Legislator Case Law & Legislation
8d495a43-ccea-47ba-a906-d35a9b2b3ceb AI generated

8d495a43-ccea-47ba-a906-d35a9b2b3ceb · Kauno apygardos teismas

Case Number 8d495a43-ccea-47ba-a906-d35a9b2b3ceb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1S-375-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00587-2008-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A.

Legislator headnote

AI generated

8d495a43-ccea-47ba-a906-d35a9b2b3ceb · Kauno apygardos teismas: Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. K. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1S-375-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00587-2008-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 27 d. nutarimÄ , panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ n u s t a t ė : A. K., nuteistas 2011 m. kovo 31 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį galutine – 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Anksčiau teistas keturis kartus. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 10 mėnesių 28 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2017 m. vasario 23 d.).Komisijos 2017 m. vasario 27 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė.

Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo metu lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.Nuteistasis A. K. skundžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta atsižvelgiant iÅ¡ esmės tik į padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ už kÄ jis yra nuteistas, o ne į nuteistam asmeniui palankias aplinkybes.

Nuteistojo nuomone skundžiamoje nutartimi nebuvo įvertintos teigiamai A. K., apibÅ«dinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, įvardintos Komisijos nutarime. Analizuojant Komisijos nutarimÄ akivaizdu, kad egzistuoja BVK 157 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ . Nuteistasis pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir likusi atlikti tik nedidelė 2 metų ir 10 mėnesių bausmės dalis.Nuteistojo įsitikinimu, Komisijos nutarimas itin palankiai įvertina A.

K. ir Å¡ios aplinkybės iÅ¡pildo BVK 157 straipsnio reikalavimus. Komisijos nutarime akcentuojama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ (pagal „OAS-ys“ metodikÄ sumažėjo nuo 51 balo iki 44 ir tai atitinka vidutinę rizikÄ ), kas rodo asmens teigiama linkme besikeičiantį mÄ stymÄ ir gyvenimo bÅ«dÄ . Nuteistojo A. K. elgesys vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas, bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 8 kartus, teigiamai vertina priežiÅ«rÄ , pataisos namuose mokosi, dirba visuomeniniais pagrindais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prisideda prie bÅ«rio gerovės darbų, prisiima atsakomybę už savo veiksmus.

Å iuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įvykdęs rekomendacijas ir, kaip nurodyta nutarime, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas padarė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teismas neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksiÅ¡kai, prioritetÄ suteikdamas vien A. K. nepalankioms aplinkybėms.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų sunkumo sprendžiant lygtinio paleidimo A. K. klausimÄ , pažymima, kad Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat skiriant atitinkamo dydžio bausmę, ir jos niekaip nebegali bÅ«ti reikÅ¡mingos ar aktualios atsižvelgiant į pokytį, įvykusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.A. K. manymu, nors pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti ir neigiamai jį apibÅ«dinantys duomenys, tačiau teigiamai apibÅ«dinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę bei parenkant jos dydį, ir galima teigti, kad nuteistasis savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ pakeitė pakankamai ir esmingai, todėl toliau nėra jo laikyti izoliuotÄ Nuteistojo A.

K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. K. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagÄ ir joje esančiÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas.

Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, jog nuteistasis dalyvauja nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, vykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, pataisos namuose mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, įgijo kompiuterio operatoriaus, baldų apmušėjo ir vytelių pynėjo kvalifikacijas, Å¡iuo metu pataisos įstaigoje dirba visuomeniniais pagrindais, prisideda prie bÅ«rio gerbÅ«vio gerinimo darbų, socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais palaiko. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 44 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 51 balo iki 44 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyti ir pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mÄ stymas ir elgesys (pakartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimÄ neįvertina ankstesnio patyrimo). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį skatintas 8 kartų, tačiau 25 kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus ir 18 kartų baustas drausmine tvarka, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas.

Nors A. K. paskirtos nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iÅ¡ pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.

AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, Å¡iuo metu dirba visuomeniniais pagrindais, tvarko ilgalaikių pasimatymų patalpas, prisideda prie bÅ«rio gerbÅ«vio gerinimo darbų, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo tris specialybes, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį skatintas 8 kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryÅ¡ius.

Minėtos aplinkybės rodo, jog A. K. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukščiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) padarymÄ , ankščiau ne kartÄ teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi.

Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nors padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistajam padarė pakankama įtakÄ , kad ateityje nedarys nusikaltimų.Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nedirbo, ir tik po 2016 m. rugsėjo 26 d.

Komisijos nustatytų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, pataisos įstaigoje pradėjo dirbti visuomeniniais pagrindais. Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vis dėlto A. K. požiÅ«ris į darbÄ pataisos namuose per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.Nuteistojo A.

K. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai akcentuoja padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, kadangi Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat skiriant atitinkamo dydžio bausmę, ir jos niekaip nebegali bÅ«ti reikÅ¡mingos ar aktualios atsižvelgiant į pokytį, įvykusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, kaltės prisipažinimas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y.

BVK 157 straipsnyje iÅ¡dėstytus formaliuosius pagrindus. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas teismo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kas reiÅ¡kia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besÄ lyginį jo taikymÄ , nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam bÅ«dingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iÅ¡ esmės yra individualus.Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Å iuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutÄ nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jo asmenybę. Kaip jau buvo paminėta, A. K. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutÅ«s pagrindai panaikinti skundžiamÄ nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,n u t a r i a:nuteistojo A. K. skundÄ atmesti, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė              Gytis Večerskas              Valdas Vitunskas