8d3bbea2-331b-4cfc-ade3-964dc4322e09 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-728-340/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36280-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3; 3.1.18; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo B. H. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. H. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A.

M. ir M. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nustatė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo B. H. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. M. ir M. S., kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o (1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje gimimo iÅ¡duotame įraÅ¡e Nr. 161, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. S. tėvas yra M.

S.; (2) pripažinti, kad B. H. yra S. S. tėvas, o S. S. yra B. H. dukra; (3) pakeisti S. S. pavardę į „M. H.“; (4) nustatyti B. H. bendravimo su vaiku tvarkÄ ; (5) įpareigoti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko S. S. gimimo įraÅ¡Ä ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo liudijimÄ , kuriame pakeisti Å¡iuos įraÅ¡us: grafoje „pavardė“ vietoje „S.“ įraÅ¡yti „M. H.“; grafoje „tėvas“ vietoje „M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įraÅ¡yti „B.

H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo B. H. bendravimo su mažamečiu vaiku S. S. tvarkÄ , nustatant, kad vaiko S. S. tėvas B. H. bendrauja su vaiku S. S. vienÄ kartÄ per savaitę po 2 (dvi) valandas, susitikdamas su vaiku S. S. jos gyvenamojoje vietoje; apie konkrečiÄ savaitės dienÄ , kuriÄ tėvas B. H. gali bendrauti su vaiku S. S., B. H. informuoja motinÄ A. M. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas. IeÅ¡kovas nurodė, kad po bylos iÅ¡kėlimo teisme buvo atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė, kuri patvirtino, kad atsakovei A.

M. gimusio vaiko biologinis tėvas yra ieÅ¡kovas B. H.. 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. vasario 18 d. elektroniniais laiÅ¡kais ieÅ¡kovo atstovas kreipėsi į atsakovę ir jos atstovę, praÅ¡ydamas paraÅ¡yti, kada ieÅ¡kovas galėtų susitikti savo dukra, kadangi ieÅ¡kovas nori kaip galima greičiau aplankyti savo dukrÄ , pabÅ«ti su ja. 2020 m. vasario 20 d. atsakovės atstovė atsakė, jog jos klientė pilnai palaiko savo atsiliepime nurodytÄ pozicijÄ , t. y. nesutinka, jog bÅ«tų nuginčyta tėvystė, o tėvu pripažintas ieÅ¡kovas, tad taikus ginčo iÅ¡sprendimas galimas tik jeigu ieÅ¡kovas atsisakytų savo ieÅ¡kinio reikalavimų.

Atsakovė nesudaro galimybių ieÅ¡kovui susitikti ir bendrauti su dukra, nepaisant to, kad tėvo ir vaiko ryÅ¡ys jau yra neginčytinai nustatytas teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, pateikta byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad dukra yra dar kÅ«dikis ir jai bÅ«tinas nuolatinis buvimas su motina, ieÅ¡kovas prašė nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkÄ , kuri visiÅ¡kai atitinka vaiko poreikius, interesus, užtikrina vaikui reikalingÄ ir bÅ«tinÄ stabilumÄ . Nurodė, kad Å¡iuo metu yra tas vaiko raidos etapas, kuomet vaikas pradeda suprasti kalbÄ , atpažinti pažįstamus balsus bei pradeda pažinti žmones, todėl ieÅ¡kovas nebeturi laiko laukti ir jau dabar turi pradėti dalyvauti vaiko priežiÅ«roje, bendravime ir auklėjime, kad vaikas susipažintų su jo balso tembru, su jo iÅ¡vaizda, bÅ«tų nuosekliai ugdomas vaiko ryÅ¡ys su tėvu ir vėliau jau didesnio amžiaus vaikas nepatirtų streso bendraudamas su savo biologiniu tėvu.

Tėvo ir vaiko bendravimo nukėlimas vis vėlesniam ir vėlesniam laikui, reiÅ¡kia potencialiÄ grėsmę, kad vėliau sukurti ryšį tarp tėvo ir vaiko bus ženkliai sunkiau, o tai reiÅ¡kia, kad nenustačius laikinos bendravimo su vaiku tvarkos dabar, ateityje teismo sprendimo vykdymas pasunkės, nes bus sunkiau sukurti ryšį tarp tėvo ir jau gerokai paaugusio vaiko. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje yra neabejotinai tikėtinai pagrįstas, nes aplinkybė, jog ieÅ¡kovas yra S. S. biologinis tėvas yra įrodyta byloje pateikta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. 0034/20.

3. Atsakovė A. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nesutinka. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovas yra biologinis vaiko tėvas, atsakovė sutiko, kad bÅ«tų atlikta DNR ekspertizė, kadangi paaiÅ¡kėjus prieÅ¡ingam faktui, bylos tolesnis nagrinėjimas bÅ«tų nebeaktualus. Biologinis vaiko tėvystės nustatymas nepakeitė nieko vaiko gyvenime, vaiko tėvas, net ir žinodamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas, ir toliau rÅ«pinasi dukrele tiek emociÅ¡kai, tiek fiziÅ¡kai, tarp jo ir vaiko yra užsimezgęs emocinis ryÅ¡ys, vaikas auga pilnavertėje Å¡eimoje.

Atsakovas M. S. rÅ«pinasi vaiko interesais nuo nėštumo pradžios, atsakingai žiÅ«ri į savo, kaip tėvo pareigas. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos bÅ«dai – jos padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių, Å¡iuo atveju nepilnamečio vaiko interesų, gynybÄ iki bus iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas, todėl sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė, kuri patvirtino, kad atsakovei gimusio vaiko biologinis tėvas yra ieÅ¡kovas, savaime nėra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .

Atsakovė nurodė, kad teisė bendrauti su vaiku atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Vaiko tėvystę notariniu pareiškimu pripažino atsakovas M. S., jo tėvystė oficialiai nėra nuginčyta, jis yra teisinis vaiko tėvas. Šiuo atveju vaiko kilmė iš ieškovo oficialiai nėra patvirtinta. Byla dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo dar neišnagrinėta ir ieškovo tėvystė vaikui oficialiai nėra nustatyta, todėl ieškovas neturi teisės iki teismo sprendimo priėmimo bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi vadovautis Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principu ir atsižvelgti ne tik į ieÅ¡kovo, bet ir vaiko bei atsakovų interesus ir užtikrinti jų pusiausvyrÄ . Teismui pritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, o galutiniu teismo spendimu atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus, bÅ«tų padaryta neatitaisoma žala tiek mažamečiam vaikui, tiek atsakovams. Nustačius laikinÄ ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarkÄ , o ieÅ¡kovui jÄ vykdant, tarp ieÅ¡kovo ir vaiko susiklostys emocinis ryÅ¡ys, o tuo atveju, jeigu galutiniu teismo sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimai vis tik bÅ«tų atmesti, tai nebÅ«tų nustatyta ir nuolatinė ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarka ir tai vienareikÅ¡miÅ¡kai padarytų neabejotinos psichologinės žalos vaikui, taip pat situacija neabejotinai sutrikdytų visos Å¡eimos gyvenimÄ .

Atsakovė nurodė, kad nesutinka ir su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nustatyti, kad jis bendrauja su vaiku informuodamas jÄ prieÅ¡ 2 dienas, kadangi tokia formuluotė reiÅ¡kia, kad ji privalės ieÅ¡kovui sudaryti sÄ lygas bendrauti su vaiku neatsižvelgiant į savo užimtumÄ , vaiko režimÄ , vaiko lankomus užsiėmimus ir pan., ieÅ¡kovas turėtų suderinti bendravimo su vaiku laikÄ , o ne jį vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti. Å iuo atveju prioritetas Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi bÅ«ti suteiktas apsaugoti dabartinės vaiko Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , teisinio statuso aiÅ¡kumÄ .

4. Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodė, kad su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu nesutinka. Atsakovas pažymėjo, jog biologinis vaiko tėvystės nustatymas nieko vaiko gyvenime nepakeitė ir atsakovas, žinodamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas, toliau rÅ«pinasi vaiku. Vaiko interesais atsakovas rÅ«pinasi nuo vaiko motinos nėštumo pradžios, atsakovas atsakingai žiÅ«ri į savo, kaip tėvo, pareigas. Å ioje proceso stadijoje nėra nagrinėjami ir vertinami bylos įrodymai bei aplinkybės iÅ¡ esmės, o tik sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės skyrimo pagrįstumo.

Atsakovas vaiko tėvystę pripažino notariniu pareiÅ¡kimu. Atsižvelgiant į tai, kol atsakovo tėvystė oficialiai nėra nuginčyta, jis yra teisinis vaiko tėvas, todėl vaiko kilmei iÅ¡ ieÅ¡kovo oficialiai nesant patvirtintai, ieÅ¡kovas neturi teisės iki teismo sprendimo priėmimo bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tik teismui nuginčijus atsakovo tėvystę, nustačius ieÅ¡kovo tėvystę ir ieÅ¡kovÄ pripažinus vaiko tėvu, o vaikÄ â€“ ieÅ¡kovo vaiku, ieÅ¡kovui, kaip vaiko tėvui, atsirastų teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, ir tik galutiniu teismo sprendimu, teismas iÅ¡spręs tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos klausimÄ .

Teismui pritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, o galutiniu teismo spendimu atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus, bÅ«tų padaryta nepataisoma žala tiek mažamečiam vaikui, tiek atsakovams.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ byloje dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad aplinkybę, jog vaiko biologinis tėtis yra ieÅ¡kovas patvirtino tiek pati atsakovė, tiek tÄ patvirtina ir byloje pateikta ekspertizės iÅ¡vada. Tarnybos vertinimu, praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės vaiko interesams neprieÅ¡tarauja, o ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo su mažamete dukra tvarka leis vaikui pradėti pažinti bei atpažinti ieÅ¡kovÄ , užmegzti su juo ryšį, todėl nėra pagrindo prieÅ¡tarauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo B. H. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7. Teismas nustatė, jog vaikas S. S. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e vaiko motina nurodoma atsakovė A. M., o vaiko tėvu – atsakovas M. S.; ieÅ¡kovas pateikė byloje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas B. H. yra biologinis vaiko tėvas. Teismas pažymėjo, jog tėvų asmeninės teisės ir pareigos vaikams atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Kol vaiko gimimo įraÅ¡e nurodyti kaip tėvas (motina), atitinkami asmenys ir vaikas turi visas įstatymo nustatytas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog teisinė prievolė auklėti, rÅ«pintis vaiku, bendrauti ir t. t. nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo, kol vaiko kilmė nepatvirtinama įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovės vaiko S. S. kilmė iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, ji dar tik nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387-392 straipsniai).

8. Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į Å¡alių ir vaiko interesus, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrÄ , įvertinęs vaiko amžių (mažametei S. yra beveik 6 mėnesiai), vaikui bÅ«tinÄ stabilumÄ , teismas sprendė, kad, pritaikius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismui sprendimu atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus, nepilnamečio vaiko interesams bÅ«tų padaryta didesnė žala nei Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, nes nustačius laikinÄ ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarkÄ , tarp ieÅ¡kovo ir vaiko galimai susiklostytų emocinis ryÅ¡ys, o ieÅ¡kinio netenkinimo atveju staigus ryÅ¡io nutraukimas įneÅ¡tų sumaiÅ¡ties vaiko gyvenime, bÅ«tų padaryta intervencija į Å¡eimÄ , sutrikdant normalų Å¡eimos gyvenimo ritmÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas B. H. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ , iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, ieÅ¡kovo B. H. bendravimo su mažamečiu vaiku S. S. tvarkÄ : „Vaiko S. S. tėvas B. H. bendrauja su vaiku S. S. vienÄ kartÄ per savaitę po 2 (dvi) valandas, susitikdamas su vaiku S. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Apie konkrečiÄ savaitės dienÄ , kuriÄ tėvas B. H. gali bendrauti su vaiku S. S., B. H. informuoja motinÄ A. M. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas“. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Å ioje byloje jau yra pateikta ekspertizės iÅ¡vada dėl tėvystės nustatymo, kuria yra patvirtinta, jog ieÅ¡kovas yra atsakovei gimusio vaiko tėvas. Taigi, bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi įrodymai jau yra pateikti teismui ir de facto tėvystės faktas jau yra nustatytas nepaneigiamu įrodymu, ieÅ¡kovas nėra praleidęs termino tėvystei nuginčyti, todėl formaliam tėvystės pripažinimui de jure yra reikalinga tik iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ bylÄ ir nėra jokių abejonių dėl bylos baigties, t. y. to, kad ieÅ¡kovas bus pripažintas S. S. tėvu de jure. 9.2.

Jau dabar yra tas S. S. raidos etapas, kuomet ji jau pradeda suprasti į jÄ nukreiptÄ kalbÄ , atpažinti pažįstamus balsus bei pradeda pažinti žmones, todėl ieÅ¡kovas B. H. nebeturi laiko laukti ir jau dabar turi pradėti dalyvauti S. S. priežiÅ«roje, bendravime ir auklėjime, kad vaikas susipažintų su jo balso tembru, su jo iÅ¡vaizda, bÅ«tų nuosekliai ugdomas vaiko ryÅ¡ys su tėvu ir vėliau jau didesnio amžiaus vaikas nepatirtų streso bendraudamas su savo biologiniu tėvu. Tėvo ir vaiko bendravimo nukėlimas vis vėlesniam ir vėlesniam laikui, reiÅ¡kia potencialiÄ grėsmę, kad vėliau sukurti ryšį tarp tėvo ir vaiko bus ženkliai sunkiau, o tai reiÅ¡kia, kad nenustačius laikinos bendravimo su vaiku tvarkos dabar, ateityje teismo sprendimo vykdymas pasunkės, nes bus sunkiau sukurti ryšį tarp tėvo ir jau gerokai paaugusio vaiko. 9.3.

IeÅ¡kovo B. H. ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje yra neabejotinai tikėtinai pagrįstas, nes aplinkybė, jog ieÅ¡kovas B. H. yra S. S. biologinis tėvas yra įrodyta byloje pateikta Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. 0034/20. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas teismo sprendimu dar nėra pripažintas S. S. tėvu, kai byloje yra pareikÅ¡ti reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir teismui yra pateiktas įrodymas – ekspertizės iÅ¡vada, patvirtinanti, jog ieÅ¡kovas yra S. S. biologinis tėvas, ir teismo sprendimas bus neabejotinai palankus ieÅ¡kovui, negali bÅ«ti pagrindas atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis ieÅ¡kovas siekia užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebÅ«tų pažeidžiami mažametės S. S. asmeniniai neturtiniai interesai, iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su tėvu, užtikrinti tėvo santykių su mažamete dukra S. S. stabilumÄ .

10. Atsakovai A. M. ir M. S. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo B. H. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 10.1. IeÅ¡kovo pozicija iÅ¡ esmės yra grindžiama tuo, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, ir iÅ¡ biologinės tėvystės kildina savo, kaip tėvo, teises. Pažymėtina, jog teisine tvarka yra ginamos ne biologinių tėvų teisės, o tų tėvų, iÅ¡ kurių vaiko kilmė yra nustatyta ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Pats biologinės tėvystės faktas nesuteikia teisių, kurias tėvui garantuoja įstatymai.

Tik teisinis tėvo statusas suteikia tėvo teises, numatytas teisės aktuose, taip pat įpareigoja vykdyti tėvo pareigas. Å iuo atveju vaikas turi tėvÄ â€“ tai atsakovas M. S., iÅ¡ kurio vaiko kilmė teisėtai nustatyta. IeÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų priemonių taikymas, suteikiant ieÅ¡kovui teisę įgyvendinti tėvo teises, sukurtų situacijÄ , kuomet tėvo teises vaiko atžvilgiu įgyvendintų du asmenys. Tokia situacija yra nesuderinama su valstybėje galiojančiomis normomis. Neabejotinai tai keltų sumaiÅ¡tį tiek vaiko, tiek Å¡eimos gyvenime, ypač turint omenyje Å¡alių kultÅ«rinius ir amžiaus skirtumus bei konfliktinį bendravimÄ . 10.2.

Å iuo atveju vaiko kilmė iÅ¡ ieÅ¡kovo oficialiai nėra patvirtinta, ji dar tik nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo dar neiÅ¡nagrinėta ir ieÅ¡kovo tėvystė vaikui oficialiai nėra nustatyta, o visų pirma dar nėra nuginčyta atsakovo M. S. tėvystė, ieÅ¡kovas neturi teisės iki teismo sprendimo priėmimo bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tik teismui nuginčijus M. S. tėvystę, nustačius ieÅ¡kovo tėvystę ir ieÅ¡kovÄ pripažinus vaiko tėvu, o vaikÄ â€“ ieÅ¡kovo vaiku, ieÅ¡kovui, kaip vaiko tėvui, atsirastų teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. 10.3.

M. tėvystė atitinka ir socialinę tikrovę – bÅ«tent jis faktiÅ¡kai įgyvendina tėvo pareigas vaiko atžvilgiu, bÅ«tent jis yra užmezgęs tėviÅ¡kÄ ryšį su vaiku nuo pat jo buvimo motinos įsčiose. Ir tik biologinėje tikrovėje vaiko tėvas yra ieÅ¡kovas. Tačiau biologinė tikrovė nėra viskÄ lemianti, kÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. 10.4. Teismui patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir ieÅ¡kovui pradėjus aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, o neatmestina galimybė, galutiniu teismo sprendimu vis tik atmetus ieÅ¡kinį visa apimtimi, vaikas patirtų kur kas didesnį stresÄ ir žalÄ , nei dabar atmetus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieÅ¡kinio patenkinimo atveju ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarkÄ nustačius galutiniu teismo sprendimu ir bendravimÄ pradėjus ateityje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Atskirasis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo B. H. ieÅ¡kinį atsakovams A. M. ir M. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. IeÅ¡kovas B. H. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo B.

H. bendravimo su mažamečiu vaiku S. S. tvarkÄ , nustatant, kad vaiko S. S. tėvas B. H. bendrauja su vaiku S. S. vienÄ kartÄ per savaitę po 2 (dvi) valandas, susitikdamas su vaiku S. S. jos gyvenamojoje vietoje; apie konkrečiÄ savaitės dienÄ , kuriÄ tėvas B. H. gali bendrauti su vaiku S. S., B. H. informuoja motinÄ A. M. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. IeÅ¡kovas B.

H., nesutikdamas su teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .

13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atsisakyta nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011).

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡vardintas Å¡iame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Å iuo atveju nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė vaiko neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ypatingai – užtikrinti vaiko apsaugÄ nuo bet kokios esamos ar galimos žalos jo psichinei ir fizinei sveikatai. 15.

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl atsakovo M. S. tėvystės nuginčijimo, ieÅ¡kovo B. H. tėvystės nustatymo vaikui S. S., praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo B. H. bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkÄ .

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138 - 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Prievolė, o tuo pačiu ir teisė, auklėti, rūpintis vaiku, su juo bendrauti atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Teisinė prievolė auklėti, rūpintis vaiku bei su juo bendrauti nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo (CK 3.165 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko S. S. kilmė iš ieškovo nėra patvirtinta, ji dar tik bus nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387 - 392 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl atsakovo M. S. tėvystės nuginčijimo ir ieškovo B. H. tėvystės nustatymo vaikui S. S. dar neišnagrinėta ir ieškovo tėvystė vaikui S. S. nėra nustatyta, t. y. nėra įforminta įstatymų nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieškovas nėra įgijęs CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvo teisių ir pareigų.

Kol vaiko gimimo įraÅ¡e kaip vaiko tėvas nurodytas atsakovas M. S., atitinkamai bÅ«tent Å¡is asmuo ir vaikas turi visas įstatymo nustatytas vaiko ir tėvo tarpusavio teises ir pareigas. Tik nuginčijus atsakovo tėvystę ir teismui nustačius ieÅ¡kovo tėvystę ir ieÅ¡kovÄ pripažinus vaiko tėvu, o vaikÄ â€“ ieÅ¡kovo vaiku, ieÅ¡kovui, kaip vaiko tėvui, atsiranda prievolė, o tuo pačiu ir teisė, bendrauti su vaiku, jį auklėti ir juo rÅ«pintis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Toks aiÅ¡kinimas nelaikytinas ieÅ¡kovo interesų pažeidimu, prieÅ¡ingai, tokiu bÅ«du apsaugomi prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai, vaikas apsaugomas nuo bet kokios galimos žalos jo psichinei ir fizinei sveikatai. 18.

Atskirajame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atsisakyti taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovo B. H. biologinė tėvystė jau yra nustatyta DNR tyrimu, todėl teismo sprendimas bus neabejotinai palankus ieÅ¡kovui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka bei pažymi, jog nors byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas yra S. S. biologinis tėvas, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, jog vaiko gimimo įraÅ¡e tėvu nurodytas atsakovas M.

S.. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , yra pripažįstama ne tik biologinė, bet ir socialinė tėvystė, t. y. tėvo ir vaiko santykiai, kai tarp jų nėra kraujo ryÅ¡io, tačiau egzistuoja glaudus emocinis ir psichologinis ryÅ¡ys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo bei ieÅ¡kovo tėvystės nustatymo gali bÅ«ti tiek tenkinamas, tiek ir atmestas, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su praÅ¡omais nutraukti Å¡eimos ryÅ¡iais, įvertinus tėvystės nuginčijimo galimÄ poveikį vaiko interesams bei kitas ieÅ¡kovo reikalavimų tinkamam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

19. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi vadovautis Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principu ir atsižvelgti ne tik į ieÅ¡kovo, bet ir, visų pirma, į vaiko, taip pat atsakovų interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog įvertinus vaiko amžių (mažametei S. Å¡iuo metu yra beveik 8 mėnesiai), vaikui bÅ«tinÄ stabilumÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju pritaikius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau teismui sprendimu atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus ir nenustačius vaiko kilmės iÅ¡ ieÅ¡kovo, nepilnamečio vaiko interesams bÅ«tų padaryta didesnė žala nei Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, nes, nustačius laikinÄ ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarkÄ , tarp ieÅ¡kovo ir vaiko galimai susiklostytų emocinis ryÅ¡ys, o ieÅ¡kinio netenkinimo atveju staigus ryÅ¡io nutraukimas įneÅ¡tų sumaiÅ¡ties vaiko gyvenime, paveiktų jo psichinę sveikatÄ , bÅ«tų padaryta intervencija į Å¡eimÄ , sutrikdant normalų Å¡eimos gyvenimo ritmÄ .

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetiÅ¡kai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas Å¡iuo konkrečiu atveju geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugÄ iki bus iÅ¡spręstas ginčas tarp Å¡alių.

21. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

22. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl ieÅ¡kovo B. H. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 338-339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Tatjana Žukauskienė