2023-01-18 Nr. AB-1647-3-61-3-03022-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-615-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03022-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 21R-470(AG-412/03-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. V4-121 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui V. S. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1248-459/2018 (toliau – ir Nutartis) iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Jurisma“ (toliau – ir Bendrovė, Įmonė), Bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“ (toliau – ir Administratorius), Bendrovės direktorius įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui Bendrovės dokumentus, antspaudą, turtą pagal sudarytą finansinę atskaitomybę. Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Jurisma“ įsiteisėjo 2018 m. liepos 31 d., Administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas pareiškėjas.

3. Tarnyba, pagal Bendrovės vadovės A. B. skundą, pradėjo bankroto Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, administruojant Bendrovės bankroto procesą. Skunde A. B. nurodė, kad pateikė prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, motyvuodama tuo, jog įsiskolinimą, kurio pagrindu buvo iškelta bankroto byla, A. B. sumokėjo dar iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, todėl buvo įsitikinusi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir VSDFV) informuos teismą ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nebepalaikys. Tarnyba 2019 m. gegužės 22 d. priėmė išvadą Nr. D4-661 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad Administratorius, administruodamas Bendrovės bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.3 papunktį, nes savalaikiai neinicijavo Įmonės bankroto bylos nutraukimo, taip pat savo veiksmais nepagrįstai siekė bankroto bylos Bendrovei nenutraukimo. Už nustatytą pažeidimą ginčijamu Įsakymu Tarnybos direktorius skyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su Tarnybos direktoriaus įsakymu dėl nuobaudos paskyrimo ir jį patvirtinančiu LAGK Sprendimu.

4. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamame LAGK Sprendime nurodytu argumentu, kad Bendrovės vadovė A. B. informavo Administratorių, jog įsiskolinimus VSDFV yra padengusi. A. B. 2018 m. rugpjūčio 1 d. informavo Administratorių, kad prašo teismo nutraukti Bendrovės bankroto procedūrą. Bankroto proceso metu Administratorius gina kreditorių ir skolininko interesus, todėl nors nagrinėjamu atveju Bendrovės vadovė teigė, jog Bendrovė neturi kreditorių ir todėl bankroto byla nutrauktina, Administratorius turi būti profesionalus ir įsitikinti, ar Bendrovė neturi jokių kreditorių, o jei kreditorių turi – ar kreditoriai atsisako savo reikalavimų. Administratorius, prieš teikdamas prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo ir (ar) sutikdamas su tokiu prašymu, turi imperatyvią įstatymais jam pavestą pareigą patikrinti Bendrovės dokumentus ir įsitikinti, ar Bendrovė neturi kreditorių. Šiuo atveju Administratorius Bendrovės bankroto procedūrą vykdė taip, kaip tai daryti jį įpareigoja Įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

5. Pareiškėjas teigė, kad A. B. Administratoriui pateikti įrodymai nepatvirtino, jog yra Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnyje nustatyti pagrindai nutraukti Bendrovei bankroto bylą. A. B. iki pat 2018 m. rugpjūčio 28 d. Administratoriui nepateikė kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, informacijos apie įmonės turimą turtą bei jo vertę, kitų ūkinės ir finansinės būklės duomenų, Bendrovės įregistravimo pažymėjimo ir įstatų kopijų, dokumentacijos apie Bendrovės finansinę padėtį, turimo turto ir įsipareigojimų mąstą bei struktūrą. Tokių duomenų Bendrovės vadovė nepateikė ir teismui, Nutartimi iškėlusiam Bendrovei bankroto bylą.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad nutartyje nustatytais terminais, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., nesulaukęs papildomų prašymų įtraukti į kreditorių sąrašus ir patikrinęs Bendrovės dokumentus, kuriuos Administratoriui Bendrovės vadovė perdavė tik 2018 m. rugpjūčio 28 d., Administratorius pateikė teismui 2018 m. rugsėjo 20 d. atsiliepimą dėl Bankroto bylos nutraukimo, kuriame nurodė, jog yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 27 straipsnyje nustatyti pagrindai nutraukti Įmonei bankroto bylą. Terminas prašymui nutraukti Bendrovės bankroto bylos nutraukimą ar kreditorių reikalavimų sąrašui pateikti baigėsi 2018 m. rugsėjo 30 d., taigi, Administratorius nepraleido termino prašymui dėl bankroto bylos Įmonei nutraukimo pateikti. Tarnyba neįrodė, kokia tiksliai data Administratorius privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei nutraukimo, tokių aplinkybių nenurodė ir LAGK, nepagrįstai teigdama, kad Administratoriaus įgaliotas asmuo vilkino Bendrovės bankroto procedūrą. Taigi priešingai nei nustatė Tarnyba ir LAGK, Administratorius nevilkino Bendrovės bankroto procedūrų, vykdė teismo nutartis, ĮBĮ nuostatas, laikėsi profesinės kompetencijos principo, veikė profesionaliai, konsultavo bankroto proceso dalyvius dėl proceso teisinio reguliavimo, todėl nepažeidė Elgesio kodekso 6.3 punkto.

7. Pareiškėjas nurodė, kad nėra jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių Administratoriaus nesąžiningumą. Bankroto administravimo išlaidas tvirtina teismas arba kreditorių susirinkimas. Bankroto administratorius paslaugas teikia atlygintinai, o buhalterinės paslaugos patenka į bankroto administravimo paslaugas ir pagal įstatymą turi būti atlygintos. Administratorius yra sąžiningas todėl, kad reikalavimas atlyginti už suteiktas administravimo paslaugas buvo teisėtas, kildinamas iš galiojančių teisės aktų. Administratoriaus ir UAB „Lematas” suteiktos būtinos administravimo išlaidos, iš viso sudarančios 857,92 Eur yra realiai patirtos, neviršija bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1248-459/2018 patvirtintos Bendrovės Administratoriaus 1 978,61 Eur administravimo išlaidų sumos.

8. Bendrovei bankroto byla iškelta dėl to, kad Bendrovės vadovė A. B. nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2016 m. kovo mėn.–2016 m. gruodžio mėn., todėl ginčo atveju konstatuotinas ne pareiškėjo ir ne Administratoriaus nesąžiningumas, o A. B. nerūpestingumas, neveikimas, privalomųjų mokesčių valstybei nemokėjimas. Būtent Bendrovės vadovė A. B., o ne Administratorius ir (ar) jo įgaliotas asmuo turi prisiimti visą atsiradusių neigiamų padarinių riziką, įskaitant ir dėl Administratoriaus darbo bankroto procedūrų metu atsiradusių administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dengimo. Bankroto bylos Bendrovei iškėlimas yra A. B. neteisėtų veiksmų (privalomųjų mokesčių valstybei nesumokėjimo) ir neveikimo pasekmė, todėl Administratorius (ginčo atveju – Administratoriaus įgaliotas asmuo) negali būti laikomas nesąžiningais dėl to, kad Bendrovei iškėlus bankroto bylą, Administratoriui kilo pareiga atlikti bei tęsti Įmonių bankroto įstatymo nustatytas bankroto administravimo procedūras, dėl kurių padidėjo administravimo išlaidos. Aplinkybė, jog teismų nutartimis didžiąja dalimi atmestas Administratoriaus prašymas dėl administravimo išlaidų, niekaip nepatvirtina, kad Administratorius padarė Elgesio kodekso 6.3 punkto pažeidimus: vilkino Įmonės bankroto procedūrą ir (ar) siekė Bendrovės bankroto procedūros nenutraukimo.

9. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu Įsakymu nuobauda neteisėtai ir nepagrįstai pritaikyta Administratoriaus įgaliotam asmeniui motyvuojant tuo, kad Bendrovės Administratoriaus įgaliotas asmuo yra UAB „Lematas“ ir Administratoriaus darbuotojas ir vadovas. LAGK sprendimu neįvertintos ir neanalizuotos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir įrodymai, jog pareiškėjas nebuvo Bendrovės Administratorius, tik Bendrovės Administratoriaus įgaliotas asmuo (darbuotojas). Bendrovės bankroto proceso metu galiojusios ĮBĮ nuostatos įtvirtino, kad nuobauda gali būti skiriama būtent tik administratoriui. Administratorius, kuriam gali būti taikoma nuobauda, nepažeidė nei ĮBĮ nuostatų, nei Elgesio kodekso 6.3 punkto, todėl nuobauda jam netaikytina.

10. LAGK nepagrįstai nustatė, kad nuobauda už Elgesio kodekso 6.3 papunkčio pažeidimą skirtina pareiškėjui, nes jis po 2018 m. gruodžio 1 d. tęsė veiksmus (konkrečiai, pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui), taip elgdamasis neprofesionaliai tęsiant sau naudos siekiančius veiksmus. Atskirojo skundo pateikimas teismui yra administratoriaus teisė ir tai niekaip neužvilkino Bendrovės bankroto procedūros. Atskirajame skunde Administratorius neginčijo 2018 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1248-459/2018 dalies, kuria nutarta Bendrovės bankroto bylą nutraukti atsiskaičius su visais kreditoriais, tik įrodinėjo jo prašomų atlyginimo ir administravimo išlaidų teisėtumą ir pagrįstumą. Tarnyba, LAGK nei Bendrovės vadovė nenurodė, kaip konkrečiai atskirasis skundas užvilkino bankroto procesą. Tuo labiau, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl Administratoriaus pateikto atskirojo skundo atsirado kokios neigiamos pasekmės ar kilo žala. Analogiškai ir UAB „Lematas“ prašymas patvirtinti jį Bendrovės kreditoriumi dėl suteiktų buhalterinės apskaitos paslaugų, niekaip neužvilkino bankroto proceso. UAB „Lematas“ prašymu Klaipėdos miesto apygardos teisme buvo įrodinėjamos UAB „Lematas“ suteiktos paslaugos. UAB „Lematas“ faktiškai suteikė buhalterinės apskaitos paslaugas ir jos reikalavimas buvo teisėtas. UAB „Lematas” buhalterinės apskaitos paslaugas teikė todėl, kad Bendrovė buhalterės neturėjo.

11. Administratoriaus veiklos patikrinimo metu nepasitvirtino jokia Bendrovės prašyme dėl Administratoriaus veiklos analizės pateikta informacija. Tarnyba, kaip viešojo administravimo priežiūros institucija, turi puoselėti gero administravimo principus, kurie apima ir Administratoriaus nekaltumo principą. Nagrinėjamu atveju Administratoriui įspėjimas skirtas nepagrįstai, neatsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimas buvo ne Administratoriaus kaltė, o VSDFV Klaipėdos skyriaus ir Bendrovės vadovės nerūpestingumas ir neveikimas. Iškėlus bankroto bylą Bendrovei, Administratoriui kilo pareiga atlikti Įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus ir Administratorius tuos veiksmus atliko. Administratorius žalos niekam nepadarė, Bendrovės nemokumo procedūrą vykdė pagal ĮBĮ Administratoriui nustatytas pareigas. Tarnyba nepagrindė ir nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad Administratorius tyčia ar veikdamas aiškiai aplaidžiai neatliko savo pareigų, ar konkrečiai Administratoriaus veiksmai užvilkino Bendrovės bankroto procedūrą. Tarnyba, vertindama tariamo Administratoriaus pažeidimo aplinkybes, neįsigilino į Bendrovės nemokumo procedūrų eigą ir situaciją, rėmėsi nepagrįstais suinteresuoto asmens samprotavimais ir neteisėtai taikė bankroto administratoriaus kaltės prezumpciją. Tarnyba taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 straipsnio 1 dalies reikalavimą poveikio priemonę skirti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir iš esmės paneigė Įmonių bankroto įstatymo reglamentuojamą Bendrovės nemokumo procedūrų eigą.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 6.3 papunkčio nuostatas, nes savalaikiai neinicijavo Bendrovės bankroto bylos nutraukimo, o taip pat nepagrįstai siekė bankroto bylos Bendrovei nenutraukimo.

14. Tarnyba nustatė, kad dar iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, t. y. 2018 m. birželio 12 d., Bendrovė atsiskaitė su vieninteliu kreditoriumi – VSDFV Klaipėdos skyriumi. Ši informacija taip pat buvo žinoma pareiškėjui, nes Bendrovės vadovė šią informaciją buvo jam pateikusi. Neplaninio patikrinimo metu nenustatyta, kad Bendrovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas būtų patvirtinęs kokius kitus kreditorinius reikalavimus. Pareiškėjo minimi kiti Bendrovės įsiskolinimai atsirado tik po bankroto bylos iškėlimo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. Bendrovės vadovės taip pat buvo padengti. Todėl Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, turėdamas pakankamai įrodymų, leidžiančių nutraukti Bendrovės bankroto bylą, būdamas savo srities profesionalu ir išmanydamas teisės aktų nuostatas, turėjo pareigą nedelsiant inicijuoti bankroto bylos Bendrovei nutraukimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos Bendrovei nutraukimo.

15. ĮBĮ nustato terminą, per kurį bankroto administratorius turi įvertinti jam pateiktus kreditorinius reikalavimus tam, kad nuspęstų, kuriuos teikti teismui tvirtinti, o kuriuos ginčyti. Įmonės bankroto procese kreditoriniai reikalavimai apskritai nebuvo pareikšti ir šis faktas pareiškėjui buvo žinomas, todėl akivaizdu, kad kreditoriams nepareiškus savo reikalavimų, pareiškėjas, gindamas Bendrovės interesus, turėjo imtis skubių veiksmų tam, jog Bendrovė galėtų kuo greičiau grįžti prie savo įprastos ūkinės-komercinės veiklos. Pagrindai Bendrovės bankroto bylai nutraukti buvo nulemti ne pareiškėjo aktyvių veiksmų, o Bendrovės vadovės, kuri savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei nutraukimo.

16. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtinus patirtas administravimo išlaidas 225,32 Eur sumai, Administratorius, nesutikdamas su šia nutartimi, su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, nurodydamas, jog bankroto byla Bendrovei negali būti nutraukta, nes UAB „Lematas“ yra pateikęs prašymą įtraukti į Bendrovės kreditorių sąrašą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Administratoriaus atskirasis skundas atmestas. Administratoriaus nurodytas UAB „Lematas“ kreditorinis reikalavimas negali būti tokiu laikomas, nes visos išlaidos, skirtos bankrutavusios įmonės administravimui teikiamoms bankroto administravimo paslaugoms yra laikomos administravimo išlaidomis ir nėra prilyginamos finansiniam reikalavimui bankrutavusiai įmonei. Administratorius, kaip geriausiai išmanantis bankroto procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, privalėjo žinoti šias aplinkybes ir nepagrįstai nesiekti Bendrovės bankroto bylos nenutraukimo.

17. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad nuobauda naikintina, nes skirta ne Administratoriui, o jo darbuotojui – pareiškėjui. Ginčijamame akte yra argumentuota, kodėl nuobauda skirta būtent pačiam pareiškėjui, o ne Administratoriui. Tokie veiksmai atlikti po ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies pakeitimų įsigaliojimo (2018 m. gruodžio 1 d.), kuriais įtvirtinta, kad nuobaudą taip pat galima skirti ir bankroto administratoriaus darbuotojui, atsakingam už bankrutavusios įmonės administravimą. Tarnyba, spręsdama, kam ir kokia apimtimi taikyti poveikio priemonę, pasinaudojo turima diskrecijos teise ir nuobaudą paskyrė pareiškėjui, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už Bendrovėje atliekamų bankroto procedūrų teisėtumą ir tinkamą, savalaikį jų atlikimą.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad Bendrovės direktorė 2019 m. kovo 7 d. raštu kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti Administratoriaus kompetenciją ir veiksmus vykdant UAB „Jurisma“ bankroto administravimo procedūras. Paaiškino, kad pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos UAB „Jurisma“ nutraukimo, nes dar 2018 m. birželio 12 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, sumokėjo skolą VSDFV ir buvo įsitikinusi, jog pastaroji apie tai informuos teismą; Administratorius šių duomenų netikrino, toliau vykdė veiksmus, kuriais vilkino bylos nutraukimo procesą. Tarnyba 2019 m. balandžio 4 d. raštu informavo Administratorių apie gautą prašymą, nustatė terminą pateikti išsamų paaiškinimą į prašyme keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas. Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 4 d. teikimu pasiūlyta dėl Bendrovės direktorės prašyme nurodytų aplinkybių pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą. Administratorius 2019 m. balandžio 9 d. Tarnybai paaiškinime nurodė, kad Bendrovės direktorės teiginiai yra nepagrįsti, ji bankroto proceso administravimo eigoje buvo priešiška, Administratorius teiktu susitarimu siūlė padengti administravimo išlaidas, nes Bendrovė neatsiskaitė už bankroto administratoriaus suteiktas paslaugas.

20. Tarnyba 2019 m. gegužės 17 d. priėmė išvadą Administratoriaus įgaliotam atstovui V. S. už patikrinimo metu nustatytą Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.3 papunkčio pažeidimą skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą. Administratorius 2019 m. gegužės 21 d. pateikė Tarnybai raštą dėl Išvados nepagrįstumo ir panaikinimo, kuriame paaiškino, kad nei VSDFV Klaipėdos skyrius, nei A. B. neteikė teismui duomenų, pagrindžiančių, jog skola buvo sumokėta 2018 m. birželio 12 d.; aplinkybė, kad VSDFV Klaipėdos skyriui Bendrovės skola yra padengta Administratoriui tapo žinoma 2018 m. rugsėjo 7 d. po telefoninio pokalbio su VSDFV atstovu, o VSDFV apie skolos padengimą informavo 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu. VSDFV skyrius nebuvo vienintelis kreditorius –gavus dalį įmonės dokumentų, 2018 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta, kad yra papildomas įmonės kreditorius – buvusi darbuotoja J. M., tačiau jai iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. nepareiškus finansinio reikalavimo, o A. B. atsisakius savo reikalavimo įmonei, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atsirado galimas pagrindas prašyti teismo nutraukti bankroto bylą. Administratorius anksčiau termino, dar negavęs VSDFV 2018 m. rugsėjo 28 d. rašto apie skolos padengimą, pateikė teismui 2018 m. rugsėjo 20 d. atsiliepimą dėl bankroto bylos nutraukimo. V. S. teigė, kad tinkamai vykdė jam priskirtas pareigas, nevilkino bankroto procedūros ir nesiekė bankroto bylos nenutraukimo.

21. Tarnyba, įvertinusi Administratoriaus paaiškinimus, Išvadoje konstatavo, kad buvo pažeistas Elgesio kodekso 6.3 papunktis, nes Administratorius savalaikiai neinicijavo įmonės bankroto bylos nutraukimo ir savo veiksmais nepagrįstai siekė bankroto bylos nenutraukimo. Išvada buvo siūloma Administratoriaus įgaliotam asmeniui V. S. skirti Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą. Išvada motyvuota aplinkybėmis, kad iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2018 m. birželio 12 d., Bendrovė atsiskaitė su vieninteliu kreditoriumi – VSDFV Klaipėdos skyriumi; Administratorius 2018 m. rugpjūčio 8 d., 2018 m. rugpjūčio 24 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešimais paaiškino teismui, jog yra pagrindas tęsti įmonės bankroto bylą, nes nėra padengti visi įsiskolinimai, t. y. įsiskolinimas VMI ir buvusiai darbuotojai. Atliekant patikrinimą Tarnyba nustatė, kad įsiskolinimai atsirado po bankroto bylos įmonei iškėlimo ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. bei 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo padengti Bendrovės direktorės. Administratorius, turėdamas pakankamai įrodymų, leidžiančių nutraukti bankroto bylą, būdamas savo srities profesionalu ir išmanydamas teisės aktų nuostatas, turėjo pareigą nedelsiant inicijuoti bankroto bylos nutraukimą.

22. Teismas nustatė, kad Tarnybos direktorius, susipažinęs su Išvada, 2019 m. gegužės 21 d. gauta Administratoriaus nuomone, atsižvelgdamas į tai, jog pažeistas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas 6.3 papunktis, vadovaudamasis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Administratoriaus darbuotojui V. S., atsakingam už įmonės bankroto administravimą, paskyrė nuobaudą – įspėjimą.

23. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ, taip pat Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Elgesio kodeksas).

24. Nagrinėjamoje byloje išsiskiria ginčo šalių pozicija dėl aplinkybės, ar Administratorius žinojo ir turėjo pakankamai įrodymų, patvirtinančių Bendrovės atsiskaitymą su kreditoriais, jeigu taip, ar savalaikiai inicijavo bankroto bylos Bendrovei nutraukimą, ar priešingai – vilkino tokius veiksmus atlikti. Būtent vilkinimą nutraukti Bendrovės bankroto procesą, žinant, kad su kreditoriais yra atsiskaityta, Tarnyba pripažino kaip pareiškėjo veiksmus, kuriais pažeistas Elgesio kodekso 6.3 papunktis.

25. Teismas, vertindamas faktines aplinkybes dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir Bendrovės turimų kreditorinių reikalavimų, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. gegužės 8 d. priimtas VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinys atsakovui UAB „Jurisma“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1248-459/2018 iškėlė Bendrovei bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“, įpareigojo Bendrovės direktorių per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, o Administratorių įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Klaipėdos apygardos teismas šia nutartimi nustatė, kad Bendrovės kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus administratorei per 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 31 d., taigi Bendrovės direktorė įmonės dokumentus turėjo perduoti Administratoriui iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., o kreditoriai galėjo pareikšti finansinius reikalavimus iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.

26. Teismas nurodė, kad Administratorius 2018 m. liepos 31 d. priėmė įsakymą dėl su bankroto bylos iškėlimu susijusių pareigų vykdymo, pateikė jį Bendrovės direktorei vykdyti. Bendrovės direktorė 2018 m. liepos 31 d. elektroniniu paštu informavo Administratorių, kad įsipareigojimus VSDFV Bendrovė jau įvykdė ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo dieną jų nebuvo. Bendrovės direktorė 2018 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl sprendimo, kuriame nurodė, kad Bendrovė, gavusi įspėjimą dėl keliamos bankroto bylos, 2018 m. birželio 12 d. įsiskolinimus sumokėjo, nors teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla, nebeliko pagrindo tokiai bylai kelti, todėl prašė nutraukti Bendrovės bankroto procedūrą. Klaipėdos apygardos teismas Bendrovės direktorės pranešimą dėl bankroto bylos nutraukimo persiuntė Administratoriui, kuris 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu paaiškino teismui, kad nėra pateikta dokumentų, jog bankroto bylos iškėlimo dienai atsiskaityta su kreditoriumi VSDFV, nepateikti dokumentai apie Bendrovės finansinę padėtį, Bendrovės direktorė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl prašymas nutraukti bankroto bylą turėtų būti atmestas. Bendrovės direktorė Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 28 d. pažymą, kad Bendrovė skolinga tik akcininkei, kuri kreditoriaus teisių atsisako, o kitų kreditorių Bendrovė neturi, taip pat 2018 m. rugpjūčio 29 d. prašė teismo patikslinti duomenis, jog Bendrovė kreditorių neturi, apie tai yra informavusi Administratorių.

27. Bendrovės direktorė 2018 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą nutraukti bankroto bylą, paaiškindama, kad teismui pateikti visi įrodymai, patvirtinantys, jog Bendrovė savo turėtus finansinius įsipareigojimus įvykdė iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nebuvo pagrindo pradėti bankroto procedūrą, detalizavo, kad nors Administratorius nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. priskaičiuota 700 Eur kompensacija atleistai darbuotojai, mokestis VSDFV už darbuotoją sumokėtas, pati darbuotoja pretenzijų Bendrovei neturi. Paaiškino, kad Administratoriaus teiginys, jog negauta dokumentų, patvirtinančių finansinių įsipareigojimų įvykdymą, neatitinka tikrovės, nes visi dokumentai Administratoriui perduoti. Bendrovės direktorė kartu su minėtu prašymu pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymą, kuri patvirtina, kad Bendrovė įsipareigojimus VSDFV biudžetui yra įvykdžiusi. Administratorius 2018 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad yra pagrindas tęsti Bendrovės bankroto procesą, nes Bendrovė turi 518 Eur kreditorinį reikalavimą 2018 m. rugpjūčio 22 d. atleistai darbuotojai J. M., VSDFV 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažyma pateikta prieš šios darbuotojos atleidimą, šiai dienai Bendrovės dokumentacija Administratoriui dar nėra perduota. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi dėl situacijos paaiškinimo nurodė, kad yra pagrindas tęsti Bendrovės bankroto procedūras, nes Administratorius negali nustatyti Bendrovės įsipareigojimų struktūros ir masto.

28. Teismas nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo Administratoriaus įgaliotą asmenį V. S., jog Bendrovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. į VSDFV sąskaitą už UAB „Jurisma“ sumokėjo 295,26 Eur, o 2018 m. rugpjūčio 29 d. – 8,66 Eur. VSDFV 2018 m. spalio mėn. raštu informavo Klaipėdos apygardos teismą, kad Bendrovė 2018 m. spalio 3 d. duomenimis, VSDFV biudžetui nėra skolinga. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi tenkino Bendrovės direktorės prašymą, nutraukė Bendrovės bankroto bylą, atsiskaičius su visais kreditoriais. Taip pat teismas nustatė, kad realiai patirtų išlaidų suma, susijusi su Bendrovės administravimu, sudaro 75,32 Eur, administratoriui UAB „Finresta“ mokėtinas atlyginimas už atliktą darbą sudaro 150 Eur ir patvirtino administratoriaus patirtas administravimo išlaidas, iš viso 225,32 Eur. Pareiškėjas dėl šios teismo nutarties 2018 m. gruodžio 6 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią nutartį panaikinti, nustatyti, kad realiai patirtų išlaidų suma, susijusi su Bendrovės administravimu, sudaro 857,92 Eur, o Administratoriui mokėtinas atlyginimas už atliktą darbą sudaro 2 400 Eur ir patvirtinti iš viso 3 257,92 Eur administravimo išlaidų sumą. Paaiškino, kad bankroto byloje yra dar vienas kreditorius – UAB „Lematas“, kuris teismui yra pateikęs prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašus 699,77 Eur sumai.

29. UAB „Lematas“ 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą įtraukti į Bendrovės kreditorių sąrašą su 699,77 Eur suma, nes suteikė paslaugas Bendrovės bankroto procedūroje. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, 2019 m. kovo 7 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą, motyvuodamas, kad tiek Administratoriaus bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo reikalavimas, tiek UAB „Lematas“ kreditorinis reikalavimas yra grindžiami tų pačių bankroto procedūrų atlikimu ir įrodinėjami tuo pačiu mokėjimo reikalavimo dokumentu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad UAB „Lematas“ prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, prašymą pateikė UAB „Lematas“ įgaliota darbuotoja, kuriai įgaliojimą suteikė UAB „Lematas“ (duomenys neskelbtini) V. S., tačiau įgaliojimą pasirašė kaip UAB „Finresta“ (duomenys neskelbtini), todėl padarė išvadą, kad UAB „Lematas“ reikalavimas negali būti vertinamas kaip kreditinis ir įtrauktas į kreditorių sąrašą (kuris, beje, nesudarytas dėl kreditorių nebuvimo) (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas), o nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie Administratoriaus vadovo nesąžiningą elgesį, siekiant piniginių sumų gavimo tiek per prašomų administravimo išlaidų patvirtinimą, tiek per UAB „Lematas“ reikalavimą, kuris grindžiamas Bendrovės bankroto procedūrų atlikimu, kai pareigą vykdyti šias procedūras turėjo bankroto administratorė UAB „Finresta“.

30. Teismas, apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad bankroto byla Bendrovei iškelta 2018 m. liepos 19 d., nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 31 d., bankroto bylos iškėlimo reikalavimą pareiškė kreditorius VDSFV Klaipėdos skyrius, reikalavimą grindė 2018 m. gegužės 7 d. susidariusiu Bendrovės 721,69 Eur įsiskolinimu VSDFV biudžetui; šį įsiskolinimą į VSDFV sąskaitą už skolininką (Bendrovę) 2018 m. birželio 12 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, sumokėjo Bendrovės direktorė, kitų kreditorių Bendrovė neturėjo. Be to, Administratoriui 2018 m. rugpjūčio 22 d. atleidus Bendrovės darbuotoją J. M., dėl atleidimo iš darbo susidariusios mokestinės prievolės įvykdytos Bendrovės direktorei 2018 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjus 295,26 Eur bei 2018 m. rugpjūčio 29 d. – 8,66 Eur. Atleista darbuotoja finansinių reikalavimų Bendrovei nepareiškė, o duomenų apie kitus kreditorius ir jų įsipareigojimų vykdymą byloje nebuvo. Nepaisant to, kad nesant kreditorių, o su buvusiais kreditoriais atsiskaičius visiškai, nebuvo teisinių kliūčių nutraukti Bendrovės bankroto proceso, Administratorius, teikdamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties nutraukti Bendrovės bankroto bylą, pateikė UAB „Lematas“ prašymą įtraukti jį į Bendrovės kreditorių sąrašą. Kaip matyti, pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą byloje Nr. e2-291-241/2019 toks UAB „Lematas“ reikalavimas apskritai negalėjo būti vertinamas kaip kreditinis, nes Administratoriaus bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo reikalavimas, tiek UAB „Lematas“ kreditorinis reikalavimas yra grindžiami tų pačių Bendrovės bankroto procedūrų atlikimu ir įrodinėjami tuo pačiu mokėjimo reikalavimo dokumentu, taigi pareiškėjas siekė gauti administravimo išlaidų atlyginimą tiek per prašomų administravimo išlaidų patvirtinimą, tiek per UAB „Lematas“ reikalavimą. Taigi Tarnyba pagrįstai ginčijamu Įsakymu konstatavo, kad Administratorius veikė neprofesionaliai.

31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas Bendrovės direktorės pateiktą informaciją apie kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą ir galimą pagrindą nutraukti bankroto procesą, aktyvių veiksmų šiam klausimui spręsti nesiėmė. Administratorius 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu, reaguodamas į Bendrovės direktorės prašymą nutraukti bankroto procesą, paaiškino teismui, kad nėra pateikta dokumentų, jog bankroto bylos iškėlimo dienai atsiskaityta su kreditoriumi VSDFV, nors pats galėjo ir turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų, išsiaiškinti, ar Bendrovė turi egzistuojančią skolą ir kreiptis į VSDFV. Bendrovės direktorė taip pat nurodė visus skolos sumokėjimo dokumentus pateikusi Administratoriui, tačiau jis pats veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar skola VSDFV buvo sumokėta dar iki bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė. Be to, Administratoriui buvo žinoma aplinkybė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. atleidus Bendrovės darbuotoją J. M. dėl atleidimo susidarė mokestinė prievolė, ir nors Bendrovės direktorė dar 2018 m. rugsėjo 7 d. bankroto byloje nurodė ir pateikė duomenis, kad su VSDFV yra visiškai atsiskaičiusi, Administratorius Bendrovės bankroto proceso nutraukimo neinicijavo. Tokie pareiškėjo veiksmai pagrįstai Tarnybos pripažinti kaip vilkinimas nutraukti Bendrovės bankroto procedūras, ir nenustatyta objektyvių priežasčių, kurios būtų užkirtusios kelią jam efektyviai ir profesionaliai vykdyti Bendrovės bankroto procesą, t. y. kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo Bendrovei atsiskaičius su kreditoriais.

32. Teismas taip pat nurodė, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas, būdamas savo srities profesionalas, po Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl bankroto bylos Bendrovei nutraukimo, teikė atskirąjį skundą, turėdamas ir galėdamas suprasti, kad UAB „Lematas“ kreditorinis reikalavimas yra grindžiami tų pačių Administratoriaus bankroto procedūrų atlikimu ir jis negali būti vertinamas kaip kreditorinis, ypač atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo minėtoje nutartyje nustatytą aplinkybę, kad prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą pateikė UAB „Lematas“ įgaliota darbuotoja, kuriai įgaliojimą suteikė UAB „Lematas“ (duomenys neskelbtini) V. S.. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, jog bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui. Kreditorių susirinkimui nedraudžiama skatinti bankroto administratorių siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį. Nurodyti pareiškėjo veiksmai Bendrovės bankroto procese, teikiant atskirąjį skundą dėl UAB „Lematas“ reikalavimo įtraukti į Bendrovės kreditorių sąrašą, nelaikytini atitinkantys profesionalumo principą, įtvirtintą Elgesio kodekso 6.3 papunktyje, nes Bendrovės bankroto procesas buvo tęsiamas Administratoriaus iniciatyva, nors teisinio pagrindo tam nebuvo.

33. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba neturėjo pagrindo skirti jam nuobaudą pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį, nes Bendrovės bankroto proceso metu galiojusios ĮBĮ nuostatos įtvirtino, jog nuobauda gali būti skiriama tik Administratoriui, teismas juos atmetė kaip nepagrįstus. Vadovaujantis ĮBĮ Nr. IX-2016 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1593 4 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gruodžio 1 d.. Šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo (2 dalis). Teismas nustatė, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais pažeistas Elgesio kodekso 6.3 papunktis, atlikti jau po 2018 m. gruodžio 1 d., nes pareiškėjas, nesant tam teisinio pagrindo, 2018 m. gruodžio 6 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl bankroto bylos nutraukimo ir tokie pareiškėjo veiksmai laikytini nepagrįstai vilkinę Bendrovės bankroto procesą. Taigi nuobauda galėjo būti skiriama ne tik Administratoriui, tačiau ir jo įgaliotam asmeniui – pareiškėjui.

34. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, skirdama pareiškėjui nuobaudą, įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytų veiksmų pobūdžiui. Tarnyba pareiškėjo kaltės prezumpcijos netaikė, tačiau skiriamą nuobaudą pagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjo veiksmais, kurie sudarė pagrindą konstatuoti Elgesio kodekso 6.3 papunkčio pažeidimą. Aplinkybė, kad nenustatytas konkretus žalos padarymo faktas, nesudaro pagrindo neskirti nuobaudos.

35. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jį priimant tinkamai pritaikytos aktualios teisės aktų nuostatos, todėl naikinti Įsakymą nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais nėra pagrindo. LAGK Sprendime išsamiai, pagrįsdama teisiniu ir faktiniu vertinimu, išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2019 m. gegužės 23 d. Įsakymo teisėtumo, LAGK Sprendime padarytos išvados pagrįstos bei teisėtos.

III. 36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.

37. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Administratorius pats veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar skola VSDFV buvo sumokėta dar iki bankroto bylos iškėlimo nesiėmė, nes Administratorius skunde nurodė, kad jam apie skolos VSDFV Klaipėdos skyriui padengimą tapo žinoma 2018 m. rugsėjo 7 d. inicijuoto telefoninio pokalbio metu, VSDFV apie paskolos padengimą Klaipėdos apygardos teismą informavo tik 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d. raštais, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybių, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytas terminas Administratoriui pateikti prašymą (pareiškimą) dėl bankroto bylos įmonei nutraukimo baigėsi 2018 m. rugsėjo 30 d., Administratorius 2018 m. rugsėjo 20 d. atsiliepimu, sutikrinęs Įmonės dokumentus, kuriuos A. B. perdavė tik 2018 m. rugpjūčio 28 d., prašė nutraukti bankroto bylą, taigi nepraleido nustatyto termino pareiškimui dėl bankroto bylos nutraukimo pateikti (elgėsi teisėtai).

38. Pareiškėjas akcentuoja, kad jeigu Bendrovės direktorė būtų įvykdžiusi ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1, 4 punktuose nustatytą pareigą ir būtų teismui su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusi prašomus duomenis, bankroto byla galbūt net nebūtų iškelta. Tačiau A. B., žinodama, kad teismas nagrinėja prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodytų duomenų teismui nepateikė, todėl teismas iškėlė Bendrovei bankroto bylą, dėl to pareiškėjas įstatyme nustatytais terminais vykdė jam pavestas pareigas.

39. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba neįrodė ir apskritai neįrodinėjo, kokią tiksliai datą Administratorius privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei nutraukimo, tokių aplinkybių nenurodė nei LAGK, nei pirmosios instancijos teismas, tik nepagrįstai konstatavo kad Administratoriaus įgaliotas asmuo vilkino bankroto procedūrą. Nei Tarnyba, nei LAGK neįvertino Administratoriaus nurodytų aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad Administratorius pagal ĮBĮ 27 straipsnio nuostatas privalėjo iki 2018 m. rugsėjo 30 d. patikrinti Bendrovės dokumentus ir įsitikinti, kad ji neturi daugiau kreditorių, todėl Įsakymas, Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

40. Aplinkybė, kad Bendrovės bankroto byloje nebuvo pateikta ir patvirtina jokių finansinių kreditorinių reikalavimų, niekaip neįrodo pareiškėjo neprofesionalumo ir bankroto proceso vilkinimo. Pareiškėjas įrodė, kad prašymą nutraukti Bendrovei bankroto bylą pateikė nepraleidęs nustatyto termino ir niekaip nevilkino bankroto procedūrų. Todėl Įsakymas, Sprendimas ir teismo sprendimas naikintini.

41. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl pareiškėjo nesąžiningumo, kadangi nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių jo nesąžiningumą. Siekis gauti atlyginimą už darbą (nepaisant to, kad teismai prašymų ir atskirojo skundo nepatenkino) nerodo nei jo nesąžiningumo, nei jo neprofesionalumo. Priešingai nei nustatyta Išvadoje ir Sprendime, pareiškėjas yra sąžiningas, nes reikalavimas atlyginti už suteiktas administravimo paslaugas buvo teisėtas, kildinamas iš galiojančių teisės aktų.

42. Priešingai nei nustatė Tarnyba ir LAGK, ginčo atveju konstatuotinas ne pareiškėjo ir ne Administratoriaus nesąžiningumas, o A. B. nerūpestingumas, neveikimas, privalomųjų mokesčių valstybei nemokėjimas, todėl (duomenys neskelbtini) A. B., o ne Administratorius ir/ar jo įgaliotas asmuo turi prisiimti visą atsiradusių neigiamų padarinių riziką, įskaitant ir dėl Administratoriaus darbo bankroto procedūrų metu atsiradusių administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dengimo.

43. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba, LAGK ir teismas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjo atskirasis skundas, tačiau ši nutartis neturi jokios įrodomosios galios sprendžiant nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimus. Aplinkybė, jog teismų nutartimis prašymas didžiąja dalimi buvo atmestas nepatvirtinant pilna apimtimi Administratoriaus prašomų sumų, niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas padarė Elgesio kodekso 6.3 punkto pažeidimus: vilkino bankroto procedūrą ir/ar siekė Įmonės bankroto procedūros nenutraukimo. Teismų praktikoje dažni atvejai, kai administratoriaus prašymai dėl bankroto administravimo procese atsiradusių piniginių sumų būna patenkinti tik iš dalies. Jokiame teisės akte aplinkybė, kai teismas nepriteisia Administratoriui jo prašomų sumų, nors ir motyvuojant Administratoriaus darbo trūkumais, jokiu būdu nereiškia Elgesio kodekso pažeidimo. Ginčo atveju Tarnybos ir LAGK formuojama praktika, neva skundo dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo teismui pateikimas savaime reiškia bankroto bylos vilkinimą, pažeidžia teisę administratoriui ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka įrodinėti jo patirtas administravimo išlaidas ir atlyginimą. Tokia praktika niekuo nepagrįsta, pažeidžia teisę į teisminę gynybą, ir patvirtina, kad Įsakymas, Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini.

44. Pareiškėjas nurodo, kad LAGK ir pirmosios instancijos teismas sprendimuose neįvertino ir neanalizavo pareiškėjo skundo aplinkybių ir įrodymų, kad jis nebuvo Bendrovės administratorius, tik Administratoriaus įgaliotas asmuo (darbuotojas). Dėl šio pažeidimo buvo priimti nepagrįsti sprendimai. Tarnyba neturėjo diskrecijos teisės nuobaudos pritaikyti pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, nes jis buvo ne Administratorius (šiuo atveju Administratorius buvo UAB „Finresta”), o Administratoriaus įgaliotas asmuo, taigi nuobauda jam pritaikyta nepagrįstai.

45. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Bendrovei bankroto byla iškelta 2018 m. liepos 19 d., bankroto administratore paskirta UAB „Finresta”. Bendrovės bankroto byla nutraukta 2018 m. lapkričio 30 d. Įsakymas ir Sprendimas, kuriais nuobauda pritaikyta pareiškėjui, yra nepagrįsti, nes Bendrovės bankroto administravimo procesas truko nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. kai galiojo ĮBĮ 117straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Administratorius, kuriam pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.) gali būti taikoma nuobauda, nepažeidė nei ĮBĮ nuostatų, nei Elgesio kodekso 6.3 punkto, todėl nuobauda jam netaikytina. Be to, nuobauda negali būti taikoma Administratoriaus įgaliotam asmeniui.

46. Nei Įmonės (duomenys neskelbtini) A. B., nei Tarnyba, nei LAGK, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė ir neargumentavo, kaip konkrečiai atskirasis skundas užvilkino Bendrovės bankroto procesą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl Administratoriaus pateikto atskirojo skundo atsirado kokios neigiamos pasekmės ir/ar sukelta žala. Tokių aplinkybių ne tik kad neįrodė, tačiau apskritai neįrodinėjo ir nepagrindė nei A. B., nei Tarnyba, nei LAGK, nei pirmosios instancijos teismas, deklaratyviai ir nepagrįstai konstatuodami, jog Administratorius, pateikdamas atskirąjį skundą, neva elgėsi nesąžiningai ir pažeidė Elgesio kodekso 6.3 papunktį.

47. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad šiuo atveju taip pat buvo pažeistas gero administravimo ir bankroto administratoriaus nekaltumo principai. Tarnyba turi puoselėti gero administravimo principus, kurį, be kitų, apima ir Administratoriaus nekaltumo principas. Nagrinėjamu atveju šie principai buvo pažeisti, nes Administratoriui įspėjimas skirtas nepagrįstai, neatsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimas buvo ne Administratoriaus kaltė, o VSDFV Klaipėdos skyriaus ir Bendrovės vadovės nerūpestingumas ir neveikimas. Iškėlus bankroto bylą Bendrovei, Administratoriui kilo pareiga atlikti įstatyme numatytus veiksmus, tą pareiškėjas ir atliko.

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas niekam nepadarė žalos, Bendrovės nemokumo procedūrą vykdė pagal ĮBĮ Administratoriui nustatytas pareigas. Administratoriaus veiksmai niekaip nevilkino Bendrovės nemokumo procedūros. Tarnyba nepagrindė ir nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog Administratorius tyčia ar veikdamas aiškiai aplaidžiai neatliko savo pareigų, Tarnyba taip ir nepagrindė, kaip konkrečiai Administratoriaus veiksmai užvilkino Bendrovės bankroto procedūrą. Administratorius veikė profesionaliai, bendradarbiavo tiek su institucijomis, tiek su Bendrovės (duomenys neskelbtini) A. B., teikė visą reikalingą informaciją. Nagrinėjamu atveju skundą dėl tariamų pažeidimų pateikė Bendrovės vadovė (asmuo, dėl kurios aplaidumo ir buvo iškelta bankroto byla). Jei teismas būtų nustatęs, jog Administratorius vilkina bankroto procedūras, tai būtų pranešęs Tarnybai. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeistas administratoriaus nekaltumo principas.

49. Pareiškėjas teigia, kad ginčo atveju buvo pažeistos VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatos, nes, vertinant Administratoriaus pažeidimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Bendrovės nemokumo procedūrų eigą ir situaciją, rėmėsi nepagrįstais suinteresuoto asmens samprotavimais ir neteisėtai taikė bankroto administratoriaus kaltės prezumpciją. Tarnyba taip pat pažeidė VAĮ 362 straipsnio 1 dalies reikalavimą poveikio priemonę skirti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir iš esmės paneigė Įmonių bankroto įstatymo reglamentuojamą Bendrovės nemokumo procedūrų eigą.

50. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

51. Atsakovas nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Teigia, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas taip pat nustato terminą, per kokį laikotarpį nemokumo administratorius turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, kai nėra pateikiami kreditoriniai reikalavimai. Pažymi, kad šioje normoje nustatyta, jog bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti. Tarnybos vertinimu, šis reglamentavimas nustato terminą, per kurį nemokumo administratorius turi įvertinti jam pateiktus kreditorinius reikalavimus tam, kad nuspęsti kuriuos teikti teismui tvirtinti, o kuriuos ginčyti. Įmonės bankroto procese kreditoriniai reikalavimai apskritai nebuvo pareikšti ir šis faktas Administratoriui buvo žinomas jau 2018 m. rugpjūčio 30 d., t. y., kai pasibaigė teismo nustatytas terminas kreditoriams pareikšti savo kreditorinius reikalavimus. Taigi esamoje situacijoje akivaizdu, kad kreditoriams nepareiškus savo reikalavimų, Administratorius, gindamas Bendrovės interesus, turėjo imtis skubių veiksmų tam, jog Bendrovė galėtų kuo greičiau grįžti prie savo įprastos ūkinės – komercinės veiklos.

52. Neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo metu Tarnyba nustatė, kad dar iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, t. y. 2018 m. birželio 12 d., Bendrovė atsiskaitė su vieninteliu kreditoriumi – VSDFV Klaipėdos skyriumi. Ši informacija taip pat buvo žinoma Administratoriui, kadangi Bendrovės vadovė šią informaciją buvo jam pateikusi. Pareiškėjo minimi kiti įsiskolinimai iš esmės atsirado tik po bankroto bylos iškėlimo, tačiau Bendrovės vadovės taip pat buvo padengti. Tarnybos vertinimu, neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo metu Tarnyba padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog Administratorius, turėdamas pakankamai įrodymų, leidžiančių nutraukti Bendrovės bankroto bylą, būdamas savo srities profesionalu ir išmanydamas teisės aktų nuostatas, turėjo pareigą nedelsiant inicijuoti bankroto bylos Įmonei nutraukimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad Administratorius būtų kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos Įmonei nutraukimo. Esamoje situacijoje Administratoriaus veiksmai, kai jis teismui teiktame 2018 m. rugsėjo 20 d. atsiliepime dėl bankroto bylos nutraukimo nurodė, kad yra ĮBĮ 27 straipsnyje numatyti pagrindai bankroto bylai nutraukti, buvo nulemti ne jo paties aktyvių veiksmų, o Bendrovės vadovės, kuri savo iniciatyva kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

53. Tarnyba taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtinus patirtas administravimo išlaidas 225,32 Eur sumai, Administratorius, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, 2018 m. gruodžio 6 d. su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, nurodydamas, jog bankroto byla negali būti nutraukta, nes bankroto administratorius UAB „Lematas“ yra pateikęs prašymą įtraukti į Bendrovės kreditorių sąrašą. Administratorius atskirajame skunde nurodė, kad bankroto administratorius UAB „Lematas“ teikė Bendrovei bankroto administravimo paslaugas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi (civ. byla Nr. e2-291-241/2019) nusprendė atskirąjį skundą atmesti. Tarnybos vertinimu, Administratoriaus nurodytas bankroto administratoriaus UAB „Lematas“ kreditorinis reikalavimas negali būti tokiu laikomas. Visos išlaidos, skirtos bankrutavusios įmonės administravimui, teikiamoms bankroto administravimo paslaugoms, yra laikomos administravimo išlaidomis, kurios negali būti prilyginamos finansiniam reikalavimui bankrutavusiai įmonei. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju Administratorius, kaip geriausiai išmanantis bankroto procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, privalėjo žinoti minėtas aplinkybes ir aptartais veiksmais nepagrįstai nesiekti Bendrovės bankroto bylos nenutraukimo. Šiuo atveju pareiškėjo neprofesionalumas buvo pagrįstas akivaizdžiomis aplinkybėmis, kurias taip pat nustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas.

54. Atsakovas pažymi, kad dalį pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių dėl UAB „Lematas“ kreditorinio reikalavimo taip pat įvertino Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartyje, todėl tiek šis Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas faktas, tiek kitos šioje nutartyje minimos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Administratorius savo veiksmais siekė ne kuo greitesnio Bendrovės bankroto bylos nutraukimo, o kuo didesnių administravimo išlaidų priteisimo. Akivaizdu, kad Bendrovės bankroto proceso nutraukimo užvilkinimą lėmė ne Bendrovės ir jos kreditorių (kurių taip ir neatsirado bankroto procese) teisių ir teisėtų interesų gynimas, tačiau netinkamas bankroto proceso vedimas bei didesnio atlyginimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo siekis, kuris, nors pats savaime nelaikytinas ydingu, tačiau pasireiškė tokiu pareiškėjo nepagrįstu veiksmu, kaip siekis UAB „Lematas“ patirtas išlaidas pateikti kaip kreditorinį reikalavimą bankroto procese, dėl to Bendrovės bankroto proceso nutraukimas buvo užvilkintas, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis įsigaliojo tik 2019 m. kovo 7 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pareiškėjo skundą.

55. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog paskirta nuobauda naikintina ir todėl, kad ji skirta ne Administratoriui, o ir pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, taip pat yra visiškai nepagrįstas. ĮBĮ formuluote, kai numatoma galimybė už nustatytą pažeidimą skirti nuobaudą ne tik juridiniam bankroto administratoriui, bet kartu ir jo vadovui ar ir darbuotojui (ĮBĮ vartojama formuluotė „ir (arba)“), atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, įstatymų leidėjas siekė numatyti reguliavimą, kai už konkretų pažeidimą nuobauda gali būti skiriama tiek juridiniam bankroto administratoriui, tiek ir jo vadovui, tiek ir juridinio bankroto administratoriaus darbuotojui, atsakingam už konkretaus bankroto proceso administravimą. ĮBĮ pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia pakeisti iki tol buvusią padėtį, kai bankroto administratoriai fiziniai asmenys, veikę administratorių juridinių asmenų, kurių atžvilgiu taikytos poveikio priemonės, vardu, toliau galėjo teikti nekokybiškas bankroto administravimo paslaugas nesulaukdami jokių netinkamo paslaugų teikimo pasekmių tiek kaip fiziniai asmenys, tiek kaip juridinių asmenų vadovai ar darbuotojai, nes administratoriaus juridinio asmens, administruojančio bankroto procesus, vardu veikiantis vadovas ar įgaliotas asmuo iš esmės realios atsakomybės už nustatytus pažeidimus išvengdavo. Akivaizdu, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusiu reglamentavimu buvo siekiama sukurti reglamentavimą, kai nuo požiūrio, kad pažeidimus padaro ir už juos atsakingas išimtinai tik juridinis bankroto administratorius pereinama prie naujo požiūrio, kad už pažeidimus konkrečiame bankroto procese atsakingas ir atsako ne tik juridinis bankroto administratorius, bet ir konkretus fizinis asmuo (priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio pažeidimą padaręs veikdamas kaip juridinio bankroto administratoriaus vadovas ar darbuotojui, atsakingam už konkretaus bankroto proceso administravimą).

56. Tiek Tarnybos Išvada, tiek jos pagrindu priimtas Įsakymas yra sudedamosios Tarnybos priimto sprendimo dalys. Tarnybos sprendime yra nustatytos faktinės pažeidimų aplinkybės, taip pat nurodoma, kodėl nuobauda yra skiriama ne Administratoriui, o pačiam pareiškėjui. Neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Administratorius 2018 m. gruodžio 6 d. atskiruoju skundu nepagrįstai siekė bankroto bylos Bendrovei nenutraukimo, taip pat dalį patirtų administravimo išlaidų (UAB „Lematas“ suteiktos buhalterinės paslaugos Įmonės bankroto proceso metu) bandė atskirajame skunde pateikti kaip kreditorinį reikalavimą, nurodydamas, kad UAB „Jurisma“ bankroto procedūra negali būti nutraukta, nes UAB „Lematas“ yra pateikusi prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą su 699,77 Eur reikalavimu, todėl nėra atsiskaityta su visais kreditoriais bankroto procedūroje, o šie Administratoriaus veiksmai buvo atlikti po ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies pakeitimų įsigaliojimo (2018 m. gruodžio 1 d.), kuriais buvo nustatyta, kad nuobaudą taip pat galima skirti bankroto administratoriaus darbuotojui, atsakingam už bankrutavusios įmonės administravimą. Pažymi, kad Išvadoje taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėjas buvo Administratoriaus įgaliotas asmuo Bendrovės bankroto byloje. Tarnyba, spręsdama kam taikyti poveikio priemonę ir kokia apimtimi ją taikyti, vadovaudamasi ĮBĮ 117 straipsniu, pasinaudojo turima diskrecijos teise bei nuobaudą paskyrė pareiškėjui, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už atliekamų bankroto procedūrų teisėtumą ir jų tinkamą bei savalaikį atlikimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V4-121 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui V. S. skyrimo“ bei LAGK Sprendimo, kuriuo Tarnybos Įsakymas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

58. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti Įsakymo, vadovaujantis pareiškėjo išdėstytais ar kitais argumentais, nebuvo teisinio pagrindo, pareiškėjo skundą atmetė.

59. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba ir LAGK neįvertino, jog Administratorius iki 2018 m. rugsėjo 30 d. turėjo patikrinti Bendrovės dokumentus ir įsitikinti, kad Bendrovė neturi daugiau kreditorių. Prašymą nutraukti Bendrovei bankroto bylą pareiškėjas pateikė nepraleidęs nustatyto termino ir niekaip nevilkino bankroto procedūrų, todėl Įsakymas, Sprendimas ir teismo sprendimas naikintini. Siekis gauti atlyginimą už darbą (nepaisant to, kad teismai prašymų ir atskirojo skundo nepatenkino) nerodo nei jo nesąžiningumo, nei jo neprofesionalumo. LAGK ir pirmosios instancijos teismas sprendimuose neįvertino ir neanalizavo skundo aplinkybių ir įrodymų, kad jis nebuvo Bendrovės administratorius, tik Administratoriaus įgaliotas asmuo (darbuotojas), todėl nuobauda jam pritaikyta nepagrįstai. Įsakymas ir Sprendimas, kuriais nuobauda pritaikyta pareiškėjui, yra nepagrįsti, nes Bendrovės bankroto administravimo procesas truko nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. kai galiojo ĮBĮ 117straipsnio 1 dalies nuostata. Nei Bendrovės vadovė, nei Tarnyba, nei LAGK, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė ir neargumentavo, kaip konkrečiai atskirasis skundas užvilkino Bendrovės bankroto procesą. Tarnyba neteisėtai taikė bankroto administratoriaus kaltės prezumpciją.

60. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

62. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Tarnybos Įsakymu nuobauda – įspėjimas – pareiškėjui paskirta už tai, jog jis, būdamas Bendrovės Administratoriumi, savalaikiai neinicijavo įmonės bankroto bylos nutraukimo ir savo veiksmais nepagrįstai siekė bankroto bylos nenutraukimo. Tarnybos Išvadoje, kuri yra sudedamoji Įsakymo dalis, nurodyta, jog Bendrovei 2018 m. liepos 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. liepos 30 d., buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“, pareiškėjas yra bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo. Taip pat nustatyta, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. birželio 12 d.) buvo atsiskaityta su vieninteliu įmonės kreditoriumi – VSDFV Klaipėdos skyriumi, tačiau bankroto byla vis tiek buvo iškelta. Administratorius buvo informuotas apie atsiskaitymą su vieninteliu kreditoriumi, tačiau ir toliau vykdė veiksmus, kurie vilkino Įmonės bankroto bylos nutraukimą. Administratorius, turėdamas pakankamai įrodymų, leidžiančių nutraukti Įmonės bankroto bylą, turėjo pareigą nedelsiant inicijuoti bankroto bylos nutraukimą, tačiau į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nutraukimo Įmonei nesikreipė. Bankroto byla nutraukta teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. kovo 7 d.

63. Tarnybos Išvadoje taip pat nustatyta, kad Administratorius nepagrįstai prašė atlyginti patirtas administravimo išlaidas. Teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino Administratoriaus prašomą 1 978,61 Eur Įmonės administravimo išlaidų sumą, galiosiančią iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino Administratoriaus patirtas administravimo išlaidas – 225,32 Eur. Administratorius, nesutikdamas su teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi, su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, nurodydamas, kad bankroto byla Įmonei negali būti nutraukta, nes UAB „Lematas“ yra pateikęs prašymą įtraukti į Įmonės kreditorių sąrašą, kadangi UAB „Lematas“ teikė bankroto administravimo paslaugas Įmonei. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi Administratoriaus įgalioto asmens atskirąjį skundą atmetė. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad Administratoriaus nurodytas reikalavimas UAB „Lematas“ negali būti laikomas kreditoriniu reikalavimu Įmonei. Visos išlaidos, skirtos bankrutavusios įmonės administravimui, teikiamoms bankroto administravimo paslaugoms, yra laikomos administravimo išlaidomis, kurios negali būti prilyginamos finansiniam reikalavimui bankrutavusiai įmonei. Tarnyba pažymėjo, kad šiuo atveju pareiga teikti administravimo paslaugas kilo Administratoriui, o ne UAB „Lematas“, kuris nebuvo paskirtas teismo vykdyti Įmonės bankroto procesą. Be to, UAB „Lematas“ yra susijęs su Administratoriumi ir jo įgaliotu asmeniu V. S., kuris yra UAB „Lematas“ darbuotojas (duomenys neskelbtini). Administratorius, kaip geriausiai išmanantis bankroto procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, privalėjo žinoti minėtas aplinkybes ir nurodytais veiksmais nepagrįstai nesiekti Įmonės bankroto bylos nenutraukimo.

64. Tarnyba, įvertinusi Išvadoje nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Administratorius, žinodamas ir turėdamas pakankamai įrodymų, patvirtinančių Įmonės atsiskaitymą su vieninteliu kreditoriumi, savalaikiai neinicijavo bankroto bylos Įmonei nutraukimo, be kita ko, Administratorius savo veiksmais nepagrįstai siekė bankroto bylos Įmonei nenutraukimo, tai lėmė Elgesio kodekso 6.3 papunktyje įtvirtinto bankroto administratoriaus profesionalumo principo pažeidimą.

65. Išvadoje siūloma Administratoriaus įgaliotam asmeniui V. S. už nustatytus pažeidimus skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą.

66. Tarnyba 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V4-121, susipažinusi su Išvada, 2019 m. gegužės 21 d. bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ nuomone, atsižvelgdama į tai, kad Įmonės bankroto administratorius UAB „Finresta“ pažeidė Etikos kodekso 6.3 papunktį, vadovaudamasi ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė už nustatytą pažeidimą UAB „Finresta“ darbuotojui V. S., atsakingam už Įmonės bankroto administravimą, skirti nuobaudą – įspėjimą.

67. Etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas – nustato Elgesio kodeksas. Šio kodekso 6.3 papunktyje numatyta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi, be kita ko, veikti profesionaliai, konsultuoti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyvius dėl proceso teisinio reguliavimo ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus.

68. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 1 d.) buvo nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d.) buvo nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Šis straipsnis su pakeitimais įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. (pakeistas 2018 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. XIII-1593). Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo.

69. Šiuo atveju pareiškėjas skundžiamu Tarnybos Įsakymu yra nubaustas iš esmės už du pažeidimus, t. y. už tai, kad savalaikiai neinicijavo Įmonės bankroto bylos nutraukimo (veiksmai iki ĮBĮ pakeitimo – 2018 m. gruodžio 1 d.) ir savo veiksmais nepagrįstai siekė bankroto bylos Įmonei nenutraukimo (po 2018 m. gruodžio 1 d., jau įsigaliojus ĮBĮ 117 straipsnio 1 daliai, su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą), tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso 6.3 papunktį.

70. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam, kaip Administratoriaus įgaliotam asmeniui, nuobauda už pažeidimus paskirta pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, kadangi iki 2018 m. gruodžio 1 d. galiojusios ĮBĮ redakcijos 117 straipsnio 1 dalyje atsakomybė už pažeidimus buvo nustatyta tik administratoriui, todėl jam, kaip Administratoriaus įgaliotam asmeniui, nuobauda negalėjo būti paskirta.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualias ĮBĮ nuostatas, iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentais. Pareiškėjui, kaip Administratoriaus įgaliotam asmeniui, nuobauda už pažeidimą, padarytą iki 2018 m. gruodžio 1 d., t. y. iki ĮBĮ pakeitimo įstatymo negalėjo būti paskirta, kadangi atsakomybė už pažeidimus buvo nustatyta tik administratoriui (ĮBĮ 117 str. 1 d.).

72. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonės administratoriumi buvo paskirta UAB „Finresta“, pareiškėjas buvo Administratoriaus įgaliotas asmuo, todėl Tarnybos Įsakymu pareiškėjui už veiką, padarytą iki ĮBĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. gruodžio 1 d., nuobauda negalėjo būti paskirta. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nuobauda už minėtą pažeidimą pareiškėjui, kaip Administratoriaus įgaliotam asmeniui, paskirta pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šioje dalyje šalintini.

73. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nuobauda pareiškėjui, kaip Administratoriaus įgaliotam asmeniui, negalėjo būti paskirta, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paskirtos nuobaudos už šį pažeidimą pagrįstumu ir teisėtumu.

74. Pasisakydama dėl pareiškėjo veiksmų, kiek tai susiję su Išvadoje nurodytu antru pažeidimu, t. y. atskirojo skundo padavimu Lietuvos apeliaciniam teismui, ir tokiu būdu nepagrįstai siekiant bankroto bylos Įmonei nenutraukimo, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad nekvestionuotina proceso dalyvių teisė apeliacine tvarka apskųsti žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, todėl atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavimas savaime nelaikomas nesąžiningu elgesiu ar piktnaudžiavimu procesu.

75. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutraukė bankroto bylą BUAB „Jurisma“ Bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais. Teismas iš dalies tenkino BUAB „Jurisma“ bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ (duomenys neskelbtini) V. S. prašymą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo ir nustatė, kad realiai patirtų išlaidų suma, susijusi su BUAB „Jurisma“ administravimu sudaro 75,32 Eur, o administratoriui UAB „Finresta“ mokėtinas atlyginimas už atliktą darbą sudaro 150 Eur, todėl patvirtino bankroto administratoriaus patirtas administravimo išlaidas iš viso 225,32 Eur sumai.

76. Administratorius 2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį bankroto byloje Nr. eB2-1248-459/2018 panaikinti. Administratoriaus UAB „Finresta“ įgalioto asmens V. S. prašymą tenkinti ir nustatyti, kad realiai patirtų išlaidų suma, susijusi su BUAB „Finresta“ administravimu sudaro 857,92 Eur, o Administratoriui mokėtinas atlyginimas už atliktą darbą sudaro 2 400 Eur ir patvirtinti patirtas administravimo išlaidas ir viso 3 257,92 Eur. Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka, kadangi Administratorius 2018 m. rugsėjo 20 d. atsiliepime į prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo nurodė, jog bankroto byloje yra dar vienas kreditorius – UAB „Lematas“, kuriam įsiskolinimas sudaro 699,77 Eur, su kuriuo Bendrovė nėra atsiskaičiusi, jis yra pateikęs teismui prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą. Atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad Administratorius mano, jog UAB „Lematas“ prašymas yra pagrįstas ir atskirojo skundo tenkinimo atveju, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, UAB „Lematas“ tvirtintinas kreditoriumi bankroto byloje. Pareiškėjas akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog su visais kreditoriais BUAB „Jurisima“ bankroto procedūroje nėra atsiskaityta – BUAB „Jurisima“ bankroto procedūra negali būti nutraukta, nes tvirtintinas esamas kreditoriaus UAB „Lematas“ finansinis reikalavimas.

77. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-291-241/2019 Administratoriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria nutraukta UAB „Jurisma“ bankroto byla ir patvirtintos 225,32 Eur administravimo išlaidos, atmetė. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad UAB „Lematas“ prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, prašymą pateikė UAB „Lematas“ įgaliota darbuotoja, kuriai įgaliojimą suteikė UAB „Lematas“ (duomenys neskelbtini) V. S., tačiau įgaliojimą pasirašė kaip UAB „Finresta“ (duomenys neskelbtini). Kitą dieną (2018 m. gruodžio 6 d.) V. S. kaip atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ įgaliotas asmuo pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame kaip atsakovo bankroto bylos nutraukimo pagrindo nebuvimą pagrindžianti aplinkybė nurodomas UAB „Lematas“ paduotas prašymas įtraukti į atsakovės kreditorių sąrašą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. dirba tiek UAB „Finresta“ (atsakovės bankroto administratorė), tiek UAB „Lematas“. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad UAB „Lematas“ reikalavimas negali būti vertinamas kaip kreditinis ir įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą (kuris, beje, nesudarytas dėl kreditorių nebuvimo) (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie atsakovo bankroto administratoriaus vadovo nesąžiningą elgesį, siekiant piniginių sumų gavimo tiek per prašomų administravimo išlaidų patvirtinimą, tiek per UAB „Lematas“ reikalavimą, kuris grindžiamas atsakovo bankroto procedūrų atlikimu, kai pareigą vykdyti šias procedūras turėjo atsakovo bankroto administratorius UAB „Finresta“, ir kuris, nustačius jo pagrįstumą, galėtų būti tenkinamas iš atsakovo bankroto administravimui skirtų lėšų <...>.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą šiuo konkrečiu atveju spręsti, kad Tarnyba Išvadoje pagrįstai konstatavo Administratoriaus įgalioto asmens V. S. neprofesionalumą ir tai, jog tokiais savo veiksmais jis nepagrįstai siekė bankroto bylos Bendrovei nenutraukimo, t. y. pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 6.3 papunktyje numatytą profesionalumo principą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo, kad bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, jog bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui, todėl sprendė, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 6.3 papunktyje įtvirtintą profesionalumo principą.

79. Pažymėtina, kad Tarnyba Išvadoje siūlydama Administratoriaus įgaliotam asmeniui nuobaudą – įspėjimą, įvertino jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat tai, kad Administratorius ir jo vadovas neturėjo įtakos pažeidimo padarymui, todėl sprendė tikslinga nuobaudą skirti Administratoriaus įgaliotam asmeniui, atsakingam už Bendrovės bankroto administravimą.

80. Nors nustatyta, kad Administratoriaus įgaliotas asmuo už pažeidimą, kuris nustatytas iki 2018 m. gruodžio 1 d., t. y. iki įsigaliojant ĮBĮ pakeitimo įstatymui, negalėjo būti traukiamas atsakomybėn, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog už pareiškėjo po 2018 m. gruodžio 1 d. padarytą Etikos kodekso 6.3 papunktyje numatytą profesionalumo principo pažeidimą pareiškėjui neturi būti skiriama nuobauda.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui Įsakymu paskirta švelniausia ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda – įspėjimas – taip pat nėra per griežta ir dėl to naikintina. Aplinkybė, kad dėl tokių Administratoriaus veiksmų nebuvo padaryta žala, taip pat nesudaro pagrindo neskirti pareiškėjui nuobaudos už Elgesio kodekso 6.3 papunktyje nustatytą pažeidimą.

82. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas aiškias aplinkybių vertinimo ar teisės taikymo klaidas, o tik rėmėsi aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

83. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, šalintini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dalyje dėl pareiškėjo pažeidimo, padaryto iki ĮBĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2018 m. gruodžio 1 d.), konstatuojant, jog pareiškėjui, kaip Administratoriaus įgaliotam asmeniui, už Elgesio kodekso 6.3 papunktyje padarytą pažeidimą (savalaikiai neinicijavo bankroto bylos Įmonei nutraukimo) nuobauda negalėjo būti skiriama. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl pareiškėjo padaryto Etikos kodekso 6.3 papunktyje numatyto profesionalumo principo pažeidimo (nepagrįstai siekė bankroto bylos Bendrovei nenutraukimo) tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė