8d3f2c9e-23fc-4732-b853-9e214dc0d2cd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                   Â

Civilinė byla Nr. 2A-597/2010

                                                          Â

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.8;

                                                                                    24;

43.2; 56; 121.21 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovės atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, atsakovėms Irenai D. N., V. S., L. U., K. P. ir jų atstovams advokatui Algimantui Kolpertui, advokatui Raimundui Lideikai, viešame

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių K. P., L. U., I. D. N. ir V.

S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio

24 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-926-212/2009 pagal ieškovės A. K. K. ieškinį atsakovėms K. P., L. U., I. D. N., V. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, paveldėto turto priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Trečiasis asmuo byloje Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. I. K..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ieškovės A. K. K. atstovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. liepos 19 d. ir liepos 29 d. pinigų dovanojimo sandorius, sudarytus A. K. K. vardu atstovaujant S. S.: dėl

16 000 Lt dovanojimo I. D. N., dėl 40 000 Lt dovanojimo K. P., dėl 40 000 Lt dovanojimo L. U., dėl 35 000 Lt dovanojimo K. P., dėl 20 000 Lt dovanojimo L. U., dėl 20 000 Lt dovanojimo V. S. bei pritaikyti restitucijÄ ; panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, iÅ¡duotus 2009 m. sausio 8 d. L. U. ir K. P., dėl ½

lėšų, buvusių AB banko „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“ AB) Panevėžio skyriaus tam

tikrose sÄ skaitose paveldėjimo; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių L.

U. ir K. P. po 262 477,77 Lt kaip nepagrįstai paveldėtÄ turtÄ ; priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad S. S. nuo 2007 m. balandžio 24 d. buvo įgaliota tvarkyti visus ieÅ¡kovės A. K. K. reikalus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į motinos J. M. (K.) valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovė su įgaliotine bendraudavo telefonu ir laiÅ¡kais, ja visiÅ¡kai pasitikėjo. VisÄ atstovavimo laikotarpį įgaliotinė teigė, kad piniginė kompensacija už valstybės iÅ¡perkamÄ iÅ¡likusį gyvenamÄ jį namÄ Kaune sudarys nedidelę sumÄ , kuri dar tikslinama. Bendravimas su įgaliotine nutrÅ«ko 2008 metais, o 2009 m. vasario mėnesio antroje pusėje ieÅ¡kovė iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkÅ«rimo skyriaus

gavo pažymÄ dėl kompensacijos už turėtÄ nuosavybę iÅ¡mokėjimo. Taip ieÅ¡kovė sužinojo,

kad įgaliotinė nuslėpė nuo jos svarbų faktÄ , jog Kauno miesto savivaldybės administracija už negrÄ Å¾intÄ namÄ dar 2008 metais iÅ¡mokėjo 715 000 Lt dydžio kompensacijÄ . Patikrinus ieÅ¡kovės asmeninę banko sÄ skaitÄ paaiÅ¡kėjo, jog Å¡i tuščia, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi teisinės pagalbos į advokatus, kurie jos

pavedimu surinko visÄ svarbiÄ informacijÄ apie jai skirtÄ ir įgaliotinės S. S. pasisavintÄ 715 000 Lt kompensacijÄ . IeÅ¡kovė taip pat

sužinojo, kad S. S. 2008 m. rugsėjo 13 d. mirė, tačiau apie jos mirtį ieÅ¡kovei niekas nepranešė. Gavus papildomus dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad įgaliotinė S. S. gautÄ kompensacijÄ iÅ¡dalino savo artimiems giminaičiams: dovanojo 16 000 Lt seseriai I. D. N.,

75 000 Lt anÅ«kei K. P., 60 000 Lt dukrai L. U., 20 000 Lt anÅ«kei V. S., likusiÄ 524 955,55 Lt sumÄ pervedė į savo banko sÄ skaitÄ ir Å¡iuos pinigus po jos mirties lygiomis dalimis paveldėjo atsakovės L. U. bei K. P.. IeÅ¡kinyje teigiama, kad S. S. eikvojo ieÅ¡kovės lėšas, gautas iÅ¡mokėjus kompensacijÄ už nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , jas perleisdama savo artimiems giminaičiams bei pasiimdama sau. Tokie S. S. veiksmai neatitinka ieÅ¡kovės interesų ir valios, atlikti virÅ¡ijant suteiktus įgaliojimus. Ä®galiojimas buvo suteiktas disponuoti sÄ skaita ir joje esančiomis lėšomis ieÅ¡kovės interesais, todėl lėšos galėjo bÅ«ti naudojamos tiktai ieÅ¡kovės interesais ir jos vardu. IeÅ¡kovės iÅ¡duotas įgaliojimas nereiÅ¡kė jos valios dovanoti įgaliotinės artimiesiems giminaičiams lėšas, gautas kaip kompensacijÄ už iki nacionalizacijos turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡duotas įgaliojimas buvo tikslinis, skirtas tam, kad įgaliotinė veiktų ieÅ¡kovės interesais, ieÅ¡kovės vardu sukurtų teises ir pareigas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Ä®galiotinė akivaizdžiai virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Be to, įgaliotinė nė karto neatsiskaitė

už savo veiklÄ , neinformavo, kÄ gavo vykdydama pavedimÄ . Mirus įgaliotinei S. S., 2007 m. balandžio 24 d. iÅ¡duotas įgaliojimas

pasibaigė. Ä®galiotinės įpėdiniai privalėjo informuoti ieÅ¡kovę apie atstovės mirties faktÄ , grÄ Å¾inti įgaliojimÄ bei visa tai, kÄ Ä¯galiotinė buvo gavusi vykdydama pavedimÄ . 524 955,55 Lt suma buvo ieÅ¡kovės nuosavybė, o mirus įgaliotinei S. S. Å¡ie pinigai negalėjo bÅ«ti paveldėti

įgaliotinės įpėdinių, todėl naikintini paveldėjimo teisės liudijimai, išduoti atsakovėms

L. U. ir K. P.. Â

Ieškovės A. K. K. atstovas atskiru

pareiÅ¡kimu taip pat prašė pratęsti 3 mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl paveldėto

turto S. S. įpėdinėms K. P. ir L. U.. PareiÅ¡kime nurodyta, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį įpėdiniams dėl paveldėto turto praleido dėl svarbių, pateisinamų ir objektyviai susiklosčiusių priežasčių, kurias lėmė aplinkybės, susijusios su ginčo sudėtingumu, ginčo aplinkybių aiÅ¡kinimosi bÅ«tinybe, ieÅ¡kovės gyvenimu JAV, o tai lėmė papildomÄ sugaiÅ¡imÄ derinant jos ir atstovų pozicijas. IeÅ¡kovės ir jos atstovų veiksmai pagrindžia iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė, sužinojusi apie savo teisių pažeidimÄ , elgėsi rÅ«pestingai ir apdairiai, laiku naudojosi įstatymo nustatytomis priemonėmis ir galimybėmis apginti pažeistas teises, todėl pripažintina, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis turi bÅ«ti pratęstas.

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas A. K. K. pratęsė terminÄ pareikÅ¡ti

ieškinį įpėdinėms K. P. ir L. U. dėl S. S., mirusios 2008 m. rugsėjo 13 d., paveldėto turto,

pripažino negaliojančiais sandorius, sudarytus S. S. veikiant pagal A. K. K. įgaliojimÄ : 2008 m. liepos 19 d. 16 000 Lt pervedimÄ I. D. N. į banko sÄ skaitÄ , 2008 m. liepos 19 d.

40 000 Lt pervedimÄ K. P. į banko sÄ skaitÄ , 2008 m. liepos

19 d. 40 000 Lt pervedimÄ L. U. į banko sÄ skaitÄ , 2008 m. liepos 29 d. 20 000 Lt pervedimÄ L. U. į banko sÄ skaitÄ , 2008 m. liepos 29 d. 35 000 Lt pervedimÄ K. P. į banko sÄ skaitÄ , 2008 m. liepos 29 d. 20 000 Lt pervedimÄ V. S. į

banko sÄ skaitÄ ; panaikino paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , iÅ¡duoto 2009 m. sausio 18 d. L. U., dalį dėl ½ piniginių indėlių/ lėšų, buvusių AB banko

„Hansabankas“ Panevėžio regiono skyriaus tam tikrose sÄ skaitose paveldėjimo; panaikino

paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ , iÅ¡duoto 2009 m. sausio 18 d. K. P., dalį dėl ½ piniginių indėlių/ lėšų, buvusių AB banko „Hansabankas“

Panevėžio regiono skyriaus tam tikrose sÄ skaitose paveldėjimo; priteisė A. K. K. naudai: iÅ¡ I. D. N. 16 000 Lt be

pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš V. S. 20

000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos

iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš L. U. 322 477, 77 Lt be pagrindo įgytų ir paveldėtų lėšų, 5 procentų

dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš K. P. 337 477,77 Lt be pagrindo įgytų ir paveldėtų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovė 1997 m. gruodžio 2 d. suteikė įgaliojimÄ J. A. S. ir J. S. atstovauti jÄ visuose veiksmuose,

atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . KitÄ Ä¯galiojimÄ ji suteikė 2007 m.

balandžio 24 d. S. S.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkÅ«rimo skyrius 2009 m. sausio 30 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei pažymÄ dėl atlyginimo pinigais dydžio už valstybės iÅ¡perkamÄ gyvenamÄ jį namÄ . Pažymoje nurodyta, kad A.

K. K. visa 715 000 Lt kompensacija už namÄ iÅ¡mokėta 2008 metais. Å iÄ pažymÄ ieÅ¡kovė gavo 2009 metų vasario mėnesio antroje pusėje. IeÅ¡kovė, patikrinusi savo sÄ skaitÄ banke ir neradusi joje iÅ¡mokėtos kompensacijos, 2009 m. kovo 2 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų su advokato kontora. IeÅ¡kovės atstovas nustatė, kad ieÅ¡kovės įgaliotinė S. S. 2008 m. rugsėjo 13 d.

mirė. Per laikotarpį nuo 2009 m. kovo 16 d. iki  rugsėjo 9 d. buvo surinkti būtini dokumentai kreiptis

į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Teismo sprendime pažymėta, kad ieÅ¡kovė nurodė priežastis,

dėl kurių praleido terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus mirusios įgaliotinės S. S. įpėdiniams. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė terminÄ

reikÅ¡ti reikalavimus S. S. palikimÄ priėmusioms įpėdinėms praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminÄ pratęsė.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimas vykdant pavedimÄ nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar tai yra aiÅ¡kiai įraÅ¡yta į įgaliojimo tekstÄ . IeÅ¡kovės įgaliotinė S. S. veikė turėdama ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ generalinį įgaliojimÄ . Tokio įgaliojimo buvimas nereiÅ¡kia, kad įgaliotinė juo galėjo remtis formaliai, vadovaudamasi vien žodiniu tekstu suraÅ¡ytais įgalinimais. Ä®galiotinė turėjo veikti tik įgaliotojos interesais, nesukelti interesų konflikto, privalėjo atsiskaityti atstovaujamajai už viskÄ , kÄ gavo vykdydama įgaliojimÄ . Jau 2007 m. rugpjūčio 20 d. ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo byloje buvo turto vertės nustatymo pažyma, tačiau

S. S. ieÅ¡kovės neinformavo apie tikrÄ grÄ Å¾inamojo turto vertę ir kompensacijos dydį, nepranešė, kad 2008 m. liepos 15 d. kompensacija realiai pervesta į banko sÄ skaitÄ . Nuo 2004 m. birželio 18 d. iki 2008 m. vasario 8 d. ieÅ¡kovė įgaliotinei S. S. pervedė 6 500 JAV dolerių. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo netikėti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, nes jie patvirtinti bylos įrodymais, o atsakovės nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes. Ä® ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ kompensacija pervesta 2008 m. liepos 15 d., o jau 2008 m. liepos 19 d. ir 29 d. S. S., negavusi ieÅ¡kovės sutikimo, jos neinformavusi, ieÅ¡kovei skirtÄ kompensacijÄ

pervedė savo artimiesiems giminaičiams ir sau. Teismas tokius įgaliotinės S. S. veiksmus įvertino kaip sandorius su savo artimaisiais

giminaičiais, prieÅ¡ingus ieÅ¡kovės interesams. Sudaryti tokius sandorius ieÅ¡kovės valios nebuvo, S. S. neteisėtais veiksmais iÅ¡Å¡vaistė labai didelę pinigų sumÄ , priklausančiÄ ieÅ¡kovei. Tokie veiksmai įvertinti kaip reikÅ¡mingas ieÅ¡kovės turtinių interesų pažeidimas. Atsakovės dėl Å¡ių sandorių be pagrindo įgijo ir paveldėjo lėšas, todėl privalo jas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. Teismas atmetė atsakovių motyvus, kad nėra pagrindo naikinti sudarytus sandorius, nes S. S. veikė pagal ieÅ¡kovės įgaliojimÄ . IeÅ¡kovė neginčija įgaliojimo, motyvuodama tuo, jog ieÅ¡kovės iÅ¡duotas įgaliojimas mirus S. S. pasibaigė, todėl nėra pagrindo jį ginčyti. S. S. įpėdinės atsakovės L. U. ir K. P. privalėjo informuoti ieÅ¡kovę apie įgaliotinės mirtį, nes joms buvo žinoma, kad Å¡i turėjo ieÅ¡kovės įgaliojimÄ . Teismas atmetė atsakovių argumentus dėl ieÅ¡kovės valios pinigus palikti S. S. artimiesiems. IeÅ¡kovės atvirukai-laiÅ¡kai, kuriuos pateikė atsakovės, yra 10 metų senumo, kada S. S. dar neturėjo ieÅ¡kovės įgaliojimo. S. S. laiÅ¡kuose ieÅ¡kovei klausė, kaip Å¡i pasielgs su grÄ Å¾inamu turtu, minėjo, kad yra bÅ«tinas testamentas. Teismo įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės įrodo, kad S.

S. suvokė, jog ieÅ¡kovės kompensacijÄ naudoja be ieÅ¡kovės valios ir pavedimo.

Atsakovės K. P. ir L.

U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis jų atžvilgiu patenkintas ieÅ¡kinys, ir dėl Å¡ių dalių priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais :

1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyto termino pratęsimÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kinio senaties pradžiai taikomas objektyvus kriterijus. IeÅ¡kovė apie S. S. mirtį sužinojo Å¡ios mirties dienÄ â€“ 2008 m. rugsėjo 13 d. 2009 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovės advokatas jau turėjo visus dokumentus paduoti ieÅ¡kinį teisme, tačiau ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi tik 2009 m. rugsėjo mėnesį, nepateisinamai praleidusi terminÄ reikÅ¡ti reikalavimus. Teismas nepagrįstai pratęsė ieÅ¡kovei terminÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

2. IeÅ¡kovė pateikė reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais dovanojimo sandorius, tačiau teismas nepasisakė, ar mokėjimo pavedimus į banko sÄ skaitas jis laiko dovanojimo sandoriais. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma panaikinti dovanojimo sandorius, todėl teismo sprendimas virÅ¡ija ieÅ¡kinio ribas, nes pripažinti negaliojančiais mokėjimo pavedimai, o ne sandoriai, kurių pagrindu jie atlikti. Nepripažinus sandorių negaliojančiais, negalima priteisti pinigų. Teismas, priteisdamas pinigus, virÅ¡ijo reikalavimų ribas, nes ieÅ¡kinį patenkino ne tuo pagrindu, kurį buvo nurodęs ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo nurodytu pagrindu teismas turėjo atmesti ieÅ¡kinį.

3. Teismas netinkamai

taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.239 straipsnio nuostatas, nes S. S. pinigus pervedė remdamasi ieškovės išduotu įgaliojimu.

Teismas neturėjo pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , nes S. S. pervedė lėšas veikdama pagal įgaliojimÄ , o ar jį virÅ¡ijo, ar veikė jo ribose, spręstina atskirai.

4. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ palikti S. S. visÄ gautÄ sumÄ už nuosavybės atstatymÄ , suteikiant teisę padalinti pinigus. S.

S. veikė pagal ieÅ¡kovės įgaliojimÄ pagrįstai tikėdama, kad viskas, kÄ ji gaus veikdama ieÅ¡kovės vardu, atiteks jai. LaiÅ¡kai patvirtina susitarimÄ visÄ gautÄ turtÄ atkuriant nuosavybės teises palikti S. S.. Tokia valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir ieÅ¡kovės iÅ¡duotame S.

S. įgaliojime. Įgaliojime nėra nuorodų apie tai, kad S.

S. turi gautas į sÄ skaitÄ lėšas pervesti ar kitu bÅ«du perduoti ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovei nenuginčijus įgaliojimo, neįrodžius, kad S. S. turėjo gautas lėšas pervesti ieÅ¡kovei, ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nenurodė, kad bÅ«tų virÅ¡ytos įgaliojimu suteiktos ribos. Teismas neatsižvelgė į specifinius S. S. ir ieÅ¡kovės susitarimus, kurie aiÅ¡kiai buvo iÅ¡reikÅ¡ti ir įgaliojime – S. S. turėjo veikti už ieÅ¡kovę atkuriant nuosavybės teises ir atgavusi turtÄ juo laisvai disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė leido S. S. laisvai disponuoti lėšomis, esančiomis sÄ skaitoje, ji jas galėjo panaudoti sudarant bet kokį sandorį.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei nereikėjo ginčyti įgaliojimo atskirų dalių. Ieškovei nenuginčijus įgaliojime suteiktų teisių, teismas nepagrįstai patenkino ieškinį.

S. S. nesudarė ieškovės vardu su atsakovėmis jokių sandorių. Ji, veikdama už save, atsakovėms pervedė pinigus. Nėra pagrindo teigti, kad pažeisti CK 2.134 straipsnio reikalavimai.

6. Teismas be pagrindo nepripažino ieÅ¡kovės dalyvavimo teisme bÅ«tinu, netenkino praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB „Lietuvos telekomas“ duomenis apie 2008 m. rugsėjo 13 d. atliktÄ skambutį iÅ¡ abonento JAV į S. S. telefono abonentÄ .

Atsakovė I. D. N. apeliaciniu skundu

prašo panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis pripažintas negaliojančiu S. S. ir atsakovės sudarytas 2008 m. liepos 19 d. sandoris,

kuriuo pervesta 16 000 Lt, priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 16 000 Lt kaip nepagrįstai gautos lėšos, procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir dėl Å¡ių dalių priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodyta:

1. Teismas nepasisakė, ar atsakovės ir S. S. 2008 m. liepos 19 d. sandoris, kuriuo į atsakovės sÄ skaitÄ pervesta 16 000 Lt, yra dovanojimo sandoris. Teismo sprendimas prieÅ¡taringas, nes jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu – taikoma restitucija, tačiau negali bÅ«ti laikoma, jog pagal sandorį gauti pinigai ir jie grÄ Å¾intini kitai Å¡aliai taikant nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .

2. IeÅ¡kinys buvo suformuluotas taip, kad praÅ¡oma panaikinti dovanojimo sandorius, todėl teismo sprendimas virÅ¡ija ieÅ¡kinio ribas, nes pripažinti negaliojančiais patys pavedimai, o ne sandoriai, kurių pagrindu jie atlikti. Nepripažinus sandorių negaliojančiais, negalima priteisti jų pagrindu gautų sumų. Pats pinigų pavedimas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu, nes jį atliko S. S. turėdama tinkamÄ Ä¯galiojimÄ ir veikdama pagal sÄ skaitos tvarkymo taisykles. Pažeidimų, kurie leistų teigti, jog pavedimas atliktas neteisėtai, nenustatyta. Teismas, priteisdamas pinigus, virÅ¡ijo reikalavimų ribas, nes ieÅ¡kinį patenkino ne tuo pagrindu, kurį nurodė ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės nurodytu pagrindu teismas turėjo ieÅ¡kinį atmesti. Teismas netinkamai taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.239 straipsnio nuostatas, nes S. S. pinigus pervedė remdamasi ieÅ¡kovės iÅ¡duotu įgaliojimu ir jo nevirÅ¡ijo. Teismas neturėjo taikyti teisės normų, reglamentuojančių nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .

3. Nustatyta, kad ieškovė

buvo pareiÅ¡kusi valiÄ palikti visÄ gautÄ sumÄ už nuosavybės atstatymÄ S. S., suteikiant teisę padalinti pinigus. S.

S. veikė pagal ieÅ¡kovės įgaliojimÄ pagrįstai tikėdama, kad visÄ , kÄ ji gaus ieÅ¡kovės vardu, atiteks jai. Tokia valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir ieÅ¡kovės

iÅ¡duotame S. S. įgaliojime. Ä®galiojime nėra nuorodų, kad S. S. turėtų gautas į sÄ skaitÄ lėšas pervesti ar kitu bÅ«du

perduoti ieškovei. Ieškovei nenuginčijus įgaliojimo, neįrodžius, jog S. S. turėjo gautas lėšas pervesti ieškovei, ieškinys

negalėjo būti patenkintas. Teismas neatsižvelgė į specifinius S.

S. ir ieškovės susitarimus, kurie buvo aiškiai išreikšti ir įgaliojime – S. S. turėjo veikti už ieškovę atkuriant nuosavybės teises

ir atgavusi turtÄ juo laisvai disponuoti.

4. Sandorių tarp artimųjų giminaičių sudarymas nėra draudžiamas. Ieškovė leido S. S. visiškai laisvai disponuoti lėšomis. Įgaliojimo pasibaigimas mirus įgaliotinei nėra kliūtis ginčyti atskirų įgaliojimo dalių. Ieškovei nenuginčijus įgaliojime suteiktų S. S. teisių, o jai atlikus įgaliojime suteiktų teisių veiksmus, teismas nepagrįstai patenkino ieškinį.

Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu

prašo panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis pripažintas negaliojančiu S. S. ir atsakovės sudarytas 2008 m. liepos 20 d. sandoris,

kuriuo pervesta atsakovei 20 000 Lt, priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 20 000 Lt kaip nepagrįstai gautos lėšos, procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, bei dėl Å¡ių dalių priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovės I. D. N. apeliacinis skundas.

IeÅ¡kovės A. K. K. atstovas atsiliepime į atsakovių K. P. ir L. U. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovių skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovė trijų mėnesių terminÄ reikÅ¡ti reikalavimus palikimÄ priėmusioms įpėdinėms praleido dėl svarbių priežasčių. Tik gavus galimai visÄ reikalingÄ informacijÄ galima buvo pradėti ruoÅ¡ti ieÅ¡kinį, kurio parengimas dėl didelės ginčo apimties ir sudėtingumo, pozicijos suderinimo su užsienyje gyvenančia ieÅ¡kove užtruko. Pinigų pervedimai ir yra sandoriai, kurie buvo ginčijami ieÅ¡kiniu, todėl teismo sprendimu nevirÅ¡ytos ieÅ¡kinio ribos. Teismas, taikęs kitÄ teisės normÄ negu nurodė ieÅ¡kovas, nelaikomas virÅ¡ijusiu ieÅ¡kinio

ribas. Teismas pagrįstai pripažino, jog įpėdinės turtÄ Ä¯gijo be pagrindo. S. S. pagal jai suteiktÄ Ä¯galiojimÄ veikė prieÅ¡ingai

ieÅ¡kovės interesams, prieÅ¡ jos valiÄ , savo ir artimųjų giminaičių naudai, turėdama iÅ¡ anksto susiformavusį tikslÄ pasisavinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ kompensacijÄ . Ji virÅ¡ijo įgaliojimo ribas bei pažeidė imperatyvias normas, nustatančias atstovavimo ribas ir draudimus. S. S. veiksmai pervedant pinigus artimiems giminaičiams ir sau, pagrįstai įvertinti kaip sandoriai, prieÅ¡ingi ieÅ¡kovės interesams, nes ieÅ¡kovės valios sudaryti Å¡iuos sandorius nebuvo. Mirus įgaliotinei S. S. įgaliojimas pasibaigė, mirusiosios įpėdiniai privalėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei įgaliojimÄ , o kartu ir visa tai, kÄ Ä¯galiotinė buvo gavusi ir dar nespėjusi iÅ¡Å¡vaistyti vykdant pavedimÄ , o ne paveldėti ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ . Ä®galiojimas buvo suteiktas disponuoti sÄ skaita ir joje esančiomis lėšomis tik ieÅ¡kovės interesais bei vardu, todėl ir lėšos, gautos kaip kompensacija, galėjo bÅ«ti naudojamos tik ieÅ¡kovės interesais. IeÅ¡kovė neturėjo pagrindo ginčyti savo iÅ¡duoto įgaliojimo, nes jis atitiko jos valiÄ . Teismas pagrįstai nepripažino ieÅ¡kovės dalyvavimo teisme bÅ«tinu. Â

IeÅ¡kovės A. K. K. atstovas atsiliepime į atsakovių I. D. N. ir V. S. apeliacinius skundus praÅ¡o atsakovių skundus atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad pinigų pervedimai yra sandoriai, kurie buvo ginčijami ieÅ¡kiniu, todėl teismo sprendimu nebuvo virÅ¡ytos ieÅ¡kinio ribos. S. S., atlikdama ginčytus pervedimus, virÅ¡ijo įgaliojimus bei veikė prieÅ¡ atstovaujamosios interesus, pažeidė jos valiÄ ir CK 2.134 straipsnio nuostatas. Pripažinus sandorius negaliojančiais atitinkamos sumos buvo pripažintos kaip įgytos be pagrindo bei priteistos ieÅ¡kovei. Tai atitinka ir tenkina ieÅ¡kovės interesus. Teismas nevirÅ¡ijo ieÅ¡kinio reikalavimo ribų. Bylos įrodymais nustatyta, kad S. S. pagal jai pateiktÄ Ä¯galiojimÄ veikė prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės interesams, prieÅ¡ jos valiÄ , savo ir artimųjų giminaičių naudai, turėdama iÅ¡ anksto susiformavusį tikslÄ pasisavinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ kompensacijÄ . Susitarimo visÄ gautÄ turtÄ atkÅ«rus nuosavybės teises palikti S. S. ir jos giminaitėms nebuvo. 2007 m. balandžio 24 d. iÅ¡duotas įgaliojimas neiÅ¡reiÅ¡kė ieÅ¡kovės valios perleisti pačiai įgaliotinei S. S. ir jos artimiems giminaičiams lėšas, ieÅ¡kovės gautas kaip kompensacija už iki nacionalizacijos turėtÄ

nekilnojamÄ jį turtÄ . Ä®galiojime neturėjo bÅ«ti specialiai nurodyta, kad S. S. turi gautas į sÄ skaitÄ lėšas pervesti ar kitokiu bÅ«du

perduoti ieÅ¡kovei, nes kompensacija buvo skirta ieÅ¡kovei ir iÅ¡mokėta į jos banko sÄ skaitÄ . Ä®galiojimas buvo suteiktas disponuoti sÄ skaita ir joje esančiomis lėšomis tik ieÅ¡kovės interesais.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pratęsimo (atnaujinimo)

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismas gali pratęsti 1 dalyje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

S. S. palikimo atsiradimo momentas yra 2008 m. rugsėjo 13 d. IeÅ¡kovė su reikalavimu S. S. palikimÄ priėmusioms įpėdinėms K. P. ir L. U. kreipėsi į teismÄ 2009 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus metams po palikimo atsiradimo, vadinasi, praleidusi nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad sprendžiant, ar ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, bÅ«tina atsižvelgti tiek į ginčo esmę, tiek į ieÅ¡kovo elgesį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).

           Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis pratęstas terminas ieškovės reikalavimui teisme įgaliotinės S.

S. palikimÄ priėmusioms įpėdinėms K. P. ir L. U. pareikÅ¡ti, sutinka, kad teismas tinkamai įvertino CK

5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbÄ ir pagrįstai praleidimo priežastis pripažino pateisinamomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės laikytinos svarbiomis nurodytam senaties terminui pratęsti (atnaujinti).

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009 m. vasario mėn. antroje pusėje gavo pažymÄ iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės apie jai paskirtos kompensacijos dydį ir iÅ¡mokėjimÄ . Patikrinusi banko sÄ skaitÄ ir pamačiusi, kad Å¡i tuščia, nedelsdama kreipėsi teisinės pagalbos į advokatÄ Lietuvoje, 2009 m. kovo 2 d. suteikdama įgalinimus veikti įvairiose institucijose gaunant reikalingÄ informacijÄ dėl galimo turtinių teisių pažeidimo ir tų teisių gynimo. TÄ patį 2009 m. kovo mėnesį advokatas jau domėjosi ieÅ¡kovės nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos duomenimis. Reikalingus dokumentus iÅ¡ savivaldybės gavo 2009 m. balandžio 17 d. Informacijos į bankÄ kreiptasi 2009 m. kovo 16 d. Duomenys apie finansines operacijas banko sÄ skaitose su ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtos kompensacijos lėšomis gauti 2009 m. gegužės 25 d. ir birželio 11 d. 2009 m. kovo 19 d. ir vėliau 2009 m. balandžio 17 d. kreiptasi į VÄ® Registrų centro filialus bei į notarÄ dėl informacijos apie palikimÄ ir jo priėmimÄ gavimo. Ä®vertinus ieÅ¡kovės turtinių interesų pažeidimo pobÅ«dį ir mastÄ taip pat buvo renkami duomenys apie atsakovių turtÄ (sietina su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones), pažyma Apostille tvirtintini duomenys apie užsienio valstybėje gyvenančios ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, jos turtinę padėtį (susiję su praÅ¡ymu taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas už teikiamÄ ieÅ¡kinį).

Galėdama veikti tik per įgaliotus asmenis Lietuvoje, ieÅ¡kovė elgėsi pakankamai rÅ«pestingai, apdairiai ir nuosekliai, per atstovus kruopščiai ir visapusiÅ¡kai rinko reikalingus duomenis bei informacijÄ , kaupė bÅ«tinus dokumentus savo teisių ir interesų pažeidimo pobÅ«džiui bei apimčiai iÅ¡aiÅ¡kinti, tam, kad bÅ«tų tinkamai parengtas ginčo Å¡alies procesinis sprendimas kreipiantis dėl pažeistų teisių ir interesų gynimo bÅ«do, kvalifikuotai paruoÅ¡tas bei įrodymais pagrįstas galimas ieÅ¡kinys teisme. Ä®vertinus byloje nagrinėjamo ginčo esmę ir sudėtingumÄ , atsakovų ir ginčijamų sandorių skaičių, aplinkybes, kad ieÅ¡kovė yra itin garbaus amžiaus ir gyvena užsienyje (JAV), kad buvo bÅ«tina surinkti, iÅ¡analizuoti ir įvertinti didelį kiekį įvairių duomenų bei informacijos, siekiant parengti ir paduoti tinkamai bei tiksliai pagal faktines aplinkybes suformuluotÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , ieÅ¡kovės atstovų suderintÄ su ieÅ¡kove, tokių veiksmų atlikimas užtruko tam tikrÄ laikÄ , o tokios trukmės laiko praradimas laikytinas objektyviu ir pateisinamu. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė apie savo turtinių

teisių pažeidimÄ pasisavinus jai iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ sužinojo ne S. S. palikimo atsiradimo dienÄ , todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti prilyginta

palikėjo kreditoriui, turėjusiam reikalavimo teisę į palikėjÄ Å¡io mirties dienÄ , t. y. palikimo atsiradimo momentu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apie savo teisių pažeidimÄ , kaip pagrindÄ kreditorinėms pretenzijoms atsirasti, ieÅ¡kovė sužinojo tuomet, kai gavo informacijÄ apie jai iÅ¡mokėtos kompensacijos pasisavinimÄ . Suprantama, kad Å¡ios aplinkybės pagrindu negali bÅ«ti keičiamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pradžios skaičiavimo momentas, į kÄ akcentuojama ir atsakovių K.

P. bei L. U. apeliaciniame skunde, tačiau Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ svarstyti ir vertinti ieÅ¡kinio senaties termino kreditoriaus reikalavimui palikimÄ priėmusiems įpėdiniams pareikÅ¡ti praleidimo priežasčių svarbÄ ir Å¡io termino atnaujinimo galimybę. Atsakovių apeliaciniame skunde

išdėstytas teiginys, kad ieškovės atstovas advokatas A. R.  jau 2009 m. kovo mėnesį buvo surinkęs visus

bÅ«tinus dokumentus ieÅ¡kiniui ar reikalavimui palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tinkamai pareikÅ¡ti, vertintinas tik kaip atsakovių nuomonė, nepagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino bylos baigtimi suinteresuotų atsakovių ir liudytojo teiginius apie tai, kad ieÅ¡kovė apie įgaliotinės mirtį sužinojusi jau tÄ pačiÄ mirties dienÄ , nes kitų neginčijamų įrodymų apie tai byloje nėra. Be to, jeigu ir tikėti atsakovių teiginiais, kad S. S. mirties dienÄ skambino ieÅ¡kovės dukra ir kalbėjosi su atsakove L. U., iÅ¡ kurios sužinojusi apie S. S. mirtį, tai savaime nereiÅ¡kia, kad ir pačiai ieÅ¡kovei tapo žinoma apie įgaliotinės mirtį Å¡ios mirties dienÄ . Atsakovių subjektyvus įsitikinimas apie tai, kad ieÅ¡kovės dukra turėjo perduoti ieÅ¡kovei informacijÄ apie S. S. mirtį, savaime negali bÅ«ti prilygintas neabejotinai įvykusiam faktui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 2.148 straipsnio 1 dalies ir  6.765 straipsnio 1 dalies nuostatas, mirus įgaliotiniui jo įpėdiniai privalo praneÅ¡ti įgaliotojui apie įgaliojimo (pavedimo) pabaigÄ . Kadangi įstatymas numato tokio praneÅ¡imo pareigÄ Ä¯galiotinio įpėdiniams, esant ginčui jiems tenka tokios

aplinkybės buvimo įrodinėjimo našta. Teismo vertinimu, atsakovės L. U. ir K. P., kaip mirusios įgaliotinės S. S. įpėdinės,

neįrodė, kad jos įvykdė įstatyme numatytÄ pareigÄ ir pranešė pačiai ieÅ¡kovei apie įgaliojimo pabaigÄ . Â

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovas aktyviai domėjosi ir pagal objektyviai turėtas galimybes rinko informacijÄ , kaupė reikalingus dokumentus ir duomenis, kuriais remiantis buvo galima suformuluoti tikslų bÅ«simo ieÅ¡kinio dalykÄ ir jį pagrįsti įrodymais paremtomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pagrįsti kartu su ieÅ¡kiniu teikiamus procesinius praÅ¡ymus (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybes, kada ieÅ¡kovė objektyviai sužinojo apie savo turtinių teisių pažeidimÄ , įvertinusi reikalingos informacijos, duomenų ir dokumentų pažeistų teisių gynimui ir kreipimuisi su ieÅ¡kiniu į teismÄ rinkimo procedÅ«rÄ , veikiant per atstovus, daro iÅ¡vadÄ , kad užsienyje esanti ieÅ¡kovė ir jos atstovas Lietuvoje elgėsi ir veikė pakankamai rÅ«pestingai ir protingai, o įstatymo nustatytomis priemonėmis pasiruoÅ¡iant teismine tvarka ginti pažeistas teises naudojosi teisėtai bei sÄ Å¾iningai. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovė į teismÄ su įstatymo reikalavimus atitinkančiu ieÅ¡kiniu kreipėsi per protingÄ laikÄ , todėl pagrįstai atnaujino (pratęsė) CK

5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 5.63 str. 4 d.).Â

Dėl įgaliotojo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo ir tokio pažeidimo padarinių pašalinimo

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės įgaliotinės S. S. veiksmai pervedant iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos jai iÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos lėšas sau arba perduodant savo artimiems giminaičiams, laikytini sandoriais, prieÅ¡ingais įgaliotojos interesams, neatitinkančiais įgaliotojos valios, todėl neteisėtais, o Å¡ių neteisėtų sandorių pasekmėje gautas turtas esÄ s įgytas be teisėto pagrindo ir turi bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei. Su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka.

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 str.

3 d.). Įgaliotojos (byloje – ieÅ¡kovės) vardu įgaliotinės S. S. atliktas pinigų pervedimas į savo ir atsakovių asmenines sÄ skaitas laikytinas vienaÅ¡aliu sandoriu, nes tokiais įgaliotinės veiksmais buvo siekiama sukurti atitinkamas teises atsakovėms bei pareigas atstovaujamajai, t. y. ieÅ¡kovei (CK 1.63 str. 1 ir 2 d., 2.132 str. 1 d., 2.133 str. 1 d. nuostatos).

CK 2.133 str. nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atstovo veikimas atstovaujamojo vardu neatsiejamas nuo veikimo tiktai iÅ¡imtinai atstovaujamojo interesais. Atstovaujamojo ir atstovo santykiams bÅ«dingas lojalumas, Å¡alių tarpusavio pasitikėjimas, pagarba atstovaujamojo interesams. Civilinės teisės doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo) teisiniais santykiais. Atstovas privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti prieÅ¡ingai tiems interesams, vengti galimo savo asmeninių ir atstovaujamojo interesų konflikto (CK 6.760 str. 1 d. reikalavimas). Tai reiÅ¡kia, kad atidus ir protingas įgaliotinis turi vykdyti pavedimÄ taip, kaip įprastomis sÄ lygomis elgtųsi pats įgaliotojas. Atstovo veikimas tiksliai pagal įgaliotojo nurodymus ir tiktai jo interesais yra vienas pagrindinių atstovavimo santykių principų. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės įgaliotinė S. S. ieÅ¡kovės vardu sudarydama sandorius su pačia savimi bei savo artimaisiais giminaičiais Å¡io principo nesilaikė, veikė ne ieÅ¡kovės labui (jos naudai), sandorius ieÅ¡kovės vardu sudarė rÅ«pindamasi ne ieÅ¡kovės, o savo pačios ir savo artimųjų interesais. Laikytina, kad įgaliotinė piktnaudžiavo gautais plataus turinio ir apimties įgaliojimais, siekdama naudos sau ir savo artimiesiems giminaičiams įgaliotojos sÄ skaita. Tokiu bÅ«du jos sudaryti sandoriai - pinigų pervedimai sau ir savo artimiesiems giminaičiams pagrįstai pripažinti prieÅ¡taraujančiais atstovaujamosios interesams ir padarę atstovaujamajai žalos.

Ä®galiojimu laikomas raÅ¡ytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Ä®galiojimu iÅ¡reiÅ¡kiama atstovui suteikiamų teisių apimtis ir turinys. IeÅ¡kovės įgaliotinei S. S. buvo iÅ¡duotas generalinis arba bendrasis įgaliojimas bet kokiems sandoriams sudaryti ir kitiems veiksmams atlikti. Atsakovės ir jų atstovai nurodo, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovės suteikto įgaliojimo apimtis ir turinį, laikytina, kad įgaliotinė S. S. veikė turėdama neribotus įgalinimus sudaryti bet kokius sandorius savo nuožiÅ«ra. Tačiau įgaliojimo, kaip tokio, buvimas nereiÅ¡kia, kad įgaliotinis juo gali remtis formaliai, vadovaudamasis vien žodiniu tekstu suraÅ¡ytais įgaliojimais. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotÄ pavedimÄ sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Atstovo pareiga veikti kuo naudingiausiu atstovaujamajam bÅ«du ir draudimas atlikti veiksmus savo naudai konstatuoti ir formuojant teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2008; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-425/2004; ir kt.) Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad disponavimo savo nuožiūra ieškovės

turtu ir turtinėmis teisėmis įgaliotiniui suteikimas nereiÅ¡kia, jog tokia įgalinimų apimtis suteikia įgaliotinio teisę veikiant įgaliotojo vardu vadovautis absoliučiai nevaržomo elgesio laisvės principu, jog iÅ¡nyksta pagrindas vykdyti tokias esmines įgaliotinio pareigas kaip bendradarbiavimas su įgaliotoju, informacijos perdavimas, ataskaitos teikimas, veiksmų suderinimas su įgaliotoju ir pan. Be to, įgaliotojo interesų pažeidimas galimas ir veikiant įgaliojimo ribose, t. y. nevirÅ¡ijant įgaliojimų suteiktų įgalinimų apimties bei turinio, bet nesilaikant arba pažeidžiant kitas įgaliotinio pareigas įgaliotojui (pvz., pareiga teikti informacijÄ , ataskaitas apie veiklÄ , praneÅ¡ti apie pavedimo įvykdymo rezultatus), arba pažeidžiant esminius atstovavimo teisinių santykių principus (pvz., buvimo lojaliam įgaliotojo atžvilgiu, pagarbos jo interesams principai). CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė nuostata dėl atstovo pareigos atsiskaityti. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ . Kadangi kompensacijos už negrÄ Å¾intÄ turtÄ suteikimu bei jos iÅ¡mokėjimu buvo

pasiektas tas tikslas, kuriam ir buvo suteikti ieškovės įgalinimai atstovei S. S., laikytina, kad atsiradus tokioms atstovavimo

santykiuose reikÅ¡mingoms esminėms aplinkybėms, įgaliotinė privalėjo pateikti ieÅ¡kovei atitinkamÄ informacijÄ apie realiai gautÄ piniginę kompensacijÄ bei faktinį jos dydį ir tik vykdydama tolesnius atstovaujamosios nurodymus sudaryti sandorius ar atlikti kitokius juridinius veiksmus su gautomis ieÅ¡kovės lėšomis veikiant iÅ¡imtinai atstovaujamosios interesais (CK 6.760 str. 3 d. nuostatos). Nurodyta atstovo pareiga informuoti skirta tam, kad keičiantis aplinkybėms pavedimo vykdymo metu atstovaujamasis galėtų kontroliuoti atstovo veiksmus, duoti jam naujus ar tikslesnius nurodymus bei kitaip įgyvendinti savo interesus. Atitinkamo dydžio kompensacijos už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ turtÄ ieÅ¡kovei paskyrimas, o ypač realus jos iÅ¡mokėjimas, vertintini kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, iÅ¡ esmės pakeitę aplinkybes vykdant pavedimÄ dėl ieÅ¡kovės interesų atstovavimo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Kompensacijos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimas faktiÅ¡kai reiÅ¡kė ieÅ¡kovės įgaliojimu suteiktų atstovei atlikti teisinių veiksmų pabaigÄ , tikslÄ , kuriam buvo iÅ¡duotas įgaliojimas. Pagal CK 6.760 straipsnio 4 dalį įvykdęs pavedimÄ atstovas privalo praneÅ¡ti apie tai

atstovaujamajam, pateikti pavedimo vykdymo ataskaitÄ . Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie

tai, kad įgaliotinė bÅ«tų informavusi ieÅ¡kovę ar pateikusi jai ataskaitÄ tokiais svarbiais su atstovavimu susijusiais klausimais kaip kompensacijos už turtÄ paskyrimas, kompensacijos iÅ¡mokėjimas ir jos dydis. IeÅ¡kovei natÅ«ra negrÄ Å¾inamo iÅ¡likusio turto vertės nustatymo pažyma buvo parengta dar 2007 m. rugpjūčio 20 d. (t. 1, b. l. 33). Atsakovių atstovo teigimu, S. S. galėjo bÅ«ti nežinomos aplinkybės apie turto įvertinimÄ ir vertės (715 000 Lt) nurodymÄ minėtoje vertės nustatymo pažymoje. Tačiau S. S. apie nuosavybės teisių ieÅ¡kovei atkÅ«rimÄ iÅ¡mokant 715 000 Lt dydžio kompensacijÄ tapo žinoma ne vėliau kaip 2008 m. vasario 8 d., kai registruotu laiÅ¡ku jai buvo įteiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. A-464 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pilietei A.

K. K.“ (b. l. 36-37). Duomenų apie tai, kad įgaliotinė S.

S. bÅ«tų informavusi įgaliotojÄ apie priimtÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (bÅ«tent nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalų tvarkymui ir buvo iÅ¡duotas jai įgaliojimas) bei iÅ¡mokėtinos piniginės kompensacijos už iÅ¡perkamÄ turtÄ dydį, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad 2005 m. gruodžio 5 d. laiÅ¡ke, raÅ¡ytame S. S. ieÅ¡kovei (t. 2, b. l. 129-132), be kita ko, nurodoma, kad... (citata)“ skambina iÅ¡ Kauno ir praÅ¡o tų blankų jau užpildytų. Sako tai reikalinga įkainoti nekilnojamÄ jį JÅ«sų turtÄ . Sako, kad namas senas ir mažai įkainuos. Ä®kainavę žadėjo prisiųsti pažymÄ . Kaip gausiu, tuoj Jums iÅ¡siųsiu....“(citatos pabaiga). Taigi, ieÅ¡kovės nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalais rÅ«pinusis S. S. laiÅ¡ke ieÅ¡kovei buvo nurodžiusi tuoj pat suteikti ieÅ¡kovei informacijÄ apie jos turto įkainojimÄ (vertės nustatymÄ ), kuris sÄ lygojo iÅ¡mokėtinos kompensacijos dydį, bet to nepadarė net ir po to, kai sužinojo apie sprendimÄ iÅ¡mokėti 715 000 Lt dydžio kompensacijÄ . Ä®galiotinė nepateikė ir informacijos apie jos atliktus veiksmus, susijusius su ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtos kompensacijos tolesniu panaudojimu (pinigų panaudojimu savo ir savo artimųjų giminaičių naudai). Atstovei veikiant iÅ¡imtinai atstovaujamosios interesais ir jos labui (naudai), bÅ«tų iÅ¡laikytas atstovaujamojo ir atstovo veikimo abipusiu pasitikėjimu grindžiamais santykiais principas, iÅ¡vengta atstovaujamosios ir atstovės interesų konflikto atsiradimo tikimybės. Ä®galiotinė veikė prieÅ¡ingu bÅ«du - tuoj po sprendimo atkurti nuosavybės teises ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ , įgaliotinė S. S.,

neinformavusi ieÅ¡kovės apie šį įgaliotojai esminę reikÅ¡mę turintį juridinį faktÄ (nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ

iÅ¡mokant 715 000 Lt kompensacijÄ ), 2008 m. vasario 12 d. parašė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovės vardu pervesti piniginę kompensacijÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ banke, tačiau tuoj po pinigų į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervedimo juos pasisavino, iÅ¡imdama iÅ¡ sÄ skaitos grynais arba pervesdama į savo pačios bei artimųjų giminaičių asmenines sÄ skaitas (t. 1, b. l. 39, 45). Taigi, disponuodama ieÅ¡kovės finansiniu turtu be jokios informacijos ieÅ¡kovei teikimo, be praneÅ¡imo įgaliotojai apie savo atliekamus veiksmus, įgaliotinė S. S. veikė neteisėtai, nesuderinusi savo veiksmų su ieÅ¡kovės valia, ir kaip nustatyta byloje - prieÅ¡ingai atstovaujamosios interesams.Â

CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė taisyklė, draudžianti atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi, arba su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Straipsnyje įtvirtinta norma skirta atstovaujamojo interesų apsaugai. SÄ voka artimieji giminaičiai vartojama taip, kaip tai numatyta CK 3.135 straipsnyje. Visos atsakovės priskirtinos įgaliotinės S. S. artimųjų giminaičių ratui. Sandoris Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti nuginčijamas, jei juo pažeisti atstovaujamojo interesai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo Å¡io įstatymo imperatyvo pažeidimÄ Ä¯galiotinės S. S. veiksmuose. Su tokia nuostata teisėjų kolegija sutinka.

Atsakovių apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teisė laisvai disponuoti įgaliotojos turtu reiÅ¡kė ir neribotÄ Ä¯galiotinės teisę įgaliotojos vardu sudaryti bet kokius sandorius ir su bet kuriais asmenimis, įskaitant su pačia savimi ir savo artimaisiais giminaičiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, įgaliotinė turėjo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ (leidimÄ ) gautÄ kompensacijÄ panaudoti savo ir savo artimųjų giminaičių naudai. Kadangi įgaliotinė pažeidė pareigÄ veikti iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesais, neturėdama ieÅ¡kovės sutikimo (leidimo) panaudojo ieÅ¡kovės lėšas sudarydama sandorius su pačia savimi ir savo artimaisiais giminaičiais, laikytina, kad atstovė bei kiti asmenys, atstovės įformintais pavedimais gavę pinigus, nepagrįstai praturtėjo, todėl reikalavimai pripažinti negaliojančiais neatlygintinius pinigų pervedimo sandorius, panaikinti atitinkamÄ dalį atstovės S. S. įpėdinėms iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimų bei priteisti grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovei, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti tenkintinais.  Â

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad priimdamas ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinantį sprendimÄ teismas netinkamai taikė nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas ir tokiu bÅ«du išėjo už ieÅ¡kovės reikalavimo ribų, patenkino ieÅ¡kinį ne tuo pagrindu, kuris buvo nurodytas. Su tokiais apeliacinių skundų argumentais negalima sutikti.

Kvalifikuodamas byloje analizuotus teisinius santykius ir konstatuodamas, kad ginčytinais pinigų pervedimo sandoriais atsakovės neteisėtai įgijo nuosavybę į pinigus, kurie ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėti kaip kompensacija už negrÄ Å¾intÄ iÅ¡likusį turtÄ , teismas taikė ir CK Å¡eÅ¡tosios knygos XX skyriaus normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas kvalifikuoti ginčo teisinius santykius kaip santykius dėl atsakovių nepagrįsto praturtėjimo. Å ioje byloje nustatyta juridinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kad ieÅ¡kovės įgaliotinė S. S. neteisėtai pasisavino ieÅ¡kovės finansinį turtÄ pervesdama pinigus į savo asmeninę sÄ skaitÄ , taip pat neteisėtai pervesdama ieÅ¡kovės pinigus į artimųjų giminaičių asmenines sÄ skaitas. Pinigų pervedimo sandorių pripažinimas negaliojančiais reiÅ¡kia, kad

pagrindas, kuriuo atsakovės įgijo nuosavybės teisę į tuos pinigus (o atsakovės L. U. ir K. P. – dar ir paveldėjo

atitinkamÄ dalį mirusiosios S. S. turto priimdamos palikimÄ ), iÅ¡nyko, todėl įgaliotinės S. S. neteisėtų veiksmų pasekmėje įgytÄ finansinį turtÄ atsakovės valdo be teisinio pagrindo ir turi jį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei (CK 6.237 str. 1 d ir 2 d. nuostatos). Normos, reglamentuojančios nepagrįstÄ praturtėjimÄ ar turto gavimÄ , turi bÅ«ti taikomos visais atvejais, kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo įgyja turtÄ (ar teises), į kurį tam tikrų teisių turi ir kiti asmenys. Pažymėtina, kad negaliojančiais pripažinti neatlygintiniai pinigų pervedimo sandoriai įgaliotinės buvo sudaryti ieÅ¡kovės vardu, bet Å¡ie sandoriai atlikti prieÅ¡ingai atstovaujamosios, t.y. prieÅ¡ingai sandorio Å¡alies interesais, jie neatitiko teisės normų imperatyvių reikalavimų (CK 2.134 str. nuostatos), sandorio Å¡alis įgaliotinės veiksmų sudarant tuos sandorius nepatvirtino, o prieÅ¡ingai - juos ginčijo, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ Å¡ių sandorių (nors ji formaliai buvo jų Å¡alimi) teisės ir pareigos neatsirado, kurių apimtis ar turinys galėtų keistis taikant restitucijÄ kaip sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmę. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį ir priteisdamas iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kinyje nurodytas pinigų sumas, tinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo teisinį institutÄ reglamentuojančias teisės normas, atliko teisingÄ ginčo teisinių santykių teisinę kvalifikacijÄ pagal ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes ir neišėjo už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų.

Atsakovių apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo, kokios rūšies sandorius jis pripažįsta negaliojančiais, kad nenurodydamas, jog pripažįstami negaliojančiais dovanojimo sandoriai, teismas išėjo už ieškinio ribų, kad faktiškai pripažino negaliojančiais pačius pinigų pavedimus, o ne sandorius, kurių pagrindų pavedimai buvo atlikti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įgaliotinės S. S. ieškovės vardu atliktomis finansinėmis operacijomis –

pinigų pervedimu mokėjimo pavedimais iÅ¡ sÄ skaitos į kitas sÄ skaitas buvo įforminti neatlygintinio ieÅ¡kovės pinigų perleidimo kitų asmenų nuosavybėn sandoriai. SÄ voka “perleidimas” yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiÅ¡kianti nuosavybės teisės perdavimÄ kitam asmeniui, o taip pat vienas iÅ¡ bÅ«dų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimÄ , tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali bÅ«ti realizuota per įvairias sandorių rÅ«Å¡is:

pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. Ieškovės vardu įgaliotinės S. S. atliktas įvairių piniginių sumų pervedimas į savo bei

atsakovių asmenines sÄ skaitas savo esme yra dovanojimo teisiniams santykiams bÅ«dingas sandoris – neatlygintinis finansinio turto perleidimas, kuriuo buvo siekta sukurti Å¡io sandorio Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas. Pinigų atsakovėms pervedimas liudija teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimÄ . Nors atsakovės (jų atstovai) teigia, kad teismas nenustatė ieÅ¡kovės vardu įgaliotinės atlikto pinigų atsakovėms pervedimo paskirties, tačiau jos neįrodė kitokios, nei nurodyta ieÅ¡kinyje pinigų pervedimo paskirties – faktinio pinigų dovanojimo, todėl yra pagrindas pripažinti, kad kitokie, nei ieÅ¡kinyje įvardinti pinigų dovanojimo santykiai, byloje nėra įrodyti. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais teiginiais, kad teismo sprendimu iÅ¡eita už ieÅ¡kinio ribų, kad teismo sprendimas esÄ s prieÅ¡taringas, kad buvo pripažinti negaliojančiais piniginiai pavedimai, bet ne sandoriai, todėl nebuvę pagrindo priteisti sandoriais įgytų pinigų.

Atsakovių apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į specifinius ieÅ¡kovės ir jos įgaliotinės S. S. susitarimus, kuriais ieÅ¡kovė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ visÄ atkuriant nuosavybės teises gautÄ turtÄ palikti S. S. su Å¡ios teise savo nuožiÅ«ra tÄ turtÄ padalinti. Å ias aplinkybes esÄ patvirtina ieÅ¡kovės ir atsakovės susiraÅ¡inėjimo

bei ieškovės išduoto įgaliojimo turinys. Pasak atsakovių, nenuginčijus S. S. išduoto įgaliojimo ar atskirų jo dalių, nebuvo galima

tenkinti ieškinio, nes įgaliotinė veikė suteiktų įgalinimų apimtyje.

Kaip jau nurodyta aukščiau, įgaliojimo buvimas nereiÅ¡kia, kad įgaliotinis juo gali remtis formaliai, vadovaudamasis vien žodiniu tekstu suraÅ¡ytais įgaliojimais. Ä®galiotiniui neužtenka veikti jam suteiktų įgalinimų ribose, nes jis dar turi ir kitas pareigas prieÅ¡ įgaliotojÄ (pareiga veikti atstovaujamojo interesais sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, bÅ«ti lojaliam įgalinimus suteikusiam asmeniui, nuolat informuoti apie pavedimo vykdymo eigÄ ir rezultatus, teikti veiklos ataskaitas ir kt.).

Teisėjų kolegija dar kartÄ akcentuoja, kad laisvo disponavimo savo nuožiÅ«ra ieÅ¡kovės turtu ir turtinėmis teisėmis

įgaliotiniui suteikimas nereiÅ¡kia, jog tokia įgalinimų apimtis suteikia įgaliotinio teisę veikti absoliučiai nepriklausimai ir savarankiÅ¡kai, neteikiant jokios informacijos įgaliotojui apie pavedimo įvykdymo rezultatÄ ir priklausomai nuo to rezultato negavus jokių naujų ar patikslintų įgaliotojos nurodymų elgtis su jos turtu kaip su savu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įgaliotojo interesų pažeidimas galimas ir formaliai įgaliotiniui nevirÅ¡ijant suteiktų įgalinimų, tačiau ignoruojant esmines įgaliotinio pareigas įgaliotojui, kaip ir atsitiko nagrinėjamu atveju.

Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovės laiÅ¡kai

S. S. ir Å¡ios laiÅ¡kai ieÅ¡kovei nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės valios visÄ atkÅ«rus nuosavybes teises gautÄ turtÄ pasilikti įgaliotinei S. S. arba suteikti įgaliotinei teisę savo nuožiÅ«ra iÅ¡dalinti jį kitiems asmenims. Atsakovės, teigdamos dėl ieÅ¡kovės valios palikti visÄ atgautÄ turtÄ S. S. ir jos artimiesiems, remiasi 2001 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovės laiÅ¡ko S.

S. iÅ¡traukomis (cituojama: „Darykite viskÄ , kÄ galite atgauti. Jau man nieko nereikia. Mirdama nieko negaliu pasiimti. Naudokitės patys visomis galimybėmis, turite jauno atžalyno, kurie gali pasinaudoti. Tad JÅ«s naudokitės kiek tik pajėgsite kÄ nors atgauti....“ - t. 1, b. l. 167). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tÄ aplinkybę, kad Å¡is laiÅ¡kas raÅ¡ytas tuo laikotarpiu, kada ieÅ¡kovė nebuvo suteikusi S. S. įgaliojimų tvarkyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalus (įgaliojimas S.

S. iÅ¡duotas tik 2007 m. balandžio 24 d.). Remtis Å¡iomis laiÅ¡ko iÅ¡traukomis tvirtinant, kad ieÅ¡kovės valia dėl jos turto likimo nepasikeitė ir po septynerių metų (kada buvo atkurtos nuosavybės teisės iÅ¡mokant 715 000 Lt kompensacijÄ ) nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir minėtame laiÅ¡ke ieÅ¡kovė, be kita ko, užsimena (citata) „Šiuo metu neturiu dukters, negaliu pasitarti....“. Tokia užuomina leidžia manyti, kad ieÅ¡kovės valia dėl atgautino turto likimo nubuvo tvirtai susiformavusi, nes ieÅ¡kovė savo valinius sprendimus ketino derinti su dukra.  Byloje pateiktuose 1999-2005 m. laikotarpio laiÅ¡kuose ieÅ¡kovei (t. 2, b. l. 112-135) pastebimas besikartojantis skundimasis sunkiu gyvenimu Lietuvoje, reiÅ¡kiamos padėkos ieÅ¡kovei už finansinę paramÄ , piktinamasi prastu valstybinių institucijų darbu sprendžiant ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , užsimenama, kokių reikia dokumentų tvarkant reikalus dėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intino namo, siÅ«loma ieÅ¡kovei paraÅ¡yti testamentÄ Stasei ir Algimantui (... „jei sugalvotų jiems suteikti dovanÄ , .... nes pati raÅ¡iusi, kad svetimiems nepaliks“). LaiÅ¡kuose ieÅ¡kovei taip pat raÅ¡oma raÅ¡o, kad valdžia perves „kapeikas“ už grÄ Å¾intinÄ namÄ , bet tam įgaliojimas taip pat reikalingas, raÅ¡o, kad namas senas ir mažai įkainos. Toks ieÅ¡kovei raÅ¡ytų laiÅ¡kų turinys galėjo paskatinti ieÅ¡kovę suteikti S. S. plačius įgalinimus disponuoti atgautina nuosavybe (kompensacija), nes ieÅ¡kovė buvo įtikinėjama, kad turtinė nauda atkÅ«rus nuosavybės teises bÅ«sianti nežymi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieÅ¡kovei buvo paskirta anaiptol ne laiÅ¡kuose deklaruota menkavertė, bet gana didelė piniginė kompensacija už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , todėl laikydamasi geros moralės, visokeriopo bendradarbiavimo su įgaliotoju ir pagarbos jo interesams principų įgaliotinė turėjo pareigÄ informuoti įgaliotojÄ apie paskirtos ir iÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos faktÄ bei kompensacijos dydį ir tik gavusi tikslius įgaliotojos nurodymus toliau veikti suteiktų įgalinimų ribose nusprendžiant dėl Å¡io gauto finansinio turto likimo.

Atsakovių atstovai teigė, kad

524 955 Lt ieškovės gautos kompensacijos dalį įgaliotinė S.

S. galėjo persivesti į savo asmeninę sÄ skaitÄ kaip atlyginimÄ už atstovavimÄ tvarkant ieÅ¡kovės nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalus. Tokie teiginiai vertintini kritiÅ¡kai. Pirma, sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kovės įgaliojimo turinio negalima pavedimo sutarties laikyti atlygintine. Antra, byloje esantys duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atgautÄ turtÄ atkuriant ieÅ¡kovės nuosavybės teises įgaliotinė galėjo pasiimti kaip atlyginimÄ už atstovavimÄ . Trečia, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuolat teikė finansines lėšas S. S. Å¡eimai (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad ieÅ¡kovė pervedė S.

S. 6 500 JAV dolerių), kurie galėjo bÅ«ti panaudoti ir tvarkant nuosavybės atkÅ«rimo reikalus. Teisėjų kolegijos vertinimu, įgaliotinės nutylėjimas dėl didelės piniginės kompensacijos (715 000 Lt) iÅ¡mokėjimo, prieÅ¡ tai ne kartÄ ieÅ¡kovei deklaravus, kad kompensacija bus menkavertė, ir visos kompensacijos pasisavinimas sau bei iÅ¡dalijimas įgaliotinės artimiesiems giminaičiams, laikytinas neatitinkančiu geros moralės principų elgesiu. Atkreiptinas dėmesys, kad įgaliotinė S. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos paėmė grynais pinigais 19 000 Lt gautos kompensacijos dalį, dėl kurios pasisavinimo ieÅ¡kovė pretenzijų nereiÅ¡kia.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkindamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Virginija Čekanauskaitė

Kazys Kailiūnas

Gintaras Pečiulis