8d35f72c-b2c8-49f1-9b4f-cefec074d31b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-585-823/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01143-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės MONSTER ENERGY COMPANY apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MV GROUP Asset Management“ dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ginčas byloje kilęs dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

2. IeÅ¡kovė MONSTER ENERGY COMPANY yra nacionalinio prekių ženklo „MONSTER REHAB“ (žodinis, reg. Nr. 65708) ir Europos SÄ jungos prekių ženklų „MONSTER ENERGY“ (žodinis, reg. Nr. 004823563), „MONSTER REHAB“ (žodinis, reg. Nr. 009228479), „MONSTER RIPPER“ (žodinis, reg. Nr. 007444318), „MONSTER ENERGY ABSOLUTELY ZERO“ (žodinis, reg. Nr. 013628409), „MONSTER“ (žodinis, reg. Nr. 009492158) ir „MONSTER“ (žodinis, reg. Nr. 002784486) savininkė. Visi Å¡ie prekių ženklai, be kitų prekių, registruoti 32 klasės prekėms pagal Nicos klasifikacijÄ .

3. Pagal atsakovės UAB „MV GROUP Asset Management“ 2015 m. vasario 23 d. paduotÄ paraiÅ¡kÄ Valstybinis patentų biuras (toliau – VPB) 2016 m. vasario 11 d. įregistravo nacionalinį prekių ženklÄ â€žMINISTER“ (žodinis, reg. Nr. 72683) 32 klasės prekėms. IeÅ¡kovei dėl atsakovės prekių ženklo registracijos pateikus protestÄ PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, VPB Apeliacinis skyrius 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2Ap-1796 atmetė ieÅ¡kovės protestÄ ir ginčijamo prekių ženklo registracijÄ paliko galioti. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti šį VPB Apeliacinio skyriaus sprendimÄ ir prekių ženklo „MINISTER“ registracijÄ Nr. 72683 pripažinti negaliojančia.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad sutinka su VPB Apeliacinio skyriaus iÅ¡vada, jog pagrindiniai ieÅ¡kovės ir atsakovės prekių ženklų elementai yra žodžiai „MINISTER“ ir „MONSTER“, arba, atitinkamai, „MONSTER RIPPER“ / „MONSTER REHAB“, taip pat neginčija iÅ¡vados, kad ginčijamas atsakovės prekių ženklas ir ieÅ¡kovės ženklai „MONSTER RIPPER“ / „MONSTER REHAB“ sukuria skirtingÄ bendrÄ suvokimo įspÅ«dį, nes, visų pirma, sudaryti iÅ¡ skirtingo žodžių skaičiaus. Tačiau ieÅ¡kovė nesutinka su VPB Apeliacinio skyriaus iÅ¡vada, kad pagrindiniai ieÅ¡kovės ir atsakovės prekių ženklų žodiniai elementai „MINISTER“ ir „MONSTER“ nėra panaÅ¡Å«s.

5. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad žymenys „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra panašaus ilgio (ginčijamas prekių ženklas yra sudarytas iš aštuonių raidžių, o ankstesnis ženklas – iš septynių), ženkluose sutampa šešios raidės, kurios yra išdėstytos ta pačia tvarka, sutampa pradinė žymenų raidė ir pabaiga. Dviejų raidžių nesutapimas negali būti pakankamas tam, kad pripažinti ženklus vizualiai nepanašiais. Palyginus pagal fonetinį kriterijų, ženkluose sutampa ta pačia tvarka išsidėstę šeši iš aštuonių garsai, nesutampantys du garsai yra tarp sutampančių priebalsių („M“, „N“, „S“);

žodžiai sutampa bendru skiemeniu „STER“, o skiemenys „MON“ ir „MI-NI“ yra panaÅ¡Å«s dėl garsų „M“ ir „N“. Abiejuose ženkluose kirčiuojami pirmieji skiemenys. Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnyba (toliau – ESINT) analogiÅ¡kais atvejais (nagrinėdama panaÅ¡umÄ Å¾enklų, kurie pagal savo ilgį (aÅ¡tuonios ir septynios raidės), bei sutampančias ir nesutampančias raides (pavyzdžiui, „ATEROLIP“ ir „ACEOLIP“, „AEROLINE“ ir „AIRLINE“, „AEROSOFT“ ir „AIRSOFT“)) yra pripažinusi, kad ženklai yra vizualiai ir fonetiÅ¡kai panaÅ¡Å«s.

6. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad, nors žodžių „MINISTER“ ir „MONSTER“ tiesioginis vertimas į lietuvių kalbÄ yra skirtingas, tačiau lyginami ženklai turi panašų semantinį turinį, o bÅ«tent, ir „MINISTER“, ir „MONSTER“ vidutiniam Lietuvos vartotojui asocijuosis su „valdymu“, „jėga“, „galia“, „stiprumu“. Vadovaujantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, semantinis prekių ženklo turinys yra ne tik jo tiesioginė reikÅ¡mė, bet ir sukeliama asociacija (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimo byloje Nr. C-251/95 24 punktas).

Be to, net jei teismas nustatytų, kad ženklai semantiÅ¡kai visiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s, semantinis palyginimo kriterijus Å¡iuo atveju nėra pagrindinis, įvertinus tai, kad ženklai registruoti 32 klasės prekėms. Pagal ESTT ir ESINT praktikÄ , atsižvelgiant į tai, kad vartotojai, be kita ko, gėrimus renkasi tiesiai iÅ¡ prekybos centrų lentynų, o taip pat užsako juos triukÅ¡mingose vietose, pavyzdžiui, baruose, kavinėse, diskotekose, kurios sukelia sunkumų vartotojams suvokti nežymius skirtumus tarp ženklų, vizualus ir fonetinis ženklų panaÅ¡umas yra esminiai kriterijai sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės egzistavimo.

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad, palyginus prekes, kurioms registruoti ginčo prekių ženklai, matyti, jog dalis lyginamų prekių yra tapačios, o dalis – panaÅ¡ios. 32 klasės prekės (mineralinis vanduo, gazuotas vanduo, vaisių sultys, kiti nealkoholiniai gėrimai) yra plataus vartojimo prekės, todėl visuomenės pastabumo laipsnis Å¡ių prekių atžvilgiu yra žemesnis nei vidutinis. Dėl Å¡ių priežasčių visuomenės suklaidinimo galimybei atsirasti pakanka ir mažesnio lyginamų ženklų panaÅ¡umo laipsnio. Pagal ieÅ¡kovės teikiamÄ UAB „Spinter tyrimai“ 2017 m. gegužės mėn. atlikto visuomenės apklausos tyrimo ataskaitÄ daugiau nei trečdalis (35 proc.) vartotojų mano, kad žymenys „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra klaidinamai panaÅ¡Å«s.

8. Atsakovė UAB „MV GROUP Asset Management“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovės prekių ženklai, kuriais buvo grindžiamas protestas, yra ankstesni, lyginant juos su ginčijamu atsakovės prekių ženklu „MINISTER“, tačiau Å¡io fakto nepakanka pripažinti atsakovės prekių ženklo „MINISTER“ registracijÄ negaliojančia, nes lyginami ženklai nėra panaÅ¡Å«s.

9. Atsakovės teigimu, nagrinėjant vizualinį ženklų panaÅ¡umÄ , negalima apsiriboti tik atskirų sutampančių raidžių panaÅ¡umo analize, bet turi bÅ«ti atlikta bendra ženklų vaizdo analizė. Å iuo atveju lyginamų prekių ženklų pradžioje labiau pastebimos raidės „I-I“ ir „O“, atskiriančios ir individualizuojančios ženklų elementus „MINIS“/ „MONS“, kurie yra ženklų pradžioje ir kurių dėka lyginami ženklai įgyja skirtingÄ semantinį turinį.

Lyginant ženklus vizualiai, dėmesys krenta į ženklų pradžiÄ , kuriÄ sudaro skirtingi skiemenys – „MINIS“ atsakovės ženkle ir „MONS“ ieÅ¡kovės ženkluose. Vadovaujantis teismų suformuota taisykle, kad vartotojai labiau kreipia dėmesį į ženklo pradžiÄ dėl to, jog paprastai skaito iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, vartotojai pastebės šį vizualų ženklų skirtumÄ ir atskirs ženklus vizualiai. IÅ¡vadÄ , kad vartotojai labiau kreips dėmesį į skirtingÄ Å¾enklų pradžiÄ ir suvoks lyginamus ženklus kaip skirtingus žodžius, patvirtina ir faktas, jog lyginamų žodžių pabaigoje esančios raidės „STER“ anglų kalboje yra priesaga, žyminti asmenų savybes / interesus / užsiėmimÄ ir naudojama daugelyje anglų kalbos žodžių.

10. Nesutikdama su ieškovės teiginiais, kad ginčo ženklai yra fonetiškai panašūs, atsakovė nurodė, jog ginčijamas prekių ženklas „MINISTER“ tariamas kaip trijų skiemenų žodis, kuriame kirčiuojamas pirmasis skiemuo, tuo tarpu ieškovės prekių ženklas, kurį sudaro žodinis elementas „MONSTER“, tariamas kaip dviejų skiemenų žodis, kuriame kirčiuojamas pirmasis skiemuo. Taigi, ženklų žodiniai elementai skiriasi ne tik savo skiemenų struktūra, bet ir skirtingais skiemenimis, išdėstytais ženklų pradžioje, todėl lyginami ženklai laikytini fonetiškai skirtingais.

11. Pasisakydama dėl semantinio ženklų palyginimo atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vartotojams žodžiai „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra visiÅ¡kai suprantami, nes yra tarptautiniai, Lietuvoje paplitę žodžiai, todėl vartotojai atskirs Å¡iuos skirtingÄ prasmę turinčius žodžius. Tuo tarpu ieÅ¡kovės teiginys apie panaÅ¡iÄ Å¡iuos žodžius siejančiÄ prasmę, atsakovės vertinimu, yra iÅ¡galvotas ir vedantis tolyn nuo tiesioginės žodžių prasmės. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis ESTT praktika, semantinis skirtingumas gali nusverti fonetinį ir vizualų panaÅ¡umÄ , kai bent vieno iÅ¡ Å¡ių ženklų reikÅ¡mė yra tokia aiÅ¡ki ir apibrėžta, jog atitinkama visuomenė gali jÄ iÅ¡ karto suvokti (ESTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Nr. C-361/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Nr. C171/06).

Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016).

12. Atsakovės teigimu, kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju prekių ženklai skiriasi dėl bendro suvokimo įspÅ«džio, nėra klaidinamai panaÅ¡Å«s netgi pagal visus tris panaÅ¡umo vertinimo kriterijus, prekių panaÅ¡umo vertinimas neturi teisinės reikÅ¡mės. Prekių panaÅ¡umas negali atsverti ženklų panaÅ¡umo nebuvimo. Nors vartotojo atidumo laipsnis 32 klasės gaiviesiems gėrimams nėra aukÅ¡tas, tačiau, atsižvelgiant į tuoj pat suvokiamÄ skirtingÄ Å¾enklų prasmę, visuomenės klaidinimo galimybė visiÅ¡kai paÅ¡alinama. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Monster Energy Company 1 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei UAB „MV GROUP Asset Management“.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė neginčijo VPB Apeliacinio skyriaus sprendime nurodytos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės ženklai „MONSTER RIPPER“ ir „MONSTER REHAB“ dėl žymenų „RIPPER“ ir „REHAB“ savarankiÅ¡kos semantinės prasmės, neapraÅ¡ančios žymimų prekių ir neteikiančios apie jas informacijos, sukuria skirtingÄ bendrÄ Ä¯spÅ«dį, nei atsakovės prekių ženklas „MINISTER“, taip pat sutikdamas su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieÅ¡kovės prekių ženklų „MONSTER ENERGY“ ir „MONSTER ENERGY ABSOLIUTE ZERO“ elementai „ENERGY“ ir „ENERGY ABSOLIUTE ZERO“ yra apraÅ¡omieji 32 klasės prekių atžvilgiu, o taip pat atsižvelgdamas į elemento „MONSTER“ pirmumÄ , skaitant iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, teismas sprendė, kad dominuojantis elementas, turintis skiriamÄ jį požymį, abiejų minimų ieÅ¡kovės ženklų atveju yra žodinis elementas „MONSTER“ ir lygino ieÅ¡kovės prekių ženklų žodinį elementÄ â€žMONSTER“ su atsakovės prekių ženklo žodiniu elementu „MINISTER“.

15. Pasisakydamas dėl vizualinio lyginamųjų žymenų panašumo teismas nurodė, kad elementas „MONSTER“ sudarytas iš dviejų skiemenų ir septynių raidžių, o elementas „MINISTER“ – iš trijų skiemenų ir aštuonių raidžių. Abiejuose žodiniuose elementuose sutampa šešios raidės „M“, „N“, „S“, „T“, „R“, sutampa ir sutampančių raidžių eiliškumas. Teismo vertinimu, antrosios raidės skirtumas nedaro lyginamų žymenų pakankamai vizualiai skirtingais, todėl lyginami žymenys yra vizualiai panašūs.

16. Pasisakydamas dėl fonetinio žymenų panaÅ¡umo teismas nurodė, kad elemento „MONSTER“ antroji raidė, ypač tariama lietuviÅ¡kai kalbančio asmens, pirmajam skiemeniui esant kirčiuotam, yra atviras, ilgas ir dėl to ryÅ¡kus garsas, todėl lyginamų žodinių elementų pradžios tarimas ir skambesys yra pastebimai skirtingi. Be to, lyginamieji žymenys turi skirtingÄ skiemenų skaičių. Dėl Å¡ios priežasties teismas konstatavo, kad lyginami elementai fonetiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s.

17. SemantiÅ¡kai lygindamas ginčo žymenis teismas nurodė, kad žodinis elementas „MONSTER“ turi lietuviÅ¡kai kalbančiai auditorijai suprantamÄ ieÅ¡kovės nurodomÄ â€žpabaisos“ arba „baisÅ«no“ ar „didelės bjaurios gÄ sdinančios bÅ«tybės“ prasmę, o žodinis elementas „MINISTER“ – ministro, ambasadoriaus, pasiuntinio, vyresniojo Å¡ventiko, patarnaujančiojo prasmę. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad lyginami žodiniai elementai turi ir jėgos arba galios prasmės atspalvį (asociacijÄ ), tačiau tokia prasmė arba asociacija, teismo vertinimu, yra ne tiesioginė, o antrinė, todėl mažiau reikÅ¡minga.

Atsižvelgdamas į tai, kad pradinės ir pirmiausia suprantamos lyginamųjų žymenų semantinės reikšmės yra labai skirtingos, o galios ar jėgos asociacija lyginamiesiems žymenims suteikiama dėl labai skirtingų pradinių ir pagrindinių prasmių, teismas sprendė, kad lyginamieji žymenys yra semantiškai skirtingi.

18. Teismas konstatavo, kad fonetinis ir ypač ryÅ¡kus semantinis lyginamųjų žymenų skirtingumas nagrinėjamu atveju neleidžia daryti iÅ¡vados apie bendrÄ Å¡ių žymenų panaÅ¡umÄ . Nenustačius lyginamųjų žymenų panaÅ¡umo, nebeturi teisinės reikÅ¡mės prekių, kurioms žymėti registruoti ginčo prekių ženklai, panaÅ¡umo vertinimas.

19. Teismas nurodė, kad nesivadovauja ieÅ¡kovės pateikta UAB „Spinter tyrimai“ 2017 m. gegužės mėnesį atliktos visuomenės apklausos tyrimo ataskaita, nes iÅ¡ jos nėra aiÅ¡ku, ar žymenų panaÅ¡umas buvo tiriamas atsižvelgiant į žymenų semantines reikÅ¡mes, ar tirtas tik vizualinis žymenų panaÅ¡umas, kurį pripažino ir bylÄ nagrinėjantis teismas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 20. IeÅ¡kovė MONSTER ENERGY COMPANY apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos argumentus: 20.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantės prekių ženklo dominuojančio žodinio elemento „MONSTER“ antroji raidė lietuviÅ¡kai kalbančio asmens bus tariama ilgai ir ryÅ¡kiai, prieÅ¡tarauja bendrinės kalbos taisyklėms. Dėl Å¡ios priežasties klaidinga ir teismo iÅ¡vada, kad lyginamų žodinių elementų pradžios tarimas ir skambėjimas yra pastebimai skirtingi. Skiemenų „MON“ ir „MI-NI“ tarimas yra panaÅ¡us dėl garsų „M“ ir „N“ tapatumo, taip pat dėl to, kad tapačiai kirčiuojami (kairinis kirtis) bÅ«tent pirmieji, tapatų garsÄ â€žM“ sekantys, garsai „O“ ir „I“.

Lyginamuose ženkluose sutampa dauguma ta pačia tvarka iÅ¡sidėsčiusių garsų (6 iÅ¡ 8) – „M(*)N(*)STER“, o nesutampantys 2 garsai yra tarp sutampančių priebalsių („M“, „N“, „S“). Teismo nurodyta aplinkybė, kad lyginami elementai yra sudaryti iÅ¡ skirtingo skaičiaus skiemenų, nėra tiek reikÅ¡minga, kad leistų padaryti iÅ¡vadÄ , jog lyginamieji žymenys fonetiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s, nes ginčijamÄ Å¾ymenį sudaro net du trumpieji balsiai „I“, o tai pastebimai sutrumpina Å¡io žodžio tarimÄ bei atsveria skiemenų skaičiaus skirtumÄ . 20.2.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovės nurodytus ESINT sprendimus, priimtus iÅ¡nagrinėjus ginčus dėl panaÅ¡ių prekių ženklų, kurie pagal savo ilgį (aÅ¡tuonios ir septynios raidės) bei sutampančias ir nesutampančias raides (antroji ir ketvirtoji) visiÅ¡kai atitinka Å¡ioje byloje lyginamus žodinių elementų skirtumus. Nurodytuose ESINT sprendimuose konstatuota, kad ženklai yra fonetiÅ¡kai panaÅ¡Å«s. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse remiasi ir atsižvelgia į ESINT praktikÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, lygindamas ginčo ženklus, turėjo įvertinti ir vadovautis apeliantės nurodytais ESINT sprendimais. 20.3.

Teismas, konstatuodamas, kad lyginami žodiniai elementai nėra semantiÅ¡kai panaÅ¡Å«s, neatsižvelgė į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikÄ , pagal kuriÄ du žymenys yra konceptualiai panaÅ¡Å«s, kai jie turi panašų semantinį turinį (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. C-251/95 24 punktas), o semantinį prekių ženklo turinį gali sudaryti ne tik jo tiesioginė reikÅ¡mė, bet ir sukeliama asociacija (ESINT Å¡iuo metu taikomų prekių ženklų procedÅ«rų C dalies 2 skirsnio 3 skyrius.

Žymenų palyginimas, 27 psl.). Nagrinėjamu atveju, nors lyginamų žodinių elementų tiesioginės reikÅ¡mės lietuvių kalboje ir yra skirtingos, tačiau Å¡ių žodinių elementų reikÅ¡mės asocijuojasi su „valdymu“ „jėga“, „galia“, „stiprumu“, dėl to Å¡ie žodiniai elementai nedideliu laipsniu semantiÅ¡kai panaÅ¡Å«s. 20.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad fonetinis ir semantinis lyginamųjų elementų skirtingumas neleidžia daryti iÅ¡vados apie bendrÄ elementų panaÅ¡umÄ .

Pagal Metodinius nurodymus gali užtekti ir vieno kriterijaus, kad ženklai bÅ«tų pripažinti panaÅ¡iais. Nagrinėjamu atveju prekių ženklai yra panaÅ¡Å«s ne tik vizualiai, bet ir fonetiÅ¡kai bei semantiÅ¡kai. Prekės, kurioms registruotas atsakovės prekių ženklas, iÅ¡ dalies yra tapačios, iÅ¡ dalies dideliu laipsniu panaÅ¡ios į ieÅ¡kovės prekių ženklų registracijose nurodytas prekes. Kadangi lyginami prekių ženklai registruoti 32 klasės prekėms, atliekant Å¡ių prekių ženklų klaidinamo panaÅ¡umo vertinimÄ , itin didelę reikÅ¡mę turi jų vizualinis panaÅ¡umas.

Be to, Å¡ios prekės skirtos kasdieniam vartojimui, todėl atitinkamos visuomenės pastabumo laipsnis Å¡ių prekių atžvilgiu yra žemesnis nei vidutinis. Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. 20.5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ataskaitoje nurodytais visuomenės apklausos rezultatais, kurie patvirtina, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) vartotojų mano, jog žymenys „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra klaidinamai panaÅ¡Å«s. Pagal teismų praktikÄ , tokios vartotojų dalies pakanka, kad egzistuotų visuomenės suklaidinimo tikimybė.

Apklausoje dalyvavusiems respondentams buvo keliamas bÅ«tent klaidinamo panaÅ¡umo klausimas. Apklausos tikslas respondentams apskritai nebuvo atskleistas. Respondentams viena po kitos buvo parodytos kortelės su prekių ženklais „MINISTER“ ir „MONSTER“. Akivaizdu, kad prekių ženklus jie vertino atsižvelgdami į bendrÄ Å¡ių ženklų sukuriamÄ Ä¯spÅ«dį, sÄ moningai įvertindami prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umo aspektus.

21. Atsakovė UAB „MV GROUP Asset Management“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 21.1. Priebalsės „M“ skirtingas tarimas junginiuose „MON“ ir „MI-NI“, t. y. minkÅ¡tas priebalsės „M“ tarimas žodiniame elemente „MINISTER“ ir kietas priebalsės „M“ tarimas žodiniame elemente „MONSTER“, formuoja skirtingÄ akustinį įspÅ«dį girdint lyginamųjų žodinių elementų pradžias.

Atitinkamai, Å¡ių žodinių elementų pradžių („MON“ ir „MINI“) fonetinis skambesys yra aiÅ¡kiai skirtingo akustinio ir artikuliacinio įspÅ«džio. Raidžių „M“ ir „N“ tapatumas Å¡iuo atveju nelemia vienodo fonetinio įspÅ«džio. Pagal ESINT žymenų palyginimo gairių 3.5.1 punktÄ visapusiÅ¡kam žymens daromam fonetiniam įspÅ«džiui didelę įtakÄ daro žymens skiemenų skaičius ir seka. Nagrinėjamu atveju dėl skirtingo skiemenų skaičiaus bei skirtingos jų sekos tariamus žodinius žymenis vartotojai tars ir girdės skirtingai.

Lyginamųjų žymenų galÅ«nė „STER“ yra tradicinė, dažnai sutinkama anglų kalbos priesaga, kuri neturi iÅ¡skirtinio fonetinio svorio vertinant elementų fonetinį panaÅ¡umÄ . Be to, nagrinėjamu atveju kirčiuojama žodžių pradžia. 21.2. Apeliantės nurodyti ESINT sprendimai Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir nurodytų ESINT bylų faktinės aplinkybės nėra panaÅ¡ios. 21.3. Pagal ESINT žymenų palyginimo gairių 3.6.1.1 punktÄ , kai analizuojamas prekės ženklas yra žodis, prioritetas yra teikiamas žodžio iÅ¡aiÅ¡kinimui atitinkamos teritorijos (-ų) kalbos žodynuose ir (arba) enciklopedijose.

Jei žodis yra įtrauktas į žodynÄ ar enciklopedijÄ , Å¡iuose Å¡altiniuose įtvirtinta žodžio reikÅ¡mė ir yra žodžio semantinis turinys. Nagrinėjamu atveju tiek anglų, tiek lietuvių kalbos žodynuose pateiktos lyginamųjų žodinių elementų definicijos savo prasme yra skirtingos. Apeliantės pozicija dėl antrinės Å¡ių žodžių reikÅ¡mės nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Remiantis ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konceptualÅ«s (semantiniai) skirtumai gali reikÅ¡mingai nuslopinti fonetinius ir vizualius panaÅ¡umus tarp analizuojamų prekių ženklų. 21.4.

Visuomenės suklaidinimo galimybė yra teisinė kategorija, kuriÄ Ä¯vertinti yra kompetentingas teismas, o ne apklausos respondentai. Pagal apeliantės nurodytÄ teismų praktikÄ prekių ženklų klaidinamo panaÅ¡umo nustatymo atveju nedidelė apklaustųjų respondentų procentinė dalis gali bÅ«ti reikÅ¡minga tik tuomet, jei tokį klaidinamÄ panaÅ¡umÄ suponuoja nagrinėjamos bylos aplinkybių (prekių ženklų nustatytas vizualus, fonetinis ir semantinis panaÅ¡umas, Å¡iais ženklais žymimų prekių tapatumas ir panaÅ¡umas, kt.) visuma.

IeÅ¡kovės pateiktoje apklausos ataskaitoje nurodytos vartotojų atsakymų opcijos „Nėra panaÅ¡Å«s“ ir „Yra klaidinamai panaÅ¡Å«s“ nėra lygiavertės. Didžioji dauguma (61 proc.) respondentų rinkosi atsakymÄ , kad prekių ženklai nėra panaÅ¡Å«s. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Apeliacinėje byloje nagrinėjami klausimai, susiję su žodinių prekių ženklų klaidinamo panaÅ¡umo vertinimu.

Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo apibrėžtų ribų ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

23. Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Å¾enklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikÅ¡tam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu. Vadovaujantis Å¡iuo klausimu iÅ¡plėtota nacionalinių ir Europos SÄ jungos teismų praktika, globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio lyginamųjų ženklų panaÅ¡umo, turi bÅ«ti paremtas bendru Å¡ių ženklų sukuriamu įspÅ«džiu, turint omenyje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

24. Ženklų palyginimas apima bendrÄ jų vizualių, fonetinių ir (arba) konceptualių (semantinių) savybių vertinimÄ . Jeigu nustatomas bent vieno iÅ¡ trijų aspektų panaÅ¡umas, visapusiÅ¡kame suklaidinimo galimybės vertinime sprendžiama, ar ženklai panaÅ¡Å«s pakankamu laipsniu, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Nustatant ženklų panaÅ¡umo laipsnį, bÅ«tina įvertinti ne tik vizualinio, fonetinio ir konceptualaus ženklų panaÅ¡umo lygį, bet ir kiekvieno iÅ¡ Å¡ių kriterijų reikÅ¡mę, atsižvelgiant į prekių, kurioms registruoti ženklai, kategorijÄ , pateikimo rinkoje bÅ«dÄ ir kitus svarbius aspektus, dėl kurių gali padidėti vieno iÅ¡ skirtingų žymenų panaÅ¡umo aspektų (vizualinio, fonetinio arba konceptualaus) svarba.

Pavyzdžiui, prekių ir paslaugų, kurios paprastai vertinamos vizualiai arba kurias prieÅ¡ įsigyjant galima iÅ¡bandyti, atveju garsinis arba konceptualus žymenų panaÅ¡umas gali bÅ«ti mažiau svarbus. Tokiais atvejais, atliekant suklaidinimo galimybės vertinimÄ , svarbesnis yra žymenų sukeliamas vizualinis įspÅ«dis. Kita vertus, tam tikrais atvejais konceptualÅ«s skirtumai gali reikÅ¡mingai nuslopinti vizualius ir fonetinius panaÅ¡umus tarp nagrinėjamų žymenų. Toks nuslopinimas įvyksta, jei bent vieno prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, reikÅ¡mė atitinkamai visuomenei yra tokia aiÅ¡ki ir apibrėžta, kad ji gali jÄ iÅ¡ karto įsidėmėti, o kitas prekių ženklas tokios reikÅ¡mės neturi arba turi visiÅ¡kai kitokiÄ reikÅ¡mę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016 ir joje nurodytÄ ESTT praktikÄ ).

25. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovės prekių ženklų dominuojantis elementas yra elementas „MONSTER“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų Å¡iuo klausimu, atsižvelgdama, be kita ko, ir į tai, kad apeliaciniu skundu Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neginčijama. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ginčo žymenys „MONSTER“ ir „MINISTER“ yra vizualiai panaÅ¡Å«s, tačiau skiriasi fonetiÅ¡kai ir semantiÅ¡kai, todėl lyginamųjų žymenų panaÅ¡umo laipsnis yra per mažas, kad egzistuotų suklaidinimo galimybė. Kolegija pritaria ir Å¡iai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.

26. Pirma, apeliantė neginčija, kad žymenys „MONSTER“ ir „MINISTER“ turi Lietuvos vartotojui aiÅ¡kiai suprantamÄ semantinę reikÅ¡mę. Tokia iÅ¡vada darytina ne tik atsižvelgiant į tai, kad, kaip pažymėta teismų praktikoje, Lietuvoje anglų kalba plačiai mokoma ir todėl didelė dalis visuomenės gali suprasti paprastų angliÅ¡kų žodžių reikÅ¡mę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-566/2014, 2017 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-132-823/2017), bet ir į tai, kad lietuviÅ¡ki nurodytų anglų kalbos žodžių atitikmenys „monstras“ bei „ministras“ yra iÅ¡ esmės tokie pat.

Apeliantė taip pat neginčija, kad lyginamų žodinių elementų tiesioginės reikšmės lietuvių kalboje ir yra visiškai skirtingos (žodynuose pateikiama žodžio „monstras“ reikšmė – „pabaisa“, „išsigimėlis“, žodžio „ministras“ – „vyriausybės narys, vadovaujantis ministerijai“). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis šios nutarties 24 punkte aptarta praktika, galima teigti, jog konceptualūs skirtumai šiuo atveju reikšmingai slopina galimus vizualius ir fonetinius panašumus tarp nagrinėjamų žymenų, ir kad būtent semantinis, o ne vizualus, žymenų palyginimo aspektas nagrinėjamu atveju yra reikšmingiausias sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės.

27. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad tam tikrÄ semantinį lyginamųjų žymenų panaÅ¡umÄ nagrinėjamu atveju lemia galima abiejų žymenų asociacija su „valdymu“ „jėga“, „galia“, „stiprumu“. Nors tokius savo teiginius apeliantė grindžia atitinkama ESTT ir ESINT praktika, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės minimas ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95 yra susijęs su vaizdiniais prekių ženklais; Å¡iame sprendime, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nepateikta jokių iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad konkrečiÄ prasmę turinčio žodinio prekių ženklo semantinis turinys turėtų bÅ«ti kitas, nei Å¡io žodžio tiesioginė reikÅ¡mė.

Apeliantės minimose ESINT gairėse taip pat nurodoma, kad tuo atveju, kai ženklas arba vienas jo elementų yra žodis, įtrauktas į žodynÄ ar enciklopedijÄ atitinkamos teritorijos kalba, žodyne apraÅ¡yta Å¡io žodžio reikÅ¡mė ir yra jo semantinis turinys (Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės. C dalies 2 skirsnio 3 skyriaus 3.6.1.1. poskyris. Semantinis žodžių turinys). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir sutikus su apeliantės teiginiu, kad abu lyginami žodžiai turi jėgos arba galios prasmės atspalvį (asociacijÄ ) ir kad Å¡i asociacija galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga teismui atliekant semantinį žymenų palyginimÄ (apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį apeliantės teiginį vertina kritiÅ¡kai), dėl iÅ¡ esmės neigiamos žodžio „monstras“ pradinės prasmės galima Å¡io žodžio asociacija su galia taip pat įgytų neigiamÄ atspalvį (pavojingos, nekontroliuojamos galios), kitaip nei žodžio „ministras“ atveju.

Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad lyginamieji žymenys yra semantiškai nepanašūs.

28. Kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodžiai „MONSTER“ ir „MINISTER“ yra fonetiškai skirtingi. Pagrindiniai bendro prekių ženklo fonetinio įspūdžio nustatymo elementai yra skiemenys ir konkreti jų seka bei kirtis. Panašus bendras fonetinis nustatomas daugiausia remiantis bendrais skiemenimis ir jų tapačia ar panašia kombinacija. Tuo tarpu žodžius „MONSTER“ ir „MINISTER“ sudaro skirtingas skiemenų skaičius, iš kurių sutampa tik paskutinis nekirčiuotas skiemuo, dėl skirtingo skiemenų skaičiaus skiriasi šių žodžių tarimo ritmas, kirtis krenta ant besiskiriančių balsių „O“ ir „I“.

Apelianto argumentai, susiję su trumpu balsės „O“ tarimu žodyje „MONSTER“, nurodytos iÅ¡vados nepaneigia, jos taip pat nepaneigia ir apelianto teiginiai, susiję su ginčo žymenyse sutampančių raidžių skaičiumi, kadangi sutampančios abiejų žodžių raidės Å¡iuo atveju yra priebalsės, kurių tarimas mažiau ryÅ¡kus, nei kirčiuotų balsių, be to, jos skirtingai iÅ¡sidėsčiusios lyginamųjų žymenų skiemenyse (M(*)NS – T(*)R ir M(*)–N(*)S­â€“T(*)R).

29. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodomuose ESINT sprendimuose buvo analizuojami visiškai kiti žymenys; tarp ESINT lygintų žymenų ir žymenų, analizuojamų šioje byloje, tarties yra esminių skirtumų – ESINT analizuoti žymenys sudaryti iš vienodo skiemenų skaičiaus („CRESTRON“ ir „CEETRON“), sutampa ta pačia tvarka išsidėsčiusios lyginamųjų žymenų balsės, kurios paprastai, tariant žodį balsu, yra aiškiau girdimos nei priebalsės („ATEROLIP“ ir „ACEOLIP“), arba sutampa kirčiuotas žymenų skiemuo (visi apeliantės nurodyti atvejai).

Vien tai, kad ESINT lyginti žymenys turėjo tokį patį raidžių skaičių, kaip Å¡ioje byloje lyginami žymenys, nesudaro pagrindo spręsti, jog ESINT analizuotos situacijos buvo tapačios nagrinėjamai bylai ir kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje darydamas iÅ¡vadÄ dėl fonetinio ginčo žymenų nepanaÅ¡umo, nukrypo nuo Å¡ioje srityje formuojamos praktikos, juo labiau, kad atitinkama ESINT praktika bylÄ nagrinėjančiam teismui neturi privalomos galios.

30. Kadangi žymenys „MONSTER“ ir „MINISTER“ yra semantiškai ir fonetiškai skirtingi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, semantiniam kriterijui šiuo atveju turi būti teikiama didesnė reikšmė, nei kitiems kriterijams, atsižvelgiant į aiškiai suprantamas ir visiškai skirtingas lyginamųjų žymenų semantines reikšmes atitinkamai visuomenei, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tam tikras vizualinis lyginamųjų žymenų panašumas nagrinėjamu atveju yra per mažas suklaidinimo galimybei egzistuoti, net ir įvertinus kitus kriterijus, tokius kaip prekių panašumas ir vartotojų pastabumo laipsnis. Apeliacinio skundo argumentai šios pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

31. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nepagrįstai nesivadovavo jos pateikta UAB „Spinter tyrimai“ 2017 m. gegužės mėnesį atliktos visuomenės apklausos tyrimo ataskaita, pagal kuriÄ daugiau nei trečdalis (35 proc.) vartotojų mano, jog žymenys „MINISTER“ ir „MONSTER“ yra klaidinamai panaÅ¡Å«s.

32. Pasisakydama dėl Å¡ių apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad suklaidinimo galimybė – tai teisinė sÄ voka, kurios vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių. Atitinkamų suklaidinimo galimybės veiksnių ir jų buvimo nustatymas priskiriamas teisei, t. y. Å¡ie veiksniai nustatomi atitinkamais teisės aktais ir teismų praktika. Kaip jau minėta, atlikdamas suklaidinimo galimybės veiksnių teisinę analizę Å¡ioje byloje, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Å¡iuo klausimu aktualios teismų praktikos ir padarė teisingas iÅ¡vadas.

33. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad vienas iÅ¡ įrodymų aplinkybei, kokį įspÅ«dį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, pagrįsti gali bÅ«ti reprezentatyvios dalies visuomenės nuomonės apklausa, tačiau Å¡ios apklausos duomenys turi bÅ«ti vertinami ir jų įrodomoji reikÅ¡mė nustatoma visų byloje esančių įrodymų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Taigi, gyventojų apklausos duomenys bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomi, be to, Å¡ie duomenys tik pagrindžia, kokį įspÅ«dį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, neatsakydami į klausimÄ , ar nagrinėjamu atveju egzistuoja suklaidinimo galimybė, kuri, kaip jau minėta, yra teisinė kategorija, ir dėl kurios, įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, turi spręsti bylÄ nagrinėjantis teismas.

34. Pagal apeliantės teismui pateiktos visuomenės apklausos duomenis ginčo ženklus nepanašiais laikė 61 proc. apklaustųjų, dar 4 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės. 35 proc. apklaustųjų ženklus įvardijo klaidinamai panašiais, tarp jų daugiausia vyresni, mažesnių pajamų ir kaimo vietovių gyventojai. Pažymėtina, kad pagal apklausai suformuluotus klausimus: „Jūsų nuomone, kortelėse parodyti ženklai:

1) yra klaidinamai panašūs;

2) nėra panaÅ¡Å«s, 3) negaliu atsakyti“, respondentams nebuvo palikta galimybė pasirinkti atsakymo variantÄ , kuriame bÅ«tų konstatuotas neklaidinamas ženklų panaÅ¡umas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju apklausos rezultatÄ galėjo lemti tam tikras vizualinis ginčo žymenų panaÅ¡umas ir kad apklausos rezultatas vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina, jog 35 proc. respondentų, ginčo žymenis įvertinusių kaip panaÅ¡ius, suklystų dėl Å¡iais ženklais pažymėtų prekės kilmės Å¡altinio.

35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

36. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės UAB „MV GROUP Asset Management“ naudai priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ â€“ 964,98 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei UAB „MV GROUP Asset Management“ iÅ¡ ieÅ¡kovės MONSTER ENERGY COMPANY 964,98 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė Danguolė Martinavičienė Aldona Tilindienė