2020-10-28 Nr. AB-20146-3-64-3-01926-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-704-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01926-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. P., žemės ūkio bendrovei „AUGA Žadžiūnai“ dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakymą Nr. SG-647 (toliau – ir Atsakymas), išskyrus įpareigojimą statinių naudotojui paskirti ar pasamdyti statinio techninį prižiūrėtoją, ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punktą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, pabrėžė, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. Teismas rėmėsi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas, įvertinęs Administracijos Atsakymo turinį, sprendė, kad atsakovas šiuo raštu informavo pareiškėją, jog pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. liepos 23 d. raštą Nr. 2D-9953 buvo atliktas statinių (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūros patikrinimas ir surašyti statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktai bei statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai. Taip pat pareiškėjui nurodyta, kas buvo nustatyta atlikto patikrinimo metu, bei kad apie patikrinimo rezultatus informuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo skundžiamas Administracijos Atsakymas yra informacinio pobūdžio, juo suteikiama informacija pareiškėjui apie atliktus patikrinimus (kurie buvo atlikti pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, o ne pagal pareiškėjo pareiškimą), šis dokumentas pats savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjui skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis.

Pasisakydamas dėl antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punktą, teismas pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Teismas pabrėžė, kad kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės apgynimo gali tik tas asmuo, kurio atžvilgiu viešojo administravimo institucija neatliko tam tikrų veiksmų ar vilkina juos atlikti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimu dėl galimai savavališkų statybos veiksmų kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Inspekcija). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos atsakymu į minėtą pareiškėjo pranešimą, dėl jo panaikinimo kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimu V.

P. skundas ir jo patikslinimas atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims žemės ūkio bendrovei „AUGA Žadžiūnai”, R. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo patenkintas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 2D-6219-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą” buvo panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V.

P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą „Pranešimą apie savavališką statybą”. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus Klaipėdos rūmų sprendimą nepakeistą, jis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 15 dieną. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nustatė, kad pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą „Pranešimą apie savavališką statybą”, įskaitant jo II dalies 4 punktą, įpareigotas išnagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Šiuo atveju pareiškėjas į Administraciją nei su 2014 m. gegužės 26 d. pranešimu „Pranešimą apie savavališką statybą”, nei su kitu raštu dėl šiame pranešime dėstomų klausimų nesikreipė.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pirmu skundo reikalavimu prašo panaikinti informacinio pobūdžio raštą, o dėl antro skundo reikalavimo į atsakovą (dėl jo pareiškimo II dalies 4 punkto išnagrinėjimo) nėra kreipęsis, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas paaiškina, kad dar 2014 m. gegužės 26 d. pranešimu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrių dėl galimai savavališkos statybos, teismai kelis kartus įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą. Inspekcija iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą ir priėmė 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 2D-100389947, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad Inspekcijai nėra priskirta vykdyti naudojamų pastatų priežiūrą, nes ją atlieka Administracija, todėl skundo II dalis dėl Garažo-dirbtuvių ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimų, ar šie statiniai tinkami naudoti, ar šių statinių būklė nekelia pavojaus kitiems asmenims, ar statinių naudotojai vykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, buvo persiųsta nagrinėti pagal kompetenciją Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir paprašyta apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Pareiškėjas daro išvadą, kad nebeturėjo atskirai kreiptis į atsakovą dėl 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punkto nagrinėjimo, o teismo atsisakymas priimti skundą užkerta kelią pareiškėjui teisminiu būdu toliau ginti savo pažeistas teises. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo nustatyti papildomą terminą trūkumams pašalinti ir suteikti pareiškėjui galimybę pateikti papildomus įrodymus.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad Atsakymas yra administracinis sprendimas, juo buvo išnagrinėtas suinteresuoto subjekto kreipimasis, kaip įpareigoja Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis, todėl Atsakymas nėra tik informacinio pobūdžio dokumentas, jo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo skundą turi patikrinti teismas. Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra gavęs jokio kito dokumento, kuriame būtų pateikiamas atsakymas į jo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punkte keliamą reikalavimą. Atsakymas yra vienintelis teisės aktas, kuriuo, nors ir netinkamai, buvo išspręstas pareiškėjo prašymas, todėl jis yra administracinis sprendimas, kuris privalėjo atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėjas paaiškina, kad, atsakovui iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punktą, atsakovas galimai nustatys, kad statinių būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir aplinkiniam turtui, bei atitinkamai įpareigos statinių savininką imtis veiksmų šiam pavojui pašalinti. Pareiškėjas daro išvadą, kad, kol atsakovas tinkamai neišnagrinėjo jo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punkto, tol teisėti pareiškėjo interesai nebus apginti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai jau ne kartą konstatavo pareiškėjo materialinį suinteresuotumą tinkamu jo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo išnagrinėjimu. Pareiškėjo manymu, tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Atsakymo priėmimo pagrindus ir ar Atsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies kontekste, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-642-261/2020).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3857-520/2020, kuria buvo paliktas nepakeistas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo V. P. skundas ir panaikintas atsakovo Inspekcijos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 2D-6219-(19.2) bei atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą. Vykdydamas minėtą teismo sprendimą Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė V. P. atsakymą, kuriame, be kita ko, informavo, jog 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. 2D-9953 persiuntė V. P. skundo II dalį nagrinėti pagal kompetenciją Administracijai, kurios paprašė apie priimtą sprendimą informuoti V. P.. Kaip matyti, pareiškėjo siekiamas apskųsti Administracijos Atsakymas būtent ir yra Administracijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus V. P. 2014 m. gegužės 26 d. skundo II dalį. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui išdėstė argumentus, patvirtinančius jo nesutikimą su skundžiamu Atsakymu, be to, prašė ne tik panaikinti Atsakymo dalį, bet ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies 4 punktą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Atsakymu suteikiama informacija pareiškėjui apie atliktus patikrinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad patikrinimai buvo atlikti pagal Inspekcijos raštą, o ne pagal pareiškėjo pranešimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą, kurio II dalies nagrinėjimo metu Administracija ir atliko veiksmus, nurodytus Atsakyme, teikė kaip žemės sklypo, ant kurio stovi Administracijos tikrinti statiniai, savininkas. Ši aplinkybė papildomai patvirtina pareiškėjo suinteresuotumą jo 2014 m. gegužės 26 d. skundo II dalies išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius aptartai situacijai skundo priėmimo stadijoje negalima vienareikšmiškai vertinti, kad skundžiamas Atsakymas yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs, jog dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus, į teismą pareiškėjas gali kreiptis tada, kai tarp jo ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti, neatsižvelgė į tai, jog Inspekcija perdavė pareiškėjo pranešimo dalį nagrinėti Administracijai. Inspekcijai perdavus pareiškėjo pranešimo dalies nagrinėjimą Administracijai, nebuvo reikalinga pareiškėjui papildomai kreiptis į Administraciją dėl to paties klausimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir šioje dalyje.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius