2025-01-29 Nr. AB-1890-3-61-3-04615-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-80-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04615-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja), ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo komisijos 2023 m. vasario 24 d. protokolinį sprendimą Nr. 5-P1-102 (toliau – ir Komisijos išvada), pripažinti, kad pareiškėjos atžvilgiu Policijos departamentas neužtikrino normalių darbo sąlygų dėl naudoto psichologinio smurto bei išreikalauti iš Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo komisijos išvadą su visais posėdžių protokolais, garso įrašais ir visą su Komisijos išvados priėmimu susijusią medžiagą.

Pareiškėja paaiškino, kad pareiškėja dirba Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos (toliau – ir VAKV) analizės skyriaus viršininke. Pareiškėja yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga), narė, kuri 2023 m. sausio 4 d. raštu Nr. 5-G-73 „Dėl psichologinio smurto“ kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, kuriuo prašė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-1229 patvirtinto Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos ir jos įgyvendinimo policijos įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) tvarka sudarytai Smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija) pavesti atlikti vertinimą dėl pareiškėjos atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto.

Pareiškėja nurodė, kad Komisija posėdžiuose nusprendė, jog pareiškėjos atžvilgiu vykdyti VAKV viršininkės veiksmai nėra akivaizdus psichologinis smurtas, nors nėra aišku, kodėl buvo siekiama nustatyti akivaizdžių požymių, kaip yra atribojami akivaizdūs ir neakivaizdūs požymiai.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad šiuo metu dirba kitose pareigose ir šiai dienai neturi kontakto su buvusia vadove. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad Komisija pažeidė procedūrą, priėmė netinkamą išvadą, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Komisija, posėdžiavusi 2023 m. vasario 9 d., vasario 14 d., vasario 20 d., išklausė Policijos departamento pareigūnų ir darbuotojų E. K., O. P., K. K., G. K., I. N., R. N., E. V., Ž. R., L. V., D. M. pasisakymus ir išnagrinėjo visą Komisijoje gautą rašytinę medžiagą. Policijos departamente 2023 m. vasario 2 d. buvo gautas Lietuvos policijos profesinės sąjungos 2023 m. vasario 1 d. raštas Nr. LP5-s-8(23) dėl Komisijos sudėties keitimo. Minėtu raštu Lietuvos policijos profesinė sąjunga nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 11 punktu smurto ir (ar) priekabiavimo atvejus turi nagrinėti policijos generalinio komisaro įsakymu sudaryta komisija. Taip pat remdamasi 2022 m. spalio 10 d. nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punkto nuostatomis – darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją apie darbuotojo patiriamą psichologinį smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją, turi teisę pasiūlyti į pareigas priėmusiam asmeniui pariteto principu sudaryti komisiją gautai informacijai ištirti – profesinė sąjunga prašė pakeisti Komisijos sudėtį, atsižvelgiant į pariteto principą. Policijos departamentas 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. 5-S- 3223 Komisijos sudėtį keisti atsisakė bei nurodė, kad pagal minėtas nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas (be kita ko taikant komisijos sudėčiai pariteto principą) komisija gali būti sudaroma tik ad hoc (šiam tikslui), kai siekiama ištirti darbdavio lygmens profesinės sąjungos gautą informaciją apie atskirą konkretų atvejį. Todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 30 straipsnio 4 dalies pagrindu sudarytos nuolatinės Komisijos sudėtis nekeistina.

Atsakovas nurodė, kad Komisija, išklausiusi atvejo dalyvius bei liudytojus, išnagrinėjusi gautą rašytinę medžiagą, nenustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu O. P. veiksmai prieštaravo DK nuostatoms ir atitiko DK 30 straipsnyje minimus smurto ir (ar) priekabiavimo požymius. Komisija sprendė, kad pareiškėjos nusiskundimai dėl psichologinio smurto paremti tik subjektyvia nuomone, o ne objektyviomis aplinkybėmis.

Policijos departamentas paaiškino, kad Komisija su priimta išvada pareiškėją supažindino 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. 5-S-4658 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos priimto sprendimo (PD VAKV)“ (toliau – Raštas), pateikdama Komisijos 2023 m. vasario 24 d. protokolo Nr. 5-P1-102 rezoliucinės dalies išrašą. Vadovaudamasi pirmiau paminėtomis konfidencialumo nuostatomis, Aprašo 24 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) išaiškinimu, Komisija neturėjo pagrindo pareiškėjai pateikti Komisijos protokolo visoje apimtyje bei Komisijoje gautos susijusios medžiagos.

Atsiliepime į skundą buvo pažymėta, kad Policijos departamentas, vykdydamas naująsias DK 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, priėmė pirmiau minėtą Aprašą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1243 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos sudarymo“ patvirtino Komisijos sudėtį. Be kita ko, Aprašo 21 punkte nustatyta, jog policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas asmuo pritaria Komisijos sprendimui arba nepritaria Komisijos sprendimui ir nurodo galutinį sprendimą. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą Aprašo 21 punktą Komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio-patariamojo pobūdžio.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad Komisijos išvada yra rekomendacinio pobūdžio, ribotos prieigos dokumentas, nes Komisijos nariai turi viso proceso metu užtikrinti konfidencialumą taip pat nėra pagrindo išvados naikinti, nes tyrimo procedūra buvo atlikta tinkamai, laikantis visų reikalavimų, o Komisijos išvada nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja dirbo Policijos departamento VAKV analizės skyriaus viršininke. Pareiškėja būdama Profesinės sąjungos nare 2023 m. sausio 4 d. raštu Nr. 5-G-73 „Dėl psichologinio smurto“ kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, kuriuo prašė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-1229 patvirtinto Aprašo tvarka sudarytai Komisijai pavesti atlikti vertinimą dėl pareiškėjos atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto. Policijos departamento VAKV viršininke tapus O. P., savo elgesiu parodė, kad yra nusistačiusi prieš pareiškėją, pradėjo naudoti psichologinį smurtą. Pandemijos metu, kai darbas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, Policijos departamento VAKV viršininkė tik pareiškėjos reikalaudavo pateikinėti darbų, atliktų dirbant nuotolyje, ataskaitas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisijos išvada yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia teisnių pasekmių pareiškėjai, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl Komisijos išvados panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Be kita ko, Komisija siūlė skirti tarpininką, Policijos generalinio komisaro pavaduotoją, atsakingą už viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimą ir kuruojantį Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos veiklą, siekiant rasti abiem šalims geriausią konflikto sprendimo būdą. Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo skųsti policijos generalinio komisaro Renato Požėlos 2023 m. vasario 28 d. rezoliuciją, kuria buvo patvirtinta Komisijos išvada, o ne Komisijos išvadą, kuri yra tik policijos generalinio komisaro Renato Požėlos 2023 m. vasario 28 d. rezoliucinio sprendimo sudėtinė dalis.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjai Komisijos išvada buvo įteikta 2024 m. kovo 2 d. raštu, pareiškėjai nebuvo apribota teisė skųsti generalinio komisaro Renato Požėlos 2023 m. vasario 28 d. rezoliucinio sprendimo, kuriuo jis patvirtino išvadą, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo.

Teismas pažymėjo, kad DK 30 straipsnio pagrindu veikianti ir priimanti sprendimus Komisija neturi įgaliojimų taikyti drausminę (tarnybinę) atsakomybę darbuotojams ar taikyti bet kokias kitas baudžiamąsias priemones. Komisijos sprendimai vadovaujantis DK 30 straipsniu bei Aprašu, gali būti tik prevencinio, apsaugos ir pagalbos pobūdžio. Net jei nustatoma, kad darbuotojas nesilaikė DK 30 straipsnyje numatytos ir Policijos departamente patvirtintos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos, kuri nustatyta Apraše, tokio, galimai smurtaujančio asmens atžvilgiu, Komisija gali siūlyti taikyti tik Apraše ir kituose teisės aktuose numatytas prevencines, apsaugos ir pagalbos priemones.

III. Pareiškėja E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad kyla pagrįstų abejonių, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė Policijos departamento 2024 m. kovo 2 d. rašto turinį. Jeigu teismas būtų tinkamai vertinęs minimo rašto turinį, tai būtų nustatęs, kad rašte nėra nurodoma, kad Komisijos sprendimas yra patvirtintas su generalinio komisaro 2023 m. vasario 28 d. rezoliucija. Prie rašto nebuvo pridėta nei rezoliucija, nei Komisijos sprendimas.

Atskirajame skunde nurodoma, kad 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu 2023 m. vasario 28 d. generalinio komisaro rezoliucija nebuvo tarp administracinės bylos dokumentų. Pirmosios instancijos teismas savo nutartį grindė įrodymu, dėl kurio pareiškėja negalėjo pasisakyti teismo posėdžio metu. Pareiškėja pirmą kartą susipažino su 2023 m. vasario 28 d. generalinio komisaro rezoliucija, kai ją į bylą per EPP sistemą įkėlė atsakovo atstovė.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs į bylą sprendimą, kuris pagal teismo įsitikinimą, turėjo būti skundžiamas šioje byloje, vadovaujantis ABTĮ 81 straipsnio 9 dalimi, privalėjo priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kad ištirtų, ar pareiškėja buvo supažindinta su generalinio komisaro rezoliucija, o nustačius, kad pareiškėja su rezoliucija susipažino tik 2024 m. spalio 9 d., remiantis teismo proceso operatyvumo principu, pasiūlyti teismui pateikti patikslintą skundą. Pareiškėja teigia, kad Komisijos kompetencija ir jos priimamų sprendimų turinys privalo būti aiškinamas pagal Aprašo 19 punkto turinį. Komisija kaip vieną iš sprendimų gali pripažinti, kad informacija yra pagrįsta ir yra akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai, o tai akivaizdžiai yra tam tikrų juridinių faktų konstatavimas. Juridinių faktų konstatavimas (priekabiavimo pripažinimas) keičia pareigūno teises, t. y. pareigūnas iš esmės gali imtis veiksmų atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo teigimu, su Aprašo nuostatomis, jo turiniu bei 2022 m. gruodžio 21 d. generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-1229 Pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta per Lietuvos policijoje naudojama Dokumentų valdymo sistemą 2023 m. vasario 10 d., todėl Aprašo turinys, nuostatos su visa procedūra bei tvarka pareiškėjai buvo žinomos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad Komisijos sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių Pareiškėjai. Komisija nagrinėjamu atveju yra tik patariamasis organas, ji neturi kompetencijos priimti sprendimų. Atsakovo teigimu, Komisijos sprendimas, yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas Policijos generaliniam komisarui arba jo įgaliotam asmeniui priimti baigiamąjį (galutinį) viešojo administravimo procedūros aktą, todėl Komisijos sprendimas, negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros dokumentų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, konstatavęs, jog Komisijos išvada materialinių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 103 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. neturi jokios įtakos jos materialinėms teisėms, turėtų būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (nes nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), t. y. užbaigdamas bylą nepriėmus sprendimo, pažeidė proceso teisės normas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė