8d379aff-d3a3-498e-ae65-4eefaf6c1552 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-250-957/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09271-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Gražinai Osinskajai, Gražinai Puškarovaitei, Deimantei Fiodorovaitei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Apšegienei, prokurorui Ryčiui Ivanauskui, kaltinamajam R.

B., jo gynėjai advokatei Andželikai VosyliÅ«tei, nukentėjusiems ir civiliniams ieÅ¡kovams A. J. (dalyje posėdžių), E. C., J. A. G., jo atstovui advokatui Povilui Latviui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės 1. R. B., veikdamas iÅ¡ankstine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas A. J. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones (skolos grÄ Å¾inimas mažomis sumomis, neprotestuotinų vekselių pasiraÅ¡ymas, automobilio, kaip skolos garanto, perdavimas), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, iÅ¡ anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų nevykdys dėl savo finansinės ir turtinės padėties, nes nėra ir nebus galimybės Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, kadangi yra nemokus, neturi legalaus pajamų Å¡altinio ir jokio likvidaus turto, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2013 m. kovo 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, melagingai pateikdamas A.

J. duomenis, kad jam reikalingi pinigai tariamiems sėkmingiems drabužių bei automobilių verslams plėtoti, per kelis kartus pasiskolino iÅ¡ A. J. 29 000 Lt (8 400 Eur), melagingai žadėdamas juos grÄ Å¾inti vėliausiai iki 2016 m. gegužės 1 d. Siekdamas iÅ¡laikyti A. J. pasitikėjimÄ , vengdamas teisinių pasekmių, 2015 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad automobilis „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso lizingo bendrovei AB „DNB Lizingas“ ir į jį negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, perdavė šį automobilį A.

J. kaip skolos garantÄ , vėliau manipuliuodamas A. J. pasitikėjimu, sakydamas, kad automobilis bÅ«tinas Å¡eimos poreikiams, jį susigrÄ Å¾ino. Toliau slėpdamas faktus apie sunkiÄ savo finansinę padėtį, ir iÅ¡ anksto žinodamas, jog prisiimtų turtinių įsipareigojimų nevykdys dėl sunkios finansinės padėties, didelės skolų naÅ¡tos ir nemokumo, siekdamas bet kokiomis priemonėmis iÅ¡laikyti A. J. pasitikėjimÄ bei vengdamas teisinių pasekmių, dėl Å¡ios sumos iÅ¡rašė tris neprotestuotinus vekselius – 2015 m. spalio 18 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 2 800 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 18 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 2 800 Eur sumai, 2015 m. gruodžio 18 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 2 800 Eur sumai.

Siekdamas iÅ¡laikyti A. J. pasitikėjimÄ , vengdamas teisinių pasekmių, A. J. 2016 m. vasario 5 d. grÄ Å¾ino 1150 Eur, 2016 m. vasario 7 d. – 650 Eur, 2017 m. gegužės 5 d. – 180 Eur, 2017 m. gegužės 9 d. – 120 Eur, viso – 2 100 Eur, likusių pinigų nukentėjusiajam negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du R. B. apgaule savo naudai įgijo A. J. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas – 6 300 Eur. Å iais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, R. B., veikdamas iÅ¡ankstine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas E. C. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones (nedidelės dalies skolos grÄ Å¾inimas, skolos raÅ¡telio iÅ¡raÅ¡ymas), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, iÅ¡ anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų nevykdys dėl savo finansinės ir turtinės padėties, nes nėra ir nebus galimybės Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, kadangi yra nemokus, neturi legalaus pajamų Å¡altinio ir jokio likvidaus turto, žinodamas, kad jo atžvilgiu nuo 2014 metų antstoliai vykdo įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimus, turėdamas 8 400 Eur finansinį įsipareigojimÄ A.

J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų finansinį įsipareigojimų A. B. bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, 2017 m. laikotarpiu nuo vasario mėn. iki balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai pateikdamas E. C. duomenis apie tai, kad jam reikalingi pinigai tariamam sėkmingam automobilių verslui plėtoti, per kelis kartus pasiskolino iÅ¡ E. C. 16 700 Eur. Siekdamas iÅ¡laikyti E. C. pasitikėjimÄ , vengdamas teisinių pasekmių, nuslėpęs faktus apie sunkiÄ savo finansinę padėtį, ir iÅ¡ anksto žinodamas, jog prisiimtų turtinių įsipareigojimų nevykdys dėl sunkios finansinės padėties, didelės skolų naÅ¡tos ir nemokumo, 2017 m. rugsėjo 12 d.

E. C. iÅ¡rašė skolos raÅ¡telį 16 700 Eur sumai, melagingai žadėdamas Å¡iÄ skolÄ grÄ Å¾inti iki 2017 m. spalio 2 d. E. C. praneÅ¡us, kad jis kreipsis į teisėsaugÄ , vengdamas teisinių pasekmių ir toliau siekdamas pateisinti E. C. pasitikėjimÄ , 2017 m. gruodžio 15 d. grÄ Å¾ino dalį skolos – 1 500 Eur. Likusių pinigų nukentėjusiajam negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du R. B. apgaule savo naudai įgijo E. C. priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ pinigines lėšas – 15 200 Eur.

Å iais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, R. B., veikdamas iÅ¡ankstine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val., GariÅ«nų automobilių turguje, esančiame Vilnius, GariÅ«nų g. 49, žinodamas ir suprasdamas, kad jis neturi realios galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, melagingai pažadėjęs nukentėjusiajam J. A. G. parduoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iÅ¡ jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J.

A. G. neperdavė. Taip R. B. apgaule savo naudai įgijo J. A. G. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas – 11 600 Eur ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje iÅ¡tirti įrodymai 4. Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Duodamas parodymus apie nukentėjusiojo A. J. epizodÄ kaltinamasis parodė, kad neturėjo jokių kėslų pasiskolinti pinigų apgaulės bÅ«du.

A. J. buvo informuotas apie jo planus vykdyti verslÄ , prekiaujant automobiliais ir drabužiais. 2012-2013 m. pasiskolino iÅ¡ A. J. be jokio garantinio raÅ¡telio 8 400 Eur, tuo metu 29 000 Lt. IÅ¡ jų 20 000 Lt buvo skirta drabužiams, o 9 000 Lt automobiliams, nes siÅ«lė automobilius ir norėjo juos nupirkti. Tuo metu, kai buvo pasiskolinęs iÅ¡ A. J. pinigų, daugiausiai aikÅ¡telėje turėjo 10 automobilių bei savo pinigų. Kaltinamojo teigimu, įvykio metu finansinė padėtis buvo normali, sÄ skaitos areÅ¡tuotos nebuvo, skolų neturėjo.

Pradėjus vykdyti drabužių bei automobilių verslÄ , vienu momentu verslas plėtojosi gan neblogai. Kaip ir pats A. J. pabrėžė, jog jam jis (t. y. R. B.) mokėjo pinigus dalimis, atsiskaitinėdavo, palaikydavo kontaktÄ , bandė vykdyti kuo sėkmingesnį verslÄ . Neturėjo jokios įmonės ar individualios veiklos, dirbo savo vardu. Pirkdavo naudotus automobilius, kurie neregistruoti Lietuvoje ir atvežti iÅ¡ Vokietijos su tuščiais dokumentais, Marijampolės turguje ar iÅ¡ skelbimų, juos sutvarkius parduodavo neoficialiai.

Pagrinde tai buvo „BMW“ 3-ios, 7-os klasės automobiliai. Kai kuriuos automobilius įsigydavo savo vardu, kai kuriuos perduodavo tiesiogiai. Kalbant apie drabužių verslÄ , 2013 m. pradžioje, per GariÅ«nų prekyvietę, viena moteris vardu L. pasiÅ«lė investuoti, pirkti drabužius. Perdavus pinigus jai laukė atvykstančio konteinerio iÅ¡ Kinijos. Drabužiai buvo kitokie, pasenusio stiliaus, supeliję. Nenorėdamas rodyti savo veiklos, viskÄ darė be jokių dokumentų, pinigus irgi perdavė be jokių dokumentų.

Tuo metu turėjo ir automobilių verslÄ . Kadangi verslas nepasiteisino, nuėjus į didelį minusÄ ir pradėjus strigti pinigų mokėjimams, prašė palaukti, atsiskaitinėti mažesnėmis dalimis. A. J. paklausė, kada žada grÄ Å¾inti skolÄ . Kaip garantuodamas savo atsakomybę, pasirašė su A. J. vekselius, kuriuose nurodė 2016 m. gegužės 1 d. datÄ , kadangi galvojo iki tada sugebės grÄ Å¾inti, deja, nepavyko. Kaltinime nurodyta, kad kontaktÄ palaikė siekdamas iÅ¡laikyti pasitikėjimÄ ir vengdamas teisinių pasekmių.

Anot kaltinamojo, buvo prieÅ¡ingai, stengdamasis iÅ¡laikyti kontaktÄ , susitikus su A. J. žinojo, kad jis tuo metu ieÅ¡ko automobilio, todėl perdavė jam naudotis savo žmonos lizinginį automobilį bei informavo, kad automobilis priklauso „Mogo“ lizingui. Nežadėjo jam Å¡io automobilio atiduoti, jis buvo kaip ir paskolintas. Skolinantis pinigus iÅ¡ A. J., neslėpė jokių faktų apie savo sunkiÄ finansinę padėtį, nes tuo metu neturėjo skolų. Tuo metu jo pajamos buvo iÅ¡ automobilių verslo, bet jų niekur neapskaitė.

Stengdamasis vykdyti įsipareigojimus, grÄ Å¾ino skolÄ dalimis ir prašė palaukti. Paskui nustojo grÄ Å¾inti, nes neturėjo realios galimybės uždirbti, verslas nevyko taip, kaip turėjo vykti. Automobiliai nebuvo tiek reikalingi, kaip įsivaizdavo ir 2014 m. gruodžio mėn. buvo uždėtas pirmasis areÅ¡tas. Teismui pagarsinus vykdomųjų bylų areÅ¡tus (4 t., b. l. 125), kaltinamasis R. B. parodė, kad 2014 m. lapkričio mėn. skola buvo už transportavimo paslaugas, nes 2014 m. rugsėjo mėn. vežė automobilius iÅ¡ Vokietijos.

UAB „L“ skola buvo labai greitai perduota antstoliams. UAB „Nordecum“ 5 114 Eur skola buvo turbÅ«t už greitÄ jį kreditÄ , dabar neprisimena tiksliai, kada jį ėmė. Apskritai, 2014-2015 m. greituosius kreditus yra ėmęs iÅ¡ dviejų bendrovių, 2 kartus, tačiau kokiomis sumomis, nepamena. Greitųjų kreditų reikėjo, nes norėjo padidinti verslo apimtis, investuoti į verslÄ , gauti pelno ir tada atiduoti skolÄ . Nebuvo tikslo paimti greitojo kredito skolai atiduoti.

5. Duodamas parodymus apie nukentėjusiojo E. C. epizodÄ kaltinamasis parodė, kad situacija buvo panaÅ¡i, tik prieÅ¡istorė kitokia. Tuo metu jau turėjo finansinių įsipareigojimų, neturėjo normalaus oficialaus darbo. Kreipėsi į savo tėvÄ pagalbos, galbÅ«t su pažįstamais paÅ¡nekės, gal galėtų įsidarbinti servise, gauti oficialias pajamas ir dirbti. Tėvas, susisiekęs su draugu E. C., paprašė pakalbėti dėl įdarbinimo servise. Nuvykus E. C. pasakė, kad kol kas servise darbuotojų nereikia, jei reikės, praneÅ¡.

Tuo metu kaip ir turėjo automobilį „BMW“ 7-os klasės pirkimui, bet neturėjo pinigų. Paskambinęs E. C., pasiÅ«lė jam finansuoti pirkinį ir parduoti brangiau. 2017 m. pradžioje, kai E. C. paskolino pinigų, pardavė tÄ automobilį greitai ir pasidalino pelnÄ . PaÅ¡nekėjus, kad jis (t. y. R. B.) turi minčių vykdyti automobilių verslÄ , turi pirkėjų ir pardavėjų, tačiau neturi finansinių lėšų bei pasiÅ«lius kartu kažkÄ padaryti, E. C. pasakė, kad tam neturi laiko.

PapraÅ¡ius paskolinti verslui, jis iÅ¡ pradžių paskolino 9 000 Eur nupirkti automobiliams, kuriuos iÅ¡ tikrųjų pirko. Pagrinde tai automobiliai „Škoda Fabia“, buvę policijos automobiliai, iÅ¡ perpardavėjo S.. VienÄ kartÄ S., atvykęs su buvusiu policijos automobiliu „Škoda“, pasakė, kad gali tokių automobilių parÅ«pinti ardymui arba eksploatavimui ne Lietuvoje. Tas S. buvo jau trečios rankos, kurios turėjo tÄ automobilį. Policija buvo asmuo A, antras asmuo B, o S. yra asmuo C.

S. sakė, kad perka automobilius neoficialiai, todėl „Regitroje“ tikrai nebus duomenų apie automobilių likimÄ . Jis jau tada prašė niekur neafiÅ¡uoti jo, nes pasirodo, kaip dabar jau sužinojo, Å¡ių automobilių fizinis asmuo pardavinėti negali, tik kaip juridinis. Jis tiesiog kaip pardavėjas slapstėsi, turbÅ«t vengė mokesčių ar dar kažko. To asmens kontaktai yra sudužusiame telefone, kuriame buvo garso įraÅ¡ai ir viskas, pokalbiai su E. C.. Sudužęs telefonas nebeveikia.

Teismui papraÅ¡ius pateikti telefonÄ ekspertizei, kaltinamasis nurodė, kad jo teismui nepateiks, nes pardavė „ant detalių“. Pasak kaltinamojo, iÅ¡ S. nupirko apie 10 automobilių, po 1 200 Eur, visi buvo iÅ¡ E. C. pinigų. Pradžioje neblogai sekėsi parduoti, pardavė gal 2-3 automobilius su tokiu uždarbiu. Pelno buvo 840 Eur, kurį atvežė E. C.. Tuo tarpu skolos neatvežė, nes norėjo investuoti toliau, iÅ¡ kažko uždirbti pinigų, nes tempėsi skolos Å¡leifas, kurį norėjo grÄ Å¾inti iÅ¡ gauto pelno ir turėjo tikslÄ Ä¯gyti verslo partnerį.

E. C. verslo metu nesakė, kad pirko nuo 2014 m. leidimo, angliškus, brangesnius automobilius „BMW X6“, „BMW X4“, „Nissan Qashqai“, „Fiat 500“ su vairu dešinėje, kurių negalima registruoti Lietuvoje. Visi automobiliai vidutiniškai kainavo po 6 000 Eur, tik „Fiat 500“ kainavo apie 3 000 Eur. Su šiais automobiliais buvo sunku, nes už 2 automobilius sumokėjo 12 000 Eur. Problema buvo tokia, kad su pardavėju buvo sutaręs vienos komplektacijos automobilį, o gavo kitokį, kurio kaina ženkliai skyrėsi, todėl jį pardavė.

Matydamas, kad verslas nesiseka, bandė desperatiÅ¡kai pirkti viskÄ , nuo ratlankių iki viso kito. Investuodavo į viskÄ , kad bÅ«tų galima atsistatyti prarastÄ minusÄ , pirko neapdairiai. Kaltinamojo teigimu, 2017 m. pradžioje iÅ¡ E. C. sausio-vasario mėn. laikotarpyje gavo pirmÄ sumÄ per kelias dalis, kažkur balandžio mėn. gavo kitÄ sumÄ . Skolinantis antrÄ sumÄ , planavo pirkti angliÅ¡kus automobilius, bet to E. C. nesakė. Tik nurodė, kad tolimesniam plėtojimuisi, o skolos raÅ¡telį pasirašė vėliau.

Iš viso iš E. C. gavo 16 700 Eur.

6. Duodamas parodymus apie nukentėjusiojo J. A. G. epizodÄ kaltinamasis parodė, kad su J. A. G. skola visiÅ¡kai nesutinka. BÅ«tent dėl Å¡io įvykio E. C. nukentėjo labiausiai. Gal 2012 m. pradėjo dirbti su J. A. G., kai pardavinėjo automobilius iÅ¡ Vokietijos už labai geras kainas. Oficialių dokumentų J. A. G. nemėgdavo pildyti, kas nusiperka iÅ¡ jo maÅ¡inÄ , bÅ«davo tiesiai kaip iÅ¡ Vokietijos. Normaliai bendradarbiaujant, 2017 m. nutarė kartu pabandyti dirbti, kadangi J. A. G. norėjo dalyvauti automobilių pirkimuose, kuriuose pirktų jis (t. y.

R. B.), o jis gautų procentÄ ne konkrečiai už automobilius, o kiekvienÄ savaitę. J. A. G. sakė žinantis apie visas jo skolas, gyrėsi, kad turi pažinčių policijoje, viskÄ apie jį žinojo apskritai. Taip J. A. G. paskolino 6 000 Eur su procentais, tai gavosi apie 8 000 Eur. 2017 m. gegužės 7 d. su J. A. G. pasiraÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį 8 300 Eur sumai, Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾indavo dalimis su procentais, kaip buvo sutarę. Konkrečios datos iki kada turi grÄ Å¾inti pinigus, jis nurodęs nebuvo.

Reikėjo grÄ Å¾inti kuo greičiau per 2 mėn. laikotarpį. Pasak kaltinamojo, J. A. G. skolinti pinigus buvo naudinga, nes nuo 6 000 Eur skolos gaudavo 2 000 Eur. Procentų palÅ«kanų jis imdavo normaliai, jeigu paskaičiavus palÅ«kanas, kurias jis ėmė, tai ne jis bÅ«tų skolingas, o J. A. G. jam. 2017 m. pabaigoje J. A. G. pasakė, kad laikas tÄ skolÄ užbaigti, kaip jis nurodo, likutis nuo tos sumos buvo 2 800 Eur. Prasidėjus problemoms ir su E. C., įsibėgėjus A. B. reketui pilnu tempu, skolos iÅ¡ karto grÄ Å¾inti negalėjo ir kad nesugadintų santykių su J.

A. G., sutarė, jog nuo 2 800 Eur sumos mokės procentus. SiÅ«lė jam pavedimais daryti tuos mokėjimus, kad bÅ«tų lengviau skaičiuoti, bet J. A. G. labai vengė vieÅ¡umo, argumentuodamas, kad VMI jį gali užkrauti 15 procentų pajamų mokesčiu, tai sutiko mokėti grynaisiais. IÅ¡ E. C. surinkęs 8 500 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. atvežė prie degalinės „Circle K“ J. A. G. skolÄ , bet jis pasakė, kad negana, skola vis tiek liko, neva buvo apgautas ir kreipsis į policijÄ . Esmė tame, kad J.

A. G. pinigus grÄ Å¾ino ir jis tuos pinigus paėmė. Tokiu bÅ«du dingo E. C. pinigai ir prasidėjo problemos su J. A. G.. Buvo iÅ¡ J. A. G. pasiskolinęs 6 000 Eur, bet buvo pridėta skola ir viso gavosi 8 300 Eur. Oficiali skola liko 2 800 Eur pagal jo duomenis iÅ¡ tos pirmos skolos ir už tÄ sumÄ tolimesnį laikÄ jam mokėjo procentus. 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje prasidėjo didžiausias gudriai sužaistas planas su „Audi“ automobiliu. J. A. G. reikalavo kažkokiu bÅ«du dengti skolÄ , nes kitaip sakė supliusuos visus jo turimus vekselius ir padarys labai didelę sumÄ , nes turi visur pažįstamų.

Tuo metu jis (t. y. R. B.) tokios sumos neturėjo, o ir nežadėjo užstatyti sodo ar močiutės namo. Žadėjo J. A. G., kad duos pinigus arba atveÅ¡ „Audi“. Kaltinamojo manymu, visiems suprantamas dalykas, kad jeigu žmogus skolingas ir ilgai neatiduoda, kreditorius papildomo kredito neduoda, bent kiekvienas protingas žmogus taip elgtųsi. Pasak R. B., J. A. G. tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. sausio mėn. jis (t. y. R. B.) vėl pasiskolino 13 000 Eur, jau bÅ«damas skolingas, bet po to, tÄ patį sausio mėn. nurodytuose vekseliuose jau yra ta pati suma pasikartojanti 6-7 kartus.

Tačiau, pasak kaltinamojo, 2018 m. sausio 11 d. J. A. G. jam neskolino pinigų, nes 2017 m. jau buvo skolingas 2 800 Eur. Čia yra prieÅ¡taravimas ir ta 2 800 Eur suma gudriai sužaistas dalykas, nes jis sakė, kad sausio 3 d. turi bÅ«ti pinigais. Pasakė J. A. G., kad dabar tikrai negrÄ Å¾ins, bet per kurį laikÄ galėtų, prašė termino iki vasario mėn. vidurio. Tuomet J. A. G., apsidrausdamas, kad jis nepasislėptų, pasakė pasiraÅ¡yti daug vekselių ir jis, pasitikėdamas J. A. G., pasirašė.

Datos vekseliuose skirtingos, nes J. A. G. sakė pasiraÅ¡yti vekselius dėl vienos sumos su skirtingomis datomis tam, kad jeigu negrÄ Å¾ina iki pirmos, tada vekselį sunaikina ir taip su visais. Bet gi sudėjus visas sumas nesigauna ta suma, kuriÄ jis nurodė. 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje turėjo galimybę J. A. G. parduoti automobilį „Audi A4“, kadangi tÄ automobilį buvo įpareigotas parduoti brangiau, žmogaus, kuris jį reketavo, kad iÅ¡minusuotų jo įsivaizduojamÄ sumÄ . Kadangi J.

A. G. pažinojo A. B., pasakė jam, kad A. B. liepė kuo greičiau parduoti tÄ automobilį. Buvo nustatyta kaina – 11 600 Eur. J. A. G. davė 8 800 Eur ir pripliusavo 2 800 Eur, kÄ buvo skolingas jam ir taip turėjo minusuoti skolÄ . Perdavus pinigus A. B., netgi daugiau, atvarė automobilį pas J. A. G.. Sprendžiant, kaip geriau „Audi“ parduoti, pasiÅ«lius pakeisti ratlankius, apklijuoti lipdukais, kad bÅ«tų sportinė, J. A. G. sutiko ir sakė, kad sumokės už darbÄ . Kai lapkričio mėn. pabaigoje automobilį nuvežė pas plėvelių klijuotojÄ , tuo pat metu reketuotojas reikalavo iÅ¡ jo pinigų ir kuo daugiau.

Kadangi jam pinigų nežadėjo mokėti, jis vienÄ dienÄ tÄ automobilį paprasčiausiu bÅ«du, kaip ir kitus du, atėmė iÅ¡ jo. Tai buvo S. M., A. B. mamos automobilis, kurį A. B. pareikalavo parduoti už 14 500 Eur. Pasakius, kad tai nerealu, A. B. sakė, kad jam tai neįdomu. Automobilį pardavė J. A. G. už 8 800 Eur ir numinusavo 2 800 Eur skolÄ jam. Norėjo atiduoti J. A. G. skolos sumÄ , A. B. jo praÅ¡omÄ sumÄ , kad pasibaigtų visi kriminaliniai dalykai. Gavus iÅ¡ J. A. G. 8 800 Eur ir dar pridėjus iÅ¡ savo turimų pinigų, atidavė A.

B. 14 500 Eur skolÄ . Tuo metu A. J. skolos nedengė, nes tai nebuvo uždirbti pinigai, o A. B. dengė, kad atsikabintų. J. A. G. pasikvietęs į savo namus teigė, jog sugalvojo gelbėjimosi planÄ , kaip susigrÄ Å¾inti pinigus iÅ¡ A. B.. PasiÅ«lė pasiraÅ¡yti „Audi“ pirkimo-pardavimo dokumentus, nors viskas vyko 2017 m. pabaigoje, tačiau tariamai vasario 23 d. iÅ¡ jo paima 11 600 Eur, tai bus įrodymas A. B. mamai, kuri turėjo atvažiuoti paimti jo pavestų pinigų. Nuvažiavus susitikti su A.

B. mama, J. A. G. ir jo žmona, gindami jį, puolė jÄ Å¾odžiais, kodėl buvo atimti iÅ¡ jo pinigai. Motina pradėjo tvirtinti, kad nieko nežino, jie ten „koliojosi“ ir ji nieko nesakius iÅ¡važiavo. Tada J. A. G. pasiÅ«lė važiuoti į policijÄ , paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ant A. B. ir paraleliai jis paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ ant jo, kad neva jam (t. y. R. B.) davė pinigus, bet negavo maÅ¡inos. Kaltinamojo teigimu, taip ir padarė, nes galvojo padės žmogus, bet ar tai buvo jo geranoriÅ¡kumas, ar jo iÅ¡ anksto sugalvotas gudrus planas, nežino.

Pranešus policijai jie nerado jokių įrodymų, jis gi nenusifotografavo, kai įkišęs į bagažinę A. B. vežiojo jį po Vilnių. Tai buvo konkretus reketas, paremtas vieno asmens reketavimu, nes buvo užbaudavęs savo nelogiškomis baudomis, kai 2016 m. pardavė pigiau jo „Audi Q7“ J. A. G.. Kadangi negalėjo sumokėti A. B. 1 000 Eur, jis kas savaitę dėdavo kažkokius idiotiškus procentus, išgalvotas baudas ir sakydavo, jei pasakys – mokės jam 10 000 Eur, pasakys – mokės 15 000 Eur, o jeigu ne, palauks vaikų prie darželio.

Pasak kaltinamojo, J. A. G. yra skolingas 2 800 Eur ir palūkanos, E. C. – 15 200 Eur ir 1 500 Eur palūkanų, A. J. – 6 300 Eur, o dabar dar jis pateikęs kažkokį ieškinį.

7. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. B. buvo pažįstami nuo studijų laikų, gal nuo 2001 m. palaikė draugiÅ¡kus santykius. Per vienÄ iÅ¡ susitikimų R. B. užsiminė apie norÄ pasiskolinti pinigų. Kadangi juo pasitikėjo ir pažinojo ilgÄ laikÄ , nematė problemų paskolinti, todėl 2012-2013 m. pinigus skolino per kelis kartus. PirmÄ kartÄ paskolino gal 10 000 Lt, turbÅ«t automobilių verslui, R. B. plačiau apie tai nieko nepasakojo, o jis irgi nesidomėjo.

R. B. buvo žadėjęs po pusmečio pradėti grÄ Å¾inti po 500 Lt. IÅ¡ pradžių R. B. po pasiskolinimo praėjus pusei metų, dalimis, grynaisiais atiduodavo kelis kartus pinigus, po to vėl pasiskolindavo. Kai R. B. dar nebuvo visko grÄ Å¾inęs, po kažkiek laiko dar pasiskolino antrÄ kartÄ . Kaip minėjo, pasiskolinęs R. B. grÄ Å¾ino dalį, tai neatrodė, jog gali negrÄ Å¾inti ir tada paskolino trečiÄ kartÄ . Taip kažkur per 7 mėn. susidarė 9 000 Eur skola. Visus kartus R. B. skolinosi verslui bei sakė nori plėsti verslÄ , buvo užsiminęs ir apie drabužių verslÄ .

Vėliau, praėjus keliems mėnesiams, jis pradėjo dingti, prasidėjo susitikimų atidėliojimai, telefono numerių keitimas, trynė „Facebook“ paskyrÄ , buvo matyti, kad jis piktybiÅ¡kai tai daro. Pirmi įtarimai kilo, kai paprašė parodyti drabužius, bet jis nieko neparodė, nepavyko susisiekti su juo. Po paskutinio skolinimosi, praėjus pusei metų, R. B. turėjo pradėti grÄ Å¾inti pinigus. Pirmus mėnesius grÄ Å¾ino, o tada pradėjo dingti. Pasak nukentėjusiojo, dalinis grÄ Å¾inimas keldavo didesnį pasitikėjimÄ , tai reikÅ¡davo, kad vykdo įsipareigojimus.

Pradėjus spausti, skambinti, klausti, susitikti, papraÅ¡ius parodyti tuos drabužius, jų nerodė. Kaip teigia R. B., kad jis (t. y. A. J.) ieÅ¡kojo automobilio pirkimui, tačiau taip nebuvo. Tuo metu pats turėjo tarnybinį automobilį, o 2015 m. R. B. automobilį „VW Golf“ davė kaip užstatÄ , kad atiduos pinigus. Be to, berods 2016 m. buvo dar kelis kartus davęs kitÄ automobilį „WV Passat“. Po to R. B. atsirasdavo, pasakodavo apie blogÄ padėtį, kad reikia vežioti vaikus, kadangi pats turi vaikų, žmogiÅ¡kai žiÅ«rėjo ir atiduodavo automobilį.

Kam priklausė tas automobilis nežiÅ«rėjo, tik matė, kad naudotoju įraÅ¡yta žmona. Nukentėjusiojo teigimu, iki pinigų paskolinimo su R. B. iÅ¡ties bendravo normaliai, jis minėjo, kad užsiima automobilių verslu, sekasi gerai. Po to, praėjus 7-8 mėn. ir pradėjus strigti atsiskaitymams, liko tik dalykinis bendravimas. Sutartį pasirašė tam, kad jeigu nebÅ«tų skola grÄ Å¾inama, tai bÅ«tų kažkoks garantas. Iki Å¡ios dienos R. B. grÄ Å¾ino 1 100 Eur, keli pavedimai buvo daryti ir Å¡iais metais, gal 300 Eur pervesta.

Jis grÄ Å¾ino dalimis 1 050 Eur, 650 Eur, 1 080 Eur, 120 Eur. Likusi skola 6 100 Eur. Pavedimus atlikdavo dažniausiai po nelabai draugiÅ¡kų pokalbių. R. B. pradėjus slapstytis, turėjo pats ieÅ¡koti kontaktų. Susiekus bandydavo susitarti, kad grÄ Å¾intų pinigus. Kadangi norėjo gauti visÄ sumÄ , tai R. B. dalimis grÄ Å¾ino Å¡iek tiek pinigų, kad rečiau skambintų. Kalbos apie tai, kad kažkur kreipsis, nebuvo. Kai buvo įvestas euras, susitikus susiskaičiavo kokia likusi suma ir pasirašė kelis vekselius, su kuriais kreipėsi į notarÄ , yra iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Tų susitikimų metu R. B. vienÄ iÅ¡ priežasčių minėjo, kad su drabužiais nepasisekė. Kas bÅ«tent nutiko nežino, bet minėjo, kad lyg ir į turgų turėjo vežti parduoti, kitÄ kartÄ sakė, kad drabužiai supuvo. Vis nurodydavo skirtingas priežastis. KitÄ kartÄ R. B. žadėjo skolÄ grÄ Å¾inti, kai tėvai parduos namÄ , kitÄ kartÄ â€“ kai nugriaus namÄ , nes jis už tai atsakingas. Sakė, kad grÄ Å¾ins skolÄ , kai parduos automobilius ir gaus, bet dažniausiai taip nieko ir nebuvo.

R. B. visada rasdavo priežasčių, dėl ko nesusitikti, negrÄ Å¾inti pinigų ir pan. Su jo žmona dėl skolų nėra bendravęs. Jeigu bÅ«tų žinojęs, kad R. B. neturi asmeninio turto, greičiausiai tokios sumos bÅ«tų neskolinęs. Pats R. B. apie turimus įsiskolinimus tikrai nieko nesakė, o kad jam nesisekė, matėsi iÅ¡ to, jog pinigai nebuvo grÄ Å¾inami. Juk jeigu neturėjo pinigų, tai galėjo paskambinti ir pasakyti. Jis (t. y. A. J.) siÅ«lė duoti bent jau po 100, 200 Eur per mėnesį, bet R.

B. to nepadarė.

8. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas E. C. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažįsta iÅ¡ matymo senokai, nes teko matyti jį seniau su tėvu, su kuriuo yra pažįstami nuo 1998 m., apie 20 metų, kadangi turėjo bendrų interesų, susijusių su verslu. Bendravimas peraugo daugiau į bičiuliÅ¡kÄ , draugiÅ¡kus santykiu, buvo absoliutus tarpusavio pasitikėjimas. Tėvas, iÅ¡važiavęs gyventi į VokietijÄ , paprašė padėti R. B., jeigu reikės, nes jis lieka vienas.

Kai jis liko vienas, matyt jam pradėjo suktis įvairios verslo mintys ir pradėjo į jį žiÅ«rėti kaip į objektÄ , iÅ¡ kurio galima pasiskolinti pinigų. R. B., įžūliai piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu dėl ilgametės pažinties su jo tėvu, melagingai teigdamas bei užtikrindamas, kad skolinasi pinigus verslui ir greitai skolÄ grÄ Å¾ins, iÅ¡viliojo iÅ¡ jo didelę pinigų sumÄ . Jau iÅ¡ anksto suplanavęs pasiskolintų pinigų negrÄ Å¾inti ir savo turtinę padėtį susitvarkęs taip, kad neturėtų jokių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ priverstine tvarka.

PrieÅ¡ iÅ¡viliodamas pinigus R. B. fiktyviai nutraukė santuokÄ su žmona, jo žiniomis, net jo tėvai nežinojo apie skyrybas, gera valia įsipareigojo mokėti 2 vaikams didelę iÅ¡laikymo sumÄ , oficialiai nesidarbino, melavo apie paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimÄ , paveldėtÄ senelių sodybÄ , nors, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, Å¡ios sodybos jis nėra paveldėjęs. Tai vėlgi buvo melas, čia esminis pareiÅ¡kimas. Kadangi jis virÅ¡ 20 metų jau turi sėkmingai veikiančiÄ Ä¯monę, dirbančiÄ su automobilių kėbulais, R.

B. periodiÅ¡kai pradėjo siÅ«lyti vis tai tÄ padaryti, tai tÄ , kažkÄ nupirkti, parduoti ir pan., visi pasiÅ«lymai ir bandymai prikalbinti bendriems verslams ar kitokiems dalykams prasidėjo, kai tėvas iÅ¡važiavo į VokietijÄ . Tuo metu visko atsisakydavo, nes nelabai turėjo laiko ir laisvų pinigų, kuriuos galima paleisti į Å¡onÄ . Bet buvo kaip buvo, praėjo keli metai, R. B. vis periodiÅ¡kai kÄ nors siÅ«lydavo, buvo atkaklus ir 2017 m. vasario mėn. pradžioje, jis įtikino, kad jam bÅ«tinai reikia 1 000 ar 2 000 Eur, už kuriuos jis greitai nupirks „BMW“ automobilį, parduos ir po 2 dienų grÄ Å¾ins pinigus, gal kažkÄ uždirbs ir dar pasidalins.

Automobilio jis (t. y. E. C.) nematė, R. B. tik pasakojo viskÄ , kad yra garantuotas pirkėjas, todėl davė gal 2 000 ar 2 500 Eur. Pasak nukentėjusiojo, „BMW“ epizodas aktualus tik tiek, kad tai buvo masalas gauti pinigų. Praėjus kelioms dienoms, R. B. atvežė visus pinigus ir pelnÄ , sakė, kad gerai gavosi, kaip suplanavo ir tikino, kad čia viskas garantuota, neva jis (t. y. E. C.) čia bijo, 2 metus kalbino. Nespėjęs iÅ¡eiti pro duris R. B. pasakė, kad jam tik kÄ paskambino dėl nerealaus varianto – policijos automobilio „Škoda“ geromis kainomis, kurias parduoda per aukcionus ir kurias reikia pirkti.

Pasakė, kad yra 3 „Škodos“, yra ukrainiečiai, kurie iš karto perka, uždirbs, viskas bus gerai, per savaitę reikia padaryti. Atrodo, kad tos „Škodos kainavo apie 1 000 Eur. Nukentėjusiojo teigimu, jis žinojo nuo senų laikų, kad R. B., užsiimdamas automobilių prekyba, sėdi turguje. Iš karto jam sakė, kad tame dalyke nedalyvauja, neklausinės, nežiūrės, jeigu reikia susėda pasikalbėti ir gali padėti. Jo požiūris buvo grįstas didele pagarba R. B. tėvui, nes nebuvo jokių problemų.

R. B. sakė, jog perka tas 3 „Škodas“, pinigų bÅ«tų 3 000 ar 3 500 Eur. Nupirkęs „Škodas“ pas kažkÄ patvarko, nuima lipdukus, nes buvo bumas ukrainiečių, kurie pirkdavo pigias maÅ¡inas. R. B. turi savybę įtikinamai papasakoti viskÄ . Kalbėdamas su žmogumi neturi minties, kad jis tave gali apgauti, todėl neturėjo abejonės dėl jo kalbų. R. B. sakydavo, kad reikia tam ir tam, gal va pradės gyvenime sektis, nes ten anksčiau nesisekė. Neva yra praradęs daug pinigų per krizę, 2008-2010 m.

Taip automobiliams „Škoda“ paskolino apie 3 000-3 500 Eur. Praėjus 1-2 sav., atvažiavęs R. B. pasakė, kad viskas puikiai gavosi, padarė, atvežė pinigus, bet atvežė 840 Eur, kaip jis įvardijo, pelnÄ , kÄ jis uždirbo, po 280 Eur nuo automobilio. Kažkiek liko ir R. B.. Bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar viskas gerai, ar apsimoka, nes R. B. vardijo už kiek perka, kiek investuoja. Nuolat rodydavo verslo skaičiavimus, paimdavo popieriaus, raÅ¡ydavo 3 „Škodos“ po tiek, įdeda tiek, padaro tiek, parduoda už tiek.

Skaičiavimai atitiko realybę, nesukėlė įtarimų, nes ir tas mechanizmas, žmogus atėjo gerai pasiruošęs. Paklausus, kur tie pinigai, kuriuos skolino, R. B. sakė, kad perka kitas „Škoda“ maÅ¡inas, reikia skubėti, nes reikia greitai nupirkti, pirkėjai stovi. Tokiu bÅ«du pagal jo pasakojimÄ atsiranda dar 4 kitos „Škodos“, jeigu neklysta, sÄ lygos tos pačios, reikia dar papildomai pinigų. Kadangi žmogui sekasi, tikrai negaila ir norisi padėti, todėl gavo jis pinigų.

Pradėjus dirbti su „Škodomis“, atsiranda R. B. idėja iÅ¡ ten pat pirkti „Nissan Navaro“, su tomis pačiomis sÄ lygomis. Sakė, kad domina „Nissan Navaro“, nes ten bus kitas pelnas, sumos kitokios. Tų automobilių „Navaro“ turėjo bÅ«ti 7, tam reikėjo daug pinigų. Pas jį nebuvo nei vienas automobilis atvarytas, nei vieno nematė. Jis nematė nei vieno automobilio, nei „Škoda“, nei „Navaro“. VienÄ kartÄ jis parodė vienos „Nissan Navaro“ nuotraukÄ , paklausus kur toliau, jis atseit neberado tos nuotraukos, kažkas iÅ¡sitrynė.

Pas jį visÄ laikÄ buvo kažkokios aplinkybės. Baigėsi viskas tuo, kad pas R. B. per kelis kartus atsirado 16 700 Eur ir reikėjo dar. Sakė, kad reikia pirkti visas arba nieko, todėl pasiskolins dar. Atsakius R. B., kad daugiau pinigų nėra, jis įvardijo, kad pasiskolino 3 000-4 000 Eur iÅ¡ uoÅ¡vių. Duodant paskutinę 5 000 Eur sumÄ R. B. ir pasakius, kad yra viena sÄ lyga – Å¡iuos pinigus turi grÄ Å¾inti iki birželio 31 d. ar iki liepos 1 d., jis atsakė, kad viskas tvarkoje. R. B. ten toliau dirbo, skambinėjo jam, konsultavosi kažkokiais techniniais klausimais, kažkas sugedo, gal gali patarti.

Pasak nukentėjusiojo, buvo sudaromas labai tikroviškas įvaizdis, kad vyksta kažkoks procesas. Kaip ir pirkėjai jau yra, bet mato, kad pradeda strigti pirkimai. Prasidėjo istorijos, kad neatvažiuoja pirkėjai, atvažiuos vėliau ir pan. Artėjant sutartam terminui, R. B. pasakė, kad pardavė kelis automobilius, pinigus kaip ir turi, bet vakar pasiūlė „Sharan“. Pasak R. B., tai labai geras pasiūlymas, reikia pirkti, greitai parsiduos. Nurodė R. B., kad gali pirkti, bet jo neturi pavesti, nes yra terminas.

Su tuo „Sharan“ vėl buvo problemos, kažkas sugedo ir pan., bet Å¡iaip ne taip pardavęs tÄ â€žSharan“ pasakė, kad turi grÄ Å¾inti skolÄ uoÅ¡viams, nes jie jau nekalba, žmona nekalba, jam gyvenimas griÅ«na, o jis (t. y. E. C.) turi palaukti. Pinigų nėra, uoÅ¡viams neva grÄ Å¾ino, su jo pinigais taip ir liko. Be to, jis (t. y. E. C.) pats buvo susidomėjęs „Sharan“ automobiliu, nes R. B. turėjo atiduoti pinigus. Norėjo pamatyti, bet R. B. neparodė, buvo milijonas priežasčių, kodėl Å¡iuo momentu negali parodyti.

R. B. pradėjo vengti pokalbių telefonu ir pan. Viso Å¡io proceso eigoje stengėsi kiek įmanoma kontroliuoti situacijÄ , visada sakė, kad jis neprarastų pinigų. BetarpiÅ¡kas kontaktas ir konsultacija vyko nuolatos, stengėsi jį apsaugoti duodamas patarimus. Domėjosi procesu, ar viskas gerai, ar nereikia padėti, o R. B. sakydavo, kad viskas gerai, viskas vyksta. Paskui kažkas atsitinka, susitikus aiÅ¡kina, kad ukrainiečiai turi atvažiuoti pinigus sumokėti, bet va telefonu neatsiliepia. Pasirodo visa tai buvo teatras.

Taip prasidėjo vengimas ant vengimo, kažkokios istorijos. 2017 m. rugsėjo 12 d. kažkaip pavyko susitikti, kad paaiÅ¡kintų kas vyksta ir to susitikimo metu paprašė paraÅ¡yti skolos raÅ¡telį. Visas procesas vyko nuo 2017 m. vasario mėn., paskutinę sumÄ , berods, davė balandžio mėn. R. B. surašė raÅ¡telį, atidavimo terminÄ . Jis skolos neneigė, bet sutarties jokios nesudarė, nes pasitikėjo R. B. tėvu, su kuriuo niekada nedarydavo jokių sutarčių. R. B. įvardino planÄ â€žX“ iki kada viskÄ padaro ir uždaro Å¡iÄ istorijÄ , kad kažkas kitas turi nupirkti pas jį automobilius, bet kuriuo atveju galbÅ«t parduos su nuostoliu, bet parduos.

Po to nieko neįvyko, jokių pinigų jis neatidavė, iÅ¡ tų pinigų daugiau nieko nematė. IÅ¡ pradžių pradedant duoti pinigus, gal po antro karto pinigų sumos pradėjo augti. Pasakius, kad reikia su jo tėvu pakalbėti, R. B. pasakė tik nesakyti tėvui, kad iÅ¡ jo (t. y. E. C.) ima pinigus, nes tėvas supykęs, bijojo, kad sužinos. Tai buvo maždaug pinigų dalinimo viduryje. Ä®tikino, kad prasisukęs su maÅ¡inomis gaus pinigų ir tada pats pasakys tėvui, parodys, kad kažkÄ sugeba.

Paskui istorija su R. B. tęsėsi, pinigų nėra, į skambučius neatsiliepia, kontakto nėra. 2017 m. vasaros pabaigoje, kai matė, kad kontaktas su juo pradėjo keistis, suprato, kad kažkas vyksta. Paskambinęs jo tėvui pasakė, kad sÅ«nus dalykų pridaręs, tėvas iÅ¡ pradžių juokėsi, kad taip negali bÅ«ti. Nusiuntus skolos lapelį suprato, kad tėvas susinervino, nes sakė, kaip galėjo duoti pinigus R.. Pasakė, kad tai R. B. prašė jo padėti, sakė, jog turi verslo planÄ ir garantuoja už viskÄ , todėl kuo galėjo, tuo padėjo.

Pokalbio su tėvu metu sužinojo visÄ padėtį, kÄ R. B. per gyvenimÄ yra priveikęs su pinigais. Kiek žino, jis daug skolų turėjo, daug kam skolingas buvo nuo seno. Tėvas konkrečiai skolų neiÅ¡vardino, tik apibÅ«dino, kad jam negalima duoti pinigų, nes jis nemoka elgtis su jais, iÅ¡Å¡vaisto juos. Tėvas sakė pabandys pakalbėti, imsis priemonių. Suprato, kad ta situacija tėvams buvo Å¡okas. Tarp kitko, kai pradėjo augti sumos, R. B. suvaidino, kad pinigų suma labai didelė, jeigu kas atsitiktų, kaip jis juos grÄ Å¾ins.

Bandė įtraukti jo (t. y. E. C.) įmonę, kritiniu atveju yra senelio namas. Anot nukentėjusiojo, net tokių minčių neturėjo, kad kažkada prireiks užsiimti iÅ¡ieÅ¡kojimu, pasirodo, tas turtas ne jo, jis taip ir liko senelių. Po kelių savaičių ar mėnesio, sulaukė R. B. skambučio, kad reikia skubiai susitikti. Tada susitikimas neįvyko, įvyko kitÄ kartÄ . Su juo dažnai bÅ«davo, kad susitarus susitikti susitinki ne iÅ¡ pirmo karto, nes jis labai užsiėmęs. Susitikimas įvyko po kažkurio laiko, gavo aiÅ¡ku R.

B. nuo tėvų stipriai barti, pasakė, kad suprato savo klaidas, pasikeitė, dabar bus kitoks, visiems prižadėjo, kad atidavinės jam pinigus kiekvienÄ savaitę atidėdamas po 1 500 Eur. Sutiko, bet pasakė R. B., kad reikia 5 000 Eur. 2017 m. gruodžio 15 d. įvyko sekantis susitikimas, kai norėdamas parodyti, kad jis pasikeitė ir visus įtikinti, užsidėti pliusÄ prieÅ¡ tėvus ir jį, atvežė 1 500 Eur. Viena detalė, kuriÄ užfiksavo jau po to, kad grÄ Å¾ino tas pačias kupiÅ«ras, kurios jam buvo duotos.

Pastebėjo, kadangi tai buvo jo santaupos ir didžioji dalis jų buvo sudėtos visos iÅ¡ eilės. R. B. tvirtindamas, kad uždirbo ir sutaupė tuos pinigus, grÄ Å¾ino tuos pačius pinigus. Jam buvo labai aktualu, kad informuotų jo tėvÄ . Su tėvu pokalbis taip ir neįvyko. Kitus pinigus jis irgi žadėjo grÄ Å¾inti kaip priklauso, sakė, kad daro viskÄ , kÄ gali. Tai buvo paskutinis susitikimas. Po to buvo pokalbiai, kurie pridėti prie bylos, kuriuose R. B. žadėjo, kad gali bÅ«ti ramus. Jį (t. y. R.

B.) nuraminus, kad tėvas sužinos apie pinigų grÄ Å¾inimÄ , R. B. patikino, kad bÅ«tų ramus, nes po 4 sav. gaus pinigus. Tačiau tų pinigų vėl nebuvo. R. B. pakeitė pozicijÄ , kad po to jis kažkÄ kitaip suprato. Paskutinis skambutis buvo, kad jis atveÅ¡ pinigus, bet jų taip ir neatvežė, o toliau jų ryÅ¡ys nutrÅ«ko. R. B. negrÄ Å¾ino 14 360 Eur, suma tokia, nes gavęs iÅ¡ viso 16 700 Eur, paskutinį kartÄ grÄ Å¾ino 1 500 Eur ir prieÅ¡ tai 840 Eur už „Škodas“. Kaip jau minėjo, kadangi R.

B. gavo „barti“ nuo tėvų, kai jie sužinojo apie pinigus, su tėvu Å¡iek tiek susiraÅ¡inėjo tuo klausimu ir tėvas parašė „R. iÅ¡drįso paimti iÅ¡ tavęs pinigus tikėdamasis, kad tu jo neužmuÅ¡i“. Nukentėjusiojo teigimu, R. B. neturėjo minties atiduoti pinigų, o dalį atiduodavo parodymui. Ta aplinkybė dar kartÄ patvirtina, kad žmogus talentingas sukčius, kuris naudojasi tam tikromis aplinkybėmis. Pokalbio metu pripažino, kad pasinaudojo gerais santykiais su tėvu.

Apie pinigus kažkÄ minėjo, kad jį kažkas prirėmė prie sienos ir tuos pinigus iÅ¡dalino, nors kaip parodė tyrimo medžiaga, buvo pinigų judėjimas per žmonos banko sÄ skaitÄ . Daroma prielaida, kad pinigai buvo naudojami visai kitur. R. B. tėvas taip pat patikino, kad nebuvo ten jokių maÅ¡inų. Tėvo giliu įsitikinimu, pinigų reikėjo sodo namui įsirengti.

9. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažįsta gal nuo 2017 m. vasario-kovo mėn., pavasario. Susipažino GariÅ«nų turguje, kai R. B. pasiÅ«lė, kad gali jam iÅ¡ Vokietijos maÅ¡inas varyti, jeigu kainos geros, kadangi jis turi įmonę, pardavinėja maÅ¡inas. Jam R. B. pasirodė normalus, sÄ Å¾iningas žmogus. 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. R. B. pasiÅ«lęs 10 vnt. „Škoda“ automobilių iÅ¡ policijos aukciono, 2018 m. atvarė 3 maÅ¡inas, viena maÅ¡ina buvo jo vardu, antra – jo brolio vardu.

Tais pačiais metais jis atvarė maÅ¡inas ir iÅ¡ Vokietijos – „Toyota Auris“, „Toyota“, „Peugeot“. Po Å¡ių maÅ¡inų, 2018 m. sausio mėn. pradžioje, įgijęs pasitikėjimÄ , paprašė 2 000 Eur. Kai R. B. skolinosi pinigus, nežinojo, kad jis yra skolingas kitiems asmenims. Paskolinus 2 000 Eur, R. B. pats pasakė, kad už mėnesį duos 700 Eur palÅ«kanų. Sumokėjus du mėnesius po 700 Eur ir viskas baigėsi. Tuomet pasiÅ«lė prekiauti „Škoda“ automobiliais, nes turi pažįstamų policijoje, gali jas aukcione paimti, tik reikia pinigus investuoti.

R. B. nurodė, kad yra 10 „Škodų“, iÅ¡ kurių 6-7 pardavė jam. Pasak nukentėjusiojo, kažkur 7 kartus davė pinigus „Škodoms“, po 3 500 Eur už „Škoda“, o R. B. pelnÄ atidavinėjo 6-7 kartus po 250-300 Eur į savaitę arba kas dvi savaites. Dėl to pretenzijų neturi. R. B. sakė, kad „Škodos“ jau nėra, dabar varys maÅ¡inas iÅ¡ Anglijos. 2018 m. sausio mėn. iÅ¡vykstant R. B. į AnglijÄ , paskolino 9 000 Eur, pinigų perdavimo metu pasirašė vekselius.

R. B. 3-4 kartus atvaręs angliÅ¡kas, 2014-2015 m. laidos, „Peugeot“ maÅ¡inas iÅ¡ Anglijos prie GariÅ«nų turgaus, parodė, kad jos yra ir paskui dingo. Klausė R. B., kur jo pinigai, nes duodavo pelnÄ tik po 100-200 Eur, neatidavęs visų 9 000 Eur pabėgo. Po 9 000 Eur davimo, norėdamas pažiÅ«rėti, ar R. B. turi pinigus, nes paėmęs niekur neiÅ¡važiavo, paprašė parodyti. Tai jis atnešė sumÄ po 5-10 Eur. KitÄ dienÄ R. B. vėl atidavė 9 000 Eur. Po Å¡io skolinimo R. B., atvažiavęs į aikÅ¡telę, pasiÅ«lė, kad viena moteris parduoda „Audi A4“, galima uždirbti.

Susiskambinus su ja, pastaroji pasakė parduodanti automobilį už 15 000 Eur. KitÄ dienÄ , kai R. B. atvarė automobilį prie namų, pasakė jam, kad tokia maÅ¡ina tiek nekainuoja, gali duoti 11 600 Eur ir žmona iÅ¡nešė pinigus. Teismui pacitavus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „2018 m. sausio pradžioje, GariÅ«nų automobilių turgavietėje, R. B. jo paprašė paskolinti 9 000 Eur, kad jis atvarys iÅ¡ Anglijos automobilius į LietuvÄ pardavimui. Pažadėjo, kad už tai sumokės procentus – 1000 Eur.

Paskolinau tuos pinigus, paskolos raÅ¡telio nesurašė“ (1 t., b. l. 174), nukentėjusysis J. A. G. parodė, kad 2017 m. gegužės 8 d. jam davė 8 130 Eur iÅ¡ įmonės pinigų, kadangi R. B. paprašęs pinigų sakė atvarys automobilius. Patikėjęs juo, nuvežęs į oro uostÄ davė grynus pinigus. Po poros dienų pažįstamas žmogus pasakė, kad kai nuvežė R. B. į oro uostÄ , jis iÅ¡ kitos pusės pabėgo, net nebuvo jokioje Vokietijoje. Praėjus maždaug savaitei, susiskambinus ir paklausus kur maÅ¡ina, R.

B. atsiuntė maÅ¡inos nuotraukÄ , darytÄ kažkur lauke, lietuje. Tų pinigų (t. y. 8 130 Eur) R. B. negrÄ Å¾ino ir 2017 m. birželio-liepos mėn. padavė į policijÄ už sukčiavimÄ . ParaÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ , R. B. visa Å¡eima pradėjo atlikti pavedimus, pervedė 6 000 Eur. IÅ¡ tos sumos negrÄ Å¾inta 2 000 Eur. Pasak nukentėjusiojo, kai 2018 m. sausio mėn. buvo „Škodos“, apie „Audi A4“ dar nebuvo kalbos. Davė jam 3 500 Eur, o jis atvažiavęs už savaitės, dviejų rodo jo 3 500 Eur pelnÄ bei sako duok dar.

Pradėjo varinėti maÅ¡inas iÅ¡ Anglijos, 2018 m. vasario-kovo mėn. buvo angliÅ¡ki automobiliai ir tik vėliau prasidėjo reikalai su „Audi A4“. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „paskolino R. B. praÅ¡omÄ pinigų sumÄ , jokio paskolos raÅ¡telio nesurašė. Po savaitės R. grįžo ir davė jam žadėtus 1 000 Eur, 9 000 Eur negrÄ Å¾ino, o pasakė, kad jam Å¡ie pinigai kol kas reikalingi užsidirbti kažkiek. Maždaug po savaitės R.

B. vėl paprašė paskolinti jam dar 2 550 Eur ir pažadėjo grÄ Å¾inti su procentais“ (1 t., b. l. 174), nukentėjusysis J. A. G. parodė, kad R. B. skolino 2 500 Eur dar negrÄ Å¾inus 9 000 Eur. 2018 m. sausio 23 d., kai jis atvarė maÅ¡inÄ , pasirašė šį raÅ¡telį, o R. B. paliko „Mogo Lt“ automobilį „BMW 525“. IÅ¡ pradžių pasirašė vienÄ vekselį 16 000 Eur sumai, bet kad nereiktų mokėti mokesčių, 2018 m. sausio 23 d., perdavus 9 000 Eur, pasirašė 6 vekselius, skirtingomis datomis, atbuline data su įskaičiuotomis palÅ«kanomis.

Anksčiau, R. B. imant pinigus, nerašė vekselių, nes tikėjo žmogumi. 2018 m. sausio 23 d. skolos raÅ¡telis buvo 16 000 Eur sumai tiek, kiek jis iÅ¡ viso skolingas, įskaitant ir 11600 Eur skolÄ už „Audi A4“. Vekselis yra atskirai ant įmonės, ten suma 2 130 Eur, jie tiek skolingi įmonei, kadangi turėjo bÅ«ti automobilis „Rav4“, bet nebuvo. 2 130 Eur nėra įskaičiuota į 16 000 Eur sumÄ . R. B., atvažiavęs prie namų ir pasakęs, kad gali parduoti „BMW“, kitÄ dienÄ pastatė automobilį pardavimui.

Vienam klientui radus „bardačioke“ dokumentus, kad ta maÅ¡ina priklauso „Mogo“, pirkta ant jo žmonos, paskambinęs R. B. klausė, kodėl jį apgavo. O kitÄ dienÄ atvažiavusi R. B. žmona su policija paėmė minėtÄ maÅ¡inÄ . 2018 m. sausio mėn. gale ar vasario mėn., jau po skolos raÅ¡telio, R. B., atvažiavęs į GariÅ«nų turgų, pasakė, kad turi „Audi A4“. Atvarius maÅ¡inÄ pradėjo juo nepasitikėti, prašė numerio moters, kuri parduoda ir susisiekė su ja.

Nukentėjusiojo teigimu, nežinojo, kad tai A. B. mama, jeigu bÅ«tų žinojęs, bÅ«tų nepirkęs. Kai R. B. atvarė maÅ¡inÄ , pasakė, kad ji tiek neverta, duos 11 600 Eur. Pasitikėjo R. B., jis sakė uždės diskus, užklijuos plėvelę ir bus graži maÅ¡ina. Žmona padavė jam pinigus nepasiraÅ¡ius jokio raÅ¡telio, be to, R. B. sakė, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡ys vėliau. 16 000 Eur vekselis yra atskiri pinigai, į kuriuos nėra įtraukta pinigų suma už „Audi A4“.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2018 m. sausio mėn. per 3 kartus R. B. paskolino 13 500 Eur. Per tuos tris kartus buvo 4000, 3500 ir 3600 ar 3700 Eur. R. B. labai gudriai viskÄ daro, rodo dar turintis jo pinigus, kad nepergyventų. AngliÅ¡kas maÅ¡inas matė, su jomis atvažiuodavo į aikÅ¡telę, bet automobilių „Škoda“ nei vienos gyvai nematė, tik nuotraukoje. R. B. pasakojo, kad iÅ¡ policijos aukciono laimėjo. Davė kelioms „Škodoms“ pinigų, po to pradėjo greičiau reikalauti, tuomet neatiduodavo, tik pelnÄ .

Tada R. B. nuolat sakė, kad parduos mamos sklypÄ ir atsiskaitys su juo. R. B. gali sakyti kÄ nori, kad jam už „Audi A4“ davė 8 000 Eur, tačiau jam už automobilį davė 11 600 Eur, yra popierius. R. B. sakė, kad tuos 11 600 Eur davė A. B.. Susidarė įspÅ«dis, kad jį ir A. B. mama, ir jis, ir R. B. apgavo su maÅ¡ina. Nežino, kodėl nesutampa skolos raÅ¡telyje nurodyta suma 16 000 Eur su vekseliuose nurodyta 16 800 Eur suma. R. B. pats taip parašė, galbÅ«t nepastebėjo. 16 000 Eur suma susidaro iÅ¡ 9 000 Eur grynųjų ir 11 600 Eur, tai gaunasi netgi daugiau negu paraÅ¡yta.

Dar nepaėmė įmonės pinigų, kur jis skolingas 2 000 Eur. Nukentėjusiojo teigimu, tikėjo, kad R. B. daro verslÄ , nes kai duodavo pinigus „Peugeot“ automobiliams, jis po truputį grÄ Å¾indavo. Tuo metu, kai jis atvarė „Audi“ ir žmona perdavė pinigus, R. B. jau buvo skolingas visus kitus pinigus, nurodytus kaltinime, ir buvo dar negrÄ Å¾inęs. Dar paskolino pinigų, nes R. B. labai kultÅ«ringai apmulkina žmogų, kad tu juo patikėsi.

10. Liudytoja L. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažinojo jau 2015-2016 m., kai jis atvarė A. B. automobilį „Audi Q7“ į aikštelę pas J. A. G. pardavinėti. A. B. irgi buvo atvažiavęs, jis su R. B. elgėsi labai negražiai, kaip su vergu. Kai viskas baigėsi su Audi Q7, R. B. toliau nematė. Bendravimas su juo vėl prasidėjo 2018 m., nes jis atvažiavęs į aikštelę sausio mėn. dėl „Audi A4“, vyrui parodė nuotraukas. Sakė, kad yra gera mašina, pagal pinigus automobilis tiko ir jiems, kaina buvo 11 600 Eur.

R. B. paskambino telefonu moteriai, kuri pasakė, kad parduoda tÄ automobilį ir sutarė dėl kainos. Atrodo, kitÄ dienÄ , kai R. B. atvažiavo prie laiptinės, vyras pasakė iÅ¡neÅ¡ti pinigus. Paklausus, kada bus pirkimo-pardavimo sutartis, R. B. sakė, kad to žmogaus, kuris parduoda maÅ¡inÄ , porÄ dienų nėra, vėliau viskÄ suraÅ¡ys ir atveÅ¡. Padavė pinigus nieko nesuraÅ¡ius, buvo pasitikėjimas, nes prieÅ¡ tai viskas buvo gerai. R. B. prieÅ¡ tai skolinosi 9 000 Eur, po savaitės 2 550 Eur ir po savaitės dar 1 950 Eur.

Paėmęs 9 000 Eur, už juos vienÄ kartÄ atvarė maÅ¡inÄ ir pasidalino su J. A. G. pelnÄ . Po to vyras vėl skolino pinigus maÅ¡inoms, kažkur buvo 3 maÅ¡inos. 2018 m. surašė skolos raÅ¡telius kaip skolas, matė asmeniÅ¡kai, kaip vyras visus tris kartus skolino R. B. minėtas sumas. Jeigu J. A. G. duoda pinigus, tai R. B. varo maÅ¡inÄ . Taip R. B. pastoviai važiuodavo į AnglijÄ ir varydavo maÅ¡inas, tikrai matė atvarytas 3 maÅ¡inas. Pelnas bÅ«davo ir jam, ir jiems, buvo 300 ir 150 Eur. Kai atidavė pinigus, atrodo, kad apie 2 mėn. nematė nei pinigų, nei maÅ¡inos.

R. B. dingo, telefonas buvo atjungtas. Vėliau kažkaip atsiradus R. B., susitikus prašė vyro padėti, nes pas jį tokia situacija, neva skambina A. B., kuriam reikia paduoti pinigus, nes jis jį reketuoja. R. B. pasakė jai, kad atidavė pinigus A. B., bet maÅ¡ina skaitėsi kaip mamos. J. A. G. paklausus, kaip su jo maÅ¡ina, R. B. prašė padėti susitvarkyti su A. B.. Sakė skambino A. B. mama, reikia paduoti kažkokiÄ pinigų sumÄ . Visi trys nuvažiavo prie Lazdynų ligoninės, kur atvažiavo A.

B. motina su kažkokiu vyriÅ¡kiu. Priėjusi motina klausė R. B. kur pinigai. Liudytojos teigimu, nežino, kokius pinigus R. B. buvo skolingas A. B.. Ji (t. y. L. G.) paklausė A. B. motinos kaip su jų pinigais, nes davė R. B. pinigus, o kaip pasakojo R. B., juos atidavė A. B., bet jie negavo nei maÅ¡inos, nei pinigų. Ir tada prasidėjo konfliktas, pradėjo aiÅ¡kintis dėl tos „Audi“, kad arba maÅ¡inÄ arba pinigus atiduotų. Motina pradėjo rėkti „kokia čia maÅ¡ina, kokie pinigai“.

A. B. mama paskambino jam, ji pati (t. y. L. G.) kalbėjo su juo, jis rėkė „kodėl rėkia ant jo mamos, kokie pinigai, ko čia nori“. Tuo metu A. B. ar jo mama nesakė, kad gavo tuos 11 600 Eur iÅ¡ R. B.. J. A. G. jau tada sakė važiuoja į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, kadangi nei maÅ¡inos, nei pinigų neturi. A. B. mama kažkaip iÅ¡sisukusi iÅ¡važiavo. Tada trise nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ , kuriame R. B. aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė, kad jis iÅ¡ jų paėmė 11 600 Eur, kaip viskas buvo, kaip jie davė „Audi A4“ pinigus, apie konfliktÄ su A.

B. mama. Tiksliai pasakyti negali, ar galėjo būti apie 2 000 Eur pelno, nes pinigus duodavo vyrui. Tik pati matė, kaip duodavo. Pasak liudytojos, už pirmas tris mašinas, už 9 000 Eur buvo 500 Eur pelno, o po to buvo 150 Eur. R. B. iš viso skolingas 25 100 Eur, 11 600 Eur už „Audi“ ir 13 500 Eur už 6 vekselius, už skolas.

11. Liudytoja R. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. B. bendravo nuo 2003 m., susituokė 2016 m. 2006-2007 m. abu dirbo samdomus darbus, bet jis vis bandė savo verslÄ daryti, verstis automobiliais. IÅ¡ pradžių turėjo savo pinigų, o paskui buvo imtos paskolos, greitieji kreditai. Jis nelabai sakydavo iÅ¡ kur skolindavosi, o ir bendrų pinigų kartu neturėjo. Ar 2007-2011 m. laikotarpiu jis skolindavosi, nežino. Tuo tarpu L. K. nepažįsta ir nežino, kad 2012 m. iÅ¡ jos buvo pasiskolinta 30 000 Lt.

Kai 2017 m. R. B. praÅ¡ydavo pervesti pinigus, dėl skolų įtarimų nekilo. 2017-2018 m. apie skolas sužinodavo, kai patys asmenys bandydavo per jÄ ieÅ¡koti R. B. ir jis negalėjo naudotis savo bankininkyste dėl areÅ¡tuotų sÄ skaitų. Berods 2018 m. balandžio mėn. prie namų atvykęs J. A. G. sakė, kad R. B. skolingas jam daug pinigų, apie pasiraÅ¡ytus vekselius sužinojo, kai J. A. G. parodė Å¡Å«snį vekselių. Išėjus kalbai, kad „BMW“ kaip užstatas paliktas pas jį, pasakė, kad taip negali bÅ«ti, nes tai ji tÄ automobilį paėmė.

J. A. G. atsakė, kad taip paprastai nepaims automobilio, pasakė „jeigu drÄ si, atvažiuok ir pasiimk“. KitÄ dienÄ nuvykusi bandė gražiuoju susitarti su J. A. G., bet nepavykus iÅ¡sikvietė policijos ekipaÅ¾Ä . Apie A. B. yra tik girdėjusi, bendravusi nėra. VienÄ kartÄ ji pati yra su A. B. susidÅ«rusi, kai atvažiavęs į kiemÄ užtvėrė maÅ¡inÄ , bet matyt neiÅ¡vydo tai, kÄ norėjo ir net neiÅ¡lipęs iÅ¡važiavo. Žino, kad ten A. B. maÅ¡ina, nes ji iÅ¡skirtinė „Audi“ su „(duomenys neskelbtini)“ numeriais.

Maždaug 2018 m. R. B. papasakojo apie A. B., kai pamatė, kad buvo palaužtas psichologiÅ¡kai, visada baimės bÅ«senoje. Sakė, kad patyrė didelį psichologinį ir fizinį smurtÄ , jį baugino, vežiojo bagažinėje, bandydamas iÅ¡sireikalauti pinigų. R. B. sakė, kad tai pinigai už kažkokius neva tai procentus, kad yra skola. Nežino pradinės skolos dydžio, bet buvo įvardijami labai dideli procentai. Realiai negali padengti skolos, nes pastoviai turi mokėti procentus. Liudytojos teigimu, apie R.

