2013-04-30 Nr. AB-1518-3-62-3-00022-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-514/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00022-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl akto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 30 d. aktą Nr. 8-11276 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (po 500 Lt už kiekvieną kalinimo dieną).

Pareiškėjas skunde (b. l. 21) nurodė, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda ir jis septynioms paroms uždarytas į Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 19, kurioje buvo kalinamas su trimis nuteistaisiais. Kameros plotas apie 10 ar 11 kvadratinių metrų, todėl kalint keturiems nuteistiesiems buvo pažeidžiamos Vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nustatyta, kad vienam asmeniui minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šioje kameroje įrengtas per mažas langelis, įmontuotas per aukštai, grotuotas plačių strypų grotomis, todėl į kamerą patenka per mažai natūralios dienos šviesos. Kameroje nėra įrengtos mechaninės ventiliacijos, todėl trūksta oro ir per didelė drėgmė, o tai prieštarauja Lietuvos higienos normose HN76:2010 keliamiems reikalavimams. 2011 m. rugpjūčio 8 bei 9 dienomis buvo atjungta tualeto ventiliacija. Siunčiami ir gaunami laiškai nebuvo registruojami žurnaluose, nebuvo duodama jam žurnaluose pasirašyti. Prašė pareigūno iškviesti gydytoją, tačiau įrašų apie tai nepadarė, todėl negali įrodyti. Šias aplinkybes jis išdėstė skunde Alytaus pataisos namų direktoriui, tačiau 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakyme, kurį laiko neteisingu, neobjektyviu, biurokratišku, apie daugelį skunde išdėstytų aplinkybių nepasisakoma. Šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris taip pat nesprendė jo išdėstytų aplinkybių. Kalėdamas kameroje Nr. 19 dėl netinkamų sąlygų jis patyrė didelių nepatogumų, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl mano esant teisinga, sąžininga bei protinga priteisti jam 3 500 Lt neturtinę žalą.

Atsakovas Alytaus pataisos namas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 32–34) nurodė, kad R. K. jam paskirtą nuobaudą − uždarymą į baudos izoliatorių septynioms paroms − atlikinėjo kameroje Nr. 19, kuri yra pritaikyta atlikti nuobaudas 4 asmenims, tačiau nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. joje nuobaudas atlikinėjo 3 nuteistieji. Pabrėžė, kad kamera Nr. 19 yra 14,45 kv. m ploto, todėl joje esant 4 asmenims, kiekvienam tenka po 3,6125 kv. m ploto. Kameros lango matmenys yra 1,10 m x 0,60 m, jis atidaromas iš vidaus ir bet kuriuo metu nuteistieji gali kamerą vėdinti. Grotų tarpai yra apie 10–12 kv. cm, todėl dienos apšvietimas, patenkantis į kameras, yra normalus, be to, nuteistieji gali naudotis dirbtiniu (elektros) apšvietimu. Tualetas yra atitvertas nuo miegamosios zonos (uždara kabina). Patalpų ventiliavimas savaiminis (per orlaides), mechaninio vėdinimo nėra. Taigi kameros įrengimas ir apšvietimas atitinka visus higienos normų reikalavimus. Todėl pataisos namai jokių įstatymų pažeidimų dėl patalpų vėdinimo, apšvietimo, pareiškėjo gyvenamosios erdvės suvaržymo nepadarė ir skunde išdėstytos pretenzijos neturi pagrindo. Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai lankosi baudos izoliatoriuje kiekvieną dieną po du kartus (ryte ir vakare) ir apžiūri medicininės pagalbos prašančius nuteistuosius, todėl pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo išsikviesti gydytoją yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarnyba, tiek Žmogaus teisių padėties uždarose laisvės apribojimo institucijose stebėtojų grupė, tiek Alytaus visuomenės sveikatos centras tikrino Alytaus pataisos namus ir pateikė savo išvadas, kuriose nurodė, kad Alytaus pataisos namuose nuteistųjų gyvenimo sąlygos yra geros, higienos normų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti jam padarytą neturtinę žalą, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčijamas Alytaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakymas Nr. 8-11276 bei prašoma priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 19, t. y. per mažo ploto, per mažo natūralaus apšvietimo, per mažo ir per aukštai įmontuoto langelio, blogos ventiliacijos, per didelės drėgmės, taip pat dėl siunčiamos ir gaunamos pašto korespondencijos neregistravimo žurnaluose.

Remdamasis bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu bei surinktais įrodymais, teismas konstatavo, kad kameros Nr. 19 plotas yra 14,45 kv. m; iš nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų matyti, kad kameroje Nr. 19 laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. kartu su R. K. buvo patalpinti dar du nuteistieji, taigi, vienam nuteistajam teko 4,82 kv. m ploto, o tai nepažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau − Vidaus tvarkos taisyklės) nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto.

Teismas taip pat nustatė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) nurodyti kamerų įrengimo reikalavimai nedraudžia įrengti mažesnių parametrų langų grotų akutes (draudžia įrengti didesnes kaip 30x15 cm. grotų akutes), be to šiose taisyklėse nurodoma, kad iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (Eksploatavimo taisyklių 16.9 p.), todėl atmestini pareiškėjo motyvai, kad grotų akutės neatitinka reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad galiojančios teisės normos nenustato, kad gyvenamosiose patalpose ar sanitariniame mazge privalomai turi būti įrengta ar veikti mechaninė ventiliacija. Atsakovo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad sanitariniame mazge įrengtas vėdinimas per orlaidę. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 7 d. skunde, adresuotame Alytaus pataisos namams nurodė, kad kameroje nėra įrengta mechaninė ventiliacija. Dėl nurodytų aplinkybių vertinta, kad mechaninės ventiliacijos kameroje ir sanitariniame mazge neįrengimas neprieštarauja teisės aktams, o pareiškėjo teiginys, dėl specialiai dvi dienas atjungtos ventiliacijos laikytas nepagrįstu, nes nesant mechaninės ventiliacijos, akivaizdu, kad ji negali būti atjungta.

Teismas nustatė, kad iš byloje esančio Alytaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. PA-346 matyti, kad santykinė oro drėgmė visose matuotose vietose (atlikti 32 matavimai) atitiko Higienos normos reikalavimus (35–60 proc.). Taip pat šiame patikrinimo akte konstatuojama, kad Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs patikrinimą Alytaus pataisos namuose 2011 m. rugsėjo 30 d. pažymoje konstatavo, kad gyvenimo ir buities sąlygos gyvenamosios zonos ir kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriaus kamerose atitinka teisės aktais nustatytiems reikalavimams. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti minėtų institucijų atliktų patikrinimų duomenimis, todėl pareiškėjo skundo motyvai dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 19, t. y. per mažo ploto, per mažo ir per aukštai įmontuoto langelio bei natūralaus apšvietimo, blogos ventiliacijos, per didelės drėgmės, laikyti nepagrįstais.

Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad gyvenimo sąlygos kameroje Nr. 19 atitinka Vidaus tvarkos taisyklėse, Eksploatavimo taisyklėse ir Higienos normoje tokio tipo patalpoms keliamus reikalavimus. Todėl, pareiškėjui neįrodžius ir teismui nenustačius, kad kamera Nr. 19 neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, negalima konstatuoti valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, o nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, neturtinė žala, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, negali būti priteista, todėl skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Alytaus pataisos namai 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 8-11276 atsakė ne į visas pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, tačiau Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakydamas pareiškėjui 2011 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2S-4582 papildomai ištyrė ir atsakė į atsakovo neatsakytus klausimus. Esant minėtoms aplinkybėms teismas vertino, kad ginčijamas Alytaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 8-11276 iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjo teisių nepažeidė, jo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, todėl nėra pagrindo jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 100) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šališkas, priimtas neištyrus ir neįvertinus bylai reikšmingų įrodymų. Pažymi, kad teismas neišreikalavo iš atsakovo pareiškėjo skunde nurodomų dokumentų, o pataisos namų atstovo teismui pateikti dokumentai suklastoti, pateikta informacija neatitinka tikrovės. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atidėti teismo posėdį ir išreikalauti jo prašomus dokumentus, taip parodydamas savo šališkumą ir suvaržydamas pareiškėjo teisę teikti įrodymus.

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 105–106) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad visa teismui reikalinga medžiaga pateikta į bylą ir ja remiantis priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas. Pažymi, kad tam tikras kalinių privatumo ir jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas neįrodė, kad realiai patyrė neturtinę žalą, atsakovas mano, kad šis jo reikalavimas pagrįstas tik siekiu pasipelnyti (nepagrįstai prisiteisti pinigų sumą). Nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjo reikalavimai sąlygojo papildomas atsakovo išlaidas, kurios turėtų būti iš jo priteisiamos pagal ABTĮ 44 straipsnio 4 dalį. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas jau ne pirmą skundą teismui, galimai piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 8-11276, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 7 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų laikymo sąlygų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 19.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. K. kreipėsi į Alytaus pataisos namus 2011 m. rugsėjo 7 d. skundu (b. l. 44), kuriame nurodė, kad vykdant jam paskirtą nuobaudą, nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. septynioms paroms buvo perkeltas į kamerą Nr. 19, kurios plotas per mažas kalėti keturiems asmenims, įrengti langai per maži ir per aukštai, nėra įrengtos mechaninės ventiliacijos, trūksta oro, didelė drėgmė, per mažai patenka natūralios dienos šviesos, dvi dienas buvo atjungta ventiliacija kameros tualete. Taip pat nurodė, kad būdamas kameroje Nr. 19, jis išsiuntė 2 laiškus bei vieną laišką gavo, tačiau laiškai nebuvo registruojami registracijų žurnaluose. Prašė išnagrinėti jo skundą, nubausti už pažeidimus atsakingus asmenis ir spręsti klausimą dėl materialinės žalos atlyginimo.

Alytaus pataisos namai į pareiškėjo skundą atsakė 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 8-11276 (b. l. 6), kuriame nurodė, kad visos Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos yra suremontuotos. Remonto metu pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai. Tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Kadangi nauji langai ir durys yra sandarūs, kai kuriuose kamerose ant sienų susidaro kondensatas (drėgmė), todėl reikia nuolat vėdinti patalpas atidarant langus. Baudos izoliatoriaus kamera Nr. 19 yra 14,45 kv. m ploto, joje atliekant bausme 4 nuteistiesiems kiekvienam tenka po 3,6125 kv. m ploto. Pažymėjo, kad pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistų surašytą 2010 m. rugpjūčio 26 d. Šiluminės aplinkos matavimo protokolą Nr. F-M-153 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos higienos normos HN76:2010 VI skirsnio 26 punkte nurodytus leidžiamus dydžius

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, kuris, ištyręs skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjui atsakė 2011 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2S-4582 (b. l. 7-8). Kalėjimų departamentas patvirtino pataisos namų nurodytas aplinkybes dėl tinkamų laikymo sąlygų baudos izoliatoriuje, papildomai nustatė, kad pareiškėjas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka Alytaus pataisos namuose supažindintas, nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. dėl sveikatos būklės pablogėjimo į Sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Kalėjimų departamentas taip pat nustatė, jog pasitvirtino pareiškėjo teiginiai, kad registruojant laiškus neduodama nuteistiesiems pasirašyti, atsižvelgiant į tai duotas rašytinis nurodymas Alytaus pataisos namų administracijai, vadovautis Pataisos įstaigų vidus tvarkos taisyklių 194 punktu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Alytaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 30 d. rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo atmetė, kaip nepagrįstą, nustatęs, kad gyvenimo sąlygos kameroje Nr. 19 atitinka Vidaus tvarkos taisyklėse, Eksploatavimo taisyklėse ir Higienos normoje tokio tipo patalpoms keliamus reikalavimus, todėl nenustačius valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, neturtinė žala, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, negali būti priteistina. Teismas pažymėjo, kad nors Alytaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 8-11276 neišsamiai atsakyta į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tačiau Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsakydamas pareiškėjui 2011 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2S-4582 papildomai ištyrė ir atsakė į atsakovo neatsakytus klausimus. Skundžiamas raštas iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjo teisių nepažeidė, jo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, todėl nėra pagrindo jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Sprendžiant, ar konkretus elgesio laisvės apribojimas yra teisėtas, taikytinas bendrasis teisinis proporcingumo principas, pagal kurį individo teisės gali būti apribotos, jeigu to reikalauja viešasis, t. y. visos visuomenės, interesas ir ne daugiau kiek yra būtina šio intereso apsaugai.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išvystyta praktika, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66). Pavyzdžiui, pagal EŽTT praktiką įkalintojo susirašinėjimo teisės ribojimas yra būtina laisvės atėmimo bausmės dalis ir būdinga įkalinimui (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Teismas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę Konvencijoje įtvirtintų teisių naudojimuisi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant apribojimo proporcingumą.

Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinis teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo, teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, tinkamai neatliktų pavestų pareigų ar jas vykdytų pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kadangi teismas nenustatė, jog Alytaus pataisos namai būtų pažeidę imperatyvias teisės aktų nuostatas ar, kad pataisos namų veiksmai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Tikrindamas atsakovo sprendimų ir veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo ribojamos nepagrįstai ar neproporcingai.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas šališkas, priimtas neištyrus ir neįvertinus bylai reikšmingų įrodymų. Pažymi, kad teismas neišreikalavo iš atsakovo pareiškėjo skunde nurodomų įrodymų, o pataisos namų atstovo teismui pateikti dokumentai suklastoti, pateikta informacija neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais, kurie yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais. Nėra pagrindo spręsti, kad į bylą pateikta medžiaga nebuvo pakankama priimti sprendimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 92), teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo prašymą išreikalauti langų ir grotų nuotraukas, nurodžiusi, kad specialių reikalavimų dėl oro ir apšvietimo laikymasis/nesilaikymas nuotraukomis neįrodinėjamas. Teisėjų kolegijos vertinimu toks argumentavimas laikytinas pagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nurodyti kamerų įrengimo reikalavimai nenumato minimalių langų grotų akučių parametrų (draudžiama įrengti didesnes kaip 30x15 cm. grotų akutes), o Alytaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA-346 ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. pažyma patvirtina, kad Alytaus pataisos namuose Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta, gyvenimo ir buities sąlygos gyvenamosios zonos ir kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriaus kamerose atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 4 d.) nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, šis prašymas paliekamas nenagrinėtas, nurodant, kad atitinkamas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Virginija Volskienė Skirgailė Žalimienė