8d36d673-e3db-4122-957c-ecfb1debdda3 · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-580-524/2017             (Proceso Nr. 2-24-3-00666-2016-8)             Procesinio sprendimo kategorijos:              2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.4.1; 3.1.7.6;              3.3.1.14 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei M. G., tretieji asmenys R. G., I. G., atsakovės pusėje nepareiÅ¡kę savarankiÅ¡kų reikalavimų, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas, dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Å is turtas bus parduodamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir iÅ¡ pardavimo lėšų bus dengiami bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra pastatytas ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu dėl servituto nustatymo, praÅ¡ydama sudaryti notarinę sutartį, kurioje bÅ«tų susitarta dėl servituto atsakovės žemės sklype nustatymo (CK 4.125 str.). IeÅ¡kovė atsakovei pasiÅ«lė susitarti dėl tokio servituto atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), nustatant atlygintinį, neterminuotÄ 281 kv. m ploto servitutÄ (pažymėta pridedamame MG „Geo vakarai“ parengtame plane taÅ¡kais 1, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34), suteikiantį teisę gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis Å¡iuo plotu kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis, valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ .

PraÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės M. G. naudai priteisti 4537,03 Eur atlyginimÄ už servituto nustatymÄ .Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo neteisingas aplinkybes, kad nenustačius žemės sklypo servituto ji negali baigti įmonės bankroto procedÅ«rų, nes priverstinio pardavimo procedÅ«roje, kokia yra taikoma ieÅ¡kovei, yra galimas ir įmanomas jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pardavimas ir nenustačius tokio servituto.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra pakankamai įtikinamai pagrindusi servituto bÅ«tinumo; atkreipė dėmesį į tai, kad toks poreikis ieÅ¡kovei iÅ¡kilo tik 2016 m., nors žemės sklypo kadastro duomenys yra nustatyti 2002 m., o infrastruktÅ«ra sukurta tik Å¡iek tiek vėliau. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-02 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir nustatė neterminuotÄ servitutÄ , suteikiantį vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę nevaržomai naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 281 kv. m dalimi pagal MG „Geo vakarai“ parengtÄ planÄ (taÅ¡kai) 1, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34), suteikiantį teisę savininkui naudotis Å¡iuo plotu kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis, valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ .

Taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 4537,03 Eur vienkartinę kompensacijÄ dėl M. G. nuosavybės teise priklausančiame 1216 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto 281 kv. m ploto neterminuoto servituto (pažymėta taÅ¡kais 1, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34), suteikiančio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę naudotis Å¡iuo plotu kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis, valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ .

Priteisė iÅ¡ atsakovės M. G. 2014,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 41,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai. Nurodė, kad gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklausantis ieÅ¡kovei, adresu (duomenys neskelbtini), stovi žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei M. G.. Darė iÅ¡vadÄ , jog, nenustačius servituto, savininkei – ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis naudotis priklausančiu namu, t. y. bÅ«tų neįmanomas netrukdomas patekimas į namÄ ir jo tinkamas naudojimas pagal paskirtį.

Be to, nenustačius servituto yra sudėtingas gyvenamojo namo pardavimas, nes ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, gyvenamasis namas yra parduodamas iÅ¡ varžytynių, tačiau jo, ieÅ¡kovės manymu, niekas neperka, nes gyvenamajam namui nėra nustatytas žemės sklypo servitutas ir tai yra pagrįsta prielaida, žinant naudojimosi tokio pobÅ«džio nekilnojamuoju turtu specifikÄ .Taip pat nurodė, jog reikalavimas nustatyti tokios apimties servitutÄ 1216 kv. m ploto atsakovės žemės sklype yra pagrįstas, nes ieÅ¡kovė negali tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu.

Atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pažeidžia jos teises labiau, nei tai yra bÅ«tina pagal LR CK 4.113 str. nuostatas, todėl atsižvelgiant į atsakovės žemės sklypo plotÄ (1216 kv.

m) ir servituto turinį, nelaikytina, kad atsakovės teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų.Pažymėjo, kad priverstinio servituto nustatymo bÅ«tinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumas, kai viena Å¡alis, įgydama naudÄ , turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. J. J.). Nurodė, kad ieÅ¡kovė prašė nustatyti atlygintinį servitutÄ , ir sutinka, kad iÅ¡ jos atsakovės naudai bÅ«tų priteistas 4537,03 Eur atlyginimas už servituto nustatymÄ . Atsakovės atstovas su atlyginimu už servitutÄ nesutiko, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypo vertė yra didesnė nei 28 tÅ«kstančiai eurų, tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokiÄ sklypo rinkos vertę, teismui nepateikė. Tuo tarpu ieÅ¡kovė teismui pateikė VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä , kad vidutinė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 19 600,00 Eur, ir teismas, kuriam nebuvo pateikta kitokių duomenų, Å¡iÄ vertę laiko pagrindu, pagal kurį skaičiuojama kompensacija atsakovei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovės M. G. atstovas advokatas A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-02 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1197-729/2016 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad priverstinai iÅ¡ viešųjų varžytynių parduodant bankrutavusios įmonės turtÄ nėra imperatyvo, draudžiančio parduoti pastatÄ be žemės sklypo (Ä®monių bankroto įstatymo 33 str.,   2014-12-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1475).

Todėl ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas argumentas, kad nenustačius žemės sklypui servituto yra negalimas jo pardavimas, yra nepagrįstas. Be to, ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai 2016 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkime (nutarimo 1 punktas) yra nusprendę gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pardavinėti be žemės sklypo.Atkreipia dėmesį, kad atsakovė niekada netrukdė ir nesudarė jokių kliūčių potencialiems BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkėjams atvykti ir apžiÅ«rėti iÅ¡ varžytynių parduodamÄ turtÄ .

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas, aiÅ¡kindamas Å¡ias aplinkybes, taip pat patvirtino, kad nebuvo ir nėra jokių kliūčių iÅ¡ atsakovo pusės atvykti ir potencialiems pirkėjams apžiÅ«rėti parduodamÄ turtÄ . Apeliaciniu skundu pažymima, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, kuriame yra nustatytas servitutas, yra namų valdos žemės sklypas, skirtas iÅ¡imtinai gyvenamajam namui naudoti, jame gyventi ir juo naudotis, t. y. likusioje 77 procentų namų valdos dalyje nėra galimi atlikti atsakovei jokie kiti veiksmai (nei pastatyti atskirÄ statinį, nei kaip nors kitaip naudoti likusiÄ Å¾emės sklypo dalį), likusi 77 procentų namų valdos dalis (žemės sklypo dalis) teismo sprendimu iÅ¡ esmės yra nusavinta iÅ¡ atsakovės už jÄ teisingai ir sÄ Å¾iningai neatlyginant ir toks teismo sprendimas, koks jis yra priimtas, tik „užprogramuoja“ ateityje teisinius ginčus tarp atsakovės ir bÅ«simo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininko.Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta ne 19 600,00 Eur vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, kaip nurodo teismas sprendime, o 28 112,00 Eur (registro Nr. 55/36627 2.1 punktas).

Nurodė, kad teismo sprendimu atsakovės 23 procentų žemės sklypo dalyje nustačius servitutÄ ir nesant jokios kitos galimybės atsakovei naudotis likusia 77 procentų žemės sklypo dalimi, iÅ¡ atsakovės už 4537,03 euro yra nusavintas 28 112,00 eurų vidutinės rinkos vertės žemės sklypas. Todėl ir teismo nurodyta kompensacija negali bÅ«ti laikoma tinkamu ir adekvačiu kompensavimu už paimtÄ iÅ¡ atsakovės valdymo ir naudojimo iÅ¡ esmės visÄ Å¾emės sklypÄ .Apeliantė nurodė, kad pati ieÅ¡kovė neturi jokio teisinio intereso, kad teismo sprendimu bÅ«tų nustatytas servitutas (nes, kaip jau buvo iÅ¡dėstyta, gyvenamojo namo nenaudoja, tik jį parduoda iÅ¡ viešųjų varžytynių), atitinkamai neturi procesinės materialinės teisės į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir patenkinimÄ .

Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sÄ lygas, nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik esant bÅ«tinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu bÅ«du nei nustačius servitutÄ , todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo bÅ«tinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v.

V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2012). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais jis grindžiamas, nurodant, kad neva siekiant parduoti iÅ¡ viešųjų varžytynių bankrutavusiai įmonei priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ nėra objektyvios bÅ«tinybės nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ servitutÄ .

Nes bankroto administratoriaus veiksmai rodo, kad daiktas jau yra pardavinėjamas iÅ¡ viešųjų varžytynių, potencialiems pirkėjams iÅ¡ atsakovės pusės nėra daroma jokių trukdžių apžiÅ«rėti parduodamÄ daiktÄ . Teigia, kad byloje pateiktais e-varžytynių sistemos praneÅ¡imais įrodyta, kad jau yra įvykusios pirmosios (pradžios data nuo 2016-06-29 iki 2016-07-29) bei pakartotinės (pradžios data nuo 2016-08-23 iki 2016-09-22) pastato (duomenys neskelbtini), varžytynės. PraneÅ¡imuose yra nurodyta, kad pastatas yra parduodamas be žemės sklypo, turto apžiÅ«ra – iÅ¡ anksto susitarus.

Be to, nėra imperatyvo, draudžiančio parduoti pastatÄ be žemės sklypo (Ä®monių bankroto įstatymo 33 str., 2014-12-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1475), priverstinai iÅ¡ viešųjų varžytynių parduodant bankrutavusios įmonės turtÄ . Nurodė, kad aplinkybė, jog buvo paskelbtos pastato (duomenys neskelbtini), varžytynės ir turtas nebuvo parduotas, savaime nekeičia esamo teisinio reguliavimo. Pažymėjo tai, kad administratoriui informavus apie teisinį reguliavimÄ Ä¯monės kreditorius, kreditoriai turto nepardavus varžytynėse apskritai nusprendė iÅ¡ naujo nespręsti klausimo dėl ginčo turto pardavimo, kol nebus iÅ¡spręstas klausimas dėl servituto nustatymo, ir Å¡iuo metu ginčo namas nėra parduodamas.

Taip pat nurodė, kad nesutinka su apeliantės pozicija, jog teismo sprendimu iÅ¡ esmės yra nusavinta iÅ¡ atsakovės žemė, už kuriÄ teisingai ir sÄ Å¾iningai neatlyginta. Teigia, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 1216 kv. m, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti 281 kv. m ploto servitutÄ , kas sudaro 23 procentus viso sklypo ploto. Taigi ieÅ¡kovei lieka daugiau kaip 900 kv. m sklypo ploto. Be to, Å¡iuo atveju sklypas dviejose pusėse ribojasi su gatve, todėl egzistuoja galimybė kitÄ namÄ pastatyti prie pat sklypo ribos bent dviejose vietose (vakarinėje ir pietinėje sklypo dalyse).

Be to, ginčija teismo nustatytos kompensacijos už servitutÄ dydį nurodydama, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog visa sklypo kaina yra 19 600,00 Eur. Minėta vertė nustatyta remiantis VÄ® Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte. Atsakovė neteikė kitų įrodymų apie sklypo vertę. Sklypo vertė gali kisti bylos nagrinėjimo metu ir tai yra normalu. Todėl nesant atsakovės prieÅ¡taravimų, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, spręsdamas dėl sklypo vertės, teismas pagrįstai rėmėsi VÄ® Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte.

Taip pat nesutinka ir su apeliantės pozicija, jog pastarajai turi bÅ«ti priteista visa sklypo vertė. Teigia, kad tokia pozicija prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.). Tenkinus tokį apeliantės praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų priversta sumokėti visÄ turto kainÄ , tačiau nuosavybės teise jo neįgytų, įgytų teise naudotis tik 23 procentų sklypo dalimi.Atsakovės atstovas 2017-03-29 pateikė techninio pobÅ«džio duomenis, kuriuose nurodo, jog sklypo užstatymo tankumas (10 procentų) yra iÅ¡naudotas, todėl jame statyti nieko nebegalima.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Atsakovės atstovas 2017-03-29 pateikė techninio pobÅ«džio duomenis, kuriuos atsisakytina priimti, nes iÅ¡ esmės jais apeliantė pildo apeliacinį skundÄ . CPK 323 str. nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Be to, CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Paminėtais motyvais tokia forma pateiktas raÅ¡tas dėl techninio pobÅ«džio duomenų pateikimo negali bÅ«ti priimtas. Byloje nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra pastatytas ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, ir kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda įstatyme nustatytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnio 1 dalis).

Å ioje byloje iÅ¡ nekilnojamojo turto įregistravimo pažymėjimo nustatyta, jog ieÅ¡kovė nuosavybės teisę įgijo iÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, Å iaulių apygardos teisme 2009-04-15 nutartimi patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. L2-634-267/2009. Byloje iÅ¡ paminėto įregistravimo pažymėjimo nustatyta, jog servitutas Å¡iame sklype nebuvo nustatytas, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl poreikio nustatyti servitutÄ nepagrįsti. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, tai yra negaliojanti, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės namas yra parduodamas iÅ¡ varžytynių bankroto procese, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovės teisės į šį žemės sklypÄ privalo bÅ«ti aptartos, nes varžytynių aktas yra prilyginamas pirkimo–pardavimo sutarčiai.

Parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesÄ vykdo bankrutuojančios įmonės administratorius bankroto byloje, todėl jis privalo vykdyti įstatymo reikalavimus ir suformuoti bankrutuojančios įmonės turtÄ pardavimui taip, kad pardavimas nepažeistų imperatyviųjų įstatymų normų. Pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda įstatyme nustatytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinio skundo motyvai dėl tikslingumo nustatyti servitutÄ ieÅ¡kovei yra nepagrįsti.Atkreiptinas dėmesys, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as įrodo, jog ieÅ¡kovės nebaigto statyti namo statybos darbų pradžia įregistruota 2006 m., o atsakovė nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Ä¯gijo 2006-12-27 turto pasidalijimo sutartimi, todėl akivaizdu, jog prieÅ¡ įsigyjant šį žemės sklypÄ atsakovei namo statybos faktas buvo žinomas, statybos jau buvo pradėtos, buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, kuriam yra bÅ«tinas sklypo savininko sutikimas pagal statybos procesÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl byloje įrodyta, jog įsigyjant šį sklypÄ apie statomÄ namÄ atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma, todėl ji, vadovaujantis teisėtų lÅ«kesčių principu (CK 1.2 str.), negalėjo tikėtis visÄ Å¾emės sklypÄ skirti iÅ¡imtinai tik savo reikmėms ir apeliacinio skundo motyvai dėl sklypo nusavinimo yra nepagrįsti. 2006 metais galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. redakcija nustatė, jog iÅ¡duodant statybos leidimÄ buvo bÅ«tina pateikti sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl Å¡io sklypo servitutų naudojant pastatytÄ statinį ir kompensacijų už naudojimÄ si žemės sklypu bei žalos (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti.

Todėl akivaizdu, jog įsigyjant šį žemės sklypÄ turto pasidalijimo sutartimi atsakovei namo statybos faktas buvo žinomas.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.), todėl ieÅ¡kovės turimo daikto rÅ«Å¡is ir Å¡ios nutarties 24 p. paminėtas teisinis reglamentavimas įrodo, jog servituto nustatymas yra vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ .

Atmesdamas apeliacinio skundo motyvus dėl servituto nustatymo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                                      Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Dėl kompensacijos už servituto nustatymÄ Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Ä®gydama naudos viena civilinių santykių Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip.

Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Kai viena Å¡alių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo bÅ«ti svarstomas, net ir nesant pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimÄ logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

Å io reikalavimo turi laikytis ne tik bylÄ nagrinėjantis teismas, bet ir sÄ Å¾ininga proceso Å¡alis, praÅ¡anti nustatyti servitutÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

T. v. UAB „DzÅ«kijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant kompensacijos dydį, bÅ«tina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingÄ jų derinimÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika.

Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali bÅ«ti reikÅ¡minga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).Nustatydamas kompensacijos už servitutÄ dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė negali naudotis visu žemės sklypu, tačiau atsakovė byloje neįrodinėja, jog ji anksčiau naudojosi visu žemės sklypu, nutarties 25 p. motyvais įrodyta, jog ieÅ¡kovė šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo jau prasidėjus namo statybai, todėl ji pagal teisėtų lÅ«kesčių principÄ negalėjo pagrįstai tikėtis naudotis visu žemės sklypu, tačiau pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog vienkartinė kompensacija už servituto nustatymÄ Å¡ios bylos kontekste turėjo bÅ«ti apskaičiuota nuo nekilnojamojo turto registro pažymėjimo Nr. 55/36627 2.1 p. nurodytos vidutinės žemės sklypo vertės – 28 112 Eur.

Å alys Å¡ioje byloje neteikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų, individualiai paruoÅ¡to įvertinimo nepateikė ir atsakovė net su apeliaciniu skundu, neprašė skirti ekspertizės, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateikta vidutine rinkos verte, nustatyta per interneto paieÅ¡kos svetainę (t. 1, b. l. 74). Akivaizdu, jog Å¡i rinkos vertė yra kintamoji, ji niekur neregistruojama, neaiÅ¡kÅ«s jos nustatymo kriterijai, tai tik interneto puslapis orientacinei rinkos vertei nustatyti. Be to, ji gerokai skiriasi nuo registro pažymėjime pateiktos vertės, o žemės sklypo savininko interesais nustatant servitutÄ yra įstatyme nustatyta teisingos kompensacijos apsauga, nes servitutu yra suvaržoma jo nuosavybės teisė.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog vienkartinę kompensacijÄ apskaičiavo nuo 19 600 Eur vertės, skaičiuodama už 23 procentų sklypo dalį, nes servitutÄ praÅ¡o nustatyti sklypo, kurio bendras plotas 1216 kv. m, 281 kv. m ploto daliai. Atsakovė Å¡io kompensacijos skaičiavimo mechanizmo neginčijo, tik nurodė kitÄ sklypo vertę, t. y. 28 112 Eur kuri buvo užfiksuota Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, pateiktame su ieÅ¡kiniu, todėl yra pagrindas priteistos kompensacijos dydį padidinti ir remiantis iÅ¡dėstytais motyvais skaičiuoti 23 procentus nuo 28 112 Eur sklypo vertės, kuri nurodyta ir iÅ¡vieÅ¡inta oficialiame pažymėjime, todėl priteistos kompensacijos dydis padidintinas iki 6 465,76 Eur.  Vienkartinė kompensacija atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei nepažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros.Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog dėl 28 112 Eur sklypo vertės nebuvo pateiktas įrodymas, šį įrodymÄ su ieÅ¡kiniu pateikė pati ieÅ¡kovė, tačiau jo teismas neįvertino (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kinį, priteisė ieÅ¡kovei 2014,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, prieÅ¡ tai jas sumažindamas 500 Eur suma, atsakovė savo kompensacijos dydžio nenurodė, ieÅ¡kovė dėl sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinio skundo nepateikė.

Apeliacinės instancijos teisme vienkartinė kompensacija buvo padidinta 42,5 procento, todėl 2014,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, priteistos ieÅ¡kovei, sumažintinos 42,5 procento iki 1 158,54 Eur (CPK 93 str. 2 d., 5 d.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ M. G. priteista 4537,03 Eur vienkartinė kompensacija dėl neterminuoto servituto, pakeisti ir priteistÄ sumÄ padidinti iki 6 465,76 Eur.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ M. G. priteista 2014,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pakeisti ir priteistÄ sumÄ sumažinti iki 1 158,54 Eur. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.Atsisakyti priimti atsakovės 2017-03-29 pateiktus techninio pobÅ«džio duomenis ir juos grÄ Å¾inti padavusiam asmeniui. Kolegijos teisėjai                                                         Irma Čuchraj                                                                                                                                           Erika MisiÅ«nienė                   Almantas Padvelskis