B. prekybÄ automobiliais, kad vertėsi naudotais automobiliais, kurie stovėdavo aikÅ¡telėse, žino, bet automobilių ji nematydavo, prie namų jų nebÅ«davo. Apskritai apie jo verslÄ Å¾ino tiek, kiek iÅ¡ bylos, tuo metu R. B. nepasakodavo. Kartais R. B. skolas grÄ Å¾indavo ji, nes jis negalėdavo naudotis bankininkyste, tai R. B. duodavo grynais ir papraÅ¡ydavo pervesti. Nieko blogo tame neįžvelgė. „BMW“ automobilį, kuris priklausė „Mogo“, buvo iÅ¡sipirkusi, bet norėjo parduoti, nes buvo pasiėmusi kitÄ automobilį lizingu ir reikėjo pinigų namo remontui. 2018 m. vėl įkeitė automobilį „Mogo“ ir taip gavosi, kad tuo automobiliu R.

B. naudodavosi. Tuo metu ji turėjo du automobilius, vienas automobilis buvo nuo 2017 m., o kitas buvo 2018 m. R. B. už automobilį mokėdavo apie 150 Eur, dar už darželį – apie 600 Eur, taip sumokėdavo apie 800 Eur grynais. Pinigų jai nepervesdavo, nes neturėjo kaip pervesti. IÅ¡ esmės, ji važinėjo su kitu automobiliu, o „BMW“ stovėjo kieme. IÅ¡ pradžių automobilis buvo jos, po to įgijo kitÄ automobilį, nes kuro sÄ naudos buvo per didelės, tai nusprendė jį parduoti.

Kadangi ilgÄ laikÄ buvo sudėtinga su paskolom, remontu, automobilio nepardavė, o įkeitusi „Mogo“ gavo gal apie 4 500 Eur pinigų namo remontui. Namo remontui ji skyrė apie 18 000 Eur, dėl to buvo įkeista maÅ¡ina ir 2018 m. paimtas vienas vartojimo kreditas, taip pat padėjo tėvai. Pasak liudytojos, iÅ¡ viso buvo paimti du kreditai, vienas kreditas buvo 14 000 Eur sumai ir automobilis 4 500 Eur. Taip pat žino apie R. B. 2014 m. vykdytÄ drabužių verslÄ . Å is verslas turėjo bÅ«ti kažkas gero, pagal nuotraukas R.

B. minėjo, kad tai geri daiktai, rankinukai, batai, brendiniai daiktai, bet gavo krÅ«vÄ Å¡lamÅ¡to. Sunku pasakyti, iÅ¡ kur tuo metu buvo pinigai drabužių verslui, atrodo, tai ji ėmė vartojimo kreditÄ , turėjo kažkokių santaupų. Teismui pagarsinus dalį liudytojos apklausos protokolo apie tai, kad „R. jai pasakojo, kad A., kai R. jam negrÄ Å¾ino skolos, vežiojo savo automobilio bagažinėje, taip baugino ir reikalavo grÄ Å¾inti pinigus. Kiek yra R. žodžiuose tiesos, nežino, nes taip pasakojo R.“ (2 t., b. l. 22), liudytoja R.

B. paaiÅ¡kino, kad abiejų pusių versijos nežino. Tuo metu iÅ¡ aplinkinių girdėjo, kad A. B. blogas žmogus, banditas, tiki, kad jis galėjo tÄ daryti. Tuo metu R. B. pasakyti žodžiai atrodė kaip tiesa, o ar yra santuokoje pasakęs netiesÄ , tai juk visko santuokoje pasitaiko.

12. Liudytojas L. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žinomas broliui pateiktas kaltinimas dėl pinigų pasiskolinimo ar pinigų neatidavimo. J. A. G. ir A. J. asmeniÅ¡kai nepažįsta, nėra bendravęs, o E. C. pažįsta, kadangi jis tėčio draugas. Žino apie brolio ir E. C. bandymÄ daryti verslÄ , kuris nepavyko. Taip pat pažįsta A. B., apie A. B. yra girdėjęs, bet asmeniÅ¡kai susitikęs nebuvo, S. M. nepažįsta. Dėl J. A. G. žino abstrakčiai, kad praÅ¡oma grÄ Å¾inti skolÄ .

Nuo pat mažų dienų tiek tėčio, tiek brolio pagrindinė veikla buvo pardavinėti naudotus automobilius, dar užsiiminėjo drabužių verslu, bet kiek žino, jis nepasisekė. Tai buvo kažkur prieš 9 metus, gal apie 2010 m. Žino, kad buvo nupirktas labai didelis kiekis drabužių, kurį laikė garaže ir bandė parduoti. Mažas kiekis buvo parduotas, bet didelis kiekis taip ir liko neparduotas. Tuo metu su broliu apie finansus nešnekėdavo, už kiek juos pirko, kiek planuoja uždirbti. Kiek atsimena, pradedant nuo 2007 m. dideliais kiekiais mašinų nebūdavo, turbūt tik 2009-2010 m. jis pradėjo daugiau verstis automobiliais, pardavinėdavo juos.

Brolis neprašydavo skolinti pinigų, kiek jam žinoma, kaip ir atrodė, jog sekėsi gerai. Po to, berods 2016 m., kai sustreikavo brolio sveikata, nuvežus į ligoninę paskambinęs brolio draugas, kaip pats prisistatė, sakė, jog R. B. slapstėsi, prašė nufotografuoti, kad jis ligoninėje. Tada pasiūlė susitikti, sakė, kad reikia labai rimtai pašnekėti, nes R. B. laukia didelės problemos. Vakare susitikus prie degalinės „Circle K“ su žmogumi, kuris atvažiavo su 7-os klasės „BMW“ ir prisistatė kaip A.

B., pasakė, kad jis (t. y. A. B.) pasiskolino iÅ¡ kažkokio labai baisaus bandito didelę pinigų sumÄ , davė jÄ R. B. ir dabar jis už tai turi mokėti, prasidėjo grasinimai. Kodėl davė pinigus ir kokiÄ sumÄ broliui, A. B. neįvardijo, tik sakė, kad turi mokėti procentus, kadangi vėlavo mokėti. Paklausus, ar gali padėti, kokios ten sumos, A. B. klausinėjo gal tėvai gali padėti. A. B. neįvardijo konkrečių sumų, tik pasakė, kad Å¡iandien privalo grÄ Å¾inti 5 000-6 000 Eur sumÄ , kaip įmokÄ , o ne visÄ skolÄ .

Po to kiekvienÄ dienÄ A. B. pradėjo skambinti apie 10 kartų per dienÄ per „Viber“ iÅ¡ skirtingų angliÅ¡kų numerių, siÅ«lė jam paimti 10 000 Eur paskolÄ ir tada aiÅ¡kintis su broliu dėl tos skolos. A. B. jokių sutarčių nerodė, kalbėjo labai agresyviai, bandė iÅ¡gÄ sdinti, kad yra labai mažai laiko ir jeigu mokėjimai nevyks, tai nukentės tiek brolio vaikai, tiek giminės ir pažįstami. A. B. visÄ laikÄ minėdavo, kad ne jis paskolinęs pinigus, o jis pats (t. y.

A. B.) yra pasiskolinęs iÅ¡ kažkokio iÅ¡galvoto, kaip dabar supranta, baisaus bandito, kuris jam turi mokėti, dėl to yra tie procentai. VienÄ kartÄ brolis prašė paskolinti didesnę sumÄ , tada pradėjus aiÅ¡kintis, kur draugės skolinti 400 Eur, sužinojo apie A. B., kad yra žmogus, kuris jį spaudžia. Tyrimo metu ne taip gal interpretavo žodžius raÅ¡ant, kad „jeigu paskolini R., sunku atgauti pinigus“. Turėjo omenyje, kad kai draugė paskolino pinigus ar pradėjo po 50-100 Eur skolinti, taip iÅ¡siaiÅ¡kino, kad yra tas A.

B., su kuriuo labai prasta situacija, nes nesuprato, kam jam tų pinigų reikia. Jie broliÅ¡kai buvo skolingi po 50-100 Eur vienas kitam. Ir po to tik pamatė, kad tų pinigų, kad ir mažesnėmis sumomis, po 100-200 Eur, brolis grÄ Å¾inti negali. NebÅ«davo taip, kad brolis sakytų, jog negrÄ Å¾ins, tiesiog paaiÅ¡kino situacijÄ , kad yra didelis spaudimas, nėra jokių galimybių ir kaip Å¡eimos narys nepykdavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, jog brolis buvo pasiskolinęs iÅ¡ daugelio asmenų, tai ten mažomis sumomis.

TÄ Å¾iemÄ , po pokalbio su A. B., paskolino broliui apie 1 000 Eur, nes pirko kartu per pusę su broliu automobilį iÅ¡ Anglijos, kurį norėjo parduoti. Po to brolis pasakė, kad iÅ¡ A. B. vėl vyksta didelis spaudimas ir reikia sumokėti įmokÄ , kad apsiramintų. Sutiko padėti broliui, taip ta skola ir užsiliko. Brolis papasakojo, kad skolinosi iÅ¡ A. B. apie 2 000 Eur, kurie yra seniausiai grÄ Å¾inti, netgi sumokėta daugiau „ant virÅ¡aus“, bet kadangi A. B. įsivaizdavo, kad yra kažkoks banditas, psichologiÅ¡kai bandė palaužti ir vis prašė tų procentų.

Brolis sakė, kad yra pasiraÅ¡yti kažkokie vekseliai su A. B., bet, kai buvo grÄ Å¾inami procentai, niekur tai nebuvo fiksuojama ir sakė, kad A. B. pats tuos vekselius vos ne R. B. vardu pasiraÅ¡ydavo. Nuo pirmos dienos sakė broliui, kad reikia kreiptis į policijÄ , bet jis buvo labai palaužtas. Ne vienÄ kartÄ vežė jį į ligoninę dėl Å¡irdies ir visada bÅ«davo paskutinė diena, kai A. B. tiek jam ir jo draugei, tiek broliui, skambinėjo ir sakydavo, kad jeigu Å¡iandien negrÄ Å¾ina, bus blogai.

Buvo tokia situacija, kai iÅ¡sigandęs brolis skambino ar rašė, kad A. B. vežasi namo ir jeigu neatsilieps per 2 val., praneÅ¡tų policijai. Pamena, kad brolis atsirado, buvo už Å¡ono susiėmęs, prieÅ¡ jį naudojo smurtÄ . Be to, A. B. pradėjo skambinti močiutei ir praÅ¡yti, kad ji įduotų namÄ , kuriame gyveno brolis ir jo buvusi žmona su vaikais. Tai sužinoję tėvai įtikino brolį kreiptis į policijÄ , o tada tas A. B. dingo labai staigiai.

13. Liudytojas M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. nepažįsta. Jis dirba UAB „V“ direktoriumi, užsiima transporto priemonių pirkimu-pardavimu, įrangos įvairios, nekilnojamojo turto nuoma, pirkimu. Nelabai atsimena, dėl ko buvau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nes ir tada nelabai suprato apie kÄ kalba eina. Yra tekę labai daug kartų pirkti „Škoda“ automobilius iÅ¡ policijos. PraktiÅ¡kai, kiek policija rengdavo aukcionus, tiek ir dalyvaudavo visuose regionuose.

Nepamena, kiek kartų dalyvavo Vilniuje, nes kai kur ne jis, o jo atstovas dalyvaudavo. Teismui, pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad „2017 m. gegužės mėnesį, jų bendrovė dalyvavo Vilniaus policijos paskelbtame aukcione ir jį laimėję įsigijo apie 48 buvusius policijos tarnybinius automobilius“ (2 t., b. l. 30-31), liudytojas M. M. paaiškino, kad negali atsakyti, ar buvęs vadybininkas ar jis dalyvavo aukcione Vilniuje. Tuos automobilius suremontuodavo ir parduodavo, dėdavo skelbimus.

Pardavimas bÅ«davo forminamas taip, kad paduoda avansÄ už maÅ¡inÄ , sutaria, kada atvažiuos paimti, sumoka likusius pinigus, sudaro sutartį ir viskas. Sutarties su tarpininkais nesudarydavo niekada. Niekada nebuvo, kad sutartį sudarytų neįrašę pirkėjo. Labai sudėtinga prisiminti, ar R. B. nėra pirkęs automobilių. Jeigu jam pardavė, tai pagal dokumentus matytųsi. Aukcione iÅ¡ pradžių bÅ«davo pasiÅ«lomas paketas, jeigu paketo neparduodavo, tada parduodavo vienetais. Tačiau jų įmonė, norėdama iÅ¡vengti konkurencijos, dažniausiai stengdavosi pirkti visÄ paketÄ , nes jeigu po vienÄ automobilį parduoda, labai stipriai iÅ¡auga kaina.

Kai parduodamas paketas, tai jie reikalauja užstatÄ sumokėti, apsidrausti, kad nebÅ«tų, jog kažkas iÅ¡kelia kainÄ ir neperka, tai jau pradinė suma bÅ«davo nemaža, kad nelįstų aferistai.

14. Liudytojas V. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. nepažįsta. Anksčiau dirbo UAB „V“ vadybininku – pirkdavo, parduodavo automobilius, visokias transporto priemones ir daiktus. Bendrovė dalyvaudavo valstybinių įmonių, bankrutavusių įmonių administratorių skelbiamuose aukcionuose, varžytinėse. Taip pat dalyvaudavo kiekvienais metais įvairiuose policijos aukcionuose, per metus jų vykdavo 10, per visus regionus ir Vilniuje. Kiekvienas komisariatas pardavinėdavo savo automobilius.

Tuose aukcionuose įmonė pirkdavo nuo 1 iki 30-40 automobilių. Įsigijus automobilius tvarkydavo ir parduodavo klientams iš „Autopliuso“, kurie automobilius pirkdavo sau. Šiuo metu automobilių kainų nepamena, daug laiko praėjo. Užsienio piliečiams (ukrainiečiams, rusams, baltarusiams) labai dažnai parduodavo, dažniau negu lietuviams. Būdavo ir pavieniams asmenims, ir grupėms. Nepamena, kad R. B. būtų atvykęs pas juos pirkti automobilių. Mano, kad nebuvo, kaip tarpininkas irgi nebuvo, nes tarpininkams neparduodavo.

Nebuvo nei karto, kad į sutartį pavardės pirkėjų neįraÅ¡ytų. Visada parduodavo tam, su kuo sudarydavo sutartį. Liudytojo teigimu, kiek aukcionų buvo laimėta 2017 m. nepamena, gal porÄ . Automobilius laikydavo GariÅ«nuose, kur žmonės, jeigu norėdavo pažiÅ«rėti, galėdavo tik su jų įmonės žinia, nes aikÅ¡telė rakinama, bet perlipus tvorÄ , gali pažiÅ«rėti ir be jų žinios. Perkant automobilius skiriamieji ženklai bÅ«davo nuimti, bet matydavosi, kad buvo. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad „2017 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, bendrovė „V“ dalyvavo Vilniaus policijos paskelbtame aukcione ir jį laimėję įsigijo visÄ aukcione iÅ¡statytÄ automobilių paketÄ t. y. apie 48“ (2 t., b. l. 33-34), liudytojas V.

M. parodė, kad laimėjus paketÄ ne vien „Škodos“ bÅ«davo, automobilių „Škoda“ bÅ«davo tik labai maža dalis. Dažniausiai bÅ«davo visi kiti automobiliai.

15. Liudytoja S. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažįsta, jis nuo seniai su vyresniu sÅ«numi A. B. mokėsi, paskui su A. B. susipažino, atvažiuodavo į namus. Kada tai buvo, tikrai neprisimena. Po to A. B. jam pinigus skolindavo, vienÄ kartÄ ir ji davė 3 000 Eur. Kam R. B. reikėjo pinigų, neaiÅ¡kino. Berods reikėjo kažkÄ pirkti. Santykiai buvo normalÅ«s, atvažiuodavo ir pas jÄ Ä¯ namus, ir į darbÄ nuveždavo, paimdavo. Vaikų draugus priimdavo kaip savo vaikus.

VienÄ kartÄ pasakė R. B., kad pažįsta žmones ir pasakė, kad jis aferistas. R. B. pasakė, kad taip, yra nuklydęs, bet pasitaisys. Nors automobilio nepardavinėjo, berods 2018 m. pardavė automobilį „Audi A4“, kai R. B. pasisiÅ«lė padėti parduoti automobilį. Tiksliai nepamena, bet tarėsi su R. B. parduoti automobilį gal už 11 500 ar 12 500 Eur. R. B. prašė iÅ¡ jos įgaliojimo. Pasiskambinus vyresniajam sÅ«nui A. B., nuo įskaitos nuėmė maÅ¡inÄ , o dėl įgaliojimo sÅ«nus pasakė tikrai neduoti R.

B., nes jis nedoras. Nuėmus nuo įskaitos, R. B. atvežė jai 1 500 Eur užstatÄ grynais ir pasakė, kad kažkokie advokatai, žymÅ«s žmonės paliko užstatÄ ir iÅ¡vyko ar tai į LatvijÄ , ar tai į BaltarusijÄ , ar tai kažkur. Jie labai užsiėmę žmonės, ne visada bÅ«na Lietuvoje, bet tÄ automobilį ims, paliko užstatÄ ir kai grįš, automobilį parduos. Liudytojos teigimu, laukė kelis mėnesius. R. B. jokių pinigų sÅ«nums neperdavė. Po to pasakė R. B., kad jai reikalingi pinigai, o Å¡iuo metu negali pardavinėti, kai yra duoti pinigai.

Tuo metu automobilį „Audi A4“ R. B. buvo pasiėmęs, kad parodytų. Po to sužinojęs sÅ«nus pasakė jai, kad R. B. tÄ automobilį pardavinėja. Nustebo, kaip gali pardavinėti, nes automobilis buvo jos, už tai, liudytojos manymu, R. B. ir reikėjo įgaliojimo. Nuvažiavus sÅ«nui atsiėmė automobilį ir pasistatė kieme. VienÄ kartÄ prie vartų yra mačiusi 3 maÅ¡inas, kol išėjo, jos nuvažiavo. Pagalvojo, gal kas apsisuko, bet kilo įtarimas. Ir staiga, R. B. pasakė, kad atiduos 3 000 Eur, kur buvo skolingas, o užstatas buvo pas jÄ .

Susitarė, kad savaitės bėgy atiduos, bet vienÄ dienÄ skambino, kad negali, kitÄ dienÄ skambino ir vėl negali. Pasakė R. B., kad jeigu jam sunku, gali palaukti. Po to susitarus susitikti, R. B. paskambino, kad atvažiuotų prieÅ¡ Lazdynų ligoninės, atiduos 3 000 Eur skolÄ . Susitikus prie Lazdynų pamatė, kad ateina 3 žmonės: vienas aukÅ¡tas stambus vyras, R. B. ir moteris. Staiga tas vyras iÅ¡sitraukęs policijos pažymėjimÄ pradėjo tempti jÄ Ä¯ maÅ¡inÄ , kad važiuotų į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Tie asmenys sakė, kad davė 11 000 ar 12 000 Eur už automobilį, davė R. B. pinigus ir tas automobilis turi bÅ«ti jų. Sakė, kad tai ji (t. y. S. M.) paėmė jų maÅ¡inÄ , pavogė, neva gavo pinigus ir laiko tÄ maÅ¡inÄ . Buvo iÅ¡sigandusi. Liudytojos teigimu, paaiÅ¡kino, kad automobilis jos, yra dokumentai, kaip galima atimti automobilį. O tuo metu Å¡alia stovėjęs R. B. tylėjo, nepasakė nei vieno žodžio. Paskambinusi vyresniajam sÅ«nui A. B. davė tam ponui Å¡nekėti, bet jis neÅ¡nekėjo, tada moteris paėmė Å¡nekėti.

Jie prisipažino, kad visi važinėjo tikrinti, ar maÅ¡ina stovi kieme. Pasakė jiems, kad jei reikės, tai į policija pati ir nuvažiuos. PaÅ¡nekėję nuvažiavo, o kitÄ dienÄ ji pati kreipėsi į policijÄ . Negali įrodyti, kad R. B. jai skolingas, nes davė pinigus R. B. per sÅ«nų, todėl niekur ir nesikreipė.

16. Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažįsta, studijavo kartu prieÅ¡ 18 metų. Po to kažkiek bendravo periodiÅ¡kai, pradžioje gal Å¡iaip, paskui kažkiek buvo piniginiai reikalai. R. B. pasakodavo istorijas apie investicijas, kÄ perka, kur investuoja ir kad jam reikia apyvartinių pinigų. Å iuo metu sunku atgaminti metus, bet gal prieÅ¡ kokius 6 metus. Pasakodavo visokių istorijų ir su rÅ«bais, ir su automobiliais, visokių pasakų bÅ«davo. Nematė nei rÅ«bų, nei automobilių verslo planų jis nerodė, iÅ¡ties nelabai buvo ir įdomu, nes jam skolino pinigus, nebuvo tų verslų dalininkas.

R. B. pasakodavo, nes jam reikėdavo investicijų ir žadėdavo palÅ«kanas. Kokios tos palÅ«kanos, nežino, reikia žiÅ«rėti vekselius, kadangi jam skolindavo pagal vekselius. R. B. dalį pinigų grÄ Å¾ino, po to vėl pasiskolino ir taip gal 4 kartus. Pasiskolinęs grÄ Å¾indavo ir skolÄ , ir palÅ«kanas. Ä®gavo pasitikėjimÄ , o kažkuriame etape, prieÅ¡ galbÅ«t 3 metus, pradėjo negrÄ Å¾inti. Brolis taip pat pažįsta jį, jie vėliau susipažino gal prieÅ¡ 4-5 metus, panaÅ¡iame periode, kai R.

B. pradėjo iÅ¡ visų skolintis pinigus. Liudytojo teigimu, konkrečių asmenų nežino iÅ¡ ko skolinosi, bet yra girdėjęs nuogirdų nemažai. Kalbant apie mamos „Audi A4“ istorijÄ , tai kaip supranta, R. B. pardavė tÄ automobilį jo neturėdamas. Nepamena datos, nežino nei to žmogaus, kam pardavė. Pasak liudytojo, buvo kažkoks skambutis iÅ¡ mamos, kad jÄ reketuoja, praÅ¡o tie žmonės, kurie įsigijo ne R. B. automobilį, o mama apie tai nežinojo. Mama pinigų nebuvo gavusi, ji tame nedalyvavo, o dėl avanso jis nieko nežino.

R. B. pardavė virtualų automobilį. Liudytojo teigimu, kalbėjo su advokatais, kokia tikimybė atgauti pinigus, minėjo, kad bus daug vargo, todėl nerašė pareiÅ¡kimo. Apklausoje policijoje viskÄ yra surašęs, vekselius ir sumas. R. B. jam skolingas apie 2 000-3 000 Eur.

17. Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažįsta virÅ¡ 10 metų, susipažino kai jis anksčiau telefonais užsiiminėjo, o R. B. dirbo pas tokį asmenį. Verslo ir piniginiai santykiai jų nesiejo iki kol 2015-2016 m. nesusitiko prie brolio. Seniai buvo nesimatę, susitikus apsikeitė numeriais ir toliau bendravo. R. B. nuo tada pasiÅ«lė biznį – pardavinėti Vokietijoje ratlankius. Pasak liudytojo, jis turėjo investuoti pinigus, o R. B. turėjo nupirkti ratlankius ir iÅ¡siųsti į VokietijÄ .

Atrodo, ratlankių sumos prasidėjo nuo 50 Eur. Viskas prasidėjo neblogai, paskui prasidėjo, kad reikia daugiau pinigų. R. B. kažkiek grÄ Å¾indavo pinigų, bet iÅ¡ karto imdavo dvigubai. IÅ¡ pradžių pirmas porÄ savaičių viskas vyko normaliai, o paskui R. B. atveždavo pinigus ir iÅ¡ karto papraÅ¡ydavo daugiau, nes sakė, kad „eina biznis, galim imti daugiau“. Niekada nematė tų ratlankių, pasitikėjo, todėl davė pinigus, tiek metų pažinojo žmogų. Po to biznis sustojo, R.

B. pasakė, kad gali gauti konfiskuotų policijos maÅ¡inų „Škoda“, kurias perka Kaune ir gali parduoti GariÅ«nuose. Ta „Škoda“ kainavo 1 500-1 750 Eur. Viskas prasidėjo nuo „Škodos“, kad jis gali nupirkti, po to jau 2 „Škodos“, kad jam reikėjo pinigų, pinigai kažkur užsilaikydavo, vėl investuoti reikėdavo. Po to baigėsi „Škodos“, prasidėjo policijos džipai, kiek R. B. aiÅ¡kino, rodė kažkokiÄ nuotraukÄ , jų kainos prasidėjo jau nuo 3 500 Eur.

IÅ¡ pradžių R. B. buvo jam skoloj gal 16 000 Eur, tada dingo, iÅ¡jungė telefonÄ ir iÅ¡važiavo į VokietijÄ , bent jau taip sakė pats. Jam bÅ«nant Anglijoje, R. B. paskambinęs pasakė, kad investavo jo pinigus į verslÄ , su tėvu namus griauna ar kažkÄ , sakė susitiks Lietuvoje ir pasikalbės. Susitikus R. B. sakė, kad pradėjo dirbti pas J. ir P. ir dabar atidavinės kiekvienÄ savaitę po 150-200 Eur. Jis sutiko, nes R. B. svilo biznis, kažkas apgavo, pinigų nėra. Po 3 savaičių R.

B. pasiÅ«lė tÄ biznį, sakė kam dirbti pas juos, jeigu gali dirbti ant savęs ir greičiau atiduoti skolÄ , nes ta skola dar užaugo. IÅ¡ tų 16 000 Eur jis kažkiek buvo pervedęs, likę buvo gal 9 000 Eur. Tų skaičių nepamena, viskÄ ant lapuko raÅ¡ydavosi. Dėl „Škodų“ R. B. sakė, kad turi priėjimÄ prie aukcionų, kur parduoda konfiskuotas policijos maÅ¡inas, pats ten dalyvauja. Pasak liudytojo, nežino, koks ten buvo priėjimas, bet R. B. sakė galintis prieiti taip, kad nupirktų maÅ¡inÄ pigiau ir parduotų brangiau.

Tų „Škodų“ jis nerodė, tik rodė vienÄ ar kažkiek nuotraukų, bet nepamena, ar „Škodos“ ar džipo. Su R. B. yra pasirašęs vekselį. Å iaip visÄ laikÄ turėdavo lapukus, o R. B., kaip supranta dabar, jau žinojo, kad tas vekselis baigia galioti. Pasak liudytojo, R. B. skolų negrÄ Å¾ino, kažkiek tik, bet bendra suma didelė yra. Apie kitų asmenų skolas girdėjęs daug, bet konkrečiai nežino. Yra buvęs atvejis su automobiliu „Audi Q7“, kai papraÅ¡ius parduoti, R.

B. sakė turintis pažįstamÄ aikÅ¡telėje, kuris gali padėti parduoti. Pastatė pas ponÄ (rodo į J. A. G.), kurį vienÄ kartÄ yra matęs, tačiau asmeniÅ¡kai nepažįsta. Kainos automobilio neprisimena, buvo gal 15 000-16 000 Eur. Automobilis stovėjo ilgai, po to susitarė, kad atiduos už 13 300 Eur. Atvažiavus R. B. pasakė, kad turi paimti pas žmogų 13 300 Eur, o jis davė 13 000 Eur. Dėl likusių 300 Eur kilo konfliktas. Klausė R. B., jis sakė, kad kompensuos. Be to, apie „Audi A4“ pardavimÄ Å¾ino.

Kažkur 2016-2017 m. parvarė mamai iÅ¡ Amerikos automobilį. R. B. pasakęs, kad gali padėti parduoti. Kainos neprisimena, gal buvo 15 000 Eur. R. B. sakė duos 1500 Eur užstatÄ ir pasiims jį, nes rado klientÄ , labai turtingÄ moterį, advokatę ar kažkÄ , kuri duos užstatÄ , bet reikia jai įstatyti parktronikus ir galinę kamerÄ . Laukė 2 savaites, R. B. nurodė, kad moteris (t. y. pirkėja) Latvijoje. Paklausus, kada pasiims maÅ¡inÄ , atsakė, kad dabar nekelia ragelio. Na taip ir dingo.

Pasakius R. B., kad užstatas nuplaukė, žmogus maÅ¡inos neima, Å¡is sakė taip, ji nenori pasiimti maÅ¡inos. Tai sakė parvaryti maÅ¡inÄ Ä¯ kiemÄ ir jis parvarė. Liudytojo teigimu, R. B. gal 2 savaites turėjo maÅ¡inÄ , nežino, kur ji buvo, nes jau pradėjo kilti įtarimas. Nežino, gal jis tÄ maÅ¡inÄ dvideÅ¡imčiai žmonių pardavė. R. B. jam atvežė tik 1 500 Eur, daugiau pinigų jis negavo. BÅ«nant Anglijoje, paskambinusi mama pasakė, kad kažkas privažiavo, grasina, kad iÅ¡veÅ¡ dėl kažko.

Atrodo, R. B. buvo mamÄ nuvežęs iÅ¡registruoti maÅ¡inÄ , buvo uždėti raudoni numeriai, o kai pasiėmė maÅ¡inÄ , vėl priregistravo. Pokalbis su tais žmonėmis buvo, kaip sakė mama, kad žmonės atvažiavo dėl „Audi“, jau buvo padavę pinigus už jÄ . LogiÅ¡kai pagalvojus, kaip žmogus gali pirkti maÅ¡inÄ be savininko. Liudytojo manymu, galbÅ«t R. B. specialiai tvirtina, kad atidavė pinigus už „Audi“, kad skolos neatiduotų. Kiek žino, buvo paraÅ¡ytas pirmas pareiÅ¡kimas ant R.

B. ir jis tÄ pačiÄ dienÄ parašė pareiÅ¡kimÄ ant jo (t. y. A. B.). Jis pareiÅ¡kimo ant R. B. dėl padarytos žalos nerašė, nes galvojo gal žmogus susiprotės ir grÄ Å¾ins skolÄ . BÅ«davo, kad R. B. iÅ¡jungdavo telefonÄ , net nebežinojo kur jis yra. Pats aiÅ¡kino, kad dirba Kaune. Žinodamas, kad jam reikia iÅ¡važiuoti į užsienį, R. B. specialiai taip padarė. Po to jau jo telefonas iÅ¡jungtas iÅ¡vis buvo, prisiskambinti buvo neįmanoma, pats iki jo nebeatvažiavo. Buvo apklausinėjamas įtariamuoju kitoje byloje dėl reketo, neva iÅ¡ R.

B. reikalavo pinigų, bet bylÄ nutraukė. Pasak liudytojo, nebuvo jokių konfliktų, vežiojimų bagažinėje, nėra jam grasinęs, gal tik tonÄ yra pakėlęs, bet grasinimų nebuvo. R. B. pasitikėdavo, duodavo net raktus, o žmogus apgavo, iÅ¡viliojo pinigus. Jokio R. B. biznio nematė, tik kažkada labai seniai, prie degalinės „Neste“ jis parodė tris stovinčius automobilius ir sakė, kad nupirko juos pardavimui.

18. Liudytoja J. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamojo mamÄ , kuri paprašė pagalbos padėti parduoti sÅ«naus drabužius, nes iÅ¡ Kinijos buvo gauta ne tokia siunta, nežinojo kaip realizuoti siuntÄ . Liudytojos teigimu, bandė padėti, ieÅ¡kojo didmenininkų, žmonės iÅ¡ Egipto buvo susidomėję, norėjo nupirkti. Buvo nuvežusi rÅ«bus į Verkių g. adreso tiksliai neprisimena, tačiau jie atsisakė. Bandė dar siÅ«lyti kitiems, kurie prekiavo rÅ«bais, taip pat vyriÅ¡kiui iÅ¡ „Halės“ turgaus, bet jo irgi nesudomino.

Drabužių buvo daug, sumos pasakyti negali. 2014 m. dar ir su egiptiečiu tikslinosi datÄ . Seniai tikrai buvo, neprisimena. Berods buvo jÅ«rinis konteineris gautų rÅ«bų, bet bijo suklaidinti, tačiau rÅ«bai buvo R. B. nuosavybė. R. B. mama sakė, kad R. B. pirko, turi problemų ir juos reikia realizuoti. Kai R. B. gyveno pas motinÄ , turėjo atskirÄ patalpÄ /garaÅ¾Ä minėtiems rÅ«bams. Pasak liudytojos, matė maiÅ¡us su naujais drabužiais, kurie buvo pagaminti Kinijoje, dar pati matavosi. Traukdavo rÅ«bus iÅ¡ maišų, kokybė buvo prasta.

Jų kokybė nebuvo tokia, kokia buvo žadėta, žemiau Gariūnų lygio. Tai buvo menkaverčiai drabužiai – sintetika, dydžiai neatitiko europinių standartų, tačiau fiziškai drabužiai pažeisti nebuvo. Kiek R. B. investavo į drabužius, pasakyti negali, tik jis sakė kainas, tai buvo 6, 10 Lt ir sakė padėti parduoti. Jo mama sakė, kad suma buvo tūkstančiais. Tačiau kalbos, kiek mokėjo, nebuvo. Pati sau pasiėmė dvi palaidines po 10 Lt, dar bendradarbėms vežė, bet daugiau niekam nebuvo kam pasiūlyti.

Pasak liudytojos, nežino, ar R. B. pardavė tuos rÅ«bus. 2017 m. kai jos automobilis buvo pavogtas, žinodama, kad R. B. tėvas prekiavo automobiliais, kreipėsi pagalbos į R. B. mamÄ . Ji pasakė, kad R. B. dirba su automobiliais. Po to telefonu ir el. paÅ¡tu bendravo dėl automobilio, jis pasiÅ«lymus atsiuntė el. paÅ¡tu. 19. 2018 m. gruodžio 5 d. A. J. protokole-pareiÅ¡kime nurodoma, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d. paskolino R. B. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) su sÄ lyga, kad grÄ Å¾ins skolÄ iki 2013 m. kovo 25 d., o 2013 m. kovo 1 d. paskolino dar 13 000 Lt (3 765,06 Eur), kad skolÄ grÄ Å¾ins iki 2013 m. gruodžio 1 d.

Tarpuose tarp Å¡ių paskolų R. B. įvairiomis mažesnėmis sumomis skolinosi apie 2 000 Eur. R. B. skolindamasis pinigus nurodė, kad Å¡ie pinigai jam yra reikalingi drabužių verslui. Iki pareiÅ¡kimo dienos, R. B. visos skolos negrÄ Å¾ino, turto ir pajamų, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, neturi. Tuo metu kai skolinosi pinigus, R. B. apie savo kreditinius įsipareigojimus jo neinformavo. Å iuo metu padaryta žala – 8 400 Eur, praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 35-36).

20. IÅ¡ 2018 m. balandžio 30 d. E. C. praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad jame nurodytos galimos R. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, dėl to, jog 2017 m. vasario mėn. pradžioje R. B. paprašė paskolinti 9 000 Eur, nurodymas, kad turi „garantuotÄ verslo planÄ â€œ – nupirkti naudotus „Škoda“ automobilius, o po to parduoti turimiems pirkėjams iÅ¡ Ukrainos, kurie yra patikimi, mokÅ«s ir laukia pasiÅ«lytų automobilių. Taip sutarė, kad R. B. grÄ Å¾ins gautÄ pinigų sumÄ per 2-3 sav.

Po poros savaičių R. B. perdavė 840 Eur, pasakydamas, kad tai yra „pusė uždirbto pelno“. Vėliau 2017 m. kovo-balandžio mėn. per kelis kartus dar paskolino R. B. 7 700 Eur. Taigi iš viso jam paskolino 16 700 Eur. 2017 m. lapkričio 3 d. vykusio susitikimo metu, R. B. galiausiai pripažino, jog nuo pat pradžių melavo ir apgaudinėjo, siekdamas apgaule išvilioti iš jo pinigus, kad nebuvo jokių automobilių „Nissan Navara“, kad gauti pinigai buvo reikalingi ne automobilių pirkimui ar verslui, o tiesiog senoms skoloms padengti.

TÄ patį R. B. aiÅ¡kiai ir tiesiai pripažino ir 2017 m. gruodžio 15 d. įvykusiame susitikime, kurio metu grÄ Å¾ino 1 500 Eur. Taip R. B. iÅ¡viliojo ir užvaldė didelę pinigų sumÄ â€“ 14 360 Eur. Pridedami: skolos raÅ¡telio kopija ir USB laikmena, kurioje fiksuoti jo ir R. B. pokalbių garso įraÅ¡ai (1 t., b. l. 48-57).

21. IÅ¡ 2017 m. rugsėjo 12 d. skolos raÅ¡telio kopijos matyti, kad R. B. yra įsipareigojęs grÄ Å¾inti E. C. 16 700 Eur iki 2017 m. spalio 2 d. (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l. 76).

22. IÅ¡ policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2018 m. vasario 23 d., 19.15 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo R. B. praneÅ¡imas apie tai, kad jis 2018 m. sausio 10 d. iÅ¡ pažįstamo asmens paėmė 11 600 Eur už automobilio „Audi A4“ (2014 m. gamybos) ir pinigus sumokėjo A. B., kuris pardavinėjo minėtÄ automobilį. Buvo sutarta, kad automobilį A. B. paruoÅ¡ ir perraÅ¡ys per dvi savaites, tačiau iki Å¡iol automobilis neperraÅ¡ytas, pinigai negrÄ Å¾inti. A.

B. nei automobilio, nei pinigų grÄ Å¾inti nesiruoÅ¡ia, tik grasina ir toliau reikalauja pinigų (1 t., b. l. 112-113; 3 t., b. l. 77-80). 23. 2018 m. vasario 23 d. J. A. G. pareiÅ¡kime nurodoma, kad 2018 m. sausio 10 d. 12.00 val. Vilniuje, GariÅ«nų g. automobilių stovėjimo pardavimo aikÅ¡telėje susitiko su R. B. kartu su žmona L. G.. R. B. pasiÅ«lė automobilį „Audi A4“ (2014 m.), parodė nuotraukas. Sutarus nupirkti automobilį už 11 600 Eur, R. B. buvo paduoti pinigai, suraÅ¡ytas raÅ¡tas, kad jis juos paėmė.

Sutarė, kad bus padaryta apdaila, padaryti juodi diskai. Sutarus, kad automobilis bus sutvarkytas per 10 dienų, po savaitės nesulaukė automobilio. Paskambinus jam, jis vis žadėjo, kad automobilis tvarkomas. PaaiÅ¡kėjo, kad jis pinigus padavė automobilio savininkui A. B. ir iki Å¡iol R. B. negrÄ Å¾ino nei pinigų, nei automobilio, žada, kad pinigus grÄ Å¾ins dalimis. 2018 m. vasario 23 d. su žmona, R. B. susitiko su automobilio savininko motina, kurios vardo ir pavardės nežino, kuri pareiÅ¡kė, kad maÅ¡inos ji nepardavė ir jokių pinigų negavo iÅ¡ R.

B.. Pridedamos automobilio nuotraukos (1 t., b. l. 114, 116-118). 24. 2018 m. sausio 10 d. R. B. skolos raštelyje nurodoma, kad jis paėmė 11 600 Eur iš J. A. G. už automobilį „Audi A4“ (2014 m., juodos spalvos) (1 t., b. l. 115; 2 t., b. l. 78).

25. Nukentėjusiojo E. C. civiliniame ieÅ¡kinyje ir patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl R. B. veiksmų, praÅ¡o priteisti 14 360 Eur turtinę žalÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 3 d. už dvejų metų laikotarpį – 1 436 Eur bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo procesinio sprendimo, visiÅ¡ko įvykdymo dienos (1 t., b. l. 109, 7 t., b. l. 156). 26. 2018 m. vasario 24 d. J. A. G. protokole-pareiÅ¡kime nurodoma, kad 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val.

Vilniuje, GariÅ«nų g. 49, aikÅ¡telėje Nr. (duomenys neskelbtini), su pažįstamu R. B. susitarė dėl automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gamybos) įsigijimo. Asmeniui sumokėjo 11 600 Eur, tačiau nei automobilio, nei pinigų iki Å¡iol negavo. Dėl įvykio patyrė turtinę 11 600 Eur žalÄ (1 t., b. l. 120-121). 27. 2018 m. balandžio 24 d. J. A. G. pareiÅ¡kime nurodoma, kad paskolino R. B. 16 000 Eur pagal 2018 m. vekselius, su sÄ lyga, kad grÄ Å¾ins dalimis su procentais.

PareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos veikos aplinkybės, prie pareiÅ¡kimo pridedamos paprastųjų vekselių ir raÅ¡telio apie automobilio „BMW“ kaip užstato palikimÄ kopijos (1 t., b. l. 124-125). 28. 2018 m. sausio 23 d. R. B. skolos raÅ¡telyje nurodoma, kad „BMW 525“ (VIN (duomenys neskelbtini)) paliko kaip užstatÄ už 16 000 Eur skolÄ . Kai bus grÄ Å¾inta skola, šį automobilį atsiims pagal vekselio datÄ (1 t., b. l. 126; 2 t., b. l. 80).

29. Iš paprastųjų vekselių kopijų matyti, kad pagal 2018 m. sausio 3 d., 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. sausio 29 d., 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. vasario 13 d. išrašytus paprastuosius vekselius R. B. privalo sumokėti J. A. G. po 2 800 Eur iki juose nurodytų terminų (1 t., b. l. 127-132; 2 t., b. l. 82-87).

30. IÅ¡ 2019 m. vasario 12 d. J. A. G. patikslinto civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad dėl R. B. padarytos nusikalstamos veikos patyrė 25 100 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 13 500 Eur paskolinti pinigai automobilių pirkimui Anglijoje ir 500 Eur neturtinės žalos. Be to, praÅ¡o priteisti iÅ¡ R. B. J. A. G. naudai patirtas 600 Eur iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ ir teisinę pagalbÄ (1 t., b. l. 181-187).

31. IÅ¡ 2018 m. gruodžio 5 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė pirmiau nurodytus dokumentus: iÅ¡ 2015 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo-perdavimo akto kopijos matyti, jog R. B. gavo iÅ¡ A. J. 8 700 Eur; iÅ¡ 2012 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutarties kopijos matyti, kad paskolos davėjas A. J. suteikia paskolos gavėjui R. B. 10 000 Lt dydžio paskolÄ , kuriÄ paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2013 m. kovo 25 d.; iÅ¡ 2013 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties kopijos matyti, kad paskolos davėjas A.

J. suteikia paskolos gavėjui R. B. 13 000 Lt dydžio paskolÄ , kuriÄ paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2014 m. liepos 1 d.; iÅ¡ 2013 m. kovo 1 d. paskolos sutarties kopijos matyti, kad paskolos davėjas A. J. suteikia paskolos gavėjui R. B. 13 000 Lt dydžio paskolÄ , kuriÄ paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2013 m. gruodžio 1 d.; iÅ¡ 2016 m. gegužės 13 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 5 d. vykdomųjų įrašų kopijų matyti, kad paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojas A.

J. pagal šiuos įrašus atitinkamai reikalauja iš R. B. išieškoti 2 816,74 Eur, 2 815,06 Eur, 2 815,06 Eur; iš 2015 m. spalio 18 d., 2015 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gruodžio 18 d. paprastųjų vekselių kopijų matyti, kad R. B. įsipareigoja sumokėti A. J. 2 800 Eur iki jose nurodytų terminų (2016 m. gegužės 1 d., 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. birželio 1 d.); pateiktoje 2017 m. birželio 15 d. prašymo dėl vykdomojo dokumento ir vykdymo išlaidų apmokėjimo kopijoje matyti, kad A.

J. praÅ¡o iÅ¡ skolininko R. B. vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl 2 815,06 Eur (2 t., b. l. 38-49).

32. Iš 2019 m. gegužės 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. J. pirmiau minėti pateiktų dokumentų originalai (2 t., b. l. 52-62).

33. IÅ¡ 2018 m. gegužės 7 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rima E. C. pateikta USB laikmena „Scan disk“, kurioje yra penkių pokalbių tarp E. C. ir R. B. garso įraÅ¡ai, apžiÅ«ros metu padaryta pokalbių stenograma. Garso įraÅ¡e „VP100031“ užfiksuotas pokalbis apie skolos grÄ Å¾inimÄ . Matyti, kaip R. B. informuoja E. C., kad penkioliktÄ dienÄ , Å¡ia savaitę atvažiuos pas jį, iÅ¡eitų tai padaryti, tÄ sumÄ numatęs skaičiuojant kas dvi savaites. Garso įraÅ¡e „VP100018“ užfiksuota, kaip E. C. nurodo, kad skambino R.

B. priminti, kÄ Å¾adėjo paskutinio pokalbio metu. R. B. nurodo, kad tiesiog dar neturi įsipareigojimo, kurį turės atvežti. Å iÄ savaitę taip ar taip nepasirodys, kitÄ savaitę bandys atvežti bet kokiu bÅ«du. Planavo grÄ Å¾inti apie vasario mėn. vidurį. E. C. nurodžius, kad gaunasi Å¡eÅ¡ios savaitės, sausio trisdeÅ¡imtÄ dienÄ yra Å¡eÅ¡ios savaitės, R. B. pasakė, kad kitÄ savaitę atvažiuos. Garso įraÅ¡e „VP100013“ užfiksuotas pokalbis tarp minėtų asmenų, kuriame suderinamas susitikimo laikas po darbo 18.00 val.

Garso įraÅ¡e „VP100011“ užfiksuotame pokalbyje matyti, kaip kalbama apie susitikimÄ . R. B. nurodo, kad jam bÅ«tų geriausia susitikti penktadienį, nes tada turėtų dar truputį pinigų daugiau. IÅ¡ garso įraÅ¡e „VP100016“ užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kaip R. B. nurodo E. C., jog kas penktadienį atideda po 250 sÄ Å¾iningai, surinkęs atvežė bei kol kas laikosi savo pažadų. E. C. paklausus apie „Škodas“, „Navaras“, R. B. atsako, kad „Škodos“ buvo, iÅ¡ pradžių trys, po to keturios ir viena iÅ¡ jų likusi pas jį.

O „Navarų“ kaip ir buvo nebuvo, bet sakykim nebuvo. Tik vienÄ â€žNavarÄ â€œ sugebėjo parduoti, antra buvo daužta ir taip pasibaigė. E. C. nurodo, kad jis visÄ laikÄ melavo, tai kÄ , pasakojo jam, buvo tik dalis teisybės, o visa kita melas, kad kÅ«rė, prikÅ«rė. R. B. atsako, kad kÅ«rė bandydamas iÅ¡sisukti, pasinaudojo draugyste su tėvu, pusę istorijos Å¡lykščiai melavo iÅ¡ tikrųjų. Apgavo bandydamas iÅ¡vengti vienų bėdų, kitaip tariant, pasinaudojo E. C. geru bÅ«du, jo ir tėvo pažintimi.

E. C. kalba apie tai, kad jį iÅ¡dÅ«rė, apgavo su pinigais, kuriuos jam davė ir dėl kurių buvo sutarę. KÅ«rė istorijas apie tai, kad perka, neperka, važiuoja, nevažiuoja. Pinigus jam skolino vien dėl to, kad žinojo jo tėvÄ , viena skito nėra apgavę. O jis (t. y. R. B.) „iÅ¡dÅ«rė“ su 5 000, po to prasidėjo visokios pasakos. Viskas pasikeitė, kai paskambino R. B. tėvui. R. B. sakė per mėnesį surinks 5 „štukas“, tiktai nieko nedaryk, nesiimk jokių veiksmų, priemonių.

Bet praėjo Å¡eÅ¡ios savaitės, o 5 000 nėra. R. B. atsako, kad jų nėra, bet yra 1 500. Viskas pasikeitė, kai jis paskambino tėvui. Toliau vyksta pokalbis apie visÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ , R. B. nurodo, kad gali atvežti 1 500, E. C. nurodo, kad jam netinka, nes tarėsi dėl 5 000, visÄ laikÄ jis kÅ«rė pasakas. Nors iÅ¡ pradžių tikėjo ir pasitikėjo juo. Pasak E. C., negalėjo patikėti, kad D. B. sÅ«nus padarys tokiÄ â€žmulkÄ â€œ, o po to, kai pradėjo pasakot pasakas, iÅ¡sisukinėjo, matė, kad kažkas vyksta ne taip ir ilgai negalėjo patikėti.

Suprato po to, kad Å¡itÄ viskÄ reikia riÅ¡ti (2 t., b. l. 64-74).

34. IÅ¡ 2017 m. gegužės 8 d. kasos iÅ¡laidų orderio kopijos matyti, kad J. A. G. davė R. B. 8 130 Eur avansÄ automobilio „RAV4 201“ pirkimui, pagal kurį, R. B. pinigus įsipareigoja atiduoti iki 2017 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 88; 7 t., b. l. 164).

35. Iš 2019 m. vasario 27 d. elektroninio laiško matyti, kad laikotarpyje nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. liepos mėn., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrius organizavo 3 aukcionus – kovo 30 d., balandžio 6 d. ir gegužės 29 d. Policijos automobiliai „Nissan Navara“ nebuvo parduodami. Šiuose aukcionuose R. B. nebuvo užsiregistravęs, gegužės 29 d. visas transporto priemones (48 vnt.) nupirko UAB „V“ (2 t., b. l. 94-95).

36. Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., techninei apžiūrai asmuo, kurio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (R. B.) pateikė šiuos automobilius: 2017 m. birželio 28 d. „BMW 520l“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 2017 m. rugpjūčio 28 d. „Fiat 500X“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 2017 m. rugpjūčio 30 d. „For escape“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Yaris“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 2017 m. spalio 10 d. „Toytoa Yaris“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 2017 m. lapkričio 18 d. „Opel Omega“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 2018 m. rugpjūčio 20 d. „Toyota Prius“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 2018 m. rugpjūčio 21 d. „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)); 2018 m. rugpjūčio 30 d.

„Toyota Prius“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ir „BMW 3er reihe“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 100). 37. 2018 m. rugsėjo 7 d. VĮ „Regitra“ dėl dokumentų kopijų pateikimo rašte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, R. B. vardu 2017-2018 m. transporto priemonės neįregistruotos ir neišregistruotos (2 t., b. l. 103). 38. 2018 m. lapkričio 7 d. UAB „Diginet Ltu“ dėl informacijos pateikimo pranešime nurodoma, kad portale www.autoplius.lt buvo talpinti skelbimai su kontaktiniais telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Vartotojų el. paÅ¡tais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sistemoje nėra, pateikti informacijos, ar buvo talpinti skelbimai su minėtais el. paÅ¡tais, negali. Kartu pateikiami skelbimai su minėtais kontaktiniais tel. Nr. (2 t., b. l. 108-114). 39. 2019 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl duomenų nustatymo nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog R. B. naudojosi abonento numeriais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Portale www.autoplius.lt buvo patalpinti skelbimai su kontaktiniais telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 m. rugpjūčio 25 d. patalpintas skelbimas apie parduodamus lengvojo lydinio ratlankius, nurodytas telefonas pasiteirauti – (duomenys neskelbtini), skelbimas patalpintas registruoto vartotojo, paskyra registruota tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. rugsėjo 21 d. patalpintas skelbimas apie parduodamÄ automobilį „Daewoo Nubira“, telefonas pasiteirauti – (duomenys neskelbtini), paskyra registruota tuo pačiu numeriu; 2017 m. kovo 16 d. patalpintas skelbimas apie parduodamÄ automobilį „Mercedes-Benz C320“, paskyra registruota tel.

Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 115). 40. 2019 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio „VW Golf“ nurodoma, kad automobilis „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2009 m. sausio 15 d. nuosavybės teise priklausė AB „DNB Lizing“, nuo 2016 m. vasario 5 d. – UAB „Mogo LT“, valdytoja-savininkė – R. B., nuo 2017 m. kovo 23 d. savininkė – R. B., nuo 2017 m. gegužės 6 d. valdytojas-savininkas UAB „G“ (2 t., b. l. 116).

41. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti transporto priemonės „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos duomenys (2 t., b. l. 117-118). 42. 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio „BMW 525D“ nurodoma, kad tikslinant nukentėjusiojo J. A. G. ir R. B. apklausų metu nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „BMW 525D“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdytoja R. B., savininkas UAB „Mogo LT“. 2017 m. kovo 23 d.

įregistruota operacija – transporto priemonės valdytojo/savininko keitimas, valdytojas-savininkas R. B.. 2017 m. balandžio 21 d. įregistruota operacija – transporto priemonės valdytojo/savininko keitimas. Valdytoja R. B., savininkas UAB „Mogo LT“. 2019 m. sausio 4 d. įregistruota operacija – transporto priemonės iÅ¡registravimas, gavus informacijÄ iÅ¡ policijos, kad transporto priemonė pavogta. Valdytoja R. B., savininkas UAB „Mogo LT“. Patikrinus R. B. duomenis Ä®KNR registre nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00524-19 pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pagal UAB „Mogo LT“ pareiÅ¡kimÄ , jog R.

B. 2017 m. balandžio 21 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kuriÄ UAB „Mogo LT“ suteikė R. B. teisę valdyti ir naudotis bei iÅ¡pirkti automobilį „BMW 525D“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuomos sutartis yra sudaryta laikotarpiui nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., prie pareiÅ¡kimo pridėtas sutarties nutraukimo praneÅ¡imas R. B., kuriuo informuojama, kad neįvykdžius įsipareigojimų nuo 2018 m. gruodžio 18 d. sutartis yra nutraukta, įsiskolinimas – 4 497,08 Eur.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu, R. B. parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį su žmona R. B. iÅ¡siskyrė. Kadangi Lietuvoje tuo metu jis niekur nedirbo, o Å¡eimai reikėjo automobilio, paprašė žmonos nupirkti pagal lizingo sutartį automobilį „BMW 525D“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jis jau naudojosi. PirmÄ kartÄ minėtÄ automobilį jis pirko per UAB „Mogo LT“, užstatant automobilį, visas įmokas sumokėjo. 2017 m. pradžioje reikėjo Å¡iek tiek pinigų bÅ«sto remontui, tad susitikus su UAB „Mogo LT“ atstovu buvo sutarta, jog automobilį užstatys, tam, kad gautų piniginių lėšų.

Kadangi tuo metu jis buvo nedirbantis, tai sutartį pasiraÅ¡yti paprašė buvusios žmonos. R. B. su UAB „Mogo LT“ savo vardu sudarė sutartį 4 170 Eur sumai 36 mėnesiams, pinigai buvo pervesti iÅ¡ karto į R. B. sÄ skaitÄ . Tų pinigų jis asmeniÅ¡kai neturėjo, juos kartu naudojo su žmona bÅ«sto remontui. Su R. B. buvo sutarę, kad jis jai duos pinigų įmokoms, o ji perves į UAB „Mogo LT“ sÄ skaitÄ , paskutinis mokėjimas buvo 2018 m. vasaros viduryje. Kadangi buvo sunki finansinė padėtis, tai įmokoms pinigų nelabai turėjo.

Dėl Å¡io fakto informavus UAB „Mogo LT“ paaiÅ¡kino, kad įmokas sumokės artimiausiu metu. Planavo vėl pradėti mokėti rugsėjo mėnesį, tačiau dirbant užsienyje darbovietė jam nesumokėjo, todėl iki Å¡iol įmokų ir nėra sumokėjęs. 2017 m. lapkričio mėn. UAB „Mogo LT“ paprašė dėl įsiskolinimo pateikti automobilį „BMW“. Jiems paaiÅ¡kino, kad jis yra Anglijoje ir pateikti negali, paprašė pateikti visÄ likutinę įsiskolinimo vertę, nes norėjo viskÄ sumokėti.

UAB „Mogo LT“ paaiÅ¡kino, kad jie privalo pamatyti automobilį ir tada tik iÅ¡statys likutinę sÄ skaitÄ , bet taip jos ir nepateikė. 2018 m. rugpjūčio mėn. viduryje, R. B. važiuojant automobiliu „BMW 525“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ Kėdainių link Jonavos apie 1.00 val. nakties, užsidegė variklio skyrius. Pagalbos tarnybų nekvietė, kadangi automobilis nebuvo draustas „Kasko“ draudimu, kas buvo numatyta UAB „Mogo LT“ sutartyje, automobilį užgesinti padėjo pravažiuojantys automobiliai.

Automobilį nutempti į Kėdainius adresu (duomenys neskelbtini), padėjo pažįstamas, kurio paprašė automobilį „BMW“ iÅ¡ardyti ir surinkti iÅ¡ naujų detalių. Jam paliko raktelius ir automobilio dokumentus, taip automobilis ten ir stovi. Kelis kartus susiskambino su juo dėl detalių, bet jų jis negaudavo. Paskutinį kartÄ automobilį matė, kai jį ten pastatė. Dėl Å¡ios priežasties UAB „Mogo LT“ automobilio nepateikė. Pats dirbo užsienyje ir į LietuvÄ grįžo 2018 m. gruodžio 29 d. 2019 m. vasario 11 d. apžiÅ«ros metu adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiÅ«rėtos automobilio „BMW 525“ detalės: iÅ¡pjauta rėmo priekinės kairės pusės dalis su VIN (duomenys neskelbtini), galinis bagažinės stiklas, bagažinės dangtis, apdaila, galinės kairės pusės durelės, stiklo valytuvas, deÅ¡inės pusės priekinės durelės, galinis bamperis, amortizatorius su spyruokle, sėdynė, automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė, valstybiniai numeriai 2 vnt. 2019 m. balandžio 17 d. gautas elektroninis laiÅ¡kas, kuriuo UAB „Mogo LT“ atstovas I.

K. informuoja, kad su R. B. 2019 m. balandžio 10 d. yra pasirašyti 2 paprastieji vekseliai 2 500 Eur ir 2 237,67 Eur sumai. Nustačius, kad R. B. veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1dalyje, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (2 t., b. l. 119-121).

43. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti transporto priemonės „BMW 525D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos duomenys (2 t., b. l. 122-123). 44. 2019 m. sausio 4 d. UAB „Mogo Lt“ atstovės elektroniniame laiÅ¡ke nurodoma, kad visus mokėjimus atliko R. B. iÅ¡ asmeninių sÄ skaitų, esančių „Swedbank“ ir „SEB“ bankuose, iÅ¡skyrus 2018 m. birželio 15 d. atliktus keturis mokėjimus (bendra 113 Eur suma), kuriuos atliko L. B.. Pridedamas iÅ¡raÅ¡as (2 t., b. l. 126-127).

45. Iš 2019 m. sausio 12 d. VĮ „Regitra“ pranešimo matyti registruoti pateiktos transporto priemonės „BMW 525D“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) dokumentų kopijos (2 t., b. l. 136-178). 46. 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio „Audi A4“ nurodoma, kad VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Audi A4“, (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje data – 2016 m. rugpjūčio 17 d., valdytojas-savininkas S. M.. 2016 m. rugsėjo 17 d. atliktas transporto priemonės registracijos numerio keitimas (valdytojas nesikeičia), Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 29 d. atliktas transporto priemonės registracijos numerio keitimas (valdytojas nesikeičia), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į Valst Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 29 d. automobilis „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistruotas ir atliktas transporto priemonės „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinas įregistravimas, savininkė S. M.. 2017 m. gruodžio 29 d. atliktas transporto priemonės „Audi A4“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinai įregistruotos transporto priemonės išregistravimas (arba automatinis išregistravimas), valdytoja-savininkė S. M.. 2018 m. kovo 1 d. atliktas transporto priemonės „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastovus įregistravimas – Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė – S. M.. 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosavybės teisė į transporto priemonę „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perduodama fiziniam arba juridiniam asmeniui Lietuvoje ir pažymos išdavimas, valdytoja savininkė – S. M. ir transporto priemonės „Audi A4“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojo/savininko keitimas. Valdytojas-savininkas UAB „A“. Be kita ko, tarp VÄ® „Regitra“ pateiktų dokumentų yra 2016 m. rugpjūčio 1 d. pažyma-sÄ skaita, kurioje įraÅ¡yti duomenys, kad UAB „R“ pardavė S. M. transporto priemonę „Audi A4“, (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), juodos spalvos, 2014 m. gamybos, 1 500 Eur sumokėti kasoje. 2017 m. lapkričio 29 d. S. M. VÄ® „Regitra“ pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡registruoti transporto priemonę „Audi A4“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydama, kad automobilį ketinama parduoti į užsienį. 2018 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad S. M. parduoda, o UAB „A“ perka automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 10 000 Eur, eilutėje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ yra rankraštinis įrašas, kad automobilis buvo daužtas, turi defektų (3 t., b. l. 1-2).

47. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti transporto priemonės „Audi A4“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) registracijos duomenys (3 t., b. l. 3-5).

48. Iš 2019 m. sausio 12 d. VĮ „Regitra“ pranešimo matyti registruoti pateiktos transporto priemonės „Audi A4“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) dokumentų kopijos (3 t., b. l. 8-57).

49. IÅ¡ policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2018 m. vasario 24 d., apie 23.42 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo R. B. praneÅ¡imas apie tai, kad nuo 2016 m. pažįstamas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), galimai grasindamas panaudoti prieÅ¡ R. B. fizinį smurtÄ , naudodamas psichologinį spaudimÄ ir prievartÄ , reikalavo iÅ¡ jo nepagrįstų pinigų. Dėl to asmuo patyrė apie 40 000 Eur žalÄ (3 t., b. l. 73-76). 50. 2019 m. liepos 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl R.

B. turtinės padėties nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. 01-1-09271-18 buvo nustatyta, kad įtariamasis R. B. nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d. niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas. R. B. vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. VÄ® „Regitra“ duomenimis Å¡iuo metu R. B. vardu registruotų transporto priemonių nėra, patikrinus duomenis apie anksčiau registruotas transporto priemones, nustatyta, kad R. B. vardu buvo registruoti 36 automobiliai, paskutinis automobilis iÅ¡registruotas 2014 m. lapkričio 22 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. B. vardu yra banko AB „Luminor Bank“ sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. ir banko „Swedbank“, AB sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. rugpjūčio 8 d., todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 155 straipsnio tvarka buvo gauti Å¡ių banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. IÅ¡analizavus gautÄ informacijÄ , nustatyta, kad R. B. vardu atidarytos banko sÄ skaitos nuo 2014 m. yra areÅ¡tuotos antstolių, nuo 2015 m. finansinių operacijų R.

B. neatliko. „Creditinfo“ duomenimis, R. B. nustatyta E rizikos klasė (įsipareigojimų nevykdymas). Centrinės duomenų bazės duomenimis, R. B. vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, R. B. vardu registruotų transporto priemonių šiuo metu nėra. Centrinės hipotekos įstaigoje registruotų vedybų (povedybines) sutarčių nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2017-930/2017 dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, R.

B. privalo mokėti nustatytÄ nepilnamečių vaikų – sÅ«naus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , po 300 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Lietuvos antstolių rÅ«mų informacija apie antstolių žinioje esančias vykdomÄ sias bylas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R. B.. IÅ¡analizavus gautÄ informacijÄ nustatyta, kad nuo 2014 m. R. B. atžvilgiu yra vykdomi įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimai, kurių bendra suma yra apie 16 135 Eur.

Buvo gauta antstolių V. Milevičiaus, J. Bareikienės, D. Prunskienės, B. Palavinskienės informacija, kurios esmė yra, kad R. B. savo vardu registruoto turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, neturi, banko sÄ skaitos areÅ¡tuotos, vykdomuosiuose dokumentuose nurodytais adresais nesurandamas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, apie save jokios informacijos nesuteikia ir su antstoliais vykdymo procesuose nebendradarbiauja. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 11 d. įtariamasis R. B. BPK 98 straipsnio tvarka pateikė R.

B. banko sÄ skaitų pavedimų iÅ¡raÅ¡us, kurie pagrindžia skolų grÄ Å¾inimo faktÄ . Ikiteisminio tyrimo metu BPK 155 straipsnio tvarka buvo gauti R. B. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kurie patvirtina Å¡ių pavedimų tikrumÄ . R. B. vardu „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 10 d. J. A. G. buvo pervesta 150 Eur (mokėjimo paskirtis – Skola nuo R.), 2018 m. sausio 17 d. buvo pervesta 290 Eur (mokėjimo paskirtis – Skola nuo R.), 2018 m. sausio 19 d. buvo pervesta 50 Eur (mokėjimo paskirtis – Skola nuo R.).

R. B. vardu „Swedbank“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad žemiau nurodytais laikotarpiais, J. A. G. buvo pervesta: 2016 m. spalio 4 d. – 250 Eur ir 2016 m. spalio 10 d. – 100 Eur (pavedimų mokėjimo paskirtis – „skola“); 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 200 Eur, 2017 m. rugpjūčio 18 d. – 276 Eur, 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 100 Eur, 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 194 Eur, 2017 m. rugpjūčio 29 d. – 100 Eur, 2017 m. rugpjūčio 30 d.

– 50 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 50 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. – 50 Eur, 2017 m. rugsėjo 14 d. – 100 Eur, 2017 m. rugsėjo 22 d. – 100 Eur, 2017 m. spalio 9 d. – 100 Eur, 2017 m. spalio 16 d. – 250 Eur, 2017 m. spalio 23 d. – 100 Eur, 2017 m. lapkričio 2 d. – 25 Eur, 2017 m. lapkričio 6 d. – 25 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. – 50 Eur, 2017 m. gruodžio 27 d. – 149,60 Eur, 2018 m. sausio 15 d. – 200 Eur ir 2018 m. sausio 16 d. – 47,80 Eur (pavedimų mokėjimo paskirtis – „skola uz r.“).

Žemiau nurodytais laikotarpiais L. G. buvo pervesta: 2016 m. sausio 14 d. – 150 Eur (mokėjimo paskirtis – „rankpinigiai“), 2016 m. sausio 28 d. – 399,84 Eur (pavedimo mokėjimo paskirtis – „Paskolos grazinimas uz r.“), 2016 m. sausio 30 d. – 39,77 Eur, 2017 m. birželio 22 d. – 500 Eur, 2017 m. birželio 26 d. – 250 Eur, 2017 m. liepos 3 d. – 250 Eur (pavedimų mokėjimo paskirtis – „skolos grazinimas uz r.“). Žemiau nurodytais laikotarpiais A. J. buvo pervesta: 2016 m. vasario 5 d.

– 1 150 Eur, 2016 m. vasario 7 d. – 650 Eur, 2017 m. gegužės 5 d. – 180 Eur, 2017 m. gegužės 9 d. – 120 Eur (pavedimų mokėjimo paskirtis – „skola“) (3 t., b. l. 114-115). 51. 2019 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl R. B. veiklos ir turtinės padėties nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-09271-18, buvo nustatyta, kad R. B. „Sodros“ duomenimis nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikoje oficialiai nedirbo, verslo liudijimo neturėjo, individualios veiklos nevykdė, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas.

Patikrinus VMI sistemoje, nustatyta, kad jis turto ir pajamų nedeklaravo (3 t., b. l. 116). 52. „Sodra“ duomenyse apie asmenį ir jo draudėjus išraše užfiksuota visos R. B. darbovietės ir atliktos įmokos ir išmokos (3 t., b. l. 117-118).

53. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašų matyti, R. B. ir R. B. vardu registruotos transporto priemonės (3 t., b. l. 120-121).

54. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad R. B. ir R. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (3 t., b. l. 122-123).

55. IÅ¡ „Creditinfo“ duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, R. B. vardu turimų skolų informacija bei tai, kad jis patenka į E rizikos klasę, priskirtinÄ Ä¯sipareigojimų nevykdymui (3 t., b. l. 124-125).

56. IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 17 d. AB „Swedbank“ raÅ¡to dėl informacijos pateikimo matyti, kad R. B. banko sÄ skaitai Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti apribojimai antstolių, kurie vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus jo atžvilgiu (3 t., b. l. 157-159).

57. IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 17 d. AB „Luminor Bank“ raÅ¡to dėl informacijos pateikimo matyti, kad R. B. banko sÄ skaitai Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti sÄ skaitos areÅ¡tai antstolių, kurie vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus jo atžvilgiu (3 t., b. l. 161-163).

58. IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 8 d. AB „Swedbank“ pateikto R. B. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, atliktų operacijų detalės laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. (3 t., b. l. 175-188). 59. 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos antstolių rÅ«mų raÅ¡tuose dėl informacijos pateikimo nurodomos antstolių D. Blizniko, J. Bareikienės, V. Milevičiaus, D. Kisieliaus, R. ViržainiÅ¡kio, D. Prunskienės, B. Palavinskienės, V.

MeÅ¡kauskienės, G. Matkevičiaus žinioje vykdomosios bylos dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo R. B. atžvilgiu (4 t., b. l. 22, 24-25, 28-30). 60. 2018 m. lapkričio 6 d. antstolės Jurgitos Bareikienės raÅ¡te dėl informacijos suteikimo nurodoma, kad antstolės kontoroje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ R. B. dėl 2 815,06 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kotojo A. J. naudai. 2017 m. birželio 15 d. A. J. kreipėsi į antstolės J. Bareikienės kontorÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, 2017 m. birželio 20 d. R. B. buvo siųstas raginimas, tačiau neįteiktas, 2017 m. liepos 14 d. raginimas paskelbtas internete. 2017 m. liepos 28 d. buvo areÅ¡tuotos R.

B. vardu turimos sÄ skaitos, tačiau lėšų nerasta. VSDFV duomenimis, R. B. iÅ¡siskyręs, nekilnojamojo turto, transporto priemonių registruotų skolininko vardu, nerasta (4 t., b. l. 35-53). 61. 2018 m. lapkričio 14 d. antstolės Daivos Prunskienės raÅ¡te dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad antstolės kontoroje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ R. B. dėl 1 864,78 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „B“ naudai, pridedama vykdomosios bylos kopija (4 t., b. l. 56-103). 62. 2018 m. lapkričio 7 d. antstolės Brigitos Palavinskienės raÅ¡te dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad antstolės kontoroje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ R.

B. dėl 2 343,03 Eur skolos išieškotojo UAB „L“ ir UAB „Legal Balance“ naudai. Pridedamos vykdomųjų bylų kopijos (4 t., b. l. 106-178).

63. Iš 2018 m. lapkričio 19 d. antstolio Rimo Viržainiškio pateiktos vykdomosios bylos kopijos matyti, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas iš R. B. dėl 1 878,77 Eur skolos išieškotojos J. M. naudai. Pridedama vykdomosios bylos kopija (5 t., b. l. 7-40).

64. IÅ¡ 2019 m. vasario 11 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. savanoriÅ¡kai pateikė R. B. AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame užfiksuoti keturi pavedimai A. J., R. B. AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame užfiksuoti pavedimai J. A. G. ir L. G., R. B. AB „SEB“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame užfiksuoti trys pavedimai J. A. G. (5 t., b. l. 41-48). 65. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos G.

V. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl R. B. banko sÄ skaitų iÅ¡rašų analizės nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimas Nr.01-1-09271-18, buvo gautos įtariamojo R. B. bankų AB „Luminor Bank“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. ir AB „Swedbank“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡raÅ¡ai. IÅ¡analizavus Å¡ias banko sÄ skaitas nustatyta, kad nuo 2014 m. gruodžio 30 d. banko AB „Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2011 m. sausio 14 d. banko AB „Luminor Bank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų nebuvo, jokios finansinės operacijos neatliktos.

Nuo 2014 m. lapkričio 21 d. Å¡ios banko sÄ skaitos areÅ¡tuotos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. B. skolos dalimis buvo dengiamos bankiniais pavedimais iÅ¡ jo buvusios sutuoktinės R. B. banko sÄ skaitų, R. B. pateikė R. B. banko sÄ skaitų pavedimų iÅ¡raÅ¡us, kurie pagrindžia skolų grÄ Å¾inimo faktÄ . Be to, buvo gauti R. B. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. AB „Swedbank“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai: Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2019 m. sausio 15 d.;

Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. sausio 15 d.; AB „Luminor Bank“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai: Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. birželio 19 d.; Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. birželio 19 d.; Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2019 m. sausio 15 d. UAB „Paysera LT“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2019 m. sausio 15 d. bei AB „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. sausio 15 d.

IÅ¡analizavus AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad: J. A. G. buvo pervesta: 2016 m. spalio 4 d. – 250 Eur ir 2016 m. spalio 10 d. – 100 Eur (pavedimų mokėjimo paskirtis – „skola“); 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 200 Eur, 2017 m. rugpjūčio 18 d. – 276 Eur, 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 100 Eur, 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 194 Eur, 2017 m. rugpjūčio 29 d. – 100 Eur, 2017 m. rugpjūčio 30 d. – 50 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d.

– 50 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. – 50 Eur, 2017 m. rugsėjo 14 d. – 100 Eur, 2017 m. rugsėjo 22 d. – 100 Eur, 2017 m. spalio 9 d. – 100 Eur, 2017 m. spalio 16 d. – 250 Eur, 2017 m. spalio 23 d. – 100 Eur, 2017 m. lapkričio 2 d. – 25 Eur, 2017 m. lapkričio 6 d. – 25 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. – 50 Eur, 2017 m. gruodžio 27 d. – 149,60 Eur, 2018 m. sausio 15 d. – 200 Eur ir 2018 m. sausio 16 d. – 47,80 Eur (pavedimų mokėjimo paskirtis – „skola uz r.“).

L. G. buvo pervesta: 2016 m. sausio 14 d. – 150 Eur (mokėjimo paskirtis – „rankpinigiai“), 2016 m. sausio 28 d. – 399,84 Eur (pavedimo mokėjimo paskirtis – „Paskolos grazinimas uz r.“), 2016 m. sausio 30 d. – 39,77 Eur, 2017 m. birželio 22 d. – 500 Eur, 2017 m. birželio 26 d. – 250 Eur, 2017 m. liepos 3 d. – 250 Eur (pavedimų mokėjimo paskirtis – „skolos grazinimas uz r.“). A. J. buvo pervesta: 2016 m. vasario 5 d. – 1 150 Eur, 2016 m. vasario 7 d. – 650 Eur, 2017 m. gegužės 5 d.

– 180 Eur, 2017 m. gegužės 9 d. – 120 Eur (pavedimų mokėjimo paskirtis – „skola“). R. B. vardu „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. LT407044000357648954 iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad J. A. G. buvo pervesta: 2017 m. lapkričio 10 d. – 150 Eur, 2018 m. sausio 17 d. – 290 Eur ir 2018 m. sausio 19 d. – 50 Eur (pavedimų mokėjimo paskirtis „Skola nuo R.“). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. C. parodė, kad 2017 m. vasario mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, R.

B. paskolino 9 000 Eur automobilių verslui plėtoti. R. B. pažadėjo, kad pinigus grÄ Å¾ins po 2-3 sav. R. B. teigimu, per šį laikÄ jis nupirks ir parduos automobilius „Škoda“. Po poros savaičių R. B. grÄ Å¾inęs 840 Eur paaiÅ¡kino, jog tai yra „pusė uždirbto pelno“. R. B. jam (t. y. E. C.) paaiÅ¡kino, kad nusipirko 6 automobilius „Škoda“ po 1 500 Eur už vienÄ ir visus pelningai pardavęs nori pasidalinti pelnu. To paties susitikimo metu R. B. paprašė jo dar paskolinti apie 10 000 Eur.

E. C. sutiko jam surinkti 7 700 Eur. 2017 m. kovo-balandžio mėn., per 3-4 kartus paskolino R. B. dar iÅ¡ viso 7 700 Eur grynais pinigais įvairiomis sumomis, tikslių sumų neprisimena. Perduodant paskutinę 2 500 Eur sumÄ , su R. B. sutarė, jog pinigus jis atiduos, kai tik parduos automobilius (t. y. dalimis), tačiau, nepaisant to, kaip jam seksis parduoti automobilius, 5 000 Eur jis besÄ lygiÅ¡kai privalo grÄ Å¾inti ne vėliau nei iki 2017 m. birželio 30 d. Be to, E. C. parodė, kad jo skolinami pinigai didžiÄ ja dalimi buvo 500 Eur kupiÅ«romis.

Analizuojant R. B. AB „Swedbank“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. be kitų operacijų buvo: 2017 m. vasario 6 d. grynųjų pinigų – 400 Eur įneÅ¡imas; 2017 m. vasario 6 d. A. B. pervesta 100 Eur (paskirtis – „skola už R.“); 2017 m. vasario 7 d. V. K. pervesta 150 Eur (paskirtis – „gražinimas“); 2017 m. vasario 13 d. grynųjų pinigų – 1150 Eur įneÅ¡imas ir V.

S. pervesta 1 149,70 Eur (paskirtis – „skola už r.“); 2017 m. vasario 14 d. grynųjų pinigų – 850 Eur įneÅ¡imas, V. S. pervesta 849,79 Eur (paskirtis – „skola už r.“), Kredito unijai „SaulėgrÄ Å¾a“ mokėjimas už R. B. – 260 Eur. 2017 m. vasario 16 d. grynųjų pinigų – 500 Eur įneÅ¡imas, UAB „Mogo“ įmoka pagal lizingo sutartį – 227,50 Eur, V. R. pervesta 40 Eur (paskirtis – „skola už R.“); 2017 m. vasario 17 d. grynųjų pinigų – 500 Eur įneÅ¡imas, G.

V. pervesta 450 Eur (paskirtis – „papildymas“), A. J. pervesta 271 Eur (paskirtis – „skola“), grynųjų pinigų – 150 Eur įnešimas ir A. B. pervesta 149,70 Eur (paskirtis – „skola už R.“). 2017 m. vasario 22 d. grynųjų pinigų – 50 Eur įnešimas, A. B. pervesta 49,59 Eur (paskirtis – „skola už R.“). 2017 m. vasario 27 d. grynųjų pinigų – 500 Eur įnešimas, E. G. pervesta 120 Eur (paskirtis – „skolos gražinimas“), G.

B. pervesta 100 Eur (paskirtis – „skola“); 2017 m. vasario 28 d. Kredito unijai „SaulėgrÄ Å¾a“ pervesta 130 Eur (paskirtis – „mokėjimas už R. B.“). 2017 m. kovo 7 į Å¡iÄ sÄ skaitÄ gauta UAB „NORDECUM“ paskola – 1 000 Eur, gauta UAB „FERRATUM Finance“ paskola – 800 Eur, A. B. pervesta – 100 Eur (paskirtis – „skola už R.“) ir į Å¡iÄ sÄ skaitÄ gauta UAB „Credit Service“ paskola – 175 Eur. 2017 m. kovo 13 į UAB „Mogo“ sÄ skaitÄ pervesta – 227,50 Eur (paskirtis – „įmoka pagal lizingo sutartį“). 2017 m. kovo 14 d. du kartus grynųjų pinigų – po 1 000 Eur įneÅ¡imas. 2017 m. kovo 17 d.

E. R. pervesta 250 Eur (paskirtis – „skola už R.“). 2017 m. kovo 21 d. iÅ¡gryninti 1 300 Eur, gauta UAB „NORDECUM SMSpinigai.lt“ paskola – 186,76 Eur. 2017 m. kovo 23 d. grynųjų pinigų – 2 100 Eur įneÅ¡imas. 2017 m. kovo 24 d. K. E. pervesta 80 Eur (paskirtis – „dalinis skolos grÄ Å¾inimas už R.“), E. G. pervesta 100 Eur (paskirtis – „skolos grÄ Å¾inimas už R.“), G. B. pervesta 100 Eur (paskirtis – „skola“). 2017 m. kovo 25 d. R. Z. pervesta 36 Eur (paskirtis – „papildymas“). 2017 m. kovo 27 d.

V. K. pervesta 200 Eur (paskirtis – „Gražinimas“), A. J. pervesta 275 Eur (paskirtis – „skola“). 2017 m. kovo 30 d. E. V. pervesta 250 Eur (paskirtis – „galutinis skolos grÄ Å¾inimas už R.“). 2017 m. kovo 31 d. A. B. pervesta 300 Eur (paskirtis – „skola už R.“). 2017 m. balandžio 3 d. V. S. pervesta 700 Eur (paskirtis – „skola už R.“). 2017 m. balandžio 23 d. grynųjų pinigų – 1 600 Eur įneÅ¡imas, A. B. pervesta 100 Eur (paskirtis – „skola už R.“), E. G. pervesta 50 Eur (paskirtis – „skolos grÄ Å¾inimas“), G.

B. pervesta 50 Eur (paskirtis – „skola“), R. J. pervesta 1 000 Eur (paskirtis – „Avansas už atliktus rem. darbus pagal verslo liud. (duomenys neskelbtini)“); K. V. pervesta 50 Eur (paskirtis – „GrÄ Å¾inimas“) ir E. R. pervesta 50 Eur (paskirtis – „skola už R.“). 2017 m. gegužės 4 d. A. B. pervesta 75 Eur (paskirtis – „skola už R.“). Analizuojant 2017 vasario-balandžio mėn. laikotarpio R. B. AB „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä , nustatyta, kad be kitų operacijų buvo: 2017 m. vasario 6 d. grynųjų pinigų – 400 Eur įneÅ¡imas ir 2017 m. vasario 20 d. grynųjų pinigų – 325 Eur įneÅ¡imas. 2019 m. balandžio 5 d. apklausos metu R.

B. parodė, kad jis su savo žmonos R. B. sutikimu disponavo jos banko sÄ skaitomis, jis duodavo R. B. grynuosius pinigus, kuriuos ji įneÅ¡davo į savo banko sÄ skaitas, o jis darydavo pavedimus savo kreditoriams. Vertinant Å¡iuos duomenis, nustatyta, kad 2017 m. laikotarpiu nuo vasario iki balandžio mėn. (t. y. laikotarpiu, kai E. C. paskolino R. B. 16 700 Eur) į R. B. AB „Swedbank“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įneÅ¡ta grynais pinigais 10 525 Eur, iÅ¡ kurių apie 7 040 Eur buvo pervesti fiziniams ar juridiniams asmenims nurodant paskirtį skolos grÄ Å¾inimas, todėl yra pagrindo manyti, kad R.

B. iÅ¡ E. C. gautus pinigus panaudojo savo kreditiniams įsipareigojimams bei asmeniniams poreikiams padengti, o ne automobilių verslui plėtoti (5 t., b. l. 49-52). 66. 2018 m. vasario 24 d. R. B. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodoma, kad 2018 m. sausio mėn. susitikęs su J. A. G. pasiÅ«lė jam įsigyti automobilį „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m., juodos spalvos), kurį jam pavedė parduoti A. B.. J. A. G. perdavė jam 11 600 Eur Å¡iam automobiliui įsigyti. Gavęs Å¡iÄ sumÄ , nuvežė A.

B. į jo namus (duomenys neskelbtini). Perdavęs pinigus tikėjosi gauti automobilį bei jo dokumentus, kad galėtų nuvežti jį J. A. G.. Automobilis jam nebuvo perduotas, tikinant, kad jis liks stovėti pas A. B., kol nebus grÄ Å¾inta visa tariama skola, o Å¡i suma (11 600 Eur) bus užskaityta, kaip dalis tariamos skolos. Å is automobilis jam buvo perduotas ruoÅ¡ti pardavimui nuo 2017 m. spalio mėn., į jį investavo 450 Eur savų pinigų. Perduodant pinigus A. B., iÅ¡ karto suprato, kad perduoti automobilio J.

A. G. nepavyks. Jam teko pradėti „tempti“ laikÄ bei pasakoti įvairias priežastis, kad automobilio perduoti jam negali ir per tÄ laikÄ suradus, iÅ¡ kur pasiskolinti pinigų, grÄ Å¾inti juos atgal J. A. G. (7 t., b. l. 5).

67. IÅ¡ „SEB“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad J. A. G., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. R. B. pervedė jam iÅ¡ viso 1 920 Eur sumÄ , pavedimų mokėjimų paskirtyje nurodant jog tai „skola uz r., skola nuo R.“. Tuo tarpu R. B. 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. pervedė J. A. G. 249,95 Eur. Taip R. B. ir R. B. pervedė J. A. G. 2 169,95 Eur bei V. N. 2017 m. lapkričio 14 d. pervedė 700 Eur (7 t., b. l. 165-167). 68. 2020 m. sausio 23 d. nukentėjusiojo A.

J. civiliniame ieÅ¡kinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad dėl R. B. veiksmų, kai apgaule savo naudai įgijo priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas 6 300 Eur, patyrė daug streso, nes kai kada bÅ«davo priverstas skolintis pinigus iÅ¡ kitų asmenų, kad galėtų patenkinti savo ir Å¡eimos poreikius, dėl susidariusios situacijos buvo paÅ¡liję santykiai su žmona bei draugais, kurie buvo suteikę trumpalaikes paskolas, kurias jiems žadėdavo grÄ Å¾inti, remdamasis iÅ¡ R. B. gauta informacija apie skolos grÄ Å¾inimÄ .

Dėl patirtų nepatogumų prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos (7 t., b. l. 188-189).

69. IÅ¡ 2017 m. spalio 18 d. elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) buvo siųstas laiÅ¡kas adresatui (duomenys neskelbtini), kad „negali pasakyti, kas dedasi R. galvoje, mėginom iÅ¡siaiÅ¡kini situacijÄ , bet buvome apkaltinti kiÅ¡imusi ne į savo reikalus ir tuo, kad mes netikę tėvai, niekuo jam nepadedam. <...> Atsisakė pateikti sÄ raÅ¡Ä skolų, pasakė, kad yra skolingas tik tau ir viskÄ susitvarkys pats, o iÅ¡drįso imti pinigus iÅ¡ tavęs, tikėdamasis, kad tu jo neužmuÅ¡i.

Nuo 2007 reguliariai „kiÅ¡omės ne į savo reikalus“ ir iÅ¡leidom sumÄ pinigų, kurios bÅ«tų pakakę neprabangaus vidurinės klasės 2-jų kambarių buteliui įsigyti. Pernai nutraukėme tÄ â€žalimentų mokėjimÄ â€œ. <...> bet leidome susiremontuoti ir pilnaverčiam gyvenimui įsirengti nedidelį uoÅ¡vių „sodininkų namÄ â€œ. Vėl liko nepatenkintas, jog nepadovanojom. Jei bÅ«tume perrašę jo vardu, tai namas jau bÅ«tų užstatytas bankui. <...> Tikiuosi, kad pradės sugrÄ Å¾inimÄ .

Ne per dienÄ , ne per savaitę ir netgi ne per mėnesį, užtruks ilgesnį laikÄ , bet sugrÄ Å¾inimÄ pradės. <...>“ (8 t., b. l. 27).

70. IÅ¡ 2017 m. spalio 26 d. elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) buvo siųstas laiÅ¡kas adresatui (duomenys neskelbtini) apie tai, kad „žinoma, kad rankios ir grÄ Å¾ins, bet negaliu net nuspėti kokiomis sumomis ir kiek tai truks. Matomai, kad dalį apyvartinių pinigėlių buvo „pasiskolinta“ trobos įrengimui. BÅ«tina buvo pilnai iÅ¡vedžioti Å¡ildymo vamzdynÄ su radiatoriais naujam katilui, kad pajungtų Å¡ilumÄ kaip galima greičiau. <...>“ (8 t., b. l. 28). 71. 2018 m. vasario 23 d.

R. B. pareiÅ¡kime nurodoma, kad yra reketuojamas, gÄ sdinamas ir verčiamas pasiraÅ¡yti įvairius skolos raÅ¡telius bei vekselius. Sausio 9 d., kai neatvežė reikalaujamos sumos, buvo priverstas lipti į automobilio bagažinę ir vežiojamas po miestÄ . Buvo gÄ sdinama visa Å¡eima, brolis, uoÅ¡viai. Yra pasiskolinęs nemažas pinigų sumas iÅ¡ kitų jam artimų žmonių, jog sumokėtų jam vadinamas „skolas“. Å i istorija tęsiasi jau dvejus metus, yra priverstas slėptis, keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , bijant dėl savo ir vaikų saugumo.

Yra paėmęs iÅ¡ J. G. už automobilį „Audi A4“, 2014 m., juodos spalvos, 11 600 Eur, kuriuos turėjęs perduoti A. B. turėjo paimti šį automobilį ir perduoti J. G., bet perdavus pinigus automobilio negavo, pinigai buvo tiesiog paimti kaip „skola“. Yra daręs nuolatinius pavedimus A. B., A. B. už tariamÄ skolÄ , kuri jau seniai grÄ Å¾inti. 2018 m. vasario 23 d. buvo atvykusi jo mama S. M. pasiimti iÅ¡ jo už tariamÄ skolÄ , kartu su juo buvo L. G. ir J. G. (8 t., b. l. 151-152).

72. IÅ¡ 2018 m. birželio 19 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. savanoriÅ¡kai pateikė 3 vekselius ir pasiaiÅ¡kinimÄ . IÅ¡ pateiktų vekselių matyti, kad pagal iÅ¡raÅ¡ytus paprastuosius vekselius R. B. privalo sumokėti A. B. iki juose nurodytų terminų. T. y. pagal 2013 m. kovo 5 d. vekselį – 5 000 Lt iki 2013 m. rugsėjo 5 d., pagal 2013 m. birželio 4 d. vekselį – 10 000 Lt iki 2013 m. gruodžio 4 d., ir pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. vekselį – 20 400 Lt iki 2014 m. spalio 1 d. 2014 m. spalio 1 d. R. B. paaiÅ¡kinime nurodoma, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. vekselį suėjo vekselio grÄ Å¾inimo data, tačiau vekseliui grÄ Å¾inti neturi lėšų (8 t., b. l. 153-158).

73. Iš 2018 m. birželio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. M. savanoriškai pateikė, be kita ko, 3 paskolos raštelius, iš kurių matyti, kad tai paprastieji vekseliai – pagal 2018 m. sausio 20 d. vekselį R. B. įsipareigoja sumokėti A. B. 5 000 Eur iki 2018 m. sausio 20 d., pagal 2018 m. sausio 10 d. vekselį R. B. įsipareigoja sumokėti A. B. 11 800 Eur iki 2018 m. vasario 10 d., pagal 2018 m. sausio 54 d. vekselį R. B. įsipareigoja sumokėti I. B. 11 000 Eur iki 2018 m. vasario 5 d. (8 t., b. l. 159-163).

74. IÅ¡ 2018 m. vasario 24 d. J. A. G. papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2018 m. vasario 23 d. apie 21.21 val. išėjus iÅ¡ policijos komisariato, per programėlę „Viber“ skambino asmuo, kuris nurodė, jog yra A. ir pradėjo klausinėti kokių pinigų reikalauja iÅ¡ jo motinos. Jam paaiÅ¡kino, kad R. B. davė 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“, kurį jis (t. y. A.) pardavinėjo. Asmuo nurodė, kad jokių pinigų iÅ¡ R. B. negavo, apie jokį pardavinėjamÄ automobilį jis nieko nežino. Pokalbio metu nurodė, kad jis (t. y. A.) turi vekselius, kad R. B. skolingas jam pinigų (8 t., b. l. 164). III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados 75. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiÅ¡kia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016). BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.

76. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog didelės vertės turtas, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo 130 Lt (aktuali nukentėjusiojo A. J. epizodui), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ 2014 m. rugsėjo 3 d.

Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur (aktuali nukentėjusiojo E. C. epizodui, kartu Å¡is dydis aktualus ir A. J. epizodui, kadangi atitinka iki 2015 m. sausio 1 d. buvusiÄ vertę litais), o tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo 50 Eur (aktuali nukentėjusiojo J.

A. G. epizodui).

77. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys Å¡ių asmenų apsisprendimÄ dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309/2013). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ sukčiavimo atveju apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2013).

Vienas iÅ¡ apgaulės sukčiaujant bÅ«dų, kuris aktualus ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje – yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ , turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės bÅ«das sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais.

Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016, 2K-214-895/2018).

78. Kasacinės instancijos teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog esant paskolos teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikÅ¡ti tuo, kad kaltininkas, jau praÅ¡ydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grÄ Å¾inti, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitÄ sutarties Å¡alį įtikinėja prieÅ¡ingai, daro veiksmus, imituojančius sutarties sÄ lygų vykdymÄ , ar kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus. Savo tikrų ketinimų nutylėjimas ar kitai Å¡aliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grÄ Å¾inti skolÄ , ar kiti veiksmai, tik imituojantys sutarties vykdymÄ , teismų praktikoje pripažįstami apgaulės panaudojimu prieÅ¡ kitÄ sutarties Å¡alį.

Antai kaltininko nukentėjusiajam iÅ¡reikÅ¡tas ketinimas grÄ Å¾inti skolÄ , nesant realios galimybės to padaryti ar tiesiog panaudojant gautÄ paskolÄ tikslams, prieÅ¡ingiems, negu teigiama paskolos davėjui, gali bÅ«ti vertinamas kaip vienas iÅ¡ apgaulės piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma bÅ«dų. Kalbant apie apgaulę kaip sukčiavimo požymį, svarbu nustatyti, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu bÅ«tų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008, 2K-322/2014, 2K-336/2014). Pabrėžtina, kad apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sÄ vokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo.

79. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties Å¡alių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.).

Be to, svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

IV. Dėl R. B. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯gyjant nukentėjusiojo A. J. turtÄ 80. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad R. B. kaltė apgaule įgijus nukentėjusiojo A. J. turtÄ â€“ 6 300 Eur ir taip padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.

81. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme R. B. neneigė, jog iÅ¡ A. J. 2012-2013 metais be jokio paskolos raÅ¡telio gavo 8 400 Eur (tuo laikotarpiu 29 000 Lt), kurių dalį (t. y. 2 100 Eur) grÄ Å¾ino nukentėjusiajam 2016 ir 2017 metais ir liko negrÄ Å¾inęs 6 300 Eur. Vis tik, pasak kaltinamojo, jis neturėjo tikslo Å¡iuos pinigus užvaldyti apgaule, skolinosi norėdamas pradėti vystyti drabužių ir automobilių verslus ir neketino jų negrÄ Å¾inti nukentėjusiajam A. J.. Kaltinamojo teigimu, tuo metu jo turtinė padėtis buvo normali, jis turėjo pardavimui gal 10 automobilių, taip pat savo pinigų, neturėjo skolų. Todėl kaltinamasis ir jo gynėja tvirtina, kad R. B. veiksmuose nėra bÅ«tino BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – apgaulės, kitaip tariant, tarp kaltinamojo ir A. J. susiklostė civiliniai teisiniai paskolos santykiai, kurie turėtų bÅ«ti sprendžiami ne baudžiamosios teisės, o civilinės teisės priemonėmis.

82. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį švelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokie jo parodymai iš dalies prieštaringi, neatitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be to, juos iš esmės paneigia byloje surinktų įrodymų visumos sisteminė analizė.

83. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių, jog R. B., laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2013 m. kovo 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo svetimÄ â€“ A. J. priklausantį turtÄ 8 400 Eur, kurių dalį (2 100 Eur) vėliau (2016-2017 metais) grÄ Å¾ino. Å ios aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis, tai patvirtino ir nukentėjusysis A. J., kuris parodė, jog su R. B. buvo pažįstami nuo studijų laikų, gal nuo 2001 m. palaikė draugiÅ¡kus santykius.

Per vienÄ iÅ¡ susitikimų R. B. užsiminė apie norÄ pasiskolinti pinigų. Kadangi juo pasitikėjo ir pažinojo ilgÄ laikÄ , nematė problemų paskolinti, todėl 2012-2013 m. pinigus skolino per kelis kartus. PirmÄ kartÄ paskolino gal 10 000 Lt, turbÅ«t automobilių verslui, R. B. plačiau apie tai nieko nepasakojo, o jis irgi nesidomėjo. R. B. buvo žadėjęs po pusmečio pradėti grÄ Å¾inti po 500 Lt. IÅ¡ pradžių R. B. po pasiskolinimo praėjus pusei metų, dalimis atiduodavo kelis kartus pinigus, po to vėl pasiskolindavo.

Kai R. B. dar nebuvo visko grÄ Å¾inęs, po kažkiek laiko dar pasiskolino antrÄ kartÄ . Kaip minėjo, pasiskolinęs R. B. grÄ Å¾ino dalį, tai neatrodė, jog gali negrÄ Å¾inti ir tada paskolino trečiÄ kartÄ . Taip kažkur per 7 mėn. susidarė apie 9 000 Eur skola. Visus kartus R. B. skolinosi verslui bei sakė nori plėsti verslÄ , buvo užsiminęs ir apie drabužių verslÄ . Vėliau, praėjus keliems mėnesiams jis pradėjo dingti, prasidėjo susitikimų atidėliojimai, telefono numerių keitimas, trynė „Facebook“ paskyrÄ , buvo matyti, kad jis piktybiÅ¡kai tai daro.

Tokie nukentėjusiojo parodymai yra iš esmės nuoseklūs, jie esminėse aplinkybėse atitinka jo 2018 m. gruodžio 5 d. protokole-pareiškime nurodytus faktus (1 t., b. l. 35), taip pat atitinka tos pačios dienos (1 t., b. l. 39-40) bei 2019 m. gegužės 10 d. apklausų (1 t., b. l. 44-45) protokoluose nurodytas aplinkybes. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2018 m. gruodžio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir prie jo pridėti dokumentai, t. y. 2015 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo-perdavimo akto kopija, patvirtinanti, jog R.

B. gavo iÅ¡ A. J. 8 700 Eur; 2012 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutarties kopija, patvirtinanti, kad paskolos davėjas A. J. suteikia paskolos gavėjui R. B. 10 000 Lt dydžio paskolÄ , kuriÄ paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2013 m. kovo 25 d.; 2013 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties kopija, patvirtinanti, kad paskolos davėjas A. J. suteikia paskolos gavėjui R. B. 13 000 Lt dydžio paskolÄ , kuriÄ paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2014 m. liepos 1 d.; 2013 m. kovo 1 d. paskolos sutarties kopija, patvirtinanti, kad paskolos davėjas A.

J. suteikia paskolos gavėjui R. B. 13 000 Lt dydžio paskolÄ , kuriÄ paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2013 m. gruodžio 1 d. (2 t., b. l. 38-49).

84. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad R. B. įgijo pirmiau nurodytas A. J. priklausančias pinigų sumas, tačiau vien svetimo turto įgijimo fakto nepakanka kaltinamojo veikai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. BÅ«tina nustatyti ir kitus subjektyviuosius ir objektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius kaltinamojo veikoje. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , neteisėtai ir neatlygintinai, savo naudai įgyja svetimÄ turtÄ , numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia. Taigi, kaltinamojo R. B. veikai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti tai, kad jis A. J. priklausančias lėšas įgijo neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia pasisavinti nukentėjusiojo turtÄ , panaudojęs apgaulę, kuri nulėmė, kad A. J. perdavė kaltinamajam kaltinime nurodytas pinigų sumas.

85. Jau minėta, kad kasacinės instancijos teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog esant paskolos teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikÅ¡ti tuo, kad kaltininkas, jau praÅ¡ydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grÄ Å¾inti, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitÄ sutarties Å¡alį įtikinėja prieÅ¡ingai, daro veiksmus, imituojančius sutarties sÄ lygų vykdymÄ , ar kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus. Å iuo aspektu pažymėtina, kad iÅ¡ A. J. parodymų matyti, jog R.

B. buvo ilgametis jo pažįstamas, jam save pristatė kaip sėkmingÄ automobilių verslÄ vykdantį asmenį, pasiskolinęs periodiÅ¡kai grÄ Å¾indavo nedideles sumas pinigų, kaip paskolos garantÄ buvo užstatęs automobilį, nutylėjęs, kad Å¡is jam nepriklausė, taip siekdamas įgyti pasitikėjimÄ ir gauti iÅ¡ nukentėjusiojo A. J. kuo didesnę sumÄ pinigų. Tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis siekė savo tarpiniais veiksmais įgyti kuo didesnį nukentėjusiojo A.

J. pasitikėjimÄ ir tai padaryti jam pavyko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad greta to, jog kaltinamasis pateikė save kaip sėkmingÄ verslininkÄ , jo, kaip seno pažįstamo, nukentėjusiajam A. J. nurodomos skolinimosi priežastys (sėkmingo automobilių verslo plėtimas, drabužių verslo pradėjimas) taip pat buvo veiksniai, didinantys nukentėjusiojo pasitikėjimÄ ir tikėjimÄ , kad pinigai bus realiai grÄ Å¾inti, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad prieÅ¡ingai, nei teigė kaltinamasis, jis skolinimosi iÅ¡ A.

J. laikotarpiu nebuvo nei sėkmingas verslininkas, nei ketino vykdyti drabužių verslÄ , o taip save pateikė ir nurodė tariamus planus vystyti verslÄ siekdamas įgyti ir stiprinti nukentėjusiojo pasitikėjimÄ . Teismas pažymi, kad iÅ¡ties byloje yra duomenų, jog kaltinamasis R. B. tam tikrais laikotarpiais bandė verstis automobilių verslu, tikėtina ir drabužių verslu, tačiau prieÅ¡ingai nei apklausiamas teisme teigė kaltinamasis, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis pinigų skolinimosi iÅ¡ A.

J. metu turėjo jam priklausančių 10 automobilių įvairiose aikštelėse, kad turėjo savo pinigų ir neturėjo skolų. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2018 m. spalio 31 d. apklausos metu pats R. B. parodė, kad jau 10 metų (t. y. nuo 2008 metų) po jo įmonės žlugimo jis turi skolų, todėl neturi jokio turto savo vardu (7 t., b. l. 22). Taigi kaltinamojo parodymai šioje dalyje nenuoseklūs. Teismas atmeta R. B. teiginį, neva įvykio metu skolinantis iš A. J., jo finansinė padėtis buvo normali, kadangi bylos medžiaga rodo priešingus faktus.

Antai aplinkybę apie sunkiÄ R. B. finansinę ir turtinę padėtį patvirtina byloje esantys 2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniai praneÅ¡imai. Viename iÅ¡ jų nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo nustatyta, jog R. B. nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d. niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, jo vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. Be kita ko, iÅ¡analizavus gautÄ informacijÄ , nustatyta, kad R. B. vardu atidarytos banko sÄ skaitos nuo 2014 m. yra areÅ¡tuotos antstolių, „Creditinfo“ duomenimis, R.

B. nustatyta E rizikos klasė (įsipareigojimų nevykdymas), nuo 2014 m. R. B. atžvilgiu yra vykdomi įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimai, kurių bendra suma yra apie 16 135 Eur. Buvo gauta antstolių V. Milevičiaus, J. Bareikienės, D. Prunskienės, B. Palavinskienės informacija, kurios esmė yra ta, kad R. B. savo vardu registruoto turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, neturi, banko sÄ skaitos areÅ¡tuotos, vykdomuosiuose dokumentuose nurodytais adresais nesurandamas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, apie save jokios informacijos nesuteikia ir su antstoliais vykdymo procesuose nebendradarbiauja (3 t., b. l. 114-115).

Teismas pažymi, kad nors iÅ¡ieÅ¡kojimai pradėti vykdyti ir sÄ skaitos areÅ¡tuotos nuo 2014 metų, tačiau akivaizdu, kad Å¡ie įsiskolinimai susidarė gerokai anksčiau, kadangi procesas iki iÅ¡ieÅ¡kojimo perdavimo antstoliui yra gana ilgas. Tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl R. B. veiklos ir turtinės padėties nurodoma, kad pagal „Sodros“ duomenis, R. B. nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikoje oficialiai nedirbo, verslo liudijimo neturėjo, individualios veiklos nevykdė, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas.

Patikrinus VMI sistemoje, nustatyta, kad jis turto ir pajamų nedeklaravo (3 t., b. l. 116). Taigi kaltinamojo teisme duoti parodymai apie tai, kad jis skolindamasis iš A. J. neturėjo skolų, finansinė padėtis buvo normali, nenuoseklūs bei neatitinkantys objektyvių bylos aplinkybių. Be to, pastarieji duomenys patvirtina, kad R. B. buvo nemokus, neturėjo legalaus pajamų šaltinio ir jokio likvidaus turto, ir tai žinodamas, jis šias aplinkybes nutylėjo sudarydamas sutartis su nukentėjusiuoju A. J. bei suvokė, kad nukentėjusysis neturės galimybės savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Maža to, iÅ¡ byloje esančių R. B. sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad dar iki 2012 m. rugpjūčio 25 d., kai jis pirmÄ kartÄ didesnę sumÄ pinigų skolinosi iÅ¡ A. J., jis jau turėjo daug įvairių įsiskolinimų, tarp jų ir tam pačiam A. J.. Antai iÅ¡ R. B. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jau 2008-2012 metais jis skolinosi iÅ¡ UAB „MCB Finance“ ir darė gana nemažomis sumomis periodinius mokėjimus Å¡iai bendrovei, be to, periodiÅ¡kai grÄ Å¾ino įvairiomis sumomis įsiskolinimus L.

B., A. J.. Maža to, dar iki sutarties su A. J. sudarymo 2012 m. rugpjūčio 25 d., jis 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarė sutartį su L. K. dėl 30 000 Lt paskolos ir darė Å¡iai mokėjimus po 1 000 Lt. Be to, net ir sudarius sutartį su A. J., praėjus keliems mėnesiams, 2012 m. lapkričio 21 d. jau minėta L. K. R. B. suteikė dar ir 15 000 Lt paskolÄ , su sÄ lyga mokant 1 000 Lt atlygį kiekvieno mėnesio 25 d. Taipogi, iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad net ir turėdamas finansinių įsipareigojimų minėtiems asmenims, tame tarpe ir nukentėjusiam A.

J., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. pabaigos R. B. periodiÅ¡kai atlikdavo mokėjimus ir pavieniams asmenims, kaip antai R. R., A. J., I. G., J. J., M. S., M. V., pavedimo paskirtyje įvardindamas kaip „skola“, „skolos dalis“ arba „papildymas“ bei kredito bendrovei UAB „Nordecum“, kredito unijai „SaulėgrÄ Å¾a“ (3 t., b. l. 176-188). Minėta aplinkybė BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme tik sustiprina vidinį teismo įsitikinimÄ , kad iÅ¡ties, R. B., turėdamas finansinių įsipareigojimų lygiagrečiai ir kitiems asmenims, buvo finansiÅ¡kai nepajėgus grÄ Å¾inti skolÄ A.

J. iki sutarto termino (2016 m. gegužės 1 d.) ir tai suvokė.

86. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B., skolindamasis iÅ¡ A. J., pastarÄ jį klaidino nurodydamas skolinimosi tikslÄ â€“ drabužių verslÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs R. B. parodymų nenuoseklumÄ Å¡ioje dalyje. IÅ¡ties, byloje yra duomenų apie tai, kad R. B. kažkuriuo laikotarpiu ketino tokį verslÄ vykdyti (L. B., R. B. ir J. B. teisme duoti parodymai). Vis tik pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad Å¡iam verslui lėšas R. B. skolinosi iÅ¡ A. J..

Pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2019 m. balandžio 5 d. R. B. parodė, kad bandė užsiimti drabužių verslu 2011 metais užsakydamas konteinerį drabužių iÅ¡ Kinijos už 70 000 Lt, bet jį apgavo ir atsiuntė ne tuos drabužius (7 t., b. l. 34). Taigi ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė šį verslÄ mėginęs plėtoti gerokai anksčiau, nei skolinosi pinigus iÅ¡ A. J.. Tuo tarpu teisme savo parodymus kaltinamasis jau derino prie jam žinomos bylos situacijos ir tvirtino, kad drabužių verslÄ bandė daryti už lėšas skolintas iÅ¡ A.

J.. Pažymėtina, kad ir liudytojas L. B. apklausiamas teisme parodė, kad jo brolis R. B. drabužių verslu bandė užsiimti gal prieš 9 metus, t. y. apie 2010 metus. Esant tokiam parodymų nenuoseklumui, teismas pripažįsta kaltinamojo teisme duotus parodymus apie tai, kad jis skolinosi iš A. J. drabužių verslui, nepatikimais ir juos atmeta. Tokios išvados nepaneigia ir liudytojos J. B. parodymai, kad ji išties matė pas R. B. drabužius iš Kinijos, jos buvo prašoma surasti pirkėjus. Pažymėtina, kad ji matė drabužius ir ieškojo pirkėjų tik tada, kai jų R.

B. jau nebepavyko parduoti. Juo labiau, liudytoja J. B. nieko negalėjo paaiÅ¡kinti apie minimų drabužių įsigijimÄ ir įsigijimo laikÄ , o kalbėjo tik apie mėginimÄ juos parduoti, surasti pirkėjų, kai nepavyko R. B. tai padaryti savarankiÅ¡kai. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. teisme tvirtindamas, jog už iÅ¡ A. J. skolintas lėšas bandė vykdyti drabužių verslÄ , nurodė jų įsigijimo aplinkybes, kurių teismas negali patikrinti BPK nustatyta tvarka, t. y. jis negalėjo įvardinti drabužių pardavėjo vardo ir pavardės bei kontaktų, nepateikė jokių įsigijimÄ ar apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, krovinio važtaraščių ir pan., o tik deklaratyviai teigė, kad juos ketino pirkti už pinigus, skolintus iÅ¡ A.

J.. Tokie kaltinamojo parodymai, jų nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jis minimus drabužius galėjo įsigyti už A. J. paskolintus pinigus. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui.

Taigi teismas laiko neįtikinamais ir BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkančiais kaltinamojo R. B. parodymus, kad jis nieko detaliau apie šį asmenį nežino, kadangi tokios pinigų sumos perdavimas menkai žinomam asmeniui be jokių dokumentų, vėliau nesiėmimas susigrÄ Å¾inti pinigus už netinkamas prekes, neatitinka elementarios logikos reikalavimų. Å ioje dalyje teismas atmeta R. B. parodymus apie tai, kad šį verslÄ buvo bandoma vykdyti 2014 metais, kadangi R. B. iÅ¡ esmės gali bÅ«ti suinteresuota duoti kaltinamajam palankius parodymus kaip jo vaikų motina, be to, jos parodymai Å¡ioje dalyje neatitinka paties R.

B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir liudytojo L. B. teisme duotų parodymų turinio. Kartu teismas pažymi, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta iki paskolos su A. J. sudarymo dienos iÅ¡leista 70 000 Lt suma drabužiams, kurių parduoti nepavyko, tik dar kartÄ patvirtina, kad jo finansinė padėtis buvo itin sunki.

87. Taigi, pirmiau aptarti bylos duomenys rodo, kad R. B., esant pirmiau aptartai jo turtinei padėčiai (įsiskolinimams) neturėjo realios galimybės grÄ Å¾inti A. J. paskolÄ ir tai suprato. Jau minėta, kad savo tikrų ketinimų nutylėjimas ar kitai Å¡aliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grÄ Å¾inti skolÄ , ar kiti veiksmai, tik imituojantys sutarties vykdymÄ , teismų praktikoje pripažįstami kitos sutarties Å¡alies esmine apgaule. Å iuo atveju, jau po įvykusių nemalonių pokalbių praėjus tam tikram laikui po skolos grÄ Å¾inimo termino, kaip nurodė A.

J., dalies skolos grÄ Å¾inimas laikytinas iÅ¡ esmės siekiu iÅ¡vengti kreipimosi į teisėsaugos institucijas, skolos grÄ Å¾inimo imitavimu. A. J. teigimu, dalinis grÄ Å¾inimas keldavo didesnį pasitikėjimÄ ir tai reikÅ¡davo, kad R. B. vykdo įsipareigojimus. Pažymėtina, kad pirmiau aptartas aplinkybes (savo turtinę padėtį, įsipareigojimus, tariamÄ verslÄ ) R. B., praÅ¡ydamas paskolos ir argumentuodamas jos poreikį, nuo nukentėjusiojo A. J. nuslėpė arba pateikė jam (kaltinamajam) naudinga linkme, t. y. siekdamas įgyti nukentėjusiojo pasitikėjimÄ ir juo piktnaudžiaudamas, o tai leidžia teismui konstatuoti, jog kaltinamasis veikė turėdamas iÅ¡ankstinę tiesioginę tyčiÄ daryti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o kartu ir Å¡ios veikos objektyvųjį požymį – apgaulę, kuri buvo esminė, suklaidino nukentėjusįjį ir nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimÄ perduoti pinigus kaltinamajam.

88. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju R. B. pateiktame kaltinime tiesiogiai įvardintas tik vienas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymis, t. y. svetimų, A. J. priklausančių 6 300 Eur, įgijimas apgaule, tačiau apraÅ¡ant jo veikÄ dėstomos ir aplinkybės rodančios ir pirmiau nurodyto dydžio turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ apgaule, tačiau pastarasis objektyvusis požymis tiesiogiai kaltinime nėra įvardijamas. Teismo vertinimu, tokie kaltinamajame akte apraÅ¡yti kaltinamojo veiksmai, kaip po paskolos termino praleidimo automobilio „VW Golf“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio lizingo bendrovei AB „DNB Lizingas“ perdavimas A. J. kaip skolos garanto, vėliau neprotestuotinų vekselių pasiraÅ¡ymas (2 t., b. l. 38-49), siekiant atitolinti reikalavimų įvykdymÄ , tačiau žinant, kad tokie veiksmai nesudarys galimybės nukentėjusiajam atgauti savo lėšas (nes automobilis priklauso ne kaltinamajam, o kaltinamasis neturi savo turto ir turi gausybę kitų skolinių įsipareigojimų), kaltinime teisingai įvardinti kaip siekimas bet kokiomis priemonėmis iÅ¡laikyti A.

J. pasitikėjimÄ bei vengimas teisinių pasekmių, todėl sudaro BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – turtinės prievolės savo naudai iÅ¡vengimÄ apgaule. Teismas sprendžia, kad pirmiau aptartais įrodymais nustačius, jog kaltinamasis R. B. nukentėjusiajam A. J. priklausančius 6 300 Eur įgijo apgaule (realiai įgijo 8 400 Eur, tačiau dalį grÄ Å¾ino, bet tai neturi esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, todėl teismas Å¡ios aplinkybės netikslina) esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui neturi faktas, kad jis kartu apgaule iÅ¡vengė 6 300 Eur dydžio turtinės prievolės, kadangi veikÄ kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pakanka bent vienos iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų.

Kita vertus, pagal veikos apraÅ¡ymÄ akivaizdu, kad R. B. kaltinamas ir vengimu vykdyti turtinę prievolę, tokias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga, nors tiesiogiai Å¡is požymis neįvardintas, tačiau matomas iÅ¡ kaltinime įvardintų kaltinamojo veiksmų. Juo labiau, kad iÅ¡ byloje esančių vykdomųjų bylų matyti, kad kaltinamasis neturi lėšų, jokio turto į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, turi gausybę įsiskolinimų, taigi civilinėmis teisinėmis priemonėmis nukentėjusysis A.

J. savo teisių apginti iš esmės neturi galimybės.

89. Teismo vertinimu, nukentėjusysis A. J. buvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas iÅ¡duodamas paskolas kaltinamajam R. B., kadangi iki tol jam R. B. buvo senas jo pažįstamas, save pateikė kaip sėkmingÄ verslininkÄ , paskolos suteiktos gana nedideliu laikotarpiu viena nuo kitos, t. y. kai dar neiÅ¡nyko pasitikėjimo jausmas, be to, buvo pasiraÅ¡yta sutartis, kas jam leido nukentėjusiajam jaustis saugiau. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ pasiraÅ¡ytų sutarčių matyti, jog sutartys buvo neatlygintinės, o tai leidžia manyti, kad buvo susiklostę stiprÅ«s pasitikėjimo ryÅ¡iai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kartu Å¡is faktas sudaro pagrindÄ atmesti gynybos argumentus apie tai, kad nukentėjusysis siekė užsidirbti iÅ¡ palÅ«kanų.

90. Pažymėtina, jog veikos padarymo metu pagal tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ galiojusiÄ redakcijÄ (nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo 130 Lt, o R. B. pasiskolinta suma (29 000 Lt, t. y. 8 400 Eur) nevirÅ¡ija BK 190 straipsnyje nustatytos didelės vertės – 250 MGL (tuo metu 32 500 Lt) dydžio sumos, todėl jo veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

91. Teismas apibendrindamas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo R. B. veika Å¡ioje kaltinimo dalyje kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. V. Dėl R. B. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯gyjant didelės vertės nukentėjusiojo E. C. turtÄ 92. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. B. kaltė apgaule įgijus nukentėjusiojo E. C. didelės vertės turtÄ ir taip padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

93. Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl Å¡ios kaltinimo dalies savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad neneigia, jog iÅ¡ E. C. pasiskolino per keletÄ kartų 16 700 Eur (vėliau grÄ Å¾ino 1 500 Eur), tačiau ir Å¡iuo atveju teigė, jog tyčios Å¡iuos pinigus neteisėtai pasisavinti neturėjo, o pinigus skolinosi realiam prekybos automobiliais verslui, nukentėjusiojo neapgaudinėjo, o iÅ¡ tiesų už minėtus pinigus pirko automobilius, pagrinde tai automobiliai „Škoda Fabia“, buvę policijos automobiliai, kuriuos jis įsigijo iÅ¡ perpardavėjo S..

Pastarasis asmuo buvo ne tiesioginis minėtų automobilių pirkėjas, o tai buvo trečiasis perpardavėjas. Vėliau E. C. nesakęs, už jo pinigus pirko nuo 2014 m. leidimo, angliškus, brangesnius automobilius „BMW X6“, „BMW X4“, „Nissan Qashqai“, „Fiat 500“ su vairu dešinėje, kurių negalima registruoti Lietuvoje. Visi automobiliai vidutiniškai kainavo po 6 000 Eur, tik „Fiat 500“ kainavo apie 3 000 Eur. Su šiais automobiliais buvo sunku, nes už 2 automobilius sumokėjo 12 000 Eur.

Problema buvo tokia, kad su pardavėju buvo sutaręs vienos komplektacijos automobilį, o gavo kitokį, kurio kaina ženkliai skyrėsi, todėl jį pardavė. Tada, matydamas, kad verslas nesiseka desperatiÅ¡kai pirko viskÄ , nuo ratlankių iki viso kito, investuodavo į viskÄ , kad bÅ«tų galima atsistatyti prarastÄ minusÄ , pirko neapdairiai.

94. Teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytojus bei iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus matyti, jog pirmiau nurodytÄ kaltinamojo versijÄ paneigia kitų tarpusavyje į vientisÄ loginę grandinę susietų nuoseklių ir patikimų įrodymų turinys. Tuo tarpu paties kaltinamojo R. B. parodymai proceso eigoje buvo nenuoseklÅ«s, esminėse detalėse jie paneigti bylos medžiaga. Todėl teismas remiasi tik maža jų dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį, o kitÄ atmeta, kaip bylos įrodymais paneigtÄ gynybinę versijÄ .

95. Antai nukentėjusysis E. C. apklausiamas teisme parodė, kad per keletÄ kartų, laikotarpiu nuo 2017 metų vasario iki balandžio mėn. R. B. paskolino 16 700 Eur. Dar 2017 m. vasario mėn. pradžioje, R. B. įtikino, kad jam bÅ«tinai reikia 1 000 ar 2 000 Eur, už kuriuos jis greitai nupirks „BMW“ automobilį, parduos ir po 2 dienų grÄ Å¾ins pinigus, gal kažkÄ uždirbs ir dar pasidalins. Automobilio jis nematė, R. B. tik pasakojo viskÄ , kad yra garantuotas pirkėjas, todėl davė pastarajam gal 2 000 ar 2 500 Eur.

Pasak nukentėjusiojo, „BMW“ epizodas aktualus tik tiek, kad tai buvo masalas gauti pinigų. Praėjus kelioms dienoms, R. B. atvežė visus pinigus ir pelnÄ . Nespėjęs iÅ¡eiti pro duris R. B. pasakė, kad jam tik kÄ paskambino dėl nerealaus varianto – policijos automobilių „Škoda“ geromis kainomis, kurias parduoda per aukcionus ir kurias reikia pirkti. Pasakė, kad yra 3 „Škodos“, atrodo po 1 000 Eur, yra ukrainiečiai, kurie iÅ¡ karto perka, uždirbs, viskas bus gerai, per savaitę reikia padaryti.

Nukentėjusiojo teigimu, žinojo nuo senų laikų, kad R. B., užsiimdamas automobilių prekyba, sėdi turguje. IÅ¡ karto jam sakė, kad tame dalyke nedalyvauja, neklausinės, nežiÅ«rės, jeigu reikia susėda pasikalbėti ir gali padėti. Jo požiÅ«ris buvo grįstas didele pagarba jo tėvui, nes su Å¡iuo anksčiau bendradarbiavo ir su juo nebuvo jokių problemų. R. B. sakė, jog perka tas 3 „Škodas“, pinigų reikia 3 000 ar 3 500 Eur. Nupirkęs „Škodas“ pas kažkÄ patvarko, nuima lipdukus, nes buvo bumas ukrainiečių, kurie pirkdavo pigias maÅ¡inas.

Taip jis automobiliams „Škoda“ paskolino apie 3 000 – 3 500 Eur. Praėjus 1-2 sav., atvažiavęs R. B. pasakė, kad viskas puikiai gavosi, padarė, atvežė pinigus, bet atvežė tik 840 Eur, kaip jis įvardijo, pelnÄ , kÄ jis uždirbo po 280 Eur nuo automobilio, sakė, kad kažkiek liko ir jam. Bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar viskas gerai, ar apsimoka, nes R. B. vardijo už kiek perka, kiek investuoja, nuolat rodydavo verslo skaičiavimus, paimdavo popieriaus, raÅ¡ydavo 3 „Škodos“ po tiek, įdeda tiek, padaro tiek, parduoda už tiek.

Skaičiavimai atitiko realybę, nesukėlė įtarimų. Paklausus, kur tie pinigai, kuriuos skolino, R. B. sakė, kad perka kitas „Škoda“ maÅ¡inas, reikia skubėti, nes reikia greitai nupirkti, pirkėjai stovi. Tokiu bÅ«du pagal jo pasakojimÄ neva atsirado dar 4 kitos „Škodos“, jeigu neklysta, sÄ lygos tos pačios, reikia dar papildomai pinigų. Jis manė, kad žmogui sekasi, todėl pagalvojo, kad tikrai negaila ir norisi padėti, todėl davė dar pinigų. Pradėjus dirbti su „Škodomis“, atsirado R.

B. idėja iÅ¡ ten pat pirkti „Nissan Navara“, su tomis pačiomis sÄ lygomis. Sakė, kad domina „Nissan Navara“, nes ten bus kitas pelnas, sumos kitokios. Tų automobilių „Navara“ turėjo bÅ«ti 7, tam reikėjo daug pinigų. Vis tik jis nematė nė vieno R. B. automobilio – nei „Škoda“, nei „Navara“. Taigi, nors nukentėjusysis E. C. nurodo, kad R. B. jam buvo atvežęs dalį tariamo pelno, vis tik esminė aplinkybė, kodėl jis jam skolino pinigus buvo ta, kad jis pažinojo R.

B. tėvÄ ir dėl to bei pasitikėdamas kaltinamojo teiginiais apie galimybę pastarajam užsidirbti, norėjo padėti savo seno draugo sÅ«nui iÅ¡ draugiÅ¡kumo, tikėdamas, jog Å¡is bando vykdyti prekybos automobiliais verslÄ . Pirmiau aptarti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad E. C. iÅ¡ties perdavė per keletÄ kartų R. B. 16 700 Eur, iÅ¡ kurių R. B. vieno susitikimo metu grÄ Å¾ino 1 500 Eur, be to, pasak E. C., kuriÄ R. B. jam perdavė, kaip tariamÄ pelnÄ . Tai patvirtina ir vėliau suraÅ¡yto 2017 m. rugsėjo 12 d. skolos raÅ¡telio kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad R.

B. yra įsipareigojęs grÄ Å¾inti E. C. 16 700 Eur iki 2017 m. spalio 2 d. (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l. 76). Tokios aplinkybės matyti ir iÅ¡ 2018 m. balandžio 30 d. E. C. praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 48-57). Nurodytus faktus iÅ¡ esmės patvirtina ir E. C. pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame jis apie Å¡ias skolas kalba su R. B., o Å¡iame įraÅ¡e užfiksuota ir tai, kad R. B. pripažįsta apgavęs nukentėjusįjį (2 t., b. l. 67-74).

96. Kaip ir dėl veikos prieÅ¡ nukentėjusįjį A. J., taip ir Å¡ioje kaltinimo dalyje teismas pažymi, kad vien svetimo, Å¡iuo atveju E. C. priklausančio, turto įgijimas, t. y. paskolos susitarimo sudarymo ir pinigų pagal šį susitarimÄ perdavimo faktai bei Å¡ių pinigų savalaikis negrÄ Å¾inimas, negali bÅ«ti pagrindu taikyti asmeniui baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Å iuo atveju bÅ«tina nustatyti ir kitus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Kaip minėta, sukčiavimo esmė yra neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , neteisėtai ir neatlygintinai, savo naudai įgyja svetimÄ turtÄ , numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia. Taigi, kaltinamojo R. B. veikai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti tai, kad E. C. priklausančias lėšas kaltinamasis įgijo neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia pasisavinti nukentėjusiojo turtÄ , panaudojęs apgaulę, kuri nulėmė, kad E. C. perdavė kaltinamajam kaltinime nurodytÄ pinigų sumÄ , atitinkančiÄ didelės vertės turto sÄ vokÄ .

97. Å iuo aspektu pažymėtina, kad kaltinamasis R. B. nukentėjusiajam E. C. nurodė pinigų skolinimosi tikslÄ , t. y. policijos automobilių „Škoda“, vėliau „Nissan Navara“ pirkimÄ perpardavimo tikslu. Vis tik teismas pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad toks pinigų skolinimosi tikslas buvo nurodytas melagingai, kadangi objektyviai nei policijos organizuojamuose aukcionuose, nei kitur automobilių „Škoda“ ar „Nissan Navara“ R. B. už lėšas, skolintas iÅ¡ E. C. jis nepirko ir neįgijo.

Å iÄ aplinkybę kartu patvirtina bei Å¡ioje dalyje kaltinamojo R. B. parodymus paneigia ir byloje esantis 2019 m. vasario 27 d. elektroninis laiÅ¡kas, iÅ¡ kurio matyti, kad laikotarpyje nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. liepos mėn., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrius organizuotuose 3 aukcionuose – kovo 30 d., balandžio 6 d. ir gegužės 29 d. policijos automobiliai „Nissan Navara“ nebuvo parduodami. Å iuose aukcionuose R. B. nebuvo užsiregistravęs, gegužės 29 d. visas transporto priemones (48 vnt.) nupirko UAB „V“ (2 t., b. l. 94-95).

Kaltinamojo gynyba nurodo, kad pateikta informacija tik iš Vilniaus apskrities komisariato, o byloje yra duomenys apie tai, kad automobiliai buvo perkami Kauno apskrityje. Vis tik teismas pažymi, kad tai neturi esminės reikšmės, kadangi kaltinamasis, derindamas parodymus prie nustatytų aplinkybių teisme, jau teigė, kad pirko minimus automobilius ne tiesiogiai iš policijos aukciono, o net iš trečiųjų rankų. Kita vertus, įmonės „V“ atstovas M. M. nurodė pirkęs policijos automobilius ir Marijampolės bei Kauno apskričių aukcionuose, tačiau R.

B. nežino ir nėra matęs. Liudytojas V. M. taip pat nurodė, kad į sutartis įrašydavo tikro pirkėjo duomenis. Tokia aplinkybė rodo, kad jei būtų parduotas automobilis R. B., jo duomenys būtų žinomi. Tuo tarpu nukentėjusysis E. C. nurodo, kad R. B. jį įtikinėjo pats perkantis automobilius, pats tvarkantis, nuimantis skiriamuosius policijos lipdukus. Tačiau iš to paties V. M. parodymų matyti, kad jau aukcione parduodamų automobilių policijos skiriamieji lipdukai būdavo nuimti. Pažymėtina, kad apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. C. nuosekliai parodė, kad R.

B. jį įtikino būtent tuo, kad skolinasi automobilių verslui, kad pinigai reikalingi policijos aukcione parduodamiems „Škoda“, vėliau „Nissan Navara“ automobiliams. Nepaisant to, jokių automobilių jam R. B. nerodė, tik apie tai daug vaizdingai ir įtikinamai kalbėjo, braižė schemas ir tai įtikino. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir kitas nukentėjusysis J. A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme taip pat tvirtino, kad R. B. jam nurodė ketinantis policijos aukcione pirkti automobilius „Škoda“, tačiau ir jis šių automobilių nematė, o R.

B. jų nerodė. PanaÅ¡iai nurodė ir teisme apklaustas liudytojas A. B., kuriam kaltinamasis taip pat kalbėjo apie galimybę pirkti tokius automobilius, tačiau ir jam jokių automobilių nerodė. Teismas pažymi, kad tokia situacija, kai kaltinamasis tariamai pirko „Škoda“ automobilius policijos aukcionuose, tačiau jų taip niekas ir nematė, sudaro pagrindÄ spręsti, kad objektyviai R. B. Å¡ių automobilių nepirko ir neturėjo, o tokiÄ pinigų skolinimosi priežastį nurodė tik siekdamas įtikinti nukentėjusįjį E. C. verslo perspektyvumu ir taip iÅ¡vilioti iÅ¡ jo pinigus.

Pažymėtina, kad apklausiamas teisme kaltinamasis R. B. teigė, kad iÅ¡ties, iÅ¡ E. C. skolinosi policijos aukcionuose parduodamiems „Škoda“ automobiliams pirkti. Tai patvirtina ir pirmiau minėtas E. C. pateiktas garso įraÅ¡as. Vis tik, jau minėta, kad kaltinamojo teiginius apie jo dalyvavimÄ policijos aukcionuose paneigė liudytojai M. M. ir V. M., kurie apklausiami teisme parodė, kad jie dalyvaudavo policijos aukcionuose kaip įmonės UAB „V“ atstovai, o R. B. nepažįsta. Pardavimas aukcione bÅ«davo forminamas taip, kad paduoda avansÄ už maÅ¡inÄ , sutaria, kada atvažiuos paimti, sumoka likusius pinigus, sudaro sutartį ir viskas.

Sutarties su tarpininkais nesudarydavo niekada. Niekada nebuvo, kad sutartį sudarytų neįrašę pirkėjo. Labai sudėtinga prisiminti, ar R. B. nėra pirkęs automobilių. Jeigu jam pardavė, tai pagal dokumentus matytųsi. Taigi šių liudytojų teigimu, automobiliai per tarpininkus nebūdavo parduodami, todėl teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, kad jis automobilius parduodavo kaip tarpininkas į sutartį neįrašydamas savo vardo ir pavardės, kadangi jei jis būtų pirkęs automobilius iš policijos aukciono ar iš aukcione dalyvavusių ir jį laimėjusių asmenų, jis pagal pirmiau paminėtų M.

M. ir V. M. parodymus to padaryti nebÅ«tų galėjęs. Tiesa, apklausiamas teisme R. B. įvardino nenustatytÄ asmenį vardu S., kuris tariamai buvo netiesioginis minėtų automobilių pirkėjas ir tai buvo trečiasis perpardavėjas. Vis tik teismas pažymi, kad dėl automobilių „Škoda“ kaltinamojo parodymai visiÅ¡kai nenuoseklÅ«s. Antai, apklausiamas įtariamuoju 2018 m. spalio 31 d. jis parodė, kad už pinigus, skolintus iÅ¡ E. C. jis pirkdavo tik iÅ¡ Vokietijos atvežtus automobilius „BMW“, „Volkswagen“, „Audi“, t. y. tik vokiÅ¡kus automobilius, pirkdavo kaip tarpininkas ir neturi jokių pirkimo-pardavimo dokumentų, nes pirkėjams iÅ¡ Ukrainos, Kazachstano ar Kirgizijos paduodavo tik tuščiÄ pirkimo-pardavimo sutartį (7 t., b. l. 21).

Apklausiamas įtariamuoju 2019 m. balandžio 5 d. R. B. į klausimÄ , ar A. B. minėjo, kad turi galimybę įsigyti automobilius „Škoda“ iÅ¡ policijos aukcionų, parodė, kad tai minėjo tik E. C., tačiau tai minėjo tik siÅ«lydamas pastarojo įmonei dalyvauti aukcione, bet pats tokiam aukcione nedalyvavo, nes ten gali laimėti tik juridinis asmuo. Tiesa, nurodė, kad 2017-2018 metais buvo įsigijęs apie 15 „Škoda“ automobilių iÅ¡ vieno ir to paties žmogaus, bet nežino ar jie iÅ¡ policijos aukciono, nes jie buvo be skiriamųjų ženklų.

Pardavėjo jokių duomenų negalėjo nurodyti, jo kontaktų neturi (7 t., b. l. 36). Tuo tarpu apklausiamas teisme R. B. jau tvirtino, kad pirko apie 10 policijos aukcione nupirktų automobilių „Škoda“ iÅ¡ perpardavėjo S.. VienÄ kartÄ S., atvykęs su buvusiu policijos automobiliu „Škoda“, pasakė, kad gali tokių automobilių parÅ«pinti ardymui arba ne eksploatavimui Lietuvoje. Tas S. buvo jau trečios rankos, kurios turėjo tÄ automobilį. Policija buvo asmuo A, antras asmuo B, o S. yra asmuo C.

S. sakė, kad perka automobilius neoficialiai, todėl „Regitroje“ tikrai nebus duomenų apie automobilių likimÄ . Jis jau tada prašė niekur neafiÅ¡uoti jo, nes pasirodo, kaip dabar jau sužinojo, Å¡ių automobilių fizinis asmuo pardavinėti negali, tik kaip juridinis. Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas rodo jų nepatikimumÄ , akivaizdu, jog kaltinamasis juos proceso eigoje nuolat bandė derinti prie naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Juo labiau, kad jų patikrinti BPK numatytais veiksmais nėra galimybių.

Kaltinamasis nenurodo nei konkrečių asmenų, nei dokumentų, o parodymus derina prie jam palankios situacijos. Antai nurodo, kad S. kontaktas yra jo sudužusiame telefone, tačiau teismui papraÅ¡ius telefonÄ pateikti ekspertiniam tyrimui, jau teigia, kad šį telefonÄ pardavęs „ant detalių“. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Å i BPK nuostata suponuoja ir tai, kad patikimumo prasme, kaip ir visiems įrodymams, taip ir kaltinamojo parodymams keliamas reikalavimas, jog jo tvirtinimai turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.

Taigi teismas neturi pagrindo tokiais kaltinamojo parodymais remtis. Kartu pažymėtina, kad apklausiamas 2018 m. spalio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu R. B. teigė, kad visus iÅ¡ E. C. gautus 16 700 Eur naudojo automobiliams pirkti ir pelno negavo (7 t., b. l. 22). Tuo tarpu apklausiamas teisme dėl J. A. G. epizodo R. B. jau nurodė, kad iÅ¡ E. C. surinkęs 8 500 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. atvežė prie degalinės „Circle K“ J. A. G. skolÄ , bet jis pasakė, kad negana, skola vis tiek liko, neva buvo apgautas ir kreipsis į policijÄ .

Taigi J. A. G. pinigus jis grÄ Å¾ino ir jis tuos pinigus paėmė. Tokiu bÅ«du dingo E. C. pinigai ir prasidėjo problemos su J. A. G.. Taigi Å¡iuo aspektu kaltinamojo parodymai nėra nuoseklÅ«s ir patikimi, nepaisant to, kad ir nėra jo parodymus apie J. A. G. perduotus 8 500 Eur patvirtinančių įrodymų.

98. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad tolimesnė kaltinamojo parodymų analizė dėl jų nenuoseklumo ir nepatikimumo beprasmė, o toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad kaltinamasis objektyviai E. C. pinigus naudojo ne automobiliams „Škoda“ pirkti, kaip buvo nurodęs E. C., o savo skoloms kitiems kreditoriams dengti. Kitaip tariant, kaltinamasis R. B., piktnaudžiaudamas E. C. pasitikėjimu, kuris susiformavo dėl pastarojo ilgalaikių pozityvių santykių su kaltinamojo tėvu, melagingai nurodė pinigų skolinimosi tikslÄ .

Maža to, jau Å¡io nuosprendžio 85-86 punktuose aptarti įrodymai ir iÅ¡dėstytos aplinkybės, patvirtinančios, kad dar nuo 2008-2010 metų kaltinamojo R. B. turtinė padėtis buvo itin bloga. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Å¡io nuosprendžio IV skyriuje, kuriame pasisakoma dėl pirmosios veikos nustatytos aplinkybės, rodančios, jog skolinimosi iÅ¡ E. C. metu kaltinamasis buvo skolingas didelę sumÄ ir kitam nukentėjusiajam A. J., be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis turėjo finansinių įsipareigojimų A.

B. bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tÄ kartu patvirtina ne tik banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, bet ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl minėtų sÄ skaitų iÅ¡rašų analizės užfiksuoti duomenys (5 t., b. l. 49-52). Kita vertus, net ir kaltinamojo R. B. tėvas, raÅ¡ydamas el. laiÅ¡ke A. J., užsiminė apie sunkiÄ sÅ«naus finansinę padėtį (8 t., b. l. 27-28). Nepaisant to, Å¡iÄ informacijÄ , apibÅ«dinančiÄ jo finansinę ir turtinę padėtį, R.

B., įkalbinėdamas E. C. paskolinti pinigus verslui, nutylėjo aiÅ¡kiai suvokdamas, kad prisiimtų įsipareigojimų neįvykdys dėl savo finansinės ir turtinės padėties, o tokios informacijos atskleidimas užkirs jam keliÄ gauti iÅ¡ E. C. paskolÄ . Tai patvirtino ir apklausiamas teisme pats nukentėjusysis E. C., kuris parodė, kad tuo metu atrodė, jog R. B. sekėsi, todėl nebuvo gaila padėti ir duoti pinigų, buvo sukurtas tikroviÅ¡kas įvaizdis, kad vyksta kažkoks procesas. O tik pokalbio su R.

B. tėvo metu, sužinojo visÄ kaltinamojo padėtį. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad suvokdamas, jog neturės galimybių grÄ Å¾inti įsiskolinimo, R. B. ėmėsi veiksmų, kuriais siekė iÅ¡laikyti nukentėjusiojo pasitikėjimÄ , t. y. iÅ¡rašė skolos lapelį (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l. 76), grÄ Å¾ino 1 500 Eur. Jau minėta, kad esant paskolos teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikÅ¡ti tuo, kad kaltininkas, jau praÅ¡ydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grÄ Å¾inti, skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitÄ sutarties Å¡alį įtikinėja prieÅ¡ingai, daro veiksmus, imituojančius sutarties sÄ lygų vykdymÄ , ar kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis veikė turėdamas iÅ¡ankstinę tiesioginę tyčiÄ daryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o Å¡ioje byloje yra esminis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis – apgaulė, kuri pasireiÅ¡kė piktnaudžiavimu nukentėjusiojo E. C. pasitikėjimu dėl jo santykių su kaltinamojo tėvu, dėl sėkmingÄ verslÄ imituojančių veiksmų ir teiginių, kas nulėmė, jog pastarasis buvo suklaidintas kaltinamojo nurodomų tikrovės neatitinkančių verslo planų ir dėl to jam perdavė kaltinime nurodytÄ turtÄ .

99. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju R. B. pateiktame kaltinime tiesiogiai įvardintas tik vienas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymis, t. y. svetimų, E. C. priklausančių 16 700 Eur, įgijimas apgaule, tačiau apraÅ¡ant jo veikÄ dėstomos ir aplinkybės rodančios ir 15 200 Eur nurodyto dydžio turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ apgaule, kadangi kaltinamasis po kurio laiko nukentėjusiajam grÄ Å¾ino 1 500 Eur, tačiau pastarasis objektyvusis požymis tiesiogiai kaltinime nėra įvardijamas.

Teismo vertinimu, tokie veiksmai, kaip po paskolos termino praleidimo skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymas, žinant, kad vis tiek jo nebus laikomasi, dalies paskolos grÄ Å¾inimas, siekiant atitolinti reikalavimų įvykdymÄ , tačiau žinant, kad tokie veiksmai nesudarys galimybės nukentėjusiajam atgauti savo lėšas, kaltinime teisingai įvardinti kaip siekimas bet kokiomis priemonėmis iÅ¡laikyti E. C. pasitikėjimÄ bei vengimas teisinių pasekmių, todėl sudaro BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – turtinės prievolės savo naudai iÅ¡vengimÄ apgaule.

Teismas sprendžia, kad pirmiau aptartais įrodymais nustačius, jog kaltinamasis R. B. nukentėjusiajam A. J. priklausančius 16 700 Eur įgijo apgaule, esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui neturi faktas, kad jis, siekdamas iÅ¡laikyti pasitikėjimÄ , grÄ Å¾inęs 1 500 Eur kartu apgaule iÅ¡vengė ir 15 200 Eur turtinės prievolės, kadangi veikÄ kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pakanka bent vienos iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Kita vertus, pagal veikos apraÅ¡ymÄ akivaizdu, kad R.

B. kaltinamas ir išvengimu įvykdyti turtinę prievolę, tokias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga, nors tiesiogiai šis požymis neįvardintas. Juo labiau, kad iš byloje esančių vykdomųjų bylų matyti, kad kaltinamasis neturi lėšų, jokio turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, turi gausybę įsiskolinimų, taigi civilinėmis teisinėmis priemonėmis nukentėjusysis E. C. savo teisių apginti iš esmės neturi galimybės. 100. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis E. C. buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas išduodamas paskolas kaltinamajam R.

B., kadangi iki tol jam R. B. buvo pažįstamas daug metų kaip gero ir patikimo draugo sÅ«nus, save pateikė kaip sėkmingÄ verslininkÄ , nukentėjusysis ir pats domėjosi tariamo verslo aplinkybėmis, nors detaliau jo netikrino, bet kaip pats susijęs su automobilių verslu, domėjosi jo perspektyva iÅ¡klausydamas R. B., kuris pateikdavo gana įtikinimus, tariamus planus, pačias paskolas suteikė gana nedideliu laikotarpiu viena nuo kitos, t. y. nespėjęs pajusti, jog yra apgaudinėjamas. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymai, tiek byloje esantis garso įraÅ¡as patvirtina, jog E. C. apsisprendimÄ skolinti R.

B. nulėmė ne siekis uždirbti iÅ¡ palÅ«kanų, o noras padėti draugo sÅ«nui. Todėl teismas atmeta gynybos argumentus apie tai, kad Å¡iuo atveju tariamas nukentėjusiojo E. C. siekis užsidirbti iÅ¡ palÅ«kanų, rodo tarp jo ir kaltinamojo susiklosčiusių santykių civilinį teisinį pobÅ«dį. 101. Pažymėtina, jog veikos padarymo metu pagal tuo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcijÄ 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur, o R.

B. pasiskolinta suma 16 700 Eur virÅ¡ija BK 190 straipsnyje nustatytÄ 250 MGL (tuo metu 9 415 Eur) ribÄ , todėl jo veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. 102. Teismas apibendrindamas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo R. B. veika Å¡ioje kaltinimo dalyje kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje. VI. Dėl R. B. kaltės apgaule neteisėtai įgyjant nukentėjusiojo J. A. G. turtÄ 103.

Kaltinamasis R. B. Å¡ioje baudžiamojoje byloje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltinamas ir dėl to, kad veikdamas iÅ¡ankstine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones (skolos grÄ Å¾inimas mažomis sumomis, neprotestuotinų vekselių pasiraÅ¡ymas, automobilio, kaip skolos garanto, perdavimas), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, iÅ¡ anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų nevykdys dėl savo finansinės ir turtinės padėties, nes nėra ir nebus galimybės Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, kadangi yra nemokus, neturi legalaus pajamų Å¡altinio ir jokio likvidaus turto, žinodamas, kad jo atžvilgiu nuo 2014 m. antstoliai vykdo įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimus, turėdamas 8 400 Eur finansinį įsipareigojimÄ A.

J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų finansinį įsipareigojimų A. B. bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, 15 200 Eur finansinį įsipareigojimÄ E. C., 2018 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, GariÅ«nų automobilių turguje, aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini), adresu Vilniuje, GariÅ«nų g. 49, melagingai pateikdamas J. A. G. duomenis apie tai, kad jam reikalingi pinigai tariamam sėkmingam automobilių verslui plėtoti, per tris kartus pasiskolino iÅ¡ jo 13 500 Eur, žadėdamas grÄ Å¾inti skolÄ su palÅ«kanomis iki 2018 m. sausio 23 d.

Nurodytu laiku negrÄ Å¾inęs skolos, siekdamas iÅ¡laikyti J. A. G. pasitikėjimÄ , vengdamas teisinių pasekmių, dėl Å¡ios sumos iÅ¡rašė Å¡eÅ¡is neprotestuotinus vekselius – 2018 m. sausio 3 d. paprastÄ jį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. sausio 15 d. paprastÄ jį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. sausio 22 d. paprastÄ jį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. sausio 29 d. paprastÄ jį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. vasario 6 d. paprastÄ jį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. vasario 13 d. paprastÄ jį vekselį 2 800 Eur sumai, bendrai iÅ¡raÅ¡ytų vekselių suma – 16 800 Eur.

Taip pat, siekdamas iÅ¡laikyti J. A. G. pasitikėjimÄ , vengdamas teisinių pasekmių, žinodamas, kad automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso lizingo bendrovei UAB „Mogo LT“ ir į jį negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, 2018 m. sausio 23 d. paliko šį automobilį J. A. G. kaip skolos garantÄ . Taip pat, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas iÅ¡ankstine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val., GariÅ«nų automobilių turguje, esančiame Vilnius, GariÅ«nų g. 49, žinodamas ir suprasdamas, kad jis neturi realios galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, melagingai pažadėjęs J. A.

G. parduoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iÅ¡ jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J. A. G. neperdavė. Tokiu bÅ«du R. B. apgaule savo naudai įgijo J. A. G. priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ pinigines lėšas – 25 100 Eur. 104. Teismas konstatuoja, kad pirmiau minėtame kaltinime nurodytos faktinės veikos aplinkybės pasitvirtino tik iÅ¡ dalies. 105. Pirmiausia pažymėtina, kad Å¡ioje dalyje R.

B. pareikÅ¡tas kaltinimas nepagrįstai apraÅ¡ytas kaip tęstinė veika, t. y. dėl pasiskolintų 13 500 Eur su palÅ«kanomis įgijimo apgaule ir negrÄ Å¾inimo bei dėl J. A. G. perduotų 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“ įgijimo apgaule ir negrÄ Å¾inimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei pateiktame kaltinime, nei baigiamojoje kalboje, valstybinis kaltintojas nepateikė argumentų ir neįvardino konkrečių įrodymų, pagrindžiančių vieningÄ kaltinamojo R. B. tyčiÄ daryti tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , kaip to reikalauja teismų praktika.

Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, kad R. B. panaudodamas apgaulę neteisėtai įgijo J. A. G. priklausančius 11 600 Eur, kuriuos nukentėjusysis perdavė kaltinamajam už automobilį „Audi A4“. Kita vertus, teismas sprendžia, kad kaltinimo dalis dėl 13 500 Eur įgijimo apgaule, Å¡iuo atveju nepagrįsta įstatymo reikalavimus atitinkančiais patikimais įrodymais, o nukentėjusiojo J. A. G. bei liudytojos L. G. parodymai nėra nuoseklÅ«s ir patikimi. Tuo tarpu kiti bylos įrodymai leidžia greičiau spręsti apie tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklosčiusius neapibrėžtos apimties civilinius teisinius santykius, bendradarbiavimÄ vykdant automobilių verslÄ . 106.

Teismas pažymi, kad iÅ¡ties byloje pakanka BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. veikdamas iÅ¡ankstine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val., GariÅ«nų automobilių turguje, esančiame Vilnius, GariÅ«nų g. 49, žinodamas ir suprasdamas, kad jis neturi realios galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, melagingai pažadėjęs nukentėjusiajam J. A.

G. parduoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iÅ¡ jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J. A. G. neperdavė. 107. Vertindamas bylos įrodymus Å¡ioje kaltinimo dalyje teismas pažymi, kad kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme dėl Å¡ios kaltinimo dalies parodė, jog su J. A. G. sutarė, jog pastarajam už 11 600 Eur parduos automobilį „Audi A4“, kuriam pirkėjÄ prašė surasti automobilio savininkė S. M. ir jos sÅ«nus A.

B.. J. A. G. jam už šį automobilį perdavė ne 11 600 Eur, o 8 800 Eur, be to, prie Å¡ios sumos priskaičiavo jo (t. y. R. B.) ankstesnę likusiÄ negrÄ Å¾intÄ 2 800 Eur skolÄ . Jis, paėmęs 8 800 Eur iÅ¡ J. A. G. ir dar pridėjęs iÅ¡ savo turimų pinigų, atidavė A. B. 14 500 Eur skolÄ . A. B. vėliau iÅ¡ jo paėmė ir automobilį „Audi A4“. Vis tik kaltinamasis apklausiamas teisme tvirtino, kad neketino apgauti J. A. G., jam automobilio neperdavė ne savo noru, o dėl to, kad A.

B. šį automobilį iÅ¡ jo paėmė, tuo tarpu jis iÅ¡ esmės yra grÄ Å¾inęs nukentėjusiajam J. A. G. beveik visÄ gautÄ sumÄ , t. y. jis 2018 m. gruodžio 15 d. degalinėje nukentėjusiajam perdavė 8 500 Eur, kuriuos anksčiau buvo gavęs iÅ¡ E. C.. Teismas tokiais kaltinamojo parodymais remiasi tik iÅ¡ dalies, t. y. tik ta dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį, tuo tarpu kitÄ jo parodymų dalį atmeta, kaip kitais bylos įrodymais paneigtÄ gynybinę versijÄ . Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei kitų proceso dalyvių, R.

B. parodymai dėl šios kaltinimo dalies nebuvo nuoseklūs proceso eigoje. 108. Antai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 23 d. R. B. teigė, kad už automobilį „Audi A4“ iš J. A. G. jis paėmė 11 600 Eur, kuriuos (duomenys neskelbtini) perdavė A. B., kuriam pasakė, kad pardavė automobilį. Šios apklausos metu jis parodė, kad A. B. niekada nebuvo pasakęs, kad tuos pinigus paėmė iš J. A. G. (7 t., b. l. 9-10). Taigi šios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, skirtingai nei apklausos teisme metu, R.

B. nurodė kitokias pinigų už automobilį paėmimo aplinkybes, t. y. nenurodė apie tai, kad iš J. A. G. paėmė ne 11 600 Eur, o 8 800 Eur ir prie šios sumos dar buvo priskaičiuota jo ankstesnė nesumokėta 2 800 Eur skola. Apklausiamas teisme R. B. teigė, kad iš J. A. G. gavo 8 800 Eur, prie jų pridėjo savo pinigų A. B. atidavė 14 500 Eur norėdamas atsiskaityti su šiuo asmeniu ir pabaigti visus kriminalinius dalykus. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad atiduodamas pinigus A.

B. pasakė, kad juos gavo pardavęs automobilį ir kalbėjo ne apie 14 500 Eur, o apie 11 600 Eur. Tuo tarpu nukentėjusysis J. A. G. ir L. G. parodė, kad už minėtÄ automobilį jie R. B. perdavė bÅ«tent visÄ 11 600 Eur sumÄ , o neatliko ankstesnės 2 800 Eur užskaitymÄ ; kad automobilio negavo, kaip ir nebuvo grÄ Å¾inti pinigai. Esant tokiems pirmiau paminėtų asmenų parodymams, t. y. nenuosekliems Å¡ioje dalyje kaltinamojo parodymams ir pakankamai nuosekliems J. A. G. ir L. G. parodymams, teismas neturi pagrindo abejoti, kad R.

B. iÅ¡ J. A. G. gavo bÅ«tent 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“. Å iame kontekste teismas pažymi, kad nors R. B. liudytoja S. M. ir A. B. prašė surasti pirkėjÄ automobiliui, tačiau jie abu apklausiami teisme parodė, kad nebuvo suteikę R. B. įgaliojimo šį automobilį parduoti ir paimti už jį pinigus, nes kaltinamuoju nepasitikėjo dėl ankstesnių jo skolų. Taigi, teismas sprendžia, kad nepaisant to, R. B., pasinaudodamas situacija, vietoje to, kad suvestų pardavėjÄ su pirkėju, savo iniciatyva paėmė iÅ¡ pirkėjo J.

A. G. už automobilį 11 600 Eur, kurių likimas iÅ¡ esmės nėra žinomas, kadangi apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. B. neigė už automobilį iÅ¡ R. B. gavęs tokiÄ pinigų sumÄ . Tai neigė ir liudytoja S. M., kuri objektyviai buvo automobilio „Audi A4“ savininkė. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. B. parodymus apie tai, kad Å¡iuos pinigus jis perdavė A. B., byloje nėra. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei A. B., nei S. M. nenurodė, kad R.

B. jiems bÅ«tų minėjęs pirkėjÄ J. A. G., kas iÅ¡ esmės leistų jiems patiems tęsti automobilio pirkimo-pardavimo procedÅ«rÄ , nes A. B. Å¡is asmuo buvo žinomas. PrieÅ¡ingai, Å¡ie asmenys nurodė, kad R. B. jiems nurodė, kažkokiÄ turtingÄ advokatę, taigi J. A. G. pavardė buvo nutylėta. O tai BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , jog jau tuo metu R. B. turėjo nusikalstamÄ sumanymÄ . Taigi teismas sprendžia, kad R. B. dėl praeityje susiklosčiusių verslo reikalų, piktnaudžiaudamas J. A.

G. pasitikėjimu, kuo ir pasireiÅ¡kė esminė apgaulė BK 182 straipsnio prasme, suprasdamas, kad neturi galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio ir imti už jį pinigus, melagingai pažadėjęs J. A. G. parduoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iÅ¡ jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J. A. G. neperdavė, o pinigus pasisavino. 109. Teismas pažymi, kad nustačius, jog 11 600 Eur nebuvo perduoti automobilio savininkams kaip lėšos gautos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, neturi esminės reikÅ¡mės veikai kvalifikuoti kaltinamojo tolimesni veiksmai su pasisavintais pinigais, kai jis gavo realiÄ galimybę jais disponuoti kaip su savais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad R. B. tvirtino pinigus perdavęs A. B. nurodydamas, kad tai pinigai už parduotÄ automobilį. Tačiau A. B. tai paneigė, tai paneigė ir S. M.. Taigi, net jei tikėti, kad R. B. perdavė minimus pinigus A. B., tai jis pats bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino (tiesa, nurodydamas didesnę 14 500 Eur suma), jog juos atidavė ne kaip už parduotÄ automobilį, o kaip skolÄ , siekdamas užbaigti visus asmeninius skolinius-kriminalinius santykius su A. B., kad Å¡is atsikabintų.

O tai sudaro pagrindÄ spręsti, kad jis su gautais 11 600 Eur elgėsi kaip su savais, t. y. juos pasisavino. Veikos kvalifikavimui esminės reikÅ¡mės neturi ir R. B. parodymai apie tai, kad jis 2018 m. gruodžio 15 d. neva J. A. G. grÄ Å¾ino didžiÄ jÄ dalį (8 500 Eur), kuriuos buvo gavęs iÅ¡ E. C., kadangi tai galėtų bÅ«ti vertinama tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir Å¡is faktas nėra visiÅ¡kai patikimai nustatytas. Å iame kontekste teismas, vertindamas R. B., kaip suaugusio normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogaus logikÄ , sprendžia, kad nėra įtikinama, jog grÄ Å¾indamas tokio dydžio įsiskolinimÄ , jis nepasirÅ«pintų tai užfiksuoti, kadangi puikiai suvokė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir santykiai su J.

A. G. yra įtempti ir gali dėl to kilti ginčų. 110. Šiuo atveju veikai kvalifikuoti svarbus pinigų pasisavinimo laikas. Nagrinėjamu atveju tiek J. A. G., tiek L. G. apklausiami teisme teigė, kad ši veika padaryta 2018 m. sausio mėnesį. Iš 2018 m. vasario 24 d. R. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2018 m. sausio mėn. susitikęs su J. A. G. pasiūlė jam įsigyti automobilį „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m., juodos spalvos), kurį jam pavedė parduoti A. B. (7 t., b. l. 5).

IÅ¡ 2018 m. sausio 10 d. raÅ¡telio matyti, kad R. B. bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ nurodo paėmęs iÅ¡ J. A. G. 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“ (1 t., b. l. 115; 2 t., b. l. 78). Taigi, nors apklausiamas teisme R. B. teigė, kad viskas galėjo vykti 2017 m. pabaigoje, tačiau teismas konstatuoja, kad remiantis pirmiau paminėtais įrodymais Å¡i veika padaryta 2018 m. sausio 10 d. 111. Pažymėtina, kad R. B. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas ir nukentėjusiajam J. A. G. priklausančių 13 500 Eur įgijimu apgaule.

Vis tik teismas sprendžia, kad šioje kaltinimo dalyje nurodytos sumos pasisavinimas nėra įrodytas įstatymo reikalavimus atitinkančiais patikimais įrodymais, o abstraktaus pobūdžio faktinių aplinkybių nurodymas kaltinime, trukdo teismui neabejotinai nustatyti R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. 112. Šios kaltinimo dalies kontekste teismas pažymi, kad iš esmės ji grindžiama tik atgaline data kaltinamojo pasirašytais vekseliais, nukentėjusiojo J.

A. G. ir liudytojos L. G. parodymais, kurie nėra nuoseklÅ«s ir nekeliantys abejonių, atitinkamai nėra patikimi. Analizuojant nukentėjusiojo J. A. G. parodymus ir jo atskiruose procesiniuose dokumentuose dėstomÄ pozicijÄ , visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokio dydžio sumas iÅ¡ jo neva apgaule įgijo kaltinamasis R. B., dėl kokių įsiskolinimų jis pasirašė vekselius ir pan. Maža to, nepaneigta ir kaltinamojo R. B. versija, kad su J. A. G. jie kartu vykdė verslÄ , kad R.

B. nukentėjusiojo nurodomo dydžio sumos apskritai nesiskolino, o iÅ¡ to, kÄ objektyviai pasiskolino, grÄ Å¾ino didžiÄ jÄ dalį. Tokios iÅ¡vados darytinos vertinant J. A. G., L. G. parodymų kaitÄ proceso eigoje skirtinguose procesiniuose dokumentuose. 113. Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiamas 2018 m. vasario 23 d. J. A. G. nurodė tik tai, kad R. B. jam pasiÅ«lė pirkti automobilį „Audi A4“ už kurį jis 2018 m. sausio 10 d. kaltinamajame perdavė 11 600 Eur, tačiau automobilio taip ir negavo (1 t., b. l. 114-118).

Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir J. A. G. protokole – pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 120). Apklausiamas 2018 m. vasario 24 d. J. A. G. taip pat nurodė, kad 2018 m. sausio 10 d. R. B. jam pasiÅ«lė „Audi A4“ ir jis Å¡iam sumokėjo 11 600 Eur, tačiau automobilio taip ir negavo. Å ios apklausos metu J. A. G. teigė, kad R. B. jam nurodė, kad automobilis priklauso A. B. (1 t., b. l. 166-167). Taigi, nors pagal vėlesnius nukentėjusiojo parodymus jau Å¡ių procesinių dokumentų suraÅ¡ymo dienÄ R.

B. iÅ¡ jo jau buvo pasisavinęs 13 500 Eur, tačiau jokios užuominos apie tai, kad Å¡i suma iÅ¡ jo buvo iÅ¡viliota apgaule ir negrÄ Å¾inta, nukentėjusysis J. A. G. nenurodė. 114. Tuo tarpu 2018 m. balandžio 26 d. pareiÅ¡kime J. A. G. jau nurodo, kad jis 2018 metų sausio mėnesį pagal vekselius už palÅ«kanas paskolino R. B. 16 000 Eur, su sÄ lyga, kad grÄ Å¾ins po truputį; kad R. B. kiek vėliau, 2018 m. sausio 23 d. jam kaip užstatÄ paliko jam (t. y. R. B.) nepriklausantį automobilį „BMW“; kad prieÅ¡ metus buvo skolinęs R.

B. pinigus automobilio pirkimui, o skolÄ po truputį jam grÄ Å¾ino kaltinamojo artimieji, tačiau liko 2 000 Eur negrÄ Å¾inta skola (1 t., b. l. 124-125). Taigi Å¡iame pareiÅ¡kime J. A. G. iÅ¡ esmės įvardino 2018 m. sausį įvykusį pinigų skolinimo sandorį, tačiau iÅ¡ esmės nenurodė, kaip jis buvo suklaidintas, kokia apgaulė prieÅ¡ jį panaudota, iÅ¡skyrus R. B. nepriklausančio automobilio kaip užstato palikimÄ . Vis tik pažymėtina, kad iÅ¡ J. A. G. pareiÅ¡kimo matyti, kad Å¡is automobilis atvarytas ir paliktas ne prieÅ¡ skolinantis, o vėliau, be to, iÅ¡ jau Å¡iame nuosprendyje aptartų R.

B. ir R. B. sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad skolos grÄ Å¾inimai vyko jau nuo 2016 m. sausio mėnesio (5 t, b. l. 68-100; 6 t, b. l. 130; 7 t., b. l. 165-167). 115. 2018 m. gegužės 3 d. apklausoje J. A. G. jau nurodė, kad 2018 m. sausio pradžioje be jokių skolos dokumentų paskolino R. B. 13 500 Eur, t. y. pirmiausia 9 000 Eur už 1 000 Eur palÅ«kanų. R. B. vėliau jam grÄ Å¾ino 1 000 Eur palÅ«kanų, o 9 000 Eur pasiliko tolimesniam verslui. Po savaitės R. B. be skolos raÅ¡telių paskolino dar 2 550 Eur už 650 Eur palÅ«kanas.

Po to R. B. jį įtikino, kad važinėja į AnglijÄ , už jo pinigus perka automobilius (rodė du automobilius), kad atiduoda gerÄ uždarbį, kad visiems gerai ir vėl po savaitės pasiskolino dar 1 950 Eur. 2018 m. sausio 23 d. papraÅ¡ius grÄ Å¾inti pinigus, R. B. pasakė, kad pinigų neturi, paliko kaip užstatÄ â€žBMW“ ir pasirašė vekselius (1 t., b. l. 174). Taigi Å¡ioje apklausoje, papildomai prie 11 600 Eur sumokėtų už automobilį „Audi A4“ pasisavinimo, nukentėjusysis jau nurodė kitokias aplinkybes ir dėl 13 500 Eur pasisavinimo apgaule.

Kita vertus, dėstė ir aplinkybes, kurios nulėmė jo apsisprendimÄ perduoti pinigus, t. y. itin didelės palÅ«kanos, geras uždarbis. 116. Apklausiamas 2018 m. lapkričio 5 d. nukentėjusysis J. A. G. parodė dar kitokias pinigų perdavimo R. B. aplinkybes. Pasak nukentėjusiojo, R. B. 2017 m. pavasarį jam pasiÅ«lė pirkti policijos automobilius „Škoda“ kiekvienas po 2 500 Eur ir prašė iÅ¡kart 25 000 Eur paskolos. Tuo metu R. B. jam buvo skolingas 2 000 Eur, po truputį atidavinėjo. Taigi jis iÅ¡ įmonės „J“ kasos paskolino R.

B. 8 130 Eur. Å iÄ skolÄ R. B. atveždavo jam grynais, vėliau pradėjo vėluoti, bet dalį atidavė ir liko skolingas 2 800 Eur. Nors ir nebuvo grÄ Å¾inęs ankstesnių skolų, R. B. nuolat įtikindavo jį paskolinti automobiliams iÅ¡ Vokietijos, o jis ir paskolindavo nedidelėmis sumomis. Per 2017 metus jis buvo atvaręs 5 automobilius iÅ¡ Vokietijos. Tada 2017 m. antroje pusėje jis asmeniÅ¡kai R. B. paskolino 8 000 Eur automobiliui „Toyota RAV4“ pirkti iÅ¡ Vokietijos nuvežė iki oro uosto, bet draugai jam pasakė, jog matė, kad R.

B. neiÅ¡skrido, o iÅ¡ oro uosto pabėgo ir jis suprato, kad yra apgaudinėjamas. Taip jis R. B. paskolino 16 800 Eur. Dėl to 2018 m. sausį jis GariÅ«nuose su R. B. pasirašė vekselius 16 800 Eur sumai. Viso jam R. B. yra skolingas 28 400 Eur (1 t., b. l. 176-178). Taigi, Å¡ios apklausos metu J. A. G. nurodė dar kitas pinigų skolinimo aplinkybes, skirtingai nei ankstesnių apklausų metu teigdamas, kad 16 800 Eur skola susidarė ne 2018 m. sausį, o per 2017 metus skolinant be jokių dokumentų po truputį įvairiems automobiliams, kartais grÄ Å¾inant nedideles dalis skolos ir pan. 117.

Tuo tarpu apklausiamas teismo posėdyje J. A. G. nurodė dar kitokias pinigų skolinimo aplinkybes, laikotarpius bei sumas, prieštaravo pats sau net šios apklausos metu. Antai jis parodė, kad 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. R. B. pasiūlęs 10 vnt. „Škoda“ automobilių iš policijos aukciono, po to dar buvo 2018 m. atvaręs 3 mašinas, viena mašina buvo jo vardu, antra – jo brolio vardu. Tais pačiais metais jis atvarė mašinas ir iš Vokietijos – „Toyota Auris“, „Toyota“, „Peugeot“.

Po Å¡ių maÅ¡inų, 2018 m. sausio mėn. pradžioje, įgijęs pasitikėjimÄ , paprašė 2 000 Eur. Paskolinus 2 000 Eur, R. B. pats pasakė, kad už mėnesį duos 700 Eur palÅ«kanų. Sumokėjus du mėnesius po 700 Eur sumokėjo ir viskas baigėsi. Tuomet pasiÅ«lė prekiauti „Škoda“ automobiliais, nes turi pažįstamų policijoje, gali jas aukcione paimti, tik reikia pinigus investuoti. R. B. nurodė, kad yra 10 „Škodų“, iÅ¡ kurių 6-7 pardavė jam. Pasak nukentėjusiojo, jis kažkur 7 kartus davė pinigus „Škodoms“, po 3 500 Eur už „Škoda“, o R.

B. jam pelnÄ atidavinėjo 6-7 kartus po 250-300 Eur į savaitę arba kas dvi savaites. Dėl to pretenzijų neturi. Taigi teismas pažymi, kad nukentėjusysis J. A. G. nurodė vėl naujas aplinkybes dėl skolinimo automobiliams „Škoda“ bei nurodė visiÅ¡kai kitas skolintas sumas Å¡iems automobiliams. Pasak nukentėjusiojo, R. B. sakė, kad „Škodų“ jau nėra, dabar varys maÅ¡inas iÅ¡ Anglijos. Taigi iÅ¡ čia nukentėjusiojo parodymuose atsirado iÅ¡ esmės nauja aplinkybė. 2018 m. sausio mėn. iÅ¡vykstant R.

B. į AnglijÄ , paskolino 9 000 Eur, pinigų perdavimo metu pasirašė vekselius. R. B. 3-4 kartus atvaręs, angliÅ¡kas, 2014-2015 m. laidos „Peugeot“ maÅ¡inas iÅ¡ Anglijos prie GariÅ«nų turgaus, parodė, kad jos yra ir paskui dingo. Klausė R. B., kur jo pinigai, nes duodavo pelnÄ tik po 100-200 Eur, neatidavęs visų 9 000 Eur pabėgo. Po 9 000 Eur davimo, norėdamas pažiÅ«rėti, ar R. B. turi pinigus, nes paėmęs niekur neiÅ¡važiavo, paprašė parodyti. Tai jis atnešė sumÄ po 5-10 Eur.

Taigi, nukentėjusysis lyg ir parodė, kad Å¡i suma jam buvo grÄ Å¾inta. Vis tik J. A. G. toliau parodė, kad kitÄ dienÄ R. B. vėl atidavė 9 000 Eur. Nukentėjusysis apklausos metu prieÅ¡taringai tvirtino ir vekselių pasiraÅ¡ymo aplinkybes. Antai jis apklausos pradžioje teigė, kad su R. B. iÅ¡ pradžių pasirašė vienÄ vekselį 16 000 Eur sumai, bet kad nereiktų mokėti mokesčių, 2018 m. sausio 23 d., perdavus 9 000 Eur, pasirašė 6 vekselius, skirtingomis datomis, atbuline data su įskaičiuotomis palÅ«kanomis.

Anksčiau, R. B. imant pinigus, nerašė vekselių, nes tikėjo žmogumi. 2018 m. sausio 23 d. skolos raÅ¡telis buvo 16 000 Eur sumai tiek, kiek jis iÅ¡ viso skolingas, įskaitant ir skolÄ už S. M. „Audi A4“. Vėliau jau tos pačios apklausos metu teigė, kad 16 000 Eur vekselis yra atskiri pinigai, į kuriuos nėra įtraukta pinigų suma už „Audi A4“. Dar yra vekselis atskirai ant įmonės, ten suma 2 130 Eur, jie tiek skolingi įmonei, kadangi turėjo bÅ«ti automobilis „Rav4“, bet nebuvo.

Pasak nukentėjusiojo, Å¡ie 2 130 Eur nėra įskaičiuota į 16 000 Eur sumÄ . Teismui atkreipus dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog nukentėjusysis J. A. G. 2018 m. sausio mėn. per 3 kartus R. B. paskolino 13 500 Eur, nukentėjusysis parodė, kad per tuos tris kartus buvo 4 000, 3 500 ir 3 600 ar 3 700 Eur. Taigi teismas pastebi, kad Å¡i suma bendrai neatitinka jo ankstesnių parodymų metu nurodytų skolintų sumų. Maža to, nukentėjusysis paklaustas, kodėl nesutampa skolos raÅ¡telyje nurodyta suma 16 000 Eur su vekseliuose nurodyta 16 800 Eur suma parodė, kad nežino, mano, kad R.

B. pats taip parašė, galbūt nepastebėjo. Šioje dalyje nukentėjusysis vėl tvirtino priešingai nei anksčiau tos pačios apklausos metu, t. y. nurodė, kad 16 000 Eur suma susidaro iš 9 000 Eur grynųjų ir 11 600 Eur už „Audi A4“. Jo manymu, gaunasi taip, kad R. B. skolingas netgi daugiau negu parašyta ir jis prašo. Be to, jis dar nepridėjęs įmonės pinigų, kur jis skolingas 2 000 Eur. 118. Vertindamas nukentėjusiojo J. A. G. parodymus, teismas negali atmesti, kad R. B. jam išties skolingas kažkokias sumas pinigų, vis tik tokie nenuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų (dokumentų su tiksliomis skolintomis sumomis, R.

B. grÄ Å¾intų paskolos dalių, tiksliai sumokėtų palÅ«kanų dydžio ir pan.) apie skolinimo laikÄ , konkrečias sumas, jų tikslias aplinkybes ir tikslus, nesudaro galimybės teismui nustatyti kokie ir kokio dydžio tiksliai įsipareigojimai sieja R. B. su J. A. G., kada ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis jie atsirado, kuo pasireiÅ¡kė objektyvusis kaltinamajam R. B. inkriminuotos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – apgaulė skolinant konkrečias sumas ir konkrečiais atvejais.

Kartu, nei pagal nukentėjusiojo ar liudytojos L. G. parodymus, nei pagal kitus objektyvius įrodymus, teismas neturi galimybės spręsti ir apie subjektyviÄ jÄ kaltinamojo veikos pusę. Pažymėtina, kad nukentėjusysis pats yra parodęs, kad su kaltinamuoju R. B. vertėsi automobilių verslu, jam buvo pristatyti ir ne vienas automobilis, teigė skolinęs už dideles palÅ«kanas. Maža to, nukentėjusysis tyrimo metu patvirtino, kad R. B. dalį skolų jam yra grÄ Å¾inęs grynais pinigais asmeniÅ¡kai, taip pat vienos iÅ¡ apklausų metu teigė, kad nemaÅ¾Ä dalį (apie 6 000 Eur) yra grÄ Å¾inę R.

B. artimieji pavedimais į sÄ skaitÄ . Tai patvirtina ir byloje esantys R. B. ir J. A. G. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad jau nuo 2016 m. sausio 14 d. L. G. ir J. A. G. periodiÅ¡kai įvairiomis sumomis pervedinėjamos skolos už R. B. (5 t, b. l. 68-100; 6 t, b. l. 130; 7 t., b. l. 165-167). Tokios aplinkybės rodo, kad realiai skolinimasis galėjo vykti ir dar anksčiau nei tvirtina J. A. G. ir kauptis per eilę metų, o toks kaltinimo abstraktumas nesudaro galimybių teismui nustatyti tikrÄ sias skolinimo aplinkybes, sumas, laikÄ , vietÄ , kurios bÅ«tinos priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. 119.

Å iame kontekste pažymėtina, kad apklausiamas teisme kaltinamasis R. B. parodė, kad J. A. G. paskolino jam 6 000 Eur su procentais, tai bendrai gavosi apie 8 000 Eur. 2017 m. gegužės 7 d. su J. A. G. pasiraÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį 8 300 Eur sumai, Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾indavo dalimis su procentais, kaip buvo sutarę. Konkrečios datos iki kada turi grÄ Å¾inti pinigus, jis nurodęs nebuvo. Reikėjo grÄ Å¾inti kuo greičiau per 2 mėn. laikotarpį. Pasak kaltinamojo, J. A. G. skolinti pinigus buvo naudinga, nes nuo 6 000 Eur skolos gaudavo 2 000 Eur.

Procentų palÅ«kanų jis imdavo normaliai, jeigu paskaičiavus palÅ«kanas, kurias jis ėmė, tai ne jis bÅ«tų skolingas, o J. A. G. jam. 2017 m. pabaigoje J. A. G. pasakė, kad laikas tÄ skolÄ užbaigti, kaip jis nurodo, likutis nuo tos sumos buvo 2 800 Eur. Tiek jis J. A. G. skolingas iki Å¡iol ir Å¡iÄ skolÄ pripažįsta. Vis tik tokios sumos, kokia nurodyta kaltinime, iÅ¡ J. A. G. jis nesiskolino, nes visiems suprantamas dalykas, kad jeigu žmogus skolingas ir ilgai neatiduoda, kreditorius papildomo kredito neduoda, bent kiekvienas protingas žmogus taip elgtųsi.

Pasak kaltinamojo, 2018 m. sausio 11 d. J. A. G. jam neskolino pinigų, nes 2017 m. jau buvo skolingas 2 800 Eur. Čia yra prieÅ¡taravimas ir ta 2 800 Eur suma gudriai sužaistas dalykas, nes jis sakė, kad sausio 3 d. turi bÅ«ti pinigai. Pasakė J. A. G., kad dabar tikrai negrÄ Å¾ins, bet per kurį laikÄ galėtų, prašė termino iki vasario mėnesio vidurio. Tuomet J. A. G., apsidrausdamas, kad jis nepasislėptų, pasakė pasiraÅ¡yti daug vekselių ir jis, pasitikėdamas J. A. G., pasirašė. Datos vekseliuose skirtingos, nes J.

A. G. sakė pasiraÅ¡yti vekselius dėl vienos sumos su skirtingomis datomis tam, kad jeigu negrÄ Å¾ina iki pirmos datos, tada vekselį sunaikina ir taip su visais. Bet gi sudėjus visas sumas nesigauna ta suma, kuriÄ jis nurodė. Tokie kaltinamojo parodymai nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, tačiau pastebėtina, kad ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 23 d. jis parodė, jog pripažįsta tik 11 600 Eur skolÄ J. A. G. už automobilį, kartu nurodo, kad 2016 metais iÅ¡ A. G. buvo pasiskolinęs 2 000 Eur už 700 Eur palÅ«kanas į mėnesį, jam mokėjo sÄ Å¾iningai skolas (7 t., b. l. 9-10). 2018 m. spalio 31 d. jis parodė, jog pripažįsta tik 11 600 Eur skolÄ J.

A. G. už automobilį (7 t., b. l. 23). Tuo tarpu 2019 m. balandžio 5 d. apklausos metu teigė, kad ir už šį automobilį J. A. G. pinigus atidavė (7 t., b. l. 33). Dėl kaltinimo apgaule įgijus 13 500 Eur J. A. G. priklausančių eurų, pastarojoje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje kaltinamasis R. B. nurodė tik tai, kad tarp jo ir nukentėjusiojo J. A. G. buvo verslo santykiai apie 5 metus, jis šiam pardavinėjo pusvelčiui atvarytas mašinas, kurias J. A. G. brangiai parduodavo. 120.

Taigi, vertinant bendrai, kaltinamojo R. B. parodymai dėl santykių su J. A. G. proceso eigoje nors ir nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, tačiau reikÅ¡mingai ir nesiskyrė, t. y. tyrimo metu iÅ¡ esmės parodymų, susijusių su Å¡ia veika jis nedavė, vis tik nurodė 5 metus vykdęs verslÄ su nukentėjusiuoju, iÅ¡ esmės neigė skolinęsis kaltinime nurodyto dydžio (13 500 Eur) sumÄ , tuo tarpu apklausiamas teisme parodė, tik tai, kad iÅ¡ties buvo pasiskolinęs 6 000 Eur sumÄ su 2 000 Eur palÅ«kanomis, bendrai apie 8 000 Eur ir Å¡iÄ skolÄ beveik visÄ grÄ Å¾ino, o liko skoloje tik 2 800 Eur.

IÅ¡ R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nėra aiÅ¡ku iÅ¡ kur susidarė jo nurodoma 2 800 Eur suma, kuriÄ jis teigia iki Å¡iol skolingas J. A. G., tačiau iÅ¡ esmės Å¡is skolos dydis ir apklausų metu nurodytas likusios skolos dydis panaÅ¡us, o apie 13 500 Eur skolÄ jis jokių aplinkybių nenurodė, prieÅ¡ingai, neigė tokio dydžio skolÄ . Tokie kaltinamojo parodymai nors ir ne visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, tačiau vertinant su paties nukentėjusiojo J. A. G. parodymų nenuoseklumu ir prieÅ¡taringumu, jų nepakanka vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, jog Å¡ie parodymai nepatikimi, nesant kitų visiÅ¡kai patikimų įrodymų, paneigiančių tokius kaltinamojo parodymus.

Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ 2017 m. gegužės 8 d. kasos iÅ¡laidų orderio kopijos matyti, kad J. A. G. davė R. B. 8 130 Eur avansÄ automobilio „RAV4 201“ pirkimui, pagal kurį, R. B. pinigus įsipareigoja atiduoti iki 2017 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 88; 7 t., b. l. 164). Tai iÅ¡ esmės atitinka kaltinamojo R. B. parodymus apie tai, kad jis pasiskolino iÅ¡ J. A. G. apie 6 000 Eur su 2 000 Eur palÅ«kanomis. Apklausiamas teisme J. A. G. taip pat parodė, kad 2017 metais paraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ policijai, R.

B. visa Å¡eima pradėjo atlikti pavedimus, pervedė 6 000 Eur. Tai taip pat atitinka R. B. parodymus, kad jis beveik atlygino jam paskolintÄ apie 8 000 Eur sumÄ (su palÅ«kanomis) o liko tik apie 2 800 Eur neatlyginta dalis. Tuo tarpu iÅ¡ R. B. sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, jog jau nuo 2016 metų sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 16 d. (5 t., b. l. 71-88) buvo daromi skolos mokėjimai J. G. ir L. G. įvairiomis sumomis. Taigi, teismas sprendžia, kad iÅ¡ties, tarp kaltinamojo ir J. A. G. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tačiau byloje, iÅ¡skyrus J.

A. G. ir L. G. parodymus bei jau 2018 m. sausio mėnesį pasiraÅ¡ytus vekselius, nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių paskolų sudarymo faktÄ , iÅ¡ kurių matytųsi tikslios skolintos sumos, laikas ir aplinkybės. Teismo vertinimu, vekselių pasiraÅ¡ymo faktas savaime nepatvirtina įsiskolinimų dydžio baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste, kadangi juose nėra nurodytos skolos susidarymo aplinkybės, juo labiau, kad nustatyta, jog vekseliai pasiraÅ¡yti atgaline data, kiekvienas iÅ¡ juos pasiraÅ¡iusių asmenų turėjo savo motyvus, kodėl juos pasirašė.

Abu asmenys skirtingai nurodė pasiraÅ¡ymo aplinkybes. 121. Teismo vertinimu, Å¡ioje kaltinimo dalyje itin aktualus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl kriterijų, padedančių atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo. Vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį.

Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pastebi, kad J. A. G. pinigus skolino kaltinamajam R. B. itin nerÅ«pestingai, nepasiraÅ¡ydamas su juo jokių dokumentų.

Pats neneigė, kad skolino kaltinamajam vis negrÄ Å¾inant ankstesnių skolų, o joms didėjant. Kaip jau minėta, iÅ¡ R. B. sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad Å¡is procesas tęsėsi nuo 2016 m. pradžios. Taigi teismas sprendžia, kad nukentėjusysis Å¡iuo atveju nebuvo apdairus, atidus ir rÅ«pestingas. Å iame kontekste pažymėtina, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. 122.

Nagrinėjamu atveju Å¡ioje kaltinimo dalyje veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrÄ Å¾inimo sutartu laiku fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimÄ . Kaip minėta, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-152-895/2019).

Dėl pirmiau paminėtų nukentėjusiojo J. A. G. parodymų nenuoseklumo, teisme iÅ¡tyrus įrodymų visumÄ ir remiantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais nenustačius tikslių pinigų skolinimo aplinkybių, datų, laiko, tikslių priežasčių, teismas negali pripažinti, kad nukentėjusiojo apsisprendimÄ dalyvauti jam žalinguose sandoriuose nulėmė kaltinamojo apgaulė. PrieÅ¡ingai, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis parodė, kad skolino pinigus už dideles palÅ«kanas, kad nemaÅ¾Ä dalį skolų, taip pat ir palÅ«kanų R.

B. Å¡iuo atveju sumokėjo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad R. B., skolindamasis pinigus, nukentėjusiajam galėjo pateikti ir tam tikrÄ tikrovę neatitinkančiÄ informacijÄ apie savo ketinimÄ panaudoti pasiskolintus pinigus, tačiau nesant konkrečių situacijų, datų ir laiko, teismas negali byloje nustatyti, kokia suma, kokį tikslÄ nurodžius buvo paskolinta. Be kita ko, kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo J. A. G. teismo metu iÅ¡sakyti teiginiai, kad R. B. pelnÄ atidavinėjo 6-7 kartus po 250-300 Eur į savaitę ar kas dvi; kad klausė R.

B. kur jo pinigai, nes duodavo pelnÄ tik po 100-200 Eur; kad papraÅ¡ius paskolinti 9 000 Eur automobilių atvarymui iÅ¡ Anglijos, nes pažadėjo, kad mokės procentus – 1 000 Eur, paskolino pinigus nesuraÅ¡ius skolos raÅ¡telio; kad papraÅ¡ius R. B. paskolinti dar 2 550 Eur ir pažadėjus grÄ Å¾inti su procentais, pasak nukentėjusiojo, skolino 2 500 Eur dar negrÄ Å¾inus 9 000 Eur skolos, tik sustiprina pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ne nukentėjusiojo suklaidinimas (kurio, beje, nesant konkrečių aplinkybių taip pat nėra galimybės nustatyti) dėl R.

B. ketinimo panaudoti pinigus buvo lemiamas veiksnys paskolinti pinigus, o būtent esminė nukentėjusiojo J. A. G. pinigų skolinimo priežastis buvo lūkestis gauti dideles palūkanas. Taigi, nukentėjusysis, suteikdamas paskolas R. B., siekė sau finansinės naudos, tikėdamasis didelių palūkanų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje neįrodytas apgaulės esmingumas, kaip būtinasis sukčiavimo (BK 182 straipsnis) požymis. 123. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu, teismas šalina iš R.

B. pateikto kaltinimo aplinkybes, susijusias su J. A. G. priklausančių 13 500 Eur pasisavinimu apgaule. 124. Nepaisant to, kaip jau minėta, teismas pripažįsta kitÄ kaltinimo dalį dėl J. A. G. priklausančių 11 600 Eur, jo sumokėtų už automobilį „Audi A4“, pasisavinimu, įrodyta ir nustato, kad R. B. veikdamas iÅ¡ankstine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val., GariÅ«nų automobilių turguje, esančiame Vilnius, GariÅ«nų g. 49, žinodamas ir suprasdamas, kad jis neturi realios galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, melagingai pažadėjęs J.

A. G. parduoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iš jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J. A. G. neperdavė. 125. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu buvo iš kaltinimo buvo pašalintas 13 500 Eur pasisavinimas, o pinigų už automobilį „Audi A4“ užvaldymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo nustatytas 50 Eur, kaltinamojo R.

B. veika šioje dalyje perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 1 dalį. VII. Dėl R. B. skirtinos bausmės 126. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, tuo tarpu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. 127.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam R. B., įvertina jo kaltės formÄ , padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadijÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. B., veikdamas iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas iÅ¡ jų yra sunkus, kiti du – nesunkÅ«s. Minėti nusikaltimai padaryti nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, apgaule savo naudai įgijus svetimÄ , nukentėjusiems priklausantį turtÄ , naudojant painias klaidinimo priemones (grÄ Å¾inant skolÄ mažomis sumomis, nuslepiant tikruosius ketinimus, savo finansinę padėtį, vekselių pasiraÅ¡ymas ir kt.) prieÅ¡ nukentėjusiuosius, įgyjant asmenų pasitikėjimÄ , o po to piktnaudžiaujant juo, veikos ilgai besitęsiančios.

Teismas, spręsdamas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam R. B. klausimÄ , laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis R. B. iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas (7 t., b. l. 65-67), veikų darymo metu vienu metu nusikalstamas veikas darė prieÅ¡ keletÄ nukentėjusiųjų.

Teismas įvertina ir kaltinamojo R. B. asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iÅ¡siskyręs (7 t., b. l. 61), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (7 t., b. l. 82), veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, visi jo padaryti pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (7 t., b. l. 68-73). Be to, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (7 t., b. l. 79), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (7 t., b. l. 80), į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ Vilniaus filialÄ per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (7 t., b. l. 81).

Teismas nenustato R. B. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas kaltinamojo R. B. elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo neturi pagrindo vertinti neigiamai. Teismo manymu, R. B. asmenybė nėra išskirtinai neigiama, iš esmės jo polinkis nusikalsti negali būti konstatuotas vienareikšmiškai, jo antivisuomeninės nuostatos nėra visiškai susiformavusios, o pačias veikas nulėmė siekis išbristi iš skolų, avantiūristiškas požiūris į užsiėmimo verslu galimybes ir jo asmeninius gebėjimus.

Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veikos prieÅ¡ nukentėjusiuosius A. J. ir J. A. G.) paskyrus sankcijoje numatytÄ ne griežčiausiÄ , bet ir ne Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, o tuo tarpu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika prieÅ¡ nukentėjusįjį E. C.) paskyrus sankcijos vidurkio nesiekiančiÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. 128.

Teismo vertinimu, pagal R. B. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibÅ«dinančias aplinkybes bÅ«tent tokios bausmės ir bÅ«tent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. 129. Bylos nagrinėjamo kontekste pažymėtina, jog pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ bausmių apėmimÄ teismas taiko tik tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo bÅ«du (kasacinės nutartys Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad BK 182 straipsnio 1 dalis priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalis – sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir BK 182 straipsnio 2 dalį, bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, t. y. griežtesne bausme visiÅ¡kai apimant Å¡velnesnes bausmes ir R. B. skirtina subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. 130. Nors R. B. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigė, nes nurodė, kad tarp jų susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai ir skolas pripažino, teismas, vis tik įvertinęs pirmiau paminėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , apsvarstė galimybę kaltinamajam R.

B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , kadangi subjektyvus susiklosčiusių santykių teisinis vertinimas savaime nerodo asmens požiÅ«rio į savo elgesį ir negali bÅ«ti vertinamas kaip trukdantis spręsti dėl bausmės vykdymo instituto taikymo. 131. Pažymėtina, kad nuo veikos padarymo pradžios iki nuosprendžio priėmimo dienos BK 75 straipsnio nuostatos ganėtinai dažnai keitėsi. Nors Å¡iuo metu įsigaliojusi nauja BK 75 straipsnio redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato galimybę taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme net ir už sunkų nusikaltimÄ , kai asmuo nuteistas ne daugiau kaip penkeriems metams, tačiau vis tik nagrinėjamu atveju matyti, kad R.

B. veikų padarymo metu, kai padaryta sunki veika prieÅ¡ nukentėjusįjį E. C. (laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki balandžio mėn.), galiojusi tarpinė BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) numatė galimybę atidėti bausmės vykdymÄ , padarius sunkų nusikaltimÄ . Pažymėtina, jog nuosprendžio priėmimo dienai Å¡ios nuostatos jau nebegalioja, tačiau nusikalstamos veikos buvo padarytos iki jų įsigaliojimo ir jeigu nuosprendis bÅ«tų priimtas Å¡ių nuostatų galiojimo metu, bÅ«tų buvusi galimybė svarstyti jų taikymÄ , nes BK 3 straipsnio 3 dalis numato, jog veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Ä®statymas, numatantis galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, laikomas Å¡velninančiu nuteistojo teisinę padėtį, palyginus su iki tol galiojusiu įstatymu, kuris tokios galimybės nenumatė. 132. Minėtoje bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina, kad tai yra formalÅ«s bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . 133.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste.

Be to, bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-976/2015). Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-565-139/2015).

Tačiau pažymėtina, kad tai, ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, yra teismo teisė (bet ne pareiga), nes tik teismas sprendžia, ar, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-208/2014). 134. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti kaltinamajam R. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Pažymėtina, kad R.

B. atitinka formalias BK 75 straipsnyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatytas sÄ lygas, t. y. jis realiÄ jÄ sutaptimi padarė kelis tyčinius nusikaltimus, du iÅ¡ jų nesunkius ir vienÄ sunkų nusikaltimÄ , jam Å¡iuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Teismas pažymi, kad R. B. yra pakankamai jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, todėl laikytina, kad Å¡ias nusikalstamas veikas padarė pirmÄ kartÄ , iÅ¡siskyręs, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , Å¡iuo metu dirbantis.

Pati pirmoji iÅ¡ nusikalstamų veikų padaryta gana seniai, t. y. 2012 metais, o po jos apie priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus dėl kitų kaltinamojo galimai padarytų veikų byloje duomenų nėra. Å ių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Å iame kontekste pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog R. B. bÅ«tina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad bÅ«tų įgyvendinta bÅ«tinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo veikos turtinio pobÅ«džio, pirma iÅ¡ veikų padaryta prieÅ¡ daugiau kaip aÅ¡tuonerius metus, į jo gana tvirtus socialinius ryÅ¡ius, kadangi net ir iÅ¡situokęs su sutuoktine, kaip nurodė apklausiamas teismo posėdžio metu, su žmona ir Å¡iuo metu palaiko ryÅ¡ius, turi du vaikus, į galimybes dirbti bei bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu, kartu atlyginti nukentėjusiems padarytÄ turtinę žalÄ .

Realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas Å¡iuo atveju turės didesnį neigiamÄ poveikį, kadangi izoliuotam jam iÅ¡ esmės bus apribota galimybė kuo greičiau atlyginti nukentėjusiems padarytÄ turtinę žalÄ , o tai trukdys pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintÄ BK 41 straipsnyje. Be to, teismo vertinimu, Å¡is baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. B. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobÅ«džio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl R. B. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas trejų metų laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis nustatytinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų prieÅ¡ skirtingus nukentėjusiuosius skaičių, jų ilgalaikę trukmę ir intensyvumÄ , likusių įsipareigojimų dydį ir objektyvias galimybes kontroliuoti jų atlyginimo procesÄ . Taip pat atidedant bausmės vykdymÄ skirtina ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per dvejus metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį padarytos turtinės žalos nukentėjusiems, t. y. teismas, atsižvelgęs į įsiskolinimų dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, jo amžių ir galimybes įsidarbinti, įpareigoja kaltinamÄ jį per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus E. C. ir J.

A. G. atlyginti ne mažiau kaip po 3 000 Eur, per antruosius bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti E. C. ir J. A. G. ne mažiau kaip po 3 000 Eur, per trečiųjų bausmės vykdymo atidėjimo metų pirmÄ pusmetį atlyginti E. C. ir J. A. G. ne mažiau kaip po 1 500 Eur. Tuo tarpu teismas neįpareigoja atlyginti dalį žalos nukentėjusiajam A. J., kadangi jis nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo, jo ieÅ¡kinys susijęs tik su neturtinės žalos atlyginimu. Pažymėtina, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neriboja kaltinamojo galimybių atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalÄ ir greičiau, tačiau įpareigoja kaltinamÄ jį stengtis jÄ atlyginti mažiausiai nurodytomis sumomis per nurodytus laikotarpius, nes kitu atveju gali bÅ«ti svarstoma dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo pataisos įstaigoje. 135.

Kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., b. l. 48-49), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l.

50) ir dokumento (t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (7 t., b. l. 52-53), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – naikintinos, o dokumentas (t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) grÄ Å¾intinas R. B.. VIII. Dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių 136. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. 137.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimÄ , gali pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). 138. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A.

J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl R. B. veiksmų patyrė daug streso, nes bÅ«davo priverstas skolintis pinigus iÅ¡ kitų asmenų, dėl susidariusios situacijos buvo paÅ¡liję santykiai su žmona bei draugais, kurie buvo suteikę trumpalaikes paskolas, kurias jiems žadėdavo grÄ Å¾inti, remdamasis iÅ¡ R. B. gauta informacija apie skolos grÄ Å¾inimÄ (7 t., b. l. 188-189). Taigi matyti, kad nukentėjusysis A.

J. savo civilinį ieÅ¡kinį grindė tik patirta neturtine žala, todėl nesant civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos padarymo, nors akivaizdu, kad dėl R. B. veiksmų, A. J. patyrė ir turtinę žalÄ , teismas negali priteisti turtinės žalos ir Å¡iuo klausimu nepasisako. Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajam A. J. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. B. nusikalstama veika sukeltus padarinius, kurie iÅ¡ esmės yra atstatomi, tačiau sukėlė jam stresÄ , nepatogumų, pasijuto apgautas pažįstamo asmens, patyrė finansinių nuostolių, skola neatlyginama jau aÅ¡tuonerius metus. Esant byloje nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, teismas nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 500 Eur. 139.

Tuo tarpu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas E. C. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 14 360 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad dėl R. B. veiksmų – apgaule iÅ¡viliotos sumos, patyrė minėtÄ Å¾alÄ (1 t., b. l. 109). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tokiÄ suma, kuriÄ užvaldė R. B., E. C. nurodė ir savo praÅ¡yme pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 48-57), be to, iÅ¡ 2017 m. rugsėjo 12 d. skolos raÅ¡telio kopijos matyti, kad R.

B. yra įsipareigojęs grÄ Å¾inti E. C. 16 700 Eur (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l. 76). Apklausiamas teismo posėdžio metu R. B. patvirtino, kad iÅ¡ties, E. C. yra skolingas 15 200 Eur ir 1 500 Eur palÅ«kanų. Teismo posėdyje E. C. nurodė, kad iÅ¡ 16 700 Eur R. B. jam grÄ Å¾ino 1500 Eur, be to, jis iÅ¡ skolos iÅ¡skaito ir 840 Eur, kuriuos R. B. jam perdavė kaip tariamÄ pelnÄ . Taigi byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad kaltinamojo veiksmais E. C. patyrė 14360 Eur turtinę žalÄ (16 700 – 15 00 – 840 = 14 360) ir Å¡ioje dalyje E. C. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. 140.

Taip pat Å¡ioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. A. G. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 25 100 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“ ir 13 500 Eur paskolinti pinigai automobilių pirkimui Anglijoje, ir dėl 500 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 181-187). Kaip jau buvo minėta, teismas nustatė, kad kaltinamasis R. B. iÅ¡ J. A. G. paėmė už automobilį „Audi A4“ 11 600 Eur, tÄ patvirtina ir byloje esantys pirmiau minėti įrodymai (1 t., b. l. 114-118, 120-121; 2 t., b. l. 78).

Byloje, iÅ¡skyrus kaltinamojo R. B. parodymus, nėra įrodymų, kad Å¡iÄ , ar dalį Å¡ios sumos kaltinamasis bÅ«tų grÄ Å¾inęs nukentėjusiajam, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam J. A. G. priteistini 11 600 Eur turtinei žalai atlyginti. 141. Dėl ieÅ¡kinio dalies, susijusios su 13 500 Eur turtine žala teismas pažymi, kad Å¡iuo nuosprendžiu, vadovaujantis in dubio pro reo principu iÅ¡ byloje R. B. pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alinta 13 500 Eur suma, kuriÄ iÅ¡ J.

A. G. neva pasisavino R. B. panaudodamas apgaulę. Atitinkamai Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu, o dėl Å¡ios sumos nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka. 142. Spręsdamas klausimÄ dėl J. A. G. ieÅ¡kinio dalies, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu, kaip ir nukentėjusiojo A. J. atveju, teismas pripažįsta, kad R. B. veiksmais J. A. G. patyrė finansinių nuostolių, prarado pajamas, skirtas pragyvenimui, be to, patyrė stresÄ ir nerimÄ , įsiskolinimas negrÄ Å¾inamas senai.

Nors apklausiamas teisme kaltinamasis R. B. neigė turintis 11 600 Eur įsiskolinimÄ J. A. G., teismas vis tik Å¡ioje dalyje dėl neturtinės ir turtinės žalos nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies ir nustato 500 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį. IX. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų ir 5 proc. metinių bei proceso palÅ«kanų priteisimo 143. Pažymėtina, jog nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. A. G. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė praÅ¡antis priteisti 600 Eur iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ ir teisinę pagalbÄ baudžiamojo proceso metu (1 t., b. l. 181-187).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimÄ procese advokatui P. Latviui 2018 m. rugpjūčio 13 d. sumokėjo 600 Eur (1 t., b. l. 187).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad nukentėjusiojo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbÄ atstovaujant jo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atitinka darbo ir laiko sÄ naudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nagrinėjami klausimai susiję ir su nukentėjusiojo interesais bei į tai, kad kaltinamasis R. B. dirba, patirtas iÅ¡laidas atstovo pagalbai apmokėti tenkinti visa apimtimi priteisiant iÅ¡ kaltinamojo. 144.

Tuo tarpu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas E. C. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė praÅ¡antis priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. B. priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio – 5 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 3 d., t. y. iÅ¡ viso 1 436 Eur sumÄ bei 5 proc. metines proceso palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (7 t., b. l. 156). Nukentėjusiojo E. C. praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant tik 5 proc. metines proceso palÅ«kanas, o tuo tarpu 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas praleidus terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę netenkintinas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad tarp E. C. ir R. B. susiklostę santykiai neatitiko tikrosios Å¡alių valios, o buvo tik paskolos teisinių santykių imitacija, kadangi sutartis sudaryta kaltinamajam panaudojus apgaule ir taip padarius nusikalstamÄ veikÄ , t. y.

įsiskolinimas Å¡iuo atveju kyla iÅ¡ delikto (nusikaltimo), o ne iÅ¡ sutarties, todėl Å¡i suma nepriteistina. 145. Nukentėjusiojo E. C. pateiktam praÅ¡ymui dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo svarbi ir CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å i norma nustato vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti.

Pripažįstama, kad pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palÅ«kanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iÅ¡ sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iÅ¡ delikto.

Å ios palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas. 146. Bylos nagrinėjamo kontekste pažymėtina, jog nagrinėdami civilinius ieÅ¡kinius baudžiamosiose bylose, teismai procesinių palÅ«kanų priteisimo klausimÄ sprendžia kiek kitaip. Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuojama, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

Nors procesinės palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgus į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ bei teismų praktikÄ , E. C. reikalavimas priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkintinas iÅ¡ dalies, jo praÅ¡omas priteisti procesines palÅ«kanas priteisiant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

X. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 147. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmena su garso įrašais, prisegta prie tomo Nr. 7 bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieÅ¡ nukentėjusįjį A. J.), ir skirti jam vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę. R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieÅ¡ nukentėjusįjį E. C.), ir skirti jam dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmę. R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieÅ¡ nukentėjusįjį J.

A. G.) ir skirti jam vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. B. bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems (2) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir 2 dalies 5 ir 8 punktais, R. B. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skirti R.

B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ per dvejus metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį padarytos turtinės žalos nukentėjusiems – E. C. ir J. A. G., t. y. per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus E. C. ir J. A. G. atlyginti ne mažiau kaip po 3 000 Eur, per antruosius bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti E. C. ir J. A. G. ne mažiau kaip po 3 000 Eur, per trečiųjų bausmės vykdymo atidėjimo metų pirmÄ pusmetį atlyginti E. C. ir J.

A. G. ne mažiau kaip po 1 500 Eur. Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. penkis šimtus eurų (500 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. C. keturiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt eurų (14 360 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui J. A. G. vienuolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (11 600 Eur) turtinei žalai atlyginti, penkis Å¡imtus eurų (500 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (600 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo J. A. G. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 13 500 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . Paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti, o dokumentÄ (t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) grÄ Å¾inti R.

B.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmenÄ su garso įraÅ¡ais, prisegtÄ prie tomo Nr. 7 bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais.

Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Marijus Kursevičius