8d2d4dea-eba7-4563-8e55-343ab49e7fff · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedsprendimo kategorijos: 44.1.; 44.5.2.7.; 73.2.5.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21 dalyvaujant ieÅ¡kovo AB If P & C Insurance AS atstovui ArtÅ«rui KalyÄiui, atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, atstovui Dariui Vilimui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo AB If P & C Insurance AS ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, dÄl nuostolių atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated8d2d4dea-eba7-4563-8e55-343ab49e7fff · Vilniaus apygardos teismas: vasario 1 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo AB If P & C Insurance AS ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, dÄl nuostolių atlyginimo.
Full text
                                                                                                Â
CivilinÄ byla Nr.2A-1307-345/2011
TeisÄja SnieguolÄ BielskienÄ                                                                            Â
                                                              Procesinio
sprendimo kategorijos: 44.1.; 44.5.2.7.; 73.2.5.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21
        Â
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisÄjų Dalios KaÄinskienÄs ir Dalios ViÅ¡inskienÄs, sekretoriaujant Inesai UleviÄiÅ«tei,
dalyvaujant ieÅ¡kovo AB If P & C Insurance AS atstovui ArtÅ«rui KalyÄiui, atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, atstovui Dariui Vilimui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo AB If P & C Insurance AS ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, dÄl nuostolių atlyginimo.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ ,        n u s t a t Ä :
ieÅ¡kovas AB If P&C Insurance AS kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl nuostolių atlyginimo, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos (toliau â valstybÄs), atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, 6 722,26 Lt nuostolių,  6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo
visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad UAB âIf draudimas", kaip draudikas, 2007 m. birželio 1 d. draudimo
sutarties pagrindu su UAB âAlsantÄ" apdraudÄ transporto priemonÄ NISSAN 350 Z, valst. Nr. CFH 005 transporto
priemonių draudimu. 2007 m. rugpjÅ«Äio 7 d., apie 22:20 val., Alytaus
r. sav. kelyje Valkininkų glž. stotis- Daugai - Alytus, ties 42.95 kilometru, įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sugadinta transporto
priemonÄ. Eismo įvykis įvyko dÄl to, jog transporto priemonÄs vairuotojas Aidas Tilmantas nesuspÄjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kai staiga į
keliÄ iÅ¡bÄgo stirna. TaÄiau 2007 m. rugpjÅ«Äio 16 d. Alytaus miesto ir
rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas nepradÄti administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisenos
ir dÄl Å¡io įvykio netraukti transporto priemonÄs vairuotojo A.Tilmanto administracinÄn atsakomybÄn. PažymÄjo, kad 2007 m. rugpjÅ«Äio 7 d. eismo įvykį draudikas pripažino draudiminiu ir minÄtos draudimo sutarties pagrindu bei, remiantis transporto priemonÄs remonto iÅ¡laidas pagrindžianÄiais dokumentais, draudÄjui UAB âAlsantÄ" iÅ¡mokÄjo 6 722,26 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . TodÄl, iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ , draudikas įgijo regresinio reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ dÄl žalos (nuostolių) padarymo asmenį, t.y. atsakovÄ.         Â
           Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybÄ, atstovaujama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad pagal LR LaukinÄs gyvÅ«nijos įstatymo ir CK nuostatas, valstybÄ, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkas (valdytojas), Å¡ių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti tik įstatymų numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. Ä®statymai nemato, kad žalÄ privalo atlyginti valstybÄ, jei jÄ patiria autotransporto priemonÄs savininkas dÄl transporto priemonÄs susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais.
Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismas sprendimu ieÅ¡kinį tenkino pilnai â priteisÄ ieÅ¡kovui AB If P&C Insurance AS iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos
Respublikos, atstovaujamos  Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 6722,26 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų metinių palÅ«kanų  už priteistÄ sumÄ nuo
bylos iÅ¡kÄlimo teisme, t.y. 2009 m. rugsÄjo 9 d., dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti statistiniai duomenys liudija, kad eismo dalyvių interesai, esant pakankamai avaringai situacijai, t.y. dideliam transporto priemonių susidÅ«rimų skaiÄiui su laukiniais žvÄrimis KraÅ¡to reikÅ¡mÄs kelyje Nr. 128, nebuvo įvertinti, tame tarpe ir rizika asmens gyvybei bei sveikatai. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad esantys įrodymai neginÄytinai patvirtina, kad vairuotojo A.Tilmanto vairuojamas automobilis 2007-08-07 susidÅ«rÄ su į keliÄ iÅ¡bÄgusia stirna. Teismas taip pat konstatavo, kad negali bÅ«ti suteiktas prioritetas laukiniams žvÄrims prieÅ¡ kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, konkreÄiai â asmens nuosavybÄ. LaikÄ, kad atsakovo teiginiai, jog valstybei turÄtų bÅ«ti taikomas specialus teisinis rÄžimas, sprendžiant klausimÄ dÄl žalos, padarytos laukinių gyvÅ«nų, atlyginimo, paneigtų Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtintÄ imperatyvÄ â reikalauti žalos, padarytos neteisÄtais veiksmais, atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti. Juolab, kad ir Saugaus eismo automobilių keliais 11 str., reglamentuojantis saugių eismo sÄ lygų užtikrinimÄ keliuose, nenumato jokių iÅ¡imÄių kelio savininkui atlyginti žalÄ asmenims, atsiradusiÄ dÄl teisÄs aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Teismas taip pat padarÄ iÅ¡vadÄ , kad CK 6.267 straipsnio 2 dalies nuostata, kad laukinių žvÄrių padaryta žala atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, liko neįgyvendinta ir Å¡iuo atveju yra įstatymo spraga, dÄl kurios negali bÅ«ti paneigta konstitucinÄ teisÄ gauti žalos atlyginimÄ , o laukinio žvÄries iÅ¡bÄgimas į keliÄ prieÅ¡ valstybiniu keliu važiuojantį automobilį kelia grÄsmÄ Å¾mogaus gyvybei, sveikatai, turtui. Teismas konstatavo, jog valstybÄ, kurios institucijos kaupia, sistemina ir analizuoja statistinius duomenis apie keliuose įvykusius eismo įvykius, esant pakankamai intensyviam eismui,
ypatingai dideliam avaringumui dÄl susidÅ«rimų su laukiniais gyvÅ«nais KraÅ¡to kelyje Nr. 128, nesiÄmÄ priemonių
avaringumui sumažinti. 10 kilometrų kelio atkarpoje jokio įspÄjamojo ženklo nebuvo, įvertinant, kad įspÄjamasis ženklas Nr. 131 âLaukiniai žvÄrysâ galioja tik 4 km ruože. Teismo manymu, valstybÄ, bÅ«dama laukinÄs gyvÅ«nijos ir KraÅ¡to reikÅ¡mÄs kelių savininke, pažeidÄ teisÄs aktų reikalavimus.
Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Nurodo, kad sprendžiant konkretų žalos kilimo ir jos atlyginimo klausimÄ , įvertinant konkreÄios autoįvykio vietos avaringumÄ , turÄtų bÅ«ti vertinama konkreÄios autoįvykio vietos duomenų statistika. FaktinÄ klaida padaryta dÄl to, kad avaringumo faktui patvirtinti paimti bendri duomenys, nurodant, kad kelio Valkininkų glž. stotis-Daugai-Alytus atkarpoje nuo 0,00 km. iki 44,14 km., laikotarpyje nuo 2004 m. vasario 9 d. iki 2007 m. rugpjÅ«Äio 7 d.
įvyko 36 eismo įvykiai, kurių priežastis - susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais. Å ie duomenys yra tik bendro pobÅ«džio pakankamai dideliame kelio ruože ir neatspindi konkreÄios kelio atkarpos realios situacijos, be to, skirtingi gyvÅ«nai, skirtingais metų laikais migruoja, todÄl Å¡ie skaiÄiai iÅ¡ esmÄs neparodo nei gyvÅ«nų migracijos atitinkamoje kelio atkarpoje, nei laiko, kada tokia migracija vyksta. SÄ voka âdidelis avaringumas" yra labai subjektyvi, nepagrįsta jokiais norminiais aktais, o teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d.
įsakymu Nr. 3-390 patvirtinta âAvaringųjų ruožų nustatymo valstybinÄs reikÅ¡mÄs keliuose metodika". Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir MedžioklÄs įstatymÄ , t.y. medžioklÄs tikslÄ . Konstitucinis Teismas pasisakÄ apie laukinÄs gyvÅ«nijos apsaugÄ , jos kaip vertybÄs iÅ¡saugojimÄ , perdavimÄ ateities kartoms, o ne apie tai, kad stirna yra žvÄris, kuris turi bÅ«ti sumedžiotas. TodÄl, netinkamai aiÅ¡kinant įstatymus, daroma neteisinga prielaida, kad valstybÄ nesiima jokių priemonių suvaldyti laukinius gyvÅ«nus.
Nesutinka su teismo nuomone, kad âvalstybÄ turÄjo imtis priemonių susidariusiai situacijai įvertinti, kad tokie statistiniai duomenys sudarÄ pakankamÄ pagrindÄ prognozuoti transporto priemonių susidÅ«rimus su žvÄrimis". Jeigu valstybÄ turÄjo prognozuoti transporto priemonių susidÅ«rimus su žvÄrimis, tai ir draudimo kompanija turÄjo įvertinti tokiÄ rizikÄ , t.y. tokie duomenys turÄtų bÅ«ti draudimo sutartyje. Draudimo įstatymas, LR CK ir kitos norminių aktų nuostatos leidžia draudÄjui įvertinti ir prisiimti atitinkamÄ rizikÄ už atitinkamÄ užmokestį.
Nebuvo nustatinÄjamas rizikos prisiÄmimo ir atsakomybÄs kilimo santykis, o buvo preziumuota, kad valstybÄ turi atsakyti net už rizikas, kurias prisiima privatus Å«kio subjektas. NÄra jokių duomenų, kad valstybÄ ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , minÄtÄ metodikÄ ar kitų teisÄs aktų reikalavimus. Nebuvo nustatyta, kad kuri nors valstybÄs institucija bÅ«tų pažeidusi teisÄs aktus. Nurodoma, kad âvalstybÄ, kaip savininkas, nesiÄmÄ priemonių....".
Å ioje vietoje reikÄtų atskirti kelio savininko pareigas nuo laukinÄs gyvÅ«nijos savininko pareigų ir identifikuoti kokios institucijos kompetencijai tokių klausimų reguliavimas yra priskirtas. Teigiant, kad konkreÄioje avarijos vietoje turÄjo bÅ«ti įrengtas įspÄjamasis kelio ženklas Nr.
131 âLaukiniai žvÄrys" ar kitos techninÄs saugos priemonÄs, byloje turÄjo dalyvauti institucija, kurios kompetencijai priskirti tokie įgaliojimai, t.y. Lietuvos automobilių kelių direkcija. Teismas, atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ Å¡iÄ institucijÄ treÄiuoju asmeniu, apribojo savo ir kitų proceso dalyvių galimybÄ objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti visas bylos aplinkybes. Pagal LR CK 1.8 str. 3 d. neleidžiama pagal analogijÄ taikyti specialių teisÄs normų, t. y. bendrųjų taisyklių iÅ¡imtis numatanÄių teisÄs normų. PažymÄtina, kad Lietuvoje yra įtvirtintas generalinio delikto doktrina, t.y. deliktinÄ atsakomybÄ kyla ne už konkreÄias veikas ar neveikimÄ , o bendrai
- t.y. užtenka įrodyti esant keturis elementus: neteisÄtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisÄtų veiksmų bei kaltÄ. Ä®statymų nustatytais atvejais įstatymų leidÄjas gali numatyti bendrosios taisyklÄs iÅ¡imtį, t.y. įtvirtinti griežtÄ atsakomybÄ (atsakomybÄ be kaltÄs). GriežtÄ jÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra specialiosios normos bendrosios deliktinÄs atsakomybÄs atžvilgiu, todÄl vadovaujantis LR CK 1.8 str. 3 d. analogija nÄra galima. Byloje nÄra jokių kitų tiesioginių įrodymų, leidžianÄių daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilis susidÅ«rÄ su laukiniu gyvÅ«nu, iÅ¡skyrus vairuotojo Aido Tilmanto 2007 m. rugpjÅ«Äio 7 d. paaiÅ¡kinimÄ . Teismui, netenkinus atsakovo praÅ¡ymo apklausti liudytojais vairuotojÄ AidÄ TilmantÄ , Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininkÄ GražvydÄ Äepulį ir Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyriaus Magistralinių kelių priežiÅ«ros bÅ«rio patrulį RimantÄ KliuÄinskÄ , buvo užkirstas kelias įrodymų rinkimui ir prieÅ¡taravimų Å¡ioje byloje paÅ¡alinimui. Teismas, remdamasis LR CK 6.37 str. 2 d., ieÅ¡kovui pagal jo praÅ¡ymÄ priteisÄ 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pažymi, kad LR CK
6 procentų dydžio metines palÅ«kanas numato tik LR CK 6.210 str. 2 d. Atkreipia dÄmesį, kad tas straipsnis yra XVII skyriuje, kuris reglamentuoja sutarÄių neįvykdymo teisines pasekmes, t. y. sutartines prievoles. Å iuo atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dÄl deliktinÄs atsakomybÄs taikymo. Be to nurodo, kad vienoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas atitinkamas teisÄs normų aiÅ¡kinimas dar nereiÅ¡kia, kad yra suformuota kasacinio teismo praktika dÄl Å¡ių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo.
IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto treÄio apylinkÄs teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad termino apeliaciniam skundui atnaujinimo ir apeliacinio skundo priÄmimo klausimai turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiami pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu Vilniaus miesto treÄias apylinkÄs teismas, nesvarstydamas termino atnaujinimo klausimų, iÅ¡ karto persiuntÄ apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui. Taip buvo grubiai pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, jog termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo klausimas nebuvo iÅ¡sprÄstas, apeliacinis procesas nutrauktinas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visÄ byloje surinktÄ informacijÄ ir padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog minima atkarpa pasižymi dideliu avaringumu ir jog atsakovas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus savininkas, turÄjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaiÄių bei imtis priemonių, kad jiems bÅ«tų užkirstas kelias.
Sprendime yra iÅ¡samiai iÅ¡analizuota kelio, kuriame įvyko eismo įvykis avaringumo situacija. Buvo vertinama ne tik ieÅ¡kovo pateikta informacija, bet ir remiamasi atsakovo į bylÄ pateiktu Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslo tiriamuoju darbu âLaukinių gyvÅ«nų ir varliagyvių migracija per kraÅ¡to ir rajoninÄs reikÅ¡mÄs automobilių kelius", kuriuo nustatyta ir teismo sprendime aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstyta, jog kraÅ¡to kelias Nr. 128 pasižymi dideliu eismo intensyvumu ir labai dideliu avaringumu dÄl susidÅ«rimų su laukiniais gyvÅ«nais.
NagrinÄjamoje byloje MedžioklÄs įstatyme ir Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužÄs 13 d. nutarime, kuriame Å¡is įstatymas analizuojamas nurodoma, jog laukinÄ gyvÅ«nija nÄra absoliuÄiai nevaldoma, vienas iÅ¡ gyvÅ«nijos valdymo bÅ«dų ir yra medžioklÄ. NagrinÄjamu atveju, laukinių gyvÅ«nų padaryta žala atlyginama remiantis įstatymo analogija, kuri reglamentuoja naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , kuomet gyvÅ«no savininkas atsako už kitiems asmenims ar jų turtui padarytÄ Å¾alÄ .
Pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 str. l d., doktrinÄ , kaltÄ ir neteisÄti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todÄl kaltÄs prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisÄtų veiksmų prezumpcijÄ . IeÅ¡kovas nagrinÄjamoje byloje turi įrodyti tik patirtÄ Å¾alÄ , jÄ sukÄlusio laukinio gyvÅ«no savininkÄ bei priežastinį ryšį tarp žalos ir laukinio gyvÅ«no staigaus iššokimo į keliÄ . ValstybÄs neteisÄti veiksmai ir tuo paÄiu kaltÄ, pasireiÅ¡kia nesiÄmimu visų įmanomų priemonių tam, jog bÅ«tų iÅ¡vengta panaÅ¡ių laukinių gyvÅ«nų ir transporto priemonių susidÅ«rimų.
AtsakomybÄ atsakovui kyla dÄl ValstybÄs nesugebÄjimo organizuoti savo įsteigtų institucijų darbo, siekiant užtikrinti saugų eismÄ valstybiniuose keliuose. GriežtÄ jÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos laikytinos ne specialiosiomis, o singuliarinÄmis teisÄs normomis. Singuliarines normas, nustatanÄias bendruosius principus, taip pat galima taikyti pagal analogijÄ . Pažymi, jog ginÄo byloje dÄl to, ar eismo įvykis atsitiko transporto priemonei susidÅ«rus su laukiniu žvÄrimi - stirna, nÄra.
Pagal duomenis, esanÄius byloje, matyti, jog pareigÅ«nams, nagrinÄjusiems administracinÄs teisenos tÄstinumo klausimÄ nekilo abejonių vairuotojo parodymų teisingumu. Nors transporto priemonÄs vairuotojas buvo vienintelis matÄs laukinį žvÄrį, jam nebuvo jokio pagrindo aiÅ¡kinti įvykius sau palankia linkme, nes draudimo iÅ¡mokÄ jis bÅ«tų gavÄs automobiliui susidÅ«rus su bet kokio pobÅ«džio kliÅ«timi, net ir esant jo paties kaltei. Atsakovas, praÅ¡ydamas teismo posÄdyje apklausti aukÅ¡Äiau atitinkamus asmenis, siekÄ nuginÄyti administracinÄs bylos Nr. 52/0710337 medžiagoje iÅ¡dÄstytas faktines aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas raÅ¡ytinius įrodymus pagrįstai laikÄ oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie pagal LR CPK 197 str.
2 d., turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ . Atsakovo teiginius dÄl galimos vairuotojo kaltÄs paneigia ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2007 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutarime nustatyta, jog âvairuotojas administracinÄn atsakomybÄn netrauktinas". PraÅ¡omos priteisti
6 procentų metinÄs palÅ«kanos yra laikomos procesinÄmis ir skaiÄiuojamos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos. Å ios palÅ«kanos numatytos įstatyme (LR CK 6.37 str.), o jų paskirtis - operatyvus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Tokios palÅ«kanos atlieka kompensacinÄ funkcijÄ bei skatina skolininkÄ kuo greiÄiau įvykdyti prievolÄ, todÄl jų priteisimas nÄra niekaip susijÄs su tarp Å¡alių susiklosÄiusiais santykiais ar subjektų teisinio statuso. Apelianto argumentai, jog jeigu valstybÄ turÄjo prognozuoti transporto priemonių susidÅ«rimus su žvÄrimis, tai ir draudimo kompanija turÄjo įvertinti tokiÄ rizikÄ , t.y. tokie duomenys turÄjo bÅ«ti draudimo sutartyje nebuvo iÅ¡sakyti nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Jie prieÅ¡tarauja draudimo esmei bei nÄra susijÄ su atsakovo atsakomybÄs klausimo nagrinÄjimu. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog âiÅ¡eitų, kad draudikas, vykdydamas Å«kinÄ komercinÄ veiklÄ ir priimdamas draudimo įmokas neprisiima jokios rizikos tuo atveju, jei draudimo sutarties pagrindu apdrausta transporto priemonÄ susidurtų su laukiniu gyvÅ«nuâ. Tokiai atsakovo pozicijai negalima pritarti, nes draudikas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, draudÄjams per metus iÅ¡moka vidutiniÅ¡kai 500 000 Lt iÅ¡mokų, susijusių su laukinių gyvÅ«nų sukelta žala, tuo tarpu į valstybÄ, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkÄ ir tuo paÄiu atsakingÄ už Å¡ių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ subjektÄ , yra kreipiamasi tik iÅ¡imtiniais atvejais. Draudimo bendrovÄ rizikÄ Å¡iuo atveju prisiima už eismo įvykius, dÄl kurių yra kalti patys transporto priemonÄs valdytojai. Pagal LR Konstitucijos 111 straipsnio reikalavimus sukurta bendrosios kompetencijos teismų instancinÄ sistema turi užtikrinti jurisprudencijos tÄstinumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti formuojama vienoda, nuosekli teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, grindžiama LR Konstitucijoje įtvirtintais teisinÄs valstybÄs, teisingumo, asmenų lygybÄs teismui principais, bei kitais konstituciniais principais. Tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojanÄius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundÄ palaikÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti, ieÅ¡kovo atstovas â praÅ¡Ä atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialinÄs teisÄs normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinÄjama atsakovo Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas iÅ¡ esmÄs yra pagrįstas ir sudaro pagrindÄ skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir UAB âAlsantÄâ 2007 m. birželio 1 d. buvo sudaryta draudimo sutartis,
kuria buvo apdraustos UAB âAlsantÄâ nuosavybÄs teise priklausanÄios, iÅ¡sinuomotos ar lizingo bÅ«du įsigytos transporto priemonÄs Casco transporto priemonių draudimu (b.l. 91-94). Draudimo sutarties galiojimo metu 2007 m. rugpjÅ«Äio 7 d., apie 22:20 val., Alytaus raj. sav. kelyje Valkininkų glž. Stotis â Daugai â Alytus, ties 42.95 kilometru, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis, vairuojamas Aido Tilmanto, susidÅ«rÄ su staiga į keliÄ iÅ¡bÄgusia
stirna. Ä®vykio metu buvo apgadinta transporto priemonÄ NISSAN 350 Z, valst. Nr. CFH 005 (b.l. 78, 76). Kadangi įvykis buvo
pripažintas draudiminiu, ieÅ¡kovas draudimo sutarties pagrindu 2007 m. rugsÄjo 7 d. iÅ¡mokÄjo draudÄjui UAB âAlsantÄâ 6722,26 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 103). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad CK 6.267 str. 2 d. pagrindu laukinių žvÄrių padaryta žala atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, liko neįgyvendinta ir Å¡iuo atveju tai yra įstatymo spraga, dÄl kurios negali bÅ«ti paneigta konstitucinÄ teisÄ gauti žalos atlyginimÄ . Atsakovas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais ir teisÄjų kolegija su apelianto argumentais sutinka.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos teismų sistemoje veikia generalinio delikto doktrina, o griežtÄ jÄ atsakomybÄ (kylanÄiÄ be kaltÄs), reglamentuojanÄios teisÄs normos, yra specialiosios bendrosios deliktinÄs atsakomybÄs atžvilgiu, todÄl remiantis CK 1.8 str. 3 d., jų analogija negalima. CK 6.267 str. 2 d. nustatyta, kad laukinių
žvÄrių padaryta žala turi bÅ«ti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Å i įstatymo norma reiÅ¡kia, kad laukinio
žvÄries padaryta žala pagal įstatymÄ turi bÅ«ti atlyginama. Joje yra įtvirtintas konstitucinis imperatyvas, kad asmuo turi teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta žala, ir Å¡i žala jam turi bÅ«ti atlyginta. Kartu nurodytoje normoje yra nuostata, kad Å¡is konstitucinis imperatyvas įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka. Nesant įstatymo, kuriame bÅ«tų nustatyta žalos atlyginimo tvarka, nepaneigiama asmens teisÄ Ä¯ laukinio žvÄries padarytÄ Å¾alos atlyginimÄ tuo atveju, kai žala atsirado susidÅ«rus automobiliui su prieÅ¡ jį į keliÄ iÅ¡bÄgusiu laukiniu žvÄrimi (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-03-21 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-138/2009).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 23 d. priimtoje nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-509/2009 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiais atvejais dÄl teisinių santykių panaÅ¡umo teismai turi pagrindÄ taikyti CK 6.267 str. 1 d. analogijÄ , sprÄsdami dÄl laukinio žvÄries padaryto žalos atlyginimo. TaÄiau kiekvieno ginÄo, kylanÄio tų paÄių teisinių santykių pagrindu sprendimÄ lemia ne tik tokių santykių tapatumas, taÄiau ir kiekvienos situacijos individualumas, t.y. faktinių aplinkybių skirtumai.
Tai reiÅ¡kia, kad, nepaisant atsakovo pareigos atsakyti be kaltÄs, jo kaltÄs ir neteisÄtų veiksmų (neveikimo) prezumpcijos, kiekvienoje byloje turi bÅ«ti individualiai nustatomas kitos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â žalos dydis, vertinami paties nukentÄjusiojo veiksmai, rizikos prisiÄmimas ir kaltÄ (CK 6.253 str. 5 d., 6.248 str.), patirtų nuostolių priežastinis ryÅ¡ys su atsakovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu; ginÄo teisiniame santykyje atsakovo veiksmų neteisÄtumo prezumpcija gali bÅ«ti paneigiama įrodinÄjimo procese.
TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad valstybÄ, jos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į laukinių gyvÅ«nų migracijos ypatumus konkreÄioje vietovÄje, jų populiacijÄ , ÄmÄsi reikiamų veiksmų žalai dÄl laukinių gyvÅ«nų pateikimo į keliÄ užkirsti. Sprendžiant dÄl priemonių pakankamumo, atsižvelgtina, į laukinÄs gyvÅ«nijos kaip valstybÄs nuosavybÄs objekto, specifikÄ ir ribotas valstybÄs galimybes jÄ valdyti. Byloje nÄra duomenų, kad valstybÄ ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , minÄtÄ metodikÄ ar kitų teisÄs aktų reikalavimus, todÄl teisÄjų kolegija konstatuoja, kad minÄti valstybÄs veiksmai, kuriais laikytasi teisÄs aktų, numatanÄių kelių ženklinimÄ , laikytini pozityviais veiksmais, kuriais paneigiama neteisÄto neveikimo prezumpcija.
Kai nuginÄijama neteisÄto veikimo prezumpcija, ieÅ¡kovo patirti nuostoliai neturi bÅ«ti vertinami kaip nulemti atsakovo veiksmų (veikimo ar neveikimo), t.y. nÄra priežastinio ryÅ¡io, dÄl ko Å¡iuo atveju nÄra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio.
Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino LR MedžioklÄs įstatymÄ ir netinkamai interpretavo LR Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimÄ , kadangi medžioklÄ yra vienas iÅ¡ laukinių gyvÅ«nų populiacijų valdymo bÅ«dų, kartu saugant laukinÄ gyvÅ«nijÄ kaip vertybÄ. NeteisÄtų veiksmų įrodinÄjimo naÅ¡ta paprastai tenka ieÅ¡kovui. Å ioje civilinÄje byloje, kai paties teisinio santykio pobÅ«dis nulemia veiksmų neteisÄtumo prezumpcijÄ , atsakovas įrodymais siekia jÄ paneigti, tokiu bÅ«du ir ieÅ¡kovas įtraukiamas į aktyvaus įrodinÄjimo procesÄ , nes turi nuginÄyti atsakovo teikiamus argumentus ir įrodymus. Ä®vertinus aplinkybÄ, kad laukinÄs gyvÅ«nijos savitumas yra tas, kad ji yra labai dinamiÅ¡ka, laisvÄje esantys laukiniai gyvÅ«nai keiÄia savo buvimo vietÄ , dÄl to laukinÄs gyvÅ«nijos, kaip visumos, valdymas ir disponavimas ja (kaip daiktu) yra neįmanomas (LR Konstitucinio teismo 2005-05-13 nutarimas), teisÄjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas nesiÄmÄ pakankamų priemonių konkreÄių laikinių gyvÅ«nų populiacijos kontroliavimui. Kompetentingų valstybÄs institucijų sprendimų dÄl gyvÅ«nų populiacijos reguliavimo priÄmimas taip pat vertintinas kaip atsakovo pozityvus veikimas, kuriuo paneigiama veiksmų neteisÄtumo prezumpcija ir nuginÄijamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys dÄl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių. IeÅ¡kovas nepateikÄ teismui argumentų nei įrodymų, kad atsakovo sprendimai dÄl stirnų populiacijos reguliavimo buvo netinkami, neatitiko LR LaukinÄs gyvÅ«nijos įstatymo, LR MedžioklÄs įstatymo, kitų įstatymų, visuomenÄs interesų ir pan. (CPK
178 str.). Sprendžiant dÄl atsakovo veiksmų reguliuojant laukinių gyvÅ«nų populiacijÄ , bÅ«tina įvertinti, kad valstybei tenka ir kita pozityvi pareiga â apsaugoti laukinÄ gyvÅ«nijÄ , reglamentuoti jos apsaugÄ , todÄl taikomos priemonÄs neturi pažeisti derinamų skirtingų interesų balanso. IeÅ¡kovas neįrodinÄjo, kad atsakovo nustatyta laukinių gyvÅ«nų populiacijos kontroliavimo tvarka bÅ«tų prioritetiÅ¡kai orientuota tik į gyvÅ«nų apsaugÄ ir bÅ«tų santykinai pažeista pusiausvyra su kitais interesais â Å¡iuo atveju saugumu keliuose.
TeisÄjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kovo nuostolius nulÄmÄ (t.y. jie susijÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu) atsakovo neveikimas, pasireiÅ¡kÄs kelio ženklo Nr. 131 âLaukiniai gyvÅ«naiâ neįrengimu kelyje, kadangi kraÅ¡to kelyje Nr. 128 Å¡io įsÄjamojo ženklo 10 kilometrų atkarpoje nebuvo. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3-390 patvirtinta âAvaringųjų ruožų nustatymo valstybinÄs reikÅ¡mÄs keliuose metodikaâ, kurios tikslas yra apibrÄžti padidinto avaringumo kelio ruožo sÄ vokÄ ir atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo parametrus, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Pagal Å¡iÄ metodikÄ avaringi ruožai ir âjuodosios dÄmÄsâ nustatomos taikant 500 m. ilgio slenkmenį ir jame per 4 metus įvykusių avarijų skaiÄių. Kelio ženklų ir signalų konvencija, priimta 1968 m. lapkriÄio 8 d. Vienoje, nustato (I priedo 15 punktas), kad kelio ženklas âLaukiniai žvÄrysâ statomas tais atvejais, kai yra didelÄ tikimybÄ, kad per keliÄ gali eiti laukiniai žvÄrys. Vertinant, ar Å¡io kelio ženklo, ar kitų kelio apsaugos priemonių buvimas įvykio vietoje galÄtų bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybÄs, atleidžianÄios nuo atsakomybÄs taikymas, teisÄjų kolegija pažymi, kad iki nagrinÄjamo įvykio nuo 2002-01-01 iki 2007-05-16 kelio Valkininkų glž. stotis â Daugai-Alytus buvo užregistruoti 33 transporto priemonių susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais. TaÄiau tokia statistika objektyviai nepagrindžia bÅ«tinybÄs įrengti specialų ženklÄ , savo ruožtu jo nebuvimas, jei ir bÅ«tų laikomas atsakovo neteisÄtu neveikimu, negali bÅ«ti vertinamas kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys, nulÄmÄs ieÅ¡kovo nuostolius. TeisÄjų kolegija, įvertinusi visas faktines aplinkybes byloje, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti priteisiamas, nes nuostoliai su atsakovo veiksmais nÄra susijÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu, pastarosios aplinkybÄs, kuri yra bÅ«tinoji žalos atlyginimo sÄ lyga, atsakovas neįrodÄ (CPK 6.247 str., CPK 178 str.).
Dalis atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra susijÄ su tuo, kad, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priÄmÄ sprendimÄ , neturÄdamas pakankamai įrodymų apie tai, kad Aido Tilmanto vairuojamas automobilis susidÅ«rÄ su laukiniu gyvÅ«nu. TeisÄjų kolegija sutinka su Å¡iais apelianto argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį ir konstatuodamas, jog Aido Tilmanto vairuojamas automobilis susidÅ«rÄ su į keliÄ iÅ¡bÄgusia stirna ir dÄl to abejonių nekyla, iÅ¡ esmÄs pasirÄmÄ tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir savo samprotavimais bei prielaidomis. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjų senato 2004 m. gruodžio
30 d. nutarimo Nr. 51 âDÄl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ , taikymo teismų praktikojeâ 3 punkte konstatuota, kad ar tam tikÂros
apÂlinÂkyÂbÄs, suÂsiÂjuÂsios su ginÂÄo daÂlyÂku, egÂzisÂtaÂvo arÂba neÂegÂzisÂtaÂvo,
teisÂmas sprenÂdžia remÂdaÂmaÂsis tiÂkiÂmyÂbių puÂsiauÂsvyÂros prinÂciÂpu. JeiÂgu
paÂteikÂti įroÂdyÂmai leiÂdžia teisÂmui paÂdaÂryÂti iÅ¡ÂvaÂdÄ , kad yra diÂdesÂnÄ
tiÂkiÂmyÂbÄ, jog tam tikÂri fakÂtai egÂzisÂtaÂvo, neÂgu neÂegÂzisÂtaÂvo, teisÂmas
priÂpažįsÂta tuos fakÂtus nuÂstaÂtyÂtais. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esanÄius įrodymus. Byloje nesant jokių pagrįstų ir pakankamų įrodymų, patvirtinanÄių ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikÄ Ä¯rodytais ieÅ¡kovo teiginį, kad Aido Tilmanto vairuojamas automobilis kelyje Valkininkų glž. Stotis â Daugai â Alytus, ties 42.95 kilometru, susidÅ«rÄ su staiga į keliÄ iÅ¡bÄgusia stirna, nenustatÄs, kokiomis aplinkybÄmis automobilio Nissan 350 Z vairuotojas Aidas Tilmantas susidÅ«rÄ su gyvÅ«nu bei nesant informacijos apie patį gyvÅ«nÄ .
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi Aido Tilmanto nuomone ir jo paaiÅ¡kinimais. Bylos duomenys tvirtina, kad medžiaga apie įvykusio autoįvykio aplinkybÄs, kurio metu buvo apgadintas automobilis, neinformatyvi, duomenys yra nepakankami, o pats tyrimas atliktas nepilnai bei neiÅ¡samiai ir Å¡ių aplinkybių nepaneigÄ ir apeliaciniame teismo posÄdyje apklausti liudytojai. Tokiu bÅ«du teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismo iÅ¡vados dÄl Aido Tilmanto vairuojamo automobilio susidÅ«rimo su per keliÄ bÄgusia stirna yra akivaizdžiai nepakankamai nepagrįstos įrodymais.
Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonÄmis konstatuotas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinÄjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dÄl tų aplinkybių egzistavimo.
Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esanÄios faktinÄs medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamu atveju nesilaikÄ Å¡ių nuostatų, todÄl ir dÄl Å¡ios priežasties priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinys negalÄjo bÅ«ti tenkinamas ir dÄl CK 6.253 str. 5 p. nurodytos aplinkybÄs, t.y. civilinÄ atsakomybÄ netaikoma, kai nukentÄjÄs asmuo buvo prisiÄmÄs žalos rizikÄ . NagrinÄjamu atveju nustaÄius, kad nÄra kompetentingų valstybÄs institucijų (jų darbuotojų) kaltų veiksmų (neveikimo), kurie bÅ«tų sÄ lygojÄ ieÅ¡kovo nurodomÄ eismo įvykį â automobilio Nissan 350 Z susidÅ«rimÄ su laukiniu gyvÅ«nu 2007-08-07 kelio Valkininkų glž. stotis-Daugai-Alytus, 42,95 kilometre, todÄl valstybÄ negali bÅ«ti pripažinta atsakinga dÄl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ir ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas yra draudimo kompanija, kuri užsiima rizikų draudimo veikla, draudimo sutartimi prisiÄmusi laukinių gyvÅ«nų turtui padarytų nuostolių atlyginimo rizikÄ . Atsižvelgiant į tokios rizikos specifikÄ , valstybÄ, bÅ«dama laukinÄs gyvÅ«nijos savininku turi itin ribotas galimybes ja disponuoti bei valdyti, ir yra imtasi visų teisÄtų veiksmų, užtikrinanÄių intereso apsaugoti gyvÅ«nijÄ ir visuomenÄs saugumo keliuose intereso pusiausvyrÄ , taip pat atsižvelgiant į laukinei gyvÅ«nijai padarytÄ Å¾alÄ , yra savarankiÅ¡kas pagrindas, neprieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, netaikyti atsakovui civilinÄs atsakomybÄs.
Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalÄjo įtraukti į bylÄ treÄiaisiais asmenimis Aplinkos ministerijÄ , Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ tam, kad bÅ«tų galimybÄ objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti visas bylos aplinkybes, neturi reikÅ¡mÄs. Remiantis CPK 47 str. į bylÄ treÄiaisiais asmenimis traukiami ne bet kokie asmenys, o tie, kurių teisÄms ir pareigoms turÄs įtakos bylos iÅ¡sprendimas, gi atsakovas nenurodo, kokioms Aplinkos ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisÄms ir pareigoms turÄs reikÅ¡mÄs priimtas teismo sprendimas.
Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikÄ materialinÄs teisÄs normas, dÄl ko skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisÄtu ir pagrįstu, todÄl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinÄti, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, neperduodama bylos nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priima naujÄ sprendimÄ , vadovaudamasi aukÅ¡Äiau aptartomis aplinkybÄmis. NustaÄius, jog nÄra įstatyme numatyto pagrindo ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui dÄl įsiskolinimo priteisimo tenkinti â kad jis nÄra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.), ieÅ¡kinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), kadangi jis nÄra pagrįstas byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2010 m. vasario 1  d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.
Kolegijos pirmininkas                                                               Â
                     Henrichas Jaglinskis
Kolegijos teisÄjos                                                                                            Dalia
KaÄinskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â
          Dalia ViÅ¡inskienÄ