jog miÅ¡kas yra vertybė kuri turi bÅ«ti ginama prokuroro, todėl ir kreipėsi į prokuratÅ«ra. Nurodė, kad miÅ¡ke statyba negalima ir jokia statyba negali bÅ«ti vykdoma. Atsakovų parengtas projektas dėl statinio rekonstrukcijos neturėtų bÅ«ti patvirtintas, nes tokia statyba negalima miÅ¡ko paskirties žemėje.

Statybos įstatymo 28 str. siejamas su savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu, o ieÅ¡kinys teikiamas dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms todėl ieÅ¡kinio senatis negali bÅ«ti kildinama iÅ¡ Å¡io straipsnio. IÅ¡ foto nuotraukos matosi, kad už medžių yra gyvenamasis namas. Čia jokios medienos veiklos nesiruoÅ¡iama vykdyti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: įpareigojo atsakovÄ V.

G. G. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 3,0401 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus Å«kinį pastatÄ (3,8 m x 5,0 m) ir priestatÄ prie Å«kinio pastato (5,0 m x 7,0 m) ir sutvarkyti statybvietę statytojo lėšomis; V. G. G. nustatytu terminu neįvykdžius teismo reikalavimo nugriauti 3,0401 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus Å«kinį pastatÄ (3,8 m x 5,0 m) ir priestatÄ prie Å«kinio pastato (5,0 m x 7,0 m) ir sutvarkyti statybvietę statytojo lėšomis, nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę atsakovo V.

G. G. lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Priimdamas sprendimÄ , teismas konstatavo, jog Å«kinis pastatas (3,8 m x 5,0m) ir priestatas prie Å«kinio pastato (5,0 x 7,0 m), laikytini I grupės nesudėtingais statiniais. Pažymėjo, jog MiÅ¡kų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos dėl su miÅ¡ku, miÅ¡kų Å«kiu nesusijusių pastatų statybų miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje negalimumo, kuriuos 2006-03-24 nutarimu iÅ¡aiÅ¡kino Konstitucinis teismas, galiojo Å«kinio pastato, jo priestato statybų metu (2001 metais, 2005 metais), jos galioja ir Å¡iuo metu.

Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. G. G. pastatydamas statinius miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje pažeidė imperatyvias įstatymų leidėjo nuostatas, reglamentuojančias statybÄ tokios paskirties žemėje, dėl to konstatavo, jog Å¡ie statiniai turi bÅ«ti nugriauti. Ä®vertinęs Å¡alių pateiktus argumentus dėl senaties termino taikymo Å¡ioje byloje, teismas konstatavo, kad Å¡alims neginčijant administracinių aktų, o nustačius, kad savavalinė statyba miÅ¡ko paskirties žemėje prieÅ¡tarauja ne priimtiems administraciniams aktams bet imperatyvioms įstatymo nuostatoms, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra taikomas 1 mėnesio senaties terminas numatytas Statybos įstatyme, o taikytinas bendras 10 metų senaties terminas, kuris Å¡iuo atveju nėra praleistas, nes kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra apie teisės pažeidimus aukščiau paminėtame sklype buvo informuota 2012-09-10, o ieÅ¡kinys teisme gautas 2013-01-14.

Spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti atsakovÄ nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas įvertino savavaliÅ¡kai pastatytų priestatų įteisinimo galimybes. Pažymėjo, jog žemės sklypui, kuriame yra pastatytas Ūkinis pastatas ir jo priestatas yra taikomi įstatymu reglamentuoti reikalavimai – statinių statyba miÅ¡ko paskirties žemėje yra negalima, leidžiama tik sandėliuoti iÅ¡vežimui paruoÅ¡tÄ medienÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas, reglamentuotas Statybos įstatymu, t.y. leidimo gavimas tokių statinių statybai miÅ¡ko paskirties žemėje.

Atsižvelgiant į tai, padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra galimybės pertvarkyti statinius, nes statyba miÅ¡ko paskirties žemėje negalima, o statinių pritaikymas sandėliavimui Å¡iame sklype taip pat yra negalimas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliantai V. G. G. ir A. G. pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, taikant Statybos įstatymo 28 str. 6 d. numatytÄ sutrumpintÄ vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; atsisakius taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ - pakeisti 2013-10-08 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimÄ - įpareigojant atsakovÄ V.

G. G. per protingÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir sumokėjus Statybos įstatyme nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti teisės aktuose numatytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Apeliantų manymu, teismas iÅ¡ Statybos įstatymo 28 straipsnyje 7 dalies numatytų keturių galimų alternatyvų pasirinkęs sunkiausiÄ , kraÅ¡tutinę priemonę - įpareigojimÄ nugriauti statinius; pažeidė proporcingumo principÄ . Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad yra esmingai pažeidžiami kokie nors interesai.

Ūkinis pastatas nėra pastatytas saugomoje ar kokios kitokioje ypatingos reikšmės teritorijoje. Be to, statinys pastatytas privačioje žemėje. Todėl, apeliantų manymu, teismo pritaikytas pažeistų teisių gynimo būdas nėra efektyviausia, tinkamiausia ir proporcingiausia teisinė priemonė ir jog kitais būdais ir esančiomis priemonėmis iškilusių ginčytinų klausimų jau nebegalima išspręsti. Šiuo atveju viešasis interesas nėra pažeidžiamas, o įpareigojimas statinį nugriauti yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė.

Apeliantų manymu, teismas nepagrįstai pasisakė, kad Miško įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodomi medienos sandėliai nėra pastatai (statiniai), o kvalifikuotini tik kaip tam tikra vieta medienai taikyti. Pažymi, jog Žemės įstatyme nebuvo ir nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės“. Nurodo, jog sisteminis aktualaus Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriame buvo nagrinėjamos ginčo santykiams aktualios Žemės įstatymo 26 str. bei Miškų įstatymo 2 str. nuostatos, aiškinimas neabejotinai leidžia suprasti, jog tam tikri specializuoti statiniai, gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje.

Todėl. teismo sprendime nurodomi poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose medienos sandėliai galimai traktuojami ne kaip statiniai, o vieta medienai laikyti neatitinka įstatyminio reglamentavimo bei Konstitucinio teismo jurisprudencijos. Apeliantai taip pat nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje nėra taikytinas Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno ieÅ¡kinio senaties terminas, o taikytinas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Ginčo Å«kinis pastatas su priestatu pradėtas statyti dar 2001 m. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ tik 2013 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus dvylikai metų nuo Å«kinio pastato su priestatu statybos pradžios. Atsakovai negalėjo protingai tikėtis, jog praėjus tokiam ilgam laiko tarpui bus teisme keliamas Å«kinio pastato su priestatu statybos teisėtumo klausimas bei reikalaujama jį nugriauti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų trukmės ieÅ¡kinio senaties terminas, nes bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) taikytinas tik tuo atveju, jeigu pareikÅ¡tam reikalavimui nėra numatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas.IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Prokuroras nurodo, kad minėtas terminas yra iÅ¡dėstytas SÄ® 28 str., reglamentuojančiame specialios statybų priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos - VTPSI funkcijas, teises ir pareigas tuo atveju, kai yra nustatomos savavaliÅ¡kų statybų faktas. Minėtoje SÄ® 28 str. 6d. yra nurodoma, jog tuo atveju, kai asmuo neįvykdo reikalavimo, ar negauna statybÄ leidžiančio dokumento, VTPSI dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimÄ ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismÄ .

Toje pačioje dalyje toliau nurodoma, kad į teismÄ dėl savavaliÅ¡kai pastatyto statini nugriovimo ar iÅ¡ardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ar teisėti interesais dėl savavaliÅ¡kos statybos yra pažeidžiami. Taigi, vertinant minėtos SÄ® 28 str. 6d. normos konstrukcijÄ , akivaizdu, jog Å¡is terminas yra taikytinas tik VTPSI; jis taikytinas dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimÄ ; iÅ¡ formuluotės „kreipiasi“ (o ne „gali kreiptis“) akivaizdu, jog tai procedÅ«rinis terminas, siekiantis užtikrinti operatyvesnį Å¡ios įstaigos darbÄ ir nepaliekantis vietos dispozityvumui.

IeÅ¡kovas akcentuoja, kad Å¡ioje normoje niekur nėra minimas prokuroras ir jo teisę kreiptis į teismÄ dėl savavaliÅ¡kų statybų padarinių Å¡alinimo ribojantis terminas. Kadangi nėra ginčijami administraciniai aktai, o Å¡i savavaliÅ¡ka statyba prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ieÅ¡kovo manymu, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju taikytinas bendras 10 metų senaties terminas, kuris nėra praleistas. Pasisakydamas dėl skundo argumentų dėl sprendimu pritaikyto neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do proporcingumo nustatytiems pažeidimams, ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai remiasi kai kuriomis LAT nutartimis, kurios iÅ¡ esmės neturi daug bendro su nagrinėta byla, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas.

Pažymi, kad ieškovas ieškinyje ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė LAT nutartis, kurios priimtos būtent viešojo intereso gynimo bylose, kai nagrinėtas statybų neteisėtumo ir jų padarinių šalinimo klausimas dėl to, kad statybos vykdytos miško žemėje. Šiose bylose pasisakyta ir dėl statybų miške ribojimo proporcingumo ir suderinimo miško žemės savininkų nuosavybės teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Ieškovo manymu, skunde nurodomi teiginiai apie tai, kad sprendimas prieštarauja LAT praktikai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, yra nepagrįsti.

Proceso pirmosios instancijos teisme metu apeliantai akcentavo galimybę ginčo statinį pertvarkyti į medienos sandėlį, tačiau apeliantai iki Å¡ios dienos nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Elektrėnų savivaldybės pritarimÄ atlikti tokius veiksmus. Akivaizdu, kad ginčo pastatas buvo pastatytas ne kaip medienos sandėlis, o kaip Å«kinis pastatas, o apeliantai proceso metu akcentavo, kad jis funkciniu ryÅ¡iu susijęs su greta esančiu gyvenamuoju namų. Akivaizdu ir tai, kad jokios miÅ¡kų Å«kio veiklos, kurios vykdymui hipotetiÅ¡kai galėjo kilti poreikis turėti medienos sandėlį, apeliantai nevykdė, nevykdo ir vykdyti neketina.

Nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su skundu apeliantai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jie ketina vykdyti miÅ¡kų Å«kio veiklÄ (miÅ¡kotvarkos projektÄ ar pan.), todėl jų pateiktas projektas, kuriuo Å«kinį pastatÄ siekiama „pertvarkyti“ į medienos sandėlį, vertintinas tik kaip priemonė formaliai, „popieriuje“ pakeisti esamo statinio statusÄ .Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl, kad atsakovo pastatyti ginčo statiniai pažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių statybas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, imperatyvias nuostatas. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, Zelvės kaime, Vievio seniÅ«nijoje, Elektrėnų savivaldybėje Å«kio pastato (3,8 m x 5,0 m.) ir priestato prie Å«kio pastato (5,0 m x 7,0 m) statyba negalima ir nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad ginčo statiniai galėtų bÅ«tų įteisinami parengiant projektinę dokumentacijÄ ir gaunant statybÄ leidžianti dokumentÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurio tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio nuosavybės teise nuo 2012-10-10 priklauso atsakovei A.

G., o nuo 2000-07-05 iki 2012-10-10 priklausė atsakovui V. G. G.. Taip atsakovai tais pačiais laikotarpiais nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas (b.l. 24-29). 2011-02-22 atsakovui V. G. G. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-110222-00023, kuriame nurodyta, jog Å«kinis pastatas, kurio matmenys 3,8 x 5,0 m ir priestatas prie Å«kinio pastato, kurio matmenys 5,0 x 7,0 m pastatyti savavaliÅ¡kai miÅ¡kų paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžiant statybos įstatymo 15 str., 5 dalies 3 punktÄ - statinys ar jo dalis statomas ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje ir pareikalavo iÅ¡ statytojo V.

G. G. sustabdyti statinio statybÄ (b.l. 12-19). 2011-03-14 atsakovui V. G. G. taip pat buvo suraÅ¡ytas reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, kuriuo buvo pareikalauta iÅ¡ atsakovo iki 2011-09-30 savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. demontuoti pastatytÄ Å«kinį pastatÄ su priestatu, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-21). Å io reikalavimo atsakovai neįvykdė. Pirmos instancijos teismo sprendimu įpareigojus atsakovus nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, atsakovai su tokiu sprendimu nesutiko skundÄ motyvuodami tuo, jog sprendimas nugriauti statinį yra neproporcingas teisių gynimas, nes teismas turėjo nustatyti terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padariniams paÅ¡alinti, taip pat savo skundÄ motyvavo ieÅ¡kinio senaties praleidimu ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.Kolegija su apeliantų nurodytais argumentais nesutinka.

Dėl proporcingumo principo pažeidimoProporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti „teisingÄ pusiausvyrÄ â€œ tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr. pvz., Depalle v.

France (GC), no. 34044/02, 29 March 2010; Kozacio?lu v. Turkey, no. 2334/03, 19 February 2009).Konstitucinis Teismas, 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjęs ypatingÄ ekologinę, socialinę ir ekonominę miÅ¡ko reikÅ¡mę aplinkai, lemiančiÄ miÅ¡ko savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus, akcentavo ir tai, kad tokie apribojimai, suvaržymai turi bÅ«ti proporcingi siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji MiÅ¡kų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai (t. y. dėl statybų miÅ¡ko žemėje ir miÅ¡kų Å«kio žemėje), – ypač atsižvelgiant į miÅ¡kų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobÅ«dį, jų ypatingÄ ekologinę, socialinę ir ekonominę reikÅ¡mę aplinkai,– yra neproporcingi siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

Apeliantai proporcingumo principo pažeidimÄ argumentuoja tuo, kad teismas, įpareigodamas juos nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, netaikė Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto, kuris suteikia teismui teisę apeliantus įpareigoti per nustatytÄ terminÄ pertvarkyti Å«kinį pastatÄ Ä¯ kitos paskirties pastatÄ , kurio statyba nėra uždrausta miÅ¡ko paskirties žemėje. Neabejotinai proporcingumo principas aktualus ir taikant teisės aktus. Teisiniai neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dai turi bÅ«ti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantų nurodoma įstatymo nuostata (dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo) gali bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, jei tam yra visos sÄ lygos, t. y. tada, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Nors kolegija sutinka su apeliantais, kad miško ūkio paskirties sklype, galima statyti specializuotus, su mišku susijusių statinius, ir teismo išvada, kad jokių statinių statyba šios paskirties žemės sklype negalima yra neteisinga, tačiau kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantai negali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka.Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje (t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba.

Nei gyvenamųjų namų, nei Å«kinių pastatų statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje neleidžiama. Taip Å¡ios normos aiÅ¡kinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, 2008 m. vasario 12 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. A-556-206/2008). Atsakovai gi miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pastatė Å«kinį pastatÄ su priestatu, kurie pagal jų nurodytus duomenis pirmos instancijos teisme turėjo bÅ«ti naudojamas pagal nurodytÄ paskirtį, kaip gyvenamojo namo, kuris pastatytas kitos paskirties žemės sklype, priklausiniai.

Tai gi atsakovų pastatyti statiniai negali bÅ«ti įteisinti miÅ¡kų paskirties žemėje, nes tokių statinių statyba Å¡ios paskirties žemėje neleistina. LR miÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. pateikiama miÅ¡ko žemės sÄ voka, miÅ¡ko žemei priskirianti miÅ¡ko plote esančius miÅ¡ko kelius, kvartalus, technologines ir prieÅ¡gaisrines linijas, medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡ku susijusių įrenginių užimtus plotus, poilsio aikÅ¡teles, žvėrių paÅ¡arų aikÅ¡teles, taip pat žemę, skirtÄ miÅ¡kui įveisti.

AnalogiÅ¡kai miÅ¡ko žemė apibrėžiama ir LR žemės įstatymo 26 str. 1 d. Įstatymo leidėjas papildė MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 1 dalį 7 punktu numatydamas iÅ¡imtį iÅ¡ draudimo paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis, o Vyriausybė patvirtino MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis tvarkos apraÅ¡o 17 p. (2013-01-19 redakcija), kuriame detalizavo ir nurodė tvarkÄ kaip gali bÅ«ti įvykdyta minėto MiÅ¡kų įstatymo iÅ¡imtis iÅ¡ draudimo keisti miÅ¡ko žemės naudmenas į kitas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nėra asmenys, kuriam atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , kuriame yra iÅ¡likusi sodyba, arba žemės sklype yra buvusi sodyba, todėl jiems ir Å¡i įstatymo nuostata negali bÅ«ti taikoma ir jie negali pasinaudoti ir pakeisti žemės Å«kio paskirties žemę ar jos dalį. Tais atvejais, kai pagal teisinį reglamentavimÄ atitinkamų statinių statyba toje vietoje iÅ¡ viso negalima, valstybės kiÅ¡imasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiÅ¡kia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime konstatavo, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimÄ Ä¯pareigoti statytojÄ statomÄ statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali bÅ«ti paÅ¡alinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, iÅ¡laikyti teisingÄ visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugÄ , tinkamÄ , racionalų teritorijų naudojimÄ , ir vertintinas kaip konstituciÅ¡kai pagrįstas.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad 2011-09-27 atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminÄ (t. 1, b.l. 22), terminas buvo pratęstas iki 2011-12-30, tačiau iki 2012-08-14 reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto suraÅ¡ymo Å¡is reikalavimas buvo neįvykdytas. Tokiu bÅ«du nepagrįstas apeliantų argumentas, jog jiems nebuvo suteiktas terminas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Be to atsakovai, jau bylÄ nagrinėjant teisme ėmėsi iniciatyvos savavaliÅ¡kÄ statybÄ (Å«kinį pastatÄ su priestatu) paversti kitos paskirties statiniu, t.y. sandėliavimo paskirties pastatu (t. 1, b.l. 143-177), tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad šį projektÄ atsakovai įgyvendino.

Pažymėtina ir tai, kad jau bylai esant apeliacinės instancijos teisme apeliantai pateikė įrodymus, kad jie ėmėsi kitos iniciatyvos tikslu įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , t.y. pakeičiant miÅ¡kų žemės paskirties sklypo plotus, t.y. dalį žemės iÅ¡jungiant iÅ¡ minėtos paskirties žemės (t. 2, b.l. 44-49), apeliacinės instancijos teismas suteikė galimybes pateikti įrodymus apie atitinkamų institucijų priimtus sprendimus Å¡iuo klausimu, atidėdamas bylos nagrinėjimÄ nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. sausio 12 d., tačiau apeliantai nepateikė įrodymų, jog jiems priklausanti dalis miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo pakeista (iÅ¡jungta iÅ¡ miÅ¡ko ploto) į kitos paskirties naudmenas.

Å ios aplinkybės patvirtina teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti paÅ¡alinami, nes tokios paskirties statinių statyba atsakovų nuosavybėje turimos miÅ¡kų paskirties žemėje negalima. Pirmos instancijos teismo įpareigojimas nugriauti atsakovus pastatytÄ statinį sutinkamai su CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktu reikalavimais, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, iÅ¡laikyti teisingÄ visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugÄ , tinkamÄ , racionalų teritorijų naudojimÄ , ir vertintinas kaip konstituciÅ¡kai pagrįstas.

Dėl senaties terminoIeÅ¡kinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Dėl to ir nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino pradžia sietina su ieÅ¡kovo sužinojimo apie atsakovės savavaliÅ¡kÄ statybÄ momentu. Atsakovų argumentais taikyti ieÅ¡kinio senatį nėra pagrindo, nes neteisėtos ir savavaliÅ¡kos statybos procesas yra tęstinio pobÅ«džio pažeidimas ir dėl to terminas skaičiuojamas iÅ¡ naujo kiekvienÄ pažeidimo dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), o prokuroras, kaip ginantis vieÅ¡Ä interesÄ , teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ Ä¯gyja nuo sužinojimo apie neteisėtÄ ar savavaliÅ¡kÄ statybÄ dienos, bet ne nuo ginčo statinių pastatymo momento. 2011-02-22 atsakovui V.

G. G. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-110222-00023 (t. 1, b.l. 12-17), t.y. bÅ«tent nurodytÄ dienÄ buvo fiksuotas pažeidimas. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra apie teisės pažeidimus aukščiau paminėtame sklype buvo informuota 2012-09-10 (t. 1, b.l. 9-11), o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2013-01-14 (t. 1, b.l. 1). Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikomas bendras ieÅ¡kinio senaties terminas, o ne sutrumpintas terminas nustatytas administracinių aktų apskundimui, nes Å¡iuo atveju nėra ginčijamas ar skundžiamas joks aktas.

Tokiu bÅ«du nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas praleido bendrÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisės galimu praradimu, todėl toks neapibrėžtumas dėl nuosavybės teisės negali trukti neapibrėžtÄ laikÄ ir nuosavybė negali bÅ«ti atimama praėjus ieÅ¡kinio senaties terminui, nepagrįstas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kovui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, pažeidus terminÄ kreiptis į teismÄ , dėl ko jis prarastų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o atsakovas įgytų teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytais statiniais, prieÅ¡tarautų tiek CK 4.103 str., draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentuotam principui, jog iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė.

Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tokių terminų pažeidimas gali sukelti pasekmes pačiam pareigūnui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali būti pagrindas atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008). Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija, n u t a r ė :

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ Teisėjos                                                                              Romualda Janovičienė                                                                                            Eglė Surgailienė                                                                                                                                                             Alma Urbanavičienė  Â