8d4dba2a-bf15-458b-afff-68def60f419d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-504-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03419-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V.

D. ir J. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3751-640/2014 pagal ieÅ¡kovų V. D. ir J. D. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „INVL Asset Management“ (buvęs pavadinimas - uždaroji akcinė bendrovė „Finasta Asset Management“) dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. D. ir J. D. 2010-09-14 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2011-08-12 patikslinę (t. 3, b. l. 1-26) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 112 599,94 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2008 m. sausio mėnesį tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudaryta finansinių priemonių portfelio valdymo sutartis Nr. 02-36/22, pakeičianti Å¡alių sudarytÄ 2007-05-03 kliento vertybinių popierių ir piniginių lėšų portfelio valdymo sutartį. Pagal Å¡ias sutartis atsakovas įsipareigojo suformuoti ir valdyti ieÅ¡kovų asmeninį investicinių priemonių portfelį. IeÅ¡kovai pagal Å¡ias sutartis laikotarpiu nuo 2007-05-05 iki 2008-01-20 investavo į šį portfelį iÅ¡ viso 476 585,79 Lt.

Laikotarpiu nuo antrosios sutarties sudarymo iki 2009-01-17 ieÅ¡kovo investicijų vertė nukrito nuo 476 585,79 Lt iki 118 001,47 Lt, t. y. investuotos lėšos sumažėjo daugiau kaip 75 proc. nuo pradinių investuotų lėšų. Dalis Å¡ių nuostolių atsirado dėl prasidėjusios finansinės krizės, dėl kurios rizikÄ prisiėmę patys ieÅ¡kovai, tačiau nemaža dalis ieÅ¡kovų patirtų nuostolių buvo sÄ lygota itin aplaidaus bei neatsakingo portfelio valdymo. Atsakovas itin aplaidžiai ir nepakankamai aktyviai valdė portfelį.

Jis per 2008 m. III ketvirtį iš viso sudarė tik 10 sandorių, neatliko portfelio pertvarkymų, nevertino portfelio rezultatų, neatliko rinkų, į kurias buvo nukreiptos investicijos, monitoringo. Didelę ieškovų investicinio portfelio dalį sudarė Rusijos Federacijos emitentų vertybiniai popieriai ir Gruzijos emitento Bank of Georgia akcijos. Nuo 2008 metų birželio mėn. tarp Gruzijos karinių pajėgų ir Rusijos Federacijos remiamų separatistinių Gruzijos teritorijų - Abchazijos ir Pietų Osetijos kovotojų vyko nuolatiniai kariniai susirėmimai, o 2008-08-08 kilo karas tarp Gruzijos ir Rusijos.

Tai turėjo didelį neigiamÄ poveikį tiek Gruzijos, tiek Rusijos įmonių akcijų bei kitų vertybinių popierių kursui. Atsakovas – profesionalus investicijų valdytojas – turėjo žinoti, kad dėl valstybių karinio konflikto akcijų kursas gali kristi, tačiau tiek esant karinio konflikto grėsmei, tiek paties karo metu nesiėmė jokių veiksmų, kad ieÅ¡kovai patirtų kiek galima mažesnius nuostolius, t. y. nepardavė nei Gruzijos, nei Rusijos įmonių akcijų pirmÄ jÄ karo dienÄ , neįspėjo ieÅ¡kovų apie galimus nuostolius.

Aplinkybę, jog atsakovas suvokė, kad karas nusmukdys akcijų vertę, patvirtina paties atsakovo 2008-08-08 vieÅ¡ai pateikti rinkos analizės duomenys. Å ioje analizėje nurodoma, jog dėl karinio konflikto tiek Rusijos tiek Gruzijos akcijų kursai gali kristi. Esant realiai karo grėsmei Gruzijoje ir net vėliau atsakovas neinformavo ieÅ¡kovų apie atsiradusiÄ rizikÄ portfelio vertei, todėl laikytinas pažeidusiu pareigÄ informuoti ieÅ¡kovus apie naujai kilusiÄ rizikÄ dėl investicijų nuvertėjimo.

Be to, portfelio sudėtyje buvo įtraukti Finasta Centrinės ir Rytų Europos fondo vienetai, sudarę beveik 12 proc. portfelio vertės. AB „Sanitas“ ir AB „Invalda“ sudarė net 22,6 proc. Å¡io fondo sudėties. Tuo metu AB „Invalda“ priklausė 100 proc. atsakovo ir kitos „Finastos“ grupės įmonių akcijų. Todėl atsakovas buvo tiesiogiai susijęs su AB „Invalda“ ir netiesiogiai su AB „Sanitas“, dėl ko, siekdamas palaikyti jų akcijų kainÄ , buvo suinteresuotas laikyti Å¡io fondo vienetus portfelio sudėtyje visÄ laikÄ , nors minėtų bendrovių ir fondo vienetų akcijų kaina smuko labiau negu pati rinka.

Taigi atsakovas buvo dvejopai suinteresuotas nupirkti ir laikyti Å¡io fondo vienetus – dėl to, kad fondas buvo paties atsakovo valdomas ir atsakovas gaudavo valdymo mokesčius, ir dėl to, kad fonde ženkliÄ dalį sudarė su atsakovu susijusios minėtos bendrovės. IeÅ¡kovai nėra profesionalÅ«s investuotojai ir Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti laikomi silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi, t. y. vartotojais, jiems turi bÅ«ti taikoma padidinta įstatymų nustatyta jų teisių apsauga esant sutartiniams santykiams su atsakovu, kuris yra verslininkas, savo srities profesionalas.

PraÅ¡omus priteisti 112 599,94 Lt nuostolius, kuriuos sieja su atitinkamų emitentų vertybinių popierių nuvertėjimu, apskaičiuoja už laikotarpį nuo 2008-08-08, kai prasidėjo Rusijos Federacijos ir Gruzijos karinis konfliktas, iki 2009-01-14, kai buvo nutraukta ieÅ¡kovus ir atsakovÄ siejusi individualaus finansinių priemonių portfelio valdymo sutartis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014-11-17 sprendimu (t. 6, b. l. 97-107) ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui po 2 794,23 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui bei po 13,12 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų portfelio nuvertėjimÄ (jų patirtus nuostolius) sukėlė iÅ¡imtinai 2008 m. kilusi pasaulinė finansų krizė ir nenustatė, kad atsakovas, vykdymas ieÅ¡kovų portfelio valdymo sutartį, laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-01-17 bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus (t. y. neteisėtai neveikęs). Teismas pažymėjo, kad nors Å¡alims buvo pasiÅ«lyta skirti ekspertizę, tačiau Å¡alys savo reikalavimus bei atsikirtimus įrodinėjo kitomis leistinomis priemonėmis – liudytojų parodymais bei specialisto iÅ¡vada.

Liudytojo K. R. parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, kadangi jis buvo nekonkretus, be to, nors ir yra įgijęs vadovavimo finansų maklerio įmonei patirties, tačiau pats asmeniÅ¡kai valdė tik savo finansinių priemonių portfelį. Vertindamas liudytojos D. R. parodymus bei jos teiktÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgė į Å¡ios liudytojos iÅ¡silavinimÄ , kvalifikacijÄ ir patirtį bei nustatęs, kad nėra duomenų, jog Å¡i liudytoja bÅ«tų suinteresuota duoti atsakovui palankiÄ iÅ¡vadÄ , vadovavosi jos parodymais bei raÅ¡ytine iÅ¡vada.

Spręsdamas dėl portfelį valdančio finansų tarpininko profesinės atsakomybės, teismas atsižvelgė į tai, kad patys ieÅ¡kovai pripažino faktÄ , jog jų finansinių priemonių portfelio nuvertėjimÄ lėmė ir pasaulinė 2008 m. krizė. IeÅ¡kovai, pasiraÅ¡ydami sutartį, savo investicijų tikslu pasirinko maksimalaus portfelio prieaugio siekį, investuojant tik į nuosavybės vertybinius popierius (akcijas). IeÅ¡kovai neįrodė, jog atsakovas, valdydamas portfelį, bÅ«tų nukrypęs nuo investavimo strategijos, juolab kad atsakovas ir neturėjo teisės jos vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti.

Å alys buvo sutarusios dėl finansinių priemonių portfelio valdymo, tačiau rekomendacijų teikimas į sutarties sÄ vokÄ neįėjo, todėl atmetė ieÅ¡kovų argumentus dėl netinkamai atsakovo suteiktų rekomendacijų. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, vykdydamas sutartį, ėmėsi veiksmų ginčo laikotarpiu, t. y. nebuvo pasyvus – buvo atliekami sandoriai, o vien ieÅ¡kovų portfelio indekso atsilikimas nuo palyginamojo indekso nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamo sutarties iÅ¡ atsakovo pusės vykdymo.

IeÅ¡kovams buvo reguliariai siunčiamos ataskaitos, buvo reguliariai susitinkama su ieÅ¡kovu, o 2008 m. ataskaitos buvo siunčiamos dažniau – kas savaitę. Vertindamas, ar 2008-08-08 įvykęs Rusijos Federacijos ir Gruzijos karinis konfliktas galėjo bÅ«ti pagrindas atsakovui veikti iÅ¡imtinės situacijos sÄ lygomis, teismas pažymėjo, kad patys ieÅ¡kovai savo teiginiams, jog dėl dalies nuostolių kilimo yra atsakingas atsakovas, pagrįsti nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo pareigÄ veikti tam tikru bÅ«du.

Nors liudytojas K. R. nurodė, jog atsakovas galėjo imtis veiksmų sumažinti nuostolius, tačiau Å¡is liudytojas taip pat negalėjo įvardinti kÄ konkrečiai atsakovas turėjo daryti. Tuo tarpu liudytoja D. R. patvirtino, jog atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį ir elgėsi bÅ«tent taip, jog nuostoliai dėl finansų krizės bÅ«tų kuo įmanoma mažesni. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovų argumentÄ , jog atsakovas neatskleidė interesų konflikto. IeÅ¡kovams buvo žinoma apie tai, jog dalį jų portfelio sudaro atsakovo valdomų investicinių fondų vienetai.

Sudarydami sutartį ieÅ¡kovai patvirtino, kad jie buvo supažindinti su galimu interesų konfliktu, susijusiu su portfelio lėšų investavimu į UAB „Finasta investicijų valdymas“ valdomus investicinius fondus. IeÅ¡kovai abu turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vadovauja įmonėms, todėl, sudarydami sutartį, galėjo ir turėjo suprasti informacijÄ apie galimÄ interesų konfliktÄ . Teismas, remdamasis byloje pateikta specialistės D. R. iÅ¡vada, pažymėjo, kad portfelio valdymo laikotarpiu papildomų atsakovo valdomų fondų vienetų nebuvo įsigyta, nors tokį sutikimÄ ieÅ¡kovai davė pasiraÅ¡ydami sutartį, taigi interesų konfliktas nekilo, be to, investicijos į Finasta obligacijų fondÄ ieÅ¡kovams buvo pelningos.

Vilniaus apygardos teismas 2015-01-07 papildomame sprendime (t. 6, b. l. 152-153) iÅ¡sprendė atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų iki Å¡ios bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ir kasacinėje instancijoje, kompensavimo klausimÄ , kurio nebuvo iÅ¡sprendęs priimdamas sprendimÄ dėl ginčo esmės, ir priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis 4 344,30 Eur už advokato ir advokato padėjėjų paslaugas, t. y. po 2 172,15 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai V.

D. ir J. D. apeliaciniame skunde (t. 6, b. l. 124-143) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Teismas nepagrįstai bei Å¡aliÅ¡kai vertino specialistės D. R. bei liudytojo T. K. parodymus. Nebuvo įvertintos ieÅ¡kovų bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakytos abejonės dėl Å¡ių asmenų parodymų Å¡aliÅ¡kumo ir nepagrįstumo. Atsakovo iniciatyva į bylÄ pakviesta specialistė D.

R. buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡ka ir suinteresuota pateikti iÅ¡vadÄ , kuri bÅ«tų kiek įmanoma palankesnė atsakovui. Be to, pripažinus, kad ieÅ¡kovų individualus finansinių priemonių portfelis buvo valdomas netinkamai, toks sprendimas tuo pačiu reikÅ¡tų ir liudytojo T. K. darbinių funkcijų netinkamÄ atlikimÄ bei galėtų lemti jo darbinę atsakomybę. Taigi ir liudytojas T. K. buvo suinteresuotas bylos baigtimi, dėl ko davė tendencingus ir Å¡aliÅ¡kus parodymus, iÅ¡imtinai naudingus atsakovui.Teismas neteisingai įvertino liudytojo K.

R. parodymus. BÅ«tent Å¡is specialistas turi reikiamÄ kvalifikacijÄ , kompetencijÄ bei profesinę patirtį ir gali įvertinti atsakovo, kaip finansų tarpininko, pareigų vykdymÄ . K. R., prieÅ¡ingai nei atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai D. R. ir T. K., davė objektyvius ir neÅ¡aliÅ¡kus parodymus, kÄ netiesiogiai pripažino ir pats atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose. Specialistė D. R. neturi finansų maklerio licencijos, taip pat neturi vadovavimo licencijuotiems finansų tarpininkams patirties, todėl ji neturėjo kompetencijos vertinti atsakovo, kaip finansų tarpininko, investicinių paslaugų suteikimo ieÅ¡kovams.Teismas klaidingai interpretavo ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus dėl jų patirtų nuostolių atsiradimo priežasties ir ieÅ¡kovų patirtų nuostolių apskaičiavimus.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai, skaičiuodami patirtus nuostolius, neatsižvelgė į kilusiÄ finansinę ekonominę krizę. IeÅ¡kovai su atsakovu sudarytos sutarties pagrindu į individualų finansinių priemonių portfelį investavo apie 480 000 Lt pinigais bei finansinėmis priemonėmis. Å io portfelio bendras nuostolis sudaro apie 300 000 Lt. IeÅ¡kovai pateikė detalius skaičiavimus ir prašė priteisti tik 112 599,94 Lt, t. y. apie trečdalį bendro jų portfelio nuostolio bÅ«tent įvertindami kilusiÄ finansinę krizę.

Akivaizdu, kad pagal informacijÄ , kuri tuo metu buvo prieinama Å¡alims, ieÅ¡kovų investicijoms buvo iÅ¡kilęs didžiulis pavojus, į kurį atsakovas nereagavo ir nesiėmė veiksmų. Analitikų bei rinkų profesionalų citatos bei komentarai, kurie buvo iÅ¡sakyti tuo metu, kai vyko karas, bei atsakovo pagrindinės bendrovės - AB banko „Finasta“ komentaras patvirtina, kad buvo prognozuojama neigiama įtakÄ investicijoms karo regione, o atsakovas, kaip rinkų profesionalas, turėjo ir privalėjo atitinkamai reaguoti.

Specialistas K. R. taip pat nurodė, kad praktiÅ¡kai bet kokiam investavimo pradžiamokslyje yra nurodyta, kad kariniai veiksmai daro iÅ¡skirtinai neigiamÄ Ä¯takÄ to regiono akcijoms ir kitoms finansinėms priemonėms. Taigi jau pirmÄ jÄ Rusijos - Gruzijos karo dienÄ (2008-08-08) buvo akivaizdu, kad prasidėjo karas, kaip ir buvo akivaizdu, tai kad jis darys neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovų portfelio vertei. Teismas nesivadovavo Å¡ioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-10/2014, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų nuostoliai atsirado iÅ¡imtinai dėl kilusios finansų krizės, padaryta neįvertinus, kad ieÅ¡kovai Å¡iuos nuostolius patyrė atsakovui nesiėmus jokių adekvačių ir reikalingų veiksmų, reaguojant į rinkoje susidariusiÄ ekstraordinarinę situacijÄ (t. y. Rusijos - Gruzijos karÄ ), ji prieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai visiÅ¡kai analogiÅ¡kose bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-226/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartis c. b.

Nr. 2A-1256/2014).Sprendimo dalis dėl to, kad atsakovas neveikė esant interesų konfliktui, yra nepagrįsta ir neiÅ¡sami. Atsakovo sprendimas į ieÅ¡kovų portfelį įtraukti emitento AB Sanitas akcijų, kai Å¡is emitentas tuo metu priklausė tai pačiai patronuojančiai įmonei AB Invalda, kaip ir visos Finastos grupės įmonės, tame tarpe ir atsakovas, yra nepateisinamas. Atsakovas UAB „INVL Asset Management“ atsiliepime (t. 6, b. l. 161-185) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Teismas tinkamai įvertino specialistų D. R., K. R. bei liudytojo T. K. parodymus. Specialistė D. R. turi reikiamÄ iÅ¡silavinimÄ bei kvalifikacijÄ , ji nėra ir nebuvo jokiais ryÅ¡iais susijusi su atsakovu. Aplinkybė, kad T. K. buvo susijęs darbiniais santykiais su atsakovu, neleidžia daryti iÅ¡vadų apie Å¡io liudytojo Å¡aliÅ¡kumÄ . Å is liudytojas patvirtino aplinkybės, kurios jam buvo žinomos bÅ«tent dėl jo darbinių funkcijų vykdymo.

Tuo tarpu K. R. paradymai buvo daugiau bendro pobÅ«džio ir nepagrįsti esamos situacijos vertinimu.IeÅ¡kovai, skaičiuodami nuostolius, neatsižvelgė į kilusiÄ pasaulinę finansų rinkos krizę. Teismas pagrįstai sprendė, kad 2008-08-08 kilusio Rusijos Federacijos – Gruzijos karinio konflikto metu nebuvo duomenų, leidžiančių šį karinį konfliktÄ laikyti ekstraordinariu ir lemsiančių itin didelį rinkų kritimÄ veiksniu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovų nuostolius lėmė bÅ«tent pasaulinę finansų krizė.Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė klientų informavimo pareigÄ jų portfelio valdymo laikotarpiu, kÄ patvirtino ir liudytojo T.

K. parodymai. Teisės aktai nedraudžia teikti investicines paslaugas net ir interesų konflikto sÄ lygomis tuo atveju, kai yra gautas kliento sutikimas. IeÅ¡kovai buvo tinkamai informuoti apie galimÄ interesų konfliktÄ ir tai, kad portfelio lėšos gali bÅ«ti investuojamos į paties atsakovo valdomus fondus bei davė tam sutikimÄ . Be to, interesų konfliktas niekaip negalėtų bÅ«ti žalos, kuriÄ ieÅ¡kovai reikalauja priteisti, priežastimi.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl sutarties sudarymo ir galiojimo Nagrinėjamoje byloje kilio ginčas dėl finansų tarpininko profesinę civilinės atsakomybės ir kompensacinių nuostolių priteisimo, apeliantų kildinamų iÅ¡ 2008-01-02 Å¡alių sudarytos finansinių priemonių portfelio valdymo sutarties Nr. 02-36/22 (toliau ir – antroji sutartis), pakeičiančios Å¡alių anksčiau sudarytÄ 2007-05-03 Klientų vertybinių popierių ir piniginių lėšų portfelio valdymo sutartį (toliau- ir pirmoji sutartis) (t. 1, b. l. 14-18, 105-108), kuria atsakovas įsipareigojo valdyti apeliantų investicinių priemonių portfelį (toliau ir – portfelis), netinkamo vykdymo.

Pirmosios sutarties priede Nr. 1 apeliantai savo investicijų tikslu nurodė maksimalaus prieaugio siekį, investuojant į nuosavybės vertybinius popierius (akcijas) bei investicijas nukreipiant į Vidurio ir Rytų EuropÄ , Balkanus, Baltijos Å¡alis, NVS Å¡alis ir kitas Å¡alis (t. 1, b. l. 19). 2009-01-14 apeliantai su atsakovu pasirašė trečiÄ jÄ sutartį Nr. 02-36/02 (t. 6, b. l. 31-36), kuria sulygo pakeisti 2008-01-02 sudarytÄ antrÄ jÄ sutartį ir iÅ¡dėstyti jÄ nauja redakcija. Tačiau ir Å¡ioje sutartyje, neabejotinai jau žinodami apie jiems nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių tokį žymų nuvertėjimÄ (kaip tvirtinama ieÅ¡kinyje, 2009-01-17 jų investicijų vertė nukrito nuo 476 585,79 Lt iki 118 001,47 Lt, t. y. investuotos lėšos sumažėjo daugiau kaip 75 proc. nuo pradinių investuotų lėšų), savo investicijų tikslu 2-4 metų investavimo laikotarpiui apeliantai pasirinko analogiÅ¡kÄ maksimalaus prieaugio, t. y. patį rizikingiausiÄ investavimo bÅ«dÄ .

TrečiÄ ja sutartimi atsakovui buvo perduotas valdyti kliento (apeliantų) portfelis, kurio vertė Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu buvo 109 720,80 Lt, susitariant portfelio sudėčiai bei valdymui netaikyti jokių apribojimų valstybių (regionų), sektorių, likvidumo reikalavimų, valiutų aspektais (sutarties specialiosios dalies 3.3. p. – 3.4. p.). Taigi nustatyta, kad sutartiniai Å¡alių santykiai dėl ginčo finansinių paslaugų teikimo tęsėsi nuo 2007-05-03 iki jie buvo nutraukti nuo 2010-10-11 paslaugų teikėjo (atsakovo) iniciatyva pagal 2010-09-09 praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo remiantis sutarties bendrosios dalies 8.3.2. ir 9.3. punktais (t. 1, b. l. 109).

Nepaisant sutartinių santykių pasibaigimo ir kilusio Å¡io teisminio ginčo, apeliantė J. D. 2010-11-18 su atsakovu sudarė dar vienÄ , ketvirtÄ jÄ finansinių priemonių portfelio valdymo sutartį Nr. IPF-041 (t. 3, b. l. 60-67), kurioje savo investavimo strategija ji jau pasirinko vertės iÅ¡saugojimo tikslÄ su pačia žemiausia investavimo rizika.        Apeliantai prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 112 599,94 Lt žalos, patirtos dėl aplaidaus bei neatsakingo jų vertybinių popierių ir piniginių lėšų portfelio valdymo pagal sutartį, atlyginimÄ , kuriÄ skaičiuodami jie rėmėsi laikotarpiu nuo 2008-08-08, kai prasidėjo Rusijos Federacijos ir Gruzijos karinis konfliktas, iki 2009-01-14, kai, jų nuomone, buvo nutraukta Å¡alis siejusi individualaus finansinių priemonių portfelio valdymo 2008-01-02 (antroji) sutartis.

Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu sutartinių santykių pabaigos interpretavimu, pažymėdama, kad 2008-01-02 sutartis nebuvo nutraukta, ji buvo pakeista 2009-01-14 papildomu susitarimu (šio susitarimo 1 p., 4 p.) (t. 6, b. l.

31) ir iÅ¡dėstyta nauja redakcija. Sutartiniai santykiai, kaip nurodyta pirmiau, pasibaigė sutartį joje numatyta tvarka vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus atsakovui. Ä®vertinusi bylos įrodymų visumÄ bei remdamasi tikimybių pusiausvyros principu (CPK 185 str.), teisėjų kolegija pripažįsta labiau tikėtina aplinkybę, kad sutartinių santykių modifikavimo poreikį sÄ lygojo bÅ«tent įvykę 2008 metų pabaigoje rinkos pokyčiai ir ekonominiai procesai, visuotinai kilusi ekonominė krizė ir itin sumažėjusi apeliantų portfelio vertė, kuri ir buvo įtvirtinta naujos redakcijos sutartyje (109 720,80 Lt), taip pat iÅ¡ dalies modifikuota investavimo strategija, lyginamasis indeksas ir papildomi reikalavimai, nekeičiant tokios esminės sutarties sÄ lygos, kaip investavimo tikslas (maksimalus prieaugis), kartu apsprendžiantis ir rizikos laipsnį.

Taip pat naujos redakcijos sutartyje buvo labiau detalizuota ir sėkmės mokesčio atsakovui mokėjimo tvarka bei principai (nuo kurios aukščiausios fiksuotos portfelio vertės jis gali būti skaičiuojamas; specialiosios dalies 3.2.3. p.), juolab kad dėl portfelio valdymo mokesčio mokėjimo šalys nebuvo sulygusios nei ankstesnės, bei vėliausios redakcijos sutartyje. Sėkmės mokesčio skaičiavimui ir mokėjimui, kaip matyti iš pateiktų apeliantams atsakovo ataskaitų turinio (t. 1, b. l. 20-42, 111-130; t. 2, b. l. 143-250), esant neigiamam finansinių priemonių portfelio vertės pokyčiui prielaidų nesusiklostė.

Kolegija pažymi, kad toks Å¡alių elgesys, iÅ¡ dalies pakeičiant neterminuotai galiojančiÄ sutartį (10.2. p., t. 1, b. l.

17) ir iÅ¡dėstant jos sÄ lygas iÅ¡ naujo, įstatymui neprieÅ¡tarauja ir visiÅ¡kai atitinka sutarties laisvės principÄ Â (CK 6.156 str., 6.223 str. 1 d.). Darytina iÅ¡vada, kad Å¡alis siejo tęstiniai atlygintinių finansinių paslaugų teikimo sutartiniai santykiai, todėl trečiosios sutarties sudarymo atveju kalbėti apie buvusios antrosios tokios sutarties pasibaigimÄ nėra nei įstatyminių, nei sutartinių prielaidų (CK 6.199 str.).  Dėl įrodomųjų faktų nustatymo Apeliantai teigia, kad atsakovas itin aplaidžiai ir atsainiai vykdė savo įsipareigojimus, kadangi Gruzijos ir Rusijos Federacijos konflikto paaÅ¡trėjimo bei karo tarp Å¡ių Å¡alių metu nepranešė apeliantams apie kilusiÄ grėsmę, neatliko jokių esminių portfelio pertvarkymų, nevertino rinkų, į kurias buvo nukreiptos portfelio investicijos, neatliko monitoringo, kas ir sukėlė jiems nuostolių, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokių aplinkybių skundžiamame sprendime nepripažino.Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.).

Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d., 6.256 str. 3 d.). Finansų tarpininko profesinis rūpestingumas reikalauja, jog valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė finansų tarpininkas – įstatymo ar sutarties, jo atsakomybė klientui laikytina sutartine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-88-684/2015). Todėl bÅ«tina nustatyti, ar yra visos sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimÄ , t. y. neteisėtus sutarties Å¡alies veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir žalos (nuostolių) faktÄ bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 str., 6.249 str.).

Dar viena sutartinės civilinės atsakomybės taikymo bÅ«tinoji sÄ lyga yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatÄ yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - ir FPRÄ®) 3 straipsnio 13 dalyje reglamentuojamos investicinės paslaugos pagal jų turinį ir / ar finansų tarpininko vaidmenį, priimant sprendimus dėl kliento investicijų, yra nevienodos. Atliekant vienas paslaugas finansų tarpininkas nėra aktyvus, kaip antai FPRÄ® 3 straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodyta pavedimų priėmimo ir perdavimo paslauga, kitose, pavyzdžiui FPRÄ® 3 straipsnio 13 dalies 4 punkte nurodytas finansinių priemonių portfelio valdymas, 5 punkte - investavimo rekomendacijų teikimas, finansų tarpininko aktyvus vaidmuo yra bÅ«tinas.

Priklausomai nuo konkrečios investicinės paslaugos pobÅ«džio ir sutarties dėl jos teikimo turinio, jos Å¡alims (finansiniam tarpininkui ir klientui) gali bÅ«ti nustatytos įvairios rizikos ir atsakomybės sÄ lygos. FPRÄ® 3 straipsnio 5 dalis finansinių priemonių portfelio valdymÄ apibrėžia kaip klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymÄ savo nuožiÅ«ra pagal individualų kiekvieno kliento pavedimÄ . Å alių sudarytos antrosios sutarties bendrosios dalies 4.1. punkte (Å¡i sutarties redakcija galiojo apeliantų įvardijamu nuostolių atsiradimo laikotarpiu) buvo aptarta portfelio valdytojo teisė valdyti portfelį savo nuožiÅ«ra, t. y. priimti investicinius sprendimus, sudaryti sandorius, disponuoti piniginėmis lėšomis, skirtomis portfelio formavimui ir kt.

Sutarties 4.2. punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai siekiant iÅ¡vengti žalos kliento interesams yra bÅ«tina sudaryti sandorį, neatitinkantį investicinių priemonių portfelio, privalu gauti raÅ¡ytinį kliento sutikimÄ . Sutarties 4.6. punktas nustato, kad valdydamas kliento investicinių priemonių portfelį valdytojas vadovaujasi klientų interesų virÅ¡enybės, konfidencialumo, didžiausios naudos ir mažiausios rizikos, profesionalumo ir ekonomiÅ¡kumo principais. IÅ¡ to seka, kad apeliantai suteikė atsakovui teisę valdyti jų investicijų portfelį patikėjimo pagrindais ir savarankiÅ¡kai priimti sprendimus, t. y. sudaryti sandorius be iÅ¡ankstinio jų sutikimo, jeigu tokie sandoriai atitinka investavimo tikslus bei apribojimus.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas Å¡ioje byloje 2014-02-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-10/2014 (t. 4, b. l. 52-61), panaikinęs ankstesnius dėl ginčo priimtus teismų procesinius sprendimus, pasisakė, kad finansų tarpininkas turi pareigÄ pagal FPRÄ® 22 straipsnio 1 dalį ir CK 6.200 straipsnio 2 dalį per visÄ sutarties galiojimo laikÄ Ä¯spėti investuotojÄ apie iÅ¡skirtines aplinkybes, turinčias įtakos rizikai ir pelnui, o pagal Å¡alių sudarytos sutarties 4.2. punktÄ â€“ ir gauti kliento pritarimÄ sudaryti sandorius, neatitinkančius portfelio valdymo tikslų, bet leidžiančius iÅ¡vengti žalos kliento interesams, arba turi neatidėliotinai pats sudaryti Å¡iuos sandorius.

Kasacinis teismas pripažino, kad tokia iÅ¡skirtinė aplinkybė, didinanti akcijų nuvertėjimo rizikÄ , bet vargu ar analogiÅ¡kai didinanti pelno tikimybę, yra karas arba konkretaus regiono ekonominė krizė, kuri, atitinkamai, lemia ir finansų tarpininko bendradarbiavimo pareigos privalomÄ Ä¯gyvendinimÄ , suteikiant neprofesionaliam investuotojui (klientui) papildomos informacijos (rekomendacijų) apie galimybę / bÅ«tinybę keisti investavimo gaires iÅ¡ maksimalaus augimo į vertės iÅ¡saugojimo strategijÄ , perbalansuoti portfelį, tačiau nagrinėjamos bylos atveju investuotojas (t. y. apeliantai) nebuvo tinkamai informuoti apie situacijÄ ir galimas sudarytų sandorių bei investavimo strategijos alternatyvas.

Vadinasi, Å¡iuo aspektu atsakovo neteisėtas neveikimas, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, byloje jau yra pripažintas. Pirmosios instancijos teismas, padaręs prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad 2008-08-08 įvykusio Rusijos Federacijos ir Gruzijos karinio konflikto nėra pagrindo priskirti prie iÅ¡imtinių ir grėsmę investicijoms keliančių įvykių, nes nebuvo galima numatyti kokias pasekmes tai gali sukelti, ar sprendęs, kad rekomendacijų apeliantams teikimams į paslaugų sutarties sÄ vokÄ nepatenka, nukrypo nuo kasacinio teismo privalomų iÅ¡aiÅ¡kinimų (CPK 362 str.) ir tokie apeliacinio skundo argumentai yra teisingi.

Kita vertus, Å¡i teismo klaida neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ Â (CPK 328 str.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas, grÄ Å¾indamas ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad turi bÅ«ti analizuojama bei nustatoma, ar toks atsakovo pasyvumas lėmė arba prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo, ar investuotojų žalÄ lėmė (padidino) finansų tarpininko profesinis nerÅ«pestingumas ar objektyvios rinkos aplinkybės, įvertinti nuostolių iÅ¡vengimo tikimybę, ar su kliento pritarimu perbalansavus portfelį arba jį pardavus, didžiosios dalies nuostolių galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta, kodėl portfelio valdymo rezultatai beveik nuolat atsiliko nuo palyginamojo indekso, kuris taip pat buvo veikiamas pasaulinės krizės. Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju kasacinio teismo buvo iÅ¡keltas priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo netinkamo veikimo Å¡iuo aspektu ir apeliantų įvardijamų nuotolių buvimo, o tokį ryšį nustačius – kompensuojamosios nuostolių dalies dydžio klausimas, nustatant, ar apeliantų nuostoliai dėl Å¡io neveikimo galėjo bÅ«ti mažesnį arba jų apskritai galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta.

Teisėjo kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tyrimo ir bendradarbiavimo su Å¡alimis pareigas įgyvendino tinkamai (CPK 8 str.), taip pat, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nepažeidė įrodinėjimo institutÄ reglamentuojančių teisės normų. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto nurodomų jo nuostolių atsiradimo ir atsakovo veiksmų (neveikimo). Nors priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iÅ¡ neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet pakankamu laipsniu sÄ lygoja žalos atsiradimÄ , nagrinėjamu atveju atsakovo rekomendacijų apie galimybę keisti investavimo gaires iÅ¡ maksimalaus augimo į vertės iÅ¡saugojimo strategijÄ ir perbalansuoti portfelį nepateikimas pats savaime neturėjo reikÅ¡mingos įtakos apeliantų apsisprendimui dėl tolimesnės investavimo strategijos, tinkamai neįvertinus investicijų rizikos ir galimų praradimų tikimybės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, valdydamas apeliantų investicijų portfelį patikėjimo pagrindais, veikė iÅ¡imtinai jam suteiktų įgaliojimų ribose, apeliantų investicijoms kilusias papildomas rizikas ir rinkas, į kurias buvo nukreiptos portfelio investicijos, jis vertino (t. 1, b. l. 182-269).

Nustatyta, kad apeliantams reguliariai buvo pateikiamos investicijų portfelio ataskaitos (t.1, b. l. 23-42, 110-131; t. 2, b. l. 143-246), iÅ¡ kurių turinio matyti, kad investicijų į Rusijos Federacijos bei Gruzijos rinkas vertė mažėjo dar iki jų karinio konflikto pradžios 2008-08-08 ir toliau nuosekliai mažėjo iki nuostolių skaičiavimo pabaigos 2009-01-14 momento (atsakovo teigimu, Å¡is laikotarpis nusako žemiausiÄ investicijų vertę, vėliau ji ėmė didėti) ir sutarties iÅ¡dėstymo nauja redakcija, kurios sÄ lygos patvirtina ankstesnės investavimo strategijos nepasikeitimÄ Ä¯ vertės iÅ¡saugojimo strategijÄ nepaisant tokių rinkos tendencijų.

Apeliantai, žinodami apie jų portfelį sudarančius investicinius instrumentus, taip pat turėjo teisę duoti nurodymus dėl portfelio valdymo veiksmų. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, atsakovas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-01-14, įgyvendindamas jam pavestÄ investavimo strategijÄ , sudarinėjo sandorius, pirko bei pardavė vertybinius popierius, pavyzdžiui, kilusio karinio konflikto dienÄ 2008-08-08 Londono SE biržoje pardavė Gruzijos emitento Bank of Georgia akcijų (t. 1 , b. l. 110-131).

Apeliantai neįrodinėjo, kad atsakovas, sudarinėdamas vertybinių popierių pirkimo bei pardavimo sandorius, bÅ«tų nukrypęs nuo investavimo strategijos. Apeliantai neneigia ir tokios aplinkybės, kad jie pasirinko siekti maksimalaus pelno, taigi kartu prisiėmė ir aukÅ¡tÄ rizikos laipsnį, kadangi akcijų rinka yra viena iÅ¡ labiausiai svyruojančių investavimo krypčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek FPRÄ® 3 straipsnio 5 dalyje, tiek antrosios sutarties 4.1. punkte numatyta portfelio valdytojo teisė valdyti portfelį savo nuožiÅ«ra kliento interesais.

Vadinasi, Å¡alių tarpusavio santykiai buvo pagrįsti abipusio pasitikėjimo principu, suteikiant portfelio valdytojui laisvę kliento suteiktų įgaliojimų ribose laisvai spręsti, kurias finansines priemones įgyti kliento naudai, kada jas parduoti ir kaip modeliuoti finansinių priemonių portfelį. Apeliantai atsakovo klientais yra nuo 2007 metų gegužės mėnesio, ir nepaisant dabartinės jų pozicijos dėl atsakovo aplaidaus investicinio portfelio valdymo, dėl ko, jų teigimu, buvo padaryta žalos, nepaisant labai smarkiai nuvertėjusių savo investicijų iki 2009-01-17 naujos sutarties redakcijos pasiraÅ¡ymo (nuo 476 585,79 Lt iki 118 001,47 Lt) bei turimos asmeninės verslo patirties, investavimo strategijos jie nekeitė ir naujos redakcijos sutartyje, pasiraÅ¡ytoje 2009-01-17, savo investicijų tikslu 2-4 metų investavimo laikotarpiui pakartotinai pasirinkdami didžiausio rizikingumo investavimo bÅ«dÄ - maksimalų prieaugį, perduodami valdyti atsakovui portfelį, kurio vertė tuo metu buvo 109 720,80 Lt, Å¡io portfelio sudėčiai bei valdymui, kaip pirmiau kolegijos buvo nurodyta, netaikant apribojimų nei valstybių (regionų), nei sektorių, nei likvidumo srityse.

Sutarties iÅ¡dėstymas nauja redakcija, nesirenkant mažiau rizikingų priemonių, leidžia susiformuoti labiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad net atsakovui ir įvykdžius bendradarbiavimo pareigÄ praneÅ¡ti apie grėsmę investicijoms sukėlusį papildomÄ Ä¯vykį (karinį konfliktÄ ) jo kilimo dienÄ ir / ar apie bÅ«tinybę keisti investavimo gaires iÅ¡ maksimalaus augimo į vertės iÅ¡saugojimo strategijÄ bei perbalansuoti portfelį, apeliantai Å¡iuo pasiÅ«lymu nebÅ«tų pasinaudoję, nes siekė investuoti agresyviau, turint tikslÄ gauti didesnę grÄ Å¾Ä (ekonominę naudÄ ).

TokiÄ teisėjų kolegijos tikėtina iÅ¡vada paremta ne tik apeliantų pasirinktu investavimo elgesiu bei strategija, kuri leidžia vertinti, kad jie nebÅ«tų sutikę parduoti karinio konflikto metu labai nuvertėjusių Gruzijos ir Rusijos emitentų akcijų, tikėdamasis vėlesnės jų vertės augimo, bet ir Å¡ioje byloje apklaustų liudytojų, turinčių patirties ir žinių finansinio investavimo srityje, paaiÅ¡kinimais. Nors liudytojas K. R. teigė, kad visas akcijas reikėjo parduoti iÅ¡ karto, vos nukritus jų vertei, pasak liudytojo T.

K., akcijų vertei kritus niekas nieko nenorėjo pirkti. Todėl, jei buvo įmanoma, akcijas reikėjo iÅ¡laikyti, tokį sprendimÄ dėl apeliantų akcijų jis ir priėmęs. Å is liudytojas taip pat nurodė tokiÄ aplinkybę, kad apeliantai buvę maksimalaus pelno, nepaisant tokios pačios rizikos, siekę investuotojai, iÅ¡ Å¡imto jo valdomų portfelių vieninteliai iÅ¡siderėję sÄ lygÄ , kad grynieji pinigai sudarytų ne daugiau nei 1 proc. viso portfelio sudėties (priedas Nr. 1; t. 1, b. l. 19) (teismų sistemoje LITEKO esantis 2014-10-08 teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

Pažymėtina, kad jokių pastabų dėl finansų tarpininko tuo laikotarpiu atliktų (neatliktų) veiksmų apeliantai nereiÅ¡kė daugiau nei metus, iki kreipėsi į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu. Kolegijos vertinimu, net jeigu apeliantai ir bÅ«tų pritarę portfelio perbalansavimui ar jo pardavimui, nors aptarti įrodymai rodo prieÅ¡ingai (su investavimo rizika susijusios sÄ lygos naujos redakcijos sutartyje nepakito), kilusios pasaulinės 2008 m. ekonominės krizės, kuri neabejotinai turėjo įtakos investicinių priemonių rinkose vertės pokyčiams, sutaptis su aptariamu kariniu konfliktu objektyviai neleidžia tikėtis geresnių rezultatų ar mažesnių apeliantų nuostolių.

Portfelio ataskaitų turinys ir pateikti į bylÄ Â rinkos apžvalgios duomenys rodo, kad tuo laikotarpiu nuosekliai nuvertėjo ir kitų, ne tik kariniame konflikte dalyvaujančių Å¡alių, vertybiniai popieriai, vadinasi, nuostolių nebuvo galima iÅ¡vengti bet kuriuo atveju. Ä®rodymų kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai susiformuoti byloje nesama. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir kasacinio teismo nurodytÄ aplinkybę, susijusiÄ su portfelio valdymo rezultatų atsilikimu nuo palyginamojo indekso.

Teismo iÅ¡vados paremtos D. R. specialisto iÅ¡vada, kuria patvirtinama, kad atsakovas tinkamai vertino situacijÄ , jÄ stebėjo, o sprendimas akcijų neparaduoti buvo teisingas; konkretaus portfelio valdymo atsilikimas nuo lyginamojo indekso yra normalus reiÅ¡kinys, nepatvirtinantis netinkamo sutarties vykdymo Dėl įrodymų vertinimo  Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , neobjektyviai vertino liudytojų, specialistų parodymus bei iÅ¡vadas byloje, atsakovo iniciatyva apklaustiems liudytojams suteikdamas nepagrįstÄ prioritetÄ .

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo finansinių priemonių portfelio valdymo sutartis bei jos tikslas yra itin specifinio pobūdžio, o civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Kaip žinia, dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindÄ konstatuoti byloje reikÅ¡mingų aplinkybių egzistavimÄ arba nebuvimÄ , o jie nustatomi Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais ir kitomis priemonėmis (CPK 177 str. 1 d. ir 2 d.).

Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sÄ sajumo, patikimumo kriterijus. Viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodymų rÅ«Å¡ių yra eksperto iÅ¡vada, kuri pasitelkiama tada, kai yra siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius konkrečius fakto klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 str.).

Å iuo aspektu bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-14 nutartimi Nr. 3K-3-10/2014 jau pasisakė dėl to, kad įrodinėjimo procese sprendžiant sudėtingus finansinius klausimus galima naudotis ir naudotis specialių žinių turinčių asmenų pagalba. Ir nors bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti tokias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, kaip veiksmų neteisėtumas, žalos padarymo faktas bei dydis ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių, bylos nagrinėjimo metu apeliantų atstovas nurodė, jog teismo ekspertizės, kuri ir galėtų atsakyti į jų keliamus klausimus, susijusius su atsakovo pareigos performuoti jų investicinį portfelį nevykdymu, skyrimas jiems nėra reikalingas, nors teismas ir atkreipė dėmesį į apklaustų liudytojais asmenų paaiÅ¡kinimų tam tikrÄ prieÅ¡taringumÄ (t. 6, b. l. 75;

Å¡io teismo posėdžio garso įraÅ¡as). Savo reikalavimams pagrįsti apeliantai rėmėsi liudytojo K. R. parodymais, o atsakovas, nesutikdamas su apeliantų reikalavimais, į bylÄ teikė specialistės D. R. iÅ¡vadÄ (t. 6, b. l. 8-16), o taip pat rėmėsi jos, kaip liudytojos, ir savo darbuotojo T. K. apklausomis. Apeliantų skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikimais pripažino tik atsakovų naudai duotus liudytojų (tame tarpe ir atsakovo darbuotojo) paaiÅ¡kinimus bei specialistės iÅ¡vadÄ , yra tik jų subjektyvi nuomonė.

Faktas, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo K. R. parodymus sprendime įvertino kritiÅ¡kai, nors jis, pasak apeliantų, turi finansų maklerio licencijÄ , o D. R., patvirtinusi, kad atsakovas elgėsi bÅ«tent taip, kad nuostoliai dėl finansų krizės bÅ«tų kaip galima mažesni, tokios licencijos neturi, kaip ir neturi kompetencijos vertinti finansų tarpininko investicinių paslaugų suteikimo apeliantams, nereiÅ¡kia, kad spręsdamas Å¡alių ginÄÄ teismas iÅ¡imtinai rėmėsi vien atsakovo liudytojų paaiÅ¡kinimais, nevertindamas byloje esančių duomenų visumos.

Kita vertus, apeliacinio skundo turinys leidžia spręsti, kad apeliantai liudytojų paaiÅ¡kinimų objektyvumÄ , sÄ Å¾iningumÄ ir jų neÅ¡aliÅ¡kumÄ sieja iÅ¡imtinai tik su tuo, kiek Å¡ių paaiÅ¡kinimų turinys sutampa su jų pačių procesine pozicija byloje ir paaiÅ¡kinimais. D. R. pateikta specialisto iÅ¡vada apeliaciniame skunde kritikuojama jos Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo atsakovų naudai argumentu, kartu neneigiant atsakovų argumentų teismo posėdyje, kad ji viena iÅ¡ nedaugelio Å¡ios srities specialistų, neturinti jokių sÄ sajų su atsakovu ar jo grupės įmonėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantams nepalankaus sprendimo priėmimas savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančios teisės normos. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo paties įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), ir pirmosios instancijos teismas tokį vertinimÄ atliko tinkamai.Apeliantai savo teiginiams dėl atsakovo pareigų pažeidimo pagrįsti remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-489/2014, Nr. 3K-3-226/2014 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1256/2014.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose kasacinės instancijos ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai tokiame citavimo kontekste, kaip jį pateikia apeliantai, nėra aktualūs, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti. Apelianto cituojamose nutartyse buvo analizuojamos investicinės paslaugos, kurios, lyginant jų turinį bei finansų tarpininkų vaidmenį, lyginant jų turinį bei finansų tarpininkų vaidmenį, priimant sprendimus dėl klientų investicijų, su nagrinėjamos bylos situacija, yra skirtingos, t. y. cituojamoje byloje finansų tarpininkas nebuvo aktyvus, priešingai nei šios bylos atveju, ir neįgijo teisės kliento finansinių priemonių valdyti savo nuožiūra, tokia teisė pasirinkti investicinius instrumentus priklausė klientams.

Be to, finansų tarpininkui atsakomybė taikyta už asmeninio pobÅ«džio konsultacijų teikimo nutraukimÄ , kas teismų buvo įvertinta kaip sutarties esminis pažeidimas. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareigos informuoti apie papildomas grėsmės (karinį konfliktÄ ) neįvykdymas ir su tuo susijusių rekomendacijų neteikimas neįtakojo mažesnių apeliantų nuostolių, nei juos sukėlė ekonominė krizė (nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys), taigi dėl Å¡ios aplinkybės atsakovui sutartinė civilinė atsakomybė nekyla.

Dėl interesų konflikto Apeliantai savo skunde nurodo ir tokius argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino informacijos apie veikimÄ interesų konflikto sÄ lygomis neatskleidimo jiems teisinę reikÅ¡mę, nors atsakovas veikė esant interesų konfliktui (FPRÄ® 13 str. 2 d., 21 str. 1 d.). Å ioje byloje kasacinio teismo pasisakyta, kad pagal FPRÄ® 22 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , finansų tarpininkai turi veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, taigi turi lojalumo pareigÄ .

Å i bendrojo pobÅ«džio pareiga aiÅ¡kintina kartu su FPRÄ® 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti keliÄ interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus, taip pat su FPRÄ® 21 straipsniu, kuriame konkrečiai nustatyta finansų tarpininko pareiga vengti interesų konfliktų, 1 dalyje nurodant, kad finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryÅ¡iais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį.

Pagal 21 straipsnio 2 dalį, jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi Å¡io įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevencijÄ , finansų maklerio įmonė, prieÅ¡ pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiÅ¡kiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir Å¡altinį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad finansų tarpininko lojalumo pareiga elgtis geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais kartu suponuoja draudimÄ susikurti interesų konflikto situacijÄ , todėl pagal bylos faktines aplinkybes konstatavus tinkamai neatskleisto interesų konflikto faktÄ , preziumuojamas ir nelojalus finansų tarpininko elgesys.

Tai lemia finansų tarpininko pareigÄ paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodant, kad konkretus interesų konfliktas, nors ir egzistavo, tačiau buvo nepavojingas, nes nepažeidė kliento interesų, t. y. įrodyti, kad finansų tarpininkas net ir interesų konflikto situacijoje iÅ¡liko lojalus klientui. Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste pirmosios instancijos teismas analizavo, ar byloje nagrinėjamuose santykiuose egzistavo interesų konflikto faktas ir tokio konflikto, o kartu ir lojalumo pareigos pažeidimo, neidentifikavo.

Teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka. Apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡i teismo sprendimo dalis neiÅ¡sami, nėra pagrįsti, be to, jokių skundžiamo sprendimo nepagrįstumo Å¡iuo aspektu argumentų ir neteikiama, apsiribojant kasacinio teismo nutarties citata. Kolegijos vertinimu, sprendime pasisakyta, kad ieÅ¡kovams neabejotinai buvo žinoma apie tai, jog dalį jų portfelio sudaro atsakovo valdomų investicinių fondų vienetai, tÄ jie patvirtino savo paraÅ¡u. Pažymėtina, kad Å¡ių fondų vertybinius popierius jie įsigijo patys ir tik perdavė atsakovui valdyti kaip portfelio sudėtinę dalį pirmosios sutarties sudarymo metu.

Portfelio valdymo laikotarpiu papildomų atsakovo valdomų fondų vienetų nebuvo įsigyta, nors tokį sutikimÄ ieÅ¡kovai davė pasiraÅ¡ydami sutartį (specialistės D. R. iÅ¡vada). Ä®rodymų, kad Finasta Centrinės ir Rytų Europos fondo vertybiniai popieriai nuostolių apskaičiavimo laikotarpiu nebuvo parduodami dėl kitų apeliantų įvardijamų tikslų (siekiant palaikyti Å¡ių vertybinių popierių vertę, siekiant finansų tarpininko asmeninės naudos ir pan.), apeliantai į bylÄ nepateikė ir tokių savo teiginių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė.

Atsakovo pateikti duomenys apie apeliantų investicinių priemonių portfelį sudarančių priemonių sandorius (t. 1, b. l. 110-131) liudija prieÅ¡ingai, t. y. kad Å¡io fondo ir susijusių įmonių (Invalda obligacijų fondas) vertybiniais popieriais buvo prekiaujama (parduodama ir perkama) nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. spalio mėnesio pabaigos, taip pat parduodama buvo ir 2009 m. sausio mėn. Todėl teigti, kad atsakovas juos laikė, siekdamas užtikrinti vertės stabilumÄ ar tenkinti savo asmeninius interesus, nėra prielaidų.

Kita vertus, minėtos investicijos apeliantams beveik visÄ laikÄ buvo pelningos, o neigiami vertės pokyčiai atsirado kaip 2008 metų ekonominės krizės padarinys, už kÄ atsakovui civilinė atsakomybė nekyla. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsiradę nuostoliai, kuriuos apeliantai siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovo, yra nulemti ne atsakovo banko netinkamai valdyto portfelio ar netinkamai įgyvendintos bendradarbiavimo pareigos, o dėl 2008 m. ekonominės krizės finansų rinkose susiklosčiusios nepalankios situacijos.

Todėl apeliantų pozicija, kai dėl nepalankiai pasikeitusios finansų rinkos atsiradusias pasekmes ir savo pačių prisiimtÄ maksimaliÄ rizikÄ jie iÅ¡ dalies siekia perkelti atsakovui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Sutarties 7.9 punktas numatė, kad atsakovas neatsako už klientų patirtus nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių rinkose. Investavimas visuomet yra susijęs su rizikÄ , todėl nėra garantijų, kad asmens investuotos lėšos, net ir tarpininkaujant profesionaliam rinkos dalyviui (Å¡iuo atveju atsakovui), pelnys tik naudÄ .

Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 2 838,15 Eur suma už advokatų teisines paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato (ar advokato padėjėjo), dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tačiau atstovavimo iÅ¡laidos yra specifinės ir skirtingai nei dėl visų kitų rÅ«Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias paskirsto Å¡alims sprendimÄ priimantis teismas, dėl atstovavimo iÅ¡laidų dydžio teismas sprendimÄ , remdamasis atitinkamais jų dydį pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia savo nuožiÅ«ra.

Taigi priteisdamas Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas kiekvienu atveju įvertina jų dydį, tam kad bylÄ pralaimėjusi Å¡alis nebÅ«tų nepagrįstai baudžiama dėl kitos Å¡alies iÅ¡laidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Be to, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.).

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; nauja redakcija, TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – ir rekomendacijos) 4 punktas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) Å¡aliai, priteistino užmokesčio dydis negali virÅ¡yti Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas bÅ«tinas.Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo 2 838,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantų. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas priteisti atsakovui 900 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi tokio dydžio iÅ¡laidos iÅ¡ esmės atitinka rekomenduojamÄ maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (rekomendacijų 8.11 punktÄ ) bei CPK 98 straipsnio 2 d. kriterijus. Didesnės bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies priteisimui apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo maksimalių dydžių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“ (juridinio asmens kodas 126263073) naudai po 450 (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teisėjai              Dalia Kačinskienė             Egidija Tamošiūnienė             Vigintas Višinskis