2020-12-02 Nr. AB-22876-3-61-3-03474-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1699-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03474-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.4.2; 18.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1866-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Skyrius) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 49SF-1664-(14.49.104.) „Dėl įtraukimo į piliečių, pageidaujančių naujų žemė sklypų individualiai statybai už Vilniaus mieste turėtą žemę, eilę“; 2) įpareigoti atsakovą įtraukti (atstatyti) pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal jo prašymo padavimo datą (1991 m. gruodžio 19 d.) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą; 3) priteisti atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Jis nuo 1991 m. yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko T. R. žemę, iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (dabar – Vilniaus miesto teritorija). Į buvusio savininko turėtą žemę pradėtas nuosavybės teisių atkūrimas į jam tenkančią dalį: 1) Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1994 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 554-675-3 atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės neatlygintinai suteikiant ne didesnį kaip 0,20 ha ploto žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Šis sprendimas patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. 2295V, o šio akto pagrindu priimtas Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 582-01, kuriuo neatlygintinai nuosavybėn buvo suteiktas naudojamas 0,20 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2437 atkurtos nuosavybės teisės į 0,1860 ha žemės plotą, grąžinant natūra; 3) NŽT 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 49S-101-(14.49.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0269 ha žemės plotą, žemę grąžinant natūra, šio sprendimo 4 punkte nurodant, jog į 0,1437 ha žemės plotą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.

1.2. Pradėjus nuosavybės teisių į buvusio savininko T. R. turėtą žemę atkūrimą, pareiškėjas buvo įtrauktas į eilę naujam sklypui individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę gauti. Tačiau iki šiol naujo žemės sklypo individualiai statybai pareiškėjas negavo, nes Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-19433-/01/ buvo išbrauktas iš eilės numerio 332 ir perkeltas į eilę numeriu 4850 gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, kuris galės būti suteiktas tik po to, kai kitiems piliečiams bus suteikti nauji sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

1.3. Pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. NŽT skyriui pateikė prašymą remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu kuo skubiau atstatyti (įtraukti) jį į eilę pagal jo prašymo padavimo datą (1991 m. gruodžio 19 d.) neatlygintinai nuosavybėn gauti žemės sklypą. NŽT Skyrius ginčijamu sprendimu prašymo netenkino. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė NŽT, tačiau buvo nuspręsta, kad NŽT Skyriaus sprendimo naikinti nėra pagrindo.

1.4. NŽT ir NŽT skyrius nagrinėdami pareiškėjo skundus netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nesivadovavo aktualia teismų praktika. NŽT atsisakymas įtraukti pareiškėją į eilę neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą pagrįstas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata, reglamentuojančia, jog bendras piliečiui perduoto neatlygintinai jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą (Vilniuje – 0,12 ha), t. y., NŽT nepagrįstu vertinimu, Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužė 27 d. įsakymu Nr. 528-01 naudojamo 0,20 ha žemės sklypo prie pareiškėjo gyvenamojo namo suteikimas neatlygintinai nuosavybėn neatitinka žemės grąžinimo natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), vertindamas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcijos įsigaliojimo, su teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu nuo 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcijos įsigaliojimo, padarė išvada, jog iki 2002 m. balandžio mėn. įvykęs naudojamo žemės sklypo perdavimas neatlygintinai nuosavybėn turi būti vertinamas kaip miesto žemės grąžinimas natūra ir nėra pagrindo spręsti, jog pilietis prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, LVAT praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog tokiu atveju Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas netaikytinas.

1.5. Pareiškėjui nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės plotą buvo atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamą 0,20 ha žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo iki Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija) įsigaliojimo. Ši žemė yra perduota iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje vietoje. Be to, buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjui žemę grąžinant natūra tiek prie šio 0,20 ha žemė sklypo, tiek kitose vietoje – laisvoje (neužstatytoje) žemėje. Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir minėta LVAT praktika, kurioje išaiškintas pasikeitusio nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdo „perduodant neatlygintinai nuosavybėn“ turinys, darytina išvada, kad 0,20 ha ploto namų valdos žemės sklypo suteikimas pareiškėjui turi būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atkūrimas į miesto žemę natūra, o ne kaip perdavimas neatlygintinai nuosavybėn. Todėl NŽT teiginys, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytinos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, ir atsisakymas įtraukti (atstatyti) pareiškėją į eilę gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą yra nepagrįsti. NŽT netinkamai vertina, kad pareiškėjas prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

2. Atsakovas NŽT Skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pareiškėjui į buvusio savininko T. R. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdytos ir pareiškėjui tenkančios atkurti žemės dalį – 0,5566 ha žemės plotą, – nuosavybės teisės atkurtos: 1) Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 582-01, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pagal 2002 m. liepos 30 d. atliktą kartografiją šis žemė sklypas nepatenka į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą); 2) Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2437, grąžinant natūra 0,1860 ha žemės sklypo dalį 0,3285 ha ploto žemės sklype Nr. 1 ir Nr. 2 šalia (duomenys neskelbtini); 3) NŽT 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 49S-101-(14.49.3.) grąžinant natūra 0,0269 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0538 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Likęs neatkurtas žemės plotas – 0,1437 ha. Iš viso pareiškėjui į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkurtos nuosavybės teisės į 0,4129 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,1437 ha.

2.2. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-19433-(01), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 582-01 buvo suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha ploto žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo perkeltas iš eilės numeriu 332 į eilę numeriu 4850a-1 pagal pirminio prašymo padavimo datą. Įsakymas 2010 m. sausio 18 d. raštu Nr. S22-62 buvo išsiųstas pareiškėjui. Šio įsakymo pareiškėjas neskundė ir tik 2018 m. birželio 5 d. prašymu kreipėsi į NŽT Skyrių dėl atstatymo (įtraukimo) į eilę neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę. NŽT Skyriaus 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 49SF-1664-(14.49.104) informavo pareiškėją, kad suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal 2002 m. liepos 30 d. atliktą kartografiją nepatenka į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą, todėl jei minėtas sklypas jam būtų suteiktas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo, jis būtų buvęs perduotas taip pat neatlygintinai nuosavybėn vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

2.3. Pareiškėjas 2003 m. sausio 17 d., 2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. liepos 22 d. (iki naikinamųjų terminų, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d. (kai pilietis pats galėjo pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo) ir iki 2012 m. sausio 31 d. (kai NŽT galėjo parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą) raštais (skundais) reikalavo grąžinti buvusio savininko T. R. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę natūra turėtoje vietoje, o pageidavimo būti įtrauktam į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę ir gauti naują žemės sklypą individualiai statybai už savininko T. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę nepareiškė.

2.4. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės plotą buvo atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamą 0,20 ha žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo iki Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija) įsigaliojimo. Taip pat nesutiktina, kad ši perduota žemė yra savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje vietoje. Nepagrįstai pareiškėjo interpretuojama ir LVAT praktika dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo. LVAT, formuodamas praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, galiojusios iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcijos įsigaliojimo ir nuo minėtos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, kurioje numatytas nuosavybės teisių atkutimas prie nuosavybės teise turimų statinių, yra išaiškinęs, jog žemės grąžinimas turėtoje vietoje piliečiui, kuriam nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys turėtoje iki nacionalizacijos žemėje, yra atskiras (savarankiškas) nuosavybės teisių atkūrimo būdas – grąžinimas natūra. Pareiškėjo nurodytoje LVAT 2012 m rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2720/2012 pažymėta, kad: „Č. S. iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcijos įsigaliojimo perduotas žemės plotas <...> yra nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, kurioje yra Č. S. nuosavybės teise priklausantys statiniai“. Pareiškėjui suteiktas neatlygintinai žemės sklypas nepatenka į buvusio savininko T. R. turėtos žemės valdos teritoriją, remiantis 2002 m. liepos 30 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/02/15-44 (kartografija), todėl šiuo konkrečiu atveju taikomas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 5 straipsnio 4 dalis.

2.5. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 36 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo prie nuosavybės teise valdomo pastato (ne buvusio savininko turėtoje žemėje) ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis, nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtintame Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąraše (toliau – ir Sąrašas), t. y. 0,12 ha, todėl pareiškėjui naujas žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą už buvusio savininko T. R. valdytą žemę negali būti suteiktas. Pareiškėjui nuosavybės teisės gali būti atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą (per vertę) individualiai statybai, bet ne didesnį kaip 0,12 ha Vilniaus mieste.

2.6. Šiuo metu Vilniaus mieste piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus (pagal plotą) individualiai statybai yra 2649, o pareiškėjo pavardė yra įrašyta eilės numeriu 3053 – lygiaverčiam naujam žemės sklypui (per vertę) individualiai statybai gauti. Pareiškėjas įstatymų nustatytais terminais pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra ir neišreiškė valios gauti nei naują žemės sklypą individualiai statybai, nei lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į tai, kad atkurti į visą 1,67 ha žemės plotą nuosavybės teisėmis buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę natūra nebus galimybių, nuosavybės teisių atkūrimą į žemę vykdanti institucija (Vilniaus apskrities viršininko administracija) parinko atkūrimo būdą ir pareiškėją įrašė į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas, t. y. kaip pretendentą į T. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

4. Teismas, vertindamas susiklosčiusią faktinę situaciją, pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę (buvusiu adresu (duomenys neskelbtini) metu pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 582-01, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pagal 2002 m. liepos 30 d. atliktą kartografiją nepatenka į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą. Kaip matyti iš byloje esančiame žemės sugrąžinimo bylos Nr. 5115 ribų nustatymo plane pažymėtos T. R. turėto sklypo ribos, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), su statiniais yra šiauriau šio sklypo ir į jį nepatenka. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat patvirtino, kad sklypas (duomenys neskelbtini), nepatenka į T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą. Atsižvelgiant į šias aplinkybės nagrinėjamu atveju taikytinos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatos.

5. Teismas pabrėžė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą (Vilniaus mieste ne didesnis kaip 0,12 ha). Pareiškėjui suteiktas 0,20 ha žemės sklypas, todėl naujas žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali būti suteiktas. Atsakovas ginčijame sprendime pagrįstai paaiškino, jog tęsiant nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko T. R. turėtą žemę nuosavybės teisės pareiškėjui bus atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemė sklypą (per vertę) individualiai statybai (Vilniaus mieste ne didesnį nei 0,12 ha).

6. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu pareiškėjas išreiškė valią nuosavybes teises atkurti natūra, iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo bei neišreiškė valios dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo Vilniaus mieste. Šį nuosavybės teisių atkūrimo būdą pareiškėjui parinko institucija. Nuo 2002 m. balandžio 19 d. pakeista Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija) ir numatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pakeitimas, pagal kurį pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjui parinko nuosavybės atkūrimo būdą ir jį įrašė į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemė sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę gauti lygiavertį turėtajam naują žemė sklypą individualiai statybai pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas.

7. Teismas pabrėžė, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, pareiškėjo skunde minimoje LVAT 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2720/2012 nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje byloje esančia faktine situacija. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad „Č. S. iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 įsigaliojimo perduotas žemės plotas <...> yra nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, kurioje yra Č. S. nuosavybės teise priklausantys statiniai“. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą. Kadangi pareiškėjui buvo suteiktas 0,20 ha sklypas (duomenys neskelbtini), atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atstatyti (įtraukti) į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (iš kurios pareiškėjas buvo išbrauktas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-19433-(01).

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti skundžiamus NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimus atmestinas kaip nepagrįstas, o tuo pačiu atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą įtraukti (atstatyti) jį į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal jo prašymo padavimo datą (1991 m. gruodžio 19 d.) neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą. Netenkinęs skundo, teismas atmetė ir pareiškėjo prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra buvusio savininko T. R. turėtoje žemės valdoje, o NŽT akcentavo, jog jis yra kito savininko V. R. turėtoje žemės valdoje. Tačiau šiuo atveju ši aplinkybė negali reikšti, kad namų valdos 0,20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra nenatūrinėje žemėje, nes pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės į šių abiejų buvusių savininkų turėtą žemę ir jam jų turėtos žemės dalis jau yra susigrąžinta natūra, o 0,0204 ha žemės sklypas Nr. 2 (duomenys neskelbtini) yra besiribojantis su 0,20 ha žemės sklypu. Buvę savininkai T. R. ir V. R. buvo giminaičiai ir faktiškai žemę valdė kartu. Šias aplinkybes patvirtino pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu. NŽT neneigė fakto, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises tiek į T. R., tiek į V. R. turėtą žemę, ją susigrąžinant natūra. Tai patvirtina ir pareiškėjo vardu jau priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau teismas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visiškai negarinėjo ir nevertino, o padarė išvadą, jog naujas žemės sklypas neatlygintinai nuosavybėn pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą pareiškėjui negali būti perduotas. Be jokios situacijos analizės teismas taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jei 0,20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų suteiktas neatlygintinai nuosavybėn, po Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo jis irgi būtų perduotas neatlygintinai nuosavybėn vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

9.2. Minėtos teismo išvados yra nepagrįstos, nes jeigu pareiškėjo pirminiai prašymai atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų T. R. ir V. R. turėtą žemę būtų nagrinėjami ir įgyvendinami vienu metu, atsižvelgiant, į tai, jog pareiškėjas kito namų valdos žemės sklypo, išskyrus aptariamo 0,20 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neturėjo, pagal iki Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo galiojusį teisinį reglamentavimą rezultatas būtų tik toks, kad 0,20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui būtų suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, nes žemės grąžinimas natūra miesto teritorijoje nebuvo numatytas. Tačiau po Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo, remiantis LVAT praktika, būtų laikoma, kad žemė prie (duomenys neskelbtini) buvo sugrąžinta natūra, nes ji yra buvusio savininko V. R. turėtoje žemės valdoje, o tai nepanaikina pareiškėjo teisės gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tiek už V. R., tiek už T. R. turėtą žemę. Byloje nėra ginčo, kad 0,20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra natūrinėje V. R. turėtoje žemės valdoje, į kurią pareiškėjas yra tinkamas pretendentas, o tokiu atveju pareiškėjas turėtų teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ne tik už V. R., bet ir už T. R. turėtą žemę. Taigi tik pareiškėjo pirminių prašymų nagrinėjimo ir įgyvendinimo „atitraukimas“ laike lėmė sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo chronologijos pasikeitimą, dėl ko šiuo metu iš pareiškėjo atimama teisė gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą už T. R. turėtą žemę – jis nėra įtrauktas į eilę neatlygintinai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą, o NŽT atsisako pareiškėją į ją įtraukti (atstatyti).

9.3. Dėl nurodytų aplinkybių ir remiantis LVAT praktika, kurioje išaiškintas pasikeitusio nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdo „perduodant neatlygintinai nuosavybėn“ turinys, darytina išvada, kad 0,20 ha namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suteikimas pareiškėjui turi būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atkūrimas į miesto žemę natūra, o ne kaip perdavimas neatlygintinai nuosavybėn. Todėl teismo išvada (kuria jis sutiko su NŽT pozicija), kad pareiškėjo atžvilgiu taikytinos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. tęsiant nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko T. R. turėtą žemę nuosavybės teisės turės būti atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemė sklypą (per vertę) individualiai statybai (Vilniaus mieste ne didesnį 0,12 ha), yra nepagrįsta.

9.4. Teismas akcentavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu pareiškėjas išreiškė valią nuosavybes teises atkurti natūra, iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo bei neišreiškė valios dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo Vilniaus mieste. Šį nuosavybės teisių atkūrimo būdą pareiškėjui parinko institucija – įrašė jį į eilę gauti lygiavertį turėtajam naują žemė sklypą individualiai statybai pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas.

Vis dėlto, visų pirma, pažymėtina, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kieno iniciatyva pareiškėjo ar institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, pareiškėjas buvo įtrauktas į eilę pirmą kartą, nes tokias galimybes numatė teisės aktai. Todėl teismo akcentavimas, kad pareiškėjas į eilę buvo įtrauktas būtent institucijos iniciatyva, nepaneigia pareiškėjo teisės pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Antra, nors teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neišreiškė valios dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo Vilniaus mieste, todėl tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą pareiškėjui parinko institucija, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas neprivalėjo pasirinkti būtent tokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo, šis būdas ir šiuo metu neatitinka jo valios, nes pareiškėjas įsitikinęs, kad jis turi teisę pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą už T.

R. turėtą žemę, ir tik dėl klaidingo situacijos ir teisės aktų nuostatų įvertinimo pareiškėjas nepagrįstai Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-19433-/01/ buvo išbrauktas iš eilės numerio 332 ir perkeltas į eilę numeriu 4850 gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą. Trečia, pasiakydamas, kad institucija parinko pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo būdą – įrašė jį į eilę gauti lygiavertį turėtajam naują žemė sklypą individualiai statybai, – teismas visiškai ignoravo ir neanalizavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y., kad pačios institucijos, pradėjusios nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, pareiškėjas visgi buvo įtrauktas į eilę naujam žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę gauti (už T.

R. turėtą žemę). Taigi ir šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimo būdą (naujo žemės sklypo perdavimą neatlygintinai nuosavybėn) parinko valstybės institucija, todėl teismas privalėjo įvertinti valstybės veiksmų nenuoseklumą bei analizuoti (palyginti) faktines aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, leidusias tuo metu įtraukti pareiškėją į eilę, ir faktines aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, leidžiančias į eilę įtraukti ir dabar. Tačiau šių aplinkybių teismas nenustatinėjo ir nenustatė, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, o tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

10. Atsakovas NŽT Skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą. Papildomai pažymi, kad ginčijami administraciniai aktai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, remiantis teismų praktika, laikantis procedūrų ir priimti kompetentingos institucijos, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Skundžiamas teismo sprendimas turi būti paliktas galioti, kadangi buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus, remiantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nuostatomis bei teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisė atkuriant nuosavybės teises gauti naują sklypą individualiai statybai už Vilniaus m. sav. iki 195 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, jog NŽT 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 1SS-1866-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atstatyti (įtraukti) į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (iš kurios pareiškėjas buvo išbrauktas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-19433-(01) bei nurodė, kad pareiškėjui suteikto neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į buvusio savininko T. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietą, todėl naujas žemės sklypas (per plotą) už buvusio savininko T. R. valdytą žemę negali būti suteiktas; pareiškėjui nuosavybės teisės bus atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą (per vertę) individualiai statybai, bet ne didesnį kaip 0,12 ha Vilniaus mieste (I t. b. l. 7–11).

14. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad jo naudojamo 0,20 ha žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) suteikimas turi būti laikomas grąžinimu natūra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą teisės aktų nustatyta tvarka pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Ta aplinkybė, kad suteiktas neatlygintinai 0,20 ha žemės sklypas buvo ne T. R., bet V. R. turėtoje žemės valdoje, pareiškėjo manymu, yra nereikšminga, nes jis yra pretendentu atkurti nuosavybės teises į abiejų savininkų turėtą nuosavybės teisėmis žemę. Abu buvę savininkai buvo giminaičiai ir žemę valdė kartu.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki 1940 nacionalizacijos valdytos žemės plotą – 2 ha (duomenys neskelbtini) 1991 m. gruodžio 19 d. pateikė P. R., prašyme tarp asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo nurodytas ir pareiškėjas. Šio prašymo pagrindu atkuriant nuosavybės teises į T. R. valdytą žemę pareiškėjui buvo Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 582-01 suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha ploto žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui suteiktas žemės sklypas nepateko į buvusio savininko T. R. nuosavybės teise valdytos iki nacionalizacijos žemės ribas, byloje nėra, taigi ir pareiškėjo argumentai, kad minėto žemės sklypo suteikimas turi būti laikomas nuosavybės teisių atkūrimu natūra, yra nepagrįsti ir atmestini.

16. Nuosavybės teisių atkūrimas į kito savininko – V. R. – valdytą žemę tuo metu nebuvo prasidėjęs, nes pareiškėjo atitinkamas prašymas buvo paduotas tik 1999 m. rugpjūčio 31 d. Administraciniai sprendimai, kurių pagrindu buvo pareiškėjui perduotas nuosavybėn 0,20 ha ploto žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nebuvo ginčijami, jų pagrindu susiklostę teisiniai santykiai įgijo stabilumą, todėl, prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui į V. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, minėtas žemės sklypas laikytinas valstybės išperkama žemė, už kurią kompensuojama pretendentui Atkūrimo įstatyme 16 straipsnyje numatytais būdais.

17. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažinus, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, 2002 m. balandžio 2 d. priimtas įstatymas Nr. IX-832, įsigaliojęs nuo 2002 m. balandžio 19 d., kuriuo pakeista Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ir joje numatytas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo naujas būdas, t. y. grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.

18. Lyginant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi [atitinkamai ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu] nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 įsigaliojimo, ir pakeistą šios redakcijos įstatymu, matyti, kad iš esmės pasikeitė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdo „perduodant neatlygintinai nuosavybėn“ turinys. Iki 2002 m. balandžio 19 d. galiojusios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – perdavimas žemės neatlygintinai nuosavybėn <...>, kuris buvo siejamas su sąlyga – gyvenamųjų namų ar kitų statinių naudojamoje žemėje turėjimu, – turi būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atkūrimas į miesto žemę natūra, o ne kaip perdavimas neatlygintinai nuosavybėn, pagal nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusios Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl tais atvejais, kai yra nustatytas pagrindas nuosavybės teisių atkūrimą perduodant pareiškėjui naudojamą namų valdos žemės sklypą vertinti kaip nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas [praranda] teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir šiais atvejais Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytas teisinis reguliavimas nėra taikomas <...>. Vis dėlto toks aiškinimas yra aktualus tik tais atvejais, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos buvusiose žemėvaldos ribose. Tai reiškia, kad jei nuosavybės teisės į žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) buvo atkurtos už buvusios žemėvaldos ribų, tokiu atveju vertinama, kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos neatlygintinai, o ne natūra, dėl to yra aktuali ir Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1536-415/2018).

19. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų pasikeitimas po Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo priėmimo pareiškėjo teisinei padėčiai negali turėti jokios reikšmės, nes, minėta, 0,20 ha ploto žemės sklypo perdavimas neatlygintinai negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atkūrimas natūra turėtoje vietoje. Pareiškėjo teiginiai, kad abu savininkai žemę valdė kartu, nepagrįsti įrodymais byloje. Priešingai, nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises ir į V. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kiekvieno iš savininkų turėtą nuosavybę pradėti savarankiški nuosavybės teisių atkūrimo procesai (bylos Nr. 2116 ir Nr. 5115), tai reiškia, kad pretendentų teisės turi būti įgyvendinamos atskirai kiekviename šių procesų Atkūrimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nagrinėti nuosavybės teisės atkūrimo į kitos savininko – V. R. – nuosavybės teisėmis valdytą žemę aplinkybių, nes jos nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, dėl tų pačių priežasčių jas sieti su nuosavybės teisių atkūrimu į T. R. nuosavybės teisėmis valdytą turtą taip pat nėra pagrindo.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose, nurodomose apelianto, t. y. 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-2315/2011, 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2720/2012, bei kt., faktinė situacija nuo pareiškėjo šioje byloje skyrėsi esminiu aspektu – minėtose bylose sprendimai dėl žemės sklypų neatlygintino perdavimo pretendentams buvo priimti perduodant žemės sklypus savininko turėtos žemėvaldos ribose, todėl nagrinėjamu atveju išaiškinimai šiose bylose nėra aktualūs.

21. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo pareiškęs valios dėl kito negu nuosavybės teisių atkūrimas natūra būdo (aptariamu atveju į T. R. nuosavybės teisėmis turėtą žemę). Aptariamu atveju, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 red.), 17 straipsnio nuostatomis, kompetentinga institucija, nelikus galimybių grąžinti žemės sklypus natūra, pati pagrįstai parinko atlyginimo būdą už valstybės išperkamą žemę ir 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-19433-(01) įtraukė pareiškėją į eilę pagal prašymo padavimo datą gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą (per vertę) individualiai statybai.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja aplinkybę, kad jis buvęs įtrauktas į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (pagal plotą) už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, iš kurios, jo manymu, buvo nepagrįstai išbrauktas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-19433-(01). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstas pareiškėjo įtraukimas į eilę nesukuria teisinių prielaidų įgyti teisę atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu būdu – gaunant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individuliai statybai (pagal plotą) Vilniaus mieste, nes tokia pareiškėjo teisė jau yra realizuota, ką ir akcentavo pirmosios instancijos teismas; tai prieštarautų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatai, ribojančiai Vilniaus mieste perduodamų neatlygintinai sklypų plotų dydžius iki 0,12 ha, bei nepagrįstai suteiktų pareiškėjui pirmumą kitų asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teisės tokiomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėms, atžvilgiu.

23. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 36 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo prie nuosavybės teise valdomo pastato (ne buvusio savininko turėtoje žemėje) ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis, nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtintame Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąraše, t. y. 0,12 ha, todėl pareiškėjui naujas žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą už buvusio savininko T. R. valdytą žemę negali būti suteiktas. Pareiškėjui nuosavybės teisės gali būti atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatas – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą (per vertę) individualiai statybai, bet ne didesnį kaip 0,12 ha Vilniaus mieste, o tai lemia vietos eilėje pasikeitimą.

24. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pareiškėjo skundu ginčijamus NŽT Skyriaus 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 49SF-1664-(14.49.104.) bei NŽT, 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1866-(7.5), kuriais pareiškėjo prašymas atstatyti (įtraukti) į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (pagal plotą) už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal prašymo padavimo datą (1991 m. gruodžio 19 d.), nebuvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias Atkūrimo įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, atmesdamas pareiškėjo skundą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė