8d2b661b-b75e-4506-9aca-20a7b63d3bbb · Vilniaus apygardos teismas

      Baudžiamoji byla Nr. 1-196-1020/2016      Teisminio proceso Nr. 01-1-24008-2015                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                           1.1.4.4.3; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.4;                                                           1.2.28.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Darijai Bočekovai, Daivai Kokštaitei ir Agnei Pancerovaitei,dalyvaujant prokurorei L.

F.,kaltinamajam L. I. ir jo gynėjai advokatei V. B.,kaltinamajam T. J. ir jo gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,nukentėjusiajam V. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: L. I., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, mokinasi (duomenys neskelbtini) mokykloje, vedęs ir turi mažametį vaikÄ , dirba pagal verslo liudijimÄ , neteistas, baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.T.

J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, turi du mažamečius vaikus, nedirba, 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda), baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

L. I. ir T. J., 2015 m. balandžio 27 d., apie 21 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , L. I. vairuojamu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie V. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., ir, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos ir panaudodami fizinę bei psichinę prievartÄ , t. y. L. I., bei asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas iÅ¡skirtas, stovint Å¡alia, o T. J. papurÅ¡kus aÅ¡arinėmis dujomis nukentėjusiajam V.

S. į akis ir sudavus jam ne mažiau kaip 4 smÅ«gius lazda į kojas, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. deÅ¡inės akies junginės lengvÄ nudegimÄ bei poodines kraujosruvas kairės Å¡launies ir abiejų pakinklių srityje, po to asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , paėmus įvykio vietoje buvusias sodo žirkles ir grasinant jomis nukirpti V. S. pirÅ¡tus, jeigu jis neatleis L. I. nuo skolos, savavaliÅ¡kai vykdė nukentėjusiojo V. S. ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ L.

I. teisę ir padarė didelės žalos V. S. teisėms ir teisėtiems interesams. Å iais veiksmais L. I. ir T. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ , BK 294 straipsnio 2 dalyje. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. I. savo kaltę pripažino ir dėl jam inkrimuojamų veikų nurodė, kad po to, kai įsigijo iÅ¡ nukentėjusiojo V. S. automobilį ir liko jam skolingas 2 000 litų, dėl pastebėtų automobilio gedimų nutarė negražinti V. S. likusios nesumokėtų pinigų dalies.

Kai nukentėjusysis, kartu su kitais asmenimis, atvyko pas jį į namus, ir tuo metu dar tik bÅ«simai žmonai, t. y. K. I., pasakė apie jo skolÄ bei iÅ¡vykdami pagrasino, jog negražinus skolos, vestuvių jis nesulauks, paskambino savo žmonos broliui T. J. ir susitarė, jog atvažiuos pastarojo pasiimti kaip apsaugos ir važiuos aiÅ¡kintis su nukentėjusiuoju dėl jam reiÅ¡kiamų pretenzijų. Atvykus pas nukentėjusįjį, T. J. papurÅ¡kė dujomis, mušė nukentėjusįjį medine lazda, o kartu buvęs S. V. grasino nukirpti pirÅ¡tus.

Jis pats pasikalbėti su nukentėjusiuoju net nespėjo. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant iÅ¡ nukentėjusiojo kiemo, S. V. paėmė kieme buvusį kanistrÄ su dyzelinu, kurį vėliau kartu supylė į jo automobilio bakÄ .Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir dėl jam inkriminuojamos veikos nurodė, kad po to, kai jam paskambino jo sesuo K. I. ir informavo apie pas jÄ atvykusius žmones, L. I. skolas ir grasinimus, jam paskambino L. I., su kuriuo susitarė kartu nuvažiuoti iÅ¡siaiÅ¡kinti su grasinusiais žmonėmis.

Jam svarbiausia buvo ne L. I. skola, o grasinimai besilaukiančiai seseriai. Nuvažiavus pas V. S., jis iÅ¡kart papurÅ¡kė jam į akis dujomis, taip pat vienÄ kartÄ sudavė su pakeliui rastu mediniu pagaliu per kojas, po ko jis nukrito. Jokių pokalbių su nukentėjusiuoju nebuvo, paimtÄ kanistrÄ su dyzeliniu kuru pamatė tik maÅ¡inoje, kai jau buvo iÅ¡važiavę.L. I. ir T. J. kaltė padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta Å¡iais teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis: - nukentėjusiojo V.

S. parodymais (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7- 10 lapai; garso įrašas: 1 val. 2 min. 30 sek. – 1 val. 40 min.; 2016 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas 1 lapas; garso įrašas: 8 min. 30 sek. – 15 min. 00 sek.); - liudytojo V. K. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3 - 4 lapai; garso įrašas: 23 min. 52 sek. – 46 min. 15 sek.), - liudytojo D. D. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 4- 5 lapai; garso įrašas: 47 min. 11 sek.

– 1 val. 2 min. 52 sek.);- liudytojos S. Š. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 6 lapas; garso įrašas: 47 min. 11 sek. – 1 val. 2 min. 52 sek.); - liudytojo J. J. (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 6 - 7 lapai; garso įrašas: 1 val. 17 min. 00 sek. – 1 val. 25 min. 50 sek.);- liudytojos V. K. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7 lapas; garso įrašas: 1 val. 26 min. 07 sek. – 1 val. 39min. 22 sek.); - liudytojo S. S. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas; garso įrašas: 1 val. 41 min. 25 sek.

– 1 val. 53 min. 53 sek.); - liudytojo G. Ž. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 1- 2 lapai; garso įrašas: 8 min. 55 sek. – 21 min. 00 sek.); - kaltinamojo L. I. parodymais (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 2 - 5 lapai; garso įrašas: 16 min. 07 sek. – 44 min. 59 sek.),- kaltinamojo T. J. parodymais (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 - 7 lapai; garso įrašas: 45 min. 30 sek. – 59 min. 20 sek.); - valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G. 2609/15(01) (t. 1 b. l. 30-31); - kitais byloje esančiais dokumentais.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažino įrodymais, konstatuotina, kad kaltinamieji L. I. ir T. J. savavaldžiavo nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, reikalaudami atleisti L. I. nuo likusios skolos už V. S. jam parduotÄ automobilį. IÅ¡ nukentėjusiojo V. S., kaltinamojo L. I. ir byloje esančios jų pačių pasiraÅ¡ytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties (t. 1 b. l.

21) matyti, kad 2014 m. liepos 8 d. nukentėjusysis V. S. pardavė kaltinamajam L. I. automobilį Audi A6. Šioje sutartyje parduodamos transporto priemonės būklė niekaip nebuvo aptarta ir sutartyje nebuvo jokių nuostatų apie automobilio kokybę ar esančius akivaizdžius ar paslėptus trūkumus.    Iš kaltinamojo L. I. ir liudytojo G. Ž. parodymų matyti, kad L. I. įsigytas automobilis nebuvo techniškai tvarkingas. Jis turėjo ne tik akivaizdžių, bet ir vizualiai nematomų gedimų.

Kaltinamasis L. I. teigė, kad už automobilį sumokėjo 800 litų ir liko nukentėjusiajam skolingas dar 2 000 litų. Jis žinojo, kad reikia atlikti automobilio techninę apžiÅ«rÄ , važiuodamas jautė, kad ne viskas veikia taip, kaip turi veikti, tačiau dalies gedimų vizualiai nematė: „su stabdžiais buvo negerai, amortizatoriai galiniai, Å¡arnyrai, elektros laidai supjaustyti“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3 lapas). Pasak liudytojo G. Ž., kuris netrukus įsigijo šį automobilį iÅ¡ kaltinamojo L.

I.: „Pagrindinės automobilio problemos buvo elektros instaliacija, Å¡viesos, stabdžiai, keičiau kaladėles, padangas. Padangas tai iÅ¡ karto mačiau, kad reikės keisti, galinius žibintus taip pat, o pavažiavus daugiau bėdų iÅ¡lindo“ (2016m. kovo 16d. teisiamojo posėdžio protokolo 2 lapas). Teismo posėdyje apklaustas V. S. teigė, kad L. I. „matė, kÄ perka, pasakiau jam, kad greitai baigsis technikinė. <...> Tuo metu, kai pardaviau automobilį apie automobilio gedimus tiksliai nekalbėjome, bet jam sakiau, kad tuoj baigsis techninė apžiÅ«ra ir kad reikės patvarkyti.

Apie gedimus jokius nesikalbėjom. <...> L. man sakė, kad negražins pinigų dėl automobilio techninių gedimų. AÅ¡ L. sakiau, kad matei, kÄ perki, ir kainos nemažinau, todėl turi sumokėti tai, kÄ sutarėm.“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas). IÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo L. I. buvo susiklostę turtiniai teisiniai santykiai ir ginčas dėl nesumokėtos automobilio kainos dalies grÄ Å¾inimo po anksčiau nepastebėtų automobilio trÅ«kumų paaiÅ¡kėjimo.2014 m. liepos 8 d., kai buvo pasiraÅ¡yta minėto automobilio pirkimo pardavimo sutartis, teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo pačioje sutartyje numatyti ir aptarti parduodamos transporto priemonės bÅ«klę ir gedimus.

Toks reikalavimas atsirado tik vėliau, tačiau nepaisant to teisės aktai ir tuo metu numatė pirkėjo teisių apsaugos garantijas dėl įsigyjamos prekės kokybės.2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.73 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.431-1 straipsniu įstatymo Nr. XII-1851 2 straipsnio pakeitimo įstatymas ir reikalavimas, numatantis pardavėjo pareigÄ pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta įsigaliojo 2015 m. spalio 20 d.

Dar vėliau, t. y. 2015 m. lapkričio 1d. įsigaliojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 2B-231 „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, kuriuose, kartu su kitais duomenimis, detalizuota automobilio pardavėjo pareiga nurodyti pirkėjui informacijÄ apie Å¡iuos trÅ«kumus: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apÅ¡vietimo ir Å¡viesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų iÅ¡metimo sistemos.Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad nors minėtos pirkimo pardavimo sutarties sÄ lygos nebuvo numatytos, pirkėjo teisė žinoti automobilio trÅ«kumus ir įsigyti kokybiÅ¡kÄ daiktÄ Ä¯statymu visgi buvo ginamos. 2014 m. liepos 8 d., kai buvo pasiraÅ¡yta byloje aptariama automobilio pirkimo pardavimo sutartis, galiojo CK 6.333 straipsnio nuostatos, numatančios, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

PasiraÅ¡ant aptariamÄ automobilio pirkimo pardavimo sutartį, galiojo ir CK 6.334 straipsnis, numatantis netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo teisę reikalauti pardavėjo sumažinti pirkimo kainÄ , jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste nukentėjusiojo V. S. teisme nurodyti teiginiai „L. man sakė, kad negražins pinigų dėl automobilio techninių gedimų. AÅ¡ L. sakiau, kad matei, kÄ perki, ir kainos nemažinau, todėl turi sumokėti tai, kÄ sutarėm.“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas), įgyja itin svarbiÄ reikÅ¡mę ir liudija apie kaltinamojo teisę reikalauti sumažinti įsigyto automobilio kainÄ , nors ji nukentėjusiojo ir buvo ginčijama.

Tai paneigia kaltinamajame akte inkriminuojamÄ aplinkybę, kad kaltinamasis L. I. neturėjo apskritai jokio teisėto pagrindo reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo V. S. sumažinti nesumokėtÄ Ä¯sigyto automobilinio kainÄ arba atitinkamai panaikinti jo skolÄ .Taigi iÅ¡ jau nurodytų bylos aplinkybių matyti, kad tarp nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo L. I. buvo susiklostę turtiniai santykiai ir kilęs ginčas: nukentėjusysis reikalavo sumokėti įsigyto automobilio kainÄ , o kaltinamasis Å¡ios kainos dėl paaiÅ¡kėjusių automobilio gedimų nemokėjo.

Esant Å¡iai situacijai, 2015 m. balandžio 27 d., nukentėjusysis, kartu su liudytoja S. Å ., kurios Å¡eimai kaltinamasis L. I. taip pat buvo skolingas, jos sÅ«numi, nepilnamečiu liudytoju J. J. ir liudytoju V. K. atvykę pas kaltinamÄ jį L. I. prie namų, kalbėjosi su bÅ«sima kaltinamojo sutuoktine apie L. I. skolas. Apie tai teismo posėdyje nuosekliai nurodė nukentėjusysis V. S., liudytojai S. Å ., V. K. ir J. J.. Nors byloje nėra aiÅ¡kiai ir neabejotinai nustatyta, kuo baigėsi Å¡is nukentėjusiojo ir liudytojų pokalbis su kaltinamojo L.

I. bÅ«sima sutuoktine, akivaizdu, kad Å¡is atvykimas peraugo į vėliau kilusį konfliktÄ , nes K. I. telefonu informavo apie minėtų asmenų atvykimÄ tiek savo bÅ«simÄ vyrÄ kaltinamÄ jį L. I., tiek savo brolį, kaltinamÄ jį T. J. Tai matyti iÅ¡ Å¡ioje dalyje nuoseklių kaltinamųjų parodymų teisme, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. IÅ¡ jų parodymų taip pat matyti, kad kaltinamasis L. I., po K. I. skambučio paskambino kaltinamajam T. J. ir paprašė kartu nuvažiuoti iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius su jo ieÅ¡kojusiais asmenimis.

Kaltinamasis L. I. teisme teigė, kad T. J. pagalbos prašė tikėdamasis jo apsaugos ir T. J. dėl to sutiko (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3 lapas). IÅ¡ teismo posėdžio metu duotų kaltinamųjų, liudytojo D. D. ir liudytojos V. K. parodymų neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , prieÅ¡ atvykdami pas nukentėjusįjį V. S., buvo sustoję liudytojo D. D. ir jo sesers V. K. kieme. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs kaltinamasis T.

J. turėjo rankoje lazdÄ ir norėjo suduoti D. D., tačiau pastarÄ jį sustabdė kaltinamasis L. I.. Liudytojas D. D. teisme teigė, kad „lazdÄ turėjo salėje esantis kitas kaltinamasis (parodė į kaltinamÄ jį T. J.), jie priėjo prie manęs, vienas pradėjo grasinti, o Å¡is asmuo norėjo užsimoti ir trenkti man, bet L. priėjo prie jo ir pasakė, kad nereikia, nes čia savas ir jie tada sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. <...> J. man nieko nesakė, tik ranka užsimojo su lazda. L. tik priėjo prie jo, pasakė „nereikia, savas, važiuojam toliau“, tada jie pasisuko ir nuėjo prie maÅ¡inos.“ (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapas).

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. K. (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7 lapas), iÅ¡ esmės tokius pat parodymus dar iki minėtų liudytojų apklausos davė ir patys kaltinamieji (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapas). Teismas pastebi, kad Å¡ios aplinkybės, nors ir nesudaro savarankiÅ¡ko kaltinimo, yra svarbios vertinant kaltinamųjų veiksmų subjektyviÄ jÄ pusę tolesnių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu kontekste. IÅ¡ jų matyti, kad dar iki atvykstant pas nukentėjusįjį kaltinamieji turėjo aiÅ¡kiai vieningÄ tyčiÄ vartoti fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, nes kaltinamasis jau tuo metu turėjo su savimi lazdÄ ir norėjo pulti jam nepažįstamÄ liudytojÄ D.

D., o kaltinamasis L. I. aiÅ¡kiai tam pritarė, nes sustabdė T. J. ne dėl to, kad smurtas jam buvo nepriimtina santykių aiÅ¡kinimosi forma, o dėl to, kad tai buvo ne tas asmuo, kurio atžvilgiu reikėjo vartoti smurtÄ .IÅ¡ teisme apklaustų nukentėjusiojo V. S., jo tėvo, liudytojo S. S. ir liudytojo V. K. parodymų, taip pat kaltinamųjų L. I. ir T. J. parodymų nustatyta, kad kaltinamiesiems atvykus į nukentėjusiojo namo kiemÄ , iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs T. J. iÅ¡kart papurÅ¡kė dujomis V.

S. į akis bei sudavė turėta lazda nukentėjusiajam per kojas, o kaltinamasis L. I. tuo metu stovėjo nuoÅ¡alyje. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės vienodai nurodė visi įvykio dalyviai ir dėl to ginčo byloje nėra. Kaltinamasis T. J. teigė, kad nukentėjusiajam per kojas sudavė vienÄ kartÄ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 6 lapas), tačiau nukentėjusysis nurodė, kad buvo suduota į „vienÄ kojÄ tris kartus, o į kitÄ vienÄ kartÄ â€œ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas).

Kaltinamasis L. I. teisme minėjo apie kaltinamojo T. J. suduotus 2 - 3 smūgius (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3 lapas). Šių parodymų kontekste teismui jokių abejonių nekelia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G. 2609/15(01), kurioje nustatyta, kad poodinės kraujosruvos kojose galėjo būti padarytos sudavus keturis smūgius kietu buku daiktu (t. 1 b. l. 36-43). Nurodyta specialisto išvada nustatytas ir nukentėjusiojo dešinės akies junginės nudegimas, kuris galėjo susiformuoti papurškus ašarinėmis dujomis.

Taigi tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo ir specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad kaltinamasis T. J. papurÅ¡kė aÅ¡arinėmis dujomis į akis nukentėjusiajam V. S. ir sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius lazda į kojas. Kaltinime nurodytų aplinkybių, kad T. J. sudavė nukentėjusiajam net 6 smÅ«gius į kojas, ir kad Å¡ie smÅ«giai buvo suduoti bÅ«tent beisbolo, o ne paprasta medine lazda, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Beisbolo lazdos panaudojimo aplinkybė byloje buvo grindžiama nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tačiau apklausiami teisme Å¡ie asmenys dėl to nebuvo tvirti ir skirtingai aiÅ¡kino lazdų iÅ¡vaizdÄ .

Beisbolo lazdos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastos, be to, beisbolo lazdos panaudojimo faktÄ kategoriÅ¡kai neigė kaltinamieji, kurie pripažino turėję pakeliui surastus medinius pagalius. Å ios aplinkybės niekaip nekeičia ir nemenkina kaltinamųjų atsakomybės už neteisėtus veiksmus, todėl meluoti ir neigti Å¡iÄ aplinkybę kaltinamiesiems nėra prasmės. Teismas negali teismo sprendimo grįsti prielaidomis ir abejonėmis, todėl beisbolo lazdos panaudojimo aplinkybė Å¡alinama, neabejotinai nustačius lazdos panaudojimo aplinkybę.IÅ¡ teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų V.

K. parodymų teismas nustatė ir tai, kad vartojant smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡ nukentėjusiojo buvo reikalaujama pripažinti, jog jis neskolingas kaltinamajam L. I.. Nukentėjusysis apie Å¡ias aplinkybės nurodė: „AÅ¡Â tik išėjau ir iÅ¡kart <...> dujų į akis papurÅ¡kė, paskui smÅ«giai per blauzdas. Liepė klauptis ant kelių ir atsipraÅ¡yti L., ir pasakyti, kad jis man nieko neskolingas. Grasino, kad nukirps pirÅ¡tus jei neatsipraÅ¡ysiu, bet pasakiau, kad nekirptų, aÅ¡ neatsipraÅ¡inėsiu.“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7 lapas).

Tokius nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina liudytojo V. K. parodymai, kuris teisiamajame posėdyje nurodė, kad girdėjo kai nukentėjusiajam buvo liepiama sakyt žodžius „aš tau neskolingas“, „su sodo žirklėmis grasino pirštus nukirpti, jeigu V. nepasakys L., kad šis jam pinigų neskolingas“ (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3, 4 lapai). Netikėti tokiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, šias aplinkybės iš dalies patvirtinta ir pačių kaltinamųjų parodymai.

Antai kaltinamasis L. I. teisme teigė, kad „S. jomis, t. y. genėjimo žirklėmis, grasino, kad nukirps pirÅ¡tus, jei neatleis manęs nuo 2 000 litų skolos” (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 4 lapas). Kad kaltinamasis T. J. vartojo smurtÄ , taip pat žinodamas apie skolÄ ir siekdamas jÄ panaikinti, patvirtina ir jo parodymai apie tai, kad jam svarbiausia buvo ne skola, o sesers sunervinimas (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 6 lapas). Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad fizinis smurtas (papurÅ¡kimas dujomis ir smÅ«giai lazda) bei psichinė prievarta (grasinimai nukirpti pirÅ¡tus, liepimas klauptis ir vertimas atsipraÅ¡yti) buvo naudojami siekiant iÅ¡spręsti ir pabaigti Å¡iame nuosprendyje jau aptartÄ turtinį ginÄÄ ir nutraukti nukentėjusiojo keliamas pretenzijas kaltinamajam L.

I. dėl susidariusios skolos. Kaltinamojo T. J. teiginiai, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jis vyko pas nukentėjusįjį V. S. buvo grasinimai jo seseriai, nepaneigia jo paties pripažinto veikimo L. I. naudai dėl jo skolos nukentėjusiajam, apie kuriÄ kaltinamasis L. I. jam pasakojo pradžioje telefonu, o vėliau ir važiuojant pas nukentėjusiuosius. Nustatytos bylos aplinkybės atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir negali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotas turto prievartavimas.

BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotÄ savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtį – savavaldžiavimÄ panaudojant fizinę ar psichinę prievartÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡samiai pasisakyta dėl turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimų atribojimo.

Abu Å¡iuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtÄ ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimÄ . Esminis atribojimo kriterijus yra tai ar kaltininkas reikalavimÄ perduoti turtÄ reiÅ¡kė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamÄ ar pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę, ar neturėdamas tokios teisės. Turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp Å¡alių, taigi vienos Å¡alies reikalavimo teisė į turtÄ , kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo.

Reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias CK numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarkÄ , esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Sprendžiant klausimÄ , ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, bÅ«tina nustatyti juridinį pagrindÄ , ar kaltininkas turėjo teisę į turtÄ ir teisėtÄ pagrindÄ reikalauti iÅ¡ nukentėjusio asmens perduoti turtÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-432/2009).

Be to, esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į kito asmens turtÄ , o esant turto prievartavimui – kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iÅ¡ kito asmens perduoti jam turtÄ jis neturi. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančiÄ teisę, o prievartaudamas turtÄ kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-504-139/2015).Paneigiant turto prievartavimÄ ir veikÄ kvalifikuojant kaip savavaldžiavimÄ (BK 294 straipsnis), bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas, reikÅ¡damas prievartines turtines pretenzijas, iÅ¡ tikrųjų turėjo teisinį pagrindÄ (realios teisės įgyvendinimas) arba sÄ Å¾iningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

Atskiriant turto prievartavimÄ nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika bÅ«dingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančiÄ teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-432/2009).Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad tarp L.

I. ir V. S. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas, kurio metu nukentėjusysis reikalavo sumokėti įsigyto automobilio kainÄ , o kaltinamasis Å¡ios kainos dėl paaiÅ¡kėjusių automobilio gedimų nemokėjo. Teismas nustatė, kad pagal CK 6.333 ir 6.334 straipsnių nuostatas kaltinamasis turėjo teisę reikalauti sumažinti įsigyto automobilio kainÄ dėl paaiÅ¡kėjusių trÅ«kumų, nors tÄ nukentėjusysis ir ginčijo. Tai paneigia kaltinamajame akte inkriminuojamÄ aplinkybę, kad kaltinamasis L.

I. neturėjo apskritai jokio teisėto pagrindo reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo V. S. sumažinti nesumokėtÄ Ä¯sigyto automobilinio kainÄ arba atitinkamai panaikinti jo skolÄ .Atsižvelgiant į tai, kaltinamieji L. I. ir T. J., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ (Å¡is asmuo, užtikrinant jo nekaltumo prezumpcijÄ , prieÅ¡ingai nei nurodoma kaltinime, teismo nuosprendyje negali bÅ«ti įvardijamas vardu ir pavarde) nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ L.

I. teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. S. teisėms ir teisėtiems interesams. SavavaliÅ¡kas įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymas, vykdant ginčijamÄ L. I. teisę, Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė fizinio ir psichinio pobÅ«džio smurtinių veiksmų panaudojimu V. S. atžvilgiu – dujų papurÅ¡kimu ir sudavimu lazda nukentėjusiajam per kojas ne mažiau kaip 4 kartus, reikalaujant atsipraÅ¡yti ir pripažinti, kad nukentėjusysis neskolingas kaltinamajam L. I., o Å¡iam to nepadarius – grasinant nukirpti pirÅ¡tus žirklėmis.

Tiesiogiai fizinius smurtinio pobÅ«džio veiksmus atliko T. J., grasinimÄ iÅ¡sakė asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas iÅ¡skirtas, o L. I., betarpiÅ¡kai dalyvaudamas T. J. ir asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas iÅ¡skirtas, atliekant Å¡iuos veiksmus, jiems pritardamas ir suprasdamas, kad pastarieji veikia jo naudai, taip pat pripažintinas Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytoju.Nurodytais veiksmais nukentėjusiojo V. S. teisėms ir teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala. Ä®statyme nenumatyti konkretÅ«s didelės žalos savavaldžiavimo kontekste požymiai, taigi teismas kiekvienu atveju atsižvelgia į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl raginimo grÄ Å¾inti skolÄ , bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmÄ , kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija (kasacinės nutartys Nr. 2K-70-976/2016, Nr. 2K-P-183/2012). Å ioje situacijoje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad elementaraus diskomforto riba dėl su nukentėjusiuoju atliktų veiksmų neabejotinai buvo peržengta.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta V. S. namų teritorijoje, t. y. vietoje, kurioje kiekvienas asmuo jaučiasi saugiausias, V. S. neabejotinai jautė baimę, įtampÄ ir pažeminimÄ , iÅ¡gyveno prarastos namų ramybės, užtikrintumo ir saugumo jausmÄ . Kaltinamųjų veiksmai pasižymėjo aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu. Nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas psichinis spaudimas buvo tęstinio pobÅ«džio.

Prasidėjęs kaltininkų atvažiavimu jis tęsėsi naudojant fizinį smurtÄ , grasinant panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, ir tuo padaryti dar didesnę fizinę žalÄ . Apygardos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste yra pagrindas konstatuoti didelės žalos požymį. Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti ne tik į turtinius nukentėjusiojo interesus, tačiau padarė tiesioginę žalÄ vienai svarbiausių BK ginamų vertybių – asmens sveikatai.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju taip pat yra svarbu atriboti BK 294 straipsnio 2 dalyje uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje uždrausto administracinio teisės pažeidimo. BÅ«tent žalos kriterijus skiria Å¡iuos teisės pažeidimus. ATPK 188 straipsnio taikymui turi bÅ«ti konstatuota, kad savavaldžiaujant nebuvo padaryta esminė žala, o BK 294 straipsnio 2 dalies inkriminavimui bÅ«tina nustatyti didelę žalÄ .

Atribojant neteisėtus veiksmus itin didelis dėmesys yra skiriamas kaltinamųjų veiksmų pobÅ«džiui. Å iuo atveju nustatytina, kad kaltinamųjų veiksmai laikytini pavieniu įvykiu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pavienis veiksmas gali sukelti didelę žalÄ , jei nustatoma, kad jis yra itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis nukentėjusįjį (kasacinė nutartis Nr. 2K-528/2014). Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visumÄ , atsižvelgus į nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , jo patirtus sužalojimus, iÅ¡gyventÄ pažeminimÄ bei baimę, nustatytina, kad kaltinamųjų veiksmai peržengia administracinio teisės pažeidimo padarymo ribÄ , jais padaryta esminė žala nukentėjusiojo interesams.

Taigi L. I. ir T. J. veiksmai atitinka ne turto prievartavimo, uždrausto BK 181 straipsnio 2 dalyje, o savavaldžiavimo, uždrausto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymius. Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies taikymo Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo L. I. veiksmai bendrininkų grupėje pagal BK 24 straipsnio 4 dalį buvo vertinami kaip organizatoriaus.BK 24 straipsnio 4 dalyje, apraÅ¡ančioje nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmenį, numatyta, kad organizatoriumi yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar vadovavęs jai.Apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , organizatoriaus vaidmuo neturi bÅ«ti siejamas su padaryto nusikaltimo dalyvių bendrininkavimo forma (kasacinė nutartis Nr. 2K-391/2011, kasacinė nutartis Nr. 2K-329/2011), t. y. organizatoriaus vaidmuo gali bÅ«ti inkriminuojamas ne tik tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo.

BK 24 straipsnio 4 dalyje nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad organizatoriumi laikomas ne tik asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ , bet ir asmuo, parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs (kasacinė nutartis Nr. 2K-332/2012). Å iais atvejais asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas organizatoriumi, jeigu jo elgesys gali bÅ«ti apibÅ«dinamas kaip sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymÄ (kasacinė byla Nr. 2K-391/2011).Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikalstamos veikos organizatoriaus veiksmai iÅ¡siskiria iÅ¡ kitų bendrininkų nusikalstamų veiksmų intensyvumu ir aiÅ¡kiu interesu, iniciatyva parengti ir įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ .

Organizatorius suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryÅ¡ius. Esminis organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruoÅ¡imui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimÄ , kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo bÅ«dus ir priemones (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2009, 2K-195/2012, Nr. 2K-7-29-942/2016). Organizatoriaus veiksmai turi bÅ«ti aktyvÅ«s (kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2009), intensyvÅ«s ir sistemingi, atskleidžiantys intelektinį indėlį parengiamųjų veiksmų etape.

Konkretūs veiksmai pasižymi sudėtingumu, daugiaplaniškumu ir įvairialypumu. Specifinis organizatoriaus statusas pasižymi tuo, kad jis yra jungiamoji grandis tarp kitų nusikalstamos veikos bendrininkų tarpusavyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-195/2012), o taip pat (bent iš dalies) tarp kiekvieno iš bendrininkų ir konkrečių neteisėtų veiksmų. Organizatoriaus vaidmuo turėtų būti suprantamas taip, kad nesant šio asmens, didelė tikimybė, jog nusikalstama veika apskritai nebūtų parengta ir įvykdyta.

Nagrinėjamos bylos atveju nusikalstama veika nebuvo padaryta organizuotoje grupėje ar nusikalstamo susivienijimo, o kaltinamojo L. I. vaidmuo bendrininkų grupėje neatitinka teismų praktikoje pripažįstamų nusikalstamos veikos parengiamųjų veiksmų turinio ir negali būti vertinami kaip organizatoriaus. Šioje byloje nusikaltimo schema buvo elementari. Asmenys į bendrininkų grupę susibūrė iš esmės chaotiškai, neturėdami konkrečių išankstinių planų, kokie tiksliai bus jų veiksmai įvykio vietoje.

Nebuvo suplanuotas nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, priemonės. Kiekvieno iÅ¡ bendrininkų atlikti veiksmai – spontaniÅ¡ko pobÅ«džio, jie nebuvo priklausomi vienas nuo kito, iÅ¡ jų nenustatytina jokia iÅ¡ankstinė tarpusavio koordinacija. Pagal bylos medžiagÄ nenustatyta, kad priemonės, kuriomis buvo sužalotas nukentėjusysis, buvo iÅ¡ anksto apgalvotos grupėje, juolab – tikslingai parinktos ir paruoÅ¡tos L. I. kaip veikos organizatoriaus. Pagal bylos medžiagÄ nustatyta, kad L. I. turėjo interesÄ važiuoti pas nukentėjusįjį ir paprašė T.

J. važiuoti kartu, tačiau Å¡ie veiksmai nei vieni, nei kartu su kitomis aplinkybėmis, neatitinka nusikalstamos veikos parengimo sÄ vokos ir nepagrindžia, kad L. I. buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Kita vertus, nors kaltinamojo L. I. vaidmuo nepripažintinas kaip organizatoriaus, jo vaidmuo padarant nusikalstama veikÄ , kitų bendrininkų grupėje veikusių asmenų veikimas jo interesais ir iniciatyva, neabejotinai turi įtakos individualizuojant bausmes ir teismo įvertinama. Dėl kaltinamajam inkriminuotos atvirosios vagystės L.

I., buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 27 d., apie 22 val., toje pačioje vietoje, V. S. namo kieme, po nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu atliktų veiksmų, veikdamas bendrai su S. V., matant S., atvirai pagrobė V. S. namo kieme Å¡alia traktoriaus stovėjusiÄ 20 litrų kuro talpÄ , kurios vertė 10 eurų, su dyzelinu, kurio vertė 22 eurų, t. y. tokiu bÅ«du atvirai pagrobė V. S. priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė 32 eurai. Å iais veiksmais L. I. buvo kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.Byloje remiantis nukentėjusiojo V.

S., liudytojo S. S. ir kaltinamojo L. I. parodymais neabejotinai nustatyta ir tai, kad kaltinamiesiems iÅ¡važiuojant iÅ¡ nukentėjusiojo kiemo, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , paėmė nukentėjusiajam priklausančiÄ kuro talpÄ su dyzelinu, kurį vėliau kartu su kaltinamuoju L. I. supylė į jo automobilio bakÄ . IÅ¡ bylos medžiagos ir paties kaltinamojo L. I. parodymų matyti, kad dyzelino talpos paėmimo faktÄ matęs kaltinamasis L. I. neprieÅ¡taravo tam ir vėliau kartu supylė pagrobtÄ dyzelinÄ Ä¯ L.

I. automobilį. Kaltinamajam L. I. Å¡ioje dalyje yra inkriminuojama atviroji vagystė, kuriÄ numato BK 178 straipsnio 2 dalis. Šio kaltinimo kontekste teismas pastebi, kad byloje, prieÅ¡ingai nei nurodoma kaltinime, nebuvo nustatyta, jog minėta kuro talpa buvo pagrobta „matant S.”. IÅ¡ kaltinimo neaiÅ¡ku, kuris S. turėtas omenyje ir kuris iÅ¡ byloje apklaustų S. (nukentėjusysis V. S. ar jo tėvas liudytojas S. S.) matė vagystę. Nukentėjusysis V. S. apie dyzelino vagystę teisiamajame posėdyje nurodė nematęs dyzelino vagystės momento:

„AÅ¡ net nemačiau, kad dyzelį pavogė. <...> Kanistro su dyzeliu paėmimo momento nemačiau, vakare tėvas pamatė, kad nėra kanistro“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7, 9 lapai). AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir nukentėjusiojo tėvas liudytojas S. S. nurodęs: „Kai jie iÅ¡važiavo, pamačiau, kad nėra kanistro.“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas). Esant tokiems minėtų asmenų parodymams byloje nėra nustatyta, kad dyzelino pagrobimas įvykdytas matant kuriam nors iÅ¡ S. Baigiamųjų kalbų metu iÅ¡sakyti prokurorės teiginiai, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , subjektyviÄ ja prasme galėjo veikti ar veikė suvokdamas, jog nukentėjusysis ar liudytojai matė jo veiksmus, byloje nesprendžiant Å¡io asmens kaltės ir jo procese netgi nesant, tėra prielaida, kuria teismas remtis negali.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo L. I. veiksmai, nepaisant jo paties visiÅ¡ko prisipažinimo padarius inkriminuotos nusikalstamos veikos faktÄ ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių, negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė. Tokioje situacijoje, teismui neabejotinai nustačius turto pagrobimo faktÄ ir tai padariusius asmenis, byloje turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo L. I. veikos perkvalifikavimo. Šio klausimo kontekste esminę reikÅ¡mę įgyja pagrobto turto vertė, kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes tesiekia 33,40 euro, t. y. nesiekia 1 MGL vertės. Tokia vagystės dalyko vertė nesiekia minimalios įstatyme numatytos vagystės kaip nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo dalyko vertės (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo atsako už vagystę, kai pagrobtas turtas virÅ¡ija 5 MGL vertę, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jei pagrobto turto vertė virÅ¡ija 3, bet nesiekia 5 MGL ribos (BK 190 straipsnio 1 dalis)), todėl Å¡i veika gali bÅ«ti vertinama tik kaip smulkus svetimo turto pagrobimas, baudžiamas pagal ATPK 50 straipsnį.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis L. I. dėl kuro talpos su dyzelinu vagystės nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl Å¡ioje dalyje jis iÅ¡teisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl bausmės skyrimo Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Spręsdamas kaltinamajam L.

I. skirtinos bausmės klausimÄ teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ apysunkį nusikaltimÄ , už kurį įstatymų leidėjas numato areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, nepasižymėjo iÅ¡skirtiniu pavojingumu ar mastu. Nors jÄ darant panaudota fizinė prievarta, ji nesukėlė ilgalaikių ar liekamųjų reiÅ¡kinių nukentėjusiojo sveikatai. Nusikalstama veika padaryta reaguojant į nukentėjusiojo pretenzijas besilaukiančiai L.

I. žmonai dėl nesumokėtos skolos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savanoriÅ¡kai iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ ir siekė atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo. Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis teismo prašė neskirti kaltinamajam griežtos bausmės, atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis turi vos pusantro mėnesio kÅ«dikį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.

Nors padarant nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis nevartojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta iÅ¡ esmės dėl jo santykių su nukentėjusiuoju, jam papraÅ¡ius ir jo interesais. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, tarp kurių ir informacija apie praeityje padarytus du teisės pažeidimus vieÅ¡ajai tvarkai, kvalifikuotus pagal ATPK 174 straipsnį. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu neturi įsiteisėjusių ir galiojančių teistumų ir yra teisiamas už apysunkį nusikaltimÄ , tačiau anksčiau jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios sankcijos jo elgesio nepakeitė.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina BK 294 straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artima, bet už jį Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė. Teismas pritaria prokurorės iÅ¡sakytai nuomonei, kad kaltinamajam L. I. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, turint omenyje kaltinamojo jaunÄ amžių, iÅ¡laikomÄ mažametę dukrÄ , nebaigtus, bet tęsiamus mokslus, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo skirtini įpareigojimai, proceso auklėjamasis poveikis ir žinojimas, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau darant teisės pažeidimus nuteistasis gali bÅ«ti nukreiptas vykdyti paskirtÄ bausmę, kad net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui ateityje padaryti teisės pažeidimai gali bÅ«ti vertinami kur kas griežčiau, teismui sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis pakeis savo elgesį.

Tuo pačiu teismas pastebi, kad bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam negali bÅ«ti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtini įpareigojimai, kurie užtikrintų nukentėjusiojo turtinių interesų ir patirtos žalos atlyginimÄ (įpareigojimas atlyginta padarytÄ Å¾alÄ , tęsti darbÄ ) ir formuotų pagarbÄ moralei ir teisei (nemokami darbai). Teismas pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punktÄ probuojamieji turi bendrÄ jÄ pareigÄ praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, todėl papildomai praÅ¡oma skirti BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga Å¡iuo atveju bÅ«tų perteklinė.Spręsdamas kaltinamajam T.

J. skirtinos bausmės klausimÄ teismas įvertina padarytos ir aptariant bausmę kaltinamajam L. I. jau aptartos nusikalstamos veikos aplinkybes ir jos pavojingumÄ . Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas T. J. veikimas bendrininkų grupėje buvo skirtingas, nes bÅ«tent jis nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtÄ , papurÅ¡kė dujomis ir sudavė nustatytus smÅ«gius lazda. Kita vertus, teismas įvertina, kad kaltinamasis T. J. atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis, prieÅ¡ingai nei kaltinamajam L.

I., jam atleido bei prašė neskirti griežtos bausmės. Individualizuojant bausmę kaltinamajam T. J. teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, gimusius 2012 ir 2013 metais, kurių priežiÅ«rai ir iÅ¡laikymui reikalinga tėvo pagalba. Vertindamas kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, teismas pastebi, kad kaltinamasis nuo 2006 m. administracine tvarka buvo baustas 15 kartų ir didelė dalis Å¡ių pažeidimų buvo susiję su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimais, parodančiais sistemingÄ ir chuliganiÅ¡kÄ kaltinamojo elgesį bei nederamÄ požiÅ«rį į visuotinai pripažįstamas moralės taisykles.

Be to, kaltinamasis yra baustas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ . Visais atvejais kaltinamajam skirtos piniginės baudos jokio teigiamo poveikio jo požiÅ«riui į savo elgesį nedarė, todėl kaltinamajam skirtina BK 294 straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artima, bet už jį Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė. Teismas pritaria prokurorės iÅ¡sakytai nuomonei, kad kaltinamajam T. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, turint omenyje kaltinamojo jaunÄ amžių, iÅ¡laikomus mažamečius vaikus, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau, siekiant pakeisti jo elgesį ateityje, jam turi bÅ«ti nustatyta pareiga dalyvauti efektyvioje elgesio pataisos programoje.

Teismo skirtini įpareigojimai, proceso auklėjamasis poveikis ir žinojimas apie toliau daromų teisės pažeidimų padarinius, kurie jau buvo aptarti individualizuojant bausmės skyrimo argumentus kaltinamajam L. I., teismui sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. J. dar gali pakleisti savo elgesį. Atsižvelgiant į aptartus T. J. asmenybės aspektus ir baustumus, kaltinamajam taip pat nustatoma pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurioje praÅ¡o atlyginti patirtÄ 43,40 eurų turtinę žalÄ ir 1 000 eurų neturtinę žalÄ .

Nukentėjusiojo nurodytÄ turtinę žalÄ sudaro 10 eurų iÅ¡laidos vaistams ir 33,40 eurų žala, patirta dėl kuro talpos su dyzelinu pagrobimo. Teismui nurodytos 10 eurų iÅ¡laidos vaistams, atsižvelgiant į nukentėjusiojo atžvilgiu pavartotÄ smurtÄ ir padarytus sužalojimus, nekelia jokių abejonių. Teismas pripažino, kad kuro talpos su dyzelinu pagrobimas iÅ¡ nukentėjusiojo kiemo yra įrodytas, taigi nukentėjusysis patyrė jos vertę atitinkančiÄ turtinę žalÄ â€“ 33,40 eurų.

Kaip nurodė apygardos teismas, tokia pagrobto turto vertė nesudaro BK 178 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos sudėties, tačiau galėtų bÅ«ti vertinama kaip administracinės teisės pažeidimas. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kita vertus, kaltinamasis L.

I. 2016 m. kovo 22 d. dalį žalos nukentėjusiajam, t. y. 400 eurų jo dalį, jau atlygino, todėl atitinkamai padengė visÄ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtinę žalÄ ir dalį praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos. Nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 1 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Apygardos teismo vertinimu, Å¡i suma nėra per didelė pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nukentėjusiajam padarytos žalos pobÅ«dį bei mastÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį tos pačios kategorijos bylose, kai nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, įprastai priteisiamos sumos dydis yra analogiÅ¡kas arba netgi didesnis nei praÅ¡oma nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-634/2007, 2K-499/2009, 2K-45/2012, 2K-182/2011, 2K-291/2012, 2K-604/2012, 2K-177/2013, 2K-351/2014, 2K-70-976/2016). IÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu vartoto smurto ir grasinimų, patyrė skausmÄ , iÅ¡gyvenimus ir pažeminimÄ , kurio kompensacijai praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra tinkama.

Kaip jau minėta kaltinamasis L. I. atlygino dalį ieškiniu prašomos priteisti žalos, todėl iš visos ieškinio sumos, t. y. 1 043,40 EUR, atėmus atlygintos žalos dalį, t. y. 400 EUR, nukentėjusiajam priteistina 643,40 EUR suma neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, todėl civilinis ieškiniu prašoma priteisti ir neatlyginta žalos dalis priteistina iš kaltinamųjų L. I. ir T. J. solidariai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:L.

I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones: per Å¡eÅ¡is mėnesius atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam; per vienerius metus atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Ä®pareigoti L. I. dirbti ir tęsti mokslus. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktos laisvės atėmimo bausmės terminÄ Ä¯skaityti L. I. laikinojo sulaikymo terminÄ nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015m. liepos 10 d.L. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl kuro talpos su dyzelinu vagystės iÅ¡ nukentėjusiojo V. S. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. L. I. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 69 straipsniu, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones: per Å¡eÅ¡is mėnesius atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam; per vienerius metus atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Ä®pareigoti T. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos laisvės atėmimo bausmės terminÄ Ä¯skaityti T. J. laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminÄ nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. liepos 28d.T. J. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o dokumento paėmimÄ â€“ panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kitas paskirtas kardomÄ sias priemones - panaikinti.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti V.

S. iÅ¡ L. I. ir T. J. solidariai – 643,40 EUR (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris eurus keturiasdeÅ¡imt centų) neturtinei žalai atlyginti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                           Ernestas RimÅ¡elis