Legislator Case Law & Legislation
8d48bba4-cb80-41cc-a2e9-0e9048425b64 AI generated

8d48bba4-cb80-41cc-a2e9-0e9048425b64 · Kauno apygardos teismas

Case Number 8d48bba4-cb80-41cc-a2e9-0e9048425b64
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-175/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61531-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam S. I., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,nukentėjusiajai A.

Legislator headnote

AI generated

8d48bba4-cb80-41cc-a2e9-0e9048425b64 · Kauno apygardos teismas: Jokių objektyvių įrodymų, kad dėl nuteistojo veiksmų A. K. jautė fizinį skausmÄ , Å¡ioje byloje nėra. Bandymas sulaikyti rankomis ir suėmimas už plaukų galėjo sukelti tik nemalonius pojūčius, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma fizinio skausmo sukėlimu. Jokių smÅ«gių A. K. nesudavė. Nuteistasis neveikė nei tiesiogine, nei netiesiogine tyčia, o savo veiksmais įvykio metu siekė apsaugoti tiek save, tiek A. K.. Konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo ir šį konfliktÄ inicijavo A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-175/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61531-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam S. I., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,nukentėjusiajai A.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios A. K. ir nuteistojo S. I. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausme pridedant dalį – 3 mėnesius Å¡iuo nuosprendžiu skirtinos bausmės ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : S. I. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pasvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė sugyventinės A. K. kaklÄ ir jÄ smaugė, po to tampė jÄ už plaukų ir ne mažiau penkis kartus tempdamas už plaukų galvÄ trenkė į sienÄ , taip sukeldamas savo Å¡eimos narei A. K. fizinį skausmÄ .Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų iÅ¡vadoms dėl S. I. kaltės pagrįsti pakanka, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta ir abejonių nekelia.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A.

K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde A. K. teigia, kad ji 2017 m. lapkričio 24 d. S. I. atėjus taikytis buvo agresyviai nusiteikusi dėl iÅ¡gerto alkoholio, pradėjo jam sakyti negražius žodžius, jį apstumdė. Savo netinkamu elgesiu provokavo S. I.. Jei S. I. savo veiksmais jos nebÅ«tų sustabdęs, ji neabejotinai bÅ«tų jį fiziÅ¡kai sužalojusi. S. I., įvertinus situacijÄ , turėjo teisę panaudoti jėgÄ .

Jis gynėsi nuo agresyvių veiksmų. PolicijÄ iÅ¡kvietė tik dėl to, kad buvo pikta ant S. I.. Dėl nuteistojo panaudotos jėgos fizinio skausmo nejuto. Galimai dėl girtumo. Ä®vykio metu jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Po Å¡io įvykio ji pati ir S. I. atsisakė alkoholio, veda bendrÄ Å«kį. S. I. niekada tyčia nėra smurtavęs ar siekęs sužaloti.Skunde A. K. pažymi ir tai, kad kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama kaip liudytoja, tai visų aplinkybių tiksliai neprisiminė. Be to pareigÅ«nai, apklausinėdami jÄ kaip liudytojÄ , neįspėjo, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo sugyventinį S. I..

Jei bÅ«tų žinojusi apie tokiÄ teisę, bÅ«tų ja pasinaudojusi. Parodymuose nurodyta, kad jautė fizinį skausmÄ , tačiau įvykio metu ji skausmo tikrai nejautė. Duodama paaiÅ¡kinimus policijoje darė tik prielaidÄ , kad galėjo jausti fizinį skausmÄ . Paminėtos aplinkybės rodo, kad S. I. veiksmuose nebuvo tyčios, todėl jo veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. S. I. jokių pretenzijų neturi. 2017 m. gruodžio 1 d. jau buvo pateikusi praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė neturinti pretenzijų S. I..Apeliaciniame skunde nuteistasis S. I. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nuteistasis nurodo, kad nuvykus pas A. K. Å¡i buvo nusiteikusi agresyviai, buvo neblaivi. Bandė su ja kalbėtis, atsipraÅ¡yti, tačiau A. K. puolė įžeidinėti, stumdytis, mojuoti rankomis. Tikslo sukelti jai fizinį skausmÄ neturėjo. Bandydamas jÄ nuraminti, paėmė už plaukų, tačiau jokių smÅ«gių nesudavė. A. K. elgesys buvo netikėtas, todėl mano, kad taip ji elgėsi dėl suvartoto alkoholio.Nuteistasis pažymi, kad pati A. K. patvirtino, kad tas įvykis buvo nesusipratimas.

Ji labai gailėjosi dėl šio konflikto ir kaltino save. Ji paaiškino, kad kvietė pareigūnus tik dėl to, kad buvo labai pikta ant nuteistojo. A. K. jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Tai patvirtino ir ji pati. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. B. nurodė, kad nematė, jog nuteistasis būtų sudavęs sugyventinei. Be to, kad jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai rodo ir tai, kad ji nesikreipė į medikus.S. I. nurodo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies.

PareigÅ«nams nurodė, kad sukelti fizinio skausmo sugyventinei nenorėjo. Vėliau suprato, kad jei pripažins kaltę, bylas bus nutraukta, todėl atsisakė advokato. Nuteistasis tik gynėsi nuo A. K. ir bandė jÄ apsaugoti, kad Å¡i nesusižalotų. Jokio smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu. BÅ«tina, kad nukentėjusysis jaustų fizinį skausmÄ ir toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų.

Jokių objektyvių įrodymų, kad dėl nuteistojo veiksmų A. K. jautė fizinį skausmÄ , Å¡ioje byloje nėra. Bandymas sulaikyti rankomis ir suėmimas už plaukų galėjo sukelti tik nemalonius pojūčius, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma fizinio skausmo sukėlimu. Jokių smÅ«gių A. K. nesudavė. Nuteistasis neveikė nei tiesiogine, nei netiesiogine tyčia, o savo veiksmais įvykio metu siekė apsaugoti tiek save, tiek A. K.. Konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo ir šį konfliktÄ inicijavo A.

K.. Veiksmai buvo nukentėjusiosios iÅ¡provokuoti ir nebuvo tiek pavojingi, kad sÄ lygotų baudžiamosios atsakomybės atsiradimÄ . Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja, nukentėjusioji pritarė apeliaciniuose skunduose pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė skundus atmesti.Nukentėjusiosios A. K. ir nuteistojo S. I. apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio pateikė tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis, tačiau abiejuose skunduose praÅ¡oma S. I. dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo iÅ¡teisinti.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas, bylÄ patikrina skundų ribose.BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Skundžiamu nuosprendžiu S. I. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – sugyventinei A. K..Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teismo posėdyje iÅ¡tyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl S. I. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo yra pagrįstos, iÅ¡samiai argumentuotos, atitinka byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie bÅ«tų galėję sukliudyti teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, nenustatyta.Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 23.00 val. tarp A. K. ir S. I., jiems abiem bÅ«nant neblaiviems, įvyko konfliktas ir Å¡io konflikto metu S. I. buvo suėmęs nukentėjusiajai už kaklo ir plaukų.

Tačiau nukentėjusioji apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji pati savo netinkamu elgesiu iÅ¡provokavo S. I., jis tik gynėsi, siekė apsaugoti save ir jÄ , fizinio skausmo ji nejautė. Tokias pačias aplinkybes savo skunde nurodo ir nuteistasis S. I.. Apeliacinėje instancijoje iÅ¡keltÄ Ä¯vykio versijÄ teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstÄ , prieÅ¡taraujančiÄ byloje surinktiems įrodymams, tame tarpe pačių apeliantų parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Teisiamajame posėdyje S. I. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajai nesutinkant taikytis, dėl to kilo konfliktas, suėmė jai už kaklo ir smaugė, tempė už plaukų. Ar trenkė į sienÄ , neatsimena (2 t., b. l. 11). Teisme S. I. nurodytos aplinkybės atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 138, 143, 144). Apie tai, kad buvo smaugiama ir tampoma už plaukų, trankoma į sienÄ , savo parodymuose nurodė ir nukentėjusioji (1 t., b. l. 17, 18).

Å ios aplinkybės fiksuotos ir raÅ¡ytiniuose įrodymuose: pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1, 2), tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t. b. l. 12, 13). KonfliktÄ girdėjusi ir jį nutraukusi liudytoja E. B. taip pat patvirtino mačiusi, kaip S. I. buvo suėmę nukentėjusiosios plaukus, tampė, jie abu tÄ sėsi (1 t. b. l. 28, 29). Ä®vertinus paminėtų įrodymų visumÄ nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad S. I. atliko skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus – suėmė nukentėjusiajai už kaklo ir jÄ smaugė, tempė už plaukų, trenkė į sienÄ .

Taip pat nekyla abejonių, kad dėl paminėtų nuteistojo veiksmų A. K. jautė fizinį skausmÄ . Nors apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad kalbėdama apie fizinį skausmÄ ji tik darė prielaidÄ , tačiau fizinio skausmo iÅ¡ tikrųjų nejautė, teisėjų kolegija Å¡iais paaiÅ¡kinimais netiki ir vertina juos kaip siekį padėti S. I. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybę, kad S. I. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ , nukentėjusioji nurodė ne tik iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems pareigÅ«nams, bet ir savo vėlesnėje apklausoje.

Å ios faktinės aplinkybės neneigė ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Paminėtos aplinkybės neneigė ir pats S. I.. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo smaugiama, tampoma už plaukų, trankoma į sienÄ , jai buvo iÅ¡rauti plaukai ir Å¡ie veiksmai neabejotinai sukelia ne tik nemalonius pojūčius, kaip skunde nurodo nuteistasis, bet ir fizinį skausmÄ . Tai, kad nukentėjusioji nesikreipė į medikus, o apeliaciniame skunde nurodė, kad jokio skausmo nejautė, teismo iÅ¡vadų dėl fizinio smurto panaudojimo fakto ir sukelto fizinio skausmo nepaneigia ir S. I. kaltės neÅ¡alina.

Nuteistojo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo A. K. neÅ¡alina ir nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis sukelti fizinio skausmo nenorėjo, tik gynėsi nuo agresyviai besielgiančios nukentėjusiosios, norėjo apsaugoti jÄ ir save. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y.

Å¡i veika gali bÅ«ti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Taigi tai, kad S. I. nenorėjo sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajai, nėra pagrindas jį dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo iÅ¡teisinti, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaroma ir netiesiogine tyčia, kuri Å¡iuo atveju nustatyta ir yra įrodyta. S. I., smaugdamas nukentėjusiÄ jÄ , tampydamas jÄ už plaukų ir kelis kartus trenkdamas į sienÄ , neabejotinai suprato, kad tokie veiksmai nukentėjusiajai sukels padarinius – fizinį skausmÄ ir leido tokiems padariniams atsirasti.

Versija, kad nuteistasis gynėsi nuo nukentėjusiosios, stengėsi apsaugoti jÄ pačiÄ , prieÅ¡tarauja paties nuteistojo parodymams, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusiajai atsisakius su juo taikytis ir jį atstÅ«mus, S. I. iÅ¡ buto neišėjo, nors tokiÄ galimybę turėjo, o pats jos atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms pripažinti, kad nuteistasis fizinį smurtÄ panaudojo gindamasis, pagrindo nėra, kadangi reali grėsmė jo sveikatai (gyvybei) nebuvo kilusi. Kolegija sprendžia, kad paminėtų duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad S. I. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, teisingumÄ , o tuo pačiu paneigia apeliacinių skundų argumentus dėl nepagrįsto nuteisimo.

Nuteistojo skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę pripažino, nes iÅ¡ tyrėjos suprato, jog tokiu atveju baudžiamoji byla bus nutraukta, nepaneigia jo apklausose ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų teisingumo. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme S. I. savo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų neneigė, nenurodė, kad jie yra neatitinkantys tikrovės, užraÅ¡yti neteisingai. Teismo posėdyje, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Ä®rodymų, kad nuteistajam apklausų metu buvo daromas spaudimas, kad jis buvo verčiamas prisipažinti, byloje nėra. Apie tai skunde nemini ir pats nuteistasis. Atsakant į nukentėjusiosios A. K. skundo argumentÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo įspėta, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ S. I. pažymima, kad 2017 m. lapkričio 25 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole (1 t., b. l.

16) procesinės teisės, tame tarpe ir BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narius ar artimuosius giminaičius arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus, A. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta. Atsižvelgiant į paminėta, Å¡is A. K. skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji savo skunduose akcentuoja, kad A. K. jokių pretenzijų nuteistajam neturi, nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė. Paminėtos aplinkybės sprendžiant klausimÄ dėl S. I. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį reikÅ¡mės neturi.

Aptariama nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai nukentėjusiajam asmeniui neteisėtais kaltininko veiksmais yra sukeliamas fizinis skausmas. Kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas po nusikalstamos veikos padarymo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltės neÅ¡alina ir nesudaro pagrindo S. I. dėl Å¡io nusikaltimo iÅ¡teisinti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai S. I. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertintos visos aplinkybės, kurias vertinti įpareigoja įstatymas ir kurios yra svarbios bausmė skyrimo procese, paskirta bausmė individualizuota tinkamai. BendrinimÄ reglamentuojančios BK normos pritaikytos teisingai.

Esant tokioms aplinkybėms nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kaip to praÅ¡o apeliantai, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiosios A. K. ir nuteistojo S. I. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                             Kęstutis Dargužis            Danguolė Å iugždinytė            Algerdas UrbÅ¡ys