2013-10-24 Nr. AB-6987-3-61-3-03152-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1936/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03152-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. skundu (b. l. 1–13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti jam tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę (už 2003 m.), 1 žieminę kepurę (už 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (už 2009 m.), 1 kelnes (už 2006 m.), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (už 2004 m.), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po 1 už 2003, 2005 m.), 1 kaklaraištį (už 2003 m.), 1 šaliką (už 2006 m.), 1 žieminius batus (už 2003 m.), 1 demisezoninius batus (už 2003 m.), 1 megztas pirštines (už 2011 m.); priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patirtą žalą: už 7 vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.), 2 švarkus (neišduotus 2010, 2011 m.), 2 kelnes (neišduotos 2009, 2010 m.), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2007, 2009 m.), 8 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (po 2 neišduoti 2009, 2010 m., po 1 neišduota 2008, 2011 m.), 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po 1 neišduota 2005, 2007, 2008, 2009 m.), 7 kaklaraiščius (neišduotus 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 m.), 1 šaliką (neišduotas 2010 m.), 7 poras batelių (neišduota 2003, 2004, 2006, 2009, 2010, 2011 m.), 3 poras žieminių batų (neišduota 2005, 2007, 2010 m.), 3 poras demisezoninių batų (neišduota 2005, 2007, 2010 m.), 2 poras odinių pirštinių (neišduota 2003, 2007 m.), 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.) – iš viso 988, 51 Lt.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra Lukiškių TI-K pareigūnas, 2003 m.–2011 m. jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios išduoti tarnybinės uniformos dalys. Pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, išduotoms tarnybinėms uniformoms (atskiroms dalims) per nurodytą laikotarpį yra pasibaigę nustatyti dėvėjimo terminai ir turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti – yra nepakankamai tvarkinga atrodyti tarnyboje bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Rašytinių prašymų dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių pareiškėjas atsakovui nebuvo pateikęs. Atsakovas ginčijamu laikotarpiu neišdavė uniformų dalių, taip pat neišmokėjo kompensacijos, todėl pareiškėjas 2012 m. kovo 15 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Lukiškių TI-K atsisakymą išduoti tarnybinės uniformos dalis motyvavo finansinių lėšų trūkumu, atsisakymą išmokėti piniginę kompensaciją motyvavo tuo, kad gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, o ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjo manymu, atsakovas turėjo pareigą išduoti naują tarnybinę uniformą, o, esant prašymui, pasibaigus dėvėjimo terminui, spręsti dėl kompensacijos mokėjimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose administracinėse bylose, atsakovas turėtų būti įpareigotas išduoti jam po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, o už likusias savalaikiai neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti priteistas žalos atlyginimas. Patirtos žalos dydžio pareiškėjas nurodė negalįs pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau, A. Š. manymu, žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jam turėjusi būti išmokėta kompensacija.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į skundą (b. l. 28–30) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2003–2011 metais nesivadovavo Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkoje nustatyta tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis, todėl tuo laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kuriuo remiantis apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Atsakovas pažymi, kad Lukiškių TI-K į pareiškėjo prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos atsakovas nurodė, kad Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kurį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva nėra. Atsakovas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 metais pirmajame ketvirtyje, Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos, įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti. Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo reikalavimus, atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Lukiškių TI-K per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 1 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines. Teismas nusprendė priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 120,83 Lt turtinės žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

Teismas vadovavosi Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1-3 dalimis, teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka) 1-3 punktais ir darė išvadą, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Piniginės kompensacijos išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011, konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto nesieja su jokiomis sąlygomis, ir darė išvadą, kad finansinių lėšų trūkumas nagrinėjamu atveju nėra pateisinama priežastis.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012), atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes ir konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti jam tam tikras tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas jau pasibaigęs, yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo reikalavimų matyti, jog pareiškėjo reikalavime įpareigoti išduoti tarnybinės uniformos dalis nėra viršijama tarnybinės uniformos komplekto sudėtis, todėl įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui jo prašomas tarnybinės uniformos dalis, sudarančias vieną uniformos komplektą (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, 6.246-6.249 straipsniais, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo savalaikis uniformos dalių neišdavimas, atlyginimą. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pažeidė Statuto 18 straipsnio ir Tvarkos 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką, todėl kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės), teismo vertinimu, būtų adekvatus ir proporcingas pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo.

Teismas pažymėjo, kad tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje senaties termino skaičiavimo institutas nėra apibrėžiamas. Senatį reguliuojančių teisės normų nėra pateikta ir Statute bei Valstybės tarnybos įstatyme. Taikydamas senatį, teismas rėmėsi Darbo kodekso normomis, kurios numatytos taikyti skaičiuojant senaties terminą analogiškoms kompensacijoms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Teismas vadovavosi Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir nusprendė taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis patirtos žalos priteisimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2012 m. gruodžio 5 d., todėl konstatavo, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas teisę į kompensaciją turi nuo 2009 m. gruodžio 5 d., t. y. jam turi būti priteisiama kompensacija už kiekvieną uniformos dalį, kurios išdavimo terminas baigėsi po 2009 m. gruodžio 5 d., atsižvelgiant į skirtingas teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 ir 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. R-171 patvirtintas uniformos dalies dėvėjimo trukmes.

Atsižvelgęs į pareiškėjo asmens kortelės duomenis, teismas pažymėjo, kad kompensacijos už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2009 m. gruodžio mėn. 5 d. priteisimui yra suėjęs senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimą šioje dalyje atmetė, o atsakovą įpareigojo išduoti pareiškėjui vasarinę kepurę, kuri turėjo būti išduota 2011 metais; žieminę kepurę, kuri turėjo būti išduota 2011 metais; švarką, kuris turėjo būti išduotas 2011 m., o už 2010 m. neišduotą priteisė kompensaciją, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, kurių dėvėjimo terminas baigėsi 2011 m., o už neišduotus 2010 m. dvejus markinius priteisė kompensaciją; vienerius marškinius, kurie nebuvo išduoti 2010 m.; vieną kaklaraištį, kurio dėvėjimo terminas baigėsi 2011 m.; vieną šaliką, kurio dėvėjimo terminas baigėsi 2010 m.; žieminius batus, kurie neišduoti 2010 m.; demisezoninių batų porą, kuri turėjo būti išduota 2010 m.; vieną kelnių diržą, kuris nebuvo išduotas 2009 metais; už neišduotus 2010 m. ir 2011 m. batelius teismas priteisė kompensaciją.

Teismas vadovavosi Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktu, kuriame nustatyta, kad piniginė kompensacija vietoje išduotų uniformos dalių – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Vadovaudamasis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, teismas konstatavo, kad pareiškėjui turi būti išmokėta 120,83 Lt kompensacija.

III. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 70-73) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo taikytas trejų metų senaties terminas, panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas vadovaujasi Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ne Darbo kodekso, bet Civilinio kodekso nuostatos. Pareiškėjas pažymi, kad, nesikreipdamas į Lukiškių TI-K direktorių dėl kompensacijos išmokėjimo, išreiškė savo valią gauti atitinkamas tarnybinės uniformos dalis, tačiau pareiškėjui jos nebuvo išduotos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1, 2 punktus ir pažymi, kad jo tarnybinė uniforma nebuvo ir negalėjo būti tinkama dėvėti, nes kai kurios tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduodamos jau nuo 2003 metų. A. Š. daro išvadą, kad, neturėdamas išduotų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių arba turėdamas atitinkamas dalis, kurių terminai buvo seniai pasibaigę, pareiškėjas galėjo kreiptis dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, tačiau ji jam nebūtų išmokėta. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad jis per protingą terminą nuo atitinkamų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo termino pasibaigimo neprašė išmokėti kompensacijos, neužkerta kelio dėl savalaikio tarnybinės uniformos neišdavimo pareiškėjo teises apginti kitu būdu, t. y. priteisiant patirtos žalos atlyginimą. Pareiškėjo manymu, tęstiniu pažeidimu savo pažeistas teises jis gali ginti ne tik tiesiogiai prašydamas išduoti atitinkamas tarnybinės uniformos dalis, bet taip pat ir keldamas reikalavimus dėl patirtos žalos atlyginimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, pažymi, kad naujos tarnybinės uniformos dalys jam nebuvo išduotos iki pat kreipimosi į teismą dienos, todėl mano, kad jo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu ir dėl to ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl šiuo tęstiniu pažeidimu pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo taikytina Civilinio kodekso 1.127 straipsnyje numatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklė. Pareiškėjas daro išvadą, kad kreipėsi į teismą nepraleidęs 3 metų ieškinio senaties termino.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 78-79) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tarnybinių uniformų dalių išdavimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovas vadovaujasi Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1-3 punktais, pažymi, kad pareiškėjas 2003-2011 metais šia tvarka nesivadovavo ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas. Atsakovas pažymi, kad Lukiškių TI-K į pareiškėjo prašymą atsakė tinkamai. Atsakovas pabrėžia, kad Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkoje aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu Lukiškių TI-K yra išduodamos naujo pavyzdžio uniformos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūno teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, bei dėl žalos, patirtos dėl to, kad pareigūnui nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys, atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1838/2013).

Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjo uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti naujas uniformos sudėtines dalis, kurios sudarytų vieną uniformos komplektą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nėra teisiškai reikšmingos. Aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su numatomu pareigūnų aprūpinimu naujo pavyzdžio uniformomis 2013 metais, atmestini, nes jie nešalina atsakovo pareigos pastoviai aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma. Tokiam įpareigojimui įvykdyti nustatytas vieno mėnesio terminas, turint omenyje praėjusį laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo, yra objektyviai pateisinamas ir ne per trumpas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų išduoti tarnybinės uniformos sudedamąsias dalis visa apimtimi, atsižvelgęs į tai, kad kai kurios sudedamosios dalys yra išduotos po jo kreipimosi į teismą arba jų dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Pareiškėjas tokios teismo pozicijos taip pat nekvestionuoja.

Pasisakydama dėl kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog taisydamas tarnybinę uniformą, kurios dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, ar tarnyboje nešiodamas savo drabužius, patyrė nuostolių. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias patyrė įsigydamas savo drabužius dėvėti darbe arba taisydamas uniformą (CK 6.249 str. 1 d). Pareiškėjas šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A492-3379/2011, A552-1838/2013).

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.).

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas savo skundu prašė atlyginti žalą, kurios dydį nustatė pagal Tvarkos 1 punkte numatytos kompensacijos dydį. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas grindė CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo patirtų nuotolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, nes jis nepateikė jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui. Kadangi nuo 2003 m. išduotinų uniformos sudedamųjų dalių vertė pagal atsakovo pateiktus duomenis yra 4603,34 Lt, kai kurios uniformos sudedamosios dalys yra išduotos 2012 metais, o pareiškėjas kompensacijos prašė už 3295,03 Lt vertės uniformos sudedamąsias dalis, tai pareiškėjui priteistina jo prašoma 988,51 Lt suma žalos atlyginimui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, keistina, priteisiant pareiškėjui visą jo prašomą kompensaciją.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui A. Š.: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 1 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines.

Priteisti pareiškėjui A. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 988,51 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus penkiasdešimt vieną centą) turtinės žalos atlyginimui už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Kitą skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė