2021-01-27 Nr. AB-1927-3-62-3-01154-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-89-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01154-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 290 Eur neturtinės žalos ir 10 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. buvo perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę, dėl ko įgijo teisę į didesnį apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) nuteistiesiems leidžiama išleisti pusę bazinės sumos apsipirkimui parduotuvėje, neišskaičiuojant iš jos lėšų pagal antstolių patvarkymus. Paprastojoje grupėje limitas apsipirkimui yra 114 Eur, o drausmės grupėje – 76 Eur. Todėl, perkėlus pareiškėją iš drausmės į paprastąją grupę, jo apsipirkimo limitas padidėjo iki 57 Eur (114/2) ir nuo šios sumos atskaitymai negalėjo būti vykdomi. Pareiškėjo žmonai 2019 m. balandžio 16 d. pervedus į jo sąskaitą 10 Eur sumą, ši suma buvo neteisėtai areštuota pagal antstolio patvarkymą, nors pareiškėjas dar nebuvo viršijęs pusės jam nustatyto apsipirkimo limito. Tokiu būdu jis neteko teisės pasinaudoti savo lėšomis (10 Eur), jų nebeatgavo ir šią sumą prašo atlyginti kaip turtinę žalą. Dėl susiklosčiusios situacijos patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl turi teisę į 290 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, jog areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas pataisos namai teisėtai vykdė antstolės patvarkymą. Piniginių lėšų (10 Eur) gavimo dieną, t. y. 2019 m. balandžio 16 d., pataisos namų duomenų bazėje pareiškėjas dar buvo priskirtas drausmės grupei. Lėšos buvo areštuotos atsižvelgiant į šiai grupei taikomus apribojimus. Duomenis apie pareiškėjo perkėlimą į paprastąja grupę buhalterijos padalinys gavo tik 2019 m. balandžio 17 d. Nuskaitytos lėšos nebuvo pasisavintos, o buvo teisėtai pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvūs, nėra jokių duomenų apie jam realiai kilusią turtinę ar neturtinę žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista, kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog antstolė pateikė patvarkymą Nr. 0012/15/01241, pagal kurį turi būti vykdomas išieškojimas iš skolininkui, t. y. pareiškėjui, priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdant šį patvarkymą, 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esanti 10 Eur suma, kuri pareiškėjui pervesta 2019 m. balandžio 16 d., buvo areštuota.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 688 straipsniu, 739 straipsnio 9 punktu, pažymėdamas, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, nukreipė antstolė, kurios priimto patvarkymo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nurodė, kad atsakovo atstovas neginčija aplinkybės, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. buvo perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę. Pagal BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pareiškėją perkėlus į paprastąją grupę, nuo 2019 m. balandžio 15 d. jam turėjo būti taikomas trijų bazinių socialinių išmokų dydžio apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitas, t. y. 114 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“). Pravieniškių PN-AK taip pat iš esmės sutinka, jog pataisos namų buhalterijos padalinys duomenis apie pareiškėjo perkėlimą gavo jau po 2019 m. balandžio 17 d., taigi, lėšos iš pareiškėjo sąskaitos buvo išskaitomos vis dar vadovaujantis drausmės grupei taikomu BVK nustatytu apsipirkimo limitu – 76 Eur (pusė sumos – 38 Eur).

7. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 16 d. pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo 10,27 Eur (per 2019 m. balandžio mėnesį pareiškėjas gavo 48 Eur pajamų). Nei realiai pareiškėjo sąskaitoje buvusi suma, nei per 2019 m. balandžio mėnesį gautos įplaukos neviršijo pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyto apsipirkimo limito, taikomo paprastosios grupės nuteistiesiems, t. y. 57 Eur (114/2). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad pataisos namai nepagrįstai iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išskaitė 10 Eur sumą, kuri neviršijo BVK nustatyto pusės apsipirkimo sumos limito paprastosios grupės nuteistiesiems ir tokiu būdu pažeidė CPK 739 straipsnio 9 punkto nuostatą.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl 10 Eur sumos areštavimo pareiškėjui būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo patirti nepatogumai nelaikytini pakankamai intensyviais ar prilygstančiais pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Teismas sutiko, jog byloje konstatuoti neteisėti pataisos namų veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų dėl negalėjimo panaudoti 10 Eur sumos apsipirkimui, tačiau šiuos nepatogumus teismas laiko mažareikšmiais ir trumpalaikiais. Be to, ginčo suma (10 Eur) yra labai maža.

9. Teismas nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, pinigų suma iš pareiškėjo sąskaitos buvo išskaičiuota vadovaujantis teisėtu ir nenuginčytu antstolio patvarkymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeistos tokiu mastu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

10. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, jo tiesioginis poveikis pareiškėjui sutapo su pažeidimo momentu ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.429 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais turtinės žalos atlyginimo aspektu, nurodė, kad 10 Eur suma iš pareiškėjo sąskaitos buvo išskaityta pagal teisėtą antstolio patvarkymą ir pervesta į depozitinę antstolio sąskaitą dengiant pareiškėjo skolinius įsipareigojimus. Šios lėšos nebuvo pasisavintos ar kitaip prarastos, o buvo panaudotos pareiškėjo skolai mažinti. Tokiu būdu pareiškėjo skolos suma sumažėjo 10 Eur, todėl negalima laikyti, kad pareiškėjas šiuos pinigus negrįžtamai prarado dėl pataisos namų buhalterijos netinkamai įvykdyto lėšų arešto. Turtinės žalos atlyginimas šiuo atveju reikštų pareiškėjo nepagrįstą praturtėjimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą šioje dalyje.

III. 12. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK administracija, vilkindama priimti sprendimus, nevykdydama įstatymų ir kitų teisės aktų, suvaržė pareiškėjo teisę į būtiniausių prekių apsipirkimą pataisos įstaigos parduotuvėje. Neturtinę žalą siejo su tuo, kad negalėjo skalbti, dorai nueiti į tualetą, palaikyti asmeninę higieną. Pareiškėjas pažymi, kad nevengia vykdyti antstolio nustatytos prievolės. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK savo veikloje turi vadovautis teisiniu reglamentavimu, bendraisiais teisės principais, iškilusias problemas spręsti individualiai, o ne užimti gynybinę poziciją.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Atsakovo atstovo teigimu, byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos Pravieniškių PN-AK nepagrįstai areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas ir suvaržant pareiškėjo teisę į būtiniausių prekių apsipirkimą pataisos įstaigos parduotuvėje, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK nepagrįstai iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išskaitė 10 Eur sumą, kuri neviršijo BVK nustatyto pusės apsipirkimo sumos limito paprastosios grupės nuteistiesiems ir tokiu būdu pažeidė CPK 739 straipsnio 9 punkto nuostatą. Teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų neteisėtumo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 10 Eur turtinės žalos atlyginimo, įvertinęs tai, kad ši suma buvo išskaityta pagal teisėtą antstolio patvarkymą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo skundą ir nurodo, kad dėl suvaržytos teisės į būtiniausių prekių apsipirkimą pataisos įstaigos parduotuvėje patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo akcentuojamos teisės į neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

22. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –ir EŽTT) praktika, pagal kurią teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

23. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams pažeidimams, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

24. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, kad nustatytas pažeidimas jam būtų sukėlęs ilgas neigiamas pasekmes, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė