8d4b7dc2-bf72-4f66-aecb-72822815e5ff · Panevėžio apylinkės teismas

Nuorašas

Adm.nusižengimo byla Nr. A13.-659-1082/2019

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00319-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:14.14; 21.3.3;21.9.10

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. rugpjūčio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,

dalyvaujant nukentėjusiajai E. J.,

administracinėn atsakomybėn traukiamai J. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, neteistos (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis), administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje ji traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį, ir

nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas J. M. buvo suraÅ¡ytas kaltinant jÄ pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2019 m. sausio 22 d. apie 19.30 val., jai priklausantis miÅ¡rÅ«nų veislės Å¡uo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio, t. y. palaidas, iÅ¡bėgęs iÅ¡ voljero, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkando kaimynei E. J. priklausančiam JorkÅ¡yro terjerų Å¡uniui. 2019 m. vasario 8 d. iÅ¡raÅ¡yta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad E. J. Å¡uniui nustatytos kastinės – plėštinės žaizdos kairėje ir deÅ¡inėje pusėse ties krÅ«tinės antro trečdalio apatine dalimi. Tokiais veiksmais padaryta 210 Eur turtinė žala asmens turtui. J. M., nesiimdama visų numatytų priemonių neužtikrino, kad jai priklausantis Å¡uo nekeltų pavojaus aplinkiniams, grėsmės žmonių ramybei, sveikatai ar turtui, gyvybei, nuosavybei ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo J. M. pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643, kuriuo patvirtintos GyvÅ«nų laikymo Panevėžio mieste taisyklės, 6.8 punktÄ , 47, 40, 44 punktus, ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktus.

J. M. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytas Å¡uo yra ne jos nuosavybė ir ne ji yra jo savininkė, Å¡uo priklauso jos sutuoktiniui. Protokole nurodyta neteisinga administracinio nusižengimo padarymo vieta adresu (duomenys neskelbtini), nes viskas vyko jų gyvenamojoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kas nurodyta ir prijungtoje byloje, kur atsakomybėn buvo traukiamas jos sutuoktinis. Ji su vyru gyvena kartu, Å¡uo laikomas tuo pačiu adresu. Ji Å¡uniui paduoda maistÄ , jeigu reikia – pavedžioja. Kaltinime nurodytu metu kaimynų Å¡uo atbėgo prie jų Å¡uns voljero, nes kaimynų iniciatyva buvo paliktas tarpas bÅ«tent prie voljero, nebuvo tvoros, kuriÄ kaimynai turėjo apsitverti, ir pradėjo loti, erzinti, provokuoti jų Å¡unį. Ji tuo metu nešė Å¡uniui į voljerÄ valgyti. Voljeras yra uždaras, Å¡uo jo pats atsidaryti negali. Jų Å¡uo tuo metu dėl į jų teritorijÄ atbėgusio kaimynų Å¡uns buvo sunerimęs. Ji įėjo, užsidarė voljerÄ , o jai iÅ¡einant, Å¡uo netikėtai pro kojas praspruko iÅ¡ voljero į laukÄ , ir pribėgęs prie kaimynų Å¡uns snukiu bakstelėjo, jokio įkandimo nebuvo. Bakstelėjimas buvo jų, M., kiemo teritorijoje. Sužalojimų jorkÅ¡yrui jokių nebuvo padaryta. Nieko negalėjo bÅ«ti, nes buvo tik bakstelėjimas snukiu. O kaimynų Å¡uo palaidas lakstydavo vienas bet kur. Jis bėgo ir nubėgo, ji viskÄ matė stovėdama prie voljero. Viskas įvyko labai greitai. Kaimynų Å¡uns aÅ¡ negirdėjo cypiant, jis pats nubėgo, jokio kraujo nebuvo. Po bakstelėjimo jų Å¡uo nubėgo į kaimynų pusę, o ji stengėsi jį kuo greičiau sugrÄ Å¾inti, tempė ir grÄ Å¾ino jį į voljerÄ . Jų Å¡uo palaidas lakstė ne daugiau minutės laiko. Buvo išėjęs nukentėjusiosios sÅ«nus ir jų Å¡uo nubėgo į savo namus. Jos pačios kaltės čia nėra jokios. Mano, kad pasekmes turi prisiimti nukentėjusioji. Su kaimynais iki tol buvo geri santykiai. Vyro įvykio metu namuose nebuvo, bet tÄ patį vakarÄ jis buvo nuėjęs pas kaimynę, tačiau ji nekalbėjo, nesileido į kontaktÄ . Po to įvykio kaimynai tvorÄ aptvėrė ir Å¡unį vedžioja su pavadėliu.

Nukentėjusioji E. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytu laiku susiruošė su Å¡uniuku į kiemÄ , atidarė duris ir iÅ¡leido Å¡unį, o pati avėsi batus. Å unelis vienas lauke buvo iki minutės laiko. Netrukus iÅ¡girdo lauke Å¡uns žviegimÄ , kuris simbolizuoja, kad jam skauda. SÅ«nus iÅ¡puolė į kiemÄ ir pasiėmė Å¡uniukÄ . Jos Å¡uo buvo jų pačių teritorijoje, buvo kraujo žymių prie automobilio. SÅ«nus jį iÅ¡ ten paėmė. Tada ji atidarė duris ir matė, kaip kaimynų Å¡uo įkiÅ¡o galvÄ Ä¯ jų namus, ji iÅ¡sigando ir kiemÄ nebėjo, girdėjo, kaip kaimynė Å¡aukė: „Gaudykit F.”. Kai sÅ«nus atsinešė savo Å¡unį namo, tai apžiÅ«rėjo ir pamatė, kad jis turi žaizdas, todėl iÅ¡vežė Å¡unį į veterinarijos klinikÄ . Tuo metu nebuvo tvoros tarp jų ir kaimynų, todėl jų Å¡uo nubėgdavo pas kaimynus. Paties įvykio, kai įkando jos Å¡uniui, ji pati nematė, bet ji gali patvirtinti, kad jos Å¡uo gulėjo kraujo klane.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis turi Å¡unį, kuris priklauso jam, bet kai jo nebÅ«na namuose, Å¡unimi rÅ«pinasi ir žmona J. M.. Administraciniame kaltinime nurodyto įvykio metu jis buvo iÅ¡vykęs. Jam apie įvykį pranešė žmona, kuri paskambinusi jam paaiÅ¡kino, kad kaimynų Å¡uo įbėgo į jų, M., kiemÄ , o jų Å¡uo iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ voljero ir sužeidė jį. Kaimynų Å¡uo į jų kiemÄ galėjo patekti per tarpÄ tvoroje. Tada jis iÅ¡ karto grįžęs namo nuėjo pas kaimynę, tačiau ji su juo nebendravo. Daugiau bendravimų tarp jų nebuvo. Žmona papasakojo, kad ji Å¡uniui nešė valgyti ir tuo metu lodamas į jų kiemÄ Ä¯bėgo kaimynų Å¡uo. Tada jų Å¡uo iÅ¡sprÅ«do, nes gal voljeras nebuvo pilnai uždarytas. Voljeras yra aukÅ¡tas, uždaras, Å¡uo negalėtų perÅ¡okti. Jų Å¡uo pastoviai buvo erzinamas kaimynų Å¡uns ir jis jam jautė neapykantÄ . Jis pats savo Å¡uns nepaleidžia gyvenamosiose vietose, taip pat ir žmona nepaleidžia į kiemÄ .

Teismo posėdžio metu buvo perklausyti liudytojo nepilnamečio A. J. 2019 m. balandžio 11 d. teisme apklausos metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad kaimynų Å¡uo apkandžiojo jų Å¡unį. Viskas įvyko apie 19.30 val. Ä®vykio metu jų kiemai nebuvo pilnai atskirti tvora. Matė kaip mama Å¡unį iÅ¡leido į laukÄ , nes buvo Å¡alia. Mama pasiliko viduje ir dėjosi striukę. Savo Å¡uns lauke nematė, bet girdėjo kaip jis lojo greičiausiai ant kaimynų Å¡uns. Nematė, kurioje vietoje jų Å¡uo buvo. Staiga iÅ¡girdo Å¡uns cypimÄ , pradėjo loti kaimynų Å¡uo. Tarp Å¡uns iÅ¡leidimo ir cypimo buvo praėję iki trijų minučių, tiksliai pasakyti negali. IÅ¡karto iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė Å¡unį gulintį ant trinkelių jų teritorijoje prie mamos automobilio, kraujo nebuvo. Nematė, kurioje vietoje buvo sužalotas Å¡uo. Kaimynų Å¡uo buvo palaidas, buvo prie tvoros tarp jų ir kaimynų teritorijos, po to įbėgo į jų kiemÄ . TÄ dienÄ palaido kaimynų Å¡uns nematė. Pasiėmė Å¡unį bei greitai grįžo namo. Pamatė, jog kaimynų Å¡uo eina link jų durų, todėl jas uždarė. Mama tuo metu buvo iÅ¡sigandusi, į kiemÄ nebuvo išėjusi. IÅ¡ pradžių Å¡uo neatrodė stipriai sužalotas, nesimatė žaizdų ir jis nekraujavo. Bet apžiÅ«rėjus atidžiau pamatė, kad jo oda kiaurai perkasta, todėl Å¡unį operavo.

Teismo posėdžio metu buvo perklausyti liudytojos G. L. 2019 m. balandžio 11 d. teisme apklausos metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad nukentėjusioji kreipėsi į klinikÄ su sukandžiotu Å¡uniuku. Jam buvo padarytos keturios plėštinės skylės ties krÅ«tinės sritimi abiejose pusėse, oda buvo stipriai atplėšta. ApžiÅ«rėjo ir nusprendė atlikti chirurginę procedÅ«rÄ : įvesti drenus, iÅ¡valyti ir iÅ¡plauti žaizdas, susiÅ«ti sudraskytus audinius ir raumenis nugaros srityje bei paskirti gydymÄ . Mano, jog sužalojimai buvo atlikti vieno apžiojimo ir pakratymo apžiojus pasėkoje, nes nuo atkėlimo atplyÅ¡ta oda. Po tokio sužalojimo Å¡uo iÅ¡karto tikrai galėjo paeiti ir bėgti, nes organizme iÅ¡siskiria adrenalinas bei kurį laikÄ yra nejaučiamas skausmas, kol nenuslÅ«gsta adrenalinas. Å uniukas galėjo pilnai paeiti 2-4 metrus po tokio sužalojimo. Å uniukas po Å¡io sužalojimo kitÄ dienÄ galėjo judėti, nes nebuvo pažeistos galÅ«nės.

2019 m. liepos 10 d. paaiÅ¡kinimu prie protokolo J. M. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo taip pat nepripažino ir nurodė, kad jokio gyvÅ«no neturi, nėra savininkė ar gyvÅ«no laikytoja, todėl 2019 m. liepos 4 d. Å¡aukimo pateikimas dėl protokolo suraÅ¡ymo jai pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį yra negalimas. Dėl 2019 m. sausio 22 d. dienos įvykusio įvykio, kurio metu buvo suraÅ¡ytas protokolas jos sutuoktiniui R. M., 2019 m. balandžio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų nutarimu: R. M. atžvilgiu byla buvo nutraukta, 2019 m. birželio 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, apeliacinis skundas buvo netenkintas, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir apeliacinio skundas netenkintas. Todėl, nebėra jokių teisinių galimybių šį klausimÄ spręsti kitaip nei pasisakė Panevėžio apygardos teismas (b. l. 23).

IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. protokolo suraÅ¡ymo metu nurodė, kad su protokolu nesutinka, nes nėra Å¡uns savininkė ir laikytoja. Protokole nurodyta ne ta nusižengimo padarymo vieta. Ä®vykis įvyko (duomenys neskelbtini), R. M. teritorijoje, E. J. Å¡uo Å¡iuo atveju atbėgo į svetimÄ teritorijÄ . Dėl Å¡io įvykio jau buvo pasisakyta Panevėžio apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme ir protokolas R. M. atžvilgiu buvo panaikintas (b.l.3-4).

E. J. praÅ¡yme (pareiÅ¡kime) dėl administracinės atsakomybės taikymo nurodė, kad 2019 m. sausio 22 d. kreipėsi dėl 2019 m. sausio 22 d. įvykio, kurio metu kaimynų Å¡uo vardu F. apkandžiojo jos nuosavo namo kieme buvusį jos JorkÅ¡yro terjero veislės Å¡uniukÄ vardu G., kuris patyrė sunkius sužalojimus, tÄ patį vakarÄ buvo skubiai operuotas veterinarijos klinikoje, bei toliau gydomas. Dėl minėto incidento kaimynui R. M. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ir administracinio nusižengimo byla perduota Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams.

Panevėžio apylinkės teismas priėmė nutarimÄ , kuriuo administracinio nusižengimo bylÄ R. M. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo nutraukė, nesant jo veiksmuose minėto administracinio nusižengimo sudėties. Nutarimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad R. M. įvykio dienÄ pavedžiojęs Å¡unį, jį uždarė į kieme esantį voljerÄ bei iÅ¡vyko iÅ¡ namų apie 18.00 val. Tai patvirtina, jog jis iÅ¡vykdamas iÅ¡ namų ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių, kad jam priklausantis Å¡uo nekeltų jokios grėsmės aplinkiniams, t. y.

Å¡uo buvo uždarytas į voljerÄ , iÅ¡ kurio negalėjo laisvai iÅ¡trÅ«kti ir nevaržomai judėti savo ar kaimynų teritorijoje, o susiklosčiusios situacijos ir aplinkybių paprasčiausiai objektyviai negalėjo numatyti bei tam užkirsti kelio savo veiksmais. R. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jam grįžus namo po įvykio žmona papasakojo, kad jų Å¡uo pamatė kaimynų Å¡unį ir iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ voljero, bei suprato, jog tai įvyko, kai buvo pradarytas voljeras ir Å¡uniui žmona davė ėsti.

Kad J. M. įvykio metu nešė į voljerÄ Å¡uniui ėsti ir po to Å¡uo iÅ¡ jo iÅ¡trÅ«ko pamatęs kaimynų Å¡unį, patvirtino ir pati J. M. 2019 m. sausio 22 d. paaiÅ¡kinime. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima pagrįstai teigti, jog ne dėl R. M., o bÅ«tent dėl J. M. galimai neatsakingų veiksmų ir nesiimtų visų atsargumo priemonių Å¡uo iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ voljero ir to pasekoje sužalojo nukentėjusiosios Å¡unį bei po to nubėgo į kaimynų teritorijÄ .

Nukentėjusioji E. J. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atlyginti jai padarytÄ 264 Eur turtinę žalÄ (224,00 Eur sudaro iÅ¡laidos už veterinarines paslaugas, 40,00 Eur kuro iÅ¡laidos) (b. l. 5).

Panevėžio apylinkės teismo 2019-04-29 nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo byla R. M. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, nesant jo veiksmuose minėto administracinio nusižengimų sudėties. Byla nagrinėta dėl 2019-01-22 (duomenys neskelbtini) sužaloto E. J. šuns (b.l. 6-10).

Panevėžio apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi netenkintas Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK apeliacinis skundas ir Panevėžio apylinkės teismo 2019-04-29 nutarimas paliktas nepakeistas (b.l. 15-18).

Kaip matyti iš teisme duotų J. M. parodymų, administracinėn atsakomybėn traukiama J. M., nepripažindama savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, nurodė sekančius argumentus – pirma, kad ji nėra jokio šuns savininkė ar laikytoja, todėl yra netinkamas inkriminuojamo nusižengimo subjektas, antra, administraciniame kaltinime nurodytas įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), t. y. jos namų kieme, trečia, jos sutuoktiniui R. M. priklausantis šuo administraciniame kaltinime nurodyto įvykio metu E. J. šuniui tik snukiu bakstelėjo ir jokio įkandimo nebuvo.

Teismas, įvertinęs šiuos teiginius visos bylos kontekste, sprendžia, kad J. M. teiginiai dėl jos, kaip subjekto, netinkamumo, yra nepagrįsti, o jos nurodomos aplinkybės dėl įkandimo nebuvimo ir įvykio vietos, kurioje buvo įkasta E. J. šuniui, adreso jau yra konstatuotos kaip įrodytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. gyvena tuo pačiu adresu kaip ir jos vyras R. M., t. y. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su sutuoktinių parodymais, jų gyvenamosios vietos adresu voljere yra laikomas Å¡uo. Nors J. ir R. M. teigia, kad minėtas Å¡uo priklauso tik R. M. ir jis yra jo savininkas, jie neneigia ir to, kad abu augina bei rÅ«pinasi minėtu Å¡unimi, kÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog įvykio metu J. M. nuėjo į Å¡uns voljerÄ jo paÅ¡erti. Pastarosios aplinkybės, jas vertinant visos bylos apimtyje, nepalieka abejonių, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku, R. M. nesant namuose, J. M. buvo atsakinga už minėtÄ jos gyvenamosios vietos adresu esantį bei voljere laikomÄ Å¡unį, jo priežiÅ«rÄ . Taigi, prieÅ¡ingai J. M. teiginiams, ji yra tinkamas jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo subjektas, bet patraukimui atsakomybėn bÅ«tini ir kiti sudėties elementai.

IÅ¡ J. M. parodymų matyti, kad ji, teigdama tik apie jos pačios matytÄ iÅ¡ voljero iÅ¡trÅ«kusio Å¡uns bakstelėjimÄ snukiu E. J. Å¡uniui, kelia abejones dėl paties Å¡uns įkandimo fakto buvimo administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau tokie J. M. teiginiai vertintini kritiÅ¡kai, kaip nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma, be to, Panevėžio apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties įvykio, tik kito asmens – J. M. sutuoktinio R. M. atžvilgiu, 2019-04-29 nutarimu, kuris įsiteisėjo 2019-06-27, pripažino įrodytu, jog 2019-01-22 R. M. priklausantis Å¡uo sužalojo nukentėjusiosios E. J. JorkÅ¡yro terjerų veislės Å¡unį. Tuo pačiu teismo nutarimu konstatuota ir tai, kad E. J. Å¡uo buvo sužalotas R. M. kieme, tai yra adresu (duomenys neskelbtini), kÄ teisingai pastebėjo bei pabrėžė ir administracinėn atsakomybėn traukiama J. M.. Pastarieji faktai, kurie neatsiejami nuo Å¡ioje byloje nagrinėjamo administracinio kaltinimo ir yra jo dalis, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje buvo nagrinėjamas tas pats kaip kaltinime J. M. apraÅ¡ytas įvykis ir jos nagrinėjime dalyvavo tiek J. M., tiek E. J.. Todėl, teismo vertinimu, antrÄ kartÄ nustatinėti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo, ir pripažintina įrodytu, jog administraciniame kaltinime nurodytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), E. J. priklausančiam JorkÅ¡yro terjerų Å¡uniui įkando kaimynystėje gyvenantis J. ir R. M. laikomas Å¡uo.

Taipogi byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad dėl administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis E. J. priklausančio JorkÅ¡yro terjerų Å¡uns sužalojimo nukentėjusioji patyrė turtinę žalÄ . Å ias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios E. J., liudytojų A. J. bei G. L. parodymai, taipogi byloje esantys kiti raÅ¡ytiniai įrodymai – E. J. praÅ¡ymas (pareiÅ¡kimas) dėl administracinės atsakomybės taikymo, turtinę žalÄ pagrindžiantys kvitai.

Teismas sprendžia, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės atitinkamai sudaro pagrindÄ spręsti dėl galimos atsakomybės taikymo J. M. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, tačiau Å¡iuo atveju svarbios yra ir ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos nuostatos – asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. BÅ«tina įrodyti nusižengimo subjektÄ , subjektyviÄ jÄ pusę, objektÄ , objektyviÄ jÄ pusę. Nors vieno iÅ¡ minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

ANK 346 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Å i norma yra blanketinė ir Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ji nukreipia į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymÄ Nr. A-643, kuriuo patvirtintos GyvÅ«nų laikymo Panevėžio mieste taisyklės, ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymÄ .

IÅ¡ J. M. suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad ji kaltinama tuo, jog pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643, kuriuo patvirtintos GyvÅ«nų laikymo Panevėžio mieste taisyklės, 6.8 punktÄ , 40, 44, 47 punktus, ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktus.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. A-643 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Panevėžio mieste taisyklių 6.8 punktas įtvirtina reikalavimÄ užtikrinti, kad laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvÅ«nų gyvybei ar sveikatai, 40 punktas numato, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi Å¡unys, turi bÅ«ti įrengti taip, kad juose laikomi Å¡unys, priklausomai nuo dydžio, negalėtų iÅ¡ jų iÅ¡Å¡okti ar kitu bÅ«du pabėgti, 44 punktas įtvirtina reikalavimÄ , jog uždaroje žemės valdoje Å¡uo gali bÅ«ti laikomas nepririÅ¡tas, jei užtikrinama, kad Å¡uo iÅ¡ jos neiÅ¡bėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi bÅ«ti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užraÅ¡u, pvz., „Atsargiai, Å¡uo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti, o 47 punktas numato, kad kiti Å¡unys bendrojo naudojimo patalpose, vieÅ¡ose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu (iÅ¡skyrus atvejus, numatytus 48 punkte). Å unį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad Å¡uo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams. Jei Å¡alia yra žmonių ar gyvÅ«nų, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpinamas tiek, kad Å¡uo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams.

Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktai numato, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo: laikytis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų gerovę ir apsaugÄ , reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Teismas pažymi, kad aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimai galioja visiems be išimties gyvūnų augintojams, šiuo atveju jos vienodai galioja tiek J. M., tiek E. J. ir jų laikytis privalo abi.

Teismas negali nepastebėti, kad teismui pateikti duomenys – nukentėjusioji E. J., liudytojai A. J. ir R. M., administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. – liudija apie tai, jog M. namų teritorija nuo E. J. namų teritorijos įvykio metu nebuvo pilnai aptverta tvora ar kitokiu bÅ«du. Å i aplinkybė buvo žinoma bei akivaizdi abiem kaimynams. Be to, kaip parodė J. ir R. M., ko neginčijo ir nukentėjusioji E. J., tas tvoros neaptverimas buvo sÄ lygotas ir priklausė bÅ«tent nuo E. J. valios bei veiksmų.

Bylos duomenys liudija ir nėra ginčo dėl to, kad E. J. Å¡uo nesant tvoros dalies nubėgdavo pas kaimynus (M.) – tÄ patvirtino ir pati nukentėjusioji E. J., apie tai parodė ir J. M. bei liudytojai R. M. ir A. J.. Liudytojas R. M. be kita ko parodė, kad jo Å¡uo buvo pastoviai erzinamas kaimynų Å¡uns ir Å¡is jam jautė neapykantÄ . Nukentėjusioji E. J. ir jos sÅ«nus A. J. teisme kaimynų M. laikomÄ Å¡unį apibÅ«dino kaip piktÄ ir grėsmingÄ . Nepaisant tokio kaimynų Å¡uns apibÅ«dinimo bei nepilnai aptvertos tvoros, pasak pačios nukentėjusiosios, įvykio dienÄ ji iÅ¡leido savo Å¡unį palaidÄ Ä¯ kiemÄ , o pati likusi namuose avėsi batus. TÄ patvirtino ir liudytojas A. J.. Sutinkamai su liudytojo A. J. parodymais, mamai iÅ¡leidus Å¡unį, jis girdėjo kaip Å¡is lojo greičiausiai ant kaimynų Å¡uns. Savo gyvenamosios vietos teritorijoje administraciniame kaltinime nurodytu metu mačiusi E. J. Å¡unį, patvirtino ir J. M.. Sutinkamai su J. M. parodymais, ji įėjo, užsidarė voljerÄ , o jai iÅ¡einant, Å¡uo netikėtai pro kojas praspruko iÅ¡ voljero į laukÄ ir pribėgo prie kaimynų Å¡uns, kuris buvo jų teritorijoje, kur viskas ir įvyko. Sutinkamai su byloje esančia medžiaga, pastarojo įvykio metu jokių kitų asmenų nebuvo ir be J. M. daugiau niekas nematė, kokiomis aplinkybėmis buvo įkasta kaimynei E. J. priklausančiam JorkÅ¡yro terjerų Å¡uniui. IÅ¡ byloje esančio Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimo ir kitų duomenų matyti, kad Å¡uns voljeras buvo įrengtas tinkamai. TÄ teismo posėdžio metu patvirtino ir J. bei R. M.. Kad M. laikomo Å¡uns voljeras bÅ«tų buvęs netvarkingas, nesaugus, neparodė ir nukentėjusioji. Duomenų, leidžiančių manyti apie sÄ moningÄ J. M. elgesį, iÅ¡leidžiant voljere laikomÄ Å¡unį iÅ¡ jo, byloje taipogi nėra. Taipogi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių anksčiau buvus minėto Å¡uns pabėgimų iÅ¡ voljero.

Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės, kurias pagrindžia ir byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad J. M. laikomo Å¡uns pabėgimÄ iÅ¡ voljero sÄ lygojo kaimynės E. J. Å¡uns atbėgimas į svetimÄ teritorijÄ , o J. M. darydama voljero vartelius neįtarė esant galimai grėsmei dėl jos laikomo Å¡uns pabėgimo iÅ¡ voljero. TokiÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Tuo tarpu kaip minėta, E. J., žinodama apie kaimynų laikomÄ Å¡unį bei tarp jų bei kaimynų esantį tvoros dalies trÅ«kumÄ , pati sÄ moningai be pavadėlio iÅ¡ namų paleido jai priklausantį JorkÅ¡yrų terjerų Å¡unį. Teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu E. J. prisiėmė tokio savo neatsakingo elgesio rizikÄ ir galimas pasekmes, nes turėjo numatyti, kad jos be pavadėlio lakstantis Å¡uo, iÅ¡bėgęs iÅ¡ jų neuždaros namų teritorijos, gali pats nukentėti. Kaip jau nustatyta, bÅ«damas palaidas E. J. Å¡uo nubėgo į kaimynų, J. ir R. M. privačiÄ gyvenamosios vietos teritorijÄ , kurioje esančiame voljere buvo Å¡uo, kuris, J. M. einant pro voljero vartelius iÅ¡bėgo ir sužalojo į svetimÄ teritorijÄ atbėgusį E. J. Å¡unį.

Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, kad J. M. neprivalo prisiimti atsakomybės už kito Å¡uns nepriežiÅ«rÄ ir negali užtikrinti, kad kito nerÅ«pestingo ir neatsakingo Å¡eimininko augintinis, kuris pažeidžiant taisykles yra vedžiojamas be pavadėlio, atbėgęs į svetimÄ privačiÄ gyvenamosios vietos teritorijÄ nenukentėtų. Todėl administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutrauktina, jos veiksmuose nenustačius jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Nukentėjusioji E. J. byloje yra pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ atlyginti jai padarytÄ 264 Eur turtinę žalÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju teismui nenustačius J. M. veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties, žalos priteisimo klausimas paliekamas nenagrinėtinu, o nukentėjusiajai E. J. pažymėtina, kad ji turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ civilinio proceso numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

Administracinio nusižengimo teisenÄ dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo J. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Rita Dirkė