8d4b9cc7-e748-4d1d-ab32-11f41deabaac · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-837-569/2015                               Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01932-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2; 2.5.10.5.2.1; 3.3.1.21(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015m. spalio 29d.Å iauliai           Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,          teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

J. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-941/2015 pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovei A. R., trečiajam asmeniui A. M. dėl žalos atlyginimo.Teisėja, nagrinėdama civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. J. pateikęs ieÅ¡kinį prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. R. 1301,13 Lt (376,83 Eur) žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2014-08-11 apie 12 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jam įvažiuojant į autoservisÄ iÅ¡ atsakovės buto (duomenys neskelbtini), nukrito į Å¡alia esančius garažus nutiestas kabelis ir nubraižė jo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stogÄ bei galinį dangtį.

IeÅ¡kovo manymu, atsakovė pažeidė kabelio eksploatavimo tvarkÄ , nebuvo rÅ«pestinga ir apdairi, kad užtikrintų kabelinio laido pritvirtinimo patikimumÄ , todėl jai kyla deliktinė atsakomybė kaip įrenginių ir kitokių konstrukcijų, dėl kurių trÅ«kumų buvo padaryta žala, savininkei.Atsakovė A. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Teigė, kad ieÅ¡kovo nurodytos jo automobilio sugadinimo aplinkybės yra ne tik abejotinos, bet visiÅ¡kai neįtikimos. IeÅ¡kovo nurodytÄ Ä¯vykio dienÄ atsakovė buvo iÅ¡vykusi ir grįžusi nepastebėjo jokių kabelio trÅ«kumų, jis kabojo tame pačiame aukÅ¡tyje ir automobilių eismui netrukdė.

Atsakovės manymu, sugadinimai yra pakankamai gilÅ«s, kas leidžia teigti, kad jie buvo padaryti automobiliui kontaktuojant su kietÄ , netolygų (aÅ¡trų) pavirÅ¡ių bei pakankamÄ tokiems sugadinimams padaryti svorį turinčiu daiktu ar daiktais. IÅ¡ ieÅ¡kovės buto į garažus nutiestas kabelis yra lengvas ir plonas, jo diametras nepilnai 0,5 cm, iÅ¡orinė medžiaga yra lygi, minkÅ¡ta ir elastinga, todėl tokio kabelio kontakto su automobilio metu ieÅ¡kovo pateiktose fotonuotraukose fiksuoti automobilio sugadinimai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti padaromi.

Automobilio sugadinimai galėjo bÅ«ti padaryti ir iki ieÅ¡kovui jį įsigyjant. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. J. 231,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei A. R.; priteisė iÅ¡ atsakovo A. J. 7 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, nurodydamas, kad atsakovė pažeidė kabelio eksploatavimo tvarkÄ , nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kaip ir kokių konkrečių kabelio eksploatavimo tvarkos reikalavimų buvo nesilaikyta.

Teismas vertino, kad nepaisant to, jog atsakovė kabelio netiesė ir juo nesinaudojo, apie jį žinojo ir turėjo pasidomėti, ar tokio kabelio eksploatacijai reikalingas leidimas, ar kabelio nutiesimui ir eksploatacijai taikomi atitinkami reikalavimai. Teismas nurodė, kad kabelis yra lengvas ir plonas, jo diametras nesiekia 5 mm, išorinė izoliacinė medžiaga yra lygi, minkšta ir elastinga, todėl teismas abejojo, kad toks kabelis, slysdamas paviršiumi be pašalinių veiksnių, gali padaryti kokius nors ženklesnius apgadinimus.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodyti automobilio apgadinimai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti žalÄ , buvo padaryti kitomis, nei nurodo ieÅ¡kovas, aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, todėl juos vertino kaip nepatikimus. Teismas sprendė, kad kabelio atsilaisvinimas ir galimas kontaktavimas su ieÅ¡kovo automobiliu nėra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo nurodytais automobilio sugadinimais bei dėl tų sugadinimų patirta žala. IeÅ¡kovas neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio bei priežastinio ryÅ¡io.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. J. praÅ¡o 2015-04-30 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ar pakeisti dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir netinkamo jų taikymo bei pažeidus materialinės teisės normas; priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:Teismo iÅ¡vada, kad ne atsakovė savavaliÅ¡kai ir netinkamai pritvirtino ir nutiesė kabelį nuo savo buto balkono iki garažo, neatitinka tikrovės, nes prieÅ¡ metus laiko atsakovė gyveno su vyru bute, kabelis buvo pakabintas ne balkone, o įvestas į butÄ ir buvo signalizacijos iÅ¡ garažo perdavimo įrankis.

Atsakovė negalėjo nematyti Å¡io kabelio ir nežinoti apie jo atliekamÄ funkcijÄ . Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodyti automobilio apgadinimai buvo padaryti kitomis, nei nurodo ieÅ¡kovas aplinkybėmis. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas negalėjo atskirti, kokie apgadinimai atsirado bÅ«tent nuo dėl kontakto su atsakovei priklausančiu kabeliu. Teismas, atlikęs automobilio apžiÅ«rÄ , nesurašė automobilio apžiÅ«ros protokolo. KÄ teismas nustatė apžiÅ«ros metu, Å¡alys sužinojo tik gavusios teismo sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovas negalėjo pareikÅ¡ti jokių prieÅ¡taravimų ar nesutikimo motyvų.Teismo iÅ¡vados, kad automobilio apgadinimai padaryti ne nukritusiu ant automobilio kabeliu yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

Ar teismui pateikta to pačio kabelio dalis, nėra įrodyta, todėl Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip patikimas įrodymas. Teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad automaÅ¡inos antena buvo rimta kliÅ«tis ir per jÄ nukritęs kabelis negalėjo lygiagrečiai pasiekti maÅ¡inos stogo ir tolygiai jį sugadinti. Apelianto teigimu, nei teismo atliktoje automobilio apžiÅ«ros fotonuotraukose, nei ikiteisminio tyrimo metu padarytuose fotonuotraukose nėra matyti, kad prie antenos ir bendrai viso stogo padaryti apgadinimai yra tolygÅ«s, atvirkščiai – brėžimo linijos nevienodos, banguotos ir su pertrÅ«kiais, antena yra lankstaus metalo ir realiai tik nežymiai galėjo pakeisti kabelio slydimo kryptį.

Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo G. L. parodymus.Teismas, vadovaudamasis TelÅ¡ių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros 2015-02-02 raÅ¡tu Nr.2D-1518(21.17), padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovei atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį nekyla. Tačiau teismas nevertino ir neanalizavo kito TelÅ¡ių rajono savivaldybės dokumento, kuriame nurodyta, kad jokio leidimo tiesti kabelį nebuvo iÅ¡duota. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Negalima remtis įrodymais, padarytais pažeidžiant įstatymus.

Teismo iniciatyva atlikta ir apgadinto automobilio apžiÅ«ra yra negaliojanti, nes nesuraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas. Pažeistas rungimosi principas ir nesilaikyta proceso principų pusiausvyros, nes įrodinėjimo pareiga perkelta ieÅ¡kovui. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovės atstovas advokatas A. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui kyla pareiga įrodyti visas bÅ«tinas sÄ lygas civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Apeliantas byloje turėjo įrodyti automobilio sugadinimus, remonto kaštus, aplinkybę, kad visi nurodyti sugadinimai buvo padaryti būtent atsilaisvinus iš atsakovei priklausančio buto balkono nutiestam į daugiabučio namo kieme stovinčius garažus kabeliui kontaktuojant su apelianto vairuojamu automobiliu. Atsakovės atstovo nuomone, paties apelianto nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems apelianto pateiktiems įrodymams. Nurodo, kad apeliantas matė, kad kabelis yra nusileidęs, važiuojant labiau liečia jo automobilį, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio važiavo toliau.

Apeliantas suvokė galimÄ Å¾alos atsiradimo rizikÄ , t. y. numatė, kad jam važiuojant gali bÅ«ti apgadintas automobilis, tačiau nekreipė į tai dėmesio ir nesiėmė jokių priemonių paÅ¡alinti rizikÄ , t. y. važiuodamas toliau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi automobilio apgadinimo. Tokios ieÅ¡kovo aplaidaus elgesio aplinkybės, leidžia teigti, kad turtinė žala jam buvo padaryta paties kaltais veiksmais, didelio neatsargumo nulemtais veiksmais, kas Å¡alina atsakovės civilinę atsakomybę.

Nurodo, kad automobilis buvo apžiūrimas teismo posėdyje CPK 209 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne CPK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, kurios metu yra rašomas apžiūros protokolas. Teismo posėdžio metu buvo daromas garso įrašas, apžiūroje dalyvavo pats ieškovas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).      Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Todėl apeliacinės insyancijos teismas atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.Civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos LR Civiliniame kodekse numatytos sÄ lygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala.

Ä®rodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieÅ¡kovo pareiga. LR CPK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį bÅ«tų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų iratsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryÅ¡ys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sÄ lyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (LR CK 6.249str.). Taigi, nesant vienai iÅ¡ įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negalima.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ byloje perkėlė ieÅ¡kovui. Tačiau tokie ieÅ¡kovo argumentai nepagrįsti, kaip jau buvo minėta, civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus žalÄ padariusio asmens veiksmus, žalos faktÄ bei tarp jų egzistuojantį priežastinį ryšį - privalo įrodyti ieÅ¡kovas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo atsakovei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), ir garažo buvo nutiestas baltos spalvos laidas, Å¡alys Å¡ios aplinkybės neginčijo.

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad, jam važiuojant automobiliu pro minėtÄ namÄ , Å¡is laidas užkrito ant jo transporto priemonės ir jÄ apgadino. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jai nėra žinoma, jog Å¡is laidas apskritai buvo nukritęs. Vienintelis liudytojas, kuris teigė matęs momentÄ , kai buvo apgadintas ieÅ¡kovo automobilis, buvo G. L.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog G. L. matė automobilio sužalojimo momentÄ , yra abejotina, nes ieÅ¡kovas policijos pareigÅ«nams tiriant įvykį Å¡io liudytojo nenurodė, nors automobilį policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo bÅ«tent Å¡io liudytojo naudojamame garaže. IÅ¡ byloje apklausto liudytojo L.

L. parodymų matyti, kad jam nuvykus į įvykio vietÄ , jis pamatė žemai nusileidusį kabelį. Tačiau liudytojas K. K. teigė, kad, nuvykus į vietÄ , kabelis buvo pakeltas ir eismui netrukdė. IÅ¡ tarnybinio K. K. praneÅ¡imo matyti, kad jis į įvykio vietÄ buvo nuvykęs kartu su L. L. maždaug po 10 minučių, kai, ieÅ¡kovo teigimu, jo automobilis buvo apgadintas (b.l. 62). Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įrodymų, jog kabelis buvo atsilaisvinęs ir siekė pro jį važiuojančio automobilio kėbulÄ , nėra.

Nors byloje yra duomenys apie namo gyventojų žodinius paaiÅ¡kinimus dėl atsilaisvinusio kabelio, teismas negali vadovautis nei S. D., nei L. G. paaiÅ¡kinimais, nes jos byloje nebuvo apklaustos kaip liudytojos, policijos pareigÅ«nui žodžiu tokio turinio pateikti paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi leistinais įrodymais nagrinėjant civilinę bylÄ . IÅ¡ liudytojos T. M. parodymų matyti, kad ji į įvykio vietÄ buvo nuvykusi jau tada, kai kabelis buvo tinkamai pritvirtintas. Todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) jam buvo padaryta žala – apgadintas jo automobilis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, jei laidas ir būtų sudaręs kliūtį ieškovui pravažiuoti automobiliu, jis turėjo galimybę sustoti ir išvengti žalos atsiradimo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių nuotraukų matyti, kad ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-08-11 buvo nufotografuotas policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad automobilio stogas tuo metu buvo apgadintas – fotolentelėse matyti subraižytas automobilio stogas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog automobilis buvo apgadintas dėl atsilaisvinusio laido. Vizualiai įvertinus automobilio įbrėžimus, kyla pagrįstų abejonių, kad tokie įbrėžimai galėjo atsirasti dėl kontakto su laidu, kuris yra apvalus ir aštrių briaunų neturi. Esant abejonėms, jas pašalinti buvo ieškovo pareiga. Ieškovas buvo atstovaujamas advokato, turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl kontakto su kabeliu, tačiau daugiau jokių įrodymų teismui ieškovas nepateikė.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė iÅ¡ karto nesutiko su ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamomis pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, todėl ieÅ¡kovas turėjo galimybę rinkti įrodymus, siekdamas įrodyti tiek žalos dydį, tiek jo priežastinį ryšį su tariamai atsakovės neteisėtais veiksmais. Tačiau ieÅ¡kovas automobilio įvertinimÄ atliko 2014-11-14, praėjus beveik trims mėnesiams po 2014-08-11, kai ieÅ¡kovas policijai pranešė apie jo apgadintÄ automobilį. Esant tokiems įrodymams, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadų apie atsakovės tariamai padarytos žalos dydį ieÅ¡kovui bei priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai dėl atsakomybės atsakovei taikymo pagal CK 6.266str. ir teismo sprendimo motyvų nebekartoja. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , nevertino kitos TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos pažymos, kurioje nurodoma, kad savivaldybė leidimo atsakovei elektroninio ryÅ¡ių kabelio nutiesimui per gatvę į garažus neiÅ¡davė. Tačiau Å¡i pažyma nei patvirtina, nei paneigia atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) egzistavimÄ , nes pažymoje nenurodama, ar toks leidimas neiÅ¡duotas todėl, kad jis nereikalingas, ar dėl kitų priežasčių.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesurašė apgadinto automobilio apžiūros protokolo, kaip numato CPK 210 straipsnio 4 dalis, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovo automobilio apžiūra, teismo atlikta praėjus daugiau nei puse metų po ieškovo automobilio apgadinimo, šioje byloje esminės reikšmės sprendžiant žalos dydį neturi, kadangi nuo automobilio apgadinimo iki apžiūros praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Todėl ieškovo argumentai, jog teismas nesurašė apžiūros protokolo, neįtakoja priimto teismo sprendimo pagrįstumo.

IeÅ¡kovo automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje žymiai anksčiau.  Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliantų apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta apeliacinis skundas dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30d. atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kovo skundÄ , ieÅ¡kovui nepriteisiamos, taip pat neperskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Kadangi atsakovė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , patyrė 200 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei A. R. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. J. 200 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja             Lina Muchtarovienė