2021-05-05 Nr. AB-9749-3-61-3-04250-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3026-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04250-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5­3)50U­05116 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2021 m. spalio 25 d. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriui paskyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį nusižengimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas iki administracinės nuobaudos Bendrovės direktoriui skyrimo. Prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką pareiškėjas negalėjo žinoti, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

4. Pareiškėjas išdėstė argumentus, susijusius su nelegalaus darbo požymiais, ir aplinkybes, susijusias su pareiškėjo įdarbinimo Bendrovėje procedūra ir teigė, jog Bendrovės vadovas buvo įsitikinęs, kad darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, duomenys apie įdarbintus asmenis nustatyta tvarka ir terminais buvo perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra), Migracijos departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentui. Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, todėl dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinės apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų, jis negali būti atsakingas.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo padaryta žala valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams, sumokėti visi mokesčiai, visi formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, nebuvo pažeistos jų teisės, negauta jokių nusiskundimų iš darbuotojų. Formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, pareiškėjo vertinimu, negali užtraukti administracinės atsakomybės.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą darbdavys yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas. Bendrovės vadovo laikymas asmenų darbdaviu bei įstatymo normos aiškinimas ir taikymas prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akcentuojamam teisinės valstybės, teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

7. Pareiškėjas pažymėjo, jog į administracinės bylos nagrinėjimo procesą skiriant administracinę nuobaudą Bendrovės vadovui jis nebuvo įtrauktas, nors priimtas nutarimas daro įtaką jo teisėms ir pareigoms, nes jis netenka teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje. Be to, 53 Bendrovėje dirbantys vairuotojai iš 60 yra užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų valstybių. Vairuotojų specialybė Lietuvoje yra įtraukta į trūkstamų specialybių sąrašą, todėl panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, Bendrovė greičiausiai neras kitų darbuotojų Lietuvoje, kuriais galėtų pakeisti darbuotojus, kurių leidimai bus panaikinti, nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Sprendimas paremtas formalaus nusižengimo padarymu, užsieniečiai darbuotojai, susiplanavę, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje, t. y. turėję teisėtus lūkesčius, neteks šios teisės, dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, kurioms iš esmės jie negalėjo daryti įtakos.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo darbdavys buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Atsakovas teigė, kad Įstatymo normos formuluotė nenumato, jog jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, leidimas laikinai gyventi gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir / ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir / ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarautų Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vienerių metų laikotarpiui (iki 2021 m. spalio 25 d.), tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi galios visą šį laikotarpį, nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, jog administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentui nėra suteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygas, priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra numatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų nevykdymo, todėl Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, taigi Sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo darbdavio (Bendrovės vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“), padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020, kuris nebegali būti ginčijamas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir neturi teisinės reikšmės.

13. Atsakovas teigė, jog pagal Įstatymą tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek Bendrovės atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

14. Atsakovas nurodė, kad Bendrovės vadovo atsakomybė kilo iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgęs į tai, atsakovas manė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia Sprendimo teisinio pagrindo.

15. Atsakovas pažymėjo, jog prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas neturėjo pareigos nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl Bendrovė privalo prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Atsakovas vertino, kad skundo argumentai dėl Bendrovei kylančių teisinių pasekmių nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėjui 2020 m. liepos 3 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), kuris galiojo iki 2021 m. spalio 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 pripažino Bendrovės direktorių kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje administracinį nusižengimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Eur baudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjo Leidimą.

18. Teismas aptarė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, pažymėjo, jog ši nuostata imperatyvi ir nustatęs, kad Bendrovės vadovui administracinė nuobauda paskirta už nelegalų darbą, už kurį atsakomybė įtvirtinta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 įsiteisėjęs, šioje nagrinėjamoje byloje jo teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas, atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su nepagrįstu Bendrovės vadovo nubaudimu, pareiškėjo neįtraukimu į administracinės bylos nagrinėjimą.

19. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju nubaustas Bendrovės vadovas, kuris Bendrovės vardu vykdė su personalo valdymu susijusias funkcijas, t. y. įdarbindavo darbuotojus, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad darbdavys yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su aplinkybe jog jam Leidimas išduotas iki Bendrovės vadovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, su jo lūkesčiais gyventi ir dirbti Lietuvoje, su Bendrovės galimybėmis susirasti darbuotojų bei vykdyti įsipareigojimus, teismas sprendė, jog jie neturi įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi į tokius argumentus pagal teisės aktus neprivalu atsižvelgti Migracijos departamentui sprendžiant klausimą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo.

21. Atsižvelgęs į tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostata yra imperatyvi, Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygas priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių, teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pareiškėjo skundą atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 22. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus ir papildomai akcentuoja, kad:

23.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus bei nepasisakė, kodėl jie nėra vertinami;

23.2. Pareiškėjo darbdavys nėra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, baustas yra tik buvęs juridinio asmens vadovas. Už konstatuotą pažeidimą Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę bausti ne tik pagal ANK, kur atsakomybė galima tik fiziniam asmeniui, bet ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, jog laikinas leidimas gyventi Lietuvoje naikinamas, kai priimantis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams, tačiau asmuo kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl vertinant Įstatymo nuostatas, aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas Leidimas yra išnykusi;

23.3. Bendrovės vadovas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 neskundė, kadangi nei minėtame nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo išaiškinta, jog be jam paskirtos baudos jo Bendrovei bei joje dirbantiems asmenims bus taikomos ir kitos sankcijos: UAB „Norlida“ darbuotojams naikinami leidimai gyventi Lietuvoje; UAB „Norlida“ netenka teisės ne tik įsidarbinti naujus darbuotojus iš trečiųjų šalių, bet ir netenka jau esamų, užsienio valstybių darbuotojų, ko pasėkoje dėl atitinkamos specialybės darbuotojų stygiaus Lietuvoje, Bendrovė greičiausiai neras kitų darbuotojų Lietuvoje ir taps nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų, kurių turi virš vieno milijono šešių šimtų tūkstančių Eur;

23.4. UAB „Norlida“ vadovo padarytas administracinis nusižengimas, kurio pagrindu panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, yra netyčinis ir itin formalus, kadangi darbo sutartis su darbuotoju, kurio darbas pripažintas nelegaliu, bei jis turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje buvo sudaryta ir valstybei bei jos saugomiems interesams žala nebuvo padaryta;

23.5. Pareiškėjo Leidimas buvo išduotas anksčiau negu UAB „Norlida“ vadovas padarė administracinį nusižengimą, todėl vadovaujantis teismų praktika, šis pažeidimas negali turėti įtakos jau nusistovėjusiems (įsigaliojusiems) teisiniams santykiams ir turi būti laikomasi lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo;

23.6. Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi jis grindžiamas teismo nutarimu trečiajam asmeniui ir dėl šio nutarimo ir / ar pačio pažeidimo padarymo, pareiškėjas negalėjo turėti įtakos, tačiau jo darbdavio vadovo padarytas administracinis nusižengimas daro įtaką jo teisėms ir pareigoms;

23.7. Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, kadangi naikinami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje daro įtaką ne tik patiems asmenims, kuriems yra adresuoti, bet ir juridiniam asmeniui UAB „Norlida“, kadangi netekusi darbuotojų Bendrovė nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų ir greičiausiai taps nemokia.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame pareiškėjo skundo argumentai buvo įvertinti. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis Leidimą gavo dar iki nubaudžiant UAB „Norlida“ direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, todėl atvykdamas dirbti į Lietuvą negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimai laikinai gyventi, tačiau Įstatyme numatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir / ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir / ar išduotas leidimas laikinai gyventi;

25.2. Nors pareiškėjui Leidimas buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui (iki 2021 m. spalio 25 d.), tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog Leidimas galios visą šį laikotarpį, nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių;

25.3. Pareiškėjas Migracijos departamento Sprendimu nėra baudžiamas už UAB „Norlida“ direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą. Dėl pareiškėjo priimtas Migracijos departamento Sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas, priimtas pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą;

25.4. Pareiškėjo darbdavio (UAB „Norlida“ vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“), padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020, kuris nebegali būti ginčijamas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje;

25.5. Pagal Įstatymą tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Norlida“ atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimo;

25.6. Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 str. 1 d.). UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis, būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020);

25.7. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad D. V., būdamas UAB „Norlida“ direktoriumi (kaip darbdavys) buvo baustas už nelegalų darbą, taip pat nuo nuobaudos vykdymo pabaigos iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo praėjo mažiau kaip vieneri metai, todėl aplinkybė, kad šiuo metu yra pasikeitęs UAB „Norlida“ direktorius, neturi įtakos Migracijos departamento Sprendimo teisėtumui, aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Migracijos departamento Sprendimas nėra išnykusios;

25.8. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, kadangi didžioji dalis įmonės darbuotojų yra užsieniečiai, kuriems tuo pačiu pagrindu panaikinus leidimus laikinai gyventi, jie bus priversti nutraukti darbo santykius ir Bendrovė nebegalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog Migracijos departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą Leidimą, turėjo pareigą nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta tokia pareiga Migracijos departamentui, nenurodė ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl kylančių teisinių pasekmių UAB „Norlida“ nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui;

25.9. Migracijos departamento Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5­3)50U­05116 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui V. K. buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, Bendrovės vadovas įsiteisėjusiu teismo sprendimu baustas už nelegalų darbą, todėl pareiškėjo skundą atmetė, pažymėjęs, kad teisėtas ir pagrįstas Migracijos departamento Sprendimas nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių.

28. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus, nepasisakė, kodėl jų nevertino. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, administracinė nuobauda buvo paskirta darbdavio buvusiam direktoriui, todėl negali daryti įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, kaip ketinančiam dirbti UAB „Norlida“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 21 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

31. Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio („Nelegalus darbas“) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pavyzdžiui, valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2629-1062/2020; kt.).

33. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisinis pagrindas yra susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Nagrinėjamu atveju Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2629-1062/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas darbdavio sampratos turinį šios kategorijos bylose, be kita ko, yra pasisakęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatos aiškinimas negali būti siejamas su darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisine forma. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 str. prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019).

35. Pareiškėjo argumentai, kad asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi, atmestini kaip nepagrįsti, nes įmonės direktoriaus nubaudimas tuo pačiu reiškia darbdavio padarytą teisės pažeidimą, kuris yra pagrindu panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams. Faktinės aplinkybės, kad nubaustasis darbdavio įgaliotas asmuo – direktorius įmonėje nebedirba, teisinės situacijos vertinimo nekeičia ir negali būti pripažįstama darbdavio baudimo faktą šalinančia aplinkybe. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2946-415/2021).

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios teisės normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a) papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šio19 punkto a) papunkčio netaikymo. Todėl aptartu atveju Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jei užsienietis, kuris nebegali dirbti įmonėje dėl to, kad ji buvo nubausta administracine tvarka už nelegalų darbą ir dėl to užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, patiria turtinę žalą, jis turi teisę žalos atlyginimo reikalauti iš darbdavio vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

37. Taigi Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) yra nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą.

38. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamento Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principams, nes teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi trečiųjų šalių piliečiams suteikiama (įgyjama) tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas Leidimas Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2946-415/2021).

39. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su nežinojimu apie Bendrovei galinčias kilti neigiamas pasekmes, jos įsipareigojimų vykdymo perspektyvomis, nepadaryta žala valstybei ir kt., šios bylos teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė