2018-05-03 Nr. AB-8772-3-61-3-04020-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3671-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04020-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1916 (02020) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui D. M., panaikinimo“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. sausio 13 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. sausio 13 d. Atsakovui atliekant patikrinimą, buvo nuvykta vieno UAB „Selena PC“ (toliau – ir Bendrovė) darbuotojo gyvenamosios vietos adresu ir nustatyta, jog minėtas asmuo išvykęs į užsienį, kada grįš nėra žinoma, todėl buvo konstatuota, kad minėtas darbuotojas Bendrovėje nedirba. Patikrinimas buvo atliktas ir UAB „Selena PC“ registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Jo metu nustatyta, jog Bendrovė šiuo adresu veiklos nevykdo, o pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, kito įmonės veiklos vykdymo adreso nenurodė. Todėl konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodė klaidingą savo gyvenamosios vietos adresą, taip pat klaidingus duomenis apie UAB „Selena PC“ adresą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Selena PC“ nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2017 m. sausio 7 d. dirbo 4–7 darbuotojai, kuriems buvo tinkamai ir laiku mokamas atlyginimas. Ta aplinkybė, jog tam tikru laiku Bendrovėje nebuvo rasta darbuotojų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad joje nebuvo atitinkamo skaičiaus darbuotojų, dirbančių visą darbo laiką. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostata, kad įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai, apsunkina veiklos vykdymą, kadangi ne visada veiklai vykdyti yra reikalingas nustatytas darbuotojų skaičius. Reikalavimas, kad įmonėje dirbtų ne mažiau kaip trys darbuotojai buvo panaikintas paties įstatymų leidėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas laikė, kad UAB „Selena PC“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad tiek iki 2017 m. sausio 1 d., tiek po 2017 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai yra diskriminaciniai ir pažeidžiantys sąžiningos konkurencijos principą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, kilus įtarimų, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruotas, atliko patikrinimą ir konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – jis nurodė klaidingą savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresą, taip pat duomenis apie UAB „Selena PC“ adresą. Atsakovas taip pat nurodė, kad nors Migracijos departamentas, panaikindamas pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, vieną iš pagrindų nurodo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tačiau tai laikytina technine rašymo klaida, kadangi iš sprendimo turinio matyti, kad leidimas laikinai gyventi panaikintas dėl to, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas negyvena Lietuvos Respublikoje deklaruotu adresu: (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. sav. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nepranešė. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 20 d. gavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (toliau – ir Migracijos skyrius) 2017 m. lapkričio 15 d. pažymą Nr. 50-IL-13711 dėl įmonės veiklos teisėtumo, kurioje konstatuota, kad atliekant patikrinimą buvo nuvykta vieno UAB „Selena PC“ darbuotojo gyvenamosios vietos adresu, tačiau nustatyta, kad minėtas asmuo yra išvykęs į užsienį ir kada grįš nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad minėtas asmuo Bendrovėje faktiškai nedirba.

Taip pat buvo atliktas patikrinimas UAB „Selene PC“ registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo adresu Bendrovė veiklos nevykdo. Pareiškėjas, pateikdamas leidimą laikinai gyventi, buvo nurodęs, kad veiklą vykdys adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad šiuo adresu veikla nėra vykdoma, pareiškėjas šios aplinkybės neneigia, įrodymų, paneigiančių sprendimo išvadas, nepateikė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymo pagrindu. Prašymo grafoje „Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens pavadinimas, adresas, telefonas, kai ketinu dirbti ar užsiimti teisėta veikla“ nurodė: „UAB „Selena PC“ Panevėžys, (duomenys neskelbtini), <...>“. Savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. sav.

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2015 m. gruodžio 2 d. duomenimis UAB „Selena PC“ registruotas buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Migracijos skyriaus vyresnioji specialistė 2017 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 50-IL-13711 „Dėl įmonės veiklos teisėtumo“ nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. sav., kur gyvenamąją vietą deklaravo Rusijos Federacijos pilietis D. M.. Atvykus minėtu adresu, namo durų niekas neatidarė, iš išorės matėsi, kad čia niekas negyvena. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) name niekas negyvena, o Rusijos Federacijos piliečio ar rusiškai kalbančio asmens jie nėra girdėję ir matę.

Nuvykus į (duomenys neskelbtini) seniūniją, kurios teritorijoje yra (duomenys neskelbtini) k., socialinė darbuotoja paaiškino, kad nežino ir neturi jokios informacijos, apie (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. sav. name gyvenamąją vietą deklaravusį Rusijos Federacijos pilietį D. M.. 2017 m. lapkričio 14 d. nuvykus pas D. M., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kuris įdarbintas UAB „Selena PC“, duris atidarė R. M., kuri paaiškino, kad D. M. nėra namuose, jis išvykęs į užsienį, kada grįš pasakyti negalėjo.

Telefonu buvo susisiekta su I. S., kuri gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Šiuo adresu įregistruota UAB „Selena PC“. I. S. paaiškino, kad nieko nežino apie jokią įmonę, o minėtame bute ji gyvena viena, ir jokios veiklos niekas nevykdo. I. S. paaiškino, kad Bendrovę registruoti paprašė jos anūkas, kuris yra Latvijos Respublikos pilietis. Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktu, priėmė 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1916 (02020) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui D.

M., panaikinimo“, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.

8. Iš Migracijos skyriaus atlikto patikrinimo matyti, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 8 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu gyvenamosios vietos adresu negyvena, UAB „Selena PC“ deklaruotos buveinės vietos adresu veiklos nevykdo, pareiškėjas pasikeitus gyvenamosios vietos adresui į Migracijos departamentą ar jo įgaliotas institucijas Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto pagrindu nesikreipė ir apie tai ne vėliau kaip per 7 dienas neinformavo. Iš patikrinimo taip pat matyti, kad UAB „Selena PC“ darbuotojas D. M. išvykęs į užsienį, kada grįš neaišku, taigi šis darbuotojas Bendrovėje nedirba. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo ir jo valdomos UAB „Selena PC“ patikrinimą, ir nustatęs aukščiau paminėtas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kas laikytina Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu, todėl pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

9. Pareiškėjo argumentai dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo šioje administracinėje byloje buvo teisiškai nereikšmingi, kadangi iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas dėl to, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, o ne dėl to, kad jo valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad nei užsieniečiams, nei Lietuvos Respublikos piliečiams nėra keliamas darbo vietų kiekybinis reikalavimas ar darbo užmokesčio dydžio reikalavimas tam, kad būtų įsteigta įmonė. Reikalavimas dėl įsteigtų darbo vietų skaičiaus ar darbo užmokesčio dydžio keliamas tik tuomet, kai užsienietis įmonės valdytojas pageidauja gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Tai, kad Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodė ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, laikyta rašymo apsirikimu, kadangi sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra aiškiai pasisakyta tik dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo, kuris įrodytas byloje surinktais dokumentais.

11. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, jog Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-1916 (02020) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui D. M., panaikinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas.

III. 12. Pareiškėjas D. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjas nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, padarė įvertinęs tai, kad UAB „Selena PC“ nebuvo atitinkamo skaičiaus darbuotojų. Tačiau pareiškėjo teigimu, Bendrovėje nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2017 m. sausio 7 d. nebuvo mažiau 4–7 darbuotojų, kuriems buvo tinkamai ir laiku mokamas atlyginimas. Be to, privalomas darbuotojų skaičius apsunkina realios veiklos vykdymą, nes ne visada verslui vykdyti yra reikalingas tam tikras darbuotojų skaičius. Tuo labiau, sąlyga, kad įmonė turi turėti bent tris darbuotojus Lietuvos Respublikos piliečius, buvo panaikinta paties įstatymų leidėjo nuo 2017 m. sausio 1 d.

14. Pareiškėjas mano, kad atsakovui negali būti suteikiamas pagrindas spręsti, ar Bendrovė yra fiktyvi, kadangi sprendžiant klausimą dėl įmonės fiktyvumą reikia vertinti faktinį darbuotojų darbo atlikimą.

15. Pareiškėjas teigia, kad tiek anksčiau galiojusi, tiek dabar galiojanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija yra diskriminacinė ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas.

16. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą Migracijos departamentui. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl tinkamai vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje ir Įstatymo atitikimus.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas nevertino Bendrovės fiktyvumo, o nustatė, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamosios vietos ir Bendrovės adresą.

19. Atsakovas pažymi, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, remiantis Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos. Be to, ginčijamame sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjai. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1916(02020) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui D. M., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Kadangi ginčijamu Migracijos departamento sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas pagal jo 2015 m. gruodžio 8 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. prašymą, paduotą iki 2017 m. sausio 1 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymas Nr. XII-2609) 29 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamam ginčui spręsti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.

22. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

23. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

24. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas UAB „Selena PC“ dalyvis, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, savo 2015 m. gruodžio 8 d. prašyme buvo nurodęs UAB „Selena PC“ adresą: (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Pareiškėjas taip pat nurodė savo gyvenamąją vietą Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. sav. (b. l. 20–27).

26. Migracijos departamento atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas negyvena deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. sav., o UAB „Selena PC“ veiklos nevykdo registruotu adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjas buvo pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje bei UAB „Selena PC“ adresus.

27. Įstatymo 36 straipsnio (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą (3 p.) ar pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu (4 p.).

28. Pažymėtina, jog tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas iš tiesų gyventų, o jo bendrovė UAB „Selena PC“ vykdytų veiklą jo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytais adresais.

29. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą pagrįstai išvadai, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.). Tokie pareiškėjo veiksmai atsakovui sudarė pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

30. Pažymėtina, kad iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo motyvų matyti, kad šiuo atveju Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas nebuvo taikytas, todėl ši norma atsakovo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta per klaidą. Ši aplinkybė buvo patvirtinta atsakovo teismui teiktuose procesiniuose sprendimuose bei konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Taigi skundžiamu Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas būtent tuo pagrindu, kad buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, o ne dėl Bendrovės neatitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimu dėl įmonėje visą darbo laiką dirbančių 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

32. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1916(02020) teisėtumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė