2018-03-20 Nr. AB-5958-3-62-3-00119-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-03-20 Nr. AB-5958-3-62-3-00119-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja S. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 8S-270-(14.8.3) (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-212-520/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00119-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja S. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 8S-270-(14.8.3) (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja nurodė, kad į teismą kreipėsi laiku, kadangi tik 2017 m. gruodžio 18 d. įgijo teisę tokį veiksmą atlikti (pateikti skundą dėl Sprendimo panaikinimo). Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. balandžio 22 d. buvo priimtas Sprendimas, kuriuo atsakovas nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui T. K. priklausančią nekilnojamojo turto dalį – 0,4232 ha žemės, atlyginant pinigais. Šį Sprendimą įstatymų nustatytu terminu turėjo teisę ginčyti tik O. K. (teisėta įpėdinė po pretendento T. K. mirties). Dėl pašlijusios sveikatos Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu O. K. buvo pripažinta neveiksnia. 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi nustatė O. K. globą bei paskyrė pareiškėją būti O. K. globėja ir turto administratore.
Pareiškėja 2017 m. sausio 30 d. gavo Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. sausio 26 d. raštą Nr. 8SD-458-(14.8.94.), kuriame buvo nurodyta, kad pagal T. K. prašyme išreikštą valią atkurti nuosavybės teises „ekvivalentine natūra“, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra gali būti tęsiama, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus pareiškėjai, kaip pretendento T. K. tuometinės gyvos įpėdinės O. K. globėjai, pateikus prašymą gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant pageidaujamą rajoną ir kadastro vietovę, o laiku tokį prašymą pateikus Kauno miesto skyriui, priimtas sprendimas už žemę atlyginti pinigais bus panaikintas administracine tvarka.
Pareiškėja 2017 m. vasario 14 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja, T. K. vardu priimtą Sprendimą atlyginti pinigais pakeisti ar panaikinti, nes pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą kitame rajone. Atsakovas 2017 m. kovo 9 d. atsakė pareiškėjai, kad išvadų parengimas laikinai sustabdytas bei apie galimybę parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėja bus informuota papildomai. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 18 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 8SD-7087-(14.8.94.), kuriuo ji buvo informuota, kad pagal Sprendimą atkūrimo procedūra bus tęsiama atlyginant pinigais.
Pareiškėja tvirtino, kad ji turėjo teisėtą pagrindą manyti, jog atsakovas panaikins arba pakeis priimtą ir šiuo skundu ginčijamą Sprendimą bei anksčiau ar vėliau jai, kaip pretendento teisėtai įpėdinei, atkurs nuosavybės teises pretendento prašyme nurodytu būdu. Pareiškėja vertino, kad Sprendimo apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. gruodžio 18 d., kadangi ji tik tuomet įgijo teisę jį skųsti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjai skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti jos skundą.
Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ji nepraleido vieno mėnesio terminą skundui dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimo paduoti. Teismas nustatė, kad teisė skųsti Sprendimą pareiškėjai atsirado 2017 m. sausio 30 d. (kai pareiškėja susipažino su atsakovo 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. 8SD-458-(14.8.94)), todėl skundą teismui turėjo paduoti iki 2017 m. vasario 28 d. Kadangi pareiškėja skundą teismui pateikė 2018 m. sausio 16 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą, teismas nenustatęs, kad pareiškėja būtų praleidusi terminą dėl svarbių, ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių, termino neatnaujino ir skundą atsisakė priimti.
II. Pareiškėja S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja akcentuoja, kad ji 2017 m. sausio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštu Nr. 8SD-458-(14.8.94) buvo informuota, jog pagal T. K. prašyme išreikštą valią atkurti nuosavybės teises „ekvivalentine natūra“ nuosavybės teisių atkūrimo procedūra gali būti tęsiama, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, jai, kaip pretendento T. K. tuometinės gyvos įpėdinės O. K. globėjai, pateikus prašymą gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant pageidaujamą rajoną ir kadastro vietovę.
Pareiškėja pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Pareiškėja tvirtina, kad ši įstatymo nuostata ir 2017 m. sausio 26 d. raštas jai neabejotinai suteikė pagrindą suprasti, jog jai, įvykdžius atsakovo rašte nurodytas sąlygas (pateikus prašymą), ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. 8S-270-(14.8.3) bus panaikintas. Pareiškėjos teigimu, ji turėjo objektyvų pagrindą manyti, jog atsakovas panaikins arba pakeis priimtą (ginčijamą) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 8S-270-(14.8.3) bei anksčiau ar vėliau jai, kaip pretendento teisėtai įpėdinei, atkurs nuosavybės teises pretendento prašyme nurodytu būdu ir taip bus įgyvendinta tikroji pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą valia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 8S-270-(14.8.3) apskundimo terminą nebuvo tenkintas ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjos skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja S. G. siekia inicijuoti administracinę bylą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 8S-270-(14.8.3) panaikinimo. Pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su skundu 2018 m. sausio 16 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja skundą turėjo paduoti iki 2017 m. vasario 28 d., įvertinęs pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji nesikreipė į teismą iki nurodytos datos, nustatė, kad pareiškėja praleido terminą paduoti skundą, o jos nurodytos priežastys nėra svarbios ir dėl jų terminas paduoti skundą negali būti atnaujintas. Pareiškėja ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą ir nurodo, kad terminas paduoti skundą turėjo būti atnaujintas, nes atsakovo pateikti atsakymai į pareiškėjos prašymus sudarė objektyvų pagrindą manyti, jog atsakovas panaikins arba pakeis priimtą Sprendimą ir atkurs nuosavybės teises pretendento prašyme nurodytu būdu. Pareiškėja tvirtina, kad ji aktyviai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis ir pagal esamas aplinkybes veikė rūpestingai.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl Sprendimo apskundimo termino turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (specialusis įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą bylos medžiagą, nustatė, kad Sprendimą turėjo skųsti O. K., nes ji buvo T. K. įpėdinė, tačiau iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo, kuriuo O. K. buvo pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių santykių srityse, akivaizdžiai matyti, kad ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo kreiptis į teismą. Jos globėja Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskirta pareiškėja, kuri apie Sprendimą sužinojo 2017 m. sausio 30 d., susipažinusi su atsakovo 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. 8SD-458-(14.8.94). Šiuo atveju pareiškėja, kaip globėja, turėjo kreiptis į teismą per 30 dienų, gindama O. K. teises ir teisėtus interesus, o ne savo vardu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, gindama O. K. teises ir teisėtus interesus, dėl Sprendimo panaikinimo nesikreipė į teismą su skundu, laikydamasi specialiajame nustatyto termino, tačiau pareiškėja, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, kreipėsi į atsakovą su prašymu Sprendimą atlyginti pinigais pakeisti ar panaikinti, nes pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą kitame rajone. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr. pvz.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–211/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-397/2012 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus pirmiau aptartą Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatą, atsakovo 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. gruodžio 12 d. raštus, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog ji terminą paduoti skundą dėl Sprendimo panaikinimo praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl atsakovo veiksmų, kuriais buvo suteiktas pareiškėjai teisėtas lūkestis, jog Sprendimas bus pakeistas ir pareiškėjos pretenzijos bus patenkintos, yra pagrįsti. 2017 m. sausio 26 d. raštu pareiškėja buvo informuota, kad pagal T.
K. prašyme išreikštą valią atkurti nuosavybės teises „ekvivalentine natūra“, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra gali būti tęsiama, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus pareiškėjai, kaip pretendento T. K. tuometinės gyvos įpėdinės O. K. globėjai, pateikus prašymą gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant pageidaujamą rajoną ir kadastro vietovę, o laiku tokį prašymą (sutikimą) pateikus Kauno miesto skyriui, priimtas Sprendimas už žemę atlyginti pinigais bus panaikintas (patikslintas) administracine tvarka.
Pareiškėja, vykdydama atsakovo 2017 m. sausio 26 d. rašte nurodytas sąlygas, 2017 m. vasario 14 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja T. K. vardu priimtą Sprendimą atlyginti pinigais pakeisti ar panaikinti, nes pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą kitame rajone. Atsakovas 2017 m. kovo 9 d. raštu atsakė pareiškėjai, kad išvadų parengimas laikinai sustabdytas bei apie galimybę parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėją informuos papildomai. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 18 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 8SD-7087-(14.8.94.), kuriuo ji buvo informuota, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 8S-270-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui T.
K.“ atkūrimo procedūra bus tęsiama atlyginant pinigais, t. y. nebus tęsiama procedūra dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra.
Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti ir tai, kad O. K. mirė 2017 m. rugpjūčio 15 d., o pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2017 m. gruodžio 14 d., t. y. pareiškėja tik po šios datos įgijo teisinį pagrindą kreiptis į teismą savo vardu.
Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėja, gindama neveiksnios O. K. teises ir teisėtus interesus ir realizuodama O. K. teises į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo aktyvi ir rūpestinga, turėjo pagrindą tikėtis, kad jos prašymas Sprendimą pakeisti ar panaikinti bus svarstomas ir tenkinamas, o atsakovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad pareiškėja neginčys Sprendimo, ir daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji laiku nerealizavo teisės apskųsti Sprendimo teismui, yra svarbios. Pažymėtina, kad atsakovo 2017 m. sausio 26 d. rašto turinys pareiškėją suklaidino ir sukūrė situaciją, dėl kurios pareiškėja, pagal įstatymą atstovaudama O. K., praleido terminą skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 8S-270-(14.8.3) teismui. Taigi vertinant faktinę situaciją šioje byloje, nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad pareiškėja elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir neatidžiai, pažeisdama teisingumo ir sąžiningumo principus.
Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą skundui paduoti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą yra tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjai S. G. terminą paduoti skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 8S-270-(14.8.3) panaikinimo.
Pareiškėjos S. G. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė