2024-07-17 Nr. AB-10913-3-61-3-00695-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1926-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00695-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. (V.) B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. (V.) B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 24S50464 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), motyvuodamas tuo, kad pareiškėja gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nes Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 18 d. pripažino pareiškėją kalta ir nuteisė ją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, pažeisdama nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 400 MGL, ir skyrė pareiškėjai 6 900 Eur dydžio baudą.

2.2. Lietuvoje gyvena pareiškėjos motina T. C., kuri 2022 m. gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su pareiškėja gyvena ir du jos mažamečiai vaikai. Pareiškėja aktyviai dalyvavo opozicijos mitinguose tiek kilmės valstybėje, tiek Vilniuje, prieš A. L. autoritarinį režimą. Pareiškėja jai paskirtą baudą privalo sumokėti iki 2025 m. gegužės 3 d., ketina ją sumokėti dalimis iki nustatyto termino. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos stiprius asmeninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, todėl Migracijos departamento Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi buvo priimtas atsižvelgus į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) teikimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nes Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 18 d. pripažino pareiškėją kalta ir nuteisė ją pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji pažeisdama nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 400 MGL, ir skyrė pareiškėjai 6 900 Eur dydžio baudą. Pareiškėjos padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai. Įgijus, gabenant ar kitaip disponuojant neteisėtai įvežtomis akcizinėmis prekėmis, valstybei padaroma turtinė žala ir tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir ši grėsmė yra reali.

4.2. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Draudimo atvykti laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia, Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d.). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ir atsižvelgus į kompetentingos valstybės institucijos (VSAT) pasiūlytą draudimo atvykti laikotarpį (5 metai) į tai, kad pareiškėja neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėjai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis yra proporcingas.

4.3. Sprendimas dėl draudimo atvykti yra priimtas ne tuo pagrindu, kad pareiškėja nesumokėjo baudos, o todėl, kad ji kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, būdama pripažinta kalta padariusi apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nusikalstama veika buvo kėsinamasi į valstybės mokesčių (finansų) sistemą, o tiesioginė vertybė yra akcizų mokesčiai ir šia nusikalstama veika padaryta turtinė žala pasireiškė akcizų mokesčių nesumokėjimu.

4.4. Migracijos departamentas neturi pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl to, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos mama, vaikai, kad ji dalyvavo protestuose, patvirtinančių dokumentų. Nagrinėjamos bylos kontekste šie teiginiai nepaneigia Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

4.5. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką institutas yra specifinis, kuriam taikomos specialios teisės normos. Įstatymų leidėjas numatė aplinkybę, kad gali susidaryti individualios aplinkybės, dėl kurių susidaro būtinybė išbraukti užsienietį iš sąrašo. Pareiškėja nėra pateikusi prašymo išbraukti iš sąrašo duomenis apie ja, o Sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT teismo posėdyje palaikė Migracijos departamento atsiliepimą ir prašė atmesti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad pareiškėja klaidina teismą, nes negali nurodyti teismui savo gyvenamosios vietos, nepateikė duomenų apie vaikų veiklas ir nėra sumokėjusi anksčiau jai paskirtų nuobaudų.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. B. skundą.

7. Teismas nustatė, kad draudimas atvykti pareiškėjai į Lietuvos Respubliką yra grindžiamas tuo, jog pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu baudžiamojoje byloje buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 2 dalyje padarymo. Nusikalstama veika kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai. Įgijus, gabenant ar kitaip disponuojant nelegaliai įvežtomis akcizinėmis prekėmis, valstybei padaroma turtinė žala. Minėta nusikalstama veika kėsinamasi į tokią vertybę, kaip valstybės mokesčių (finansų) sistema, o tiesioginė vertybė yra akcizų mokesčiai, šiuo nusikaltimu padaroma turtinė žala pasireiškia akcizų mokesčių nesumokėjimu. Šiuo atveju asmens keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, įvykdyta nusikalstama veika nebuvo netyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, o asmuo (pareiškėja) galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti jų pasekmes.

8. Teismas vertino, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjos pripažinimą kalta padarius nusikalstamą veiką bei VSAT pateiktas vertinimas yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Teismas sutiko su VSAT vertinimu, kad neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai, o pareiškėjos padaryta nusikalstama veika rodo jos sąmoningą nenorą laikytis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendė, jog pareiškėjos grėsmės neatsveria jos sukurti ekonominiai ir socialiniai ryšiai – mažosios bendrijos įregistravimas po skundžiamo Sprendimo priėmimo, nuolatinės gyvenamosios vietos ir šeiminių ryšių neturėjimas, vaikų išvykimas iš Lietuvos gyventi su tėvu, ryšių nepalaikymas su mama, o draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

9. Teismas, įvertinęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, konstatavo, kad Sprendime yra visi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administracinio sprendimo elementai. Iš skundžiamo Sprendimo turinio galima identifikuoti teisinius santykius, sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl Sprendimas atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą.

III. 10. Pareiškėja V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą. Pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėja grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pareiškėjos grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei konstatuota remiantis išimtinai tik VSAT išvada, neatlikus individualaus pareiškėjos padėties vertinimo ir nepagrindus Sprendime, kokiu pagrindu pareiškėjos pirmą kartą padaryta nusikalstama veika, paskyrus jai mažiausią bausmę, pripažinus kaltę ir sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nesant jokių kitų duomenų apie jos padarytus pažeidimus, indikuoja jos realią ir akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos realią ir akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

11.2. Teismui konstatavus, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, turėjo būti įvertintas nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumas. Šis laikotarpis negali būti pripažįstamas protingu ir proporcingu, todėl jis turėtų būti sutrumpintas, įpareigojant atsakovą tinkamai įvertinti pareiškėjos individualią padėtį.

11.3. Pareiškėjos padaryta nusikalstama veika netenkina kriterijų, numatytų Reglamento 24 straipsnio 2 dalyje, o ir pačiame Sprendime nėra nurodyti motyvai, kodėl šis atvejis yra pakankamai adekvatus ir svarbus, jog perspėjimas būtų įvestas į SIS.

12. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Migracijos departamentas, pakartodamas atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Laikosi pozicijos, jog teismas teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrindė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų. Pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 24S50464, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes pareiškėja gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, yra pagrįstas ir teisėtas.

16. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog jos keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei buvo konstatuota remiantis išimtinai tik VSAT rašte pateikta informacija, neatlikus individualaus pareiškėjos padėties vertinimo ir neįvertinus aplinkybių, susijusių su pareiškėjos padaryta nusikalstama veika bei nustatyto draudimo atvykti į Lietuvą termino proporcingumu.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

18.1. Pareiškėja Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje (tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų) dėl to, kad veikdama kartu su M. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdami nustatytą tvarką, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių bendra vertė sudarė 19 305,22 Eur. Pareiškėjai už padarytą nusikalstamą veiką skirta 138 MGL (6 900 Eur) dydžio bauda, kurią pareiškėja privalo sumokėti per 24 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

18.2. VSAT, įvertinusi aplinkybes, susijusias su pareiškėjos padaryta nusikalstama veika ir atlikusi pareiškėjos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą, 2024 m. vasario 9 d. rašte Nr. 14VR-411 „Dėl nustatytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai“ (toliau – ir VSAT raštas) konstatavo, jog pareiškėjos atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Rašte nurodyta, kad pareiškėjos padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalį laikoma apysunkia nusikalstama veika, o neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai. Įgyjant, gabenant ar kitaip disponuojant neteisėtai įvežtomis akcizinėmis prekėmis valstybei padaroma turtinė žala, kuri nagrinėjamu atveju pasireiškė pareiškėjai nesumokėjus nustatyto dydžio akcizų mokesčio.

18.3. Migracijos departamentas, įvertinęs VSAT rašte pateiktą informaciją ir kitas nagrinėjamam atvejui reikšmingas aplinkybes, ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis, Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. lapkričio 28 d. reglamento (ES) 2018/1861 „Dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/200 (toliau – ir Reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a) punktu, Nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.1 punktais, priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą.

19. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo, t. y. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

21. Duomenų apie užsienietį tikrinimo ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei bei nelegalios migracijos grėsmės parengimo tvarką ir informacijos vertinimo kriterijus nustato Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2024 m. kovo 25 d., toliau – ir Aprašas).

22. Pagal šio Aprašo 8 punktą, užsienietis gali būti pripažįstamas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jeigu turimais kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatoma, kad: jis yra susijęs su kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtos migracijos procesais (8.1 pp.); jis per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su 8.1 papunktyje nurodytas neteisėtas veikas organizuojančiais ar vykdančiais asmenimis (8.2 pp.).

23. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti neginčijami rašytiniai įrodymai (žr. šios nutarties 18.1-18.2 pp.), patvirtinantys, kad pareiškėja, bendradarbiaudama su kitais asmenimis, neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių bendra vertė sudarė 19 305,22 Eur, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl nurodyta aplinkybė pripažintina atitinkanti Aprašo 8.1 papunktyje numatytą grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei kriterijų, o pareiškėja – asmeniu, keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

24. Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos padaryta nusikalstama veika nebuvo padaryta netyčia arba atlikta spontaniškai dėl neatsargumo. Pareiškėjos elgesys, pasireiškęs nusikalstamos veikos padarymu, neigiamai charakterizuoja jos asmenybę, rodo, kad pareiškėja nėra nusiteikusi laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių, o pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę, jai skirta minimali bausmė ir, kad ji nepadarė daugiau jokių pažeidimų, nepaneigia kompetentingos institucijos (VSAT) padarytos išvados dėl pareiškėjos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą ir turintis galiojantį teistumą, gali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4373-1066/2022, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-241-821/2020 ir kt.).

25. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia pareiškėja, buvo atliktas toks vertinimas, kurio išvados buvo pagrįstos ne tik kompetentingos institucijos (VSAT) Migracijos departamentui pateikta informacija, bet ir kitais byloje nustatytais faktais ir surinktais įrodymais.

26. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, jog užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 str. 8 d.).

27. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1. pp.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 pp.), o šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (38.1 pp.).

28. Nagrinėjamu atveju Sprendimas, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos, priimtas įvertinus kompetentingos institucijos (VSAT) pateiktą informaciją apie pareiškėjos keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir kitas, su pareiškėja susijusias, individualias aplinkybes (šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos grėsmės viešajai tvarkai neatsveria minimalūs ir trumpalaikiai šeiminiai, ekonominiai ir socialiniai ryšiai, susiklostę Lietuvos Respublikoje. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja tik po Sprendimo priėmimo dienos įregistravo mažąją bendriją, jos mažamečiai vaikai išvyko iš Lietuvos gyventi su tėvu, pareiškėja nepalaiko ryšių su Lietuvoje gyvenančia motina, todėl vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėja pripažinta keliančia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes sąmoningai, iš anksto suplanavusi ir dalyvaudama bendrininkų grupėje, padarė apysunkį nusikaltimą, kad ji turi teistumą, į kompetentingos valstybės institucijos pasiūlytą draudimo atvykti laikotarpį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nustatė pareiškėjai draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, o nustatydamas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nepažeidė Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas draudimo atvykti terminas yra proporcingas, todėl nėra pagrindo jį pareiškėjos prašymu arba kitais pagrindais sutrumpinti.

29. Pagal NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka Reglamento 24 straipsnyje nustatytus pagrindus. Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra pripažinta keliančia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl padarytos nusikalstamos veikos, o Migracijos departamentas yra priėmęs Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos, todėl įvertinusi, kad nustatytos aplinkybės atitinka Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodytus kriterijus perspėjimui į SIS įvesti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog perspėjimas į SIS buvo įvestas pagrįstai ir teisėtai (esant teisėtam pagrindui) bei laikantis teisės aktų reikalavimų.

31. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjai Sprendimu pritaikyti apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui užtikrinti.

32. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais bei apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

33. Kadangi teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. (V.) B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė