2024-09-18 Nr. AB-13248-3-61-3-09936-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1880-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09936-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras) dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2023 m. lapkričio 20 d. įsakymą „Dėl N. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, paliekant turėtą laipsnį; 3) priteisti žalos atlyginimą dėl priverstinių pravaikštų už visą laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 19 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo; 4) pavesti atsakovui nukreipti pareiškėją pakartotinai įvertinti jo sveikatos būklę dėl tinkamumo tarnybai.

1. Pareiškėjas nurodė, kad:

1.1. Įsakymu 2023 m. lapkričio 18 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal 2023 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK, Komisija) specializuotosios medicininės ekspertizės 2023 m. lapkričio 17 d. ligos liudijimą Nr. 2717 (toliau – ir Išvada). Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu (Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią CMEK išvadą)), 72 straipsnio 2 dalimi, 76 straipsnio 1 dalimi, 77 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 78 straipsniu bei atsižvelgiant į Išvadoje pateiktą sprendimą, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto sveikatos būklės reikalavimų sąvado (toliau – ir Sąvadas) papunkčiu, pareiškėjas netinka tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis.

1.2. CMEK posėdžio metu dėmesys buvo kreipiamas tik į tai, kad fizinių normatyvų laikymo metu pareiškėjui gali pakilti spaudimas, kuris gali lemti sunkias pasekmes ar net mirtį, tačiau nebuvo vertinama, jog specialisto pateiktame ligos apraše buvo nurodyta, jog rizika yra nedidelė ir šiuo metu operacinio gydymo nereikia, taip pat, kad pareiškėjas nepertraukiamai sportuoja jau 42 metus ir su jam nustatyta diagnoze galėjo gyventi visus tuos metus.

1.3. CMEK neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m liepos 31 d. įsakymu Nr. 1V-499/V-874 patvirtintus Sąvado pakeitimus, t. y. nesivadovavo nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. galiojančia Sąvado redakcija bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurio pagrindu priimtas Įsakymas.

1.4. Atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos jis neteko pagrindinio pragyvenimo šaltinio – atlyginimo, kurį gaudavo kiekvieną mėnesį. Įsakymo pagrindu pareiškėjui mokama pusės metų išeitinė išmoka yra mažesnė, nei buvęs atlyginimas, o po pusės metų šios išmokos mokėjimas bus nutrauktas, kas paveiks ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių (išlaikomų nepilnamečio ir 24 metų amžiaus neturinčio sūnaus, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, vaikų) gerovę bei galimybę mokėti būsto paskolą, kuri pastaruoju metu gerokai padidėjo.

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3. Atsakovas nurodė, kad pareigūnas yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai (Statuto 72 str. 1 d. 4 p. (redakcija galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.)). CMEK Išvadoje konstatuota, kad vadovaujantis Sąvado (duomenys neskelbtini) papunkčiu pareiškėjas pripažintas netinkamu tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis, todėl Departamento direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo atleistas.

4. Atsakovas nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atleidimas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu nepriklauso nei nuo pareigūno, nei nuo darbdavio valios. Jį lemia objektyvi priežastis – CMEK išvadoje nustatyta pareigūno sveikatos būklė, dėl kurios jis negali tarnauti vidaus tarnyboje. Statutinės įstaigos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, gavęs CMEK išvadą, kad pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, pagal Statutą neturi diskrecijos teisės spręsti dėl tolesnės tokio pareigūno tarnybos, jis turi atleisti tokį pareigūną iš tarnybos per Statute nustatytą terminą, t. y. kitą dieną po to, kai paaiškėja, kad yra CMEK išvada, jog pareigūnas dėl sveikatos būklės negali tarnauti vidaus tarnyboje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-695/2013).

5. Atsakovo vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, pareiškėjui atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas atsiranda nemažai papildomą įtampą keliančių veiksnių, keliančių neigiamas emocijas ar stresą, kurie gali pasireikšti tokiais sveikatos negalavimais kaip (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Vidaus tyrimų skyriaus atliekamų tarnybinių patikrinimų skaičių, jų sudėtingumą (dažni atvejai, kai tarnybinis patikrinimas baigiamas darbuotojo atleidimu iš pareigų), Vidaus tyrimų skyriaus darbuotojų darbo krūvius ir metodus, pareiškėjo užimamos Vidaus tyrimų skyriaus viršininko pareigos yra emociškai itin sudėtingos ir keltų riziką pareiškėjo sveikatai, tuo labiau, kad tokios rizikos aukšta tikimybė yra patvirtinta CMEK Išvadoje.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Medicinos centras nurodė, kad priėmė išvadą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) (diagnozė (duomenys neskelbtini)) (detaliai nurodo atliktus medicininius patikrinimus), todėl negalima taikyti Sąvado priedo (duomenys neskelbtini) papunkčio nuostatos „(duomenys neskelbtini)“. Medicinos centras paaiškino, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Konsultacijos Kauno klinikose metu yra nurodoma; „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas CMEK objektyvios apžiūros metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

8. Medicinos centras nurodė, kad CMEK ekspertinis sprendimas priimtas įvertinus ir pareiškėjo skundus, kad (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini).

10. Medicinos centras nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad III skilties darbas apsiriboja „kabinetiniu darbu“. Buvo vertinami ir kiti faktoriai, kurie gali sukelti negrįžtamas pasekmes toliau veikiant vidaus tarnybos faktoriams (viršvalandžiai, III skilčiai taikomi reikalavimai darbui su kompiuteriu (ilgas akių darbas žiūrint į ekraną), emocinė ir psichologinė įtampa). (duomenys neskelbtini).

11. Medicinos centras nurodė, kad CMEK įvertino ir pareiškėjo nurodytą specialisto (Kauno klinikų neurochirurgo P. Č. ) išvadą.

12. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo diagnozė medicinos mokslo duomenimis negali turėti atgalinio pagerėjimo dinamikos. Diagnozė, kokia pareigūnui yra nustatyta šiuo metu, gali išlikti ilgą laiką tokia pati, tačiau gali ir turėti neigiamą eigą, ypač įvertinant pareiškėjo amžių ir gretutinę ligą ((duomenys neskelbtini)). CMEK neturi faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėją neterminuotai sistemiškai atleisti nuo visų fizinio pasirengimo reikalavimų laikymo, nes tokio termino, po kurio pareiškėjas galėtų laikyti fizinių pratimų testus nėra.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad CMEK išvadą priėmė atsižvelgdama į tai, kad: (duomenys neskelbtini). Pareiškėją konsultavo Kauno klinikų neurochirurgas P. Č.; gydytojas specialistas savo išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad specializuotoji medicininė ekspertizė pareiškėjui buvo atliekama būtent po profilaktinių patikrinimų, įvertinus pasireiškiančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini) pasekmės ir tinkamumas vidaus tarnybai buvo nustatomi individualiai, vadovaujantis Sąvado (duomenys neskelbtini) punktais, įvertinant tai, kaip pasireiškia (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl teismas vertino, kad CMEK negalėjo taikyti Sąvado priedo (duomenys neskelbtini) papunkčio nuostatos „(duomenys neskelbtini)“.

15. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad CMEK atsižvelgė ir į pareiškėjo nurodytą specialisto Kauno klinikų neurochirurgo P. Č. išvadą. Specialistas 2023 m. rugsėjo 1 d. išvadoje buvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Kauno klinikų neurochirurgas P. Č. išvadoje nenurodė, kad tokios rizikos apskritai nėra, tik nurodė, kad ji nedidelė. Teismas pažymėjo, kad gydytojas specialistas vertino pareiškėją kaip paprastą pacientą, o ne pareigūną. Medicinos centro specialistai, atsižvelgdami į pareiškėjo sveikatos patikrinimo rezultatus neskyrė (duomenys neskelbtini) tyrimo dėl padidinto krūvio metu didelės rizikos (duomenys neskelbtini).

16. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo argumentas, kad jis sportavo ir diagnozė jam netrukdė gyventi ir tarnauti vidaus tarnyboje yra tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas. Teismas sutiko su CMEK pastebėjimu, kad rizika (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti į bylą pateiktomis medicininėmis išvadomis, kurios padarytos detaliai atliktus pareiškėjo medicininius patikrinimus, įvertinus pareiškėjo skundus, kad (duomenys neskelbtini), kas leido pareiškėjui nustatyti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į tai CMEK konstatavo, kad nustačius (duomenys neskelbtini), negalima taikyti Sąvado priedo (duomenys neskelbtini) papunkčio nuostatos „(duomenys neskelbtini)“.

17. Teismas sutiko su Medicinos centro pozicija, kad pareiškėjo diagnozė medicinos mokslo duomenimis negali turėti atgalinio pagerėjimo dinamikos. Diagnozė, kokia pareigūnui yra nustatyta šiuo metu, gali išlikti ilgą laiką tokia pati, tačiau gali ir turėti neigiamą eigą, ypač įvertinant pareiškėjo amžių ir gretutinę ligą ((duomenys neskelbtini)). CMEK neturi faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėją neterminuotai sistemiškai atleisti nuo visų fizinio pasirengimo reikalavimų laikymo, nes tokio termino, po kurio pareiškėjas galėtų laikyti fizinių pratimų testus nėra.

18. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais dėl pareiškėjo darbo pobūdžio ir jo įtakos pareiškėjo sveikatai.

19. Teismas pažymėjo, kad CMEK išvadoje buvo nurodyta, jog pareiškėjas Išvadą gali skųsti Specialiosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. IV-299, nustatyta tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo.

20. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad CMEK tinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę objektyviai įvertino visas medicinines aplinkybes, nepadarė procedūrinių pažeidimų, nepažeidė taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą, todėl atsakovas pagrįstai atleido pareiškėją iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkto (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) pagrindu.

III. 21. Pareiškėjas N. K. apeliaciniame skunde prašo pripažinti neteisėtu Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti; spręsti dėl galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų, ar teisės aktai, ribojantys asmenų teisę vykdyti kai kurias pareigas tik esant statutiniu pareigūnu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

22.1. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini).

22.2. Diagnozėje (duomenys neskelbtini) nėra minima apie (duomenys neskelbtini), o kalbama tik, jog ji (duomenys neskelbtini). Medicinos centras nepateikė objektyvių įrodymų, jog pareiškėją kamavę (duomenys neskelbtini), todėl tokie Medicinos centro gydytojo žodžiai buvo tik siekis pagrįsti Medicinos centro poziciją dėl neva tinkamai nustatyto pareiškėjo nebegalėjimo tęsti tarnybos. Teismas šiomis prielaidomis patikėjo, palaikydamas jas svariais įrodymais.

22.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad gydytojas specialistas P. Č. vertino pareiškėją kaip paprastą pacientą, o ne pareigūną. Tai, kad specialisto išvadoje nėra žodžio „pareigūnas“, nepaneigia fakto, jog jis pareiškėjo nevertino, kaip pareigūno. Pareiškėjo duomenys, esantys „e.sveikatos“ sistemoje yra matomi visiems gydytojams, be to, specialistui buvo pasakyta, jog pareiškėjas aktyviai sportuoja bei dirba statutiniu pareigūnu. Teismas neiškvietė į teismo posėdį išvadą surašiusio gydytojo P. Č. ir jo tiesiogiai neapklausė, o vienašališkai vertino tik Medicinos centro atstovų nuomonę.

22.4. Medicinos centro atstovų posėdžio metu išsakyta pozicija, jog valstybei kainuotų mirusio tarnyboje pareigūno laidotuvės, parodo, jog pareiškėjo eliminavimas iš tarnybos buvo pagrįstas ne išsamiu jo sveikatos būklės ištyrimu, o siekiu sutaupyti valstybės lėšas, kas iš esmės parodo valstybės požiūrį į asmenis, ištarnavusius 20 ir daugiau metų statutinėje tarnyboje, kurių sveikatos sutrikimui galbūt turėjo įtakos ir jų tarnybinė veikla (tai teismui įrodinėjo atsakovas, tvirtindamas, jog pareiškėjo tarnybinės funkcijos yra tiek emociškai sudėtingos, jog jų atlikimas kainuoja ne tik laiko, bet ir žmogiškojo nerimo). Posėdžio metu atsakovo išsakytą nuomonę dėl emociškai sunkaus darbo teismas pripažino tinkamu įrodymu be jokių tai patvirtinančių faktinių duomenų, o pareiškėjo teiginiai, kad jokios emocinės įtampos savo darbe jis nepatiria, teismo nebuvo vertinti.

22.5. Atsakovas yra kompetentingas teikti argumentus tik dėl negalėjimo veikti kitaip, nei nustato teisės aktai, tačiau jis nėra kompetentingas vertinti pareiškėjo atliekamų pareigų įtakos jo sveikatos būklei, todėl ir teismas neturėjo pagrindo vertinti tokių atsakovo argumentų.

22.6. Medicinos centro atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateiktas ne per teisės aktų ir paties teismo nustatytą 14 dienų terminą, o tik po 3,5 mėnesio, kas iš esmės daro tokį atsiliepimą neteisėtu. Faktas, jog teismas leido Medicinos centrui tiek ilgai ruoštis palaikyti Komisijos poziciją dėl pareiškėjo sveikatos būklės įrodo teismo šališkumą bei palankumą atsakovo ir Medicinos centro pozicijoms.

22.7. Medicinos centras turi visus techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius išsamiai ir tinkamai ištirti pareigūnų sveikatą, tačiau to nepadarė, o skubotai surengus posėdį pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai.

22.8. CMEK, vertindama specialisto P. Č. išvadoje nurodytą nedidelę riziką, pakėlė jos dydį iki 50/50 (Komisijos posėdžio metu tai buvo įvardinta, kaip nenoras rizikuoti), motyvuodama, jog specialistas neįrašė, kad rizikos visai nėra. Specialisto išvadoje įrašytas raginimas kreiptis medicininės pagalbos esant (duomenys neskelbtini), reikalingas tam, kad pacientas žinotų kaip elgtis, jei taip įvyktų, tačiau teismas pasitikėjo Medicinos centro atstovų padarytomis prielaidomis, neva įrodančiomis, jog tai įvyks bet kurią minutę, laikant normatyvus. CMEK neatidėjo normatyvų laikymo metams (t. y. iki 2025 m., kadangi 2023 m. pareiškėjas normatyvus išlaikė), po kurių galėjo atlikti kitą ekspertinį vertinimą (specialistas P. Č. išvadoje paragino atvykti po dvejų metų). Pareiškėjas neprašė teismo atleisti jį nuo normatyvų laikymo neribotam laikui.

22.9. Sergant bet kokia lėtine liga (net ir neturint jokių indikuotų ligų), rizika, jog žmogus mirs, visada yra, kadangi žmogaus gyvybė turi ribas. Rizika matuojama keliais lygiais – ji gali būti nedidelė, vidutinė ir didelė. Šiuo atveju, CMEK sau leido be aiškių motyvų iš nedidelės (duomenys neskelbtini) rizikos, padaryti vidutinę. Laikant fizinius normatyvus nėra būtina surinkti maksimalų balų skaičių. Atsižvelgdamas į tai, kiekvienas įskaitą laikantis pareigūnas, ypač daug metų sportuojantis, gali sau leisti net nenuvargti, jei norės susirinkti minimalųjį reikiamų balų skaičių ir tai tikrai nebus „sunkus darbas“, lemsiantis sunkius padarinius pareiškėjo sveikatai.

22.10. Posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, jog (duomenys neskelbtini) skausmus jautė anksčiau, dėl to kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), tačiau Medicinos centro atstovai įrodinėjo, jog pareiškėjas skausmus jautė visą laiką iki ekspertinės išvados, teikė teismui vos ne didžiausią per kelis metus nustatytą (duomenys neskelbtini), nors vėliau paminėjo, kad paskutinio tyrimo metu jis buvo mažesnis, t. y. siekė teismui parodyti rimtesnę pareiškėjo ligos būseną, nei ji yra iš tikrųjų. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui stebimas daug metų iš eilės, tačiau ir pats Medicinos centras, kas du metus atlikdamas profilaktines apžiūras, nenukreipė pareiškėjo pasitikrinti dėl (duomenys neskelbtini), nors ir atsiliepime ir posėdžio metu įrodinėjo, jog būtent (duomenys neskelbtini) lėmė jos atsiradimą. Tai galima būtų vertinti kaip aplaidžiai atliekamas pareigas – periodines profilaktines apžiūras, nes ligą nustačius anksčiau bei metams laiko atleidus nuo fizinių normatyvų laikymo, pareiškėjas turėtų galimybę per metus pasirengti galimiems atleidimo iš tarnybos ir nuolatinių pajamų netekimo iššūkiams.

22.11. Medicinos centras bandė įtikinti teismą, jog pareiškėjo liga tik progresuos ir jos pasekmės bus tragiškos, tačiau tai nėra tiesa, kadangi gydytojai, tiesiogiai gydantys šią ligą, nesiima jokių operacinių ar kitokių gydymo veiksmų iki tam tikro lygio ((duomenys neskelbtini)).

22.12. Teismas, bandydamas įrodyti, jog pareiškėjas, neskųsdamas CMEK išvados, praranda savo teisę gintis teisme, vengė tinkamo ir išsamaus bylos faktinių duomenų nagrinėjimo ir visų įrodymų vertinimo.

22.13. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo papildomo prašymo, išdėstyto posėdžio metu, dėl atleidimo datos, kadangi Įsakymu, parengtu 2023 m. lapkričio 20 d., pareiškėjas buvo atleistas 2023 m. lapkričio 18 d. (šeštadienį). Posėdžio metu atsakovas nepaneigė fakto, jog pareiškėjas dirbo dar ir 2023 m. lapkričio 20 d. (vizavo dokumentus) ir atsiskaitinėjo su įstaiga, nors įsakymas dėl atleidimo dar net nebuvo pasirašytas. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas prarado pajamas už dvi dienas, kurios turėjo būti atlygintos (tas lemtų ir išeitinės išmokos dydį) bei įtrauktos į stažą pareigūno bei (vėliau) senatvės pensijai apskaičiuoti.

22.14. Pareiškėjo dirbtas darbas gali būti puikiai atliktas ir darbuotojui nesant statutiniu pareigūnu, o būnant valstybės tarnautoju, ar net darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį. Atsakovo padalinį, kuriam vadovavo pareiškėjas, prižiūri ir kontroliuoja (ir vykdo tokias pačias funkcijas) Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, kurio darbuotojai yra karjeros valstybės tarnautojai. Skirtumas tik tas, jog pastarieji (kaip ir tokias pat funkcijas atliekantys darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį) nelaiko fizinio pasirengimo normatyvų, kurie, Komisijos ir Medicinos centro atstovų teigimu, kelia pavojų pareiškėjo sveikatai. Akivaizdu, jog toks teisinis reguliavimas pažeidžia pareiškėjo ir kitų asmenų konstitucinę teisę nevaržomai stoti į valstybės tarnybą. Atsakovas neturi teisinių galimybių pasiūlyti pareiškėjui (ar kitam statutiniam pareigūnui, atleidžiamam dėl negalėjimo tęsti tarnybos dėl sveikatos būklės) atlikti tą patį darbą, nebūnant statutiniu pareigūnu, kadangi pavaldiniais taptų statutiniai valstybės tarnautojai. Aukštos kvalifikacijos pareigūnų eliminavimas iš valstybės tarnybos tik dėl to, jog įstatymais nėra nustatytos galimybės tas pačias funkcijas atlikti nestatutiniam tarnautojui ar pagal darbo sutartį daro žalą pačiai valstybei, kadangi tokių asmenų patirties lygiui pasiekti reikia ne mažiau dešimties tarnybos metų. Tai leidžia teigti, kad kai kurių pareigų atlikimo priskyrimas tik statutiniams valstybės tarnautojams, prieštarauja Konstitucijai.

23. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad jis neturi diskrecijos spręsti dėl pareigūno atleidimo esant Komisijos išvadai, kad pareigūnas netinkamas tarnybai dėl sveikatos būklės. Atsakovas nurodo, kad jis turi atleisti tokį pareigūną iš tarnybos per Statuto 76 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. kitą dieną po to, kai paaiškėja, kad yra Komisijos išvada, jog pareigūnas dėl sveikatos būklės negali tarnauti vidaus tarnyboje. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dirbo 2023 m. lapkričio 20 d., todėl Departamentas neturėjo galimybės nei patvirtinti, nei paneigti šio fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pareiškėjas byloje ginčija atsakovo 2023 m. lapkričio 18 d. įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2023 m. lapkričio 17 d. ligos liudijimą Nr. 2717, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtintas atleidimo pagrindas: pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią CMEK išvadą), 72 straipsnio 2 dalimi, 76 straipsnio 1 dalimi, 77 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 78 straipsniu. Išvadoje buvo konstatuota, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto sveikatos būklės reikalavimų sąvado (duomenys neskelbtini) papunkčiu, pareiškėjas netinka tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis.

26. Remiantis LVAT šios kategorijos bylose formuojama taikytinos teisės aiškinimo praktika, medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2763/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-187/2012;2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1244/2012 ir kt.). Sprendžiant ginčą dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, kuris priimtas remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, iškilus reikalui patikrinti ir CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, ši teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą.

27. Nurodytų teisės aiškinimų kontekste būtina pažymėti, kad CMEK išvada, kurioje nustatoma vienokia ar kitokia diagnozė, administracinėse bylose teismo gali būti pripažinta nepagrįsta taikant procesines įrodinėjimą ir į rodymų vertinimą nustatančias taisykles.

27.1. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

27.2. Paminėtos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančios procesinės taisyklės nagrinėjamoje byloje suponuoja, kad teismas, vertindamas ginčijamos CMEK išvados pagrįstumą, privalo įsitikinti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių CMEK padarytas išvadas. Tai šios bylos kontekste reiškia, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, šiuo atveju kitų specialių žinių turinčių medikų diagnozės, turėtų iš esmės nesutapti (skirtis) su CMEK išvadomis ir būtų tiek patikimi, kad teismas turėtų pagrindą pripažinti CMEK išvadų nepagrįstumą.

27.3. Šiuo gi atveju teisėjų kolegija, taikydama paminėtas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie paneigtų ar teisiniu požiūrių keltų pagrįstas abejones CMEK padarytomis išvadomis, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

28. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 22.1-22.3 punktuose, taip pat 22.7 punkte, teisėjų kolegija teisėjų kolegija juos pripažįsta nepagrįstais. Pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) (diagnozė (duomenys neskelbtini)). Tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir CMEK atstovas, pažymėjęs, kad CMEK negalėjo taikyti Sąvado priedo (duomenys neskelbtini) papunkčio nuostatos „Nustačius (duomenys neskelbtini)“. Specializuotoji medicininė ekspertizė pareiškėjui buvo atliekama po profilaktinių patikrinimų, įvertinus pasireiškiančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini) pasekmės ir tinkamumas vidaus tarnybai buvo nustatomi individualiai, vadovaujantis Sąvado (duomenys neskelbtini) punktais, įvertinant tai, kaip pasireiškia (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Byloje nenustatyti prieštaravimai tarp pareiškėją konsultavusio Kauno klinikų neurochirurgo išvados ir CMEK išvados, kurie būtų pagrindas paneigti CMEK išvadą. Kauno klinikų neurochirurgo apklausa pirmosios instancijos teismo posėdyje neturėtų įtakos galutinei procesinei bylos baigčiai, nes jo išvados buvo pateiktos raštu ir CMEK priimant sprendimą buvo žinomos bei vertinamos. Byloje nėra nustatyta, kokių tyrimų nebuvo atlikta, nors tai privalėjo būti padaryta, todėl pripažinti, kad CMEK neišsamiai ir netinkamai ištyrė pareiškėjo sveikatą nėra pagrindo.

29. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir pareiškėjo argumentus, kad jam nustatyta liga dėl darbo pobūdžio ir fizinio pasirengimo, turint galvoje tai, jog jis ilgus metus sportuoja, nekelia grėsmių gyvybei ir sveikatai. Šie argumentai patenka į medicininių vertinimų sritį, o teisinių argumentų, kurie šios kategorijos bylose vertintini teismo, nėra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad susirgimo keliamos grėsmės gyvybei ir sveikatai, byloje nesant įrodymų, liudijančių priešingai, yra specialistų medikų, o ne teismo vertinimų sritis (žr. šios Nutarties 26, 27 punktus).

30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 22.13 punkte, pagrįstumą, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 24 ir 50 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo reikalavimai bei faktiniai pagrindai yra nurodomi teismui teikiamame skunde, o, pareiškėjui nusprendus, laikantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų taisyklių, patikslintame skunde. Pareiškėjas papildomą prašymą dėl atleidimo datos žodžiu pateikė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu baigiantis bylos nagrinėjimui iš esmės. Nors teismas nepriėmė procesinio sprendimo atsisakydamas priimti šį prašymą nagrinėjimui teisėjų kolegijos nurodytais pagrindais, šis procesinis trūkumas nevertintinas kaip esminis, turintis įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes, vadovaujantis ABTĮ 24 ir 50 straipsnio 3 dalimi, jo priėmimui bei nagrinėjimui nebuvo teisinių pagrindų.

31. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo spręsti dėl galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar teisės aktai, ribojantys asmenų teisę vykdyti kai kurias pareigas tik esant statutiniu pareigūnu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šį prašymą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:

1. Pareiškėjo dirbtas darbas gali būti puikiai atliktas ir darbuotojui nesant statutiniu pareigūnu, o būnant valstybės tarnautoju, ar net darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį. Atsakovo padalinį, kuriam vadovavo pareiškėjas, prižiūri ir kontroliuoja (o ir vykdo tokias pačias funkcijas) Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, kurio darbuotojai yra karjeros valstybės tarnautojai. Skirtumas tik tas, jog pastarieji (kaip ir tokias pat funkcijas atliekantys darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį) nelaiko fizinio pasirengimo normatyvų, kurie, Komisijos ir Medicinos centro atstovų teigimu, kelia pavojų pareiškėjo sveikatai.

2. Toks teisinis reglamentavimas pažeidžia pareiškėjo ir kitų asmenų konstitucinę teisę nevaržomai stoti į valstybės tarnybą. Atsakovas neturi teisinių galimybių pasiūlyti pareiškėjui (ar kitam statutiniam pareigūnui, atleidžiamam dėl negalėjimo tęsti tarnybos dėl sveikatos būklės) atlikti tą patį darbą, nebūnant statutiniu pareigūnu, kadangi pavaldiniais taptų statutiniai valstybės tarnautojai. Manytina, jog aukštos kvalifikacijos pareigūnų eliminavimas iš valstybės tarnybos tik dėl to, jog įstatymais nėra nustatytos galimybės tas pačias funkcijas atlikti nestatutiniam tarnautojui ar darbo sutartininkui (nors dabartinėje Vidaus tarnybos statuto redakcijoje daugetas reikalavimų taikomi ir pastariesiems), daro žalą pačiai Valstybei, kadangi tokių asmenų patirties lygiui pasiekti reikia ne mažiau dešimties tarnybos metų. Tai leidžia teigti, kad kai kurių pareigų atlikimo priskyrimas tik statutiniams valstybės tarnautojams, prieštarauja Konstitucijai.

33. Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kokias funkcijas, remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatais, patvirtintais VRM 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-831(suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022 m. vasario 16 d.), atlieka departamentas, taigi ir jame dirbantys pareigūnai (žr., pvz. Nuostatų 9.2.6 p., 9.3.2 p.), prieina prie išvados, kad fizinis pareigūnų parengtumas ir reikalavimas jį tikrinti nustatant specialius normatyvus, o tuo pačiu ir reikalavimai sveikatos būklei, yra pateisinami ir proporcingi šiai kategorijai asmenų nepaisant to, kad įprastinėmis sąlygomis pareigūnas dirba Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriuje. Todėl nėra teisinių pagrindų abejonėms, kad statutinis pareigūno tarnybos santykių reguliavimas, iš kurio kyla pareiga atitikti tam tikrą fizinio parengtumo lygį bei keliami specialūs aukštesni reikalavimai sveikatos būklei, pažeidžia lygias asmenų teises nevaržomai stoti į valstybės tarnybą ir prieštarauja Konstitucijai, o tai suponuoja, jog nėra pagrindo kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

35. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Virginija Volskienė