N-575-648-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-648/2012

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-01426-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 50.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimo P. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 16 d. P. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d., apie 09.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, kratos metu buvo paimtas nešiojamas kompiuteris Asus X51L, identifikacinis Nr. 88NOAS30184134D, kuriame neteisėtai (be licencijos) buvo naudojamos atgamintos kompiuterio programos Windows XP Professional, įdiegimo data 2010 m. kovo 14 d., Microsoft Office Professional Edition 2003, įdiegimo data 2010 m. kovo 16 d., Microsoft Office Frontpage 2003, įdiegimo data 2010 m. gegužės 13 d., ir Adobe Creative Suite 3 Design Premium, įdiegimo data 2010 m. kovo 24 d., kurių teisėtų kopijų mažmeninė rinkos vertė 11 511,61 Lt su PVM, taip pat buvo paimtas nešiojamas kompiuteris Toshiba Satellite E-300, identifikacinis Nr. I49438436QSSAGC0CH00CG3B, kuriame neteisėtai (be licencijos) buvo naudojama atgaminta kompiuterio programa Windows Vista Home Premium 32-Bit, įdiegimo data 2010 m. sausio 15 d., kurios teisėtos kopijos mažmeninė rinkos vertė 616,58 Lt su PVM. Protokole nurodyta, kad P. Š. nepateikė minėtų kompiuteriuose aptiktų programinių įrangų įsigijimo dokumentų bei tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies bei 73 straipsnio nuostatas, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21410 straipsnio 1 dalyje.

Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 25 d. nutarimu P. Š. už ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 300 Lt baudą su gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų, t. y. programinės įrangos Windows XP Professional, Microsoft Office Professional Edition 2003, Microsoft Office Frontpage 2003 ir Adobe Creative Suite 3 Design Premium, esančios kompiuteryje Asus X51L, identifikacinis Nr. 88NOAS30184134D, bei programinės įrangos Windows Vista Home Premium 32-Bit, esančios kompiuteryje Toshiba Satellite E-300, identifikacinis Nr. I49438436QSSAGC0CH00CG3B, konfiskavimu. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad P. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė minėtų kompiuteryje Asus įdiegtų programų licencijų, leidžiančių jam naudotis šiomis programomis, o kompiuteryje Toshiba esančios programinės įrangos Windows Vista Home Premium 32-Bit įdiegimo data paneigia P. Š. teiginį, kad jis šį kompiuterį su jau įdiegta programa paveldėjo iš savo dėdės, kuris mirė 2009 metų pabaigoje. Nurodė, jog abu kompiuteriai su nelegaliomis programomis buvo rasti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens namuose ir jis pripažino, kad kompiuteriai priklauso jam, o duomenų, jog šiais kompiuteriais be P. Š. būtų naudojęsis dar kas nors, byloje nėra. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kompiuterių tyrimą atlikusio specialisto V. V. kvalifikacija nekelia jokių abejonių, o tyrimui atlikti naudotos kompiuterinės įrangos legalumą patvirtina programos įsigijimo dokumentai bei asmens teisme duoti paaiškinimai. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, P. Š. asmenybę ir tai, jog jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Pasisakydamas dėl Institucijos prašymo priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtas išlaidas už atliktą kompiuterių tyrimą, teismas pabrėžė, jog ATPK 279 straipsnis nenumato institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. Š. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo jo atžvilgiu nutraukti, nesant asmens veikoje minėto pažeidimo sudėties. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą. Pažymi, jog kompiuterių programų licencijos gali būti ir skaitmeninės, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo galimybės peržiūrėti kratos metu paimtuose kompiuteriuose esančių duomenų, siekiant surasti ir pateikti teismui juose esančias skaitmenines kompiuterių programų licencijas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asmeniui tokios galimybės nesuteikė. Taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju asmeniui administracinė nuobauda buvo paskirta suėjus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintam administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui. Be to, atkreipia dėmesį, jog kompiuterių tyrimą, naudodamas programinę įrangą HD Clone 3.7 Professional Edition, specialistas V. V. atliko neturėdamas galiojančios šios programinės įrangos licencijos, o iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai vadovavosi minėto specialisto išvada.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas tinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus. Pabrėžia, jog ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargumu. Nurodo, kad ant kompiuterio Toshiba esančios programinės įrangos Windows Vista Home Premium autentiškumo sertifikatas nepatvirtina teisėto šios programos naudojimo, kadangi sertifikate esantis produkto diegimo raktas nesutampa su diegimo raktu, aptiktu kompiuteryje. Taip pat atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių kompiuterio Asus su jau įdiegtomis programomis įsigijimą iš kito asmens patvirtinančių duomenų, be to, teigia, kad įsigydamas kompiuterį asmuo privalėjo įsitikinti kompiuteryje atgamintų programų teisėtumu. Pažymi, jog ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas paprastai yra trunkamasis, o trunkamojo pažeidimo padarymo atveju ATPK 35 straipsnyje įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada pažeidimas buvo baigtas. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad nagrinėjamu atveju minėtas pažeidimas buvo baigtas 2010 m. rugpjūčio 4 d., o pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė, todėl nuobauda asmeniui buvo paskirta nepažeidus ATPK 35 straipsnio nuostatų. Taip pat pabrėžia, jog teismas tinkamai įvertino kompiuterių tyrimą atlikusio specialisto kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju P. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu. Remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. To paties įstatymo 73 straipsnis numato, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. Š. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. apklausos metu (b. l. 15-16) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad domisi internetu, svetainių kūrimu ir panašiais dalykais, o jo kompiuteryje, kuris yra pagrindinis asmens darbo įrankis, įdiegta Windows XP operacinė sistema nėra legali (yra be licencijos) ir nei vienai jo kompiuteryje įdiegtai licencijuojamai programai asmuo neturi licencijų, t. y. jos taip pat įdiegtos nelegaliai. Be to, P. Š. iš esmės neginčija aplinkybės, jog kitame jo kompiuteryje įdiegtos operacinės sistemos Windows Vista Home Premium diegimo raktas nesutampa su ant šio kompiuterio esančiame autentiškumo sertifikate nurodytu diegimo raktu.

Atsižvelgiant į tai, teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškelta versija, kad kompiuterį Asus jis įsigijo su legaliai įdiegtomis kompiuterių programomis, o kompiuterį Toshiba su jau įdiegta Windows Vista Home Premium operacine sistema paveldėjo iš savo mirusio dėdės, atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Juolab kad pats P. Š. nurodė, jog jo dėdė mirė 2009 metų pabaigoje, o iš byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, kad minėta operacinė sistema su kitokiu nei autentiškumo sertifikate nurodytas diegimo raktu kompiuteryje Toshiba buvo įdiegta 2010 m. sausio 15 d., t. y. jau po administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėdės mirties.

Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo galimybės patikrinti kompiuteriuose galimai esančių skaitmeninių licenzijų, nagrinėjamu atveju jokios esminės teisinės reikšmės neturi, kadangi, kaip minėta, pats P. Š. pripažino, jog visos jo kompiuteryje Asus esančios licencijuojamos programos įdiegtos nelegaliai, o kompiuteryje Toshiba įdiegtos Windows Vista Home Premium operacinės sistemos diegimo raktas nesutampa su ant šio kompiuterio esančiame autentiškumo sertifikate nurodytu diegimo raktu. Pasisakydama dėl to, jog specialistas V.

V. minėtų kompiuterių tyrimą atliko galimai neturėdamas galiojančios programinės įrangos HD Clone 3.7 Professional Edition licencijos, teisėjų kolegija pažymi, kad tai savaime nedaro specialisto išvados neteisėta, kadangi be šios programinės įrangos tyrimui buvo panaudoti ir kiti įrankiai – operacinės sistemos įrankiai, sistemos registrų analizė bei vizualinė į kompiuterio standųjį diską įdiegtų programų ir dokumentų apžvalga (b. l. 20-62). Byloje nėra duomenų, jog kompiuterių tyrimui galimai panaudojus minėtą programinę įrangą neturint galiojančios licencijos buvo pažeistos kokios nors įstatymų garantuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ar tai galėjo turėti įtakos tyrimo metu gautų duomenų patikimumui.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija specialisto V. V. atlikto kompiuterių tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda asmeniui buvo paskirta suėjus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra trunkamasis, todėl nuobaudos skyrimo termino eiga prasidėjo ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, jog ATPK 21410 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo fakto nustatymas dėl šių pažeidimų specifikos reikalauja specialių žinių, todėl pažeidimo paaiškėjimo momentu laikytina diena, kai buvo pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu buvo galima padaryti išvadą apie kompiuterių programų neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 44111-01/2001, Administracinių teismų praktika Nr. 1, P. 95-98). Nagrinėjamu atveju specialisto išvada dėl P. Š. kompiuteriuose įdiegtų kompiuterių programų buvo parengta 2010 m. lapkričio 17 d., o Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi, t. y. dar nesuėjus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, minėtas terminas buvo pratęstas iki 2011 m. rugpjūčio 4 d., todėl ginčijamu Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimu administracinė nuobauda už ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą P. Š. buvo paskirta nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas