8d40a45f-5d1c-4e56-a58e-b1fdfcb1e652 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr NuoraÅ¡as Byla Nr. 1-286-486/2019 Proceso Nr. 1-01-1-60685-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei AuÅ¡rai Razutienei, dalyvaujant prokurorui G. V., kaltinamajam A. S., kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2013-08-05 nuosprendžiu pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį, 250 MGL, 32500 litų dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį, 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino apgaule įgyti savo naudai svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2015 m. spalio 29 d., apie 09.39 val., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , kreipėsi į draudimo bendrovę Lietuvos filialÄ , Vilniuje, ir pateikė melagingÄ praneÅ¡imÄ apie vagystę, įvykusiÄ laikotarpiu nuo 2015-10-28, 21.00 val. iki 2015-10-29, 04.50 val., (duomenys neskelbinti) 1, Vilniuje, kuriÄ imitavo ir kurios metu iÅ¡daužęs priklausančio A.

S. automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį kairės pusės stiklÄ išėmė vairuotojo saugos pagalvę, nuėmė kairės ir deÅ¡inės pusės veidrodėlius bei priekinius žibintus, apgadino bamperį, priekines groteles, kairės ir deÅ¡inės pusės priekines dureles, gaubtÄ prie grotelių, kairės ir deÅ¡inės pusės priekinius sparnus, sulaužė gembes, tikėdamasis apgaulės bÅ«du gauti už neva draudiminį įvykį apskaičiuotÄ 2830,37 (su PVM) eurų draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo Lietuvos filialas, kilus įtarimų, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktÄ jį policijos komisariatÄ ir draudimo iÅ¡mokos nesumokėjo, tokiu bÅ«du pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ , Lietuvos filialui priklausantį 2830,37 (su PVM) eurų vertės turtÄ .

Å iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kai įsigijo automobilį BMW, tais laikais buvo Å¡is automobilis padidintos rizikos dėl vagysčių, todėl jį apdraudė Casco draudimu. 2015 m. rugpjūčio mėnesį kaltinamasis pranešė, kad pavogė automobilio veidrodėlius. Atvažiavo pareigÅ«nai užfiksavo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) jie užfiksavo pažeidimÄ .

Tada kaltinamasis nuvažiavo į servisÄ , suderino su (duomenys neskelbtini ) atidavė automobilį į servisÄ tvarkyti. Kai sutvarkė, A. S. atvažiavo paimti automobilio, pretenzijų neturėjo. Už automobilio remontÄ pagal suderintÄ sÄ matÄ buvo apmokėta, iÅ¡raÅ¡ytos faktÅ«ros, jam užfiksavo visa tai, duomenys neskelbtini jis atidavė sÄ skaitas. Buvo iÅ¡mokėta kaltinamajam mažesnė suma nei servise nustatyta, nes draudimas nuskaičiuoja frančizę, nusidėvėjimÄ . Vėliau įvyko antras įvykis, kieme automobilis buvo subraižytas, ten buvo apgadintos kelios detalės. Kaltinamasis nuvažiavo į draudimo bendrovę, kad jam paskaičiuotų patirtÄ Å¾alÄ , jam sumokėjo.

Ir po to atsitiko trečias nelaimingas 2015-10-29 įvykis dėl kurio dabar nagrinėjama baudžiamoji byla. Ä®vykio dienÄ kaltinamasis su žmona Žėručio gatvėje, eidamas pro automobilį pastebėjo, kad iÅ¡daužtas Å¡oninis durelių stiklas, nebuvo žibintų, pavogta vairo oro pagalvė, veidrodėliai pavogti, grotelės iÅ¡rautos. Kaltinamasis iÅ¡sikvietė policijÄ , atvažiavo pareigÅ«nai. Po to kaltinamasis paklausė pareigÅ«nų, ar gali stiklo Å¡ukes surinkti, pareigÅ«nai pasakė, kad gali.

Tuomet A. S. surinkęs Å¡ukes, nugabeno automobilį į saugomÄ aikÅ¡telę. Apie šį įvykį pranešė draudimui. Po kurio laiko susisiekė su juo ekspertas, susitarė dėl apžiÅ«ros. Po kiek laiko kaltinamasis nusprendė įstatyti automobilio langÄ . Lango remontÄ sutvarkė draudimo kompanija jis nieko nemokėjo. Vėliau servise, kai kaltinamasis norėjo toliau remontuoti automobilį, jam pranešė, kad jie nederino sÄ matos, nes dėl Å¡io įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas. Tada A.

S. nupirko komplektÄ veidrodėlių, du žibintus, du laikiklius, viskÄ pats nuvežė ir padėjo suremontuoti, kad pigiau kainuotų. Kai automobilį sutvarkė servise, kaltinamasis sumokėjo pinigus ir parodė draudime. Paklausė draudime, kodėl nesumokėta, tai draudime jam pasakė, kad dėl Å¡io įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas ir jie negali atlyginti žalos, kol vyksta tyrimas, todėl taip 3 metus ir neatlygino žalos. Automobilį kaltinamasis laikė namo kieme, kreipdavosi į draudimÄ , kai reikėdavo.

A. S. tam ir mokėjo Casco draudimÄ , kad vagystės atveju jam atlygintų žalÄ , o kiek kartų reikia kreiptis, tai visiems gi čia skirtingai bÅ«na, vienam užtenka vieno karto, o kitam 10 kartų reikia kreiptis. O dėl vagysčių, tai 2015 metais labai daug vogdavo bÅ«tent BMW detales, daug sulaužytų veidrodėlių bÅ«davo tuo metu, tÄ pripažino ir liudytojai. Kaltinamasis ir taip patirdavo nuostolių, gaudavo mažesnę pinigų sumÄ nei sÄ skaitoje. Jam privalo atlyginti žalÄ , nors ir vyksta ikiteisminis tyrimas.

A. S. nieko nedarė prieÅ¡ įstatymÄ . Dėl paskutinio įvykio su BMW, kur buvo iÅ¡daužti veidrodėliai, jis asmeniÅ¡kai negirdėjo, ar buvo tas garsas ar nebuvo, kai iÅ¡daužė BMW Å¡oninį langelį. K. E. atstovas pasakė, kad dėl vagystės iÅ¡ automobilio BMW vyksta tyrimas ir jie nieko negali padaryti. IÅ¡ pradžių kaltinamasis nežinojo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Tik vėliau jam paskambino pareigÅ«nai, paklausė kur automobilis. Tada automobilis buvo servise ir draudimo atstovai nuvykę nufotografavo, tuo ir pasibaigė viskas.

Praėję gal pusę ar daugiau metų po Å¡iuo įvykio, jam draudimo kompanijos darbuotojas N. M. pasakė, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ dėl žalos atlyginimo ir nebus jokių problemų su policijÄ . A. S. žino, kad N. M. buvęs pareigÅ«nas ir jis iniciavo ikiteisminį tyrimÄ dėl pasikėsinimo sukčiauti, nors A. S. nepadarė jokio nusikaltimo. N. M. gali daryti kÄ nori, bet taip neturi bÅ«ti. Kaltinamasis viskÄ tvarkingai rodydavo draudimo bendrovei. A. S. už savo pinigus padarė automobilio remontÄ , kadangi neturėjo kito pasirinkimo, nes bÅ«tų 4 metus laukęs pinigų, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.

Parduoti apgadintÄ automobilį irgi negalėjo. Kaltinamasis pats sutvarkė automobilį, turi visus čekius, sÄ skaitas. A. S. jokio nusikaltimo nepadarė ir apgaule įgyti draudimo bendrovės turto nenorėjo, o kad buvo vagiamos jo automobilio BMW detales, tai dėl to jis pats nukentėjo. L. N. M., parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje, žalos administravimo bendrovėje. KaltinamÄ jį pažįsta kaip jų klientÄ . Žino, kad baudžiamoji byla dėl 2015 metų įvykio, dėl BMW automobilio, v.n. (duomenys neskelbtini). 2015 metais liudytojas atėjo dirbti į bendrovės Žalų departamento tyrėjo pareigas, tyrė įtartinus įvykius, o iki tol ilgai dirbo kriminalinėje policijoje, tai darbas panaÅ¡us.

Kai gavo praneÅ¡imÄ apie minimÄ situacijÄ , tai jo kolega R. V. jį informavo, kad turi eilinę situacijÄ su A. S. ir jo automobiliu. Pasakė, kad dėl Å¡io kliento turėjo bendrovė ne vienÄ Ä¯tartinÄ Ä¯vykį, buvo bandyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet ikiteisminį tyrimÄ nutraukė. A. S. pranešė, kad prie savo motinos namo, esančio Žėručio gatvėje, aptiko, kad jo automobilis BMW apvogtas. Buvo iÅ¡daužtas vairuotojo durelių stiklas, pavogta oro pagalvė, žibintai, stiklas.

Kadangi jie A. S. jau žinojo, kai klientÄ kuris dažnai kreipėsi dėl įvairių įvykių, tai Å¡itam įvykiui ir A. S. skyrė daugiau dėmesio ir nuodugniai automobilį apžiÅ«rėjo. Po to R. V. gavo žalos bylÄ , pradėjo lyginti su kitais faktais, kurie buvo su tuo automobiliu, ir tapo panaÅ¡Å«s Å¡ie apgadinimai į kitus prieÅ¡ tai buvusius įvykius ir apgadinimas. Pavyzdžiui toks veidrodžių apgadinimas buvo ir rugpjūčio mėnesį. Tada dar papildomai padarė daug nuotraukų, kad bÅ«tų kaip palyginti žalÄ rugpjūčio mėnesio ir spalio mėnesio.

Visas jų skyrius apžiūrinėjo ir nusprendė, kad tai analogiški apgadinimai. Dėl šių priežasčių buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Kiek liudytojui žinoma, kelis kartus buvo tas tyrimas nutrauktas, tačiau bendrovė skundė, vėl atnaujino ir galiausiai baudžiamoji byla buvo perduota teismui. 2015 metų spalio mėnesio įvykis atitiko rugpjūčio pradžios įvykį, nes liko plastmasiniai korpusai, t. y. liekanos nuo veidrodžio ir tie lūžio kampai, jų akimis žiūrint, atitiko pilnai tiek vieno, tiek kito įvykio aplinkybes.

Rugpjūčio mėnesio įvykis, spalio įvykis ir dar buvo rugsėjo mėnesio įvykis ir kiekvienÄ mėnesį kaltinamasis kreipėsi dėl žalos. Rugsėjo mėnesį kaltinamasis kreipėsi, kad kėbulas buvo apibraižytas ir fotografuojant, natÅ«raliai, į tÄ nuotraukÄ pateko ir veidrodžiai, kurie buvo pastatyti nauji, o po mėnesio, jie vėl buvo nulaužti. Lūžio kampo atitikimÄ ant veidrodžių jie nustato iÅ¡ nuotraukų, visos žalos yra formuojamos kompiuteryje. Jie lygino dviejų įvykių nuotraukas ant monitoriaus ir neatrado skirtumų.

Kas yra neįprasta Å¡ioje byloje, tai kad per daug Å¡ių įvykių. Å ių modelių automobilių vagysčių daug, dabar yra bangos. Bet kas yra įdomu, kad kitose kompanijose irgi yra daug kreipimųsi dėl žalų, todėl draudimo bendrovės darbuotojų akimis, tai nėra natÅ«rali situacija. Ä® (duomenys neskelbtini) Vilniuje, liudytojas atvyko su policijos eksperte, kadangi pagal pareiÅ¡kimÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmenys draudžiasi nuo nelaimingų nutikimų rizikos, kuri gali įvykti.

Tai draudimo pareiga yra apmokėti žalÄ . Bet bÅ«na situacijų, kad žmonės sukuria tam tikrÄ Ä¯vykį, siekiant gauti pinigus, todėl liudytojas mano, kad Å¡i situacija įvyko nenatÅ«raliai. N. M. kaltinamajam, kaip buvęs policininkas, kitam buvusiam policininkui, siÅ«lė atsisakyti Å¡ios žalos, ir bendrovė niekur nesikreiptų. Draudimo bendrovė yra sukurta padėti žmonėms nelaimėse, o ne vaikščioti į teismus. Tai buvo geranoriÅ¡kas patarimas kaltinamajam. Liudytojo manymu, kaltinamasis vaikščiojo į bendrovę siekdamas „gauti atlyginimÄ â€œ.

Dvi trasologinės ekspertizės Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatė, kad tai du tokie patys korpusai, todėl abejoja, kad tie abu įvykiai teisėti. Dėl Å¡itų įtartinų įvykių su A. S. kreipėsi į 2014 metais, 2015 metais. Liudytojas atlikdamas savo pareigas, pagal draudimo įstatymÄ , privalo tikrinti informacijÄ , rinkti papildomus duomenis, tam, kad pripažintų įvykį draudžiamu. Todėl ir važiavo į aikÅ¡telę, kur stovėjo automobilis, padarė papildomas nuotraukas. Privati aikÅ¡telė yra ne kaltinamojo, o jei bÅ«tų kaltinamojo, tai jam bÅ«tų paskambinta.

Kaltinamajam nebuvo praneÅ¡ta, kad važiuoja apžiÅ«rėti automobilio, nes jis stovėjo vieÅ¡oje vietoje, ir ten visi gali užeiti ir apžiÅ«rėti iÅ¡oriÅ¡kai maÅ¡inÄ . Liudytojas su bendradarbiais lygino daug nuotraukų dviejų įvykių, ir jos sutapo. L. R. V. parodė, kad jis dirba Lietuva, Žalos administravimo ekspertu. Gavo A. S. žalos bylÄ , kuriÄ turėjo administruoti. Turėjo peržiÅ«rėti ankstesnius įvykius su tuo BMW automobiliu. Buvo atkreiptas dėmesys, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo veidrodėlių vagystė, ir spalio mėnesį vėl buvo vagystė tų veidrodėlių, ir apie tai buvo informuotas saugos vadybininkas N. M..

Nuvažiavo į saugomÄ aikÅ¡telę, kur buvo laikomas tas automobilis, padarė keletÄ nuotraukų ir kreipėsi į teisėsaugos organus, kad atliktų tyrimÄ . Su A. S. tai dažni atvejai. Tie įvykiai su kaltinamuoju beveik kas mėnesį kartojasi, todėl buvo atkreiptas ypatingas dėmesys ir pastebėti vagysčių sutapimai. Draudimo iÅ¡mokos nebuvo iÅ¡mokėtos. Pats A. S. daug kartų kreipdavosi į (duomenys neskelbtini) kreipdavosi ir jo žmona. Å iuo atveju automobilio savininkas buvo A. S., o pranešėjas A.

S.. Sutapimai buvo tokie, kai iÅ¡daužtas automobilio stiklas, pavogti veidrodėliai. Liudytojas pats buvo su N. M. nuvykęs į saugomÄ aikÅ¡telę, pasidarė nuotraukas. Juos domino tie pažeidimai, kurie buvo įvykio metu, spalio mėnesį, tai oro pagalvės vagystė, veidrodėlių vagystė, iÅ¡daužtas stiklas. Vėliau liudytojas administruodamas žalÄ , peržiÅ«rėjo nuotraukas ir pastebėjo, kad yra sutapimai tarp įvykių, t. y. kad veidrodėliai pavogti, nulaužimo vietos panaÅ¡ios su rugpjūčio mėnesio veidrodėlių lūžio linijomis.

R. V. draudime dirba nuo 2007 m., žalų ekspertu. Jo pareigos, tai nuostolių apskaičiavimas, žalų administravimas. Šiuo atveju išdaužta skylė automobilio stikle buvo nelabai didelė, tai sukėlė įtarimų. Kiek liudytojas žino, policija darė irgi nuotraukas aikštelėje, ji taip pat buvo informuota, kai vyko į aikštelę. Antro įvykio metu negalima buvo nulaužti tuo pačiu kampu veidrodėlius. Anksčiau irgi buvo kreiptasi dėl A. S. veiksmų į teisėsaugos institucijas.

L. V. P. parodė, kad jis dirba servise. Su juo buvo konsultuojamasi dėl Å¡iuo BMW, buvo iÅ¡kviestas policijoje į apklausÄ dėl oro pagalvės vagystės. Buvo atliktas eksperimentas dėl oro pagalvės išėmimo iÅ¡ BMW greičio. Tada liudytojas atsakė, kad žinant kaip tai daroma, įmanoma greitai iÅ¡imti oro pagalvę, reikia 4 mm strypelio, ji atÅ¡oksta ir po to iÅ¡siima. Gal pusės minutės užtenka iÅ¡imti pagalvę, kai žinai kaip tai daroma ir automobilis atrakintas. Dėl veidrodėlių liudytojas nepamena, lygtai nieko neklausinėjo pareigÅ«nai.

BMW X5 yra veidrodžio dalys, tai korpusas su laidais, varikliukas, stikliukas ir veidrodėlio dangtelis. Jeigu norint pavogti veidrodėlio korpusÄ , reikia atidaryti automobilio duris ir nuimti. Bet jeigu nėra tam laiko, tai galima paimti ir nulaužyti su rankomis. Jeigu 10 kartų lauÅ¡i toje pačioje vietoje, tai ar lÅ«Å¡ toje pačioje vietoje, liudytojas negali pasakyti, bet lūžta visada kaip taisyklė silpniausioje vietoje, kur susijungia veidrodėlis. IÅ¡oriÅ¡kai nuimti laužimo bÅ«du ir be įrankio galima.

Gabalas lieka prie durelių, o kita veidrodėlio dalis pavogiama. Originaliai jau nesujungsi ir tada lieka dėti naujÄ nepažeistÄ veidrodėlį. Ar įmanoma, kad veidrodėlis lūžtų tuo pačiu kampu per du įvykius, liudytojas negali pasakyti, bet veidrodėlis lūžta silpniausioje vietoje. Zona bus ta pati, tik gali kokiu centimetru į vienÄ , ar į kitÄ pusę lūžti. Nulaužti yra greičiau, nei iÅ¡imti veidrodėlį. Liudytoja A. S., parodė, kad Å¡iuo metu nelabai kÄ prisimena. Ä®vykio dienÄ ji su vyru nakvojo Žėručio g. 1, Vilniuje, automobilis BMW X5 stovėjo kieme.

Kaip savininkė ji jokios informacijos negavo. Vyras pasakojo, kad paskutinio įvykio metu buvo pavogti veidrodėliai, pavogta oro pagalvė, iÅ¡daužtas stiklas. Draudimas jiems nieko nesumokėjo, nes sakė, kad čia jie patys padarė. Čia ne lizingo automobilis, Casko draudimo dabar neturi. Å is automobilis buvo ne kartÄ apvogtas, apgadintas. Buvo pavogti veidrodėliai, langas iÅ¡daužtas. Bet to įvykio liudytoja nematė. Matė vėliau, kad automobilis buvo be lango iÅ¡ vairuotojo pusės. Dar ir prieÅ¡ tai buvo veidrodėliai pavogti.

Dėl žalų kreipė į bendrovę, gal kelis kartus, bet čia daugiau rūpinasi vyras. L. M. S. parodė, kad dirba žalų administratoriumi. Kadangi nuo šiuo įvykio praėjo daug laiko, paprašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos palaikė. Liudytojas parodė, kad jis dirbo draudimo bendrovėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. Jo pareigos buvo žalų administratorius, reikėjo apžiūrėti automobilį, užfiksuoti automobilio apgadinimus nuotraukose ir defektų akte.

Asmuo pateikęs apžiÅ«rai automobilį iÅ¡ pradžių bendrauja su vadybininkėmis, kuriuos užpildo defekto akte pranešėjo, savininko, automobilio, kuris buvo apgadintas duomenis kompiuteriu, po to defektų aktÄ perduoda žalos administratoriams. Bylas žalos administratoriai gauna eilės tvarka. Po to žalos administratoriai eina apžiÅ«rėti apžiÅ«rai pateiktÄ Â automobilį ir ant jo esančius defektus. Užfiksavus visus pažeidimus defektų akte, su defektų aktu supažindinamas asmuo pateikęs automobilį apžiÅ«rai, kuris pasiraÅ¡ytinai sutinka su defektu aktu.

Nuotraukos, kuriuose užfiksuoti pažeidimai saugomos bendrovės duomenų bazėje. Užfiksavę defektus byla perduodama ekspertams, kurie toliau administruoja žalÄ . Tiksliai negali pasakyti, bet kiek pamena vagystės atveju pinigai iÅ¡mokami automobilio savininkui arba servisui tik tuo atveju, jei yra pateikti dokumentai pagrindžiantys remonto iÅ¡laidas. Liudytojas nežino kokiu bÅ«du buvo atlyginta žala dėl automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-08-11 fiksuojant automobilio BMW X5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus nieko įtartino nepastebėjo, veidrodėliai buvo nulaužti standartiškai, kaip ir visų automobilių su tokias apgadinimais. Kliento reikalaujama parodyti po remonto automobilį, kad įsitikinti dėl atliktų remonto darbų, ar tai privaloma negali pasakyti, tiesiog buvo susiklosčiusi tokia praktika bendrovėje ypač vagysčių atvejais. Ar buvo pateiktas minėtas automobilis po remonto darbų, M. S. nežino. Visos automobilių apžiūros atliekamos pagal draudimo bendrovės nustatytas taisykles (2 t. b. l. 44) .

L. T. S. parodė, kad po 2015-08-11 įvykio A. S. pristatė į UAB (duomenys duomenys) automobilį BMW X5, valst. NR. (duomenys neskelbtini). Du kartus automobilis buvo atvarytas į remontÄ . Apgadinimai buvo panaÅ¡Å«s, abiem atvejais panaÅ¡ios detalės sulaužytos. Labiausiai laužomos maÅ¡inos 2015 metais, tai buvo BMW ir Mercedes. Kodėl nenorėjo draudimas apmokėti A. S. remontÄ , tai jis neaiÅ¡kino, sakė, kad kabinėjasi prie detalių. A. S. pats tvarkėsi automobilį. Detalių nuėmimo bÅ«das tiek pirmo, tiek antro atvejo metu, tai ne toks pats.

PirmÄ kartÄ buvo laužimo bÅ«du nuimti veidrodėliai, o antrÄ kartÄ kaip buvo nuimta, liudytojas nepamena. Tada A. S. buvo naujas klientas. Nurodė, kad buvo siųstos ir į draudimÄ nuotraukas, tačiau A. S. pats tvarkėsi automobilį iÅ¡ savo lėšų. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas palaikė. Parodė, kad po 2015-08-11 įvykio A. S. pristatė į UAB ( duomenys neskelbtini) automobilį BMW X5, valst. NR. (duomenys neskelbtini).

Automobilis buvo su veidrodžių laikikliais, bet be veidrodėlių stikliukų bei veidrodėlių stikliukų korpusų. Atliekant remonto darbus buvo nuimti veidrodėlių laikikliai be veidrodėlių stikliukų ir korpusu ir buvo uždėti kiti veidrodėliai. Veidrodėlių korpusai pritvirtinti prie durų rėmo. Ä® pakeistų veidrodėlių komplektÄ Â Ä¯eina veidrodėlių laikikliai, veidrodėlių stikliukai su korpusais. Ant veidrodėlių laikiklių po veidrodėlių stikliukų su korpusais nulaužymo pritvirtinti kitus veidrodėlių stikliukus su korpusais neįmanoma, todėl buvo atsukti veidrodėlių laikikliais.

Atsuktus veidrodėlių laikiklius sudėjo į automobilio BMW X5, valst Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę ir grÄ Å¾ino savininkui. Pakeisti veidrodėlių laikikliai nebuvo nauji, juos nupirko sÄ vartyne. GrÄ Å¾ino ne tik veidrodėlių laikiklius bet ir kitas nereikalingas detales. Kai kurias minėto automobilio detales, kurių jau nepanaudosi iÅ¡mėtė. Senas detales iÅ¡meta tik savininkui leidus arba kai jų jau ateity neįmanoma panaudoti. Veidrodėlių laikikliai restauravimui yra netinkami, tačiau jų neiÅ¡mėtė ir grÄ Å¾ino, nes minėtų detalių galėjo pareikalauti draudimas.

Buvo atvejų, kai draudimas pareikalaudavo senų detalių, o jos jau buvo iÅ¡mestos ir tada automobilių savininkams kildavo daug problemų. Taip pat buvo sutvarkyti kiti automobilio BMW X, valst,. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimai, tačiau kokie dabar negali įvardinti. Po 2015-10-29 įvykio A. S. vėl pateikė remontuoti automobilį BMW X5 , valst. (duomenys neskelbtini), tačiau jokie automobilio remonto darbai nebuvo atlikti, nes draudimas atsisakė iÅ¡mokėti pinigus. Pateiktas automobilis šį kartÄ buvo be veidrodėlių laikiklių, be veidrodėlių stikliukų ir be veidrodėlių stikliukų korpusų.

Veidrodėlių laikikliai buvo iÅ¡sukti, nebuvo veidrodėlių korpusų pritvirtintų ant lango. Remonto darbai nebuvo atlikti, tik buvo paskaičiuota sÄ mata. Automobilis apie du mėnesius stovėjo autoserviso aikÅ¡telėje ir per tuos du mėnesius A. S. pilnai jį sutvarkė. A. S. pats pirko detales automobiliui, o servisas tik atliko darbus. Kokius remonto darbus atliko jis nepamena ir negali pasakyti. A. S. taupė ant kiekvienos detalės, netgi pats prisuko veidrodėlius. Nežino iÅ¡ kur jis gavo veidrodėlių laikiklius su veidrodėlių stikliukais ir korpusais.

Pamena, kad šį kartÄ jis veidrodėlių nepirko ir nekeitė. A. S. už atliktus darbus atsiskaitydavo grynais. A. S. rinko kvitus už pirktas detales. Atlikus visus darbus A. S. buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita-faktÅ«ra, kuriÄ galės pateikti ikiteisminiam tyrimui (2 t., b. l. 8). Liudytojas E. B. parodė, kad tuo metu dirbo draudime, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nedirba. Dirbo su žalų atlyginimo po įvykių. Atsimena, kad buvo automobilis BMW, jis turėjo nemažai žalų, todėl dažnai atvykdavo, kolegos ir jis apžiÅ«rinėdavo.

KartÄ buvo subraižytas vinimi, po remonto atvykdavo parodyti, kad susitvarkė ir tada atvykdavo su nauju įvykiu. Po to vėl buvo įvykis kaip koks objektas bÅ«tų užkritęs, ir jis vėl atvykdavo po remonto. Jie automobilį po remonto nufotografuoja, pažiÅ«ri sistemoje ar atlyginta, ar turėjo kitų žalų. Å iuo atveju nebuvo atlyginta, iÅ¡mokos nebuvo iÅ¡mokėtos, o įvykiai buvo vis nauji ir nauji. Kiek liudytojas pamena, tai nebuvo transporto įvykiai gatvėje, tai trečiųjų asmenių piktavaliÅ¡ka veika, tokia kai subraižymai, užmetimai objekto.

Kita žala buvo kai apvogtas automobilis, bet čia ne liudytojo žalos byla, o D. M.. K. R. V. jam minėjo, kad šis automobilis dažnai patenka į įvykius, prašė būti dėmesingais, žiūrėti nuodugniai. bendrovė turėjo labai daug konfliktinių situacijų su klientais apskritai, o dėl šito automobilio BMW, tai dar nei viena žala nebuvo išmokėta, todėl jam kilo abejonių, kad vadovybė turi įtarimų, abejonių, todėl bylos buvo sustabdytos. A. S. kreipdavosi dėl išmokos pasinaudojęs Casco draudimu.

P. C. taisykles, asmuo turi teisę kreiptis į Casco, ir jų bendrovė regreso tvarka parašo ir atgauna išmokėtus pinigus. A. S. kiek kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kaltininkai nebuvo nustatyti. Bet reikia pranešti policijai, nes nepranešus policijai maksimali išmoka tik 1200 eurų, kad ir kiek tos žalos bebūtų. Dėl veidrodėlių liudytojas nepamena ar dėl šito BMW administravo. Iš automobilių BMW būdavo ir taip daug žalų, todėl nebuvo nieko ypatingai įtartino, nes populiari mašina.

P. C. taisykles, klientas turi parodyti automobilį po įvykio, bet ne visi žmonės to laikosi, todėl žalos buvo administruojamos sveiku protu. O dėl A. S., tai jis tvarkingai viskÄ pateikdavo. Kodėl neiÅ¡mokėdavo A. S. pinigų, liudytojui yra sudėtinga atsakyti, gal per dažnai kartojasi tie įvykiai. SÄ skaitų jie nereikalauja dėl remonto, nes draudimas mano, kad pagal faktÄ darbai yra atlikti. Savininkas turi dalyvauti automobilio apžiÅ«roje visada, nes reikia kėbulo VIN numerio, reikia raktelių, kad užfiksuoti kilometraÅ¾Ä pagal taisykles, nes tai vienas iÅ¡ kriterijų nustatyti rinkos vertę, jeigu transporto priemonė papuola į didelį įvykį.

Be savininko negalėjo apžiÅ«rėti to automobilio. Yra tik iÅ¡imtini atvejai, kai savininkas iÅ¡vykęs į kitÄ miestÄ , abipusiu susitarimu. Kartais galima nuvažiuoti ir padaryti apžiÅ«rÄ , kai pavyzdžiui žinai kėbulo numerį, kilometraÅ¾Ä , bet susiliejo nuotraukos. Tai per liudytojo praktikÄ buvo tokių papildomų apžiÅ«rų, ir savininko kviesti nebÅ«tina, tai dėl techninių dalykų. Liudytojas D. M. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) draudime, žalų administratoriumi.

Atsimena, kad apžiūrinėjo automobilį M. A. buvo išvažiuojamoji, Lazdynų mikrorajone. Buvo nufotografuojamas automobilis iš 4 pusių. Automobilyje BMW kiek liudytojas pamena buvo išdaužtas langas, buvo pavogti veidrodėliai. Visų aplinkybių šiuo metu liudytojas nepamena, kadangi įvykis buvo seniai, prašo pagarsinti jo parodymus. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaikė. D. M. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Jo pareigos buvo žalų administratorius. 2015-10-29 buvo užregistruotas įvykis dėl automobilio BMW X5 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), detalių vagystės. TÄ dienÄ liudytojas buvo atsakingas už iÅ¡važiuojamÄ sias apžiÅ«ras. PraneÅ¡imas apie įvykį buvo gautas telefonu ir pranešėjas A. S. prašė apžiÅ«rėti automobilį kuo skubiau, kadangi automobilis paliktas saugoti mokomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, adresu Architektų g. 55A, Vilniuje. Pagal gaunamus apžiÅ«rų kiekius vidutiniÅ¡kai automobilių apžiÅ«rÄ atliekama kelios dienos po gauto praneÅ¡imo apie įvykį.

Kadangi buvo gautas praÅ¡ymas kuo skubiau apžiÅ«rėti minėta automobilį liudytojas tÄ pačiÄ dienÄ , t.y 2015-10-29 nuvyko minėtu adresu apžiÅ«rėti automobilį. Automobilį apžiÅ«rėjo kartu su pranešėju A. S.. ApžiÅ«rÄ buvo atliekama pagal draudimo bendrovės nustatytus standartus, t.y bendrinės automobilio nuotraukos iÅ¡ keturių pusių, ridos parodymai, automobilio identifikavimo numeris ir automobilio atskirų dalių nuotraukos. Visi automobilio pažeidimai buvo užfiksuoti 2015-09-29 transporto-priemonės apžiÅ«ros akte, taip pat padarytos visos nuotraukos pažeistų automobilio dalių, kuriuos nurodė pranešėjas.

Defekto akto su savimi liudytojas neturėjo, todėl defektų aktas buvo užpildytas grįžus į ofisÄ . Žalų administratoriai apžiÅ«ri automobilius kartu su savininku ar savininko įgaliotais asmenimis, Å¡iuo atveju buvo pranešėjas. Po apžiÅ«ros šį žalos bylÄ buvo perduota žalos ekspertui R. V., kuris toliau atliko visus nuostolių derinimo klausimus. Automobiliai po atliktų remonto darbų pateikiami papildomai apžiÅ«rai, atsižvelgiant į draudimo sutarties sÄ lygas ir reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«na skirtingos sÄ lygos.

Liudytojas nežino ar po atliktų remonto darbu automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas papildomai apžiÅ«rai, nes (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje 2015-11-06 buvo liudytojo paskutinė darbo diena. Kas derino 2015-11-06 UAB 2015-11-06 sÄ matÄ liudytojas nežinau. Jei po atliktų remonto darbų automobilio savininkas pateikia automobilį papildomai apžiÅ«rai, užfiksuojama ar buvusios pažeistos detalės yra atstatytos, sutvarkytos. Kiek pamena papildomas aktas dėl sutvarkytų automobilio detalių nesuraÅ¡omas (2 t., b. l. 39). Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus m. 5PK tyrėjos D. R. 2017-04-11 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad dirbant su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-60685-15 nustatyta, kad 2015-08-11 transporto priemonės apžiÅ«ros-defektų akte užfiksuoti automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti 2015-08-09 vagystės metu pažeidimai, taip pat padarytos pavogtų detalių ir pažeidimų nuotraukos. 2015-08-19 draudimo bendrovė gavo iÅ¡ autoserviso UAB remonto darbų sÄ matÄ Nr. 0001960, kuriÄ patikrinus draudimo bendrovė suderino remonto darbus su autoservisu, t. y 2015-08-24 iÅ¡rašė suderintÄ remonto darbų (žalos) sÄ matÄ Nr. 496685-085.

Pagal suderintÄ remonto darbų sÄ matÄ Nr. 496685-085 autoservisas atliko remonto darbus ir 2015-08-31 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Serija AU Nr. 32, kuriÄ pateikė draudimo bendrovei. Po atliktų remonto darbų 2015-09-01 automobilis buvo pateiktas apžiÅ«rai. Pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija AU Nr. 32 draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo pinigus automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, kuris sumokėjo autoservisui (draudimo bendrovei buvo pateiktas 2015-08-31 kasos pajamų orderio kvitas Serija AU Nr. 24).

Pažeidimai padaryti 2015-09-07 įvykio metu užfiksuoti transporto priemonės apžiÅ«ros-defektų akte ir nuotraukose. Asmuo pateikęs automobilį pageidavo dėl minėto įvykio gauti piniginę iÅ¡mokÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nei autoservisas, nei asmuo neprivalo pateikti remontÄ Ä¯rodančių dokumentų (remonto darbų sÄ matos, sÄ skaitos-faktÅ«ros). Neprivaloma po atliktų darbų pateikti automobilio apžiÅ«rai, tačiau automobilis savo iniciatyva buvo pateiktas draudimo bendrovei apžiÅ«rėti.

Pažeidimai padaryti 2015-10-29 įvykio metu užfiksuoti transporto priemonės apžiÅ«ros-defektų akte ir nuotraukose. Draudimo bendrovė dėl minėto įvykio gavo iÅ¡ autoserviso UAB (duomenys neskelbtini) 2015-11-06 remonto darbų sÄ matÄ Nr. au0002, kuriÄ draudimo bendrovė su autoservisu nederino ir pranešė autoservisui, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl suderinta remonto darbų sÄ mata nebuvo iÅ¡raÅ¡yta (2 t., b. l. 45). 2016-01-18 specialisto iÅ¡vadoje Nr. Nr. 1-16 nurodyta, kad veidrodėlio laikiklio defektai, kurie buvo pateikti draudimui nuo 2015-10-28, 21.00 val., iki 2015-10-29, 04.50 val., vagystės yra identiÅ¡ki, kaip ir pateikti po 2015-08-09 vagystės (2 t., b. l. 64-68). 2016-04-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1620)-IS1-2036 nurodyta, kad automobilio BMW X5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuotos oro pagalvės identifikaciniai žymėjimai yra sunaikinti. Šiuo atveju nustatyti į kokį automobilį gamykloje buvo sumontuota tyrimui pateikto automobilio vairuotojo oro pagalvė nėra galimybės (2 t., b. l. 84-85).  2016-03-19 specialisto išvadoje Nr. 2-16 nurodyti lango skylės matmenys, padarytos nuo 2015-10-28, 21.00 val., iki 2015-10-29, 04.50 val., vagystės metu (2 t., b. l. 72-80).  2016-03-23 atlikta automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (2 t., b. l. 15-17). 2016-06-14 atliktas eksperimentas, kurio metu UAB „K.

A.“ darbuotojai per kartone esančiÄ skylę, imitavusiÄ Ä¯vykio metu lange buvusiÄ skylę, iÅ¡montavo oro pagalvę prisilietus prie skylės kraÅ¡tų su drabužiais (2 t., b. l. 34-37). Specialisto S. B. paaiÅ¡kinimų protokole užfiksuota, kad automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodžio korpuso dalies lūžio linija 2015-08-29 ir 2015-10-29 yra identiÅ¡ka. Sutapimai nustatyti pagal konfigÅ«racijÄ , lūžio linijos korpuso įtrÅ«kimÄ , atidalinto pavirÅ¡iaus grublėtumÄ , lūžio linijos pakėlimo formÄ .

Nustatyti pažeidimų atstÅ«mus, matmenis, nėra galimybės, kadangi 2015-08-29 ir 2015-10-29 užfiksuoti vaizdai padaryti pažeidžiant kriminalistinės fotografijos taisykles. Pagal pateiktas nuotraukas negalima pasakyti kokiais įrankiais buvo padaryti pažeidimai, todėl negalima pasakyti ar jie padaryti vienu įrankiu (2 t., b. l. 87-90). 2017-08-31 Lietuvos teismo ekspertizės centrui paskirta užduotis Nr. 10-S-137839 atlikti trasologinį tyrimÄ užduodant atsakymus užduodant Å¡iuos klausimus: 1.

Ar automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių veidrodėlių laikikliai nulaužti 2015-08-09 ir 2015-10-29 yra identiški? 2. Ar iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų atstūmus? 3. Ar iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų tarpusavio išsidėstymų atstūmus? 4. Ar iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų matmenis? 5.

Ar iÅ¡ ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų formÄ ? 6. Ar automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužtos veidrodžio korpuso dalies lūžio linija 2015-08-29 ir 2015-10-29 yra identiÅ¡ka? 7. Ar iÅ¡ ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų kitus sutampančius požymius? 8. Ar tokiu pačiu įrankiu galima padaryti tokius pačius pažeidimus? (2 t., b. l. 91). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-01-25 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1785(17), nurodyta, kad:

1. Nulaužtas automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio veidrodėlio laikiklis, užfiksuotas nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių yra tas pats. Nulaužtas automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo veidrodėlio laikiklis, užfiksuotas nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių yra tas pats.

2. Iš tyrimui pateiktų nuotraukų negalima nustatyti 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių nuotraukose užfiksuotų pažeidimų atstumų matmenų, pažeidimų tarpusavio išsidėstymų atstumų matmenų ir pažeidimų matmenų.

3. Iš tyrimui pateiktų nuotraukų negalima nustatyti 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių nuotraukose užfiksuotų pažeidimų atstumų matmenų, pažeidimų tarpusavio išsidėstymų atstumų matmenų ir pažeidimų matmenų.

4. Iš tyrimui pateiktų nuotraukų negalima nustatyti 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių nuotraukose užfiksuotų pažeidimų atstumų matmenų, pažeidimų tarpusavio išsidėstymų atstumų matmenų ir pažeidimų matmenų.

5. Transporto trasologinis identifikacinis tyrimas atliktas pagal tyrimui pateiktoje medžiagoje esančius užfiksuotus faktinius duomenis, t. y. gretinant pėdsakus ant objektų, taip pat vertinant jų apimtį ir pobÅ«dį, lokalizacijÄ , formÄ , kuri užfiksuota 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių nuotraukose.

6. Nulaužtas automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio veidrodėlio laikiklis, užfiksuotas nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių yra tas pats, tuo pačiu dešinio veidrodėlio atidalinimo linijos, užfiksuotos nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių, yra tos pačios. Nulaužtas automobilio „BMW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo veidrodėlio laikiklis, užfiksuotas nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių yra tas pats, tuo pačiu kairiojo veidrodėlio atidalinimo linijos, užfiksuotos nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių, yra tos pačios.

7. Lyginant nuotraukose po 2015-08-11 užfiksuotus dešinio veidrodėlio laikiklio vaizdus ir nuotraukose po 2015-10-29 užfiksuotus dešinio veidrodėlio laikiklio vaizdus nustatyta, kad nuotraukose užfiksuotų veidrodėlių laikikliai yra vienodos konstrukcijos, vienodo atidalinimo būdo, vienodo pažeistų elementų tarpusavio išdėstymo, sutampa ant jų užsifiksavusių pėdsakų lokalizacija, jų išsidėstymų tarpusavyje, formomis, kontūrais, atidalinimo linijų vingiuotumu, jų paviršių grublėtumu.

Lyginant nuotraukose po 2015-08-11 užfiksuotus kairiojo veidrodėlio laikiklio vaizdus ir nuotraukose po 2015-10-29 užfiksuotus kairiojo veidrodėlio laikiklio vaizdus nustatyta, kad nuotraukose užfiksuotų veidrodėlių laikikliai yra vienodos konstrukcijos, vienodo atidalinimo būdo, vienodo pažeistų elementų tarpusavio išdėstymo, sutampa ant jų užsifiksavusių pėdsakų lokalizacija, jų išsidėstymų tarpusavyje, formomis, kontūrais, atidalinimo linijų vingiuotumu, jų paviršių grublėtumu. 8.

Nėra galimybės atsakyti į klausimÄ ar tokiu pačiu įrankiu galima padaryti tokius pačius pažeidimus (žr. tyrimÄ ) (2 t., b. l. 93-100). Dėl A. S. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis LR BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato LR BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus. Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį.

Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Pagal LR BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis, yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis inter alia turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo bÅ«das; apgaulė gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Å ioje byloje A. S. kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino apgaule įgyti savo naudai svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent tuo, kad 2015-10-29, apie 09.39 val., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , kreipėsi į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pateikė melagingÄ praneÅ¡imÄ apie vagystę, įvykusiÄ laikotarpiu nuo 2015-10-28, 21.00 val., iki 2015-10-29, 04.50 val., Vilniuje, kuriÄ imitavo ir kurios metu iÅ¡daužęs priklausančio A.

S. automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį kairės pusės stiklÄ išėmė vairuotojo saugos pagalvę, nuėmė kairės ir deÅ¡inės pusės veidrodėlius bei priekinius žibintus, apgadino bamperį, priekines groteles, kairės ir deÅ¡inės pusės priekines dureles, gaubtÄ prie grotelių, kairės ir deÅ¡inės pusės priekinius sparnus, sulaužė gembes, tikėdamasis apgaulės bÅ«du gauti už neva draudiminį įvykį apskaičiuotÄ 2830,37 (su PVM) eurų draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo Lietuvos filialas, kilus įtarimų, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktÄ jį policijos komisariatÄ ir draudimo iÅ¡mokos nesumokėjo, tokiu bÅ«du pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ , (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui priklausantį 2830,37 (su PVM) eurų vertės turtÄ .

Teismas pažymi, kad tam, kad nustatyti sukčiavimÄ baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytas kaltinamo asmens kaltės turinys, kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobÅ«dį, Å¡iuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tyčia. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo arba jos panaikinimo bÅ«das. Apgaulė, tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo nagrinėjimu metu A. S. savo kaltę, jog jis turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , kreipėsi į draudimo bendrovę „E. I. SE“ Lietuvos filialÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir pateikė melagingÄ praneÅ¡imÄ apie vagystę, taip tikėdamasis apgaulės bÅ«du gauti už neva draudiminį įvykį apskaičiuotÄ 2830,37 eurų draudimo iÅ¡mokÄ , kategoriÅ¡kai neigė. Nurodė, kad į draudimo bendrovę kreipdavosi tik atsitikus draudiminiam įvykiui.

Teismas iÅ¡analizavęs teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ vertina, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad A. S. kreipėsi į draudimo bendrovę veikdamas iÅ¡ankstine apgaule ir tokiu bÅ«du tikėdamasis gauti turtinę naudÄ , t. y. draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ pačio „Ergo“ pareiÅ¡kimo akivaizdu, kad draudimo bendrovei „Ergo“ įtarimÄ sukėlė tai, kad A. S. į draudimo bendrovę kreipėsi ne pirmÄ kartÄ , be to akcentavo, kad prieÅ¡ tai buvo kreiptasi į juos 2015-08-09, kai buvo iÅ¡mokėta 1208,27 eurų žalos suma.

Be to, nuo 2013-06-16 iki 2015 m. spalio pabaigos „Ergo“ bendrovėje gauta 10 praneÅ¡imų apie įvairaus pobÅ«džio žalas, kuriuose figuruoja A. S., jo žmona A. S., ar motina L. S. (1 t., b. l. 1). Vėlgi dažnas kreipimasis į draudimo įmones dėl žalos dar nepatvirtina sukčiavimo buvimo kaltinamojo A. S. veiksmuose. Teismas pripažįsta, kad vienintelė aplinkybė iÅ¡ kurios gali bÅ«ti daroma prielaida, kad A. S. galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tai, kad tiek 2015-08-09, tiek 2015-10-29 įvykio metu sutampa veidrodėlių lūžio kampas.

Liudytoju apklaustas V. P. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) servise paaiškino, kad tokios pačios veidrodėlių laužimo linijos neturėtų būti. Tačiau tokie liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad veidrodėlius nulaužė būtent A. S.. Kita vertus, byloje visi apklausti liudytojai, tame tarpe ir draudimo bendrovės atstovai patvirtino, kad 2015 metais labiausiai buvo vagiami automobilių BMW ir Mercedes detalės. Dėl šių aplinkybių, galima logiškai manyti, kad vagys, kurie vogdavo BMW veidrodėlius, nulauždavo jas toje vietoje, kurioje jie lengviausiai lūžta ir jie apie tai žinojo, todėl ir veidrodėlių lūžio kampas ir laužimo linijos buvo vienodos.

Teismas nepritaria teisiamojo posėdžio metu draudimo bendrovės liudytojams teisiamojo posėdžio metu iÅ¡sakytiems teiginiams, kad A. S. jie pažinojo, kaip klientÄ kuris dažnai kreipdavosi dėl įvairių įvykių, todėl Å¡itam įvykiui A. S. skyrė daugiau dėmesio ir nuodugniai automobilį apžiÅ«rėjo. Po to R. V. gavo žalos bylÄ , pradėjo lyginti su kitais faktais, kurie buvo su tuo automobiliu, ir tapo panaÅ¡Å«s Å¡ie apgadinimai į kitus prieÅ¡ tai buvusius įvykius ir apgadinimus, todėl kilus įtarimams, kad kaltinamasis gali sukčiauti, jie kreipėsį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės, kad A. S. dažnai kreipėsi dėl draudiminių įvykių ir kad 2015-10-29 automobilio apgadinimai buvo panaÅ¡Å«s į kitus prieÅ¡ tai buvusius apgadinimus, niekaip nepatvirtina fakto, kad A. S. įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. B. dirbęs Ergo draudime parodė, kad A. S. buvo kreipęsis dėl iÅ¡mokos pasinaudojęs Casco draudimu. P. C. taisykles, asmuo turi teisę kreiptis į Casco, ir jų bendrovė regreso tvarka paraÅ¡o ir atgauna iÅ¡mokėtus pinigus.

A. S. kiek kreipėsi į Ergo, kaltininkai nebuvo nustatyti. P. C. taisykles, klientas turi parodyti automobilį po įvykio, bet ne visi žmonės to laikosi. Todėl žalos administruojamas sveiku protu. O dėl A. S., tai jis tvarkingai viskÄ pateikdavo, po remonto automobilį parodydavo. Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, nėra pagrindo manyti, kad A. S. ir šį kartÄ imitavo draudiminį įvykį. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje tęsėsi daugiau kaip 3 metus, buvo pradėtas 2015-11-02, o byla perduota teismui tik 2018-11-08.

Ikiteisminis tyrimas 3 kartus buvo nutraukiamas bei 3 kartus buvo naikinami nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir tik po to buvo nutarta suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti teismui. Å ios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ patiems tyrėjams ir prokurorams nė kartÄ kildavo abejonių, kad A. S. įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Ä®vertinus kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, specialistų iÅ¡vadas bei kitus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismo vertimu, byloje nesurinkta jokių įrodymų arba kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, kad A. S. kreipdamasis į „Ergo“ draudimo bendrovę turėjo tikslÄ apgaulę gauti svetimÄ turtÄ - draudimo iÅ¡mokÄ , dėl ko įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, A. S. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl kardomųjų priemonių. Kardomoji priemonė byloje nebuvo paskirta. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu n u s p r e n d ž i a : A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Kardomoji priemonė kaltinamajam A. S. nepaskirta ir Å¡ioje proceso stadijoje skirti netikslinga.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski